Administracinė byla Nr. eAS-255-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03419-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai – grupė asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujami grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti kiekvienam grupės nariui pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjai nurodė, kad grupės narius sudaro užsieniečiai, kurių judėjimo laisvė nuo 2021 m. liepos mėn. buvo automatiškai apribota šešiems mėnesiams pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 5 straipsnio 6 dalį kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, taip pat šio

įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, kurioje buvo įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas, nustatytas 2021 m. gruodžio 23 d., dėl to, kad jie neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pasinaudojo teise prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai akcentavo, kad grupės skunde reiškiamas reikalavimas apima vienodą neturtinę žalą, kurią kiekvienas iš grupės narių patyrė per vienodą laiko tarpą – 6 mėnesius, kurių metu buvo ribojama jų judėjimo laisvė individualiai neįvertinus tokio laisvės apribojimo pagrįstumo, proporcingumo, prioritetinių vaikų ir pažeidžiamų asmenų interesų ir nesuteikiant galimybės ginčyti tokio apribojimo teisėtumą. Grupės nariai grupės skundu nereiškia individualių reikalavimų, susijusių su sąlygomis laisvės apribojimo vietose, nežmonišku ir kankinimams prilygstančiu elgesiu, dėl institucijų veiksmų patirtų sveikatos sutrikimų, vaikų vystymosi sutrikimų ir kitų nematerialinės ir materialinės žalos atlyginimo reikalavimų, kurie gali būti reiškiami individualiai teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT53-A-N6/2023 byloje Nr. 10-A/2022 dėl prieglobsčio prašytojo laikino apgyvendinimo dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai prieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui pripažino UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį tiek, kiek pagal ją, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, visi prieglobsčio prašytojai privalėjo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 8 dalį galėjo trukti iki 6 mėnesių, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, taip pat šio įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, kurioje buvo įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas, nustatytas 2021 m. gruodžio 23 d. Žala pareiškėjams kilo dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo, pažeidžiančio pareiškėjų teisę į laisvę ir saugumą ir teisę į veiksmingą gynybos priemonę. Asmens sulaikymas savaime sukelia psichologines kančias.

Kadangi grupės skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1265 straipsnio 3 dalies reikalavimų, 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant sumokėti nustatytą žyminį mokestį už grupės skundą, pateikti teismui tinkamai pasirašytą grupės skundą, pateikti teismui kiekvieno grupės nario (24 asmenys pagal sąrašą) į lietuvių kalbą išverstus asmens dokumentus, iš kurių būtų galima identifikuoti grupės narių tapatybes, pateikti visų grupės narių pareiškimus, taip pat pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, jog kiekvienas grupės narys (24 asmenys pagal sąrašą) buvo sulaikytas ir apgyvendintas be teisės judėti Lietuvos Respublikoje 6 mėnesius.

