Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-09][nuasmeninta nutartis byloje][1S-148-491-2017].docx
Bylos nr.: 1S-148-491/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)

1 S – 532– 491 / 2008

              Byla Nr. 1S-148-491/2017

              Procesinio sprendimo kategorija :              2.14.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės nutarimo panaikinimo, 

nustatė:

  1. 2017 m. vasario 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas Pareiškėjo pareiškimas dėl 2017 m. vasario 18 d. apie 21 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I. Č. ir D. S. prieš jį panaudoto fizinio smurto, dėl ko jis patyrė kūno sužalojimus.
  2. 2017 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos Danguolės Šermukšnienės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad Pareiškėjo nurodomos aplinkybės bei kiti surinkti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog I. Č. bei D. S., galimai sukeldami fizinį skausmą Pareiškėjui, padarė veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 407 straipsnis). Nutarime taip pat pažymima, kad dėl I. Č. nurodytų aplinkybių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pradėti naują tyrimą.
  3. Šį nutarimą Pareiškėjas apskundė prokurorui. 2017 m. balandžio 7 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Tamelienė nutarimu atmetė Pareiškėjo skundą. Prokurorė nurodė, jog BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas) šiuo atveju nekilo, todėl ikiteisminis tyrimas pagal šį straipsnį nepradėtas pagrįstai. Prokurorė nutarime taip pat pažymėjo, kad Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad smurtą prieš jį galimai vartoję asmenys įvykio metu su juo būtų susiję šeiminiais santykiais tokia apimtimi, kaip tai numatyta BK 248 straipsnyje. Todėl pripažino, jog asmenų, kuriuos Pareiškėjas kaltina fizinio smurto prieš jį panaudojimu, veiksmai galimai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. 
  4. Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu, Pareiškėjas padavė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas Pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, jog I. Č. ir D. S. prieš Pareiškėją galimai atlikti veiksmai, kuriais jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį ir dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas (BPK 407 straipsnis). Apylinkės teismas pritarė prokurorės nutarimo argumentams, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog smurtą prieš Pareiškėją galimai naudoję I. Č. ir D. S. įvykio metu su juo būtų susiję šeiminiais santykiais. Todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad prieš Pareiškėją galimai padaryta nusikalstama veika turėjo smurto artimoje aplinkoje požymių, dėl ko ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas (BPK 409 straipsnio 3 dalis). Taip pat apylinkės teismas sutiko ir su prokurorės teiginiu, jog byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apylinkės teismas reikšminga aplinkybe byloje laikė tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriuje pagal I. Č. pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėjas minėtame ikiteisminiame tyrime gali realizuoti atitinkamas BPK jam numatytas procesines teises (teikti tyrimui reikšmingus duomenis, prašymus ir pan.). Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad Pareiškėjui suteikiama teise kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka taip pat užtikrinama galimybė apginti galimai savo pažeistus interesus.    
  5. Skundu apygardos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą.
    1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai įvertino įvykio aplinkybes, todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą nutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis iki šiol yra gydomas ir jo sužalojimo laipsnis gali keistis, taip pat į tai, kad tyrėja priėmė procesinį sprendimą negavusi specialisto išvados.
    2. Teigia, kad, priimdami procesinius sprendimus, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek apylinkės teismas visiškai nemotyvavo, kodėl dėl jo pareiškime nurodytų aplinkybių yra atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, o dėl I. Č. pareiškime nurodytų aplinkybių ikiteisminis tyrimas yra atliekamas.
    3. Nurodo, kad I. Č. veika, t. y. fizinio smurto prieš jį panaudojimas, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, kadangi ji veikos padarymo metu buvo jo sugyventinė. Vien tai, kad įvykio metu su I. Č. jis buvo susipykęs, nesudaro pagrindo teigti, kad tuo metu jie sugyventiniais nebuvo. Todėl tvirtina, kad smurtas prieš jį buvo panaudotas artimoje aplinkoje, dėl ko ikiteisminį tyrimą privalu pradėti.
    4. Akcentuoja, kad I. Č. ir D. S. savo smurtiniais veiksmais įvykdė ir kitą nusikalstamą veiką, o būtent: dėl jų veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Pareiškėjas šį argumentą grindžia tuo, kad I. Č. ir D. S. fizinį smurtą prieš jį naudojo viešoje vietoje, jis buvo mušamas be jokios priežasties. Pažymi, kad šias aplinkybes turėjo ištirti ikiteisminio tyrimo institucija, kuriai įstatymai suteikia įgaliojimus rinkti įrodymus. Tačiau šiuo atveju nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės nebuvo tirtos, neišsiaiškintos konflikto priežastys, neapklausti net prieš jį smurtavę asmenys.
