Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-307/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54787-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.23.1.2.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.2.;1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,
nuteistajam L. B.,
gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Doroševo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu dvidešimt šešioms paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį su bausme pagal BK 259 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, dalinio sudėjimo būdu ir L. B. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. sausio 29 d., vieną laikino sulaikymo ar kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
L. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš L. B. konfiskuota 24 Eur.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu L. B. turtui - 555 Eur, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti, paliktas dalyje dėl 24 Eur. Šioje dalyje laikinas nuosavybės teisės apribojimas pliktas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje. Likusioje dalyje, viršijančioje 24 Eur (531 Eur), laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. B. turtui paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d., 15 val. 04 min., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) pastato, 0,396 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino už 24 eurus neteisėtai pardavė asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. (duomenys neskelbtini), veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pasikėsino išplatinti šią psichotropinę medžiagą.
2. L. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, apie 18 val., Kauno mieste, turėdamas tikslą platinti, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusipirkdamas už ne mažiau kaip 3 000 eurų įgijo ne mažiau kaip 319,467 g - psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią atgabeno į Vilniaus miestą ir laikė su savimi iki 2018 m. gruodžio 13 d., kai tą pačią dieną, apie 21 val., prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalį - 2,419 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino neatlygintinai perduodamas išplatino A. A., kuriam tyrimas atskirtas, priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, po ko netrukus jis prie minėto namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 21 val. 15 min. atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė kitą dalį - 0,658 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, o 2019 m. sausio 4 d., apie 11 val. 15 min., parodymų patikrinimo vietoje metu sandėliuke, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis – L. B., policijos pareigūnams pateikė užkastą žemėje likusią dalį - 316,390 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino.
3. L. B. pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d., namo Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį - 0,081 g psichotropinės medžiagos - MDMA, kai tą pačią dieną - 2018 m. gruodžio 13 d., apie 21 val. 20 min., atliktos kratos metu minėto namo rūsyje policijos pareigūnai rado ir paėmė 0,081 g psichotropinės medžiagos - MDMA.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Doroševas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir paskirti L. B. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
4.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad parenkant bausmės rūšį neatsižvelgta į bausmės paskirtį, L. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei ir paties nuteistojo gyvybiškai svarbių interesų pusiausvyrą.
4.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuteistasis L. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo tyrimui. Šiam savanoriškam ir apgalvotam poelgiui didelę reikšmę turėjo L. B. apsisprendimas atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir toliau gyventi sąžiningai ir dorai. Nuteistasis savanoriškai pranešė apie vykdomą nusikalstamą veiką, tai patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad L. B. savanoriškai tyrimo pareigūnams nurodė apie jo paslėptą didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurios be jo pagalbos nebūtų surastos. Papildomos įtariamojo apklausos, atliktos 2019 m. sausio 4 d., metu užfiksuota, kad L. B. prisipažino, kad namo, (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame sandėliuke yra narkotikai, kurių kratos metu pareigūnai nerado, o L. B. nori parodyti, kur jie yra. Sandėliuko viduje, žemėje buvo užkastas maišas su maždaug kilogramu metamfetamino. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad L. B. aktyviai bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir tokio bendradarbiavimo dėka buvo sulaikyti penki asmenys, įtariami padarę sunkius nusikaltimus, rastas didelis kiekis psichotropinių medžiagų bei šaunamųjų ginklų (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19330-19). Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis L. B. suprato, kad dėl jo prisipažinimo ir bendradarbiavimo su pareigūnais, kyla grėsmė jo paties ir jo artimųjų sveikatai bei gyvybei. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai patikino, kad atsižvelgiant į L. B. prisipažinimą, jo elgesį ir veiksmus, o taip pat pasirinktą dorą gyvenimo būdą bei siekiant jį apsaugoti nuo galimai gresiančio susidorojimo asmenų, kurie buvo nustatyti ir sulaikyti jo dėka, jam bus taikoma bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Toks lūkestis taip pat turėjo esminę reikšmę nuteistojo apsisprendimui prisipažnti dėl sunkaus nusikaltimo padarymo bei aktyvaus bendradarbiavimo su tyrimą atliekančiais pareigūnais.