Teisme 2024 m. liepos 29 d. buvo gautas patikslintas grupės skundas.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi grupės skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų atstovo advokato Ryčio Satkausko, atskirąjį skundą tenkino, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjų skundo reikalavimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui nuomonę, jog grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl atsisakytinas priimti. Atsakovas pažymėjo, kad grupės skundo esmė reikalauja vienodo pažeidimų pobūdžio ir jų pasekmių visiems grupės nariams. Kiekvieno grupės nario situacija yra unikali ir tariamas neteisėtas laisvės apribojimo poveikis galėjo skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių (sveikatos būklės, šeiminės padėties, amžiaus ar kitų veiksnių). Šiuo atveju grupės skundo turinys neatitinka reikalavimų dėl grupės narių individualių reikalavimų tinkamo pagrindimo. Skunde nenurodyta jokių individualių aplinkybių, kurios būtų svarbios nustatant, kaip kiekvienam grupės nariui buvo apribota judėjimo laisvė ir, kokio masto žala jiems buvo padaryta. Skunde remiamasi bendrais teiginiais apie visos grupės teisių pažeidimą, tačiau nepateikiama duomenų, kurie leistų objektyviai individualizuoti žalą ar kilusias kitas pasekmes. Grupės skunde nėra pateikiami įrodymai, kurie leistų nustatyti, kaip neturtinė žala buvo patirta kiekvieno asmens atžvilgiu, ir nėra atskleistos individualios aplinkybės, tokios kaip sveikatos būklės, pažeidžiamų asmenų (pvz., vaikų) interesai ar kiti veiksniai, reikšmingi neturtinės žalos dydžio nustatymui. Visi grupės nariai siekia vienodo neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tokiu būdu yra ignoruojami skirtumai tarp grupės narių individualių situacijų ir iškraipomas proporcingumo principas. Grupės nariai buvo sulaikyti skirtingais laikotarpiais bei pagal skirtingą teisinį reguliavimą. Tai lemia reikšmingus skirtumus situacijose, dėl kurių grupės nariai negali būti vertinami kaip viena grupė. Be to, per skunde nurodytą laikotarpį keitėsi Įstatymo teisinis reguliavimas, kuris darė tiesioginę įtaką užsieniečių sulaikymo, apgyvendinimo ir teisinio statuso sąlygoms. Nagrinėjamu atveju grupės nariams buvo priimti individualūs sprendimai (pavyzdžiui, Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio prašymų priėmimo ir nagrinėjimo, teismų sprendimai dėl sulaikymo teisėtumo ir jo pratęsimo ar nutraukimo, kiti individualūs administraciniai aktai dėl užsieniečių teisinio statuso ar apgyvendinimo vietos keitimo). Grupės skundo institutas dažniausiai yra skirtas siekti sisteminių pokyčių ir pašalinti problemas, susijusias su tam tikrais teisinio reguliavimo trūkumais ar viešojo administravimo veiksmais, tačiau šiuo atveju pareiškėjai siekia ne sisteminių pokyčių, o individualių kompensacijų, kurios neatitinka grupės skundo esminės paskirties.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui nuomonę, jog grupės skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti aiškiai ir individualiai įrodytos ir pagrįstos visos trys būtinos neturtinės žalos priteisimo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia išvengti jų pareigos įrodyti minėtas sąlygas individualiai. Grupės skundai nėra skirti spręsti individualius žalos atlyginimo klausimus, kurie kyla iš subjektyvaus poveikio skirtingiems asmenims. Neturtinė žala yra subjektyvi ir teismas negali vienodai kompensuoti visiems grupės nariams, neatsižvelgdamas į individualias aplinkybes.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., pareikštą skundą, patvirtinti pranešimą dėl grupės pildymo ir skelbti jį specialiame interneto tinklalapyje, be kita ko, kad: grupės skundas pareikštas siekiant apginti visų grupės narių interesus; grupės skunde keliami tik bendri reikalavimai, grupės nariai individualių reikalavimų nekelia; papildoma individuali žala dėl neteisėtų veiksmų, įskaitant smurtą, elgesį, prilygstantį kankinimams ir nežmoniškam elgesiui, patirtus sužalojimus, susargdinimus, pasekmes vaikų raidai, neteisėtą vėlesnį sulaikymą, sisteminius priėmimų sąlygų ir veiksmingos prieglobsčio procedūros pažeidimus, kuri nėra atlyginta pagal grupės skundą, gali būti atlyginta pagal individualų reikalavimą ir atitinkamai individualūs reikalavimai nereiškiami grupės skunde; šiuo pranešimu apie pareikštą grupės skundą informuojami potencialūs grupės nariai, paprašę prieglobsčio Lietuvos Respublikoje 2021–2022 m. vasarą ir sulaikyti individualiai neišnagrinėjus jų laisvės apribojimo teisėtumo, kurie buvo taip laikomi šešis mėnesius negalėdami pateikti skundo dėl tokio sulaikymo nepagrįstumo, reikalaujantys atlyginti moralinę žalą patirtą Lietuvos Respublikos institucijoms apribojus jų laisvę pagal tuo metu galiojusius tarptautinei teisei ir Konstitucijai prieštaravusius teisės aktus neteisėtai automatiškai, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, nepriimant individualaus sprendimo ir todėl nesuteikiant galimybės apskųsti tokio laisvės apribojimo, priteisiant 5 000 Eur atlyginimą, pateikę reikalavimą ir įsipareigoję padengti jiems tenkančią dalį bylinėjimosi išlaidų; grupės nariais norintys tapti asmenys iki 2025 m. kovo 7 d. gali kreiptis į grupės atstovą paštu arba el. paštu (duomenys neskelbtini). Informacija teikiama raštu nurodytu pašto arba elektroniniu adresu. Po šio termino, teismui priėmus nutartį patvirtinti galutinį grupės narių sąrašą, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį, pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad grupės skundas iš esmės atitinka ABTĮ 1261, 1262, 1263,1264 straipsniuose grupės skundui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad ginčas visų grupės narių – pareiškėjų – atžvilgiu yra tapatus, grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, o reiškiami reikalavimai yra bendri ir tapatūs visiems grupės nariams, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą, o ne kiekvieno pareiškėjo individualius skundus dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų. Grupės skundas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir jį tikslingiausia, efektyviausia bei tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles. 