    5. Pažymi, kad savo teises bandė apginti įstatymų nustatyta tvarka ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas pagal I. Č. pareiškimą, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo pateiktų dokumentų ir pareiškimo šiame tyrime neištyrė. Taip grubiai buvo pažeistos jo procesinės teisės ir atimta galimybė apginti savo interesus.
  6. Atsiliepimai į skundą negauti.
  7. Pareiškėjo skundas atmetamas.
  8. Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo turinio, jis nesutinka su procesiniais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad jo pareiškime bei skunduose prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, dėl šių priežasčių prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.
  9. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos matyti, kad tarp Pareiškėjo ir I. Č. bei D. S. kilo konfliktinė situacija, kurios metu prieš Pareiškėją galimai buvo naudojamas fizinis smurtas. Atliekant pareiškimo tyrimą bei nagrinėjant Pareiškėjo skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro procesinių sprendimų, svarstyti kelių galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 ir 284 straipsniuose, požymiai. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2017 m. kovo 6 d. nutarimu, kurį nepakeistą paliko galioti prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinęs, kad I. Č. ir D. S., sukeldami fizinį skausmą Pareiškėjui, galimai padarė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatė, kad egzistuoja BPK 407 straipsnyje numatytos aplinkybės, kuomet ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiajam su pareiškimu kreipiantis į teismą. Be to, prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniuose sprendimuose papildomai nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepradėtas taip pat pagrįstai, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina šios nusikalstamos veikos požymių buvimo I. Č. ir D. S. veiksmuose. Su tuo sutinka ir Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, nes daryti priešingą išvadą pagal teismo turimus duomenis nėra jokio pagrindo.
  10. Atmestinas Pareiškėjo skundo argumentas, kad įvykio metu jis ir I. Č. buvo sugyventiniai, todėl I. Č. prieš jį atlikti veiksmai turi smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140 straipsnio 2 dalis). Kaip pagrįstai nurodė prokurorė nutarime bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog smurtą prieš Pareiškėją galimai naudojusi I. Č. įvykio metu su juo būtų susijusi artimesniais šeiminiais santykiais tokia apimtimi, kaip tai numato BK 140 straipsnio 2 dalis. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad Pareiškėjas ir I. Č. yra buvę sugyventiniai, tarp kurių galimai yra likę neišspręstų turtinių klausimų. Tai patvirtina I. Č. apklausos protokole esantys paaiškinimai, kad Pareiškėjas yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo jau mėnuo laiko negyvena; D. S. apklausos protokole esantys paaiškinimai, kad Pareiškėjas ir I. Č. yra buvę sugyventiniai. Tai iš esmės patvirtina ir Pareiškėjas savo pareiškime nurodydamas, kad važiuodamas automobiliu jis pamatė buvusią sugyventinę – I. Č. Skunde Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu jis yra susipykęs su I. Č., todėl jie vis tiek laikytini sugyventiniais (kaip galima suprasti, bet kuriuo metu su I. Č. jis gali susitaikyti), viena vertus, prieštarauja pačios I. Č. nurodytoms aplinkybėms, o kita vertus, nelaikytina objektyviai nustatoma aplinkybe. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar buvusių sugyventinių – Pareiškėjo ir I. Č., santykiai savo turiniu gali būti dar priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieš Pareiškėją pavartotas smurtas gali būti vertinamas kaip smurtas prieš šeimos narį.
  11. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
  12. Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo turinio, aplinkybę – kad prieš jį smurtavo šeimos narė – buvusi sugyventinė, jis grindžia tuo, kad juos siejo artimi ryšiai, o įvykio metu jie tiesiog buvo susipykę. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tokių duomenų neužtenka. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų bylos aplinkybių, Pareiškėją ir I. Č. galimai ir siejo artimi ryšiai, tačiau kartu jie prieš įvykį nebegyveno daugiau nei mėnesį laiko. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Pareiškėjas su I. Č. tebeveda bendrą ūkį, yra siejami ar praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, kitais artimais ryšiais. Kaip jau minėta, tiek I. Č., tiek jos žentas D. S. konstatavo, kad I. Č. ir Pareiškėjas yra buvę sugyventiniai. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos teismo nutarties motyvams, sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms galimai I. Č. pavartotas smurtas prieš Pareiškėją teisingai nepripažintas smurtu prieš šeimos narį BK 140 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl I. Č. ir D. S. galimai padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Sutiktina su apylinkės teismu, kad tokiu atveju Pareiškėjas savo galimai pažeistus interesus gali apginti padavęs pareiškimą teismui dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka.
