Civilinė byla Nr. 2A-1334-565/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17403-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.; 2.5.10.5.2.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Š., prašydamas priteisti iš atsakovo 777,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl 2014-03-09 eismo įvykio Pelesos gatvėje, Vilniuje, metu padarytos žalos UAB „Medicinos projektai“ priklausančiam automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas išmokėjo 2685,99 Lt (777,92 Eur) draudimo išmoką, kadangi automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Nuostolio suma apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pateiktą pažymą, automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino atsakovas.
Atsakovas E. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio dieną jam pasidarius bloga, karutį su kroviniu pasisiūlė padėti pavežti du vyrai. Vyriškiams betempiant karutį pro stovinčius automobilius, jie netyčia karučiu užkabino vieną automobilį ir įbrėžė dureles. Atsakovas, sulaukęs automobilio savininko, pasiūlė atlyginti jam padarytą žalą, tačiau automobilio savininkas tartis atsisakė ir iškvietė policiją. Atsakovui padėję vyriškiai pasišalino, o policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į atsakovo paaiškinimus, kad karutį tempė ne jis. Už padarytą žalą jis atsakyti negali, kadangi nors karutis jam ir priklauso, tačiau dėl automobilio apgadinimo kaltas ne jis. Net ir pripažinus jį atsakingu už automobilio apgadinimą, nesutinka su žalos dydžiu, nes žala buvo padaryta tik dešinės pusės durelėms, tačiau nei galinis dešinysis sparnas, nei bamperis nebuvo apgadinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-23 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė atsakovui iš ieškovo 777,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (777,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad įvykio metu 2014-03-09 Pelesos gatvėje, Vilniuje, buvo apgadintas UAB „Medicinos projektai“ priklausantis automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad pagal pateiktas į bylą nuotraukas matyti, kad automobiliui TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės galinės ir priekinės durelės, durų apdaila. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad buvo apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys bei durų apdaila, pakeisti galinių dešinės pusės durų bei dešinės pusės sparno lipdukai. Karutyje buvo sudėta medžio gaminių, metalinis narvelio viršus, guminiai batai, stalčius su metaline rankena ir kiti surišti daiktai, karučio karkasas metalinis. Apgadintas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (KASKO), įvykio metu draudimo apsauga galiojo. Pagal PVM sąskaitą faktūrą, automobilio remontas kainavo 3 250,05 Lt (941,28 Eur), o iš pranešimo apie nuostolių atlyginimą bei vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas atskaitė mažinimo sumą ir už automobilio remontą sumokėjo 2 685,99 Lt (777,92 Eur). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pranešimo nustatyta, kad automobilį apgadino atsakovas. Atsakovui 2014-04-08 buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas padarytos žalos ieškovui neatlygino.
Teismas atsakovo argumentus, kad karutį stūmė ne jis, vertino kritiškai, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad karutį stūmė ne jis (CPK 178 str.), o teismo posėdyje apklausta liudytoja B. M. paaiškino, kad pro langą matė būtent atsakovą stumiantį karutį tarp automobilių. Nors atsakovo atstovas teismo prašė šios liudytojos parodymus vertinti kritiškai, nes ji painiojosi dėl įvykio laiko, tačiau teismas nurodė, kad liudytoja, duodama parodymus, įvykį siejo su B. Ž. mirties data, nes kaip pati paaiškino, įvykio dieną ruošėsi važiuoti į laidotuves. Iš į bylą pateikto išrašo apie asmenį matyti, kad B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), įvykis įvyko 2014-03-09, todėl šį neatitikimą liudytojos parodymuose teismas vertintino kaip suklydimą. Liudytojas A. B. paaiškino, kad jam atvykus į įvykio vietą atsakovas prisipažino kliudęs automobilį karučiu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta įvykio aplinkybė, jog atsakovas stūmė karutį ir apgadino automobilį, patvirtinta liudytojų parodymais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pateiktoje pažymoje taip pat nurodyta, kad automobilį apgadino atsakovas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė automobilio apgadinimu, t.y. žalos UAB „Medicinos projektai“ sukėlimu. Kaip jau minėta žalą įstatymas apibrėžia kaip asmens turto netekimą ar sužalojimą (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirta žala atsirado išmokėjus draudimo išmoką dėl automobilio apgadinimo pagal Transporto priemonių draudimu (KASKO) sutartį, t.y. ieškovas patyrė 777,92 Eur žalą. Atsakovas, stumdamas karutį tarp automobilių neįsitikino, jog šis numatytoje vietoje galės laisvai, nekliudydamas stovinčių automobilių, pravažiuoti, jog iš karučio kyšantys daiktai nepadarys žalos kitų asmenų turtui, todėl elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jų nesant automobilis nebūtų apgadintas ir ieškovui, kaip automobilio draudikui, nebūtų kilusi pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui jo patirtų nuostolių. Todėl teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog ieškovui padaryta žala, taip pat atsakovo neteisėtus veiksmus, esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos dėl atsakovo kaltės, yra šiuo atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.