Teismas, įvertinęs ABTĮ 1269 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4418 straipsnio 1 dalies nuostatas, patvirtino pranešimą dėl grupės pildymo ir paskelbė jį specialiame interneto tinklalapyje.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grupės skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skundo reikalavimų specifiką, dėl ko netinkamai pritaikė ABTĮ normas. Teismas netinkamai įvertino ABTĮ 1262 straipsnio 1 punkte nurodytą sąlygą dėl tapačių faktinių aplinkybių nustatymo.

2. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio, ABTĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad neturtinė žala nėra priskirtina prie aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis, kurių nereikia įrodinėti. Be to, tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. CPK 4413 straipsnio 3 dalies 5 punktas nurodo, jog tuo atveju, kai yra reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai, turi būti nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus, bei to paties straipsnio 4 dalies 4 punktas įtvirtina reikalavimą pateikti įrodymus, pagrindžiančius individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus ir nurodyti aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus. Taigi tiek CPK įtvirtintas reguliavimas, tiek įstatymų leidėjo ketinimus atskleidžiantys aktai leidžia teigti, jog grupės ieškiniu gali būti teikiami ir turtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šie reikalavimai, siekiant išnagrinėti ginčą, turi būti individualizuojami.

4. Pareiškėjai grupės skunde abstrakčiai nurodo, kad laisvės apribojimas sukėlė ir pagilino nesaugumą, nepasitikėjimą visuomene ir valstybės institucijomis, bendravimo galimybių apribojimą, sukėlė psichologines kančias ir baimę dėl savo ateities ir šie pareiškėjų dvasiniai išgyvenimai ir fizinės kančios yra tiesioginė pasekmė neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų juos sulaikant ir apribojant judėjimo laisvę, citavo tarptautinę ir nacionalinę teismų praktiką, tačiau skunde nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų objektyviai grupės narių judėjimo laisvės ribojimo faktines aplinkybes vertinti kaip tapačias ar labai panašias. Grupės skunde nėra nurodytos aplinkybės, kurios būtų reikšmingos kiekvieno grupės nario atžvilgiu, siekiant įvertinti, kaip judėjimo laisvės apribojimas paveikė jų asmenines situacijas (pvz., sveikatos būklė, socialiniai ar ekonominiai padariniai). Taip pat nėra pateikta faktinių duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių, kokios būtent tapačios ar panašios faktinės aplinkybės be Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo UTPĮ nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sukėlė vienodą neturtinę žalą visiems grupės nariams vienodai.

5. Iš skundo turinio matyti, kad grupės nariai buvo sulaikyti ir paveikti skirtingais laikotarpiais bei pagal skirtingą teisinį reguliavimą. Pagal skunde nurodytą informaciją, grupės nariai buvo sulaikyti skirtingu metu dėl to, kad neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną. Per šį laikotarpį keitėsi UTPĮ teisinis reguliavimas, kuris darė tiesioginę įtaką užsieniečių sulaikymo, apgyvendinimo ir teisinio statuso sąlygoms. Be to, neturtinės žalos atlyginimo institutas yra susijęs su ieškinio senaties terminais. Nagrinėjamu atveju visi grupės nariai apie tai, kad jų laisvė suvaržyta, sužinojo tuomet, kai buvo apgyvendinti registracijos centruose arba laikino sulaikymo vietose, ir skirtingiems asmenims ši faktinė aplinkybė, susijusi su ieškinio senaties pradžia, yra skirtinga.