4.3. Apeliantai taip pat nurodo, kad grėsmė L. B. ir jo artimųjų sveikatai ir gyvybei yra reali, nes apie tai, kad nuteistasis padėjo policijos pareigūnams, jau yra žinoma sulaikytųjų bendrininkams, kurie yra laisvėje ir įkalinimo įstaigose. Ne kartą į mobilųjį telefoną nuteistasis gavo grasinamo pobūdžio žinutes. 2019 m. rugsėjo 26 d. grasinančio pobūdžio žinutė buvo parašyta dažais ant nuteistajam priklausančio garažo durų. Tokias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19330-19 medžiagoje esantys duomenys. Su L. B. norintys susidoroti asmenys ir jų bendrininkai, tai asmenys, padarę sunkius nusikaltimus, disponuojantys nelegaliais šaunamaisiais ginklais, turintys įtaką laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tarpe. Egzistuoja reali grėsmė, kad atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę prieš L. B. bus naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Todėl, apeliantų nuomone, nuteistajam paskirta bausmė pažeidžia teisingumo ir bausmės tikslingumo principus. Įvertinus tai, kad nusikaltimas buvo savanoriškai nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, reali žala visuomenės saugumui ir sveikatai nebuvo padaryta, taip pat nuteistojo bendradarbiavimą atskleidžiant kitus sunkius nusikaltimus ir dėl to atsiradusią realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, L. B. paskirta bausmė yra neproporcinga. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras, atsižvelgdamas į L. B. prisipažinimą, elgesį bei bendradarbiavimą atskleidžiant kitus sunkius nusikaltimus ir dėl to atsiradusią realią grėsmę, prašė teismo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
4.4. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020, kurioje pažymėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
4.5. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bausmės dydžio, tačiau nurodo, jog teismas nevertino gintinų nuteistojo interesų apimties ir parinko bausmės rūšį, kuri pažeidžia bausmės paskirties ir nuteistojo saugumo interesų pusiausvyrą.
4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turi būti atsižvelgta ir į sunkią L. B. sveikatos būklę - jis buvo patekęs į tris eismo įvykius ir dėl (duomenys neskelbtini) šiuo metu sunkiai (duomenys neskelbtini), planuojama operacija. L. B., siekdamas atsisakyti priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, lanko psichoterapinius kursus. Ateityje, norėdamas išvengti galimo persekiojimo, nuteistasis planuoja persikelti gyventi į užsienį, kur gyvena jo dukra.
4.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad reikia atsižvelgti į situaciją dėl šalyje paskelbto karantino. Apeliantų žiniomis, Pravieniškių pataisos namuose jau užfiksuoti koronaviruso COVID-19 atvejai. Nuteistasis dėl savo amžiaus patenka į padidintos rizikos asmenų grupę, todėl jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė sukeltų grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Laisvės atėmimo vietose nėra nei buitinių, nei higieninių sąlygų užtikrinančių reikiamą apsaugą nuo minėto viruso plitimo. Šiuo metu dar nėra susiformavusi praktika kaip tokiomis sąlygomis turi būti vykdoma laisvės atėmimo bausmė nepažeidžiant nuteistojo teisių į sveikatos apsaugą. Apeliantų manymu, esant tokiai situacijai bei atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltusio asmens savybes bei kitas aplinkybes, svarbias siekiant bausmės tikslų, teismai gali lanksčiau taikyti baudžiamąjį įstatymą parenkant bausmės rūšį (areštą, laisvės apribojimą), esant būtinybei jas derinant su papildomais apribojimais, kad būtų užtikrinta bausmės paskirties ir nuteistojo sveikatos apsaugos interesų pusiausvyra.
