Baudžiamoji byla Nr. 1-484-503/2013
(Proceso Nr.
1-07-1-00517-2008-2)
Procesinio sprendimo
kategorija.: 1.2.19.4;
(S)

NUOSPRENDIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 5 d.
Vilnius
Vilniaus
miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,
sekretoriaujant H. Chmieliauskienei,
L. Vaicekauskaitei, G. Levickienei, J. Dringelytei,
dalyvaujant prokurorui G. T.,
kaltinamajai N. P., jos gynėjui
advokatui R. Mikliušui,
kaltinamajam A.
I., jo gynėjui advokatui R. A.,
kaltinamajam G.
M., jo gynėjui advokatui A. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- kaltinamoji N. P., gim. (duomenys neskelbtini),
a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė,
ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228
straipsnio 1 dalį,
- kaltinamasis A. I., gim. (duomenys neskelbtini),
a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis,
vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),
neteistas, kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį,
- kaltinamasis G. M., gim. (duomenys neskelbtini),
a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys
neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 228
straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t
ė:
kaltinamoji N.
P., būdama valstybės tarnautoja - (duomenys neskelbtini), žinodama jos
funkcijas ir viešųjų pirkimų organizavimą reglamentuojančius norminius aktus,
pagal Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo
(patvirtinta LR Ūkio ministro 2008-07-15 įsakymu Nr.4-308) 4 straipsnį
privalėdama užtikrinti pagal Ūkio ministerijos kompetenciją rengiamų teisės
aktų projektų ir Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės normų
atitikimą pagal 5 straipsnį vykdydama funkcijas teisės ir viešųjų pirkimų
organizavimo srityje, pagal 7.4. punktą būdama atsakinga už Departamento skyrių
ar kitų Ūkio ministerijos administracijos padalinių parengtų teisės aktų,
raštų, atsakymų ir pažymų, teikiamų Ūkio ministerijos vadovybės vardu, projektų
vizavimą tam, kad užtikrinti jų atitiktį Ūkio ministerijos veiklos sritį
reglamentuojamiems teisės aktams, pagal 7.6 punktą turėdama pareigą konsultuoti
Ūkio ministerijos vadovybę, Ūkio ministerijos administracijos padalinių ir Ūkio
ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės
tarnautojus/darbuotojus Departamento kompetencijos klausimais, siekiant
užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą pagal 7.13 punktą privalėdama
kontroliuoti LR ūkio ministro įsakymų ir kitų teisės aktų teisėtumą, kad jie
atitiktų galiojančius ir/ar aukštesnės galios teisės aktus; pagal LR ūkio
ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento nuostatų (patvirtinti LR
Ūkio ministro 2007-08-24 įsakymu Nr.4-3490) 4.6. punktą privalėdama užtikrinti
Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taip pat pirkimų,
susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia
informacija, vykdymą pagal 4.7. punktą privalėdama užtikrinti, kad Ūkio
ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal LR Viešųjų
pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagal 5.6 punktą privalėdama
pagal kompetenciją teikti konsultacijas Ūkio ministerijos vadovybei, ūkio
ministerijos struktūrinių padalinių bei Ūkio ministerijos valdymo sričiai
priskirtų įstaigų vadovams ir kitiems Ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos
valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės tarnautojams/darbuotojams, pagal
5.16 punktą būdama atsakinga už viešųjų pirkimų dokumentų projektų rengimą ir
teikimą Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijai, pagal 5.19 punktą būdama
atsakinga už Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių pateiktų kvalifikacinių
reikalavimų tiekėjams, techninių specifikacijų atitikimo Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo principams tikrinimą prekių ir paslaugų viešųjų
pirkimų verčių nustatymą pagal 9 straipsnį būdama atsakinga už departamentui
pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą; 2008-01-04 pasirašiusi
Nešališkumo deklaraciją ir įsipareigojusi objektyviai, dalykiškai, be
išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo,
nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais
atlikti Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijos pirmininko pareigas, tos
pačios dienos konfidencialumo pasižadėjimu (1.1 ir 1.2 punktai) įsipareigojusi
saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka
naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją kuri jai taps žinoma dirbant
Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, jai patikėtus dokumentus saugoti tokiu
būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti ar
pasinaudoti; pažeisdama Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstitucijos 5 straipsnio
3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio
1 dalyje principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalyje principą, kad įstatymas
saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR valstybės tarnybos įstatymo (1999 m.
liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 9 punktus,
įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų,
tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesinaudoti ir
neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu
nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; LR Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr.VIII-371) 3 straipsnio
1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės
tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas,
priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu,
nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia
informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės
aktai; LR Viešųjų pirkimų įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio
1 dalyje reikalavimą perkančiąją organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad
atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi
lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir
skaidrumo principų; LR Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIlI-1099)
4 straipsnio 1 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektus,
įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu
LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio
2 dalyje nuostatą viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės
aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja
atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti
konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio
subjektams, Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio
1 dalyje principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir
palyginimui taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio,
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi:
dirbdama (duomenys neskelbtini),
žinodama, kad (duomenys neskelbtini) yra suinteresuota ir aktyviais veiksmais
per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe
(toliau -LRV), atstovaujama LR ūkio ministerijos, įsteigti (duomenys
neskelbtini) ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008 m.
rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio palaikė dažnus netarnybinius ryšius su (duomenys
neskelbtini)interesus atstovaujančiu advokato padėjėju J. J. susitikdama
su juo minėtos ministerijos patalpose, bendraudama telefonu bei elektroninėmis
ryšio priemonėmis;
žinodama, kad planuojamas statyti
gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės
vertės strateginis objektas, kad planuojama metinė apyvarta iki 5 mlrd. m3
dujų, o įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų, kad toks
projektas turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos mastu ir turėtų būti
organizuojamas konkursas steigiamos bendrovės akcininkui parinkti, žinodama,
kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia ir viešasis pirkimas gali būti
organizuojamas apklausos būdu, siekdama padėti A realizuoti savo ketinimus per
kuo trumpesnius terminus, pasinaudodama užimamomis pareigomis, patarė LR Ūkio
ministerijos sekretoriui A. I. bendrovę steigti su 100
tūkst. Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso, o
apklausos būdu, t.y. remiantis supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis;
A. I. tam
pritarus, N. P. nurodžius surašyti tarnybinį pranešimą
dėl minėto pirkimo būdo, o A. I. nurodžius vykdyti tai,
ką nurodė N. P., (duomenys
neskelbtini)N. B. 2008-10-02 surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą (duomenys neskelbtini)G. M., kad pirkimas bus vykdomas
apklausos būdu pagal LR supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas
LR Ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437;
minėtą tarnybinį pranešimą
pavizavus G. M. ir tokiu būdu leidus vykdyti minėtą
pirkimą apklausos būdu, N. B., vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus paruošė
2008-10-03 LR Ūkio ministerijos raštą Nr. (30.2-63)-3-6481, kviečiantį A, (duomenys
neskelbtini) dalyvauti steigiant (duomenys neskelbtini), vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, minėtame
rašte nurodė pasiūlymų pateikimo terminą tik iki 2008 m. spalio 8 d.;
N. P.,
2008-10-03 vizuodama minėtą raštą, pritarė jo turiniui, nors matė, kad
parenkant privatų partnerį valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės
strateginiam objektui statyti, pasiūlymų pateikimui nustatomas tik 5 dienų (iš
kurių 2 savaitgalio), terminas, žinojo, kad A disponuoja visa informacija, kuri
buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo
priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei susipažinusi su tokio
terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai
tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, taip
pat suvokė, kad tik nustatant labai trumpą terminą pasiūlymų pateikimui kiti
subjektai nesugebės apsvarstyti savo galimybių bei tinkamai pasiruošti
organizuojamam pirkimui ir tik taip galima išvengti kitų potencialių dalyvių
pasiūlymų ir sutrukdymo A laimėti;
UAB „Gamtinių dujų terminalas“2008-10-08
raštu Nr. 7-11-1295, tą pačią dieną gautu LR Ūkio ministerijoje, pareiškus
pretenziją dėl organizuojamo pirkimo ir termino pasiūlymams teikti, N. P. nurodė N. B. paruošti
atsakymą, kad konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas laikas, atsižvelgiant
į prašomų pateikti dokumentų apimtį, yra pakankamas, pati vizavo tokią
nuostatą, išdėstytą LR Ūkio ministerijos 2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651;
žinodama ausčiau išvardintas
aplinkybes, N. P. 2008-10-10 vizavo N.
B. sudarytą tiekėjų apklausos pažymą, taip pagal savo kompetenciją
pritardama pirkimo būdo, procedūrų bei rezultatų teisėtumui;
jokiam kitam asmeniui nepateikus
pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008-10-10 A buvo paskelbta nugalėtoja, 2008-10-13
tarp šios bendrovės ir LR Ūkio ministerijos atstovų buvo pasirašyta B steigimo
sutartis, 2008-10-14 steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. 31 notaro
biuro notaro S. S., o 2008-10-15 minėta bendrovė buvo
įregistruota VĮ „Registrų centras“.
N. sąmoningai, t.y. tyčia
proteguodama vieną įmonę steigiant B, suteikė privilegijas UAB „Gamtinių dujų
terminalas“, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos
Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti
galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės
finansinės vertės projekte, tyčia, pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų
reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi,
pažemino valstybės tarnautojo - Teisės ir viešųjų pirkimų departamento
direktorės vardą, LR Ūkio ministerijos, kaip institucijos, ir Lietuvos
Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės
neturtinės žalos.
Kaltinamasis A. I.,
būdamas valstybės tarnautojas - UAB „Gamtinių dujų terminalas“, dirbdamas UAB
„Gamtinių dujų terminalas“ patalpose, esančiose UAB „Gamtinių dujų terminalas“,
pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr.
4-459 „Dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.5.1 punktą būdamas
atsakingas už atitinkančius ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės
programos nuostatas, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo organizavimą
pagal kompetenciją, pagal 2.5.2 punktą būdamas atsakingas už nacionalinės
energetikos strategijos formavimą, rengimą ir įgyvendinimą, pagal 2.5.4 punktą
būdamas atsakingas už energetikos sektoriaus teisinį ir ekonominį reguliavimą,
pagal 2.5.7 punktą būdamas atsakingas už energetikos investicinių projektų
įgyvendinimą, pagal 2.5.12 punktą būdamas atsakingas už energetikos
infrastruktūros plėtojimą, pagal 2.5.13 punktą būdamas atsakingas už
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą,
pagal pareigybės aprašymo IV dalies
„Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ nuostatas
būdamas atsakingas už programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus
bei Vyriausybės programos nuostatas, rengimo ir įgyvendinimo organizavimą ir
kontrolę (1 punktas), teisės aktų, atitinkančių ministerijos strateginius
tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimo ir
derinimo organizavimą (2 punktas), Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro
ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymo organizavimą ir
kontrolę (3 punktas), privalėdamas pagal savo kompetenciją užtikrinti priimtų
teisės aktų įgyvendinimą (4 punktas), privalėdamas koordinuoti energetikos
strategijos rengimą ir įgyvendinimą, energetikos teisinį ir ekonominį
reguliavimą, energetikos investicinių projektų įgyvendinimą, nacionalinės
energetikos strategijos įgyvendinimo programą,
būdamas pirmininkas suskystintų gamtinių
dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos,
sudarytos LR Ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-62 vykdant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2008 m. vasario
6 d. posėdžio nutarimą „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo
įrengimo Lietuvoje“,
A. I. laikotarpiu
nuo 2008 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio neteisėtai protegavo A kaip
vienintelį privatų investuotoją: žinodamas, kad A yra suinteresuota ir
aktyviais veiksmais per kuo trumpiausią terminą siekia kartu su Lietuvos
Respublikos Vyriausybe (toliau - LRV), atstovaujama LR Ūkio ministerijos,
įsteigti B ir turėti dalį šios bendrovės akcijų, UAB „Gamtinių dujų terminalas“
direktorei bei UAB „Gamtinių dujų terminalas“N. P. 2008
m. rugpjūčio mėnesį davė nurodymą sprendžiant teisinius klausimus palaikyti
neoficialų ryšį su A atstovaujančiu teisininku J. J.,
žinodamas apie LR Ūkio
ministerijoje 2008-09-04 gautą LRV kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimą Nr.
17-5882 pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo, pagal
kompetenciją būdamas atsakingas už minėto nutarimo ir jį lydinčių dokumentų
parengimą, skubiai surengė 2008-09-05 Suskystintų gamtinių dujų terminalo
įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdį, pasirašė jo
protokolą, kurio 2 punkte įrašytą sprendimą suredagavo pats tokiu būdu, kad
tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės
ir A... tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę B,
remdamasis minėtu komisijos
sprendimu pagal kompetenciją vizavo Ūkio ministerijos 2008-09-08 raštą Nr.
(30.2-63)-3-5865, adresuotą UAB „Gamtinių dujų terminalas“, siūlydamas steigti
bendrovę kartu su AB .Achema“, bei šio rašto priedą - aiškinamąjį raštą, siūlydamas
projektą vykdyti su privačiu investuotoju - A, šiai bendrovei pasiūlant 20
proc. 20 tūkst. litų vertės steigiamos bendrovės akcijų; analogiškus duomenis
siūlė vizuodamas LR Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštą Nr. (30.1-63)-3-6098,
adresuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, priedą prie jo - aiškinamąjį raštą,
bei pateikdamas sutarties su A dėl B steigimo 2008-09-05 projektą.
Žinodamas apie ministerijų
valstybės sekretorių pasitarime 2008-09-16 priimtą sprendimą LRV nutarimo
projektą suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir
Konkurencijos taryba, A. I. nesiėmė priemonių dėl LRV
nutarimo projekto pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, be to, žinodamas Europos teisės
departamento prie LR Teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris
dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos
tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos
reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems
subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta
lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti
partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys,
turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį,
žinodamas LR Konkurencijos tarybos
pastabą, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu,
A. I. nurodomas
pastabas ignoravo ir, žinodamas, kad planuojamas statyti gamtinių dujų
terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis
objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 -
300 mln. litų, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos bendrovės metinę
apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. m3 dujų,
sąmoningai, t.y. tyčia ėmėsi priemonių,
kad privačiam investuotojui parinkti nebūtų organizuotas konkursas: iš N. P. sužinojęs, kad iki 100 tūkst. Lt to daryti nereikia
ir viešasis pirkimas gali būti organizuojamas apklausos būdu pagal LR
supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas LR Ūkio ministro 2008 m.
rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 4-437, siekdamas padėti A realizuoti savo ketinimus
per kuo trumpesnius terminus, parinko minėtą pirkimo būdą,
2008 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje
arba tų pačių metų spalio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip iki spalio 2
d., nurodė LR Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir
vietinių išteklių skyriaus vedėjui N. B. vykdyti N. P. nurodymą ir surašyti Ministerijos valstybės
sekretoriui G. M. tarnybinį pranešimą dėl tokio pirkimo
būdo, 2008-10-03 vizavo N. B. 2008-10-02 tarnybinį
pranešimą.
A. I.,
žinodamas, kad A disponuoja visa informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei Suskystintų dujų terminalo
įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B
steigimo, bei susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių
studija, o kiti potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra
susipažinę su minėta galimybių studija,
suvokdamas, kad tik nustatant labai
trumpą terminą pasiūlymams teikti kiti subjektai nesugebės apsvarstyti savo
galimybių bei tinkamai pasiruošti organizuojamam pirkimui ir tik taip galima
išvengti kitų potencialių dalyvių pasiūlymų ir sutrukdymo A laimėti,
LR Ūkio ministerijos valstybės
sekretoriui G. M. 2008-10-03 vizavus N.
B. tarnybinį pranešimą ir tokiu būdu leidus vykdyti minėtą pirkimą
apklausos būdu, A. I., 2008-10-03 LR Ūkio ministerijos
raštu Nr. (30.2-63)-3-6481 pakvietė A, (duomenys neskelbtini)dalyvauti
steigiant B, bendru jo ir N. P. sprendimu nustatydamas
terminą pasiūlymams teikti tik iki 2008 m. spalio 8 d., t.y. 5 dienas, iš kurių
2 savaitgalio,
o suvokdamas, kad tik (duomenys
neskelbtini) turėjo galimybę tinkamai pasiruošti ir pateikti pasiūlymą, 2008 m.
spalio 10 d. vizavo G. M. teikiamą tiekėjų apklausos
pažymą, kurioje A pasiūlymas pripažintas tinkamiausiu, taip patvirtindamas
įvykusio pirkimo būdo, procedūrų ir rezultato teisėtumą;
jokiam kitam asmeniui nepateikus
pasiūlymų dalyvauti pirkime, 2008-10-10 A buvo paskelbta nugalėtoja, 2008-10-13
tarp šios bendrovės ir LR Ūkio ministerijos atstovų buvo pasirašyta B steigimo
sutartis, 2008-10-14 steigimo dokumentai buvo patvirtinti Vilniaus m. 31 notaro
biuro notaro S. S., o 2008-10-15 minėta bendrovė buvo
įregistruota VĮ „Registrų centras“.
Tokiu būdu, steigiant B, A. I. sąmoningai suteikė privilegijas tik A, diskriminavo ir
eliminavo neapibrėžtą skaičių kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos
subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant
valstybinės reikšmės, itin didelės finansinės vertės projekte, kuo pažeidė LR
Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos
tarnauja žmonėms, 29 straipsnio 1 dalyje principą, kad įstatymui, teismui ir
kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio
4 dalyje principą kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR
Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-I316) 15 straipsnio 1
dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis LR
Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas, LR Viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybės tarnyboje
įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr.VIII-371) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus,
įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai
ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti sprendimus vadovaujantis
įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, LR Viešųjų pirkimu įstatymo (1996
m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalyje reikalavimą perkančiąją
organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir
nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio
pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, LR Konkurencijos įstatymo
(1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalyje nuostatą viešojo
administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius, susijusius su
ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti sąžiningos konkurencijos
laisvę, to paties straipsnio 2 dalyje nuostatą viešojo administravimo
subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie
teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir
dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų
atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, LR Koncesijų įstatymo
(1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio 1 dalyje principą kriterijus
konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui taikyti sąžiningai,
nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio.
A. I. steigiant
B sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu
investuotojų tik vienai įmonei, kuo pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų
reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi,
pažemino valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini), kaip institucijos, ir
Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą dėl ko valstybė patyrė didelės
neturtinės žalos.
Kaltinamasis G.
M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - (duomenys
neskelbtini), žinodamas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos LR
Ūkio ministerijos, kartu su A planuojamą steigti B, dėl ko 2008-09-18 buvo
priimtas LRV nutarimas Nr. 927, dirbdamas Lietuvos Respublikos ūkio
ministerijos patalpose, esančiose Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2,
Vilniuje,
žinodamas apie Europos teisės
departamento prie LR Teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris
dalyvaus bendroje valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos
tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos
reikalavimus atitinkančios procedūros, kad suinteresuotiems privatiems
subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta
lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti
partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti potencialiai suinteresuotos šalys,
turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant privačiojo sektoriaus partnerį,
žinodamas apie LR Konkurencijos
tarybos pastabą, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso
būdu,
žinodamas, kad planuojamas statyti
gamtinių dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės
vertės strateginis objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų
didėti iki 250 - 300 mln. litų, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos
bendrovės metinę apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. m3 dujų ir, kad dėl
išvardintų priežasčių privatų investuotoją parinkti taip pat būtina konkurso
būdu,
sąmoningai, t.y. tyčia neužtikrino
privataus partnerio parinkimo konkurso būdu, ir 2008-10-03 patvirtindamas (duomenys
neskelbtini) N. B. 2008-10-02 tarnybinį pranešimą, leido
privatų investuotoją parinkti apklausos būdu, t.y. neskelbiant viešo konkurso.
Žinodamas, kad A disponuoja visa
informacija, kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio
ministerijos bei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje
studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei yra
susipažinusi su tokio terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti
potencialūs dalyviai tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta
galimybių studija, kad organizavus apklausą buvo nustatytas tik 5 dienų (iš
kurių 2 savaitgalio) pasiūlymų pateikimo terminas, G. M. 2008-10-10
patvirtino tiekėjų apklausos pažymą, pagal kurią laimėtoju pripažinta (duomenys
neskelbtini), vienintelė turėjusi galimybę per tokį terminą tam tinkamai
pasiruošti.
Leisdamas vykdyti „tariamą“ viešą
pirkimą apklausos būdu ir patvirtindamas jo rezultatus, pagal Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl
funkcijų ir administravimo sričių nustatymo“ 2.3.8 punktą būdamas atsakingas už
ministerijos atliekamus viešuosius pirkimus, G. M. tyčia
nevykdė minėto įsakymo 2.3.5 punkto, įpareigojančio jį (G. M.)
koordinuoti ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, ... ,
užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, 2.3.6 punkto,
įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės
aktų projektai, 2.3.11 punkto, įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti
ministerijos sekretorių veiklą,
pagal LR Ūkio ministerijos
valstybės sekretoriaus pareigybės aprašymo 6 punktą būdamas atsakingas už
ministerijos administracinių padalinių veiklos koordinavimą ir kontrolę,
privalėdamas užtikrinti, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus būtų
optimaliai valdomi, panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir
informacijos ištekliai, pagal 8 punktą privalėdamas organizuoti ir koordinuoti
ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą, pagal 9 punktą
būdamas atsakingas už LR Ministro Pirmininko ir LR Vyriausybės pavedimų vykdymo
koordinavimą, vadovaujantis ministerijos strateginiais planais ir LR Vyriausybės
programos įgyvendinimo priemonėmis privalėdamas užtikrinti ministerijos
rengiamų sprendimų suderinamumą, pagal 10 punktą būdamas atsakingas už teisės
aktų bei programų projektų rengimo ir derinimo koordinavimą ir kontrolę, pagal
13.1 punktą būdamas atsakingas už bendros ūkio plėtros politiką ir prioritetų
nustatymą, pagal 13.2 punktą būdamas atsakingas už ministerijos strateginio
veiklos plano rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą, pagal 13.9 punktą
administruojamose srityse būdamas atsakingas už ryšių su LR Vyriausybe
koordinavimą,
pažeidė LR Konstitucijos 5 straipsnio
3 dalyje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 29 straipsnio
1 dalies principą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys lygūs, 46 straipsnio 4 dalies principą, kad įstatymas
saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, LR valstybės tarnybos įstatymo (1999 m.
liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius
valstybės tarnautoją, laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, LR Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr.VIII-371) 3 straipsnio
1 dalies 1 ir 4 punktus, įpareigojančius asmenis, dirbančius valstybės
tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas,
priimti sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, LR
Viešųjų pirkimu įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 straipsnio 1 dalies
reikalavimą, perkančią organizaciją įpareigojantį užtikrinti, kad atliekant
pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo,
nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, LR
Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio 1 dalies nuostatą,
viešojo administravimo subjektus, įgyvendinančius pavestus uždavinius,
susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, įpareigojančią užtikrinti
sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties straipsnio 2 dalies nuostatą,
viešojo administravimo subjektams draudžiančią priimti teisės aktus arba kitus
sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio
subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos
sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, LR
Koncesijų įstatymo (1996 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 straipsnio 1 dalies
principą kriterijus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimui ir palyginimui
taikyti sąžiningai, nediskriminuojant nė vieno konkurso dalyvio, G. M. laikotarpiu nuo 2008-09-04 iki 2008-10-15, t.y. nuo
LRV kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimo Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės
nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo gavimo LR Ūkio ministerijoje
2008-09-04 iki B įregistravimo VĮ „Registrų centras“ 2008-10-15, G. M. steigiant B sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė galimybę ir
sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei.
Taigi, G. M. buvo
kaltinamas tuo, kad neteisėtai protegavo A, suteikė šiai bendrovei
privilegijas, diskriminavo ir eliminavo neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos
Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų, turėjusių arba galėjusių turėti
galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant valstybinės reikšmės itin didelės
finansinės vertės projekte, kuo tyčia pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų
reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi,
pažemino valstybės tarnautojo - LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus
vardą, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, kaip valstybės institucijos, ir
Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės
neturtinės žalos. Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. M. buvo
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. P. paaiškino, jog neprisipažįsta kalta padariusi jai
inkriminuotą nusikaltimą. Be to, kad (t. 18, b.l. 56-64) (duomenys neskelbtini)dirbo
2003-2009 metais. Nuo 2007 metų rudens pradėjo eiti (duomenys neskelbtini)pareigas.
Tuo pačiu metu LR Ūkio ministro įsakymu buvo paskirta į (duomenys neskelbtini)pareigas.
Dėl suskystintųjų gamtinių dujų
(SGD) terminalo studijos rengimo
Šiame etape dalyvavo tik tiek, kiek
kaip (duomenys neskelbtini) teko įsitraukti į SGD terminalo studijos parengimo
paslaugų pirkimą. Pagal tuo metu galiojančias LR Ūkio ministro patvirtintas
taisykles, jeigu studijos numatoma vertė viršija 50 000 litų, turėjo būti
sudaroma komisija, kuriai vadovaudavo Ūkio ministerijos viešųjų pirkimų
komisijos pirmininkas, o tokios komisijos pavaduotoju būdavo skiriamas
atitinkamą sritį kuruojantis ministerijos sekretorius (nagrinėjamu atveju tai
buvo A. I.), komisijos nariais - atitinkamą sritį
kuruojančio struktūrinio padalinio valstybės tarnautojai (nagrinėjamu atveju -
Energetikos išteklių departamento direktorius V. G. ir
šio departamento darbuotojai - N. B. bei kt.). Tiksliai
komisijos sudėties šiuo metu negali nurodyti.
Jos dalyvavimas SGD terminalo
studijos rengimo paslaugų pirkime apsiribojo tiek, kad 2008 metų pavasarį, kai
vyko studijos rengimo paslaugų pirkimas, organizuodavo komisijos posėdžius, kurių
metu buvo svarstomi pateikti pasiūlymai bei priimtas sprendimas dėl laimėtojo.
Visą medžiagą posėdžiams, vertinimus ruošdavo Energetikos išteklių departamento
darbuotojai. Tuo metu jau buvo žinoma, kad prie studijos apmokėjimo prisijungia
A, kadangi Ūkio ministerija neturėjo pakankamai finansinių išteklių finansuoti
studijos rengimą.
Daugiau studijos rengime ji nėra
dalyvavusi ir žino tam tikrus faktus tik iš baudžiamosios bylos medžiagos.
Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto rengimo bei
jo priėmimo.
2008 metų rugsėjo mėn. pradžioje iš
Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo gautas Koncerno (duomenys neskelbtini)raštas,
kuriame buvo nurodyta, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui būtina steigti
juridinį asmenį, o kadangi valstybė viena nepajėgs finansuoti šio projekto
įgyvendinimą, todėl tokio juridinio asmens steigime būtinas dalyvavimas ir
privataus kapitalo. Minėtame rašte Koncernas Bpasisiūlė dalyvauti tokio
juridinio asmens steigime įsigyjant 20 procentų akcijų. Taip pat minėtame rašte
buvo pasiūlyta, kad pradinis steigiamo juridinio asmens įstatinis kapitalas
galėtų būti 100.000 litų bei, kad vystant veiklą įstatinį kapitalą reikėtų didinti.
Į dalykinius klausimus, susijusius su projekto vystymu (terminalo pajėgumais,
projekto vertę) ji nesigilino, kadangi tokių specialiųjų žinių neturėjo.
Minėtas raštas iš Lietuvos
Respublikos Vyriausybės buvo persiųstas su rezoliucija - „Ministro pirmininko
pavedimu prašyčiau kartu su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėti ir iki
2008 metų rugsėjo 22 d. pateikti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės
steigimo“. Minėta rezoliucija be Ūkio ministerijos (pagrindinis rengėjas) buvo
adresuota suinteresuotoms institucijoms - Aplinkos misterijai, Finansų
ministerijai, Susisiekimo ministerijai bei Koncernui (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas buvo paruoštas pakankamai
greitai, kadangi Ūkio ministerija ne kartą yra ruošusi panašaus pobūdžio
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir jis buvo pateiktas derinti
aukščiau nurodytoms suinteresuotoms valstybės institucijoms (išskyrus Koncernui
B). Pagal turimus dokumentus, nutarimo projektas institucijoms buvo išsiųstas
2008 m. rugsėjo 8 d. Be aukščiau nurodytų institucijų, projektas buvo išsiųstas
derinimui ir Teisingumo misterijai, kadangi pagal tuo metu galiojantį Lietuvos
Respublikos Vyriausybės darbo reglamentavimą Vyriausybės nutarimų projektams
buvo būtina gauti Teisingumo ministerijos išvadą. Atsižvelgiant į trumpą
terminą, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikėjo pateikti nutarimo projektą,
projektas buvo teikiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Kadangi 2008 m. rugsėjo 7-22
dienomis atostogavo (buvo išvykusi iš Lietuvos), todėl tuo metu Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl juridinio asmens steigimo peripetijų
nežinojo, t.y. nežinojo kokias pastabas pateikė institucijos, su kuo papildomai
buvo derinamas projektas, kokios pastabos/pasiūlymai buvo išsakyti per
Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimą bei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės posėdį. Kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu buvo
atšaukta iš atostogų, grįžusi 2008 m. rugsėjo 22 d. (pirmadienį) jai buvo
atneštas pavizuoti 2008 m. rugsėjo 18 d. jau priimtas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimas, kurį ji pavizavo 2008 m. rugsėjo 22 d. Dėl aiškumo nori
pasakyti, kad jau priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus į Ūkio
ministeriją atnešdavo atitinkamo Ūkio ministerijos struktūrinio padalinio, kuris
rengdavo teisės akto projektą, darbuotojai ir jie vizavimui pateikdavo Ūkio
ministerijos teisininkui bei parašui - ūkio ministrui. Nutarimai būdavo
pateikiami segtuve, kuriame kartais be nutarimo dar būdavo nutarimo projektas,
pataisytas Vyriausybės redaktorių. Jokių kitokių lydinčiųjų dokumentų (tokių
kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, institucijų
pastabos, išsakytos posėdžio metu ir pan.) segtuve niekados nebūdavo. Todėl jau
priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo vizavimas būdavo tik formalus
dalykas, t.y. apie kažkokius tai pakeitimus jau nebūdavo jokios kalbos.
Apie tai, kad Konkurencijos taryba
bei Europos teisės departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo
projektui buvo išsakiusios tam tikrų pastabų sužinojo vėliau, kai buvo pradėti
ruošti privataus partnerio atrankos dokumentai.
Dėl privataus partnerio atrankos.
Atkreipia dėmesį, kad pagal 2008
metais galiojantį teisinį reglamentavimą, steigiant juridinį asmenį su privačiu
partneriu, jokių privalomų atrankos procedūrų, t.y. organizuoti konkursą ar
pan., nereikėjo. Naujas reglamentavimas dėl viešojo ir privataus sektoriaus
partnerystės (VPSP atsirado tik nuo 2010 m. sausio 1 d., kai buvo pakeisti
Investicijų įstatymas bei Valstybės savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas. Būtent šiuose įstatymuose atsirado nuostatos dėl
institucinės partnerystės, kuomet viešasis subjektas kartu su privačiu partneriu
projekto įgyvendinimui steigia juridinį asmenį (Lietuvoje - uždarąją akcinę
bendrovę). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, toks privatus
partneris turėtų būti atrenkamas arba pagal Koncesijų įstatymą (VPSP ekonominio
modelio atveju) arba pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPSP socialinio modelio
atveju). Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu tokio reglamentavimo nebuvo ir kaip
taisyklė privatus partneris būdavo parenkamas be konkurso/apklausos, o
atsižvelgiant į jo kompetenciją, patirtį, finansinį pajėgumą įgyvendinti
projektą ir pan.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad po „LEO
LT“ steigimo su privačiu partneriu, kuris buvo parinktas be konkurso, Europos
Komisija pareiškė nuomonę, kad steigiant juridinį asmenį su privačiu partneriu jis
turi būti atrenkamas skaidriai, laikantis lygiateisiškumo principų, buvo
rekomenduota (tą ir pati ne kartą sakė tuometiniam ūkio ministrui V. N.) atrenkant privatų partnerį vadovautis jau sukurtomis
procedūromis, t.y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintomis
supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis.
Taigi, nors privataus partnerio
atranka nėra nei prekė, nei paslauga, nei darbai ir Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatos tuo metu nebuvo taikytinos tokiai atrankai, kaip ir Koncesijų įstatymo
nuostatos, tam, kad nekurti naujų procedūrų, buvo pasinaudota jau esamomis ūkio
ministro įsakymu patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis.
Todėl kaltinamajame akte nurodyti argumentai bei pačios išvados, kad buvo
pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas bei kiti teisės aktai, kad turėjo būti
organizuojamas konkursas ir pan., yra neteisingos. Kadangi Viešųjų pirkimų
įstatymo nuostatos nebuvo taikomos, todėl įstatymas ir negalėjo būti pažeistas.