6. Pagal teismų suformuotą praktiką Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo atitinkama teisės akto norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, taip pat LVAT sprendimas norminėje administracinėje byloje dėl atitinkamų valdžios institucijų priimtų aktų pripažinimo prieštaravusiais aukštesnės galios teisės aktams, savaime nėra pagrindas taikyti valstybei CK 6.271 straipsnyje numatytą atsakomybę, kadangi šios atsakomybės taikymą kiekvienoje individualioje byloje lemia tik tai bylai reikšminga aplinkybių visuma. Kiekvieno iš grupės narių situacija yra individuali ir unikali, jų buvimo Lietuvoje laikotarpiu galiojo skirtingas teisinis reguliavimas, skiriasi sulaikymo trukmė, ir jų atžvilgiu buvo priimami individualūs sprendimai, tai reiškia, kad atskiri grupės nariai nepatyrė ir negalėjo patirti tokio pat laipsnio ir intensyvumo neigiamų padarinių, ir kitų teisei į neturtinės žalos atlyginimą reikšmingų veiksnių, tokių kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

7. Laisvės apribojimo aplinkybės negalima atsietai vertinti nuo sąlygų ir aplinkybių, kuriomis užsieniečiai buvo apgyvendinti. Visi reikalavimai, susiję su užsieniečiu laisvės apribojimu, turėtų būti nagrinėjami atskiro individualaus proceso metu, taip sudarant galimybes ne tik efektyviau išspręsti bylą, bet ir užtikrinant proceso koncentruotumo, teisingumo, teisės į veiksmingą teisminę gynybą principus. Nagrinėjamu atveju grupės skundas, kuris neišsprendžia individualių klausimų ir sukuria papildomus procesinius etapus, nėra nei efektyvus, nei racionalus. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 3 punkto nuostatos, apibrėžiančios grupės skundo padavimo tikslingumo, efektyvumo ir tinkamumo sąlygų.

8. VSAT jau dalyvauja kaip atsakovas keliose administracinėse bylose, kuriose keliamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas (administracinės bylos Nr. eI2-7121-394/2024, Nr. eA-2255-1188/2024, Nr. eI2-1819-860/2024/, Nr. eA-2366-662/2024, Nr. eI2-6177-780/2024), kuriose, be apgyvendinimo sąlygų, kaip vienas iš pagrindų nurodoma valstybės atsakomybė už neteisėtą laisvės apribojimą. Šiuo metu bylos pirmąja instancija yra išnagrinėtos, apskundus sprendimus, yra apeliacinio teismo žinioje. Todėl skundžiamame sprendime teismo nurodyta tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai, jau egzistuoja.

9. Grupės skundas neatitinka ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 57 straipsnio 1 dalyje, 1262 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, keliamų grupės skundams.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl grupės skundo priėmimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skundo reikalavimų specifiką, dėl ko netinkamai pritaikė ABTĮ normas.

2. Nėra pagrindo sutikti su teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta nuomone, kad ginčas visų grupės narių – pareiškėjų – atžvilgiu yra tapatus, grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kiekvieno skundo grupės nario situacija yra unikali ir tariamas neteisėtas laisvės apribojimo poveikis galėjo skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių (sveikatos būklės, šeiminės padėties, amžiaus, tuo metu galiojančio teisinio reguliavimo). Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad grupinio skundo priėmimas teisme turėtų priklausyti nuo tam tikrų teisinių sąlygų, ypač susijusių su pažeidimų pobūdžio vienodumu ir pasekmėmis visiems grupės nariams. Pagal CPK 4411 straipsnio 2 dalį, grupės ieškinio nagrinėjimo taisyklės taikomos, kai grupės nariai turi tapačius arba labai panašius teisinius ir faktinius pagrindus, susijusius su jų reikalavimais. Be to, grupės narių sąlygos turi būti vienodos, kad būtų galima taikyti vienodus teisės principus ir jų naudai būtų priimti identiški sprendimai. Nagrinėjamu atveju grupės skundą pateikę pareiškėjai nepateikė tokių įrodymų ir nenurodė, kokie įrodymai gali patvirtinti jų reikalavimą ar nurodomas aplinkybes.

3. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti aiškiai ir individualiai įrodytos ir pagrįstos visos trys būtinos neturtinės žalos priteisimo sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjai, tikėtina, grupiniu skundu siekia išvengti jų pareigos įrodyti minėtas sąlygas individualiai. Nei CK, nei ABTĮ neatleidžia pareiškėjų, net esant grupiniam skundui, įrodyti visus būtinus neturtinės žalos priteisimo elementus. Šiuo atveju grupinis skundas, kuriuo siekiama individualių kompensacijų, neatitinka jo paskirties dėl kelių priežasčių: grupiniai skundai nėra skirti spręsti individualių žalos atlyginimo klausimų, kurie kyla iš subjektyvaus poveikio skirtingiems asmenims; kadangi neturtinė žala yra subjektyvi, teismas negali vienodai kompensuoti visiems grupės nariams, neatsižvelgdamas į individualias aplinkybes. Netaikant pareigos pareiškėjams įrodyti visas būtinąsias neturtinės žalos priteisimo sąlygas ir nereikalaujant įrodyti pačios žalos buvimo fakto ir pagrįsti savo paskaičiavimus, būtų paneigta neturtinės žalos priteisimo instituto esmė ir principai.

4. Teismo skundžiamos nutarties išvada, kad grupės skundas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir jį tikslingiausia, efektyviausia bei tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles, yra nepagrįsta. Migracijos departamento vertinimu, dvigubas bylinėjimasis ne tik neatitinka ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principų, bet priešingai – padidins teisme nagrinėjamų bylų skaičių, nes sukurs prielaidas vienam asmeniui inicijuoti kelis skirtingus procesus dėl iš esmės to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo už tariamai patirtą žalą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu) ir, atitinkamai, prašyti dvigubai atlyginti žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Migracijos departamentas taip pat pritaria VSAT atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, juos palaiko, bei papildomai nekartoja.

Pareiškėjai – grupė asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujami grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., atsiliepime į VSAT atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad atskiruoju skundu VSAT ginčija teismo nutarties pagrįstumą, iš esmės nurodydama du vienas kitam prieštaraujančius argumentus, jog reiškiantys piniginius reikalavimus grupės nariai turėtų savo reikalavimus individualizuoti bei kad reiškiami reikalavimai nėra pakankamai identiški. Grupė turi subjektinį vientisumą bei interesų vienalytiškumą. Grupės nariai identifikuojami tuo pačiu kriterijumi kaip automatiškai sulaikyti pagal Konstitucijai prieštaravusias, tačiau tuo metu galiojusias teisės normas jiems pateikus prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Individualios konkrečių grupės narių aplinkybės sulaikymo metu nebuvo vertinamos, nėra pagrindo jas vertinti grupės skundo priėmimo metu. Grupės nariai taip pat neteikia individualių reikalavimų. Net jei jie būtų teikiami, tokia galimybė yra numatyta grupės skundo institute.

Pareiškėjai teigia, kad grupės skunde nurodoma, jog reiškiamas reikalavimas apima vienodą neturtinę žalą, kurią kiekvienas iš grupės narių patyrė per vienodą laiko tarpą – 6 mėnesius, kurių metu buvo ribojama jų judėjimo laisvė individualiai neįvertinus tokio laisvės apribojimo pagrįstumo, proporcingumo, prioritetinių vaikų ir pažeidžiamų asmenų interesų ir nesuteikiant galimybės ginčyti tokio apribojimo teisėtumą. Grupės nariai grupės skundu nereiškia individualių reikalavimų, susijusių su sąlygomis laisvės apribojimo vietose, nežmonišku ir kankinimams prilygstančiu elgesiu, dėl institucijų veiksmų patirtų sveikatos sutrikimų, vaikų vystymosi sutrikimų, ir kitų nematerialinės ir materialinės žalos atlyginimo reikalavimų, kurie gali būti reiškiami individualiai teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymas neriboja pareiškėjų teisės apibrėžti ginčo ribas. Reikalavimas grupės nariams moralinę žalą įvertinti skirtinga pinigine išraiška būtų neteisėtas ir prieštarautų teisei ginti pažeistas teises. Atsakovas niekuo nepagrindžia savo teiginio, kodėl konkrečių grupės narių patirta žala negali būti tokio dydžio, kokia nurodyta skunde, ir kodėl šis faktas negali būti įrodinėjamas nagrinėjant bylą iš esmės. Grupės skundas pateiktas nepasibaigus ieškinio senaties terminui, jokių tai paneigiančių argumentų atsakovas nepateikė.