Ieškovas atlygino 777,92 Eur už apgadinto automobilio remontą UAB „Tokvila“, todėl patyrė 777,92 Eur žalą, pateikė šią žalą patvirtinančius įrodymus. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, jog dalis remonto sąmatoje nurodytų darbų buvo nebūtini ir nereikalingi, automobilio ardymas taip pat buvo perteklinis, o atsakovo padarytus sugadinimus galima buvo pašalinti tiesiog automobilį nupoliruojant, neįrodė, t.y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atlikti remonto darbai buvo nebūtini ir pertekliniai, o analogiškus automobilio pažeidimus galima pašalinti kitais būdais ir žemesne kaina (CPK 178 str.). Iš teismui pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad buvo apgadinta visa automobilio dešinė pusė, t.y. galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys bei durų apdaila, taip pat prireikė keisti galinių dešinės pusės durų bei dešinės pusės sparno lipdukus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas, remonto sąmata sudaroma specialia kompiuterine programa Audatex, kuri apskaičiuoja tiek laiko, tiek medžiagų ar darbų sąnaudas automobilio grąžinimui į pirminę būklę. Kadangi įbrėžimai nebuvo paviršiniai, jų nebuvo galimybės nupoliruoti, automobilio pažeidimai šalinti automobilį dažant, o siekiant tinkamai ir kokybiškai nudažyti, automobilis buvo ardomas. Teismui nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas turėtų pagrindo kritiškai vertinti remonto sąmatą, ieškovo patirtas išlaidas ar mažinti prašomos atlyginti žalos dydį. Teismas sprendė, kad esant visoms civilinei atsakomybei taikyti būtinoms sąlygoms, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.251 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
- Teismas neatskleidė bylos esmės ir rėmėsi tik tais įrodymais, kurie patvirtina atsakovo kaltę dėl automobilio apgadinimo. Atsakovas neigia apgadinęs automobilį, nesutinka su nurodytais apgadinimais ir pažymi, kad nežymūs įbrėžimai buvo padaryti tik dešinės pusės durelėms, o ne galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, todėl nesutinka, kad dėl visų nurodytų apgadinimų reikėjo atlikti remontą už 777,92 Eur.
- Teismas visiškai neįvertino transporto priemonės techninės apžiūros akto turinio, kuriame buvo užfiksuoti automobilio apgadinimai ir svarbios aplinkybės, kad jis buvo surašytas atsakovui nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti pastabų. Akte nenurodyta automobilio apžiūros data ir kiti rekvizitai, būtini automobilio vertinimo organizavimo procedūrai, todėl esant šioms abejonėms dėl akto turinio, buvo pateiktas prašymas kviesti liudytoju aktą pasirašiusį autoserviso atstovą–vertintoją E. B., tačiau teismas atmetė šį prašymą be pakankamo pagrindo. Remonto darbų sąmatoje yra daug neaiškių skaičių, trumpinių, kitų nesuprantamų įrašų, todėl šio liudytojo dalyvavimas buvo itin svarbus. Apklaustas liudytoju automobilio valdytojas S. S. negalėjo teismui paaiškinti, kokie konkrečiai remonto darbai buvo atlikti, kodėl reikėjo ardyti automobilį.