Dėl atrankos procedūrų.
Privataus partnerio atrankos
procedūras vykdė ministerijos Energetikos išteklių departamento darbuotojai.
Teisės ir viešųjų pirkimų departamento darbuotojai tik teikdavo konsultacijas
dėl procedūrinių klausimų. Faktiškai visi būtini atrankai dokumentai (pvz.:
techninė specifikacija, raštai ir pan.) buvo rengiami minėto
departamento. Jos vadovaujamas Teisės ir viešųjų pirkimų departamentas,
taip pat ir ji, prisidėdavo tiek, kad pagal kompetenciją teikdavo
konsultacijas, pvz:, ką reikėtų tikslinti dokumentuose, kokie veiksmai turi
būti atlikti, kokie dokumentai turi būti paruošti ir išsiųsti ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei ūkio ministro
būdavo nuolat gaunami signalai, kad juridinis asmuo turi būti steigiamas kuo
skubiau, terminai buvo parinkti pakankamai glausti. Tačiau bet kokiu atveju, dalyviai,
kurie buvo suinteresuoti dalyvauti SGD terminalo bendrovės steigime galėjo
reikalauti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Tai patvirtino ir atskiri
liudytojai apklausos teisme metu.
Jos, kaip teisininko darbas buvo
paruošti visus dokumentus bendrovės steigimui (steigimo aktas, įstatai,
susiderinti su banku dėl sąskaitos atidarymo, registrų centru, notaru visus
veiksmus, kad sklandžiai viskas vyktų). Tuo tikslu buvo paruošusi vadinamąjį
„Check-list“, t.y. veiksmų eigą. Tai laisvos formos lentelė, kuri reikalinga
tam, kad žinoti koks veiksmas po ko eina ir preliminarius terminus. Kai kuriose
eilutėse buvo įrašytas A pavadinimas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tokioje
lentelėje lygiai taip pat galėjo būti įrašytas ir kito subjekto pavadinimas,
priklausomai nuo atrankos rezultato. Kadangi B vienintelė nuolat rodė
susidomėjimą šiuo projektu (jau pradedant studijos rengimo etape), todėl
visuomet buvo laikoma, kaip ji yra pagrindinė konkurentė vykdomoje privataus
akcininko atrankoje.
Pagrindinis jos darbas ir
bendradarbiavimas su Koncerno B advokatu J. J. ir buvo
steigimo dokumentų derinimas. Tą liudija ir garso įrašai, pateikti teismui.
Papildomai gali pasakyti, kad jokių
dokumentų, susijusių su privataus partnerio atranka, nei Koncerno „Achemos“
atstovams, nei kitų juridinių asmenų atstovams nesiuntė ir šiais klausimais su tokiais
asmenimis nebendravo. Jau kaip minėjo, faktiškai A buvo vienintelis juridinis asmuo,
kuris rodė susidomėjimą šiuo projektu ir natūralu, kad turėjo daugiausia
galimybių laimėti privataus partnerio atranką. Tai patvirtino ir teismo metu
apklausti liudytojai - įvairių bendrovių atstovai.
Apibendrinant nori pasakyti, kad
kaltinamajame akte neteisingai ir nepagrįstai teigiama, kad ji protegavo A,
kadangi jokių asmeninių ryšių nei su Koncernu B, nei su A neturėjo iki
privataus partnerio atrankos procedūrų bei jų vykdymo metu ir neturi šiuo metu.
Be to, niekados darbinių ar asmeninių ryšių su Koncernu B ir/ar A nepalaikė iki
procedūrų pradžios. Antra, jokių privilegijų jokiam privačiam juridiniam
asmeniui nedarė ir negalėjo daryti, kadangi sprendimus dėl privataus kapitalo
dalyvavimo steigiamame juridiniame asmenyje priėmė Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, o ne P. ar kitas
atskiras karjeros valstybės tarnautojas. Viso proceso metu teikė konsultacijas
kaip teisininkas ir jokių veiksmų, galėjusių įtakoti pasireikšti
diskriminavimui, neatliko. Dar kartą nori pakartoti, kad privataus partnerio
atrankos procedūrų tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė, paprasčiausiai
buvo pasinaudota taisyklėmis/procedūromis, kurios tuo metu buvo patvirtintos
ūkio ministro įsakymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeidė kaltinamajame
akte nurodytus teisės aktus.
Taip pat nori pasakyti, kad
atsižvelgiant į tai, kad jokios informacijos, susijusios su privataus partnerio
atranka jokiam privačiam juridiniam asmeniui neteikė, todėl nepažeidė
konfidencialumo pasižadėjimo. Kaltinamajame akte nurodyta, kad pasirašiusi
Nešališkumo deklaraciją ir Konfidencialumo pasižadėjimą įsipareigojo
objektyviai, dalykiškai, vadovaudamasi visų tiekėju lygiateisiškumo,
nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais atlikti Ūkio
ministerijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas bei saugoti visą
informaciją, kuri jai taps žinoma dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininke.
Jau kaip minėjo aukščiau, privataus partnerio atrankos procedūras vykdė ne
Viešųjų pirkimų komisija, todėl negalėjo ir nepažeidė nei Nešališkumo
deklaracijos (kadangi nevertino pasiūlymų), nei Konfidencialumo pasižadėjimo.
Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų
tarnyba 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 4-01-1100 (VI t., 130 b. 1.) kreipėsi
į Viešųjų pirkimų tarnybą su klausimu: „<...> ar, atsižvelgiant į Jums pateikiamus dokumentus ir juose esančios
informacijos turinį bei apimtis, konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas
laikas yra pakankamas, ar toks termino nustatymas atitiko galiojančio LR
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ar nustatytas 5 dienų terminas,
atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų ir informacijos apimtį yra
protingas, įprastas ir pateisinamas viešųjų pirkimų praktikoje.“. Viešųjų pirkimų
tarnyba 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4S-1327 (VI t., 131 b. 1.) atsakė,
kad privatus akcininkas turėjo būti parinktas ne Viešųjų pirkimų įstatymo
nustatyta tvarka. Be to, paaiškino, kad pasiūlymų pateikimo terminus nustato
pati perkančioji organizacija, o tiekėjas, kuris mano, jog dėl per trumpo
pasiūlymų pateikimo termino yra pažeistos jo teisės, gali pateikti pretenziją,
o perkančiajai organizacijai tokią pretenziją atmetus - kreiptis į teismą.
Atsakė, kad, kaip minėjo,
nagrinėjamas viešasis pirkimas buvo atliekamas pagal ūkio ministro patvirtintas
supaprastintas Viešųjų pirkimų taisykles. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas
reglamentuoja pirkimų procedūras dėl tarptautinių pirkimų. Perkančiajai organizacijai
nustatyta diskrecijos teisė pasitvirtinti supaprastintų viešųjų pirkimų
taisyklėse ir būtent pagal šitas taisykles, pagal jose nustatytas procedūras ir
buvo vykdoma atranka. Šios taisyklės išplaukia iš Viešųjų pirkimų įstatymo, tai
yra specifinis teisės norminis aktas. Pats Viešųjų pirkimų įstatymas
supaprastintų taisyklių nenustato. Tačiau viešųjų pirkimų būdus Lietuvoje
nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Taigi, jei pirkimas yra tarptautinis, tai šiam
procedūras numato Viešųjų pirkimų įstatymas, jei pirkimas yra supaprastintas, tai
šiam taisykles numato perkančioji organizacija. Atmintinai minėto įstatymo
straipsnio negali pasakyti, tačiau ar 82 ar 83 straipsniai pasako, kurie šio įstatymo
straipsniai yra taikomi supaprastintiems pirkimams ir mažos vertės pirkimams ir
būtent tie straipsniai yra taikomi supaprastintiems pirkimams. Vadinasi, kad
perkančioji organizacija pati nusistato tam tikras procedūras ir tvarką
supaprastintiems pirkimams. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas labai detaliai
aprašo procedūras, kaip turi būti vadovaujamasi, kokia eiga yra, kokie terminai
tarptautiniams pirkimais. Tai yra pirkimams, kurie viršija Europos Komisijos
nustatytą direktyvinę vertę. Supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse yra
nuostatos kokiais atvejais galimas toks pirkimas, kada apklausa galima, kada
vienas juridinis asmuo gali būti apklausiamas ir panašiai. Ji išskiria
supaprastintus ir tarptautinius pirkimus, nes taip išskiria Viešųjų pirkimų
įstatymas. Nėra kitokių pirkimų, yra tik tokie. Be to į supaprastintą pirkimą
įeina ir mažos vertės pirkimas. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje yra
nustatyti viešųjų pirkimų principai, - lygiateisiškumas, skaidrumas,
nediskriminavimas ir panašiai, šie principai yra taikomi visiems pirkimams,
nesvarbu tarptautinis ar supaprastintas. Taip pat Viešųjų pirkimų įstatyme dar numatytas
straipsnis dėl komisijos darbo. Šitas straipsnis taikytinas visiems viešiesiems
pirkimams. Kadangi nuostatos visiems pirkimais taikomos, tai ir atsakomybė
nesvarbu ar tarptautinė, ar supaprastintina taikytina visiems komisijos nariams
vienodai. Tačiau pasikartoja, jog šiuo atveju tai nebuvo perkama nei prekės,
nei paslaugos, nei darbai. Nagrinėjamas pirkimas „Valstybės žiniose“ nebuvo
skelbtas, nes ne visiems pirkimams tai būtina. Taigi dėl supaprastinto pirkimo,
mažos vertės pirkimo nereikia skelbti Valstybės žiniose. Taip pats atsakė, kad negali
pasakyti, kas būtent buvo kviečiamas įsitraukti, finansuoti studijos rengimą. Kiek
pamena iš bylos medžiagos, tai buvo 7 įmonės. Iš jų gali spręsti, kad „Achema“
ir „LD“, nes šios dalyvavo ir komisijos darbe. Studijos rengimas kaip ir
komisijos darbas užtruko labai ilgai. Tai yra nuo 2008 m. vasario, kada buvo
sudaryta ta komisija, o užtruko iki 2008 rudens, kai prasidėjo ta atranka.
Studijos rengimo darbe, bent šių dviejų įmonių (t.y. „Achema“), atstovai dalyvavo
arba turėjo galimybę dalyvauti ir gauti informaciją. Ar kitų įmonių, kurios per
5 dienas buvo kviečiamos dalyvauti studijos rengime, atstovai dalyvavo šiame
rengime pasakyti negali, nes visos komisijos sudėties atmintinai neatsimena.
Žino, kad dalis įmonių, kurios buvo kviečiamos į bendrovės steigimą, buvo
kviečiamos ir prisijungti prie studijos rengimo. Tačiau jos atsisakė, nes joms
buvo neįdomu, o vėliau nenorėjo dalyvauti įgyvendinime. Tai buvo tęstinis veiksmas
studijos rengimas ir studija. Studija dar nereiškia, kad bus steigiama
bendrovė. Be to ministerijoje buvo gauti atsakymai iš įmonių, kurios buvo
kviečiamos į bendrovės steigimą. Pagal šiuos joms buvo neįdomu. Taigi tęstinis
veiksmas, jei nedomina studijos rengimas, tai nedomina ir bendrovės steigimas.
Kiek pamena UAB „Neo group“ pasakė (parašė), kad jiems neįdomu. Buvo gautas „Lietuvos
dujų“ raštas, ir A pasiūlymas. Pagal tai kuo pasibaigs studija, kokia bus
išvada, koks pasiūlymas, aišku galėjo būt ir taip, kad būtų reikėję didinti
įstatinį kapitalą. Tai nebuvo paslaptis, apie tai buvo kalbėta. Suvokė, kad 100.000
litų tai tik pradinis įnašas. Tačiau buvo pasinaudota procedūromis. Faktiškai Vyriausybė
priimdama sprendimą dėl steigimo galėjo be procedūrų pasakyti, kas tai bus, ar B,
ar kažkoks kitas juridinis asmuo. Šiaip projektui įgyvendinti nebūtina didinti
įstatinį kapitalą. Ji nežinojo kokį sprendimą akcininkai būtų priėmę, jei
reiktų investuoti į projekto įgyvendinimą. Be to tam gali būti ir skolinimasis
ir kiti kažkokie veiksmai. Apie tai buvo kalbėta, kad reikėtų didinti įstatinį
kapitalą, bet ji nežinojo konkrečiai kokį akcininkai būtų priėmę sprendimą. Dėl
pasiūlymams pateikti termino ji nieko nežino. Rengiant pasiūlymą dalyvauti
steigiant bendrovę, kaip minėjo, konsultacijos vyko. Ji vizavo tą raštą, o kas
dėl techninės pusės tai ji nedalyvavo, kadangi tam specialių žinių reikia
turėti, o ji tokių žinių neturi. Bet patį raštą ji tikrai gavo ir pati jį vizavo.
Ji tame rašte (pasiūlyme) pastabų nesurašė. Be to, studijos rengimo komisijos
posėdžiuose ji nedalyvavo, o dalyvavo tik studijos paslaugos pirkimo komisijos
posėdyje. Dalyvavo, nes buvo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė. Kad studija
dar nebuvo parengta, ji tuo metu nežinojo. Tai ji niekaip nevertina, nes Vyriausybė
atsiuntė rezoliuciją parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl steigimo.
Vykdant šitą rezoliuciją jis buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybei. Kaip
supranta ta studija reikalinga tam, kad tą projektą po to būtų galima sėkmingai
vykdyti ir vystyti. Taigi vis tiek reikalinga ta studija. Mano, kad netrukdė
studijos neužbaigimas, nes tai yra tęstinis darbas. Jei mąstant, kad būtų
pasiruošimas tą projektą kuo skubiau įgyvendinti ir kad nereikėtų paskui
skubėti su steigimu, tai tas žingsnis buvo logiškas. Iš Vyriausybės buvo gauta
rezoliucija, o jie rezoliucijas privalo vykdyti. Steigiamo asmens statusas buvo
uždaroji akcinė bendrovė. Įsteigus tokią bendrovę asmeniui A ir B, C galimybė
įsijungti šios įmonės akcijų yra privatizavimas. Arba gali būti šios įmonės akcijos
kotiruojamos, - jas biržoje gali išsipirkti kaip nori privatūs asmenys. Be to kiekvieno
juridinio asmens atveju, jei valstybė nusprendžia, kad dar reikia įtraukti privačius
asmenis, tai Vyriausybė bet kada gali nuspręsti ar privatizuoji įmonę, ar per
biržą parduoti akcijas. Taip tretieji asmenys gali tapti akcininkais, šiuo
atveju tai valstybės teisė tą nuspręsti. Taip pat ir su akcinėmis bendrovėmis.
Pavyzdžiui „Achema“. Ši iš pradžių buvo kotiruojama, o paskui išimta iš biržos
ir niekas iš trečių asmenų negalėjo įsigyti šios bendrovės akcijų. Taigi tarp AB
ir UAB ji nemato skirtumo, nes jo nėra. Be to tai nustato akcininkai, juo
labiau, kad šiuo atveju valstybė šioje bendrovėje turėjo 80 procentų akcijų.
Vadinasi, kad lemiamą balsą nuspręsti ar privatizuoti, ar parduoti, ar per
biržą paleisti, ar nekotiruoti turėjo valstybė. Kaip valstybė būtų nusprendusi
didinti kapitalą, tai taip būtų ir padaryta. Kokį valstybė (vyriausybė) būtų pasirinkusi
tam būdą, ji negali atsakyti, nes tai būtų prielaida. Vyriausybė galėjo
pasirinkti būdą, nes ji turi tokią teisę,o ji (kaltinamoji) negali nuspręsti už
vyriausybę. Ji nepriiminėjo sprendimų dėl UAB. Be to, ji vyriausybės neįtakojo,
ši nusprendė. Jokios įtakos tam ji neturėjo. Jie tik vykdė pavedimą, o būtent
paruošė tą nutarimo projektą ir tai buvo įvykdyta. Nagrinėjamas pasiūlymas buvo
išsiųstas penktadienį po pietų iš ministerijos kanceliarijos. Ji tai matė byloje.
Tačiau siuntimas ir vizavimas du skirtingi dalykai. Be to ji dokumentą gali
pavizuoti ir prieš tris dienas, o kada šis išsiunčiama jie to nežino. Tai žino
tik pačio rašto rengėjas. O šiuo atveju minėtą pasiūlymą rengė N. B.. Taip pat atsakė, kad ji matė, koks pasiūlymui
nustatytas terminas, ir kada pateiktas „Achema“pasiūlymas. Tačiau, jei kuris
nors suinteresuotas dalyvis būtų pateikęs pretenziją, jog terminas paruošti
pasiūlymą per trumpas, tai, jos galva, pretenzija būtų buvusi nagrinėjama ir
atitinkamai sprendžiamas klausimas. Tačiau, deja, tokių pretenzijų niekas
nebuvo pateikęs. Be to iš „„Achema“ gautas raštas tai ne pretenzija, o pamąstymai.
Beje jų rašte dėl termino buvo parašytas vienas sakinys, jog mano, kad tai yra
klaida. Tačiau jokio prašymo dėl termino pratęsimo šitame rašte nebuvo. Be to tai
buvo raštas, o ne aiškiai įvardinta pretenzija. Patikino, jog ji neatliko jokių
veiksmų, kad tas raštas būtų išsiųstas penktadienį po pietų. Be to, tą raštą
(pasiūlymą) atnešė N. B.. Ji šį pavizavo ir jam atidavė.
Beje šiam ji nei žodžiu, nei raštu nieko nenurodė. Po to iš „Lietuvos dujų“
gautą raštą jai atnešė N. B., nors šis buvo nukreiptas
tiesiogiai jam. Jis jai pasakė, kad yra gautas raštas iš „Lietuvos dujų“. Į tai
jie turėjo vis tiek parašyti atsakymą. Tada ji jam pasakė, kad pagal tokias
procedūras jie turi atsakyti. Tačiau vienintelio ko jis jos buvo paklausęs, tai
ką parašyti dėl termino, nes tam sakinį buvo klaida. Jos buvo pasiūlymas, kad jų
manymų tas 5 dienų terminas yra pakankamas. Be to, kaip minėjo, jie galėjo
prašyti pratęsti terminą, jeigu jie galvojo, kad terminas yra nepakankamas. Tai
ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasakė rašte. Dėl 5 dienų termino pasiūlyme, tai
negali tiksliai pasakyti, kas pasakė, nurodė tokį terminą įrašyti į pasiūlymą.
Tačiau jie tikrai tarpusavyje kalbėjosi, o kalbėjo ji, sekretorius, N. B., gal net su ministru buvo kalbėta. Tačiau terminai
buvo labai glaudūs, o viską reikėjo padaryti kuo skubiau. Kaip viskas tiksliai
buvo neatsimena, tačiau N. B. tą 5 dienų terminą įrašė
tame rašte. Be to, nei minėtas įstatymas, nei minėtos taisyklės, nei kiti
poįstatyminiai teisės aktai, nei kt. nereikalavo kito termino. Negali pasakyti
iš kur tas 5 dienų terminas atsirado. Tikrai neatsimena. Be to, ji iš
baudžiamosios bylos tik viską sužinojo. Nes tuo metu iki pat nutarimo priėmimo
ji atostogavo, t.y. nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 22 d. Todėl nežinojo kas vyko,
kokios buvo pastabos ir kt. Tačiau yra ant dokumento rugsėjo 6 d. viza, ši pirma.
Šis raštas išėjo. Paskui matė kitų vizas, kurios buvo uždėtos jos atostogų
metu. Tačiau tai buvo viskas daroma laikotarpiu, kai jos nebuvo. Taip pat
atsakė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ministerijos darbe nerado pažeidimų. Be to,
ji būtų turėjus išeiti iš darbo, jei nebūtų atlikusi tų veiksmų. Taip pat
atsakė, jog nežino, kas jai rugsėjo 22 d. atnešė vizuoti rugsėjo 18 d. Vyriausybės
nutarimą. Tačiau šis nutarimas jau buvo priimtas. Pagal Vyriausybės darbo
reglamentą, priimtą nutarimą vizuoja Vyriausybės teisininkai, ministerijos
teisininkas, pasirašo ministras ir premjeras. Taigi pagal Vyriausybės darbo
reglamentą taip pasirašoma jau ant priimto nutarimo. Be to buvo vienas
nutarimas, t.y. be jokių jį lydinčių dokumentų. Prieš atrankos procesą jos kabinetas
su ministerijos sekretorium buvo šalimais ir jie dažnai susitikdavo, ją šis
informavo. Be to byloje yra įrašas, kaip ji bendravo telefonu su darbuota
būtent dėl steigimo. Tačiau būtent kai ji pavizavo ir sužinojo, kad buvo tokie
dalykai. Taigi ji sužinojo, kad buvo išsakytos Vyriausybės posėdyje tos
pastabos. Bet apie tai ji sužinojo tik po to kai buvo priimtas nutarimas ir
jisai buvo pasirašytas. Be to ji sąvoką procedūros vartoja ne kaip teisės aktą,
o kaip atitinkamus veiksmus. Tai būtent nusistovėję tam tikri veiksmai, praktika.
Dėl iš Vyriausybės gautų signalų, tai buvo daugiau iš ministro pirmininko per A. J.. Šis yra ir pats jai skambinęs. Be to jai buvus Vyriausybėje
yra tekę koridoriuje susitikti, kuomet jis paklausdavo kaip, kas, kada. Jis
nuolat klausdavo kaip juda, kada bus. Be to, kad reikia skubiau projektą
pradėti įgyvendint ir panašiai. Tačiau jis motyvų nesakė, kodėl reikia kuo
skubiau. Taip pat atsakė, kad J. buvo
(duomenys neskelbtini)teisininkas. Ji su juo susipažino rugpjūčio mėnesio
pabaigoje pas A. I. kabinete. Tuomet ji pirmą kartą su A
darbuotojais supažino. Buvo supažindinta su
L. ir J. kaip advokatu. Tada A. I. savo kabinete ir pasakė, jog, jei būtų teisiniai
klausimai, tai tada reiktų su J. bendrauti.
Tą patį sakė ir L.. Kas dėl to kas nuveikta
padaryta su šiuo advokatu. Gi buvo steigimo dokumentai. Jie turėjo būti laiku paruošti.
Tai buvo jos pareiga juos laiku paruošti, suderinti. Ministrui reikėjo juos
laiku paruošti. Toks ir buvo jos atsiskaitymas. Taip pat atsakė, kad jiedu per
ministerijos raštinę nebendravo, nes tai užimtų laiko, o derinamas tam tikrų dokumentų
elektroniniu paštu įprastas dalykas. Be to klausimų nekilo, kad rašinėti oficialiai
raštus. Dėl advokato Z.. Tai šis yra geras jos
pažįstamas kaip teisininkas. Nekartą jie turėjo reikalų derybose ir dalyvavę
kituose projektuose. Ji sau leidžia kartais su juo pajuokauti, pašmaikštauti.
Tačiau ji jam pasakė, kad Vyriausybėje nuspręsta, nes tai dar iki atrankos, dar
ir ruošiant Vyriausybės nutarimą buvo kalbama, kad realiausias kandidatas yra B.
Tai girdėjo kai su ministru buvo kalbama, bei suprato iš Vyriausybės atsiųsto (duomenys
neskelbtini)rašto. Visa tai nekėlė abejonių, kad tai realiausias kandidatas. Be
to tai buvo aišku iš Vyriausybės nutarimo projekto, kuris buvo siųstas vėliau, bei
steigimo sutarties, kurioje jau buvo įrašytas (duomenys neskelbtini)vardas. Visa
tai visą laiką sklandė ore, o būtent, kad tai pagrindinis kandidatas su kuriuo
galima būtų steigti privačią bendrovę. Be to, pagal pareigybių aprašymą ji
privalo vykdyti jai nustatytas funkcijas, ir pavestas užduotis. Taigi šiuo
atveju buvo jai duotas pavedimas. Taip pat atsakė, kad pokalbio metu su Z. ji
kalbėjo tik apie B. L.. Patikslino, jog ji nuo 7 d. iki
22 d. atostogavo. Rugsėjo 22 d. ji grįžo į darbą, tai buvo pirmadienis. Atostogų
metu ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Pripažįsta, kad rugsėjo 25 d. buvo pokalbis,
tačiau kaip minėjo šis buvo jau po nutarimo pasirašymo. Be to dėl susitikimo su
(duomenys neskelbtini)darbuotojais. Tai pirmame susitikime buvo J., L., I. ir ji. Be to nebuvo A. I. pasakymas, kad neoficialiai bendrauti. Gi jai niekas nedavė
nei slapto telefono, nei slapto buto. Taigi ji priėmė natūraliai, jog
teisiniais klausimais ji bendraus, nes ji negali nei prezidentui nei
viceprezidentui skambinti, kai yra jų advokatas.
J. jai padavė vizitinę kortelę. Tačiau ji nei su vienu (duomenys neskelbtini)darbuotoju
kokių tai neoficialių pokalbių neturėjo. Tačiau neoficialus susitikimas buvo vienintelis,
kai po darbų buvo išgertas bokalas alaus. O daugiau buvo tik darbiniai reikalai.
Taip pat atsakė, jog pagal N. B. teisme duotus
paaiškinimus galima spręsti, jog ji su A. I. visus Vyriausybės
narius įkalbėjo balsuoti. Be to dėl penkių dienų termino, kas šį pasakė ir
kodėl jis buvo toks nustatytas, tai ji tiksliai nepamena. Apie tai buvo diskutuota,
tačiau kas šį pasiūlė, ar ji, ar I.,
ar B., ar ministras ji nepamena.
Be to apie galimą pirkimo būdą jos klausė ūkio ministras. Neatsimena, kad I jos būtų klausinėjęs apie pirkimo
būdą. Dėl šio būdo pasirinkimo. Tai ji pasakė, kad galima pagal galiojančias
procedūras tą daryti. Ir šis būdas, kiek ji atsimena, buvo nurodytas jau iš Vyriausybės.
Be to kai buvo pasirašomas nutarimas, tai jau buvo žinoma, kad tai bus
apklausa. Be to, ji iš A. I. negirdėjo, kad būtent tokiu
būdu bus vykdomas Vyriausybės pavedimas. Be to rugsėjo 22 d. kai ji vizavo
nutarimą, tai, jei neklysta, pas Ūkio ministrą kabinete buvo pasakyta, kad ši
atranka turi būti vykdoma apklausos būdu. Po ko ji būtent kalbėjo apie tas
procedūras. Tai buvo pasakyta ministro
Navicko, kuris ir pasakė, kad Vyriausybėje apsispręsta, kad turi būti apklausa.
Tada ji pasakė, kad tokios procedūros yra ir galima jomis pasinaudoti. Taip pat
atsakė, kad G. M. jos neįtakojo jokiais klausimais, susijusiais
su B. Jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kaip ministerijos valstybės
sekretoriaus turėjo tvirtinti tam tikrus dokumentus, tokius vizuoti ir
pasirašyti. Su M. jokių klausimų
apie dujų terminalą nebuvo sprendžiama. Be to, ji G. M. jokių
dokumentų neteikė. Šiuos jam teikdavo N. B.. Jis jam
ruošė dokumentus. Taigi, ji G. M. jokių dokumentų nenešė,
su juo dėl terminalo nekalbėjo. Tačiau ji vizavo tuos dokumentus, kuriuos jai atnešdavo
N. B.. Be to prieš jai vizuoti atneštus N. B. dokumentus, ji su G. M. nebendravo,
jokių klausimų nederino. Jei būtų gavusi pretenziją dėl minėto termino, tai
būtų turėję šią nagrinėti. Institucija privalo nagrinėti pretenziją ir penkių
dienų terminą pratęsti. Taip pat patikslino, jog su V telefonu kalbėjosi 25 d.,
tačiau 22 d. buvo pasirašytas Vyriausybės nutarimas. Kadangi ji po šio nutarimo
pasirašymo sužinojo apie pastabas, - kad Europos teisės departamentas ir
Konkurencijos taryba išreiškė abejonę, todėl ji ir paskambino 25 d. V.. Tačiau,
kaip minėjo, tai buvo po nutarimo pasirašymo, pirkimo būdas buvo jau žinomas.
Taip pat atsakė, kad tuo metu nebuvo Lietuvoje teisinio reglamentavimo, kad
turi būti konkursas, ar derybos, ar konkurencinis dialogas, tam kad atrinkti
privatų asmenį. Jos galva, apklausos irgi įgyvendina skaidrumo, lygiateisiškumo
konkurencijos principus. Be to, tuo metu, jai nebuvo žinoma, jog draudžiama
taip daryti. O ministro patvirtintos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės
tuo metu galiojo, nebuvo užginčytos ar kt. Taip pat atsakė, jog teismo
perklausytuose garso įrašuose jos balsas.
Kaltinamasis A. I.
teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog neprisipažįsta kaltu padaręs jam
inkriminuotą nusikaltimą. Be to, kad (t. 18, b.l. 78-88) šiuo atveju nėra
viešųjų pirkimo precedento. Mano, jog tai buvo aišku, ir buvo apie tai
diskutuota. Be to, antra esminė pastaba, kuri nebuvo plačiau diskutuota, bet
liudijimuose, konkurencijos tarybos buvo diskutuota, jog galbūt tai buvo
valstybės pagalbos teikimo faktas. Kadangi valstybės pagalbos teikimo dalykai
yra reglamentuoti, ir yra specialios valstybės pagalbos schemos. Šiuo atveju,
nei Kainų konkurencijos tarnyba, nei kitos institucijos neteikė pastabų ir
nesakė, kad tai yra valstybės pagalbos teikimo įrodytas faktas. Ta prasme, kad
privatus subjektas negavo naudos, ar kitokios materialinės, ar finansinės
naudos. Todėl tai galėtų būti traktuojama kaip valstybės pagalba. Trečia, tuo
metu kaip buvo atliekami teisme nagrinėjami veiksmai, šitas objektas, - skystų
dujų terminalas ir projektų įgyvendinimo bendrovė - juridinis subjektas, nebuvo
nustatyta tvarka teisės aktais priskirti nei prie valstybinės reikšmės, nei
prie itin didelės finansinės vertės strateginių objektų. Tekste yra minimos
šios abi aplinkybės. Valstybinės reikšmės objektų suteikimo tvarka yra žinoma,
sąrašai yra patvirtinti. Šitam objektui valstybinės reikšmės objekto statusas
nebuvo suteiktas. Ir kaltinamajame akte nurodyti tie faktai yra neatitinkantys
tiesos. Yra minama, kad tai yra strateginių objektų sąrašo objektas. Tačiau yra
įstatymas dėl strateginių objektų, įrenginių, svarbių saugumui. Tačiau 2012
metais kai įstatymų pakeitimai buvo padaryti ir tik tada šitas objektas buvo
įtrauktas į minėtą sąrašą. Tačiau tuo metu, kai buvo sprendžiami (nagrinėjami)
šie įvykiai, jis nebuvo priskirtas prie valstybinę strateginę reikšmę turinčių
objektų, nebuvo tokiame sąraše. Buvo diskusija ir bendroji pastaba, kad UAB
teisinė forma, kuri buvo parinkta, ji kaip ir riboja valstybės galimybę plėtoti
tą objektą. Valstybei, turint 80 procentų akcijų paketą tolesnėje projekto
plėtroje niekaip niekas netrukdo. Ir pagal akcinių bendrovių įstatymą toliau
galima buvo priimti bet kokius sprendimus ir dėl kapitalo šaltinių ir dėl
projekto naujų dalyvių. Nebuvo jokių apribojimų, kokiomis lėšomis ir kokiais
dalyviais galės būti toliau plėtojamas šitas projektas, nes Akcinių bendrovių
įstatymo 28 straipsnis pasako, kokius sprendimus galima priimti kvalifikuota
balsų dauguma, o balsų dauguma yra 67 %. Šiuo atveju valstybė turi 80% ir ten
ir pasakyta, kad valstybė kvalifikuota balsų dauguma gali padidinti įstatinį
kapitalą, gali bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti. Kvalifikuota balsų dauguma,
pagal to paties straipsnio antrą dalį, galima atšaukti mažajam akcininkui
pirmumo teisę įsigyti akcijas. Kvalifikuota balsų dauguma yra trys
ketvirtadaliai, tai yra 75%. Tai yra tokiu būdu valstybė turėdama 80 procentų
akcijų paketą niekaip nėra suvaržyta, apribota dėl tolimesnio šito projekto
plėtros, tokiais būdais arba sprendimais, kurie bus reikalingi tolesnio
projekto plėtrai. Paskutinė pastaba nagrinėjamu atveju. Viešosios ir privačios
partnerystės atvejis Investicijos įstatyme nebuvo reglamentuojamas. Paskutinė
bendroji pastaba, šiuo nagrinėjamu atveju yra privačios ir viešosios
partnerystės atvejis, kuris tuo metu nebuvo reglamentuotas Investicijų
įstatyme. Investicijų įstatymo 4 straipsnis dėl valdžios ir privataus subjekto
partnerystės buvo priimtas 2009 metais. Tai yra jau po tų įvykių atsirado reglamentavimas,
kokiu būdu valdžia ir privatus partneris gali daryti bendrus projektus ir tai yra
gana plačiai aprašyta. Ir paskutinė pastaba, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr.
specialistas, formavęs šioje byloje visą tyrimo medžiagą ir ją pabaigęs, R. L. 2009 metų gruodžio septintą dieną raštu, kurio
numeris yra nurodytas ir šis raštas yra pateiktas į bylą, jį informavo, kad yra
pranešta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų pripažinti jį
įtariamuoju ir jis bus apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka. Ir dar buvo
pridėtas pranešimas, kad jo atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės priemonės, jos
buvo išvardintos. Be to, pirmoji pastaba, įvertinant kaltinamojo akto tekstą,
dėl punkto 2.5.1. Tai yra neteisingai traktuojamas įsakymas dėl pareigybių
pasiskirstymo tarp sekretorių ir administravimo sričių. Kaltinamajame akte yra
parašyta, jog būdamas atsakingas, tuo tarpu tai, kad būdamas atsakingas, šitame
dokumente to nėra, ir tai yra iškreipta interpretacija. Toliau, kas svarbiausia
dėl to kas tame tekste yra pasakyta. O svarbiausia visame šitame dokumente dėl administracinių
sričių ir funkcijų pasiskirstymo, tai du esminiai dalykai. Yra dvi pagrindinės
sritys, tai yra dėl viešųjų pirkimų, tai yra kaltinimo argumentai ir dėl įmonių
steigimo, kurios nėra skirtos jo kompetencijai, šios yra priskirtos kitų
sekretorių kompetencijai ir tas kompetencijas jis pateiktuose paaiškinimuose
parašė. O parašė, kad būtų galima matyti, kam yra priskirta šitos sritys. Be to
liudytojas (duomenys neskelbtini) N. teisme
buvo paklaustas, kas Ūkio ministerijoje atsakingas už viešuosius pirkimus. Iš
trečio paklausimo jis prisiminė kas buvo atsakingas. Jis pasakė, kas atsakingas
už viešuosius pirkimus. Todėl paaiškinimuose jis parašė, kad jis nebuvo
atsakingas už viešuosius pirkimus. Toliau kaltinamajame akte yra minima, jog
būdamas atsakingas už įmonės steigimą. Tačiau jis nebuvo atsakingas už tai nei
pagal kompetenciją, atsakomybės sričių pasiskirstymą, nei pagal pareigybinę
instrukciją. Tai jis paaiškinime nurodė. Pagrindinis kaltinimas, kad I protegavo (duomenys neskelbtini),
žinodamas, kad jis yra suinteresuotas, dar nurodydamas P. , sprendžiant
teisinius klausimus, palaikyti ryšį. Tačiau nėra nei vieno įrodyto fakto, kad I atliko veiksmus dėl protegavimo.