Pareiškėjai pažymi, kad LVAT 2024 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-629-556/2024 nurodyta, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjų skundo dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą. Ginčijama nutartimi teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas visų grupės narių – pareiškėjų – atžvilgiu yra tapatus, grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, o reiškiami reikalavimai yra bendri ir tapatūs visiems grupės nariams, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą, o ne kiekvieno pareiškėjo individualius skundus dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų. Pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, kad skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai. Grupės skundas atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir jį tikslingiausia, efektyviausia bei tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria nutarta priimti pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., pareikštą skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį, pareiškėjų skunde išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad grupės skundas iš esmės atitinka ABTĮ 1261, 1262, 1263, 1264 straipsniuose grupės skundui keliamus formos ir turinio reikalavimus, skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, o reiškiami reikalavimai yra bendri ir tapatūs visiems grupės nariams, todėl tikslingiau ir efektyviau nagrinėti grupės skundą, o ne kiekvieno pareiškėjo individualius skundus dėl tų pačių aplinkybių ir reikalavimų. Teismas, įvertinęs ABTĮ 1269 straipsnio 1, 2 dalių, CPK 4418 straipsnio 1 dalies nuostatas, patvirtino pranešimą dėl grupės pildymo ir paskelbė jį specialiame interneto tinklalapyje.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento ir VSAT, atskiraisiais skundais nesutinka su teismo ginčijama nutartimi, iš esmės nurodydami, kad grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, keliamų grupės skundams. Visi reikalavimai, susiję su užsieniečių laisvės apribojimu, turėtų būti nagrinėjami atskiro individualaus proceso metu, taip sudarant galimybes ne tik efektyviau išspręsti bylą, bet ir užtikrinant proceso koncentruotumo, teisingumo, teisės į veiksmingą teisminę gynybą principus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su grupės narių skundu ir prašė priteisti kiekvienam grupės nariui pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir VSAT, 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjai nurodė, kad grupės narius sudaro užsieniečiai, kurių judėjimo laisvė nuo 2021 m. liepos mėn. buvo automatiškai apribota šešiems mėnesiams pagal tuo metu galiojusią UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, taip pat šio įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, kurioje buvo įtvirtintas analogiškas teisinis reguliavimas, nustatytas 2021 m. gruodžio 23 d., dėl to, kad jie neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pasinaudojo teise prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje. Grupės skunde reiškiamas reikalavimas apima vienodą neturtinę žalą, kurią kiekvienas iš grupės narių patyrė per vienodą laiko tarpą – 6 mėnesius, kurių metu buvo ribojama jų judėjimo laisvė individualiai neįvertinus tokio laisvės apribojimo pagrįstumo, proporcingumo, prioritetinių vaikų ir pažeidžiamų asmenų interesų ir nesuteikiant galimybės ginčyti tokio apribojimo teisėtumą. Grupės nariai grupės skundu nereiškė individualių reikalavimų, susijusių su sąlygomis laisvės apribojimo vietose, nežmonišku ir kankinimams prilygstančiu elgesiu, dėl institucijų veiksmų patirtų sveikatos sutrikimų, vaikų vystymosi sutrikimų bei kitų nematerialinės ir materialinės žalos atlyginimo reikalavimų, kurie gali būti reiškiami individualiai teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjų teigimu,  žala pareiškėjams kilo dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo, pažeidžiančio pareiškėjų teisę į laisvę ir saugumą bei teisę į veiksmingą gynybos priemonę. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame1 skirsnyje „Grupės skundas“. Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (ABTĮ 1261 str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (ABTĮ 1261 str. 2 d.). ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. ABTĮ 1263 straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui.