4.8. Apeliantų nuomone, neteisinga, kad savanoriškai prisipažinęs ir atsisakęs tęsti nusikalstamas veikas, bendradarbiavęs su pareigūnais ir padėjęs apsaugoti visuomenės sveikatą, L. B. atsiduria grėsmingoje situacijoje, nes jam paskiriama bausmė, sudaranti galimybes grasinantiems asmenims ar jų bendrams įvykdyti grasinimus, be to, bausmę paskirta atlikti pandemijos metu, nesant sąlygų užtikrinti sveikatos apsaugą.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo L. B. ir gynėjo advokato A. Doroševo apeliacinis skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo ir jo gynėjo paduotame apeliaciniame skunde. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, neginčydami L. B. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir paskirti L. B. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
7. Byloje nustatyta, kad L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2dalyje. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis) bei sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą arba areštą. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskyrė bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę – areštą dvidešimt šešioms paroms. Galutinė subendrinta bausmė L. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
9. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo paskirti L. B. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, argumentuodami, tuo, kad teismas parinko bausmės rūšį, kuri pažeidžia bausmės paskirties ir nuteistojo saugumo interesų pusiausvyrą. Tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.
10. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už atskiras nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes L. B., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai, skirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšis bei dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, tai, kad byloje buvo nustatyta viena L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo teismas pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl labai sunkaus nusikaltimo teismas pripažino jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti šią veiką. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežta. Bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas L. B. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63, 65 straipsnių nuostatų subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, todėl keisti paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo.
12. Skirdamas bausmes L. B. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai bei nusikalstamą veiką priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat jis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. tris kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, vėl nusikalto neišnykus teistumui, jis net dvidešimt du kartus baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, nebuvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą (t. 4, b. l. 25-30, 32, 36, 37, 58-70). Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 3 d. duomenis, L. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 184). Spręsdamas apie L. B. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nė vienu iš nuteistajam inkriminuotų atvejų psichotropinė medžiaga realiai nebuvo išplatinta, ji buvo rasta ir išimta iš apyvartos. Taip pat nuosprendyje įvertintos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, susijusios su L. B. bendradarbiavimu su policijos pareigūnais ir dėl tokio bendradarbiavimo jam kylančią grėsmę (t. 4, b. l. 102-103). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą paskirta bausmė artima įstatymo sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui. Už baudžiamojo nusižengimo padarymą teismas kaltininkui paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatė mažesnį nei įstatymo numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Skirdamas L. B. bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams.
13. Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo L. B. sąlygų. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai konstatuojama, jog egzistuoja šių sąlygų visuma: asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio mėn. pradžioje L. B. įgijo ne mažiau kaip 319,467 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią laikė iki 2018 m. gruodžio 13 d. ir šią dieną jis dalį - 2,419 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino išplatino A. A., tą pačią dieną L. B. sulaikius ir atlikus jo asmens kratą rasta ir paimta kita dalis - 0,658 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir tik 2019 m. sausio 4 d. įtariamojo L. B. parodymų patikrinimo vietoje metu jis (L. B.) policijos pareigūnams nurodė likusios dalies - 316,390 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino slėptuvės vietą. Nors L. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui jas išaiškinti, nesant būtinų BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų, svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nėra teisinio pagrindo.
15. Jau minėta, kad skirdamas L. B. bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį įvertino tai, kad L. B., nors jam buvo pareikštas įtarimas tik dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, pats pranešė apie sunkesnės nusikalstamos veikos požymius. Be to, padedant L. B. buvo sulaikyti penki asmenys, kuriems pareikšti įtarimai dėl labai sunkių nusikaltimų įvykdymo, atlikus kratas bei nusikalstamų veikų imitavimo veiksmus, kuriuose dalyvavo L. B., iš apyvartos buvo išimtas labai didelis kiekis narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir didelis kiekis šaunamųjų ginklų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias L. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, jo ankstesnius teistumus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. B. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, prieštaraus teisingumo principui. Vis tik pirmosios instancijos teismas įvertinęs nusikalstamos veikos atskleidimo aplinkybes, kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo, jo veiksmus, susijusius su kitų nusikalstamų veikų ir jas darančių asmenų išaiškinimu ir dėl to jam gresiantį pavojų, nepritarė prokuroro siūlymui paskirti L. B. laisvės apribojimo bausmę. Teismas padarė teisingą išvadą, kad tokios rūšies bausmės paskyrimas L. B. neleistų pasiekti bausmės tikslų. Svarbu įvertinti ir tai, kad kaip jau minėta, L. B. praeityje buvo ne kartą pripažintas kaltu dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo, tokia aplinkybė leidžia teigti, kad L. B. nesugeba pakeisti savo elgesio ir nusikalstamos veikos, už kurias L. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra minimalus.
16. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prašant bausmę dar labiau sušvelninti - kaltės pripažinimas, aktyvus bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais, padėjimas išaiškinti kitas nusikalstamas veikas bei jas vykdančius asmenis ir dėl to L. B. kylanti grėsmė, o taip pat nuteistojo apsisprendimas atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų bei jo sveikatos būklė, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotos ir įvertintos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kaip pagrindą spręsti dėl paskirtos bausmės neteisingumo. Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, jos vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pareigūnų patikinimas apsaugoti L. B. nuo gresiančio susidorojimo bei jam taikytinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, turėjo esminę reikšmę jo apsisprendimui prisipažinti dėl sunkaus nusikaltimo padarymo bei aktyvaus bendradarbiavimo su tyrimą atliekančiais pareigūnais, tačiau kaip jau minėta, bylos duomenimis psichotropinę medžiagą - ne mažiau kaip 319,467 g metamfetamino L. B. įgijo 2018 m. spalio mėn. pradžioje, ją laikė ir 2018 m. gruodžio 13 d. dalį psichotropinės medžiagos - metamfetamino išplatino. L. B. 2018 m. gruodžio 13 d. buvo sulaikytas. 2019 m. sausio 4 d. vykusios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu L. B. nurodė likusios dalies - 316,390 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino slėptuvės vietą. Tik 2019 m. sausio 11 d. papildomos apklausos metu L. B. nurodė asmenį, iš kurio įgijo psichotropinę medžiagą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimis buvo leista L. B. atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, bei atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 2, b. l. 97-98, 104-105). Taigi L. B. sutikdamas atlikti slapto pobūdžio veiksmus, žinojo apie jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę už jo jau įvykdytas nusikalstamas veikas. L. B. savanoriškai sutiko dalyvauti Baudžiamojo proceso kodekso 158, 159 straipsniuose reglamentuotuose veiksmuose. Nuteistojo aiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų pažadas dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, turėjo esminę reikšmę jo apsisprendimui pripažinti kaltę bei bendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais, nėra pagrįstas ir įtikinamas. Nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui bausmė skiriama teismo nuosprendžiu, t. y. bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei prokuroro siūlymas dėl kaltininkui skirtinos bausmės neriboja teismo teisės ir pareigos paskirti tokią bausmę, kuri konkrečioje byloje atitiktų bausmės paskirtį. Nors pirmiau minėtos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, patvirtina pozityvų jo elgesį, tačiau tokių aplinkybių dar labiau švelninti L. B. paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka. Aplinkybės dėl šalyje paskelbto karantino bei tai, kad nuteistasis dėl savo amžiaus patenka į padidintos rizikos asmenų grupę, taip pat nesudaro pagrindo keisti L. B. paskirtą bausmę. Juo labiau, kad situacija dėl koronaviruso grėsmės iš esmės skiriasi nuo buvusios paduodant apeliacinį skundą ir esančios šiuo metu. Būtina pažymėti ir tai, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas L. B. už pasikėsinimą įvykdyti sunkų nusikaltimą paskyrė artimą sankcijos minimumui bausmę, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę daugiau nei dvigubai švelnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimalią ribą, dar labiau švelninti L. B. paskirtas bausmes dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistajam L. B. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo L. B. ir jo gynėjo Aleksandro Doroševo apeliacinį skundą.
Teisėjai Albinas Bielskis
Alenas Piesliakas
Linas Šiukšta