Iki to, kol buvo strateginio planavimo posėdžio sprendimas ir pradėjo
užsiminėti, dar 2007 metais spalio mėnesį Vyriausybės potvarkiu Nr. 387 dėl
darbo grupės sudarymo buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo (duomenys
neskelbtini)S. Kovo 20 d. šis sekretorius tapo (duomenys neskelbtini), kuris dirba
šiose pareigose ir šiuo metu. Ir tada toje darbo grupėje, kurioje jie nedalyvavo
kaip Ūkio ministerija, dalyvavo jau (duomenys neskelbtini)“ atstovai. Beje ten
dalyvavo R. M., kuris dabar (duomenys neskelbtini), ir
dar R., kuris dabar (duomenys neskelbtini). Taigi šie dalyvavo toje darbo
grupėje 2007 metais ir rengė pirmuosius pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo,
dėl bendrovės. Ši darbo grupė pateikė Vyriausybei pasiūlymus, ir tada jau
atsirado Strateginio planavimo komiteto protokolinis sprendimas, kuriame buvo
nurodoma Ūkio ministerija, kuria pavesta parengti studiją, pakviesti
didžiausius dujų vartotojus. Be to tame pavedime yra nurodyta pakviesti „Achemą“.
Kituose punktuose nurodyta pateikti siūlymus dėl juridinio asmens formavimo
šiame sprendime ir taip pat tame protokole yra pritarta nuostatai, kad
finansavime dalyvautų didžiausių gamtinių dujų vartotojai. Tada, 2008 metų
vasario mėnesį, konkurso būdu buvo parinkti didžiausi dujų vartotojai. Pagal Dujų
įstatymą ir pagal Kainų komisijos grupavimą visi dujų vartotojai yra sugrupuoti
į grupes. Tuo metu buvo aštuonios dujų vartotojų grupės. Patys didžiausi
vartotojai, kurie vartojo 200 mln. kubinių metrų dujų per metus. Dabar yra likusios
septynios dujų grupės. Pats didžiausias dujų vartotojas yra vartojantis daugiau
kaip 35 mln. kubinių metrų per metus. Kada Vyriausybė priėmė sprendimą ir
parašė pakviesti didžiausius dujų vartotojus, tai analogiškai buvo
vadovaujamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais. 2008 metų pradžioje,
vasario mėn., vykdant Strateginio planavimo komiteto sprendimą, Ūkio ministerijos
rašte, kurio numeris 1092, ir kuris yra į bylą neįtrauktas, kuris buvo dėl
kvietimo dalyvauti studijos rengime, jau buvo suformuoti dalyvių parengimo
kriterijai ir pasiūlyta, kad studijos rengime, finansavime turi dalyvauti per
metus vartojantys ne mažiau kaip 200 mln. kubinių metrų dujų. O minimalus
įnašas nemažiau kaip 200 tūkst. litų. Šiame rašte potencialioms įmonėms
(vartotojams) turėjo būti nurodytas Vyriausybės strateginio planavimo komiteto
protokolinis pavedimas dėl studijos rengimo ir juridinio asmens – investuotojo,
formavimo. Atskiras toks pat laiškas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini).
Šitas laiškas su pasiūlymu dalyvauti studijos rengime ir informacija apie tai,
kad bus formuojamas juridinis asmuo, buvo išsiųstas Lietuvos pramoninkų
konfederacijai. Tokiu būdu praktiškai visoms pramonės įmonėms buvo tai žinia. Toliau
toks laiškas buvo išsiųstas Lietuvos dujų asociacijai, visiems dujų sektoriams
ir dalyviams, Šilumos tiekėjų asociacijai. Be to atskiras laiškas buvo
išsiųstas (duomenys neskelbtini)ir visoms Lietuvos įmonės, kurios vartoja
daugiau kaip 200 mln. kubinių metrų dujų. Ir buvo pasakyta, kad bus rengiama
studija, kad bus suformuota intelektinė nuosavybė apie skystų dujų terminalą ir
kad studijos rengimo procese bus parengti siūlymai dėl juridinio asmens formavimo.
Atkreipė dėmesį dėl 5 dienų termino iš kurių 3 buvo darbo, kurių nepakako
šitiems verslo dalyviams turėti žinią apie projekto rengimo veiklą. Tačiau vasario
15 d. visi rinkos dalyviai buvo informuoti raštu ir buvo nusiųstas Strateginio
planavimo komiteto protokolo priedas. Taip šiems buvo pasakyta, kad tokie
veiksmai pradedami. Šiuose laiškuose buvo nurodyti pavedimo, įgyvendinimo
etapai, studijos parengimas, juridinio asmens formavimas, kad apsispręsti
investuoti nemažas lėšas į studiją ir tapti studijos, kaip intelektinio
produkto bendrasavininkais ir tapti projekto dalyviu su pilnais įgaliojimais.
Taigi tai buvo praktiškai galima, jei bendrovė turi ateities ketinimus
investuoti į numatytą kurti juridinį asmenį. Visada lieka galimybė prisijungti
prie projekto vėliau, bet tada atsiranda klausimas, kokiu būdu reikia
kompensuoti projekto dalyviams lėšas, kurios yra išleistos studijos rengimui.
Gi jos rengimui buvo išleista pusantro mln. litų. Schema yra galima, ir gali
prie jos prisijungti bet kuris projekto dalyvis, bet tada turi būti padarytas
trišalis susitarimas, kokiu būdu jie dalyvauja intelektinės nuosavybės pirkime.
Todėl (duomenys neskelbtini) vadovas No., atsakydamas į
šitą kvietimą rengti studiją, pagrįstai atsakė, kad dėl nurodytų priežasčių
neturi lėšų ir galimybių investuoti į dujų sektorių. Vėliau N
ir kiti dalyviai dalyvaudavo grupės posėdžiuose ir stebėdavo eigą. Lygiai
taip pat kaip ir (duomenys neskelbtini). Šie irgi dalyvaudavo visuose darbo
grupės posėdžiuose ir stebėdavo proceso eigą. Turėjo informaciją apie eigą. Į
šitą projektą pasisiūlė tik B, - kad dalyvauti, nors dalyvių galėjo būti ir
žymiai daugiau. Vykdant šį pavedimą buvo sudaryta tarpžinybinė komisija, kuriai
buvo pavesta pateikti siūlymus, dėl galimybės įrengti terminalą. Komisija neturėjo
galimybių priimti sprendimo, nes neturėjo mandato, komisija galėjo tik siūlyti.
Vyriausybė turi įgaliojimus priimti, o komisija negali spręsti. Trečdalį
studijos finansavo B. Studija buvo pirkta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka. Nors šis viešasis pirkimas buvo didelis, tačiau jam nebuvo pastabų ir
kaltinamajame akte nėra jokių kaltinimų, kad buvo kas tai negerai. Toliau
kaltinamajame akte buvo pasakyta, kad I davė
pavedimą P. neoficialiai
bendrauti. Tačiau P nebuvo jam
nepavaldi ir jis negalėjo duoti pavedimo. Ji buvo pavaldi M. Todėl
jis negali duoti nepavaldžiam darbuotojui pavedimo. Be to yra labai delikatus
datų sugretinimas, nes Vyriausybės kancleris, pasirašęs 4 rugsėjo pavedimą dėl
juridinio asmens formavimo, rugsėjo 4 d. padarė pavedimą posėdžiui. Protokolas
atėjo į Ūkio ministeriją rugsėjo 5 d., nes tą pačią dieną protokolas į ministeriją
neateidavo niekada. Jis jo negalėjo gauti, pirmą valandą susirinko posėdis. Į
posėdį atvažiavo (duomenys neskelbtini). Kai buvo paskelbtas posėdis tada buvo atneštas
protokolinis pavedimas, kad reikia informuoti juridinį asmenį. Jis gi negali nuslėpti
protokolo nuo komisijos. Jis turėjo informuoti komisijos narius apie tą
pavedimą, tai jis ir padarė. Čia dėl tos padarytos prielaidos, kad žinodamas
apie Vyriausybės strategiją ir apie pavedimą tyčia skubiai organizavo. Tačiau fiziškai
to padaryti neįmanoma. Ministerijoje gautame pavedime yra atžymos ir pagal tai galima
pasakyti, kurią valandą jis buvo gautas. Todėl per valandą laiko sukviesti
posėdį buvo fiziškai neįmanoma. O po šito posėdžio, rašant protokolą jis buvo pataisytas B. Tai buvo padaryta
pagal praktiką. Visada yra daromos redakcijos, kad būtų kuo labiau projekte atspindimi
sprendimai, kurie yra priimti komisijoj. Be to kaltinime išmestas protokolo
teksto vidurys ir paliktas daugtaškis. Išmetant iš protokolo vidurį, skaitant
kaltinamąjį aktą, susidaro įspūdis, kad komisija pasiūlė formuoti juridinį
asmenį kartu su B, bet taip nėra. Protokole yra bendra neutrali forma įkurti
bendrovę. Nėra ten pasakyta, kad su B. Taigi negalima teksto išmesti, nes tokiu
būdu skaitant tą tekstą (kaltinimą) atsiranda klaidingas įspūdis. Dėl to, kad
nebuvo baigta studija. Kai buvo gautas Vyriausybės pavedimas, studija galutinai
nebuvo pabaigta. Rugsėjo 5 d. buvo pabaigtas pirmas studijos etapas. Pirmame
studijos etape buvo aiškios pagrindinės nuostatos, informacija, apie projekto
tolimesnį įgyvendinimą. Gavus Vyriausybės pavedimą, kad juridinis asmuo turi
būti įsteigtas iki 22 d., nors šiaip Vyriausybės pavedime nerašo datų iki kada
turi būti atlikta, bet jei jau atsirado data, tai reiškė, kad buvo specialus Vyriausybės
nurodymas ir toks pavedimas yra besąlygiškai vykdomas. Komisija neturi
kompetencijos ar galimybių jo svarstyti. Pavedimas yra gaunamas vykdymui ir jie
tik gali apsvarstyti komisijoj ir pasakyti išvadą. Be abejo galėjo būti išvada,
kad netikslinga dar steigti projekto įgyvendinimui bendrovės, kadangi studija
dar nepabaigta. Bet tokia išvada reikštų konfrontaciją su pavedimu, vienu iš Vyriausybės.
Be to komisija, kuri vykdė šitą studijos priežiūros darbą, kuri darė siūlymus
dėl juridinio asmens formavimo, nebuvo vien tik Ūkio ministerijos. Šios komisijos
darbe su trečdaliu teisės balsų dalyvavo B, nes jie buvo projekto
finansuotojai, jie mokėjo pusę mln. litų už projekto įgyvendinimą ir jie turėjo
teisę siūlyti ir teikti pasiūlymus komisijai. Komisija buvo mišri, joje dalyvavo
A atstovai ir kiti atstovai. Tokiu būdu komisija negalėjo atmesti Vyriausybės
pasiūlymo ir pasakyti, kad mes nepritariam, kad būtų įkurta projekto
įgyvendinimo bendrovė. Be to tas pavedimas buvo susegtas su A laišku. A laiške
buvo nurodytos sumos ir sudėti visi siūlymai. Laiškas buvo akivaizdus siūlymas Vyriausybei.
O Vyriausybės parašytas pavedimas reiškia, kad šito laiško argumentai yra
priimtini Vyriausybei. Tokiu būdu ne komisija padarė sprendimą kurti įmonę,
komisija galėjo tik siūlyti arba prieštarauti Vyriausybės pavedimui ir
nevykdyti pavedimo, kuris jiems gal būt atrodytų netinkamas. Apie pirkimo būdo
parinkimą. Kaip jau buvo kalbėta, privatus investuotojas buvo parinktas
pasinaudojant viešųjų pirkimų supaprastintos tvarkos procedūromis, kaip
logistika, bet ne kaip teisės aktu. Šis teisės aktas nustato, kokiu būdu
ir kokios procedūros yra parenkamos viešajam pirkimui. Pagal ūkio ministro
įsakymą pagal kompetenciją yra pavesta ministerijos sekretoriui M priimti
sprendimą dėl pirkimo būdo. Kai sekretorius užrašo vizą sutikti ir pataiso
tekstą jis pagal aną dokumentą priima sprendimą dėl pirkimo būdo. O sekretorius I, kuris nėra atsakingas už
viešuosius pirkimus negali priimti sprendimo dėl pirkimo būdo. Pirkimo būdo
parinkimas yra formalizuotas ir pagal tą formalizuotą dokumentą jis buvo
atliktas ir čia yra paprasta ir akivaizdu. Dar svarbi aplinkybė, kada buvo
teikta dėl steigimo, prasidėjo diskusija, kad galbūt privatų partnerį reikia
parinkti konkurso būdu. Tada įvertinant tas institucijų pastabas, jie buvo tai parengę
ir pateikę, tas dokumentas yra byloje. O gi vyriausybės nutarimo projektą,
kuriame pasakyta, kad parinkti privatų partnerį konkurso būdu. Neaišku kokiu
būdu iš Vyriausybės nutarimo teksto dingo šie žodžiai. Jeigu paskaitytume
patarėjo energetikai parodymus, tai ten jis aiškiai pasako, kad šituos žodžius išbraukė J.. Kadangi J. buvo kuruojantis energetiką šioje srityje. J. gerokai prieš tai buvo vienos
Kauno įmonės generalinis direktorius. Po to kai L ruošėsi
privatizuot Rytų skirstomuosius tinklus, jis buvo įdarbintas ir dirbo Rytų
skirstomuosiuose tinkluose direktoriaus pavaduotoju. Kada „Achemai“ Rytu
skirstomųjų tinklų privatizavimas neišėjo,
J. buvo perkeltas į Vyriausybę patarėjo reikalams ir jis kuravo tokius
specifinius projektus. Mano, jog šis buvo suinteresuotas, kad darė įtaką Vyriausybės
teisės departamento darbuotojams, dėl to projekto ir jis savo ranka išbraukė
šituos žodžius ir darė įtaką Vyriausybės departamento specialistams, šie
pasirašė su pastaba. Tačiau pastaboje, kuri buvo suformuota, buvo parašyta be
tų žodžių, kad parinkti privatų partnerį konkurso būdu, ir tokiu būdu nutarimas
buvo gautas Ūkio ministerijoje. Klausimas, jei Vyriausybė apsisprendė, ir po
diskusijos padavė ministerijai sprendimą, kad nebėra konkurso, tai kaip reikia
ministerijai elgtis. Kadangi buvo diskutuota ir apsispręsta, ir atėjo norminis
dokumentas. Bet kadangi vis tiek buvo abejonės ir kad klausimas nėra iki galo
išdiskutuotas, kadangi lieka problema, visgi konkursas buvo organizuotas. Nors
konkursui penkios dienos vis dar kelia nuolatinį diskusijų objektą, tačiau prieš
septynis mėnesius, anksčiau išsiųstas kvietimas rinkos dalyviams dalyvauti
projekte irgi turėjo tas pačias penkias dienas. Niekas netrukdė ir niekas neribojo
tų įmonių galimybės dalyvauti projekte. Užtenka parašyti laišką ar pareikšti
nuomonę, kad yra suinteresuoti paieškoti sprendimų, ir tiesą sakant, projekto
įgyvendinimui yra reikalingi papildomi partneriai, nes pagal tą aną projekto rengimo
studiją, projektas buvo numatytas ir turėtų būti vykdomas Klaipėdos naftos
teritorijoje. Klaipėdos nafta turi infrastruktūrą. Pas ją antra ir trečia
krantinės, kurios būna apkrautos penkiolika procentų, visą kitą laiką stovi
tuščios ir visada galima prie šių krantinių įrengti papildomą įrangą. Naftos
teritorija turi didžiulį laisvą plotą apie 50 h, kuriuose telpa visi reikalingi
įrenginiai, o svarbiausia kad visa ta infrastruktūra, visas tas kompleksas,
būtų žymiai pigesnis. Jei dabar dujų projektas kainuoja apie du su puse mlrd.
litų, tai ten galima buvo tilpti su 500-600 mln. litų. Šiuo metu tiek kainuoja
kadangi mes dubliuojame infrastruktūrą. Projekte ir toje projekto įgyvendinimo
bendrovėje tai be jokios abejonės turėjo dalyvauti Klaipėdos nafta su savo
kapitalu. Kai šitą skystųjų dujų įgyvendinimo projektą vykdo Klaipėdos nafta, 2011
metais akcininkas buvo B su vienuolika procentų. Be to jiems L.
irgi visada sakydavo, jog jiems 20 % per daug, jiems užtenka dešimt
procentų. Dabartiniam projekte B turi vienuolika procentų. Pernai metais B
dalyvavo, ir šiais metais jie dalyvauja per Klaipėdos naftos akcininkus. Tai
nėra labai gerai, turėtų būti praplėstas dalyvių skaičius ir tokiu būdu
projektas būtų labiau gyvybingas. Skystųjų dujų terminalas yra ne verslo
projektas, o infrastruktūrinis projektas. Skystųjų dujų terminalo kainodara yra
nustatoma kainų komisijos, tai yra transportavimo galimybė, o ne produktų
pardavimo galimybė. Tą transportavimo galimybę pagal energetikos paketą ir
pagal dujų įstatymą turi pasinaudoti fiksuota kaina bet koks verslo subjektas
ir dėl to B niekada nesiveržė būti to projekto savininku ar akcijų turėtoju.
Nes tas objektas yra infrastruktūrinis, taip pat kaip autostrada pravažiuoti
gali bet kas, kaip ir tiltas, taip kaip vamzdis, taip kaip elektros laidas, bet
kas užfiksuota kaina turi galimybę pasinaudoti, taip pat ir skystųjų dujų
terminalas. Verslas yra ne terminale, verslas yra produkte. Dėl to, tas kas
nori daryti verslą dujų srityje ir turėti įtaką, tam reikia turėti produktą,
pasinaudoti juo ir įvežti į Lietuvą. Terminalas nėra ir niekada nebuvo įdomus,
kadangi verslas supranta tą situaciją, jam reikalingas tik dalyvavimas su
minimaliu kapitalu, kokį jis dabar ir turi. Tokiu būdu galimybė dalyvauti tame
infastruktūriniame projekte visada buvo sudaroma ir visada buvo naudinga, kad
būtų vienas, antras ir trečias, kad būtų daugiau galimybių daryti tą projektą
apjungtom pajėgom ir būtų jis visiems naudingas. Tokiu būdu jis nemano, kad
šitas kaltinimas yra pagrįstas. Uždavinys buvo kitas, sustabdyti projektą. Tai
yra atlikta. Eliminuoti iš diskusijų žmonės, kurie supranta, kad negali kalbėt.
Tas irgi yra padaryta. Todėl jis nemano, kad jie padarė nusikalstamas veikas
ir padarė ką nors tokio kas pažeistų įstatymus. Taip pat atsakė, kad, ruošdamas
studijas, su G. M. tiesioginiais pavedimais nesusidurdavo.
Bet jis su juo turėjo diskusijas. Jis jam perduodavo informaciją apie
posėdžius, apie gautus dokumentus. Tai natūralus dalykas bendrauti darbiniais
reikalais. Bet jo pavedimų neturėjo. Be to dėl 5 dienų termino. Buvo trys
pirkimai. Pirmas pirkimas arba nepirkimas, buvo pakvietimas verslo dalyviams
dalyvauti studijos rengime. Gavus pirmą strateginio komiteto pavedimą, buvo
pasakyta, kad reikia pritraukti į studijos rengimą privačius partnerius ir tada
buvo išplatintas laiškas, ir pakviesta, kaip jau minėjo, labai daug įmonių dalyvauti
rengiant studiją ir prisidėti prie jos finansavimo. Tada šitam pakvietimui buvo
5 dienos. Kada buvo suformuotas paketas ir buvo rasta, kas finansuoja studiją,
tada atsirado antras viešasis pirkimas studijos paslaugoms. Šito termino jis
neminėjo, jo neatsimena. Trečias kartas buvo jau privataus partnerio parinkimas,
irgi buvo 5 dienos. Tokiu būdu jis atsimena apie pirmą ir trečią, bet ne apie
viešąjį pirkimą - paslaugos pirkimą. Be to ministro minimame įsakyme Nr. 4-459
nėra nurodyta, kad jis atsakingas. Jam buvo pavesta pagal kompetenciją
organizuoti ministerijos atitinkamų strateginių tikslų rengimą ir jų derinimą.
Jis atliko taip kaip parašyta - organizuoja. Jis organizavo. Jo pareigybės
instrukcijoje eilėje vietų parašyta atsakingas, kitose vietose būdavo parašyta,
kad neatsakingas, o parašyta organizuoja, dalyvauja, koordinuoja, kuruoja.
Pagal jo pareigybės instrukcijos pabaigą netiksliai cituojama. Jeigu cituojamas
dokumentas ir jeigu žodžio nėra atsakomybė, reikėtų jo ir nerašyti. Bendroji
atsakomybė aišku lieka. Jam sakoma, kad jis atsakingas už viešuosius pirkimus
ir už įmonių steigimą. Tačiau už viešuosius pirkimus ir už įmonių steigimą jis tikrai
nebuvo atsakingas. Ši funkcija jam nebuvo priskirta. Taigi jis nebuvo nei vykdantis,
nei kontroliuojantis, nei koordinuojantis. Viešųjų pirkimų žodžiai jo pareigybėje
nenurodyti. Ne jo kompetencijos klausimas. Dėl to įsakymo 2.5.2, 2.5.4, 2.5.7,
2.5.9, 2.5.13 punktų. Yra dvi funkcijos dėl kurių vyksta diskusija - įmonių
steigimas ir viešieji pirkimai. Įmonių steigimas buvo priskirtas
Mačiulytei, o viešieji pirkimai M. Taigi nei įmonių steigimas,
nei viešieji pirkimai nebuvo jo kompetencija. Todėl tie žodžiai kaltinime negali
būti įrašyti. Be to ten, kur yra nutarimo rengėjai, ten yra parašyta A. R., o tai yra Mačiulytės kuruojamas
departamentas. Tačiau jis dalyvavo pavedimo pagrindu. Antras pagrindas yra
pagal turinį, jeigu yra daromas koks nors pirkimas, ar kuriama įmonė ir ji yra
energetikos srityje. Kadangi turinio požiūriu čia jau jo kuruojama sritis, tai
šito turinio požiūriu ir informacijos požiūriu jis turi dalyvauti ir
prisijungti, kad būtų koordinavimas. Be to, jo pareigybinėje instrukcijoje yra
parašyta, kad vykdo ir kitus pavedimus. Jis kito pavedimo jokio raštu neturėjo
ir jo byloje nėra. Tai buvo pagal bendrąjį pavedimą, kad dalyvauja, koordinuoja
ir kaip tą sritį kuruojantis sekretorius. Taigi ministras bendruoju pavedimu
pavedė tą bendrą pavedimą. Jam pavedė todėl, kad tai jo darbo sritis -
energetika. Vienkartinio pavedimo dėl įmonės steigimo nebuvo. Buvo bendrasis
dokumentas, kuris sako dėl funkcinių administracinių sričių pasiskirstymo. Tame
dokumente, kur yra pasakyta, kad sekretorius yra atsakingas už energetikos
klausimus ir paprastai pavedimas būna dviem, trims žmonėms. Pirmas, kuris gauna
pavedimą yra atsakingas, o kiti dalyvauja vykdant. Jis dalyvavo, nes privalėjo
dalyvauti vykdant, pagal šitas pareigybines instrukcijas kaip kuruojantis tą
sritį. Tiesioginė, pirminė atsakomybė už šituos klausimus jam nepriskirta. Dėl
viešųjų pirkimų yra parašytas toks sakinys - pirkimo būdą parenka kuruojantis
pirkimus sekretorius. Kadangi ten toks sakinys yra, tai reikia rasti pareigybinę
instituciją, kurioje būtų parašyta, kuris gi sekretorius tokius pirkimus
kuruoja. Tada tik įsigalioja anas punktas. Jei bus atskiras, išimtinis pavedimas,
tai reikės vykdyti kam tai pavesta. Tačiau tokio rašytinio dokumento byloje nėra.
Kada atsirado B? O gi 2007 metais. Tada iš kitų šaltinių sužinojo, kad sudaryta
Aplinkos ministerijoje darbo grupė, kuri rūpinasi skystųjų dujų terminalo
steigimu ir kad šitai darbo grupei iš pradžių buvo paskirtas vadovauti Riomerio
universiteto teisės mokslininkas I. V.. Jis buvo
paskirtas potvarkiu. Šis padirbo dvi savaites. Pabėgo. Po to paskyrė Spruogį.
Ir tada jie atsitiktinai susitiko. Aleksandras jam pasakė, jog gavo labai
keistą pavedimą, kad labai daug visokių problemų, kad dalyvavo toje grupėje (duomenys
neskelbtini)atstovai, R. S., dabartinis Susisiekimo
ministras, kuravęs uostą. Be to Aleksandras pasakė, kad jie turi padaryti
pasiūlymus ir nešti juos į Vyriausybę. Tada jis ir sužinojo, kad yra tokia
darbo grupė. Toje darbo grupėje Ūkio ministerijos atstovai nedalyvavo, bet B
jau dalyvavo. Ir tada jie atnešė strateginio planavimo komitetui siūlymus. Atsirado
protokolas. Po ko jis iš S.sužinojo apie (duomenys neskelbtini) ir apie
skystųjų dujų terminalo projektą. Ar AB B buvo vienintelis privatus
investuotas? Išvis nebuvo privačių investuotojų, nes buvo tik formuojamos lėšos
viešajai studijai rengti. Buvo 100.000 tūkst. litų projekto įgyvendinimui,
bendrovei įkurti, tai yra pragyvenimui, buvo tik vieni metai. Investuotojas
atitinka, jeigu pagal dabartinį investicijų įstatymą yra 200 mln. litų. Galimai
potencialių investuotojų daugiau nebuvo. Privatus investuotojas Lietuvoje yra „(duomenys
neskelbtini), B. Visi buvę liudininkai paaiškino, jog suvartoja 24, 26, 32
tūkstančius kubų dujų, Pagal tai jie yra mažiukai. Jie nepapuola pagal didelių
investuotojų statusą, didelių dujų vartotojų statusą. Žinojo, kad B veikia. Jei
Lietuva vartoja 3 mlrd. kubinių metrų dujų, tai B vartoja 1,5 mlrd. kubinių
metrų dujų. B vartoja dujas trąšų gamybai ir turi dvi elektrines 22 ir 39
megavatų. Jiems yra gyvybiškai būtinos dujos. Jis tai žinojo iš statistikos. Be
to statant naująjį, dabartinį terminalą (duomenys neskelbtini)su B susitarė dėl
dujų tiekimo 30 metų su išimtine kainų formule, jeigu iš niekur kitur nepirks
dujų. Taip eliminavo (duomenys neskelbtini)kaip dujų vartotoją iš būsimo skystų
dujų terminalo. Eliminuojant (duomenys neskelbtini)kaip svarbiausią 1,5 mlrd.
kubinių metrų dujų vartotoją, skystųjų dujų terminalas atsirasti nebegali dėl
ekonominių priežasčių. Tai negalima nežinoti, reikia būti visiškai aklam. Tačiau
tuo metu buvo visiškai aišku, kad yra reikalingi dar kiti partneriai, nes
kitaip bus spaudimas, bus sunkios šios derybos ir bus iškreiptas visas vaizdas.
Ir todėl buvo aktyviai kviečiamas N kaip didelis
vartotojas, taigi Lietuvos elektrinė, kad jis dalyvautų, kad būtų atsvara ir
kad būtų išbalansuota situacija ir kad būtų paprasčiau dėlioti visą projektą.
Vienas didelis stambus vartotojas aišku, jog projekte yra negerai. Negali
atsakyti, kaip su Vyriausybe buvo siejama B, nes nežino. Jis Ūkio ministeriją
galėjo atstovauti tik tiek, kiek yra nurodyta Ūkio ministro įsakyme (pavedime).
Jis nedavė P. nurodymo,
sprendžiant teisinius klausimus, palaikyti neoficialius ryšius su Jurkoniu. Tada atėjo A direktoriaus pavaduotojas Laurinaitis, atsivedė J.. Pasakė, kadangi projektas yra svarbus, nusamdė
dėl projekto advokatą. Klausė, jei kiltų klausimų dėl projekto įgyvendinimo, su
kuo jisai galėtų kontaktuoti ministerijoje. Į tai jis atsakė, kad yra
vienintelis realus žmogus, tai jų Teisės departamento direktorė ir su ja jis
galėtų kontaktuoti. Šitas informacijos suteikimas - nėra nurodymas. Jis negali nurodyti P., nes P jam nebuvo pavaldi pagal
pavaldumo schemą. O pateikti informaciją ir vienam, ir antram jis gali. Kad
nekiltų nesusipratimų jis iš karto pakvietė
P., kad susipažintų su teisininku, jei kiltų klausimų. Jis tik supažindino
juos tarpusavyje, kad tai jų juridinio skyriaus teisininkė teisės ir viešųjų
pirkimų klausimais. Tą galima pažiūrėti ir internete. Taip pat atsakė, kad 4 d.
iš ryto išsiuntė pakvietimus, jog posėdis bus 5 d. Ir visi atvažiavo. Net iš
Klaipėdos atvažiavo Klaipėdos uosto direktorius. Tą pačią 5 d. iki pietų atnešė
Vyriausybės pavedimą. Kadangi pavedimą gavo, o posėdis jau buvo sukviestas,
natūralu, kad turi informuoti posėdžio dalyvius, kad gautas toks pavedimas. Tai
jis ir padarė - informavo, kad gautas pavedimas. Pirminę redakciją atnešė B., bet jie ją patikslino, kad
būtų sklandesnis tekstas, kokie yra komisijos tikslai. Patikslino jis su B.. Tas protokolas yra byloje. Iš pradžių posėdžio metu buvo
suformuluotas sprendimas. Tada B. jį
užrašė. Po to B. jį atnešė jam parodyti.
Jis pasakė, kad yra netikslumai kaip jie sutarė. Jiedu jį pakoregavo, kad šis būtų
sklandesnis ir aiškesnis. Tai yra daroma nuolat. Visą laiką tą darome. Taigi kaltinimo
tekste yra išmestas vidurys iš protokolo. Todėl gaunasi iliuzija arba
prielaida, kad jie pasiūlė įkurti bendrą įmonę su B. Tačiau taip nėra. Ogi
viskas labai paprasta. Atėjo iš Vyriausybės pavedimas įkurti bendrą įmonę, Jie apsvarstė.