ABTĮ 1262 straipsnyje „Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos“ nustatyta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą.

Pagal ABTĮ 1265 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi dėl grupės skundo priėmimo taip pat nusprendžia, ar skundas gali būti nagrinėjamas pagal grupės skundo proceso taisykles, įvertina, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio reikalavimai yra susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės skundu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė minėtas proceso teisės nuostatas, kai teisminį procesą inicijuojantys subjektai išreiškė siekį, kad ginčas būtų nagrinėjamas pagal grupės skundo instituto nuostatas. Kreipiantis į teismą remiantis grupės skundo institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi) (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-349-1188/2023; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1-556/2024). Šis institutas traktuotinas kaip viena iš kolektyvinio interesų gynimo išraiškų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateikto grupės skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų pateiktas procesinis dokumentas iš esmės atitiko ABTĮ grupės skundui keliamus reikalavimus. Grupės skundu keliamas bendras grupės narių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti kiekvienam grupės nariui pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir VSAT, 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, skundas grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis (grupės nariai (užsieniečiai), kurių judėjimo laisvė nuo 2021 m. liepos mėn. buvo automatiškai apribota šešiems mėnesiams, sulaikyti kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, dėl to, kad jie neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos 2021 m. – 2022 m. vasarą pasinaudojo teise prašyti tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje; žala pareiškėjams kilo Lietuvos Respublikos institucijoms apribojus jų laisvę pagal tuo metu galiojusius tarptautinei teisei ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusius teisės aktus)) ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, taip užtikrinant grupės narių teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Grupės nariai skunde neteikė individualių reikalavimų, todėl nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad reikalavimai, susiję su užsieniečių laisvės apribojimu, turėtų būti nagrinėjami atskiro individualaus proceso metu. Nagrinėjamu atveju grupės narius sieja tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi.

Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-629-556/2024 nurodė, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjų skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą, t. y. pareiškėjų skunde ir patikslintame skunde yra pakankamai detaliai nurodytos sulaikymo ir apgyvendinimo datos, išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas konkretus prašomos priteisti turtinės žalos dydis, pateikti papildomi įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prielaidų manyti, kad tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas analizuojamu atveju būtų individualių skundų nagrinėjimas atskirose bylose, nes pareiškėjų tapačius reikalavimus nagrinėjant individualiose bylose egzistuoja tikimybė, jog skirtingų teismų nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bus vertinamos skirtingai.

Įvertinus pareiškėjų teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad grupės skundas atitiko specialius skundui keliamus turinio ir formos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais pagrįstai priėmė grupės skundą. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento ir VSAT atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai (be kita ko, susiję su ieškinio senaties terminu), dėl kurių nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, šiuo atveju nelemia kitokio nustatytų aplinkybių teisinio įvertinimo.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. sausio 29 d. gautas pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko, prašymas atstatyti teismo nustatytą terminą grupei papildyti, nurodant, kad grupės nariais norintys tapti asmenys į grupės atstovą gali kreiptis iki 2025 m. gegužės 7 d.

ABTĮ 1269 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartyje dėl grupės skundo priėmimo nustato grupės papildymo terminą, patvirtina šio įstatymo 1264 straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo ir jį paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Grupės atstovas teismo patvirtintą šio įstatymo 1264 straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais. Pildant ir tvirtinant grupę mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi Civilinio proceso kodekso 4418 straipsnio 1, 4–8 dalyse nustatyti reikalavimai. Pagal CPK 4418 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Teismas, gavęs motyvuotą grupės atstovo prašymą, gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų.

Įvertinus grupės atstovo advokato prašymą, teisinį reguliavimą, byloje susiklosčiusią situaciją, be kita ko, kad pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą ir nutartyje dėl grupės skundo priėmimo nustatė grupės papildymo terminą, nurodytas pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato, prašymas dėl grupės papildymo termino perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reguliuojančias grupės skundo priėmimą, todėl atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjų – grupės asmenų (24 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko, prašymą dėl grupės papildymo termino perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Milda Vainienė