- Atliekant transporto priemonės vertinimą, buvo pažeisti finansų ministro 2000-04-17 įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos instrukcijos 29.2 p. reikalavimas – nėra pažymos apie automobilio rinkos vertę, nors automobilis pagamintas 2008 m., 33 p. reikalavimas – transporto priemonės įvertinimo ataskaitoje paaiškinimas ir argumentuojamas vertinimo metodų pasirinkimas, paaiškinami ir pagrindžiami pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys transporto priemonės vertę.
- Teismas neįvertino, nesulygino ir neištyrė 2014-03-14 PVM sąskaitos-faktūros ir UAB „Tokvila“ į bylą pateiktos apgadinto automobilio remonto darbų sąmatos, nes neapklausė liudytojų, surašiusių dokumentus, nors šie dokumentai patvirtina, kad remontas buvo akivaizdžiai perteklinis. Pažymi, kad remonto darbų sąmata yra be parašo ir antspaudo, t.y. neaišku, ar jį galima vertinti kaip rašytinį įrodymą. Neaišku, kodėl nežymių įbrėžimų remontui reikėjo daryti viso dešinės pusės automobilio kapitalinį remontą su pilnu šios automobilio pusės išardymu. Aplinkybė, kad sąmata sudaroma specialia programa, nesudaro pagrindo pripažinti vieninteliu būdu remonto sąmatai sudaryti. Teismas padarė išvadą, kad remontas nebuvo perteklinis, tačiau rėmėsi tik ieškovo argumentais, nors jie prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo nuomone, automobilio savininkas, pasinaudodamas atsakovu, padarė automobilio kapitalinį remontą, kadangi iš sąmatos matyti, jog dėl kėbulo įbrėžimų reikėjo ardyti stogo statramsčio apdailą, bagažo skyriaus kilimą ir pan.
- Atsakovo nuomone, kad liudytojos B. M. parodymai, jog pro langą matė atsakovą, stumiantį karutį, yra melagingi, nes jį stūmė kiti asmenys, o ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, nes yra automobilio valdytojo S. S. žmonos motina. Ši liudytoja teisme tvirtino, kad įvykis įvyko ne kovo mėn., o rugpjūčio mėn. Taip pat liudytojo A. B. parodymai, kad atsakovas prisipažino kliudęs automobilį, yra melagingi, nes to jam atsakovas nesakė. Teismas nepasisakė dėl liudytojos Ž. J. parodymų, kad automobilis nebuvo subraižytas iki metalo ir kad atsakovas jai paaiškino, jog karutį tempė kitas asmuo.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas” nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
- Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo sugadinta daugiau dalių, nei teigia atsakovas. Įbrėžtas automobilio dalis reikėjo perdažyti, nes esant tokiems įbrėžimams kitoks remonto būdas nėra galimas. Atsakovas neįrodė, kad įbrėžtas dalis (išorinis dažų sluoksnis buvo įbrėžtas iki grunto, o kai kuriose vietose iki metalo) galima suremontuoti kitaip. Pagal sugadintų dalių įbrėžimo aukštį, tęstinumą ir pobūdį matyti, kad visi šie įbrėžimai padaryti vieno įvykio metu. Be to, seni įbrėžimai skirtųsi nuo naujų – seni įbrėžimai apsineša purvu, dulkėmis ir keičia spalvą. Kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai taip pat patvirtina, kad iki nagrinėjamo įvykio automobilis nebuvo subraižytas (automobilio sugadinimų istorija, liudytojo S. S. parodymai). Dažomas dalis reikia išardyti, kad dažant nebūtų sugadintos (apipurkštos dažais) kitos automobilio dalys – stiklai, apdailos, durų ir langų sandarinimo gumos ir kitos dalys. Automobilio remonto sąmatoms sudaryti skirta Audatex programa nurodo, kokius darbus reikia atlikti remonto metu. Automobilio Toyota Avensis galinis sparnas ir statramstis yra vientisa dalis. Audatex sąmatoje nurodyti šią sąmatą pildžiusio asmens duomenys, ši sąmata sudaroma elektroninėje laikmenoje ir ekspertai sąmatos neprivalo pasirašyti.
- Atsakovas prašymą iškviesti liudytoju automobilį remontavusios įmonės darbuotoją E. B. pateikė tik paskutinio teismo posėdžio metu, atsakovas nemotyvavo, kodėl parodymus turi duoti šis serviso darbuotojas, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo. Klausimus, susijusius su žalos dydžiu, atsakovas turėjo pateikti ieškovui arba prašyti skirti prekinę ekspertizę. Ieškovas pateikė paaiškinimus, kaip apskaičiuota žala.