Sakė, gal tikslinga bus įkurti bendrą įmonę, nes tai pasirodė tikslinga. B. parašė pagrindinį tekstą. Komisija parašė,
jog nutarta. Šita formuluotė jau buvo suredaguota posėdyje. Po to buvo
patikslintas šitas sprendimas. Tačiau jame jokios A nėra. Komisija neturėjo
sprendimams įgaliojimų. Tai buvo siūlymas, kadangi komisija neturėjo jokių kitų
įgaliojimų, kaip tiktai tik siūlyti. Tame rašte jo viza yra, bet siūlymo
steigti su B nėra. Yra siūlymas steigti įmonę, bet ne su B. Reikia būti visai
be galvos, kad įrašyti Vyriausybei siūlymą steigti su B. Rašto priede, irgi to
nėra, kad su B. Aiškinamajame rašte yra aiškinimas, kad vyksta pasiruošimo
darbas, kad yra studija su (duomenys neskelbtini), kad B dalyvauja, tačiau
siūlymo steigti su B nėra. Dėl rugsėjo 17 d. rašto vizuoto Vyriausybei, tai
šiame yra tas pats. Jie konstatavo, kad vyksta pasiruošimo darbai, kad
dalyvauja (duomenys neskelbtini), kad yra studija, kad studija vyksta, kad ji
nebaigta. Aiškinamajame rašte, pažymoje irgi yra minima „Achema“, bet tai yra
paminėjimas visų tų aplinkybių, kurios buvo iki tol. Tačiau tai ne siūlymas.
Vizuodamas jis tik susipažįsta. Be to jis parašė, kad matė dokumentą, tačiau
jis nieko nesiūlė. Vizavimas reiškė, jog susipažino, žino. Jis nerengė tų
dokumentų, jis juos tik pavizavo. O šie dokumentai ėjo ministro parašu, ir
priedai ėjo ministro parašu. Be to klausantis įrašų, buvo pasakyta (girdima),
kad visas išėjo įraudęs. Tai ten ministras visas įraudęs išėjo. Kadangi jisai
buvo pas premjerą kabinete, tam mažajam, gėrė vyną ir premjeras jį visaip
spaudė, o ministras sakė ne. Grįžęs jis jam sakė, klausyk, „aš nedarysiu šito“ ir
buvo labai supykęs ir įraudęs. Tai buvo tokia situacija. Ten buvo keturi
žodžiai: sutarta, nuspręsta, apsispręsta ir visus juos sako J.. Taip pat atsakė, kad jis žinojo apie ministerijų
sekretorių pasitarime, rugsėjo 16 d. priimtą nutarimo projektą. Jam tai sakė M. Jisai pasakė,
kad yra tokie, tokie dalykai, kad reikia suderinti. Į tai jis pasakė, kad ne jo
kompetencija imtis priemonių, nesiimti, duoti kažkokius nurodymus. M buvo ministerijos
valstybės sekretorius, o jis ministerijos sekretorius. Jis jam buvo pavaldus.
Jis galėjo imtis priemonių, rašyti tarnybinį raštą, eiti pas ministrą, sakyti,
kad prieštarauja ir panašiai, kad reikalauja, kad būtų duotas tinkamas laikas,
kad jie galėtų tinkamai suderinti su visomis institucijomis. Visada galima
imtis priemonių. Teoriškai galėjo daryti tokius „demaršus“, visada galima imtis
priemonių. Tačiau, kas turėjo pagal kompetenciją imtis priemonių, negali
atsakyti. Ministras Navickas tiksliai
ir labai detaliai žinojo visą situaciją ir žinojo daugiau negu jis. Pavedimo
prasme, kas už pavedimą atsakingas, jei iš Vyriausybės ateina? Jeigu ministras
savo ranka užrašytų gerbiamam I pavedu, šventa, jei sekretorius M ranka
užrašytų I pavedu, būtų šventa. Bet tokio užrašo nėra. Ką
ignoravo, nurodytas pastabas? Pagrindė pastaba Vyriausybės nutarime buvo rašyti
ar nerašyti, jog parinkti privatų partnerį konkurso būdu. Jie taip padarė. Paskui
tai dingo. Kada iš nutarimo šita formuluotė dingo, atnešė į ministeriją vizuoti
nutarimą. Tai jau jo rangas yra per mažas matyti švarraštį ir jį pasirašinėti. Jis
jau jo nebe matė ir nepasirašė. Jis tik vėliau, po savaitės sužinojo, kad J. išbraukė formuluotę. Jis dirbo
su 13 ministrų, ir jo kolegos paliudys, kad jis labai dažnai sakydavo, jog popierius
daryti taip, kad visą laiką galvoti kaip jie su jais atrodys teisme. Jis jau
minėjo, kad pirkimo būdo jis neparinko. Jo paaiškinime yra pasakyta kas
parinko. Tačiau ne J. parinko. Tačiau
labai įdomu, jei Vyriausybės nutarimas išėjo, jog be konkurso, tai kodėl
ministerija jį turi organizuoti, bet ministerija vis tiek jį organizavo.
Parinkimo būdo procedūra yra nustatyta teisės aktais ir pagal šituos teisės
aktus pirkimo būdas ir buvo parinktas. Jis paaiškinime nurodęs, kas pirkimo
būdą parinko. Ketvirtame jo paaiškinimo lape tai yra. Yra supaprastinta viešųjų
pirkimų tvarka, kurioje yra pasakyta, kas turi įgaliojimus ir kaip yra
parenkamas viešųjų pirkimų būdas. Pripažino, jog jis ne vėliau kaip iki spalio
2 d. nurodė B.vykdyti Ps paliepimus. Kadangi už viešuosius pirkimus yra
atsakinga Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė, ir jei ji davė jam
nurodymus, kad jis turi surašyti tarnybinį pranešimą dėl viešųjų pirkimų, ir
toks jos nurodymas yra pagal jos kompetenciją, tai atėjo B. ir klausė kaip jam daryti. Pasakė, kad jei šitas
pareigūnas jam tokį nurodymą davė, tai jis turi ir vykdyti, kadangi jis
atsakingas už šitą viešųjų pirkimų funkciją.
P pagal kompetenciją turi tokius įgaliojimus kaip Viešųjų pirkimų
departamento direktorė. Ši davė jam pavedimą surašyti tarnybinį pranešimą. Jis prieš
tarnybinį rašant buvo atėjęs pas jį pasiklausti, ar jam tą tarnybinį rašyti. Pasakė,
kad parašyti, jei toks pavedimas yra duotas pagal kompetenciją. Turi pavedimą
vykdyti. Jis surašė, po ko tą raštą atnešė vizuoti. Jie pažiūrėjo ir šitą
tarnybinį nunešė sekretoriui, kuris kuruoja viešuosius pirkimus, o būtent G. M.. Ir G. M. ant kampo užrašė
rezoliuciją - „sutikti“. Tai šita rezoliucija pagal šituos viešuosius pirkimus supaprastinta
tvarka, reiškia, kad jis parinko pirkimo būdą. Vizuoti reikia, kad būtų
žinoma, kad procedūra vyksta. Vizavimas reiškė, jog jis yra informuotas ir
žino. Be to kad būtų koordinuoti veiksmai, kad jie žinioje. Šita rezoliucija pagal
teisės aktą reiškia, kad jis priėmė sprendimą. Ar jam buvo žinoma, kad B
disponuoja visa informacija. Dėl to jis mano, kad „LD“ viską žinojo geriau nei B.
O jis nedisponavo visa informacija. Kas tas 5 dienas nustatė, pasakė B.įrašyti, jis negali pasakyti. Be to, teisme B. keletą kartų to buvo paklaustas.
Bet jis taip ir nepaminėjo, kas jam pasakė. Šis terminas turbūt kaip
precedentas atėjo iš prieš septynis mėnesius buvusio pakvietimo dalyvauti
projekte. Ten buvo penkios dienos, ir čia penkios dienos. Svarbu yra kitkas.
Visų pirma, visi projekto galimi dalyviai buvo informuoti prieš septynis
mėnesius. Antra, per šitas penkias dienas, visada buvo galima parašyti raštą ir
pasakyti, kad duokit dvi savaites. Tam visiškai teisėtai tos dvi savaitės būtų suteiktos.
Be to jis neįrašė jokių prierašų, neliepė
B. rašyti, kad praleidus šį terminą, terminas neatstatomas, nepratęsiamas ir
panašiai. Taigi bet kas galėjo tinkamai pasiruošti dalyvauti projekte. Jei būtų
buvę ketinimai, būtų prašę laiko ir sakę, jog nori dalyvauti projekte. Jie būtų
pateikę savo siūlymus ir poziciją, jog dalyvaus. Taigi, jei būtų buvęs nors vienas
oficialus prašymas pratęsti terminą, tai visiškai akivaizdu, kad terminas būtų
pratęstas. Spalio 10 d. pažymą, mano, kad paruošė Š. su B., nes Š. mokėjo tokias pažymas rengti, o B. neturėjo patirties. Ten parašyta, yra jo vizavimas, kuris
reiškia, kad jis susipažino, kad būklė yra tokia ir kad tai jis žino. Be to, ten
vien tik jo parašas, jokio žodžio nėra. Tai reiškia, kad jis susipažino su tuo
dokumentu ir jį žino. Dėl to kas pripažino A dalyvavimą tinkamiausiu, o gi tas
kas patvirtino pažymą. O tą pažymą patvirtino, mano, kad M, nes jis turi tokius
įgaliojimus. Taigi yra prielaida, kad jis patvirtino. O dėl jo parašo tai nėra
reglamentuota, jog jo parašas reiškia, jog jis padarė tokį sprendimą. Jei tavo
parašas niekur nėra reglamentuotas, tada dedami parašai, kad tiesiog susipažino
ir žino, arba nieko nerašo. Ginčo atveju, jei kiltų konfliktas, kad kas tai ko
nežino, tai atnešus asmens parašą ir parodžius, aišku, kad asmuo žinojo. Be to
nebuvo jo atžvilgiu teisės aktų, kad tai jo kompetencija, pareiga ir atsakomybė
pripažinti tokį subjektą tinkamiausiu. Buvo tiesiog (duomenys neskelbtini)
raštas, kuriame pasakyta, kad jis vienintelis šios atrankos procedūros
laimėtojas. Mano, kad tą raštą rašė B.
Juk už procedūrą jis nebuvo atsakingas. Tačiau gal jo nurodymu, gal Ps, tačiau dabar pasakyti
tiksliai negali. Tačiau pagal taisykles jisai (B) rašė. Tose taisyklėse yra pasakytas pirkimo organizatorius.
Tai šiuo atveju pirkimo organizatorius buvo
B ir tose taisyklėse yra funkcijos surašytos, ką jis turi daryti. B pagal tas taisykles turėjo atlikti jam priskirtas
funkcijas. Nurodymų jokių duoti nereikia. Jam vadovaujant vyksta veiksmai.
Turbūt raštą (duomenys neskelbtini)pasirašė jis, bet dabar tiksliai negali
atsakyti. Jisai parašė informacinį raštą. Nėra nei vieno akivaizdaus juridinio
fakto, kad jis suvaidino kokį tai vaidmenį su steigimo dokumentais, kurie buvo
pasirašyti 35 notarų biure. Taip pat jis nieko nepadarė ir įmonės įregistravimo
registro centre klausimu. Tai ne jo kompetencija. Dėl Europos Sąjungos subjektų
eliminavimo, diskriminavimo. Tai neapibrėžta, jis supranta, kad visus eliminavo.
Tačiau, kiek E. S. potencialių subjektų? Lietuvoje dujų
vartotojų yra virš 200, kurie galbūt galėtų būti suinteresuoti. Kadangi jie
nesudaro procento, vadinasi reiktų dauginti iš šimto tą skaičių, kad atspėti
kiek tų potencialių subjektų. Niekada nepriėmė to klausimo rimtai. Kada STT
pareigūnas jam parašė raštą, kad jam nėra dėl ko pareikšti įtarimo, tada
išsikvietė prokuroras. Paprašė paaiškinti kas čia darosi, nes jis nieko
nesupranta. Po to jis padarė tokį ekspromtą ir pasakę, kad viskas aišku. O gi
V. nepatinka tas skystų dujų terminalas, kadangi jis mano, kad tai atims iš jo
rinkas, ir jis parašė skundą. Tada prokuroras pasakė, jog jis jį matė. Aišku, kad
Valentukevičius nuo pat pradžių buvo nelaimingas dėl tų skystų dujų
terminalo. Įsivaizduokite, kad jis turi tris mlrd. apyvartos, jo yra du su viršum
mln. pelno, jis turi Europoj didžiausias Lietuvoje teikiamų dujų kainas, ir
staiga atsirado skystų dujų terminalas, kuris griauna visą jo imperiją. Be to abu
jo darbuotojai, B prieš tai buvo (duomenys
neskelbtini)skyriaus vedėjas, jis atėjo į ministeriją dirbti skyriaus vedėju.
Po to šis ten vėl nuėjo dirbti. G. buvo (duomenys neskelbtini)ir
kartu buvo ministerijoje departamento direktorius, kuris kuravo visą šitą
reikalą. Kada buvo privatizuotos LD, buvo pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo
sutartis, ir buvo pasirašyta kainų tiekimo formulė. Kainų tiekimo formulę buvo
galima keisti tik visiems 5 valdybos nariams pritarus. Ir valstybė su vienu
balsu turėjo veto teisę. Kainų formulė buvo pakeista penkis kartus, ir niekas į
tą nereaguoja. Taip pat atsakė, kad nesupranta kaip pažemino valstybės
tarnautojo vardą. Valstybė patyrė žalą, kadangi tas projektas būtų padarytas ir
tas terminalas šiandien stovėtų. Kadangi buvo akivaizdu, kad tai nesudėtinga
padaryti. O dabar terminalo statybai yra komplektuojami pinigai iš vartotojų. Šie
pinigai yra komplektuojami į Lietuvos dujų sąskaitą. Šiuo metu surinkta 114
mln. Taip pat atsakė, kad buvęs Ūkio ministras žinojo apie šitą vykdomą viešą
pirkimą. Mano, kad Ūkio ministras neturėjo matyti G. M. 2008-10-03
d. vizuoto rašto. Bent jau taisyklės to nenumato. Ūkio ministras galėjo
sužinoti iš jo žodžiu, jie turėdavo per savaitę du kartus pasitarimus.
Pasitarimuose buvo nuolat diskutuojama įvairiais aktualiais klausimais ir tame tarpe
dėl šito. Taigi visada būdavo apsikeičiama informacija ir papasakojama apie
visus kitus jų aktualius reikalus. Informacija visada buvo pateikiama šitame žmonių
rate. Ar Ūkio ministras turėjo įgaliojimus sustabdyti M vizos galiojimą, veikimą? Jis neturi atsakymo.
Mano, kad ne. Šiaip ministras gali visada priimti bet kokį sprendimą tuose
teisės aktuose, kuriuos patvirtinęs. Kadangi ministras patvirtino šitas supaprastintų
viešųjų pirkimų taisykles, tai jis turi visus įgaliojimus priimti vienkartinį sprendimą
arba pakeisti taisyklėmis patvirtintus įgaliojimus. Taigi turėjo ministras
galios sustabdyti savo pavaldinio vizos veikimą.
Kaltinamasis G.
M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog neprisipažįsta kaltu padaręs jam
inkriminuotą nusikaltimą. Be to, kad (t. 18, b.l. 90-101) kategoriškai atmeta
bet kokius jo atžvilgiu nepagrįstus teiginius, tokius kaip: „sąmoningai, t.y. tyčia“,
„sąmoningai, t.y. tyčia neužtikrino [...]“, „sąmoningai, t.y. tyčia sudarė
galimybę ir sąlygas [...]“ ir pan. Tokie teiginiai yra sąmoningai klaidinantys.
Be to jo argumentai, pateikti prašyme su paaiškinimu, buvo atmesti. Jis neturėjo
galimybės net išklausyti Prokuroro kaltinimų, nes toks susitikimas ... neįvyko.
Taip pat neturėjo galimybės įrodyti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. jis jau nebe
ministerijos valstybės sekretorius (tokia pareigybė įstatymu buvo panaikinta!),
o ministerijos Kancleris. Kaltinamajame akte (2010 m. gruodžio 28 d.)
kaltinimai pateikti ministerijos valstybės sekretoriui. Sutinka tik su vienu
dalyku, - kad jis sprendimus darė ir daro sąmoningai ir sąžiningai, vadovaudamasis
savu protu ir logika, laikydamasis priimtų teisės aktų. Kalbant apie
Suskystintų gamtinių dujų terminalą ir jo reikšmę šalies ekonominiam ir
energetiniam saugumui, privalo pabrėžti, kad jo reikšmę jis puikiai suvokia. Jis
vadovavo darbo grupei, kuri 2006-2008 m. ruošė Ekonominio saugumo stiprinimo
ilgalaikės programos (t.y. vienos iš 14-os Nacionalinio saugumo pagrindų
įstatyme numatytų ilgalaikių programų) projektą. Jis puikiai suvokia, kokią
įtaką mūsų šalies ūkio konkurencingumui daro energetika ir pagrindinių
energetikos išteklių kainos. Apmaudu, kad ne visi tai supranta ir suvokia. Kalbant
apie nacionalinį saugumą, kurio sudėtinė dalis yra ekonominis saugumas, labai
svarbu užtikrinti, kad lietuviškas verslas stiprėtų ir „nepabėgtų“ iš Lietuvos.
Šia prasme itin svarbus LR Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių
įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių
įstatymas, prie kurio atsiradimo teko savo įžvalgomis prisidėti ir jam. Šio
įstatymo paskirtis - nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę
ir/arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui. 4-ame ir 5-ame straipsnyje
konkrečiai apibrėžiamos nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginės ir
svarbios įmonės, tarp kurių paminėta ir akcinė bendrovė B. Norėtų akcentuoti,
kad iki 2012 m. birželio 21 d., kuomet buvo priimta nauja LR Strateginę reikšmę
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam
saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija, 5-o
straipsnio 2 dalis buvo tokia: „Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą,
įstatymai gali nustatyti papildomus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių
veiklos reikalavimus“. Su nauja redakcija šios nuostatos įstatyme nebeliko.
Kodėl? Baigdamas savo įžangą apie saugumą plačiąja prasme, norėtų papildyti:
per visus savo darbo metus yra ne kartą girdėjęs sakant, kad žmogų - varžovą
reikia apipilti purvu. Išsikapstyti užtrunka, o išsikapsčius karjera paprastai
nebeturi ateities, - ji jau būna žlugusi. Ar tokiu būdu Lietuvoje kuriama
pilietinė visuomenė? Jam pateikti įtarimai daugiausia grindžiami dviem
esminiais dalykais: 1. 2008 m. rugsėjo 16 d., dalyvaudamas Ministerijų
valstybės sekretorių pasitarime, pristatė Ūkio ministro V.
N. pasirašytą teikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 2. Vėliau,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimu
„Dėl valstybės turto investavimo“ (žin. 2008 m., Nr. 111-4237), pasirašė
Tarnybinį pranešimą (2008 m. spalio 2 d.) ir Tiekėjų apklausos pažymą (2008 m.
spalio 10 d.). Norėtų atsakingai pareikšti, kad visi šie veiksmai atlikti pagal
jam suteiktas pareigas ir teises. Jis, būdamas ministerijos valstybės
sekretorius, posėdžiuose privalo pristatyti oficialią politiko Ūkio ministro V. N. nuomonę. Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo
įrašas aiškiai rodo, kad jo pristatyme jokių nepagrįstų ir neteisėtų dalykų
nėra. Norėtų atkreiptų dėmesį į pasitarimo metu išsakytą Užsienio reikalų
ministerijos valstybės sekretoriaus D. M. nuomonę: „
[...] reikia atsižvelgti, jog tai yra strateginės reikšmės Lietuvai projektas
ir reikia atlaidžiau žiūrėti į pastabas suderinti, nesuderinti, nes terminalo
klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo, todėl reikia
skubėti“. Taip pat būtina akcentuoti, kas yra Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo“ projekto“.
Cituoja: ,,[...]Projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - AB B. Ši
bendrovė yra didžiausias privatus dujų vartotojas Lietuvos Respublikoje,
vartojantis apie 1,6 mlrd. kubinių metrų dujų iš bendro 3,5 mlrd. Lietuvos
suvartojamų dujų kiekio per metus. Dėl šios priežasties B turi pagrįstą verslo
interesą aktyviai veikti išvystant SGD terminalą, tokiu būdu užsitikrindama nepertraukiamo
dujų tiekimo galimybę[...]“. Pasitarime darydamas pranešimą jis būtent šios
informacijos pasekmėje paminėjo A. Po Ministerijų valstybės sekretorių
pasitarimo gautas pastabas perdavė toliau ministerijos sekretoriui A. I., kuris toliau rūpinosi jų suderinimu. Visiškai
atmesdamas kaltinimus, kad „žinodamas, kad A disponuoja visa informacija [...]“,
„neteisėtai protegavo A, suteikė šiai bendrovei privilegijas [...]“ ir pan.
pareiškia, kad jis nedalyvavo: 1. nei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo
Lietuvos studijos parengimo priežiūros Komisijos posėdžiuose; 2. nei Ūkio
ministerijoje posėdžiuose, kuriuose buvo šis klausimas svarstomas; 3. nei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose, nei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžiuose, kur buvo svarstomas šis
klausimas. Nėra jo vizų ir ant atitinkamų dokumentų projektų. (duomenys
neskelbtini)V. N. šį klausimą tiesiogiai vykdyti buvo pavedęs ministerijos
sekretoriui A. I.. Dėl pateiktų kaltinimų dėl Viešojo
pirkimo būdo pasirinkimo norėtų pabrėžti: specialistai ir teisininkai tuo metu
aiškino, kad sprendimai yra priimami teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal
galiojusias Ūkio ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių (13
punktas) nuostatas pirkimo dokumentus rengia pirkimo organizatorius. Už pirkimo
dokumentuose esančios informacijos nurodymą atsakingas jis. Viešųjų pirkimų
skyriaus vedėjas pagal savo pareigybės aprašymą (aprašymas patvirtintas Ūkio
ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-411) turi „[...] užtikrinti, kad
Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi pagal LR
viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Finansų ir
apskaitos skyriaus vedėjas vizavo, prisiimdamas atsakomybę, kad yra numatytos
lėšos. (duomenys neskelbtini)A. I. vizavo, atsakydamas
pagal jam priskirtą reguliavimo sritį, įskaitant už Tarnybiniame pranešime ir
Tiekėjų apklausos pažymoje esančios informacijos teisingumą. Taigi, jis neturėjo
pagrindo netikėti kompetetingais ir už tai atsakingais asmenimis. Kad tuo metu,
kaip vėliau paaiškėjo, toks klausimas buvo teisiškai ne iki galo aiškiai
reglamentuotas įrodo ir Lietuvos Respublikos Seimo vėliau priimtas sprendimas.
Tik 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos
Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo
juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių papildymo įstatymą (Nr. XI-1258, Žin.
158-8020), kurio: „2 straipsnis. 19 straipsnio papildymas 6 ir 7 dalimis. 1.
Papildyti 19 straipsnį 6 dalimi: „6. Asmuo, įsigyjantis skiriamos akcinės
bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią steigiant dalyvauja Valstybė
ir savivaldybė, akcijų, atrenkamas Viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta
tvarka.“ Šis įstatymo papildymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., bet
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 805 tokią
tvarką patvirtino. Nori atkreipti dėmesį, kad nei vienas byloje kalbėjęs
liudytojas jo atžvilgiu nieko reikšmingo nepasakė. Kaltinamajame akte pateikti
kaltinimai dėl blogo „koordinavimo“ ir „kontrolės“, kaip rengiami ir derinami
teisės aktų projektai (prideda Teisingumo ministerijos 2006 m. liepos 4 d.
raštą Nr. (1.12-712-4449 „Dėl nuomonės pateikimo“, kur yra išaiškinimas dėl
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 311 straipsnio 2 d. 5
punkto). Kaltinimuose nurodoma, kad „privalėjau užtikrinti, kad įgyvendinant
strateginius veiklos planus būtų optimaliai valdomi, panaudojami finansiniai,
materialiniai, intelektualiniai ir informacijos ištekliai“, taip pat nurodomos
kitos ministerijos valstybės sekretoriui priskirtos koordinavimo ir kontrolės
funkcijos. Dėl optimalumo ir išvadų šiuo klausimu pateikė Prokuratūrai LR
Valstybės kontrolės 2009 m. gegužės 28 d. raštą Nr. S-(20-1.10.1) -1297 „Dėl
Valstybinio audito ataskaitos ir išvados“ (auditas už 2008 m.) ir 2010 m.
gegužės 25 d. raštą Nr. S-(20-1209)-1205 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos ir
išvados“ (už 2009 m.). Abiejuose audituose pateikta Valstybinio audito išvada:
pareikšta besąlyginė nuomonė dėl finansinių, biudžeto sąmatų vykdymo ir kitų
ataskaitų tikrumo ir teisingumo, taip pat besąlyginė nuomonė dėl valstybės lėšų
ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo Įstatymų
nustatytiems tikslams. Mano, kad šios išvados aiškiai įrodo, kad ministerijos
valstybės sekretorius, būdamas atsakingas už pagrindinį instrumentą -
Strateginį ministerijos veiklos planą - optimaliai valdė patikėtus išteklius. Nepaisant
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos nekaltumo prezumpcijos, jau buvo
viešai „nuteistas“ (straipsniai ir laidos žiniasklaidoje, kai kurių „viską
žinančių politikų“ pasisakymai ir t.t.), 2011m. vasario 5-11 dienomis turėjo
viską išsamiai išdėstyti tuometiniam Ūkio ministrui D. K.,
buvo sprendžiamas klausimas, ar atleisti jį iš darbo. Teko iki smulkmenų
įrodinėti, išgyventi nemalonius, neigiamus emocinius patyrimus ir stresą. Tai
jaučia ir dabar, jo atžvilgiu yra taikomi tam tikri teisiniai apribojimai, jo
nuomone, prieštaraujantys ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Norėtų
akcentuoti: gyvenimas parodė, ir šiandien tai matome, kokio svarbumo ir SGD
terminalo statybų Lietuvoje klausimas. Į klausimą, ar jam buvo žinoma rugsėjo
16 d., rugsėjo 18 d., Vyriausybės posėdžių metu, Europos teisės departamento ir
Teisingumo ministerijos pastabos, Konkurencijos tarnybos pastabos dėl partnerio
parinkimo būdo, atsakė, jog ne, jis pirmą kartą su šiuo klausimu susidūrė būtent
ministerijos valstybės sekretorių posėdyje, kada jis pristatė oficialiai
pasirašytą Ūkio ministro šiuo klausimu teikimą Vyriausybei. Būtent tuo metu,
kaip girdėjome iš įrašo, buvo pateiktos tam tikros pastabos. Tai yra nustatyta
normali darbo reglamento tvarka. Jis tas pastabas gavo ir perdavė būtent
tolimesniam vykdymui, derinimui, už atsakingiems asmenims, ką vakar paminėjo
ministerijos sekretorius A. I.. Jis toliau jau derino tuos
klausimus atitinkamai tiek su Konkurencijos tarnyba, tiek su Teisingumo
ministerija, tiek su berods Europos teisės departamento teisininkais. Patvirtindamas
N. B. 2008-09-03 d. tarnybinį pranešimą dėl pirkimo
būdo, praktiškai pagal ministro įsakyme patvirtintą tvarką ir supaprastintą viešųjų
pirkimų tvarką, pirkimų koordinatorius, kuris pateikia tarnybiniame rašte,
paskui tiekėjo apklausos pažymoje visą informaciją, pabrėžia, kad tas yra
įsakyme. Pirkimų koordinatorius privalo taip pat suderinti su programų
koordinatoriumi visą tą informaciją. Be abejo jis negalėjo nepasitikėti, kaip
ir minėjo, kompetentingais specialistais, kurie už tą klausimą atsako. Jo
darbas kaip valstybės sekretoriaus tame klausime buvo pristatyti patį klausimą
o toliau pagal ministerijos veiklos sričių pasiskirstymą tie klausimai yra
priskirti atitinkamam ministerijos sekretoriui ir jis turėjo tą klausimą toliau
spręsti, ir pateikti argumentaciją ministrui, kuris tą klausimą tiesiogiai
kuravo. Jo parašas buvo reikalingas ant tarnybinio pranešimo, nes tarnybiniame
pranešime yra derinami labai įvairūs klausimai, tame tarpe jis kaip
ministerijos valstybės sekretorius buvo atsakingas už finansų ir buhalterinės
apskaitos klausimus. Šiuo konkrečiu atveju yra ir finansų ir apskaitos skyriaus
vedėjos parašas, kad jų strateginiam veiklos plane, atitinkamoj programoj tos
lėšos atitinkamai priemonei yra numatytos. Taip pat, kas yra labai svarbu, kaip
jau minėjo, šiame dokumente buvo ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo parašas. Kaip
minėjo, pagal pareigybės aprašymą jis irgi neša atsakomybę, kad Viešųjų pirkimų
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ši procedūra yra galima. Tai
praktiškai jis neturėjo jokių abejonių, kad tai yra kažkas neteisėto. Tuo
labiau, kad vėliau prasidėjusi diskusija parodė, kad tas klausimas nėra iki
galo išspręstas, kad tam tikrais atvejai yra būtinos ir investicijų įstatymo
korekcijos. Kaip ir minėjo, pagaliau buvo papildytas valstybės, savivaldybių
turto disponavimo įstatymas, kur labai konkrečiai jau apibrėžia šitą dalyką. Be
to pas juos praktikoje yra labai daug dalykų kuriant bendroves. Netgi
kurioziškų. Šiandien netgi turi akcines bendroves, kur valstybę atstovauja
netgi dvi valstybinės institucijos, kaip steigėjai. Be abejo, vis tie dalykai, kuriuos
atneša praktika, teisiškai negali būti reglamentuojami. bet kaip parodė visa
šita istorija, Vyriausybė kreipėsi su pasiūlymais, kad teisiniai dalykai būtų
labai aiškiai reglamentuojami būtent atitinkamų įstatymų. Ūkio ministerijai
taip pat priklauso ir Viešųjų pirkimų formavimas. Tiesiogiai už viešųjų pirkimų
politiką buvo atsakinga ministerijos sekretorė A. M., o
už pačius pirkimus, kurie buvo organizuojami ministerijos viduje, be abejo buvo
atsakingas jis, kaip ministerijos valstybės sekretorius. Buvo nustatyta tvarka už
viešuosius pirkimus atsakingas Teisės ir viešųjų pirkimų departamentas. Buvo
atskiras skyrius. Ir atitinkamai ministerijos, ministro įsakymo nustatyta
tvarka buvo pasiskirstyta atsakomybė dėl visų procedūrinių dalykų. Kuomet
pristatinėjo klausimą Vyriausybės posėdžiuose, jam nebuvo žinoma, kokios buvo
planuojamos veiklos apimtys, koks planuojamas įstatinis kapitalas. Jis, kaip ir
minėjo, žinojo bendrai, kad tai yra strateginės reikšmės Lietuvai objektas ir kad
tai gali sumažinti iš esmės energetinių išteklių tai yra, dujų kainą. Be to visa
pridėta medžiaga, kas buvo teikiama Vyriausybei, jam vizuojant tuos dokumentus,
aiškinamuosius raštus, studijų rezultatus, rodo, jog jis nedalyvavo. Jis
tikrai nežinojo, kad netolimoje ateityje planuojama didinti įstatinį kapitalą.
Bet, kad bendrovė kuriama ir be abejo, kad vystantis bendrovei bus didinamas
įstatinis kapitalas, tai tas yra normalus gyvenimas. Jis praktiškai nežinojo,
nei vieno studijos varianto, kaip ir kiek tas įstatinis kapitalas turi būti
didinamas, koks modelis bus pasirinktas pagaliau Lietuvoje ir panašiai. Nes
kaip rodo dabartinė praktika nuo modelio ir infrastruktūros priklauso investicijų
vertė. Jei tai plaukiojanti platforma, tai viena kaina, jei tai bus statoma
krantinėje, tai vėl kita kaina ir panašiai. Jam tie dalykai tikrai nebuvo
žinomi ir jis tų investicinių projektų nematęs. Dėl 5 dienų termino pasiūlymui
pateikti toms bendrovėms. Kaip minėjo tarnybiniame pranešime, tų 5 dienų
termino nebuvo nurodyta. Tas penkių dienų terminas buvo pasirinktas vėliau. Taip
pat kaip ir nebuvo nurodyta tarnybiniame pranešime - kokios įmonės bus
apklausiamos. Buvo tik bendrais principais tiekėjo apklausos pažymoje paminėta,
kad privatus UAB Gamtinių dujų terminalo steigėjo parinkimas buvo atliekamas
gamtinių dujų vartotojų ir perdavimo sistemos operatoriaus apklausos būdu. Kad dalyvauja
du esminiai subjektai, tai (duomenys neskelbtini), jis sužinojo vėliau. Nes tame
ministro įsakyme, kuris buvo pasirašytas, jo vizos ten nėra, jis sužinojo apie
tai vėliau. Be to yra 2008-10-03 B tarnybinis
pranešimas, 2008-10-10 tiekėjo apklausos pažyma, pranešimas, tačiau
dokumentuose, kurie jo pasirašyti termino nėra. Tai ką pasirašė spalio 10 d., jis
patvirtino tai, kad visa pateikta čia informacija yra teisinga. Be abejo, tas
terminas trumpas, bet jam nebuvo pateikta jokių pretenzijų iš kitų įmonių, kad
tas terminas buvo netinkamas ar panašiai. Be to, jis tuo metu, kai pasirašinėjo
minėtą pažymą, nežinojo, koks kiekis įmonių buvo apklaustas ir kokios. Dėl tarnybinio
pranešimo pasirašymo eiliškumo, tais B
tarnybinį pranešimą pasirašė paskutinis. O kituose dokumentuose, kuriuos
minėjo prokuroras, jis tik pasirašė patvirtindamas, kas yra tarnybiniame
pranešime, apklausos rezultatus. Tai vėlgi pagal jam priskirtą reguliavimo
sritį, kas jam pagal ministro įsakymą yra pavesta. Bet visus kitus dokumentus,
vyriausybės nutarimo projektus tai ruošė ne jis ir praktiškai jis jų nevizavęs.