  13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad I. Č. ir D. S. savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, kadangi fizinį smurtą prieš jį naudojo viešoje vietoje, be jokios priežasties. Su šiais teiginiais skundą nagrinėjantis teismas taip pat nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 284 straipsnyje uždrausta nusikalstama veika pripažįstama padaryta, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tiriant pareiškimo aplinkybes, nei vienas, nei kitas būtinuoju BK 284 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos požymiu esantis faktas, nebuvo nustatytas. Pagal teismui pateiktos bylos duomenis aiškiai matyti, kad tarp Pareiškėjo ir I. Č., išties buvo kilęs tam tikro pobūdžio konfliktas, tačiau šis konfliktas buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, jis nebuvo nukreiptas į kitus konflikto vietoje buvusius asmenis, sprendžiant tarpusavio nesutarimus nebuvo siekiama nepagarbiai elgtis aplinkos atžvilgiu, trikdyti visuomenę. Neužfiksuotas toks konflikto intensyvumas, kad juo būtų atkreiptas pašalinių asmenų dėmesys – tai patvirtina faktas, kad nenustatyti jokie įvykio liudytojai, niekas iš pašalinių asmenų nepranešė apie neramumus, nors konfliktas ir buvo kilęs viešoje vietoje. Taigi, net jei kai kuriuos išsakytus teiginius ar atliktus veiksmus ir būtų galima vertinti kaip objektyviai galėjusius sutrikdyti viešąją tvarką, tačiau nėra nustatytas būtinasis BK 284 straipsnio požymis – padariniai, t. y. aiškios ir įžūlios nepagarbos aplinkiniams ar apinkai demonstravimas arba visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas. Dėl šių priežasčių taip pat pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 284 straipsnį.
  14. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad dėl I. Č. pareiškimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Tačiau jo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas dėl šių skunde dėstomų aplinkybių plačiau nepasisako. Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, aukštesnysis teismas tikrina tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl dėl ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų nenagrinėja, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
  15. Pagaliau pažymėtina, kad pareiškimo apie galimą nusikalstamą veiką tyrimas, jo organizavimas priklauso tam tikrų teisėsaugos institucijų kompetencijai. Būtent pareiškimą tiriantys subjektai sprendžia, kiek ir kokių tyrimo veiksmų turi būti atliekama tikrinant pareiškime apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodomus faktus. Apygardos teismas pripažįsta, kad tiriant Pareiškėjo pareiškime nurodytus faktus, buvo atlikti visi tokiu atveju būtini procesiniai veiksmai, kurių pagrindu šiuo konkrečiu atveju galima daryti motyvuotas išvadas apie nusikalstamų veikų požymius (jų nebuvimą). Pareiškimo tikrinimo metu apklausti konflikte tiesiogiai dalyvavę asmenys, t. y. I. Č. bei D. S.. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė, Pareiškėjo žodžiais tariant, neturėdamas informacijos apie Pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastą, nepaneigia šio nutarimo išvadų pagrįstumo – aukštesnės instancijos teismui pateiktoje byloje yra specialisto išvada, kuri įrodo Pareiškėjui padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį. Jei jo sužalojimo sunkumas pasikeistų ir tai atsitiktų dėl I. Č. prieš jį įvykio metu pavartoto smurto, Pareiškėjas turėtų galimybę iš naujo kreiptis su pareiškimu. Priešingai nei skunde teigia Pareiškėjas, šioje situacijoje atlikti papildomus tyrimo veiksmus nėra tikslinga, kadangi apie įvykio aplinkybes paaiškinti gali tik jame tiesiogiai dalyvavę asmenys, kurių paaiškinimai apklausos protokoluose buvo užfiksuoti praėjus kelioms dienoms po įvykio. Pabrėžtina, kad tiriant pareiškimą neturi būti atliekami visi įmanomi proceso veiksmai, jų turi būti atliekama tiek, kiek yra būtina nustatant situacijai reikšmingus faktus, o dėl jų pakankamumo sprendžia teisėsaugos institucijos, kurioms pavesta tirti pareiškimą. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo atveju atliktas pakankamas kiekis proceso veiksmų, jais nustatytos visos reikšmingos situacijai aplinkybės, kuriomis remiantis galima padaryti motyvuotą išvadą, jog pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, kadangi nenustatyti nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas privalomai pradedamas, požymiai.
  16. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju policijos pareigūnas pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o prokuroras ir apylinkės teismas priėmė teisingus ir pagrįstus nutarimą bei nutartį, atmetę jo skundą tuo pačiu klausimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                               Valdas Meidus