- Pažyma apie automobilio rinkos ir liekanų vertę nereikalinga, kadangi automobilis buvo remontuotinas ir automobilio remonto kaina buvo kelis kartus mažesnė nei šio automobilio vertė. Atsakovas vienu atveju teigia, kad sugadinimai nežymūs, kitu atveju – kad reikėjo parinkti vertinimo metodus, skaičiuoti automobilio rinkos, liekanų vertę, kas yra atliekama tik tuo atveju, kai automobilis yra neremontuotinas. Prekinės vertės netekimas skaičiuojamas automobiliams iki 5 m. amžiaus, ir jei ieškovas būtų skaičiavęs ne tik automobilio remonto kainą, bet ir prekinės vertės netekimą, nuostolio suma būtų dar didesnė (be remonto kainos atsakovas būtų turėjęs atlyginti ir prekinės vertės netekimo sumą). Aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo ir ieškovas nereikalavo atlyginti visų nuostolių, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu.
- Atsakovo kaltę įrodo trijų liudytojų – B. M., A. B., Ž. J. parodymai. B. M. nurodė netikslią įvykio datą, bet ji tiksliai atsiminė, kad žala padaryta, kai ji vyko į B. Ž. laidotuves. Registro duomenys patvirtina, kad B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), ir tikėtina, kad jo laidotuvės buvo po 2 d. Pats atsakovas neneigia to, kad automobilis sugadintas vežimėlyje buvusiais daiktais, tačiau nurodo, kad vežimėlį stūmė ne jis, o kiti asmenys. Jokių pašalinių asmenų, tariamai stūmusių atsakovo vežimėlį nebuvo ir niekas jų nematė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Š., prašydamas priteisti iš atsakovo 777,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl 2014-03-09 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, metu padarytos žalos UAB „Medicinos projektai“ priklausančiam automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas išmokėjo 2 685,99 Lt (777,92 Eur) draudimo išmoką, kadangi automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO).
Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovas neigia apgadinęs automobilį, nesutinka su nurodytais apgadinimais, pažymėdamas, kad nežymūs įbrėžimai buvo padaryti tik dešinės pusės durelėms, o ne galiniam bamperiui, galiniam dešinės pusės sparnui, taigi nesutinka, kad dėl visų nurodytų apgadinimų reikėjo atlikti remontą už 777,92 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu 2014-03-09 Pelesos gatvėje, Vilniuje, buvo apgadintas UAB „Medicinos projektai“ priklausantis automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal pateiktas į bylą nuotraukas matyti, kad šiam automobiliui buvo įbrėžtas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės galinės ir priekinės durelės, durų apdaila (e.b.l. 47-57), taigi konstatuotina, kad ieškovas iš karto po įvykio aktyviai ėmėsi priemonių užfiksuoti padarytus apgadinimus, t.y. surinkti įrodymus. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad buvo apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys bei durų apdaila, pakeisti galinių dešinės pusės durų bei dešinės pusės sparno lipdukai (e.b.l. 9), šis aktas yra galiojantis ir pagrįstai vertintas kaip įrodomąją reikšmę turintis rašytinis dokumentas, patvirtinantis įvykio metu patirtų apgadinimų apimtis. Atsakovo teiginiai, kad užfiksuoti minėti apgadinimai yra didesni nei jis pats matė įvykio metu, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, t.y. tokias išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovas nepateikė, taip pat neprašė šioje byloje skirti ekspertizės apgadinimo mastui nustatyti (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad ieškovas nepakvietė atsakovo į transporto priemonės apžiūrą, nėra šiuo atveju reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, kadangi remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Taigi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato draudiko pareigos, nustatant žalos dydį, kviesti ir atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nesuteikus atsakovui galimybės dalyvauti nustatant trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, buvo pažeistos atsakovo teisės. Atsakovo teiginiai, kad transporto priemonės apžiūros akte nenurodyta automobilio apžiūros data ir kiti rekvizitai, būtini automobilio vertinimo organizavimo procedūrai, todėl esant šioms abejonėms dėl akto turinio, turėjo būti kviestas liudytoju aktą pasirašęs autoserviso atstovas –vertintojas E. B., yra atmestini. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino paskutinio 2015-11-03 vykusio teismo posėdžio metu šio atsakovo prašymo, konstatuodamas, kad būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, pažeisti ekonomiškumo ir koncentruotumo principai, be to, teismo posėdžiai buvo ne kartą atidėti dėl atsakovo prašymų iškviesti kitus liudytojus, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko reikšti prašymą iškviesti liudyti E. B., taigi nebuvo pagrindo tenkinti šio nesavalaikio prašymo.
Byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovas pagal galiojančius teisės aktus yra kaltas dėl 2014-03-09 eismo įvykio Pelesos gatvėje, Vilniuje, metu padarytos žalos UAB „Medicinos projektai“ priklausančiam automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši faktinė aplinkybė yra konstatuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pranešime (b.l. 8), patvirtinta liudytojų B. M., A. B., Ž. J., S. S. parodymais. Atsakovas, teigdamas, kad jis nėra kaltas dėl automobiliui padarytų apgadinimų, nes jo vežimėlį stūmė kiti asmenys, kurie ir apgadino minėtą automobilį, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus šiuos teiginius patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas nenurodė kitų asmenų, kurie, jo teigimu, buvo kalti dėl automobilio apgadinimų. Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Taigi sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o atsakovas nesiėmė atitinkamų priemonių, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, t.y. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsargus, veždamas krovinį pro stovinčius automobilius. Duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo išvadas, atsakovas nepateikė.
CK 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovas, išmokėdamas 777,92 Eur draudimo išmoką, atlygino UAB „Medicinos projektai“ padarytą žalą, šiuo atveju ji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Šioje byloje patirtą žalą patvirtina 2014-03-03 automobilio apžiūros aktas, PVM sąskaita – faktūra už darbus, darbų sąmata. Pagal PVM sąskaitą faktūrą, automobilio remontas kainavo 941,28 Eur (b.l. 12), tačiau ieškovui atskaičius mažinimo sumą, buvo išmokėta 777,92 Eur (b.l. 4, 11). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savo skaičiavimų, kiek patirtos žalos dydis turtų būti mažinamas, atsakovas visiškai nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo argumentai, kad remonto darbų sąmatoje nėra ją sudariusio asmens parašo ir antspaudo, atmestini, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai privalomai pasirašyti ekspertams sąmatą sudarant specialia programa elektroninėje laikmenoje. Byloje nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas turėtų pagrindo kritiškai vertinti remonto darbų sąmatą, ieškovo patirtas išlaidas ir mažinti prašomos atlyginti žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nuomonė, kad būtų pakakę nupoliruoti ir nudažyti automobilio apgadinimus, o ne juos šalinti ardant automobilį, nėra teisingi, nes bylos duomenimis automobilio įbrėžimai nebuvo paviršiniai, todėl siekiant tinkamai ir kokybiškai suremontuoti automobilį, buvo būtina atlikti darbus, nurodytus remonto darbų sąmatoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti remonto darbai buvo nebūtini ir pertekliniai, o analogiškus automobilio pažeidimus galima kokybiškai pašalinti kitais būdais ir žemesne kaina (CPK 178 str.).
Atsakovo teiginiai, kad atliekant transporto priemonės vertinimą, buvo pažeisti finansų ministro 2000-04-17 įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos instrukcijos 29.2 p. reikalavimas (nėra pažymos apie automobilio rinkos vertę) ir 33 p. reikalavimas (transporto priemonės įvertinimo ataskaitoje paaiškinimas ir argumentuojamas vertinimo metodų pasirinkimas, paaiškinami ir pagrindžiami pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys transporto priemonės vertę), atmestini. Sutiktina su ieškovu, kad pažyma apie automobilio rinkos ir liekanų vertę nereikalinga, kadangi automobilis buvo remontuotinas ir automobilio remonto kaina buvo kelis kartus mažesnė nei šio automobilio vertė, be to, automobilio rinkos, liekanų vertė skaičiuojama, kai automobilis yra neremontuotinas, o prekinės vertės netekimas skaičiuojamas automobiliams iki 5 m. amžiaus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinės ir proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo teismo 2015-11-23 sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Burdulienė