Dėl jo vizos reikšmės, valinės išraiškos, tai dėl tarnybinio pranešimo, tai ką
jis ir minėjo, - jis pirmiausia privalo sekti, ar viskas vyksta ministro
įsakymo nustatytos tvarkos rėmuose. Kaip ir minėjo, pirkimo organizatorius buvo
N. B., jis turėjo tą užduotį suderinti su programos
koordinatoriumi, tai yra, su ministerijos sekretoriumi A. I.,
ta viza yra. Antra, ką ir minėjo, viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas tvirtina,
kad tai yra Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių
viešųjų pirkimų įstatymo tvarkas rėmuose, tai yra teisinga. Kaip jau minėjo, jis
prisiima taip pat atsakomybę, kad tai kas numatyta ir priimta Vyriausybės
sprendime, pas juos yra numatyta strateginiame veiklos plane, tą 80 000 litų jie
turėjo. Tai esant visai šiai informacijai, be abejo preambulėje yra išvardinta
žymiai daugiau, kad tai yra remiamasi strateginiais dokumentais, kaip
nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane
nustatytais uždaviniais, tai yra parengti suskystintų gamtinių dujų terminalo
Lietuvos poreikio parengimo studiją. Toliau preambulėje, taip pat tarnybinio
pranešimo, yra numatyta, kad Vyriausybės strateginio planavimo komitetas 2008
metų vasario 6 d. priėmė sprendimą atlikti importo terminalui įrengimo
galimybių studijos strateginio poveikio aplinkai įvertinimą bei pritarti
pasiūlymų pateikimui dėl terminalo projekto vystymo veikla užsiimančio
juridinio asmens, investuotojo formavimo. Taigi, esant tokiai informacijai, kurią
be abejo turėjo, tuo labiau, kad buvo girdėta ta atmosfera, kuri buvo
ministerijos valstybės sekretorių posėdžio metu, kada daug dalyvavo, kada buvo
jaučiama, kad skubėti reikia, nes tai strateginės reikšmės klausimas, tai be
abejo jis visa tai matydamas, ką teisme ir
I pasakė, tai po gi, kai kurių rytinių pasitarimų metu, tas klausimas irgi
buvo aptariamas dalyvaujant ir Ūkio ministrui Navickui.
Jis (G. M.) tikrai nematė, nei teisinių, nei finansinių,
nei kitų problemų pasirašyti šitą tarnybinį pranešimą. Jis tokių, įvairių pranešimų,
kas dėl viešųjų pirkimų pasirašė labai daug. O Tos pastabos buvo priimtos, nes
pagal Vyriausybės darbo reglamentą yra numatyta, kada vyksta ministerijų
valstybės sekretorių posėdžiai, šiuo metu kanclerio, ministerijų atstovų
pasitarimai, kad šie (posėdžiai) yra parengiamieji Vyriausybės pasitarimams ir
Vyriausybės posėdžiams. Be abejo, projektų derinimas vyksta prieš tai.
Paruoštas projektas turi būti išsiunčiamas atitinkamom ministerijoms,
institucijoms. Po ko gaunamos pastabos, pakoreguojama ir teikiama Vyriausybei.
Dėl tų pastabų ir pasiūlymų, su kuriomis šiuo atveju Ūkio ministerija nesutinka.
Ji gali medžiagos pabaigoje paruošti pažymą ir surašyti, sakykim, pirmas
punktas Teisingumo ministerijos siūlymas yra toks. Jie (Ūkio ministerija) atsižvelgia
ir išdėsto savo argumentaciją. Tai yra normali nustatyta tvarka. Kita dalis
pastabų yra gaunama tiesiogiai posėdžio metu, kaip ir šiuo atveju, buvo
išsakytos pastabos. Tai jokiu būdu nėra „Veto“. Yra priimta, kad jeigu tai yra
Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos klausimai,
tai konkrečiai tos institucijos yra atsakingos už savo reguliavimo sritį. Ir
jos pateikia kartais raštu, kartais žodžiu pastabas, - pasako, kad turi tokias
pastabas, darbo tvarka jas reikia suderinti. Dabar neprisimena kiek tų pastabų jis
po posėdžio gavo raštu, kiek jų buvo išsakyta žodžiu. Bet tas buvo viskas
perduota kaip minėjo tą klausimą kuruojančiam ministerijos sekretoriui A. I.. Kiek žino, šis vėliau kreipėsi raštiškai į
institucijas, tačiau nepaskysi kiek ten buvo institucijoms raštų, kiek buvo šių
raštų Ūkio ministerijai su tam tikrom korektyvom. Tačiau klausimai buvo derinami
skubos tvarka. Šiuo metu jis išsamiai apie visa tai negali pasakyti. Pripažino,
jog jis reagavo į pastabas ir apie jas pranešė, nieko nenuslėpė, apie tai
pranešė atsakingam asmeniui. Be to, jis nežinojo, kiek tas įstatinis kapitalas
turi didėti, apie tuos modelius jis nežinojo. Nežinojo apie naujai steigiamos
bendrovės metinę apyvartą. Be to dėl įstatinio kapitalo didėjimo, metinės
apyvartos, dėl konkurso būdo, tai tą tarnybinį pranešimą pasirašė kaip buvo
priimtas Vyriausybės sprendimas ir kaip buvo priimta struktūra. Būtent jis jau
sprendė dėl 80 tūkst. atstovavimo lėšų valstybei būtinojo poreikio. Taip pat
atsakė, kad, B tarnybinį pranešimą
pasirašydamas, jis leido. Jei būtų nepasirašęs, būtų neleidęs. Kaip minėjo jis
negali netikėti kompetentingais specialistais, kurie vadovaujasi teisės aktais,
ir sako, kad nustatyti teisės aktai tokį pirkimo apklausos būdą leidžia. Be to,
vakar jis dar pasižiūrėjo Lietuvos ryte skelbtą straipsnį, kur sako generalinis
prokuroras, kad perkančioji organizacija pasirenka pirkimo būdą. Tai jeigu
teisininkai sako, kad toks pirkimo būdas sprendžiant šitą klausimą yra galimas,
tai jis tuo metu nematė teisinių problemų, kad tai būtų negalima. Dėl to, kas
nustatė tas 5 dienas dėl tos apklausos, tai kaip minėjo, tarnybiniame
pranešime, kurį jis pasirašė, tų 5 dienų termino nebuvo. Jis apie tai sužinojo
vėliau. Kaip ir minėjo ministerijos sekretorius darė apklausą ir tame rašte
buvo nustatytas toks terminas. Tačiau jis (G. M.) to
termino nematė. Vėliau buvo gauta tiekėjų apklausos pažyma, bet šitos visos
informacijos, kas buvo pateikta iš tų institucijų, kurios buvo apklaustos, tai
tos informacijos jam nebuvo pateikta. Jis tik tai pasirašė apklausos pažymą, o jokių
papildomų klausimų nebuvo pridėta. Nežinojo, kad B disponuoja visa informacija.
Be to jis (G. M.) žinojo tiek, kas buvo pateikta iki tol,
ir ministro V. N. pasirašytame teikime dėl bendrovės
steigimo. Ten buvo pakankamai argumentuotas aiškinamasis raštas, apie tai buvo
šnekama ir 2008 metų vasario mėnesį vykusiame strateginio planavimo komiteto
posėdyje, kuriame tiesa jis nedalyvavo, bet vėliau dokumentus matęs, nes kai
kurie raštai buvo nukreipti iš Vyriausybės į Ūkio ministeriją. Tame tarpe
matęs, kad kai kuriuose raštuose figūravo, kad visą informaciją gauna A. Tai
nebuvo didelė paslaptis, kad ta informacija jie disponuoja, nes, kaip ir vėliau
paaiškėjo ministro įsakyme, dėl studijos, ten dalyvavo ne tik „Achema“, bet
dalyvavo ir „LD“. Kad, kiti potencialūs tiekėjai tokios informacijos neturi,
nuo jo tai nepriklausė. Jis nedirbo su subjektais, jis apie tai nežinojo, tai
nuo jo nepriklausė. Nuo jo nepriklausė, ar jie susipažinę, ar nesusipažinę. Be
to, jis leido vykdyti viešą pirkimą apklausos būdu ir patvirtino jo
rezultatus, o tai susiję su ministro įsakymo 2, 3 punktais. Dėl tam tikrų
funkcijų atlikimo, kas yra ministerijos valstybės sekretoriui privalu
koordinuoti, kaip, tai iš tiesų Vyriausybės yra pasakyta, kad tas
koordinavimas yra įmanomas įvairiais būdais. Jo (G. M.) kontrolė
buvo tai, kad yra Vyriausybės pavedimas, ir tą klausimą spręsti atitinkamu
laiku. Visa ta kontrolė jo ir yra, kad tas klausimas, kaip numatyta
strateginiuose dokumentuose, turi būti laiku parengtas ir sprendžiamas. Be to
atitinkamai funkcijų pasiskirstymas buvo. Ministerijos sekretoriai kuravo atitinkamas
veiklos sritis, buvo departamentų direktoriai, kuriems buvo priskirta konkreti
veikla. Taigi ir jis koordinavo. Priimta ir gaila, kad Vyriausybės darbo
reglamente yra nustatyta, kad kiekvieną antradienį, kai vyksta posėdžiai, jie
gauna pilną informaciją apie tam tikrų pavedimų vykdymą, yra ir skaičiai ir
kokybiški komentarai, pagal tai visą šitą informaciją gavęs, parėjęs į
ministeriją, perduoda dokumentų valdymo skyriui. Yra ruošiamos ataskaitos, ypač
dėl tų, kur vėluojama. Ne paslaptis, Seimo statute numatyta Seimo valdybos
pavedimai turi būti vykdomi per 10 darbo dienų. Jeigu jie vėluoja, jis kviečia
ir klausia kodėl. Jeigu yra kažkokios pastabos, tai kviečiasi iš kitų ministerijų,
tai tas pavedimo vykdymas nėra vien tik kažkoks „paukščiuko“ uždėjimas, tai yra
normalus darbas. Jis užtikrino ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą. Taigi,
išgirdęs pastabas, šias pasakė ministerijos sekretoriui A. I..
Dar kartą nori akcentuoti, kad nebūtinai, ir iš tikrųjų tai neįmanoma, kad visi
ministrai visada teisūs, juolab, kad jei šie nori, patys pasirašo ir jokio
derinimo nėra. Teisingumo ministerijos išaiškinime, kurį jis pridėjo, atsakant
į jo užklausimą, kaip vykdyti šitą vyriausybės įstatyme valstybės sekretoriui
priskirtą funkciją, ten aiškiai yra pasakyta, kad nebūtinai turi būti viza.
Gali būti ir žodinis sutarimas, svarbu bendras galutinis rezultatas. Jis kaip
ir minėjo, kad kiekvieną savaitę jis tą informaciją, apie visus tuos pavedimus
turėdavo. Dėl Konstitucijos principų pažeidimų - kai kalba apie Konstituciją
tai yra dvigubai skaudu, paskutinę valstybės sekretorių dieną, kadangi tai buvo
2009-06-30, buvo pripažintas metų valstybės tarnautoju, ir jam Konstitucinio Teismo
Pirmininkas įteikė Konstituciją. Nuo liepos pirmos dienos tapo ministerijos kancleriu.
Tai šitie kaltinimai, kurie yra pateikti, kad jis pažeidė Konstituciją, tai net
nežino kaip čia atsakyti. Jis tikrai nepažeidė Konstitucijos, laikosi visų
principų, vadovaujasi savo protu ir logika. Dėl viešųjų ir privačių interesų, tai
jo deklaracijos yra viešos. Po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai ir
kaltinimai, kai 2011 m. vasario mėnesį turėjo aiškintis visiems politikams, tai
jis yra nusišalinęs nuo visų su B susijusių reikalų. Jis dokumentų, susijusių
su šia bendrove, nepasirašinėja ir šiuo metu. Taigi deklaracijos yra viešos,
tai nežino kaip galėjo viešų ir privačių interesų deklaraciją pažeisti. Yra Valstybės
tarnybos įstatymas, tai puikiai supranta, kad 14, 15, 16 straipsniai to
reikalauja iš visų. Ir reikia turėti omenyje tai, kad atsakomybė irgi liepia,
kad daryti sprendimus. Jis gali sėdėt, nieko nedaryt, bet ar nuo to valstybei
yra geriau. Pareigos suteikia teises, bet uždeda atsakomybę ir tikrai jis tos
atsakomybės nebijo. Kaip minėjo, dirbęs rimtose programose su nacionalinio
saugumo gynybos pagrindų įstatymu susijusiais klausimais, todėl tikrai nemano,
kad tie įstatymai, kurie čia yra minimi, jo buvo pažeisti. Taip pat atsakė, kad
tą A raštą, kai buvo siūloma steigti bendrovę, - jis negali pasakyti, kada
pirmą kartą pamatė. Tačiau jis didelę dalį informacijos pamatė ikiteisminio
tyrimo metu, kada buvo pakviestas kaip liudytojas. Be to pas juos yra nustatyta
dokumentų valdymo skyriuje tvarka, kokie raštai, kam patenka. Jeigu pateko tie
raštai pas jį, tai be abejo jis nukreipė, turbūt, ministerijos sekretoriui A. I., o jeigu jie yra svarbūs, kopija irgi nukreipiama
ministrui. Kai kurie raštai iš dokumentų valdymo skyriaus yra tiesiogiai
nukreipiami ministerijos sekretoriams, tai būdavo, pvz. jei kažkokio projekto
derinimas buvo išsiųstas kitoms ministerijoms ir būdavo gautos pastabos. Tai tų
pastabų jis negaudavo, jos būdavo pateikiamos tiesiai kuruojančiam sekretoriui.
Dėl A 2008-09-03 rašto, tai negali pasakyti, ar jis šį raštą matęs. Kaip minėjo,
didelę dalį informacijos pirmą kartą sužinojo, pristatydamas tą klausimą
ministerijos valstybės sekretorių posėdyje. Kaip jau minėjo buvo labai išsamus
raštas, trečdalis puslapių informacijos buvo susiję su „Achema“, ką jis ir
minėjo savo šios dienos pasisakyme. Šiuo atveju tas dokumentas turėjo pakliūti
arba pas jį, arba pas A. I., tačiau pagal nustatytą
tvarką. Dėl strateginio subjekto didelės reikšmės, tai tuo metu pagal Lietuvos
Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių subjektų sąrašą,
jisai nebuvo priskirtas. Jis buvo priskirtas žymiai vėliau. Kaip ir minėjo, kad
kalbant plačiąja prasme apie nacionalinį saugumą, ekonominį saugumą, prie kurio
jam teko dirbti, tai be abejo, didelė dalis investicinių projektų yra
įvardijami kaip valstybinės reikšmės, strateginės reikšmės. Buvo kalbama, kad
tai yra svarbus projektas bendrąja prasme. Be to galiojančiame Strateginę
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatyme yra daug
išvardinta visokių apribojimų, tai 2, 3, 4, 5 straipsniuose, kur pvz. penktam
straipsnyje išvardinta visa eilė įmonių su privačiu kapitalu, pvz. (duomenys
neskelbtini), berods 7-8 įmonės. Kaip minėjo, ten buvo pasakyta, kad šitoms
įmonėms, esant tam tikram nacionalinio saugumo interesui, galima priimti
atskirą įstatymą ir numatyti tam tikrus veiklos reikalavimus. Dėl itin didelės
finansinės vertės, tai jis nieko negali pasakyti, tai ne jo sektorius. Taip pat
atsakė, kad už Viešųjų pirkimų politiką, pirkimo politikos formavimo prasme, ši
sritis buvo priskirta ministerijos sekretorei A. M., o už
viešųjų pirkimų įgyvendinimą ministerijos viduje buvo atsakingas ministerijos
valstybės sekretorius pagal priskirtas funkcijas, už pačių pirkimų organizavimą
ministerijos viduje buvo atsakingas jis. Kodėl Mačiulytės parašų
niekur nėra, o jo parašai yra? Atsakė, kad politikos formavimas tai yra tam tikrų
teisės aktų viešųjų pirkimų srityje ruošimas, teikimas Vyriausybei ir panašiai.
Tačiau jie privalo laikytis tų galiojančių teisės aktų, kurie reglamentuoja viešuosius
pirkimus. Kaip ir sakė, šiuo atveju buvo vidinis pirkimas, kuris buvo pavestas
atlikti Ūkio ministerijai. Dėl Rugsėjo 16 dienos garso įrašo, tai atsakyme yra
du tokie dalykai. Pirma, tai yra teikiami svarstyti Vyriausybei ministro kaip
politiko pasirašyti dokumentai ir jis (G. M.) privalo,
nekeisdamas ministro nuomonės, kaip valstybės tarnautojas pristatyti ministro,
kaip politiko norą. Šiuo klausimu prie nutarimo projekto buvo pridėtas išsamus
aiškinamasis raštas, kuriuo jis ir rėmėsi. Dar vienas dalykas, dėl praktikos,
tai visada tiek ministerijos valstybės sekretorių posėdžiai, tiek šiuo metu, kai
ji kancleris, ministerijos darbuotojai, kurie įgalioti už atitinkamą sritį, jam
paruošia pažymą, pranešimo tezes, pagal kurias jis ir daro atitinkamą
pranešimą. Dar kartą noriu pasakyti, kad dėl A, tai nemaža dalis informacijos aiškinamajame
rašte buvo. Dėl Konkurencijos tarybos, dėl tų pastabų, tai kiek jis prisimena,
tos pastabos buvo perduotos. Ministerijos sekretorius A. I. raštu
kreipėsi su tam tikru vertinimu, negali pasakyti, kiek ten buvo vertinta, ar
galutinai. Bet toks kreipimasis į institucijas po valstybės sekretorių posėdžio
buvo.
Kaltinimas grindžiamas:
Reikalaujamų daiktų, dokumentų
pateikimo 2008-11-18 protokolu (t. I, b.l. 8-9), kuriame užfiksuotas tyrimui
reikšmingų dokumentų paėmimas:
1. Iš 2008-01-04 Nešališkumo
deklaracijos 1 p. matyti, kad N. P. buvo įsipareigojusi
objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų
lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir
skaidrumo principais atlikti Ūkio ministerijos viešojo pirkimo komisijos
pirmininko pareigas, tos pačios dienos konfidencialumo pasižadėjimu (1.1 ir 1.2
p.) buvo įsipareigojusi saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais
tikslais ir tvarka naudoti visą su pirkimu susijusią informaciją, kuri jai taps
žinoma dirbant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, jai patikėtus dokumentus
saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su jais susipažinti
ar pasinaudoti (t. I, b.l. 14, 15);
2. LR Ūkio ministerijos Teisės ir
viešųjų pirkimų departamento nuostatais (patvirtintais LR Ūkio ministro
2007-08-24 įsakymu Nr.4-3490), kad N. P. pagal 4.6. p.
privalėjo užtikrinti Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų
pirkimų, taip pat pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar
tarnybos paslaptį sudarančia informacija, vykdymą, pagal 4.7. p. privalėjo
užtikrinti, kad Ūkio ministerijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų
vykdomi pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus,
pagal 5.6 p. privalėjo pagal kompetenciją teikti konsultacijas Ūkio
ministerijos vadovybei, Ūkio ministerijos struktūrinių padalinių bei Ūkio
ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovams ir kitiems Ūkio
ministerijos ir Ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės
tarnautojams/darbuotojams, pagal 5.16 p. buvo atsakinga už viešųjų pirkimų
dokumentų projektų rengimą ir teikimą Ūkio ministerijos viešojo pirkimo
komisijai, pagal 5.19 p. buvo atsakinga už Ūkio ministerijos struktūrinių
padalinių pateiktų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, techninių
specifikacijų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
principams tikrinimą, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymą,
pagal 9 str. buvo atsakinga už departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų
vykdymą (t. I, b.l. 20-23);
3. LR Ūkio ministro 2007-11-06
įsakymu Nr.4-459 dėl funkcijų ir administravimo sričių nustatymo (t. I, b.l.
28-42), jog:
3.1 G. M. pagal
2.3.8 p. buvo atsakingas už ministerijos atliekamus viešuosius pirkimus,
privalėjo vykdyti minėto įsakymo 2.3.5 p., įpareigojantį jį (G.
M.) koordinuoti ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, ... ,
užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, 2.3.6 p.,
įpareigojantį jį koordinuoti ir kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės
aktų projektai, 2.3.11 p., įpareigojantį jį koordinuoti ir kontroliuoti
ministerijos sekretorių veiklą;
3.2 A. J. pagal
2.5.1 p. buvo atsakingas už atitinkančius ministerijos strateginius tikslus ir
Vyriausybės programos nuostatas, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo
organizavimą pagal kompetenciją, pagal 2.5.2 p. buvo atsakingas už nacionalinės
energetikos strategijos formavimą, rengimą ir įgyvendinimą, pagal 2.5.4 p. buvo
atsakingas už energetikos sektoriaus teisinį ir ekonominį reguliavimą, pagal
2.5.7 p. buvo atsakingas už energetikos investicinių projektų įgyvendinimą,
pagal 2.5.12 p. buvo atsakingas už energetikos infrastruktūros plėtojimą, pagal
2.5.13 p. buvo atsakingas už Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo
planą.
(duomenys neskelbtini)aprašymu, kad
G. M. pagal: 6 p. buvo atsakingas už ministerijos
administracinių padalinių veiklos koordinavimą ir kontrolę, privalėjo
užtikrinti, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus būtų optimaliai
valdomi, panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir
informacijos ištekliai, pagal 8 p. privalėjo organizuoti ir koordinuoti
ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą, pagal 9 p.
buvo atsakingas už LR Ministro Pirmininko ir LR Vyriausybės pavedimų vykdymo
koordinavimą, vadovaujantis ministerijos strateginiais planais ir LR
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis privalėjo užtikrinti ministerijos
rengiamų sprendimų suderinamumą, pagal 10 p. buvo atsakingas už teisės aktų bei
programų projektų rengimo ir derinimo koordinavimą ir kontrolę, pagal 13.1 p.
buvo atsakingas už bendros ūkio plėtros politiką ir prioritetų nustatymą, pagal
13.2 p. buvo atsakingas už ministerijos strateginio veiklos plano rengimo ir
įgyvendinimo koordinavimą, pagal 13.9 p. administruojamose srityse buvo
atsakingas už ryšių su LR Vyriausybe koordinavimą (t. XV, b.l. 91-93).
LR Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371) 3 str.
1 d. 1, 4 ir 5 p., kad šie įpareigoja asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje,
nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimti
sprendimus vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu,
nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia
informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės
aktai (t. I, b.1.103-104).
LR valstybės tarnybos įstatymo
(1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 str. 1 d. 1, 4 ir 9 p., kad valstybės
tarnautojas įpareigojamas laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai
atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nesinaudoti ir neleisti
naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato
įstatymai ar kiti teisės aktai (t. I, b.l. 105-106).
LR Viešųjų pirkimų įstatymo (1996
m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1-1491) 3 str. 1 d., kad reikalaujama, jog perkančioji
organizacija įpareigojama užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir
nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio
pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (t. I, b.l. 107-108).
LR Konkurencijos įstatymo (1999 m.
kovo 23 d. Nr. VIII-1099) 4 str. 1 d., kad viešojo administravimo subjektai,
įgyvendinantys pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu
LR, įpareigojami užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, to paties
straipsnio 2 d. nuostatą, viešojo administravimo subjektams draudžiančią
priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba
diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar
gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems
ūkio subjektams (t. I, b.l. 109-110).
LR Koncesijų įstatymo (1996 m.
rugsėjo 10 d. Nr. 1-1510) 14 str. 1 d., kad kriterijai konkurso dalyvių
pasiūlymų vertinimui ir palyginimui turi būti taikomi sąžiningai, nediskriminuojant
nė vieno konkurso dalyvio (t. XV, b.l. 94-96).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų
pateikimo 2008-11-18 (9.10-9.50 vai.) protokolu (t. I, b.l. 111-112), kuriame
užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas:
1. LR Ūkio ministerijos
Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktoriaus pareigybės aprašymu
(patvirtinta LR Ūkio ministro 2008-07-15 įsakymu Nr.4-308), kad N. P. pagal 4 str. privalėjo užtikrinti pagal Ūkio
ministerijos kompetenciją rengiamų teisės aktų projektų ir Lietuvos Respublikos
bei Europos Sąjungos teisės normų atitikimą, pagal 5 str. vykdė funkcijas teisės
ir viešųjų pirkimų organizavimo srityje, pagal 7.4. p. buvo atsakinga už Departamento
skyrių ar kitų Ūkio ministerijos administracijos padalinių parengtų teisės
aktų, raštų, atsakymų ir pažymų, teikiamų Ūkio ministerijos vadovybės vardu,
projektų vizavimą, tam, kad užtikrinti jų atitiktį Ūkio ministerijos veiklos
sritį reglamentuojamiems teisės aktams, pagal 7.6 p. turėjo pareigą konsultuoti
Ūkio ministerijos vadovybę, Ūkio ministerijos administracijos padalinių ir Ūkio
ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų valstybės
tarnautojus/darbuotojus Departamento kompetencijos klausimais, siekiant
užtikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, pagal 7.13 privalėjo kontroliuoti LR
ūkio ministro įsakymų ir kitų teisės aktų teisėtumą, kad jie atitiktų galiojančius
ir/ar aukštesnės galios teisės aktus (t. I, b.l. 136-138);
2. LR Ūkio ministerijos
sekretoriaus pareigybės aprašymu, šio IV dalimi „Pagrindinės šias pareigas
einančio valstybės tarnautojo funkcijos“, kad A. I. buvo
atsakingas už programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei
Vyriausybės programos nuostatas, rengimo ir įgyvendinimo organizavimą ir
kontrolę (1 p.), teisės aktų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus
bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimo ir derinimo
organizavimą (2 p.), Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos
valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymo organizavimą ir kontrolę (3 p.),
privalėjo pagal savo kompetenciją užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą
(4 p.), privalėjo koordinuoti energetikos strategijos rengimą ir įgyvendinimą,
energetikos teisinį ir ekonominį reguliavimą, energetikos investicinių projektų
įgyvendinimą, nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą (t. I,
b.l. 139-140).
2008-11-18 (8.50-13.50 val.) poėmio
protokolu (t. I, b.l. 145-149) ir 2009-08-17 apžiūros protokolu (t. I, b.l.
150-153), kuriame užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas iš LR Ūkio
ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P.:
1. 2008-02-06 LR Vyriausybės
strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 „Dėl suskystintų
gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje“ („Suskystintų gamtinių dujų
terminalas“ toliau - SGD), kur užfiksuotas LR Vyriausybės strateginio planavimo
komiteto sprendimas pritarti nuostatai, kad siekiant priimti sprendimą dėl
suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje būtina iki 2008
m. gruodžio 30 d. parengti galimybių studiją, pritarti, kad Ūkio ministerija ir
aplinkos ministerija organizuotų studijos parengimą ir poveikio aplinkai
vertinimą, sudarytų studijos parengimo priežiūros komisiją, įvertintų parengtos
studijos rezultatus ir, atsižvelgdamos į juos, pateiktų pasiūlymus dėl
juridinio asmens (investuotojo) formavimo (t. I, b.l. 181);
2. Vykdant 2008-02-06
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio
protokolo Nr. 7 „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo
Lietuvoje 2.2 punktą“, LR Ūkio ministro 2008-02-27 įsakymu Nr. 4-62, kuomet
buvo sudaryta suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje
studijos parengimo priežiūros komisija, kurios pirmininku paskirtas A. I. (t. II, b.l. 101).
3. 2008-07-09 įvyko studijos
parengimo priežiūros komisijos posėdžio protokolu, kuomet buvo svarstyta SGD
importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studijos tarpinė ataskaita ir
buvo nuspręsta grąžinti ataskaitą rengėjams tobulinti, pasiūlant ataskaitą
pildyti, pateikti naujų duomenų ir kt. (t. II, b.l. 152-155).
4. Vyriausybės kanclerio
2008-09-04 pavedimu Nr. 17-5882 Ūkio ministerijai dėl nutarimo dėl bendrovės
steigimo pateikimo iki 2008-09-22, tą pačią dieną A. I. pavizuotas
vykdymui N. B. (t. I, b.l. 182; t. III, b.l. 79, 80);
5. 2008-09-04 d. 12 val. 28
min. elektroninio pašto laišku, kuriuo suskystintų gamtinių dujų importo
terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisijos nariai
pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje, kuris įvyks 2008-09-05 d. 13 val. (t.
II b.l. 149);
6. N. B. ir
D. P. rengtais, A. I. 2008-09-08
vizuotais dokumentais:
6.1 LR Ūkio ministerijos
2008-09-08 lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 Teisingumo, Finansų, Aplinkos,
Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriame nurodoma,
kad 2008-02-27 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-62 sudaryta Studijos parengimo
priežiūros komisija 2008-09-05 posėdyje išnagrinėjo SGD importo terminalo
vystymo bendrovės steigimo klausimą ir pritarė šios bendrovės steigimui kartu
su A (t. I, b.l. 183-184);
6.2 priedu prie minėto rašto -
LRV nutarimo dėl valstybės turto investavimo projektu, kurio 1 punktu numatytas
nutarimas perduoti Ūkio ministerijai 80 tūkst. litų biudžeto asignavimų
steigiamai kartu su privačiais juridiniais asmenimis UAB Gamtinių dujų
terminalas (t. I, b.l. 185);
6.3 sprendimo projekto poveikio
bazinio vertinimo pažyma (t. I, b.l. 186 - 188);
6.4 aiškinamuoju raštu, kuriame
nurodoma, kad planuojamos steigti bendrovės pavadinimas UAB Gamtinių dujų
terminalas, statusas - uždara akcinė bendrovė, įstatinis kapitalas 100 tūkst.
lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga
vykdyti su privačiu investuotoju - A; siūlomas valstybei ir A priklausančių
akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt,
o A - 20 tūkst. Lt. Įstatinio kapitalo formavimui (t. I, b.l. 189-190);
6.5. LR ŪM SGD terminalo statybos
priežiūros komisijos posėdžio 2008-09-05 protokolu, pasirašytu komisijos
pirmininko A. I., kuriame fiksuotas nutarimas, tęsiant
viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą tarp valstybės ir A bei
įvertinus SGD terminalo įrengimo galimybių studijos pirmo etapo rezultatus,
taip pat Nacionalinės energetikos strategijos (toliau - NES) nuostatas, NES
įgyvendinimo plano priemones, konstatuoti, kad siekiant tolesnio projekto
įgyvendinimo, tikslinga įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę B (t. I, b.l.
191-192).
7. (duomenys neskelbtini)2008-09-16
pasitarimo protokolo Nr. 38 išrašu, kuriame fiksuotas sprendimas siūlyti
nutarimo dėl valstybės turto investavimo (Nr.8-1219N) projektą papildomai
suderinti su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir
Konkurencijos tarnyba; įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos
ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pateiktas
ir pasitarime; patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje
(t. I, b.l. 193);
8. Ūkio ministerijai pateikus
Nutarimo projektą, sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą,
aiškinamąjį raštą ir studijos parengimo priežiūros komisijos 2008-09-05
posėdžio protokolą Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos,
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (t. I, b.l. 194-198), gautomis:
8.1 Europos teisės departamento
pastabomis, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje valstybės ir privataus
kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti parenkamas laikantis
skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios procedūros, kad
suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti tokioje partnerystėje
turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant viešumą pranešimas
apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti
potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant
privačiojo sektoriaus partnerį (t. I, b.l. 199-200);
8.2 LR Konkurencijos tarnybos
pastaba, kad privatus investuotojas turėtų būti parinktas konkurso būdu (t. II,
b.l. 1);
9. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 927 dėl valstybės turto
investavimo, kuris 2008-09-27 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ (t. II, b.l.
2), tekstu, 2008-09-19 vizuotas Ministro Pirmininko patarėjo A.
J. ir Ekonomikos ir transporto skyriaus patarėjo G. V.,
2008-09-22 N. P. (t. II, b.l. 4);
10. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimo valstybės turto investavimo projektu (2) Nr. 8-1219N,
kuriame numatyta kitus bendrovės dalyvius parinkti konkurso būdu, 2008-09-19
vizuotas ŪM sekretoriaus A. I. ir LR ŪM Teisės ir viešųjų
pirkimų departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus vedėjos L. L. (t. II, b.l. 5);
11. A. I. 2008-09-17
vizuotu Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštu Nr. (30.1-63)-3-6098 bei kartu su
šiuo raštu teikiamais priedais (t. II, b.l. 14-21), kad buvo teikiamas
svarstymui Vyriausybės nutarimo projektas (t. II, b.l. 15), aiškinamuoju raštu
(t.II, b.l. 16-17) siūlant steigti uždarą akcinę bendrovę Gamtinių dujų
terminalas, įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd.
kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - A,
siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai
valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt, o A - 20 tūkst. Lt. įstatinio kapitalo
formavimui; derinimo pažyma, pateikiant UAB Gamtinių dujų terminalas steigimo
sutarties projektą (t. II, b.l. 18).
12. LR Teisingumo ministerija
2008-09-15 raštu Nr. (1.7)-7R-7922, kuriuo Ūkio ministerijai pateikė pastabas
dėl LRV nutarimo projekto, tarp kurių siūlymas tikslinti projekto 1 punktą dėl
frazės „kartu su privačiais juridiniais asmenimis“, taip pat siūlymas
apsvarstyti, ar investavimo partnerio pasirinkimas ne konkurso būdu yra
suderinamas su Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktais, siūlymas suderinti
projektą su Konkurencijos taryba bei Europos teisės departamentu (t. II, b.l.
24-25).
13. B steigimo sutarties
projektu, kad šis projektas buvo paruoštas jau 2008-09-05, sutartimi buvo
numatyta privataus juridinio asmens steigimas kartu su A (t. II, b.l. 26-29).
14. LRV 2008-09-18 posėdžio
protokolo Nr. 39 išrašu, kad priimti Ūkio ministerijos parengtą nutarimo
projektą ir jį, šios ministerijos patikslintą atsižvelgiant į Europos teisės
departamento pastabą, pateikti Ministrui Pirmininkui pasirašyti (t. II, b.l.
30).
15. LR ŪM Energetikos ir
išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B. 2008-10-02 tarnybiniu pranešimu ministerijos valstybės
sekretoriui G. M., kuriame nurodyta, kad LRV 2008-09-18
priėmė nutarimą „Dėl valstybės turto investavimo“, kuriuo 80 tūkst. Lt skiriama
kaip įnašas steigiant B, prašoma leisti pirkimą vykdyti apklausos būdu;
tarnybinis pranešimas tą pačią dieną vizuotas A. I.; taip
pat yra 2008-10-03 G. M. viza „Suderinta“ ir rankraštinis
prierašas „privačiam investuotojui parinkti“ (t. II b.l. 33).
16. LR Ūkio ministerijos
2008-10-03 raštu Nr. (30.2-63)-3-6481, pasirašytu A. I., adresuotu
pagal sąrašą, niekieno nepasirašytu adresatų sąrašu (duomenys neskelbtini),
pagal kuriuos pakviesta dalyvauti steigiant (duomenys neskelbtini); pasiūlymų
pateikimui nustatytas terminas iki 2008-10-08, nustatyta sąlyga pateikiant
pasiūlymą vadovautis pridedamomis Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo
projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygomis, iš
kurių matyti, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateikta projekto vystymo
koncepcija ir jos technologinis ir ekonominis pagrindimas, aprašytas projekto
įgyvendinimas, nurodytas planuojamo gamtinių dujų terminalo pajėgumas, projekto
įgyvendinimo terminai ir etapai, gamtinių dujų įsigijimo ir pardavimo schemos,
turi būti apibudintas prognozuojamas verslo modelis, turi būti nurodyti
tolimesnio dalyvavimo sekančiuose projekto vystymo etapuose ketinimai, galimi
savo investicijų ir su tuo susijusių verslo rizikų įsipareigojimai (3.4 p.),
turi būti vadovaujamasi Ūkio ministerijos užsakymu atlikta studija „Suskystintų
gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija (3.5 p.), nurodytas
planuojamo investuoti į projekto įgyvendinimą nuosavo kapitalo dydis (3.6 p.)
(t. II b.l. 34-39).
17. AB „LD“ 2008-10-08 raštu
Nr. 7-11-1295, kuriame nurodyta, kad kvietime nurodyta studija nėra baigta;
kvietime nurodytų dokumentų paruošimui reikalinga žinoti SGD terminalo
reguliavimo taisykles, kurios nepradėtos ruošti, be to minėti dokumentai turi
būti patvirtinti bendrovės Valdybos; kvietimas neaiškus, ar projekto vystymui
siekiama parinkti vieną ar kelis privačius partnerius jiems perleidžiant 20
proc. naujos bendrovės akcijų; mano, kad nurodyta konkursinių pasiūlymų
pateikimo data 2001-10-08, 16. val. 55 min., atsižvelgiant į prašomų pateikti
dokumentų apimtį bei finansinius įsipareigojimus yra spausdinimo klaida (t. II,
b.l. 40); į tai atsakytu Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštu Nr.
(30.2-63)-3-6651, vizuotu N. P., N.
B. ir K. Š., kad pasiūlymų parengimui suteiktas
laikas yra pakankamas (t. II, b.l. 46).
18. Vieninteliu A pateiktu
pasiūlymu (t. II, b.l 41-44); Ūkio ministerijos Dujų ir vietinių išteklių
skyriaus vedėjo N. B. 2010-10-10 surašyta tiekėjų
apklausos pažyma, kurią tą pačią dieną pavizavo N. P. ir
A. I., o G. M. ją patvirtino (t. II,
b.l. 47-48).
19. Ūkio ministerijos
2008-10-10 raštu Nr. (30.2-63)-3-6667, kuriuo A pakviesta atvykti 2008-10-13
pasirašyti su B steigimu susijusius dokumentus (t. II, b.l. 49).
20. Kitoms įmonėms, kurios buvo
kviečiamos teikti pasiūlymus dėl įmonės steigimo, apie priimtus konkurso
rezultatus, 2008-10-15 raštu (t. II, b.l. 50); 2008-10-13 pasirašyta sutartimi
su A (t. II, b.l. 51-54); Pažymėjimu, spaudu, jog 2008-10-15 B įregistruotas juridinių
asmenų registre (t. II b.l. 55-65).
Europos teisės departamento
2008-11-11 raštu Nr. NR-1045, kad galimybių studijos dėl SGD importo terminalo
projekto vystymo ataskaita buvo svarstyta jau po LRV nutarimo priėmimo, t.y.
2008-10-22 (t. II, b.l. 168 - 170).
Koncerno „Achemos grupė“ 2008-09-03
raštu Nr. 1691, adresuotu LR Ministrui Pirmininkui, kad šiame rašte esantys
duomenys identiški duomenims, esantiems LR Ūkio ministerijos rengtuose
dokumentuose:
planuojama apyvarta iki 5 mlrd.
kub. m. gamtinių dujų; projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju - A;
siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc; siūloma
suformuoti 100 tūkst. Lt. bendrovės įstatinį kapitalą, kuris turėtų didėti iki
250-300 mln. Litų (t. III, b.l. 81).
LR Ūkio ministerijos viešųjų
pirkimų registracijos žurnalo išrašu apie LR ŪM vykdytus viešuosius pirkimus
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-11-12, kad jame nėra įrašų apie apklausą
dėl privataus investuotojo parinkimo steigiant B (t. III, b.l. 106-116).
2008-11-18 kratos protokolu, kuomet
užfiksuotas kompiuterio „IBM thinkpad X41“ paėmimas iš N. P.
(t. III, b.l. 121-123)
2008-11-21 apžiūros (t. III, b.l.
125-129), 2008-12-02 papildomos apžiūros (t. III, b.l. 130) bei 2009-11-30
apžiūros (t. III, b.l. 132-134) protokolais, kuomet užfiksuota, kad N. P. naudotame kompiuteryje yra tokie tyrimui reikšmingi
duomenys:
1. kataloge C:\Documents and Settings\n.pazusiene\Local
Settings\ApplicationData\ Microsoft\Outlook\ su programine įranga „Microsoft
Outlook 2003“ atidarius Outlook.pst bylą kataloge „Inbox“ tyrimui reikšmingais
laiškais:
1.1 J. J. N. P. 2008-08-27
d. 11.37 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „dėl privatizavimo
įstatymo“. Šiuo laišku J. J. informuoja: „Visų pirma
norime padėkoti už produktyvų vakarykštį susitikimą. Kaip kalbėjome siunčiame
nuostatas dėl privatizavimo įstatymo taikymo mūsų nagrinėjamam klausimui. Rašto
į LRV projektą taip pat atsiųsime netrukus.“ Prie laiško pridedamas priedas
„Legal opinion-privatisation-080828 Ukmin.doc“, kuris pavadintas „dėl Turto
įstatymo ir Privatizavimo įstatymo santykio“ (t. III, b.l. 135-137);
1.2 N. P. A. L. ir J. J. 2008-09-01 d.
10.05 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Laba diena. Siunčiu kai
kurias pastabas dėl sutarčių“. J. J. 2008-09-01 d. 10.06
val. elektroniniu laišku atsakė „Aciu, gavome“ (atsakymo data nurodoma
2008-08-31, tačiau apžiūros metu naudojant „Message options“ peržiūrą
nustatyta, jog tikroji siuntimo data yra 2008-09-01, o data 2008-08-31 yra
tiesiogiai susijusi su siuntėjo kompiuteryje nustatyta data) (t. III, b.l.
138);
1.3 J. J. N. P. 2008-09-04
d. 10.11 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu (duomenys neskelbtini).
Prie laiško pridedamas priedas „Rasto premjerui projektas 20080902.doc“, iš
kurio matyti, kad jo tekstas analogiškas koncerno (duomenys neskelbtini)2008-09-03
rašto Nr. 1691, adresuoto LR Ministrui Pirmininkui, turiniui (planuojama apyvarta
iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų; projektą tikslinga vykdyti su privačiu
investuotoju - AB B; siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80
ir 20 proc; siūloma suformuoti 100 tūkst. Lt. bendrovės įstatinį kapitalą,
kuris turėtų didėti iki 250-300 mln. litų ir kt.) (t. III, b.l. 139-141);
1.4 J. J. D. G. ir P. N. 2008-09-05 d. 11 val. 02
min. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „aiškinamojo rasto projektas“.
Laiške nurodoma, kad siunčiamas LRV nutarimo aiškinamojo rašto projektas,
parengtas pagal vakarykštį pasitarimą, taip pat pridedami UAB Gamtiniu duju
terminalas įstatų bei stiegimo sutarties projektai“. Prie laiško pridedami
priedai: „aiškinamojo rasto projektas 2008-09-04.doc“; „GDT istatu projektas
080905.doc“; „GDT steigimo sutarties projektas 080905.doc“, iš kurių matyti,
kad aiškinamojo rašto turinys beveik identiškas (su nežymiais rašybos taisymais
nekeičiant esmės) aiškinamajam raštui, kuris LR Ūkio ministerijos 2008-09-08
lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 buvo siunčiamas Teisingumo, Finansų, Aplinkos,
Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kuris 2008-09-08
buvo vizuotas A. I.; iš įstatų projekto matyti, kad jis
jau buvo parengtas 2008-08-13, t.y. dar net nesant LRV pavedimo dėl nutarimo
projekto rengimo; iš sutarties projekto matyti, kad jis buvo parengtas jau
2008-09-05, pagal jį numatomas (duomenys neskelbtini)steigimas kartu su A (t.
III, b.l. 142-157);
1.5 Nemuno B.
N. P. 2008-10-09 d. 14.04 val. išsiųstas
elektroninis laiškas pavadinimu „paaiškinimas LD.doc“ su priedu „paaiškinimas
LD.doc“. Priedo tekstas beveik identiškas Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštui
Nr. (30.2-63)-3-6651, pasirašytu ministerijos sekretoriaus A.
D., akcinei bendrovei „LD“ išsiųstam atsakymui į 2008-10-08 raštą Nr.
7-11-1295, išskyrus datą (esančiame kompiuteryje nurodoma 2008-10-09) ir
pasirašantį asmenį (kompiuteryje nurodomas ministerijos valstybės sekretorius G. M.) (t. III, b.l. 158-159);
1.6 D. P. N. P. 2008-10-10
d. 13.29 val. siųstas elektroninis laiškas „RE: GDT steigimo dokumentu paketas“
su priedais „v-bo posedis.doc“; „istat.doc“; „steigim. sutart. proj.doc“;
„VASsprend.proj.doc“, kuriuose pažymėti pataisymai, siūlymai ir komentarai dėl B
steigimo sutarties, įstatų ir kitų su šios bendrovės steigimu susijusių
dokumentų; taip pat iš to paties elektroninio laiško matyti, kad minėtų
steigimo dokumentų paketą 2008-10-10 d. 10.19 val. D. P. išsiuntė
N. P., o šiai tos pačios dienos 8.30 val. - J. J.; J. J. išsiųstame elektroniniame
laiške taip pat nurodyta, kad sutartis jau pasirašyta
Sirvydžio (prok. past. - A generalinis direktorius) (t. III, b.l. 160-177);
1.7 J. J. N. P. 2008-10-10
d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Manyciau tikslinga butu
sulaukti pastabu is RC ir tada pasidaryti apibendrinta varianta“. Šis laiškas
rašytas atsakant į N. P. elektroninį laišką, išsiųstą J. J. 2008-10-10 d. 13.31 val., kuriuo šiam asmeniui buvo
išsiųstos pastabos dėl GDT steigimo dokumentų paketo (t. III, b.l. 178-179);
1.8 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. išsiųstas elektroninis
laiškas, kuriuo informavo, kad pastabos jau buvo išsakytos ir reikia poros
valandų pataisymams; J. J. tos pačios dienos 13.56 val.
atrašė „Aišku, laukiame“ (t. III, b.l. 180-181).
2. N. P. kompiuteryje,
kataloge C:\Documents and (duomenys neskelbtini) su programine įranga
„Microsoft Outlook 2003“ atidarius Outlook.pst bylą kataloge „Sent Items“ tyrimui
reikšmingais laiškais:
2.1 N. P. J. J., B. N. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstais dokumentais
pavadinimu „Check list (08-10-09).doc“, atspausdinus kurį matyti, jog tai
preliminarus 2008 metų spalio mėnesio planas steigiant UAB; iš šio plano
matyti, kad numatomas tik vienas potencialus dalyvis - „Achema“, su kuriuo bus
pasirašyti steigimo dokumentai; taip pat iš šio laiško matyti, kad jau planuojamas
naujai steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (t. III, b.l.
182-188);
2.2 N. P. D. P. 2008-10-10 d. 10.19 val. išsiųstas elektroninis
laiškas „FW: GDT steigimo dokumentu paketas“. Prie šio laiško pridedami
priedai: „GDT steigimo sutarties projektas 08-10-09.doc“; „GDT STS del
stebėtoju tarybos pirmininko ir valdybos rinkimu.doc“; „GDT VS del valdybos
pirmininko rinkimo ir vadovo paskyrimo.doc“; „GDT istatu projektas 08-10-09.doc“;
„GDT steigiam susirinkimo sprendimo projektas.doc“, gauti iš J.
J., kuris N. P. juos išsiuntė 2008-10-10 d. 8.30 val.
(t. III, b.l. 189-203, t. IV, b.l. 1-4);
2.3 N. P. V. A. 2008-10-10 d. 10.56 val. išsiųstas
elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad siunčiami dokumentų projektai,
laukiama pastabų/pasiūlymų bei nurodomi N. P. kontaktiniai
telefonų numeriai: 2626931, +37065676504. Prie laiško pridėti tie patys
priedai, kurie N. P. buvo išsiųsti D.
P. 2008-10-10 d. 10.19 val. (2.2 p.): „GDT steigimo sutarties projektas
08-10-09.doc“; „GDT STS del stebėtoju tarybos pirmininko ir valdybos
rinkimu.doc“; „GDT VS del valdybos pirmininko rinkimo ir vadovo paskyrimo.doc“;
„GDT istatu projektas 08-10-09.doc“; „GDT steigiam susirinkimo sprendimo
projektas.doc“ (t. IV, b.l. 5);
2.4 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 10.57 val. išsiųstas elektroninis
laiškas, kuriuo informuojama, kad ji kalbėjo su V. A. ir
išsiuntė jai projektus (t. IV, b.l. 6);
2.5 N. P. V. A. 2008-10-10 d. 11.12 val.
išsiųstas elektroninis laiškas su priedais, identiškas išsiųstam tos pačios
dienos 10.56 val. (2.3 p.), tik šiuo laišku N. P. pakoregavo
išsiuntimo adresatą iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini). (t. IV,
b.l. 7);
2.6 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.31 val. išsiuntė elektroninį
laišką pavadinimu „RE: GDT steigimo dokumentu paketas“, kuriuo persiuntė D. P. tos pačios dienos 13.29 val. jai atsiųstus steigimo
sutarties, įstatų ir kitų su bendrovės steigimu susijusių dokumentų projektus
su pastabomis (analogiškas laiškas rastas kataloge „Inbox“ 1.6 p.) (t. IV, b.l.
8);
2.7 N. P. N. B. 2008-10-10 d. 13.35 val. išsiųstas elektroninis
laiškas pavadinimu „FW:įsakymas dėl viešųjų pirkimų (4-437)“, kuriuo ji
nusiuntė N. B. LR Ūkio ministerijos supaprastintų
viešųjų pirkimų taisykles, tiekėjų apklausos pažymos blanką Ūkio ministro
2008-09-26 įsakymo Nr. 4-437 „Dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2007 m.
gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 4-533 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
viešųjų pirkimų atlikimo“ pakeitimo“ (t. IV, b.l. 9-34);
2.8 N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. pavadinimu „RE: GDT
steigimo dokumentų paketas“ išsiųstas elektroninis laiškas be priedų, kuriuo ji
informuoja „Jau telefonu sukritikavo ir susakė pastabas. Man reikia pora
valandų pataisyti viską“ (t. IV, b.l. 35-36); šis laiškas yra dalis
susirašinėjimo tarp jos ir J. J. 2008-10-10 d. dėl B
steigimo dokumentų rengimo, kuris taip pat yra kataloge „Inbox“, 1.8 p., (t.
III, b.l. 180-181);
2.9 Tęsdama 2008-10-10 d.
susirašinėjimą elektroniniu paštu su J. J., N. P. tos pačios dienos 14.12 val. išsiunčia jam
elektroninį laišką, kad turi išbėgti ir projektus atsiųs rytoj iš ryto (t. IV,
b.l. 37-38).
3. N. P. kompiuteryje,
kataloge C:\Documents and (duomenys neskelbtini)su programine įranga „Microsoft
Outlook 2003“ atidarius Archivel.pst bylą kataloge „Dujų terminalas“ tyrimui
reikšmingais laiškais:
3.1 N. P. A. L. ir J. J. 2008-09-01 d.
10.05 val. išsiųstas elektroninis laiškas su tekstu „Laba diena. Siunčiu kai
kurias pastabas dėl sutarčių“ bei priedu „pastabos dėl AB LDujos sutarties (08
09 01)“, peržiūrėjus kurį nustatyta, kad jis pavadintas „Pastabos dėl AB „LD:
akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų“ (t. IV, b.l. 39-41);
3.2 Analogišką laišką N. P. tos pačios dienos 13.46 val. išsiuntė elektroniniu
laišku A. I. (t. IV, b.l. 42);
3.3 N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d.
9.18 val. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad atsiunčia
preliminarų veiksmų planą (dėl Terminalo bendrovės steigimo); prie laiško
pridėtas priedas pavadinimu „Check list (08-10-02)“, kurį atidarius matosi, kad
jau 2008-10-02, t.y. dar net N. B. nesurašius tarnybinio
pranešimo dėl viešo pirkimo organizavimo ir įmonių pakvietimo dalyvauti
pirkime, B jau buvo numatytas kaip vienintelis potencialus dalyvis ir
laimėtojas, su kuriuo bus formuojamas steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas,
pasirašyti steigimo dokumentai ir t.t.; taip pat iš šio laiško matyti, kad jau
planuojamas naujai steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (t. IV,
b.l. 43-49);
3.4 J. J. N. P. 2008-10-10
d. 08.30 val. išsiųstas elektroninis laiškas, nuo kurio tą dieną prasidėjo
susirašinėjimas tarp minėtų asmenų; prie šio laiško pridedami priedai: „GDT
steigimo sutarties projektas 08-10-09.doc; „GDT STS del stebėtoju tarybos
pirmininko ir valdybos rinkimu.doc“; „GDT VS del valdybos pirmininko rinkimo ir
vadovo paskyrimo.doc“; „GDT istatu projektas 08-10-09.doc“; „GDT steigiam
susirinkimo sprendimo projektas.doc“. (t. IV, b.l. 50).
Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro
notaro S. S. 2008-11-18 pateiktais su B steigimu ir
įregistravimu susijusiais dokumentais (t. IV, b.l. 79-125) , jog įsteigus B A. I. buvo paskirtas B Stebėtojų tarybos pirmininku (t. IV,
b.l. 88-91, 93, 94, 97-100).
Reikalaujamų daiktų pateikimo
2008-11-18 protokolu, tyrimą atliekantiems pareigūnams pateiktu A. I. kompiuteriu „DELL LATITUDE/ D600“, serijinis
Nr.CN-OX2034-48643-3LO-6934 (t. IV, b.l. 127).
2008-11-18 apžiūros (t. IV, b.l.
128-131) ir 2009-10-26 apžiūros (t. IV, b.l. 133-134) protokolais, kuriuose užfiksuota,
kad A. I. naudotame kompiuteryje kataloge D:\a.I_outlook
su programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius mail.pst bylą matyti 5
katalogai: „Deleted Items (1643) “, „Inbox (17)“, „Juodraščiai (2)“, „Outbox“
ir „Sent Items“; šiuose tyrimui reikšmingais duomenimis:
1. Kataloge „Inbox“ esančiais
laiškais:
1.1. J. J. A. I. 2008-08-14 d. 09.19 val. išsiųstas elektroninis
laiškas pavadinimu „terminalo SPV dokumentai“. Šiuo laišku J.
J. atsiuntė 4 dokumentinius priedus – akcininkų sutarties projektą SPV
įstatų projektą SPV steigimo sutarties projektą veiksmų planą nurodydamas, kad
dokumentai siunčiami p. Arūno pavedimu. Iš siųstų dokumentų turinio matyti, kad
jau tuo metu buvo planuojamas steigimas uždarosios akcinės bendrovės, kuri
statytų suskystintų gamtinių dujų importo terminalą ir jį eksploatuotų,
užsiimtų gamtinių dujų perdavimu, skirstymu, laikymu, skystinimu ir su tuo
susijusia veikla, rengiami su steigimu susiję dokumentai, planuojamas AB „LD“
akcijų investavimas naujai steigiamos bendrovės įstatiniam kapitalui didinti
(t. IV, b.l. 137-169);
1.2. N. P. A. I. 2008-09-01 d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis
laiškas su priedu „pastabos dėl (duomenys neskelbtini) (08 09 01)“, peržiūrėjus
kurį nustatyta, kad jis pavadintas „Pastabos dėl AB „LD: akcijų
pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų“ (t. IV, b.l. 170-172);
1.3. N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d.
9.18 val. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsiunčia
preliminarų veiksmų planą (dėl Terminalo bendrovės steigimo); prie laiško
pridėtas priedas pavadinimu „Check list (08-10-02)“, kurį atidarius matosi, kad
tai preliminarus pagrindinių veiksmų planas steigiant bendrovę su B ir jau
2008-10-02, t.y. dar net N. B. nesurašius tarnybinio
pranešimo dėl viešo pirkimo organizavimo ir įmonių pakvietimo dalyvauti
pirkime, B jau buvo numatytas kaip vienintelis potencialus dalyvis ir
laimėtojas, su kuriuo bus formuojamas steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas,
pasirašyti steigimo dokumentai ir t.t.; taip pat iš šio laiško matyti, kad jau
planuojamas naujai steigiamos bendrovės įstatinio kapitalo didinimas (t. IV,
b.l. 173-179);
1.4. N. P. J. J., N. B. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstas elektroninis
laiškas su priedu „Check list (08-10-09)“, kurį atidarius matosi, kad tai
preliminarus pagrindinių veiksmų planas steigiant bendrovę su B, planuojami
atlikti veikusia identiški 2008-10-02 planui, tik išbraukti 5 ir 10 punktai
(„Ūkio ministro įsakymas dėl steigimo ir pinigų pervedimo“ ir „Pasirašomi UAB
įstatai“) ir sutrumpinti kai kurie planuojamų atlikti veiksmų terminai:
terminas pasiūlymų pateikimui sutrumpintas nuo 9 d. iki 8 d. 16.55 val., terminas
ekspertų siūlomų vertinimų pateikimui ir valstybės sekretoriaus tvirtinimui nuo
2008 m. spalio 10 d. iki spalio 9 d. 17 val., pasiūlymo išsiuntimo laimėtojui
terminas nuo spalio 13-14 d. iki spalio 10 d. (t. IV, b.l. 180-186);
1.5. N. B. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos
komisijos nariams 2008-10-16 d. 9.53 val. išsiųstas elektroninis laiškas, iš
kurio matyti, kad Ūkio ministerijos pareigūnams rengiant LRV nutarimo projektą
galimybių studijos galutinės ataskaitos dar nebuvo (t. IV, b.l. 187);
2. Kataloge „Sent Items“ esančiais
laiškais:
2.1. A. I. V. N. ir R. S. 2008-09-05 d. 11.03
val. išsiųstas elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad rengdamas SGD
terminalo galimybių studijos komisijos posėdį, o vėliau dalyvaudamas rengiant
LRV nutarimo projektą, A. I. žinojo, kad galimybių
studijos ataskaita nėra paruošta ir priimta, parengta tik tarpinė ataskaita (t.
IV, b.l. 188);
3. Kataloge „Deleted Items“ esančiais
laiškais:
3.1. Ž. J. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos
komisijos nariams 2008-09-04 d. 13.28 val. ir 15.11 val. išsiųsti elektroniniai
laiškai, kurie taip pat patvirtina, kad rengdamas SGD terminalo galimybių
studijos komisijos posėdį, o vėliau dalyvaudamas rengiant LRV nutarimo
projektą, A. I. žinojo, kad galimybių studijos ataskaita
nėra paruošta ir priimta, parengta tik tarpinė ataskaita (t. IV, b.l. 190,
191);
3.2. J. J. A. I. ir N.
B. 2008-09-05 d. 08.40 val. siųstas elektroninis laiškas pavadinimu
„posėdžio protokolas“ su priedu „080905 UKMIN Priežiūros komisijos protokolas
Nr.3.doc“, kurį atidarius matyti, kad tai A. I. atsiųstas
dar neįvykusio (posėdis buvo rengiamas 13 val.) SGD Studijos parengimo
priežiūros komisijos posėdžio protokolo projektas, kuriame jau iš anksto
numatyta kas ir kaip turi pasisakyti (pasisako A. I. ir
koncerno (duomenys neskelbtini) R. S., A.
I. siūlo pritarti iniciatyvai steigti bendrovę kartu su A), kad vienu iš
punktų turėtų būti įtvirtintas nutarimas „Pritarti viešojo ir privataus
sektorių partnerystės modelio taikymui steigiamos bendrovės atžvilgiu,
privačiuoju partneriu siūlant (duomenys neskelbtini) (t. IV, b.l. 192-194).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
(toliau- LRV) 2008-12-11 raštu Nr.14-7984 (t. V, b.l. 66) pateiktais
dokumentais:
1. 2008-09-16 Lietuvos
Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ministerijų valstybės sekretorių
pasitarimo protokolu Nr. 38, kad 15 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl
valstybės turto investavimo, pranešėjas G. M., nuspręsta
siūlyti nutarimo dėl valstybės turto investavimo projektą papildomai suderinti
su Europos teisės departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos
tarnyba; įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir Vyriausybės
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pateiktas ir pasitarime;
patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės posėdyje (t. V, b.l.
74-79);
2. 2008-09-18 LRV posėdžio
protokolu Nr. 39, kad 22 klausimu buvo svarstomas LRV nutarimas dėl valstybės
turto investavimo, nuspręsta priimti Ūkio ministerijos parengtą nutarimo
projektą ir jį, šios ministerijos patikslintą atsižvelgiant į Europos teisės departamentas
prie Teisingumo ministerijos pastabą, pateikti Ministrui Pirmininkui pasirašyti
(t. V, b.l. 67-73);
3. Kompiuterine laikmena, -
LRV posėdžio, vykusio 2008-09-18 garso įrašu, kurį išklausius (surašant
pokalbius t. V, b.l. 80-81) nustatyta, kad tyrimui reikšmingu klausimu pasisako
(duomenys neskelbtini)G. K. (toliau G.K.), (duomenys neskelbtini)V. N. (V.N.) ir (duomenys
neskelbtini) D. K. (D.K.):
3.1 nuo 00:00:00 iki 00:00:33 :
G. K.- Gerbiami kolegos, Vyriausybės nariai, centrinio banko, valstybės
kontrolės pavaduotojai, vyriausybės atstovai, apskričių viršininkai, turim
labai nedidelę persvarą kvorume ir turbūt reikėtų pradėti nuo posėdžio.
Sutinkam? Gerai, tai dabar dėl darbotvarkės klausimų. Ar turit pasiūlymų? Pirma
posėdis. Nu, aišku, turbūt kaip visada į visus. Taip, prašau, kancleris norėjo;
3.2 nuo 00:01:28 iki 00:01:50:
V. N.- Posėdis šiandien dienos, Vyriausybės posėdį norėčiau įtraukti klausimą
dėl lėšų perskirstymo tarp dviejų Ūkio ministerijos programų, tam kad iš už
laisvus pinigus nupirkti daugiau valstybės atsargų naftos produktų ir į
posėdžio darbotvarkę norėčiau įtraukti klausimą dėl privataus kapitalo
investavimo, čia eitų kalba apie skystų dujų terminalą;
3.3 nuo 00:31:14 iki 00:32:45:
- G. K.- Ačiū. Linkim sėkmės
komisijai dirbant. Gerbiami kolegos mes baigėm tą darbotvarkės dalį, kuri yra
ne raudonose papkėse, taip galėčiau pasakyti trumpai. Ir dėkojam tiems kas jau
nedalyvaus mūsų tolesniame posėdyje ir pasitarime. Ne, tai posėdis dar
nesibaigė. Posėdis nesibaigė, nes šitas klausimas yra posėdžio darbotvarkėje.
Prašau ministre. Tai dar vienas klausimas.
- V. N. - Kolegoms išdalinta prie
pasitarimo medžiagos, bet jeigu galima būtų įkelt į posėdį.
- G. K. - Prašau.
- V. N. - Tai klausimas būtų dėl
skystųjų dujų terminalo statybos. Ir būtų čia sprendimas toks, kad Vyriausybė
investuoja 80 (aštuoniasdešimt) tūkstančių į tokios naujos bendrovės steigimą
ir 20 (dvidešimt) tūkstančių įneš privatus investuotojas. Teisės departamento
pagrindinė pastaba tokia, kad tą privatų reikėtų parinkti konkurso būdu. Tai
mes ir nutarime šiandien ir prašome, kad privatų parinkti konkurso būdu. Ir mes
tą padarysime, procedūros esmė buvo tokia, pasiūlymo. Tai jeigu galime gauti
pritarimą teisės departamento, nes akcentas buvo toks, būtent jų išvadoje.
- G. K. - Ne tai aš. Jo,
aišku, konkurso būdu. Tai nėr kito klau. Nėr nėr niekas. (Neaiškiai).
- D. K. - Tai jeigu galima
tada vieną sakinį.
- G. K. - Prašau.
- D. K. - Iš tikrųjų Europos
Komisija labai tai žiūri skaudžiai į tokius dalykus.
- G. K. - Taip, taip, taip.
- D. K. - O ta patirtis yra
tokia. Tai nustatykite Ministre kvalifikacinius reikalavimus.
- V. N. - Taip mes
(neaiškiai) fiksuojant, kad konkurso būdu.
- G. K. - Kolegos, su
Europos teisės departamento esmine pastaba.
- V. N. - Atsižvelgti. Taip.
- G. K. - Galime pritart.
Galim. Ačiū pritariam ir pereinam prie pasitarimo darbotvarkės (t. V, b.l.
80-81, kompaktinė plokštelė su užrašu „Verbatim CD-R 24x210 MB 2008.09.18
Vyriausybės posėdis“).
LRV 2009-05-15 raštu Nr.35-3083
pateiktais dokumentais ir ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16
pasitarimo 15 klausimo garso įrašo kopija kompiuterinėje laikmenoje:
1. LR Ūkio ministerijos
2008-09-08 lydraščiu Nr. (30.2-63)-3-5865 Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo
ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiant dokumentus (Vyriausybės
nutarimo projektą Sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą, Aiškinamąjį
raštą Studijos parengimo priežiūros komisijos 2008 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolą),
visus juos (išskyrus 2008-09-05 posėdžio protokolą), tame tarpe ir aiškinamąjį
raštą kuriame nurodoma, kad planuojamos steigti bendrovės pavadinimas B,
statusas - uždara akcinė bendrovė, įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt,
planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m. gamtinių dujų, projektą tikslinga
vykdyti su privačiu investuotoju – A; siūlomas valstybei ir A priklausančių
akcijų santykis 80 ir 20 proc, atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt,
o A - 20 tūkst. Lt, 2008-09-05, t.y. iki šį dokumentą 2008-09-08 vizavo N. B., D. P. ir A.
I. (t. I, b.l. 189-190), pavizavo N. P. (t. V, b.l.
88-91).
2. Vyriausybės kanceliarijos
Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės ekspertizės skyriaus patarėjos A. G. pateiktomis 4 pastabomis dėl Ūkio ministerijos
parengto LRV projekto (t. V, b.l. 98).
3. 2008-09-17 raštu Nr.
(30.1-63)-3-6098, kuriuo Ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos
Vyriausybei ir B steigimo sutarties projektą, kuriuo B iš anksto planuojama
steigti su A (t. V, b.l. 109-112), prieš pasirašant ministrui šį raštą jį bei
priedus buvo pavizavęs A. I. (t. II, b.l. 14-21).
4. Apžiūrėta, pateikta
kompaktine plokštele su ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo
15 klausimo, garso įrašo kopija, kurioje girdisi:
garso įrašo pradžioje pranešėjas
informuoja, kad pristatomas skubus, iki galo nesuderintas, bet aktualus
klausimas dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje.
Nurodo, kad pasisakys ponas G. M.. G.
M. pasisako ir nurodo, kad 2008-02-06 vyko Vyriausybės strateginio
planavimo komiteto posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl suskystintų
gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje. Posėdžio metu buvo pavesta
Ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai, pakviečiant didžiausius gamtinių
dujų vartotojus, paruošti galimybių studiją sudaryti priežiūros komisiją, kuri
vertintų studijos rezultatus ir pateiktų siūlymus dėl juridinio asmens
investuotojo formavimo. G. M. nurodo, kad šiandien ir yra
teikiamas nutarimo projektas, kuriame išdėstytos pagrindinės Strateginio
planavimo komiteto nuostatos. Nurodo, kad Ūkio ministerija kvietė didžiuosius
vartotojus, bet atsiliepė vienintelė A, kuri turi didelį interesą dalyvauti
projekte, nes suvartoja didžiausią dujų kiekį Lietuvoje. G.
M. informuoja, kad nutarimo projektas yra pateiktas derinti Teisingumo
ministerijai, Finansų ministerijai, Aplinkos ministerijai, Susisiekimo
ministerijai. Kalba, kad Teisingumo ministerija turi pastabų ir jas galima būtų
aptarti pasitarimo metu. Pažymi, jog steigimo sutartį pasirašyti praktiškai
būtų realu ir prieš priimant LRV nutarimą. Po to pasisako P.
G. iš Teisingumo ministerijos. Jis pažymi, kad jei steigimo sutartis būtų
prieš nutarimą tai būtų kitaip. Kalba apie investavimo kriterijus ir pažymi,
jog reikėtų, jog šie kriterijai būtų išreikšti vertine ar kiekybine išraiška,
nes to reikalauja teisės norminiai aktai. Taip pat pasisako apie dėl uždarosios
akcinės bendrovės formos ir nurodo, kad tai rimtas klausimas, nes UAB akcijos
platinamos negali būti. P. G. išreiškia savo pastabą,
jog reikėtų dėl vienintelio privataus investuotojo parinkimo procedūrų ne
konkurso būdu pasiderinti su Konkurencijos taryba. P. G. pasako,
kad savo pastabas, kurios yra užrašytos, perduos. Toliau pasisako G. M. ir nurodo, jog su Konkurencijos taryba bus galima
suderinti, o dalyvauti steigiant gamtinių dujų terminalą preliminariais
duomenimis yra pareiškusi norą tik AB B. Nurodo, kad dėl investavimo kriterijų
apsitars darbo tvarka. G. M. paaiškina apie antrąją
galimybių studiją, kurios įgyvendinimo sutartis yra pasirašyta su Amerikos
kompanija ir nurodo, kad ši studija neatkartos pirmosios galimybių studijos, o
ją papildys. Sutaria, kad darbo tvarka Ūkio ministerija su Teisingumo
ministerija apsitars dėl pareikštų pastabų. P. G. iškelia
klausimą ar nebuvo kokių pastabų iš Finansų ministerijos. G.
M. nurodo, kad nutarimo projekte nurodomus 80000 litų Ūkio ministerija
tikrai suras. Toliau pasisako kitas pašnekovas (galimai iš Finansų
ministerijos) ir nurodo, kad reikėtų, jog Ūkio ministerija dokumentuose nurodytų
ir pagrįstų kokios lėšos bus tolimesniam projekto vystymui, paprašo finansinio
pagrindimo tolimesnių veiksnių. Vėliau pasisako A. J..
Pastarasis kalba, kad nėra suinteresuotas vien tik pramoninkų interesais. A. J. kalba, kad yra sutarta, jog pradžioje 80 ir 20
procentai yra skirti tik projekto vystymui organizuoti bendrovės įsteigimui.
Jis paaiškina dėl ko yra steigiama uždara akcinė bendrovė ir nurodo, kad dėl
to, jog yra tik du steigėjai: 80 procentų Vyriausybė ir 20 procentų privatus
kapitalas. A. J. aiškina, kad pradžioje bus sprendžiamas
klausimas tik dėl bendrovės įsteigimo, o paskui jau bus sprendžiami kiti
klausimai, t.y. dėl terminalo statybos, investicijų. A. J. išreiškia
savo norą, kad sekančiam LRV posėdžiui ministras V. N. teiktų
LRV nutarimo projektą, nes taip yra aptarta. Toliau pasisako pramonininkų
konfederacijos atstovas V.. Jis nurodo, kad daugelį dalykų galima išsiaiškinti
tarpžinybiniame lygmenyje ir taip kuo greičiau priimti sprendimą dėl
suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo, nes reikia surasti, kas tas dujas tieks. V.
nurodo, jog reikia skubiai viską spręsti. Toliau pasisako D.
M.. Jis nurodo, kad reikia atsižvelgi, jog tai yra strateginės reikšmės
Lietuvai projektas ir reikia atlaidžiau žiūrėti į pastabas suderinti,
nesuderinti, nes terminalo klausimas yra ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio
saugumo, todėl reikia skubėti. Po to pasisako A. M. iš
Susisiekimo ministerijos ir nurodo, jog pastabų dėl valstybės turto
investavimo iš esmės neturi, bet atkreipia dėmesį į tai, kad Susisiekimo
ministerija norėtų deleguoti savo atstovą į valdymo organus, jei bus įsteigta
nauja uždaroji akcinė bendrovė. Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo
pranešėjas užtikrina, jog dėl to problemų nebus. Po to pasisako D. K.. Jis nurodo, kad nutarimo projektas su Europos teisės
departamentu nebuvo derintas ir Ūkio ministerija gali patiekti medžiagą
derinimui, bet nurodo, kad abejoja ar iki 2008-09-18 ETD suspės pasižiūrėti. D. K. paprašo nutarimo projektą suderinti su Viešųjų pirkimų
tarnyba. Nurodo, kad klausimas yra svarbus, nes Ūkio ministerija gerai žino
prie ko Europos Komisija kabinėjasi, kad vėliau nebūtų problemų. Toliau
nurodoma, jog atsižvelgiant į pasiūlymus nutarimo projektą teiks derinti
Konkurencijos tarybai, Europos teisės departamentui, Viešųjų pirkimų tarnybai
ir darbo tvarka susiderins su Teisingumo ministerija. Pasiteiraujama yra, ar
reikia susiderinti su Finansų ministerija. Šios ministerijos atstovas pasako,
kad jie nesikabinėja, bet prašo suderinti tai, kas yra teisiškai būtina.
Pasisako A. J. ir nurodo, jog reikėtų „prisirišti“ prie
ketvirtadienio, nes visi gerai žino, jog bet kokia situacija bet kada gali pasikeisti
ir šis klausimas yra kaip nacionalinio saugumo klausimas. A.
J. padėkoja D. M. už palaikymą ir nori, kad nebūtų atidėliojama.
Nusprendžiama, kad, atsižvelgiant į pasitarimo metu duotas pastabas, suderinti
nutarimo projektą su visomis išvardintomis institucijomis ir jį teikti į artimiausią
ketvirtadienio LRV posėdį (t. V, b.l. 119-120, kompaktinė plokštelė „Verbatim CD-R
24x210MB su rankraštiniu užrašu „2008-09-16 MS 15 kl.“).
A 2008-11-28 raštu Nr.002/6554
pateiktais dokumentais, kad A LR Ūkio ministerijos raštą Nr. (30.2-63)-3-6481
„Dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas steigime“ bei šio rašto
priedus yra gavusi paštu tik 2008-10-08, t.y. tą pačią dieną, kai turėjo būti
pateiktas pasiūlymas (t. VI b.l. 32, 39). Be to, kad tą pačią aplinkybę
patvirtinančiu A 2009-03-05 raštu Nr. 060/825, jog pateikti gautų dokumentų ir
gautų faksogramų išrašai (t. IX, b.l. 27-41-47).
A 2009-04-27 raštu Nr.002/1350, kad
dar nepaskelbus pirkimo rezultatų, šios bendrovės valdyba 2008-10-09 nutarimu
Nr. 1503-08-69 nutarė dalyvauti B steigime (t. VI, b.l. 49-50).
LR Finansų ministerijos 2008-09-23
raštu Nr. ((1.16-0203)-5K-0824884)-6K-0811862 (t. VI, b.l. 146) ir LR
Teisingumo ministerijos 2008-09-15 raštu Nr. (1.7.)-7R-7922 (t. VI, b.l.
162-163) dėl Ūkio ministerijos rengto aiškinamojo rašto dėl bendrovės steigimo,
jog, kadangi aiškinamajame rašte nurodoma, kad vėlesniame bendrovės veiklos
etape bus siekiama pritraukti dalyvauti ir kitus privataus verslo subjektus, o
Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad uždarosios akcinės
bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.
Europos teisės departamento prie LR
Teisingumo ministerijos 2009-02-05 raštu Nr. SD-31, jog steigdama viešojo ir
privataus kapitalo partnerystę institucija ypač privalo laikytis vienodo
elgesio (nediskriminavimo) principo, o taip pat skaidrumo, abipusio pripažinimo
ir proporcingumo principų. Dalyvaujančios institucijos veiksmai turi būti
nešališki ir vieši, o būsimas privataus kapitalo partneris turėtų būti
parenkamas laikantis skaidrios ir konkurenciją užtikrinančios procedūros (t.
VII, b.l. 61-63).
UAB „Omnitel“ 2009-01-23 raštu
Nr.2400-141 ir jo priedais, kad MRT Nr. 861545406 registruotas UAB koncernas
„Achemos grupė“ vardu ir šiuo telefonu yra vykę telekomunikaciniai įvykiai
laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-11-30; kad yra užfiksuoti MRT Nr. 861545406
(J. J.) ryšiai su MRT Nr.865676504 (N.
P.) (t. VII, b.l. 73-92).
UAB „Bitė LIETUVA“ 2009-01-20 raštu
Nr.5040-41 ir jo priedais, kad laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-11-30 MRT
Nr. 865676504 priklausė LR Ūkio ministerijai; MRT Nr. 861545406 iki 2008-03-27
priklausė J. J.; kad yra užfiksuoti MRT Nr.865676504 (N. P.) ryšiai su MRT Nr. 861545406 (J. J.)
(t. VII, b.l. 94-200, t. VIII, b.l. 1-172).
LR Ūkio ministerijos 2009-03-16
raštu Nr.(30.2-63)-3-1614 pateiktais dokumentais, jog:
1. SGD importo terminalo studijos
Lietuvoje galimybių studijos ataskaita ministerijai buvo pateikta tik
2008-10-16 (t. IX, b.l. 7, 9), o pripažinta tinkama ir priimta darbų
priėmimo-perdavimo aktu tik 2008-12-16 (t. IX, b.l. 20-21), kas pagrindžia, kad
Ūkio ministerijos pareigūnai LRV nutarimo projektą ir jį lydinčiuosius
dokumentus rengė dar nesant tokios ataskaitos, kas neatitinka 2008-02-06 LR Vyriausybės
strateginio planavimo komiteto posėdyje (t. I, b.l. 181, 2008-02-06 posėdžio
protokolas Nr. 7) priimto sprendimo teikti pasiūlymus dėl juridinio asmens
(investuotojo) formavimo įvertinus parengtos studijos rezultatus ir
atsižvelgiant į juos.
2. A. I. praėjus
vos keletui dienų po LRV nutarimo dėl B steigimo priėmimo, vadovavo Suskystintų
gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros
komisijos posėdžiams, kuriuose buvo svarstomas minėtos bendrovės įstatinio
kapitalo didinimo klausimas AB „LD“ akcijomis, svarstoma terminalo statybos
kaina: I-ame etape apie 932 mln., II-ame - apie 1174 mln. Lt. (t. IX, b.l.
11-12, 14-15).
LR Ūkio ministerijos 2009-05-27
raštu Nr.(3.17-06)-3-3213 pateiktais dokumentais (t. X, b.l. 37-57), kad LR
Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus G. M. 2008-08-21
įsakymu Nr. 15-510 N. P. buvo suteiktos atostogos 2008
m. rugsėjo 8-30 dienomis (t. X, b.l. 55), tačiau 2008-09-19 įsakymu Nr. 15-573 N. P. nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. iš atostogų atšaukta, esant
tarnybinei būtinybei (t. X, b.l. 57).
LR Ūkio ministerijos 2009-06-10
raštu Nr.(6.18-07)-3-3515 pateiktais dokumentais, kad A. I. laikotarpiu
nuo 2008-10-09 iki 2008-10-11 buvo komandiruotėje Liuksemburge (t. X, b.l.
59-74).
Teisme liudytojas J.
J. (AB „LD“ generalinio direktoriaus pavaduotojas - technikos direktorius) iš
esmės paaiškino (t. 16, b. l. 145-151), kad pagal LR Ūkio ministro įsakymą jis,
kaip AB „LD“ atstovas, buvo įtrauktas į suskystintų gamtinių dujų terminalo
Lietuvoje galimybių studijos parengimo priežiūros komisijos narius. Jis 2008 m.
kaip šios komisijos narys dalyvavo šios komisijos posėdžiuose. Žino, jog 2008-09-05
šios komisijos nariai buvo susirinkę į posėdį. Jis šiame posėdyje nedalyvavo,
jis tik girdėjo apie ką tas posėdis, kas buvo šiame posėdyje kalbama, tačiau
gerai nepamena iš ko. Vėliau jam (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius
V. V. gal minėjo, gal neminėjo apie tą posėdį. Tačiau tame
posėdyje niekas iš (duomenys neskelbtini)nedalyvavo. Kas realiai vyko per tą
posėdį nežino, bet buvo sprendžiami klausimai dėl gamtinių dujų terminalo
steigimo, dėl kažkokių tai dokumentų paruošimo. Kiek žino AB „LD“ iš LR Ūkio
ministerijos gavo raštą su priedais dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų
terminalas steigime, konkurse. Tačiau (duomenys neskelbtini) administracijai
buvo duoti labai trumpi terminai (4-5 dienos), todėl jie negalėjo suspėti
sušaukti bendrovės valdybos posėdį, paruošti visą medžiagą ir sudalyvauti. Atsakymą
į šį kvietimą parašė ir pasirašė generalinis direktorius V.
V.. Tačiau (duomenys neskelbtini)buvo aktualu dalyvauti tame posėdyje. Vadovaujantis
LR BPK 276 str. 4 dalimi, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus
pareigūnui paaiškinimus, jog „pagal 2008 m. vasario mėnesio LR Ūkio ministro
įsakymą jis, kaip AB (duomenys neskelbtini)atstovas, buvo įtrauktas į
suskystintų gamtinių dujų terminalo Lietuvoje galimybių studijos parengimo
priežiūros komisijos narius. 2008-09-05 šios komisijos nariai buvo susirinkę į
posėdį. (duomenys neskelbtini)generalinis direktorius V. V. jam
yra rodęs šio posėdžio protokolo kopiją. Tame posėdyje niekas iš (duomenys
neskelbtini)nedalyvavo. Kas realiai vyko per tą posėdį nežino, bet iš posėdžio
protokolo kopijos matė, kad buvo nutarta: 1. pritarti studijos pirmo etapo
ataskaitai; 2. Tęsiant viešo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymą
tarp valstybės ir A, įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę B. Tokie nutarimai
jam nėra suprantami ir aiškūs, kadangi iš AB „LD“ atstovų niekas nedalyvavo ir
nepasisakė, o šio posėdžio metu, kaip suprato, buvo priimtas gana svarbus ir svarus
sprendimas, t.y. rengti projektą, kad valstybė ir AB B įkurtų B. Kodėl būtent
minima (duomenys neskelbtini)ir kokiais motyvais remiantis ji pasirinkta
nežino. (duomenys neskelbtini) 2008-10-03, po darbo valandų, iš LR Ūkio
ministerijos gavo raštą su priedais dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų
terminalas steigime. Atsakymą į šį kvietimą reikėjo paruošti iki 2008-10-08 d.
15.55 val. Jis susipažino su šiais dokumentais, matė SGD importo terminalo
projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygas. Pagal
tokias sąlygas iki 2008-10-08 paruošti atsakymą su komerciniu pasiūlymu
bendrovė tikrai niekaip negalėjo, tai tiesiog neįmanoma buvo padaryti. Sąlygų
mastas ir apimtis buvo labai didelės ir tam, kad paruošti atsakymą, reikėtų
minimaliai vieno mėnesio. Tokios apimties sąlygos yra nustatomos organizuojant
viešąjį pirkimą įprastine tvarka ir tokiais atvejais duodamas 52 dienų terminas
atsakymui paruošti, o šiuo atveju buvo parinktas supaprastintas prikimo būdas
ir duotas tik 5 dienų terminas (t. 11, b. l. 162-164), atsakė, jog jis šiuos
pavirtina, nekeičia.
Teisme liudytojas V.
N. (LR Ūkio ministras) iš esmės paaiškino, atsakė (t. 16, b. l. 156-165),
kad iniciatyva dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įkūrimo buvo iš
Vyriausybės. Po ko buvo rengiama tam studija. Šiai studijai parengti buvo
sudaryta komisija. Šios komisijos pirmininku buvo ministerijos sekretorius A. I.. Šios komisijos pagrindinis tikslas buvo atsakyti dėl
suskystintų gamtinių dujų terminalo – įmonės, steigimo. Šios komisijos išvada
buvo, ar tai prieš įmonės įsteigimą, ar vėliau nežino, tačiau šios komisijos
sprendime buvo pasakyta, kad toks steigimas įmanomas. Šios komisijos sprendimas
tapo pagrindu tolimesniems veiksmams tai įmonei steigti. Tačiau pačios studijos
baigimas dar vis tęsėsi ir baigėsi šiek tiek vėliau. Tačiau, kad steigti
juridinį asmenį, tai pats galutinis sprendimas buvo priimtas Vyriausybėje ir
jis, kaip ministras, tik buvo įgaliotas pasirašyti dokumentus, nes ministerijos
veiklos srityje buvo steigiama įmonė. Kad pati įmonė atsirastų ir kas joje būtų
akcininkais, tai visa tai buvo nurodyta Vyriausybės atitinkamuose sprendimuose,
o būtent įmonės 80 proc. akcijų Vyriausybei, o 20 proc. akcijų privačiam
asmeniui. Po to 20 proc. akcininko parinkimui buvo organizuotas konkursas, arba
atranka. Tai buvo padaryta pagal galiojančias ministerijos taisykles, konkursą
turėjo organizuoti Ūkio ministerijos atsakingi valstybės tarnautojai. Terminų,
konkurso sąlygų, atrankos kriterijų klausimus sprendė komisija, jis
nedalyvavo, - nei patarė, nei nurodė, su juo šie klausimai nebuvo derinami. Be
to prieš pasirašant įmonės steigimo dokumentus jam ar tai A.
I., ar tai N. P. pranešė, jog gautos pretenzijos iš
AB „LD“. Po ko jis paskambino STT direktoriui, šis pasakė, kad dar yra laiko į
viską atsižvelgti. Be to, jis (liudytojas) suprato, kad darbas dėl įmonės
įsteigimo dar neužbaigtas. Po to klausimą, kas laimi konkurse, sprendė Viešųjų
pirkimų komisija, kurioje jis nedalyvavo. Taip pat atsakė, kad dėl įmonės
steigimo tiesiog susiklostė tokia situacija, kad po tos studijos atlikimo buvo
manyta, kad štai pati studija jau sudaro tokias aplinkybes. Be to papildomai
buvo gautas ir Vyriausybės pavedimas, kad steigti įmonę. Taigi po studijos
atlikimo ir po Vyriausybės pavedimo steigti įmonę su B. Todėl buvo į Vyriausybę
nusiųsti dokumentai, berods, buvo pridėta ir sutartis, ir būsimos įmonės įstatai,
kad Vyriausybės posėdyje pritarti, ar nepritarti tokiam sprendimui. Tačiau
Vyriausybės posėdžio metu pastabas dar pateikė Europos teisės biuras,
Konkurencijos taryba ir dar kažkokios institucijos, bet pagrindinės buvo
Vartotojų teisių tarybos ir Europos teisės biuro. O būtent, kad ta atranka,
kuri vyko studijoje, tai nėra atranka juridiniam asmeniui steigti ir šitas
pateikimas, kad įmonę steigti su B negalioja. Ir tada reikia atrinkti tą naują
partnerį papildomo, sakykim, konkurso būdu, ar atliekant papildomas viešųjų
pirkimų procedūras. Tada, po tokio Vyriausybės sprendimo, buvo derinamas
Vyriausybės sprendimo projektas arba Vyriausybės sprendimas atsižvelgiant į
posėdžio metu išsakytas dviejų institucijų pastabas. Ir tas visas derinimas
vyko. Jis tik po to, ikiteisminio tyrimo metu, pamatė kai kuriuos dokumentus,
kurių nebuvo matęs. Taigi buvo Vyriausybės pavedimas ministerijai parengti tokį
nutarimo projektą ir jų darbuotojai tokį nutarimo projektą, apie kurį
prokuroras kalba, buvo nusiuntę. Bet jis to dalyko nežinojo, kad toks buvo
nusiųstas ir su tokiais prokuroro pacituotais žodžiais, kad „padėsime Ūkio
ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“. Ir po to, po
nusiuntimo tokio projekto, iš Vyriausybės, iniciatyva nežinau kieno, atėjo
kitokios redakcijos nutarimas, kuris buvo pasirašytas ir tą korekciją pakeliui
kažkas tai atliko. Įsivaizduoja, kad tai buvo padaryta Vyriausybės darbuotojų,
patarėjų ar kieno iniciatyva, bet šiek tiek buvo korekcijos padarytos. Bet rezultatas,
pats principas, kurį kėlė Konkurencijos taryba ir Europos teisės biuras, kad
turi būti atranka padaryta pagal Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras, ta
atranka įvyko. Gal būt tai buvo teisiniai tam tikri niuansai, kurie apsprendė
tam tikrus žodžius tame Vyriausybės nutarime, kad jie būtų teisiškai kitaip
parašyti negu, kad išsiųstas iš ministerijos projektas. Bet pats rezultatas,
faktas, kad buvo atranka organizuota ir ta atranka neužskaityta. Atranka įvyko
pagal studiją. Taigi pats faktas įvyko, o, gi, atranka juridinio asmens, kuris
dalyvaus steigime, įvyko. Patikslino, kad po Vyriausybės posėdžio gavo iš
Vyriausybės pavedimą paruošti projektą. Jam projektas nebuvo pateiktas
pasirašyti. Aš nemačiau to projekto, kuris buvo siunčiamas į Vyriausybę. Reikia
pasižiūrėti, kas pasirašė. Bet jis tokio nepasirašė. Tai buvo atranka privataus
juridinio asmens, kuris dalyvautų steigiant štai tokio pobūdžio įmonę su
Vyriausybe. Štai toks buvo viešasis pirkimas, kuris buvo vykdomas pagal tas Viešųjų
pirkimų įstatymo procedūras. Dėl galimybių studijos, t.y. dėl juridinio asmens,
tai ši rudeniop buvo pabaigta. Pagal šią buvo atrinktas juridinis asmuo ir po
to nustatytos ekonominės arba kitos sąlygos, išnagrinėtos prielaidos, kaip tas
terminalas turėtų būti steigiamas. Ši buvo pabaigta 2008 m., ten rudeniop, bet
vėliau, po juridinio asmens įsteigimo, kadangi buvo tarpiniai komisijos
rezultatai, kad juridinis asmuo gali būti įsteigtas pagal tą studiją. Kai
studija yra atliekama ir sudaroma techninė užduotis, yra įvardijami tokie
darbai, kurių vieno nuo kito priklausomybė ne itin didelė, tai gali būti
pateikiami tarpiniai rezultatai ir komisija, jeigu fiksuoja tokį rezultatą kaip
savo baigtinį, tai tais tarpiniais rezultatais pasinaudojus galima daryti
sekančius sprendimus. Prisimena, kad 2008-09-18 Vyriausybės posėdyje pastabas
Konkurencijos taryba ir Europos teisės biuras pateikė pačiam Vyriausybės
posėdžiui ne iš anksto, kad būtų galima išnagrinėti, tiesiog posėdžio metu buvo
pateiktos raštiškos jų išvados ir pasakyta tiesiog, kad tas, kas pateikta, kad
steigimas su B, jau čia po studijos, yra įmanomas ir praktiškai tas negalioja,
reikia organizuoti to privataus juridinio asmens atrinkimą pagal Viešųjų
pirkimų įstatymo procedūras. Gal tas žodis „konkursas“ buvo jų paminėtas, bent
jau jis taip suprato, kad paminėtas kaip būdas, kad būtų viešųjų pirkimų
procedūros taikomos. Nes priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, viešojo pirkimo
objekto ir panašių dalykų, gali būti taikomi įvairūs viešųjų pirkimų būdai. Bet
tas konkursas buvo paminėtas kaip vienas iš galimų viešojo pirkimo būdų. Bet
konkrečiai šitam pirkimo būdui matyt specialistai neturėjo laiko išanalizuoti,
kad būtent konkursas, ar kitoks atrinkimo būdas yra teisingas. Buvo tokie
paminėti žodžiai pačiame posėdyje, kaip minėjo, tai ten buvo nusiųstas ir tokio
teksto nutarimas. Tai tada buvo atsižvelgta į tų tarnybų pasiūlymus ir buvo
atitinkamai pakoreguota, tai yra nepriimtas tas pasiūlymas, kuris buvo
nusiųstas, kad steigiama su B, o keistos procedūros pagal Vyriausybės posėdžio
metu priimtą sprendimą. Tuose visuose sprendimų projektuose ir kituose
dokumentuose, susijusiuose su bendrovės steigimu A vardas, kiek jis prisimena,
atsirado tada, kai buvo atrinkta studijos rengimui privati kompanija.
Vyriausybė buvo apsisprendusi, kad studiją rengia, berods, strateginiai
komitetai, tai yra kad ją rengia Vyriausybė, ir dalį tos studijos finansuoja
privatus asmuo. To privataus asmens atrinkimui buvo organizuota vėl gi
atitinkama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūra ir atsirado būtent bendrovė B,
kaip studijos rengėjas. Buvo studijos rengimas ir parinkimas privataus asmens
studijos parengimui, o kitas dalykas - bendrovės įsteigimas. Be abejo, tai yra
du atskiri dalykai, kadangi juridinio asmens steigimui, kai studija buvo skelbiama,
nebuvo tokios konkurso sąlygos, kad jie atrenka privatų studijos rengėją, tą
dalininką šalia Vyriausybės, kuris po to ir bus įmonės steigėjas. Tokių sąlygų
nebuvo ir turėjo būti juridinis asmuo parinktas pagal atskiras procedūras. Bet,
žinoma, tam įtakos turėjo ir jų darbuotojams įtakos turėjo Vyriausybės
pavedimas, kuris nurodė dar nepasibaigus tam tarpiniam studijos darbų etapui,
kai buvo nustatyta, kad tikslinga tą juridinį asmenį steigti, išties steigti su
B. Čia tas pavedimas toje visoje nuoseklioje grandinėje šiek tiek įnešė tam
tikrą momentą. Jis mano, kad tas steigiamos bendrovės 100 000 Lt įstatinio
kapitalo dydis pradiniame etape yra pakankamas, kad pradėti juridiniam asmeniui
veikti. Po to galima daryti kapitalo didinimus, priklausomai nuo tų aplinkybių,
uždavinių, kurie iškeliami juridinio asmens veiklos raidoje. Tai čia gali būti
kaip pradinėje stadijoje toks kapitalas pakankamas, bet, žinoma, toliau
klausimai lieka, atviri priklausomai nuo to, kas ten toliau bus vystoma ir
kokiame etape tie pinigai bus reikalingi, tai akcininkai atitinkamai turėtų
kapitalizuoti bendrovę. Bet nemažą reikšmę turėjo ir tai, kad valdiška dalis
buvo finansuojama iš tam tikrų programų ir tikriausiai įtaką turėjo ir tai,
kiek toje programoje, iš kurios reikėjo formuoti kapitalą, buvo valstybės
skirta pinigų. Galbūt ir ta dalis turėjo reikšmės. Jis pats tiesiogiai
nedalyvavo, todėl negali pasakyti, kodėl vienokia ar kitokia suma buvo numatyta
įstatiniame kapitale steigimo metu. Be to Vyriausybės nutarimo projekto rengimo
stadijoje, planuojamos steigti įmonės kažkokie planuojami gamybiniai
paleidimai, apyvartos ir panašūs dalykai buvo tam tikra studijos dalis. Jis mano,
kad ten turėjo tai išnagrinėti. Be to juridinio asmens steigimo tikslingumą
turėjo toje studijoje pagrįsti, atliekant tuos būtinus darbus. Bet ne tik, kad
jo tikslingumą, kad jis atsirastų, bet ir jam numatyti tam tikrus darbus,
funkcijas, kryptis. Tai čia pirmiausia galėtų pasakyti studijos rengėjai,
kokius ten tuos uždavinius numatė. Be to įmonės steigimo sutartį reikia
pasižiūrėti, įstatus pasivartyti. Be abejo, tai yra tolimesnis projekto
vystymas ir po studijos atlikimo. Kai kurie iš tų dalykų (gamybiniai
paleidimai, iki kokio dydžio planuojamas įstatinio kapitalo didinimas ir
panašiai) buvo aptarti strateginio komiteto sprendimuose, jie buvo taip pat
aptarti darbo grupėje, kuri pateikė juridinio asmens dokumentus. Tačiau jam
pristatant klausimą pačiame Vyriausybės posėdyje įprastai būna, jog pristatai,
kad štai vykdant tokius Vyriausybės pavedimus, sprendimus, yra atliktas darbas
ir yra pateikiami šitie dokumentai, kurie Vyriausybės nariams yra iš anksto,
žinoma, pateikiami, jie susipažįsta ir mato tuos realius dalykus, kurie
numatomi steigiant, šiuo atveju, įmonę. O kas ten konkrečiai buvo kalbėta 2008-09-18
Vyriausybės posėdžio metu, jis, be abejo, dabar neprisimena. Tačiau turbūt buvo
kažkurie pagrindiniai akcentai paminėti, nes tai privaloma. Apyvartos tai
galbūt ir negalėjo būti numatytos, nes įmonė, kaip minėjo, pati dar tik gimė, o
dėl įstatinio kapitalo, tai tos proporcijos, kiek jis prisimena, ir kiti,
bendri įstatinio kapitalo dydžiai buvo ankstesniuose Vyriausybės sprendimuose,
ar tai pavedimuose numatyti. Visa tai reikėtų pasižiūrėti dokumentus, jis dabar
tiksliai neprisimena. Į klausimą dėl B protegavimo, ar buvo iš šios įmonės
darbuotojų reiškiamas aktyvumas, ar iš pačių iniciatorių, kurie norėtų
dalyvauti, tai, žinoma, su jais turbūt vyko aktyvesnis dialogas, bet tas
dialogas nereiškia jiems kažkokių išskirtinių sąlygų sudarymo, tiesiog darbas
galbūt daugiau su vienu, negu su kitu, kuris nori dalyvauti konkurse, ar ten
tuose projektuose, kurie yra vystomi. Bet kad darbuotojai būtų pas jį kreipęsi
ir sakytų, kad „čia, ministre, kam nors, bet „Achemai“ kitaip negu kad kitiems“,
tai tokių pokalbių, išskirtinių sąlygų suteikimo ar diskusijų tokiais dalykais
tikrai nebuvo. Jis iš savo darbo patirties ir su teisme sėdinčiais žmonėmis
negalėtų to pasakyti. Jeigu jo vadovaujamoje Ūkio ministerijoje yra vykdomi
kažkokie darbai, tai ir yra būdai gauti informaciją dėl sprendimų. Tai yra susirašinėjimai
ir pokalbiai, yra visos turbūt maksimaliai išnaudojamos formos, kad tik gauti
kaip galima daugiau žinių, sužinoti kaip galima daugiau aplinkybių,
išsiaiškinti. Tokia įprastinė bendravimo forma yra. Dėl dujų terminalo ir dabar
vyksta debatai. Jo paminėtoje strategijoje įvardintas dujų terminalas kaip
alternatyva atsijungimui, arba paįvairinimui dujų tiekimo. O turime tik vieną,
kuris yra iš rytų, iš „Gazprom“, ir žinome visi, kad „Lietuvos dujų“ akcininke yra
taip pat „Gazprom“. Tai, be abejo, „Lietuvos dujų“ dalyvavimas tame terminale
nesudarytų tokios didelės reikšmės, ar pilnavertės alternatyvos turėjimui. Be
abejo, atsižvelgiant į bendruosius konkurencijos reikalavimus ir viešųjų
pirkimų reikalavimus, negalima apriboti nei vieno dalyvio teisės. Todėl „LD“,
kaip Lietuvos dujų rinkos dalyvis, taip pat turėjo teisę dalyvauti ir priimti
savo sprendimus tais klausimais. Tačiau, ar jie gali, ar jie nori, ar jie
nenori. Nors visiems buvo sudarytos vienodos sąlygos. Jeigu (duomenys
neskelbtini) nedalyvautų, būtų kitas investuotojas. Todėl dalis vartotojų,
jeigu tai būtų palankesnės sąlygos importuoti dujas per terminalą, pasirinktų
tuos tiekėjus, kurie tiekia per terminalą, ir tokiu atveju „LD“ kažkiek
nukentėtų. Taip pat atsakė, kad kaip jis supranta ir įsivaizduoja, nesigilinant
į tas teisines, juridines aplinkybes, strateginio planavimo komitetas yra
patarėjas Vyriausybei prieš priimant svarbesnius sprendimus, kur detaliau
išanalizuojamas vienas arba kitas klausimas. Kaip strateginio planavimo
komiteto sprendimai arba pavedimai yra vykdomi, tą jau nustato procedūros ir
tas yra aprašyta. Ir tada, sakykim, veiksmai ministerijų tų sprendimų atžvilgiu
taip pat yra numatyti. Prie Vyriausybės strateginio komiteto nutarimo buvo dar
ir pavedimas. Principas buvo toks, kad toje studijos rengimo Priežiūros
komisijoje dalyvauja ne tik valdininkai, bet dalyvauja taip pat ir privataus
verslo atstovai, kad galėtų iš įvairių taškų, iš įvairių pozicijų įvertinti
tuos dokumentus, nes pati studija ir pats rengimas dėl privataus juridinio
asmens dalyvavimo šitame terminale jau suponavo tokias mintis, kad čia turi
būti pasižiūrėta į tą dalyką įvairiai. Šiuo metu neatsimena, kas iš privačių
investuotojų atstovų buvo įtrauktas į tą komisiją, reikėtų dokumentus
pasižiūrėti. Be to, tuos privačius investuotojus jiems pasiūlė įtraukti
specialistai, kurie žino, kurie yra tose srityse specialistai. Jis nežino, ar
iš čia esančių trijų žmonių (kaltinamųjų) kuris nors pasiūlė. Atneštas buvo
ministrui pasirašyti įsakymas dėl tos Priežiūros komisijos steigimo, jį vizavo
specialistai, tai yra siūlytojai, kurie siūlė tos komisijos sudėtį. Kažkokių
aptarimų, ką įjungti į sudėtį, pas jį kabinete nebuvo, čia buvo specialistų
sprendimas. Nemano, kad nuo (duomenys neskelbtini)buvo slepiama tos komisijos
veikla ir rezultatai, kadangi ir paskutinė stadija, nuo ko mes pradėjome
šiandien kalbas, kad buvo „Lietuvos dujų“ nepasitenkinimas. Tai buvo
nepasitenkinimas ne dėl to, kad kokia tai studija, ar ten blogai kažkas tai
daroma, bet dėl to, kad yra dėl to viešojo atrinkimo konkurso kažkokios tai
problemos. Bet dėl studijos jokių pretenzijų nei iš vadovų, nors daug kartų su
„Lietuvos dujų“ vadovu bendravęs, nei tiesiogiai, nei raštu, nei kaip, nei iš
specialistų nebuvo gavęs, kaip ir jokios informacijos apie kažkokį tai
ignoravimą ir jų teisių apribojimą. Už viešuosius pirkimus pas juos
ministerijoje, kaip jis įsivaizduoja, tai buvo atsakingi tie specialistai,
kurie dirbo teisės ir viešųjų pirkimų (berods taip vadinosi) skyriuje, pagal
pareigybinius aprašymus. Kuris iš ministerijos sekretorių arba viceministrų
kuravo tą viešųjų pirkimų sritį, reikėtų pasižiūrėti pagal funkcijas, kuriam
tai buvo pavesta, bet bendrąja prasme apie viešuosius pirkimus, turbūt tai būtų
N. P.. Taip pat atsakė, kad Vyriausybės posėdyje, po tų
pastabų iš Europos teisės biuro ir Konkurencijos tarybos buvo išsakytos
pastabos, kad reikia tiesiog organizuoti naują, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą,
privataus juridinio asmens atrinkimą. Paprastai Vyriausybėje irgi vyksta
dialogas tarp ministerijos ir Vyriausybės. Be to yra Vyriausybėje teisės
biuras, jie turi stenogramas (ko ministerijos pareigūnai neturi), šio
darbuotojai turi atkoreguoti pagal tą visą jų turimą informaciją. Dėl nutarimo,
kurį Ūkio ministerijos specialistai siuntė, kad reikia organizuoti konkursą,
Vyriausybėje jokio svarstymo nebuvo, ten tiesiog po Vyriausybės sprendimo yra
derinami pagal kažkokius procedūrinius veiksmus galutinio pasirašymo
dokumentai. Negalėtų pasakyti, kas išbraukė tą „auksinį“ sakinį, kadangi iš
ministerijos buvo išsiųstas dokumentas su tokiu žodžiu, o kas padarė
korektūras, jis nežino. Jis vieną, vienintelį kartą, pasirašė ant to dokumento,
kuris buvo suderintas po Vyriausybės posėdžio, priėmus sprendimą. Tik ant
vienintelio. To tarpinio, apie kurį mes čia kalbame ir gerbiamas advokatas
klausė, kai iš ministerijos buvo darbuotojų išsiųsta, ten su kitokiais
žodžiais, tai to dokumento nebuvo visiškai matęs ir pasirašęs. Be to, 2008 m.
liepos mėn. jis dalyvavo susitikime pas Ministrą Pirmininką G.
K., ir tame susitikime dalyvavo B. L.. Tai to
susitikimo metu tiesiog buvo tokios iniciatyvos iš B. L.,
kad reikėtų spartinti terminalo steigimo procesą. Tačiau dabar sunku atsiminti
tuos visus argumentus, aplinkybes, bet turbūt buvo toks jo apsisprendimas
dalyvauti tokiame projekte ir dėl to buvo tokios iniciatyvos reiškiamos. Bet
tai buvo toks platus aptarimas, dalyvaujant daugeliui žmonių, tiesiog tuomet pasidalino
nuomonėm apie vieną ar kitą klausimą. „Lietuvos dujų“ atstovo, berods, tame
susitikime nebuvo. Dalyvavo premjero patarėjai, dar keletas žmonių, taigi B. L. ir dar keletas žmonių. Premjeras G.
K. laikėsi nuomonės, kad reikia steigti terminalą, kad reikia vystyti tą
projektą, kadangi buvo atitinkami Seimo sprendimai. Bet, kad turi teikti
kažkokias išskirtines dalyvavimo sąlygas (duomenys neskelbtini), ar kad ją
išrinkti privačiu investuotoju, tai tokių dalykų nebuvo paminėta. Nežino, kodėl
tie dokumentai (2 tomas, b. 1. 14-21), šiuos prieš išsiunčiant iš Ūkio ministerijos
nebuvo vizuoti G. M.. Reikėtų pasižiūrėti procedūrinius
dalykus, ar tokios taisyklės yra nustatytos ir jei tai įmanoma ir galima, tada,
žinoma, taip ir turėjo būti. Po kieno paskutinio parašo jis pasirašo priklauso
nuo to, koks klausimas. Dėl pateikto Vyriausybei projekto, šiuo klausimu jis
pasirašo po sekretoriaus, kuris kuruoja tą sritį. Tai būtina. O Valstybės
sekretorius, priklausomai nuo to klausimo atlikimo pobūdžio. Parašas yra
patvirtinimas tai, kad yra susipažinęs su tuo, kas pateikta. Bet gali būti, kad
tas dokumentas gimė iš kito dokumento, kuris jau yra matytas, reikia žiūrėti
istoriją. Negalėtų pasakyti, ar G. M. prisidėjo prie to
Vyriausybės projekto ir jį lydinčių dokumentų rengimo darbo, ar jis susipažino
su jais, jeigu ten nėra jo parašo. Jeigu taip parašyta, kad jis (V. N.) vizavo paskutinis, tai reiškia, kad taip ir yra. Bet
kaip yra dėl G. M. susipažinimo, ar nesusipažinimo su
dokumentais, jis negalėtų pasakyti. Jis žinojo apie (duomenys neskelbtini)pretenzijas.
Minėjo pradžioje tą, ką žinojo. Buvo informuotas dėl (duomenys neskelbtini)pretenzijų.
Padarė tuos veiksmus ir davė nurodymus Teisės departamento direktorei dar
atidžiau pagal įstatymus viską sutvarkyti. Tą, ką gėlėjo, tą ir padarė. Apie tą
dalyką, kurį jūs čia dabar minit, ir parodymuose, kiek prisimena, tas buvo
minėta. Apie išsiuntimą, ar neišsiuntimą Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo
informuotas ir nežinau, kodėl tas nebuvo padaryta ir kas turėjo padaryti.
Patikslino, kad jis pasirašo po atsakingo vykdytojo tuo klausimu parašo, kuriam
yra pavesta vadovauti rengiant tokį ar kitokį dokumentą. Šis kontroliuoja,
koordinuoja darbą, renka nuomones, rengia dokumento projektą ir turi į visas
aplinkybes atsižvelgti. Yra pakankamai aiškiai reglamentuoti padaliniai, jų
atsakomybės ribos, sritys ir kiekvieno darbuotojo pareigybiniai nuostatai. Tai
pagal juos reikėtų išsiaiškinti, kuris neatliko arba nekokybiškai atliko savo
darbą. Vyriausybė kai paveda paruošti darbą, tai jei tarkim kartu su kita
ministerija, tai pirmutinė atsako pirmoji pavedime nurodyta ministerija ar
institucija, o kita - ne. Projektas į Vyriausybe jau nueina su parašu to,
kuriam pavestąjį atlikti darbą. Šiuo atveju ministras atliko koordinuojantį
vaidmenį, apjungiant tas ministerijas, jų nuomones, kurios reikalingos dėl to
sprendimo. Bet kokiu atveju tas pirmasis arba tas, kuris teikė Vyriausybei
suderintą sprendimą, jis negali koreguoti kitų ministerijų pateiktos nuomonės.
Tačiau be abejo, negali prisiimti atsakomybės pagal tas sritis, kurios yra
priskirtos kitoms ministerijoms. Tai pagal sprendimo profilį, jeigu tai yra,
sakykim, suderinti sprendimą, tai bus su tomis ministerijomis suderinta. Kaip projektas,
kaip pavedimo įvykdymas, pateko į Vyriausybę be jo parašo nežino, jis to
galutinio nepasirašė. Bet Vyriausybės teisės skyrius, gavęs štai tokias iš
ministerijų tuo klausimu nuomones, arba tokius dokumentus, turi įvertinti ir
pareikalauti, kad arba pakeistų, arba patys prisiima atsakomybę. Tokios
informacijos, kad iš Vyriausybės jam praneštų, kad pas juos atėjo kažkoks
dokumentas be jo parašo, nebuvo gavęs. Dėl bendrovės steigimo, tai pirmas
klausimas, žinoma, buvo dėl investuotojo atrinkimo. Vyriausybės nutarimas buvo
priimtas iki įmonės įsteigimo, nes į Vyriausybę dėl įmonės steigimo, berods,
nereikėjo papildomai eiti. Tame pačiame nutarime buvo parašyta, kad štai,
steigti tokią įmonę. Tačiau reikėtų pasižiūrėti į dokumentus. Skambutis ir
pokalbis su STT vadovu buvo kai vyko investuotojo atranka. Jis taip suprato,
kad buvo atrinkimo procedūros protokolas, kuris jiems atrodė netinkamas, ir
būtent dėl šito jie ir kreipėsi. Iki Vyriausybės nutarimo priėmimo kažkokių
žinių iš „Lietuvos dujų“, ar nepasitenkinimo neteko girdėti. Reikėtų
pasižiūrėti dokumentus, jeigu tas pats dokumentas įmonės steigimui ir
atrinkimui buvo, tai iki to nutarimo priėmimo to pasitenkinimo nebuvo. Buvo tik
pretenzijos iš Europos teisės biuro ir Konkurencijos tarybos dėl tų kitų
dalykų. Studijos rengimą bendrai finansuoti buvo pasirinkta B. Negalėtų
pasakyti, ar kitiems juridiniams asmenims, ar kitoms bendrovėms buvo siūlyta
dalyvauti studijos rengimo finansavime. Kadangi ten buvo viešųjų pirkimų
procedūros, o jis jose tada nedalyvavo, kaip ir šį kartą nedalyvavo. Negalėtų
pasakyti, ar „Lietuvos dujoms“ buvo pasiūlyta dalyvauti studijos rengimo finansavime,
neteko tai girdėti. Be to, neatsimena, ar teikiant Vyriausybei nutarimo
projektą ant tų dviejų, antrų dokumentų paketų, buvo M viza, reikėtų pasižiūrėti. A. I. cituojamas
rugsėjo 4 d. Vyriausybės pavedimas Ūkio ministerijai parengti dokumentus ir
įsteigti įmonę, kuris atėjo kartu su A B. L. laišku, yra
dokumentas. Pagal Vyriausybės įstatymą tai yra Ministro Pirmininko pavedimas,
jį reikia atitinkamai vykdyti kaip ir kitus dokumentus. Jis šį pavedimą
prisimena, ir kad tokį buvo gavę. Tada jis, gal, ir matė tą B.
L. laišką. Jam susidarė toks įspūdis, kad tas laiškas iškrenta iš viso
loginio įmonės steigimo konteksto, iš tų visų reikalų. Nes vyko studija, vyko
tie visi nagrinėjimai, aptarimai, darbai pagal tą grafiką, kuris buvo numatytas
ir staiga tas pavedimas, kuris jam, kaip minėjo, atrodė nelabai nuoseklus
dokumentas. Bet dėl jo atsiradimo ir prasmės galėtų paaiškinti tas, kas jį
pasirašė. To laiško turinys buvo labai aiškus, tai yra nurodymas steigti, dar
nepasibaigus studijai. Tai buvo aiškus nurodymas. Bet kad numesti studiją, tai
tas irgi nebuvo taip daroma ir taip elgiamasi. Jis negali pasakyti, kodėl tas
Vyriausybės pavedimas be Ūkio ministerijai dar buvo nukreiptas ir „Achemai“.
Taigi būdavo visokių pavedimų, tačiau ministras pagal Vyriausybės įstatymą turi
vykdyti pavedimus, o ne diskutuoti. Be to Vyriausybės įstatymas nenumato
ministrui teisės grąžinti premjerui jo siųstą pavedimą. Tą premjero pavedimą jie
vykdė kartu su studijos rengėjais. Jie tuos dokumentus ir tą įmonės steigimą
tik po konkurso atrankos, galima sakyti, kad tik po konkurso atrankos buvo įvykdyta.
Bet, kad jie jį vykdė ir pasižadėjo įvykdyti jį gavę, tai čia galima sakyti,
kad nebuvo tiesioginių įvykdymo požymių. Tai yra, tiesiog toks rezultatas
gavosi, bet nebūtinai dėl šito. Tiesiogiai jis šito premjero pavedimo neįvykdė.
Tas pavedimas buvo tik kaip dokumentas atliekant to pobūdžio darbus. Teisėjui,
vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu
duotus pareigūnui paaiškinimus, kuomet jis paaiškino, jog „LRV kanclerio
2008-09-04 pavedimo Nr.17-5882 vykdymą A. I. nukreipė G. M. ir tai padarė dėl to, kad ši energetikos sritis yra
priskirta A. I.. Koncerno (duomenys neskelbtini)2008-09-03
raštas Nr.1691 buvo pridėtas prie LRV pavedimo. Kaip buvo atsižvelgta į B. L. raštą rengiant dokumentus dėl LRV nutarimo projekto -
nežino. Dokumentus rengė ŪM darbuotojai ir ar jie kopijavo kokias nors frazes
iš B. L. rašto į savo rengiamus dokumentus nežino.
Pasirašydamas į LRV siunčiamus dokumentus dėl LRV nutarimo projekto jis
nelygino tų dokumentų teksto dalių su B. L. rašto tekstu.
Jis matė, kad LRV nutarimo dėl valstybės turto investavimo projektą lydinčiuose
dokumentuose figūravo A kaip būsimas privatus investuotojas. Jis kalbėjosi arba
su N. P., arba A. I. ir jam buvo
paaiškinta, kad buvo atranka koks privatus investuotojas finansiškai prisidės
prie studijos ir būtent tos atrankos metu buvo išspręstas ir privataus
juridinio asmens dalyvavimas steigiant naują juridinį asmenį. Tuo minėti
darbuotojai jį užtikrino, kad problemos nėra, kad dokumentuose minima A. Kaip
atsirado nutarimo projektas, kuriame 2 punkte būtų parašyti žodžiai: „pavesti
ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“, jis nežino,
nutarimas, kurį jis pasirašė buvo be šio sakinio. Jis pasirašė 2008-09-22, po N. P. vizos. Jei toks nutarimo projektas buvo paruoštas po
rugsėjo 18 dienos LRV posėdžio, jis nežino, kodėl tas sakinys išnyko. Apie
nutarimo projekto, kurį vizavo A. I. ir L. su fraze
„pavesti ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu“ jam
nežinoma. 2008-09-18 LRV posėdyje, kurio metu buvo svarstomas klausimas Nr. 22
„Dėl valstybės turto investavimo“, jis dalyvavo ir paprašė, kad klausimą dėl
nutarimo dėl valstybės turto investavimo įtrauktų kaip papildomą. Taip ir buvo
padaryta. Pristatydamas klausimą tą klausimą jis pasisakė ir nurodė, kad
atsižvelgiant į pateiktas pastabas nutarime reikia pažymėti, jog privatų
investuotoją parenkame konkurso būdu. Tuo jis ir norėjo, kad į nutarimą ir būtų
toks ar panašus sakinys įrašytas. Per posėdį buvo pritarta, kad reikia
atsižvelgti į Europos teisės departamento pastabas dėl konkurso suorganizavimo.
Po LRV 18 dienos posėdžio jis kalbėjosi su N. P. ir su A. I., kad minėtas nutarimas bus pakoreguotas nurodant, jog
privatus investuotojas bus parinktas konkurso būdu. Kad A. I. vizavo
nutarimo projektą su ten parašytu sakiniu: „pavesti Ūkio ministerijai parinkti
kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“, jam nebuvo žinoma. Apie tokį
nutarimo variantą ir jo perdavimą į LRV liudytojas sužinojo tik po steigimo
sutarties pasirašymo, pats A. I. tą nutarimo variantą rodė
ir sakė, kad jį po 2008-09-18 posėdžio perdavė į LRV. Tačiau nutarime šio
sakinio neatsirado ir jam tas nutarimas 2008-09-22 buvo duotas pasirašyti be
šio sakinio. Pasirašė todėl, kad jame jau buvo vizos LRV atstovų ir N. P., kurie turėjo įvertinti LRV posėdyje išsakytas
nuomones. Apie neįvertintas pastabas jis nebuvo informuotas. Apklausos sąlygos
jam nežinomos. Pasiūlymų pateikimo terminas su juo derinamas nebuvo. Apklausos
organizatoriai turėjo įvertinti atsižvelgdami į privataus akcininko parinkimo
sąlygas“ (t. 12, b.l. 125-133, 134-139), atsakė, kad šiuos paaiškinimus patvirtina.
Teisme apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, atsakė (t. 16, b. l. 165-168), jog tuo metu
dirbo „Lietuvos dujų asociacijos“ direktoriumi. Asociacija buvo įsteigta 1997
m., jeigu neklysta, penkių ar kelių bendrovių. Jeigu gerai atsimena, tai ji
buvo įsteigta tuo metu dujas tiekusių didžiųjų bendrovių, tokių kaip AB „LD“, A,
(duomenys neskelbtini). Ši asociacija yra visuomeninė organizacija. Apie
ketinamą statyti dujų terminalą jis girdėjęs tik tiek, kiek buvo skelbta
spaudoje. Oficialiai su kažkokia informacija, susijusia su terminalu, jis nebuvo
susipažinęs. Tuo metu, kai jį apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis
pasakė viską, ką žinojo. Taigi jis žino tiek, kiek buvo susiję su jo
tiesioginiu darbu ir pareigomis. Vienintelis dalykas, kas buvo, tai „Lietuvos
dujų asociacija“ gavo iš prokuratūros užklausimą, ar jiems buvo siūlyta
dalyvauti konkurse, ir ar gavę kažkokį kreipimąsi būtent dėl terminalo. Jis
oficialiai raštu atsakė, kad ne. Kadangi jie kvietimo dalyvauti konkurse kaip
asociacija negavo, tai, koks konkursas buvo, jis negali pasakyti. Jis negali
pasakyti, ar jie galėjo, ar negalėjo dalyvauti šiame konkurse. Klausimas buvo,
ką jis žino ir ką jie gavo, ko negavo. (duomenys neskelbtini) yra viešoji
įstaiga, ne pelno siekianti organizacija. Todėl jie negali dalyvauti kokioje
nors ūkinėje veikloje. O jų pagrindiniai tikslai, kaip ir visų asociacijų, buvo
ginti savo narių interesus valstybinėse institucijose, skleisti ir propaguoti
gamtinių dujų sektoriaus pažangą. Taip pat atsakė, kad apie planuojamą steigti
gamtinių dujų terminalą jis sužinojo iš spaudos. Kažkokios konkrečios,
oficialios informacijos jis nebuvo gavęs. Tačiau jis, kaip asociacijos
direktorius, palaikė kontaktus ir su asociacijos nariais. Kadangi jis nebuvo
gavęs jokios oficialios informacijos apie tai, tai aš nesikreipiau į
asociacijos narius, jie taip pat į mane nesikreipė ir šitas klausimas nebuvo
diskutuojamas asociacijos posėdžiuose ar kažkur tai. Jam nėra žinoma, kad
asociacijos nariai turėtų kažkokią informaciją apie planuojamą steigti gamtinių
dujų terminalą. Jis apie paskelbtas konkurso sąlygas nieko nežinojo, kadangi jie
negalėjo dalyvauti konkurse ir jame jie nedalyvavo. Galbūt ta informacija apie
kai kurias konkurso sąlygas buvo jau po to, kai jis atsakė į prokuratūros
užklausimą. Jis prokuratūrai davė oficialų atsakymą, nes iki tol jis iš tikrųjų
nieko nežinojo. Po to buvo jau tokia neoficiali informacija, kuri buvo žinoma
apie tai. Apie 5 d. terminą, nustatytą pasiūlymų pateikimui, tik girdėjo iš
savo narių, bet tai buvo jau po to. Ir daugiau nelabai ką gali pasakyti. Tą 5
dienų terminą pasiūlymų pateikimui jis vertina kaip nepakankamą, kad pasiruošti
tam konkursui. Bet tai yra tik jo asmeninė nuomonė. Patikslino, kad jis šį
terminą vertina kaip nepakankamą, nes iš tuo metu turimos informacijos jis
žinojo, kad į tą terminą pakliuvo ir nedarbo dienos. Dėl to ir padarė tokią
išvadą, kad pasiruošti dalyvauti konkurse kažkokiai tai bendrovei ar kažkam
tai, jo galva, tas terminas yra nepakankamas. Tą termino nepakankamumą jis
vertina pagal visų pateikiamų dokumentų, pateikiamų visų reikalavimų, atitinkančių
konkurso sąlygas, atlikimui reikalingą laiką. Jo galva, vienasmeniškai įmonės
vadybininkas, ar vadovas negali priimti sprendimo šiuo klausimu. Jeigu kalbama
apie akcinę bendrovę, tai tokį sprendimą galėtų priimti akcininkai, taip pat,
galbūt, valdyba. Tuo metu jis A neatstovavo, nes ji nebuvo asociacijos narys. „Achema“
buvo steigėjas, bet vėliau iš asociacijos narių išėjo ir nuo tada jos jis
neatstovavo. Tačiau niekas jo, kaip asociacijos direktoriaus, neprašė
pagalbos, kad kam nors padėti viską atlikti per tą 5 dienų terminą. Ir niekam jie
nepadėjo, kad kažkas per tas 5 dienas spėtų. Kadangi jie oficialiai nežinojo
apie tą konkursą, tai kaip jie galėjo padėti, tai ko jie nežino. Patvirtino,
jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui paaiškinęs, pasakęs, kad 5 d. terminas
yra per trumpas (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakė, kad kvietimo dalyvauti
konkurse jis nematęs. Jis pirmą kartą tą kvietimą pamatė, kai jam jį parodė STT
pareigūnas, anksčiau jo nebuvo matęs. Jis sužinojo jau po apsilankymo STT, apie
tą 5 d. terminą, nes pareigūnas jo klausė, ar matė tokį terminą, ir kad jame
yra dvi poilsio dienos. Bet jis tą patį neoficialiai girdėjo iš „Lietuvos dujų“.
Prieš einant į STT „LD“ asociacijos neprašė apginti jų interesus. Dėl jo
ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog: „ Esu tikras, AB „ LD“ irgi
niekaip negalėjo spėti paruošti tinkamo pasiūlymo Ūkio ministerijai“ (11 tomas,
b.l. 182), atsakė, kad praėjo nemažai laiko, bet tuo metu matyt jis buvo
tikras. Tai pat dėl: „Tai, kad prašoma nurodyti investuojamo kapitalo dydį, jau
rodo, kad pretendentas turės ne tik dalyvauti steigime ir įnešti 20 000 Lt
įstatinio kapitalo įnašą, bet tuo pačiu ir ateityje investuoti milijoninę sumą
į terminalo statybą“, atsakė, kad jis nematė jokių dokumentų, ten to kvietimo
su priedais. Tačiau, kaip minėjo, iš neoficialių šaltinių girdėjo apie tas
milijonines sumas, kurias reikės investuoti į terminalą. Beje buvo kalbama tai,
kad tai yra nerealu, bet tai buvo kalbama labai viešai. Dėl AB „Lietuvos dujų“,
apie konkrečias sumas - kiek studijoje yra numatyta, kokios investicijos yra
planuojamos ir panašiai, nebuvo minėta, tačiau tokiame pokalbyje buvo pasakyta,
kad dalyvauti tokiame konkurse būtų sudėtinga dėl neįgyvendinamų sąlygų. Tai pagal
šitą informaciją jis ir išdrįso daryti tokią išvadą. Jam tokią informaciją
suteikė „LD“. Kai jie gavo prokuratūros užklausimą, ar jie gavę kvietimą
dalyvauti konkurse, jis, kaip asociacijos įgaliotas asmuo, turėjo apie tai
informuoti savo asociacijos narius, bent jau jų asociacijos tarybą. Kadangi į
asociacijos tarybą įeina ir 3 AB „Lietuvos dujų“ žmonės, tai automatiškai jis
su jais ir pasikonsultavo. Jis informavo, kad jie gavę tokį užklausimą. Tai
tame pokalbyje ir buvo paminėta ta informacija. Be to jam to pokalbio metu niekas
nesakė, kad „Andriau, jeigu kvies į prokuratūrą, pasakyk tą ir tą“. Bet jis iš
to pokalbio su asociacijos tarybos nariais išgirstos informacijos susidarė tam
tikrą kontekstą. Po to nuėjo į STT ir davė paaiškinimus. Todėl taip būtent ir
pasakė pareigūnams. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d, pagarsinus
liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio
tyrimo pareigūnui duotus paaiškinimus, jog „LR Ūkio ministerijos 2008-10-03
raštas Nr.(30.2-63)-3-6481 dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų terminalas
steigime bei su suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projekte
vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygos su priedais jam
anksčiau nematyti. Turėdamas pakankamą patirti bendrovių veikloje ir žinodamas
viešųjų pirkimų įstatyminę gali pasakyti, kad parašytas terminas, t.y. 5 d.,
per kurį pretendentams reikia paruošti pasiūlymus, yra visiškai nerealus ir
neįgyvendinamas. Kiekviena bendrovė apsispręsdama dalyvauti tokiame projekte
turėtų turėti Valdybos ar kokio kito valdymo organo oficialų pritarimą, turi
būti specialistai kurie paruoštų konkretų pasiūlymą. Tokiam pasiūlymui, kurio
prašė Ūkio ministerija, paruošti reikėtų ne vieno mėnesio. Tokį kvietimą
dalyvauti bendrovės steigime yra gavusi AB „LD“. AB ..LD“ irgi niekaip negalėjo
spėti paruošti tinkamo pasiūlymo Ūkio ministerijai. Norint, kad bendrovė galėtų
priimti sprendimą dalyvauti tokiame terminalo steigimo ir statybos projekte,
reikia Valdybos susirinkimo, kuris taip greitai nepadaromas. Be to, dar reikia
laiko paruošti komercinį pasiūlymą. Kaip matyti iš Ūkio ministerijos nurodytų
sąlygų 3.6. punkto, tai prašoma pasiūlyme nurodyti kokio dydžio kapitalą
teikėjas planuoja investuoti į projektą. Tokiam sprendimui priimti ir nurodyti
investuojamojo kapitalo dydį turi nuspręsti bendrovės Valdyba. Tai, kad prašoma
nurodyti investuojamo kapitalo dydį, jau rodo, jog pretendentas turės ne tik
dalyvauti steigime ir įnešti 20 tūkst. litų įstatinio kapitalo įnašą, bet tuo
pačiu ir ateityje investuoti milijonines sumas į terminalo statybą (t. 11, b.l.
181-182), šis atsakė, kad patvirtina šiuos paaiškinimus.
Teisme apklaustas liudytojas L. B. (UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius) iš
esmės paaiškino (t. 17, b. l. 15-17), kad iki 2009-01-(duomenys neskelbtini)“
buvo Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos narys, o pastaroji Lietuvos
pramoninkų konfederacijos narė. (duomenys neskelbtini)yra viena didžiausių
bendrovių vartojančių gamtines dujas. Jeigu būtų nutrauktas jų bendrovei gamtinių
dujų tiekimas, tai jų gamyba sustotų. Kiek pamena LR Ūkio ministerija 2008
metais skelbė konkursą dėl dalyvavimo B steigime. UAB (duomenys neskelbtini)iš
šios ministerijos gavo 2008-10-03 kvietimą, kuriame buvo nurodyta pasiūlymą
dėl dalyvavimo steigiant B reikia pateikti per 5 dienas. Kokios kvietime buvo
nurodytos sąlygos nepamena, tačiau šiame buvo kažkokios formulės. Jų nedomino
minėtas kvietimas, nes jie neketino dalyvauti konkurse dėl dujų terminalo
įmonės steigimo. Todėl jie neprašė papildomai iš ministerijos jokios informacijos,
nes kaip minėjo nesiruošė dalyvauti ir nedalyvavo konkurse. Dėl kvietime
nurodytų 5 dienų termino, tai jie nebuvo toje rinkoje ir apie viską gerai
nežinojo. Be to bendrovės akcininkai kvietime nurodyta informacija, ar jie gali
tapti terminalo įmonės akcininkais nesusidomėjo. Tačiau jie į ministerijos
kvietimą per 5 dienas atsakė raštu, kuriame nurodė, kad neturi finansinių
galimybių prisidėti prie projekto įgyvendinimo - prie tokio terminalo statybos.
Taigi jie neprašė ministerijos pratęsti 5 dienų terminą dėl aukščiau nurodytos
priežasties.
Teisme apklaustas liudytojas A. P. ((duomenys neskelbtini) generalinis direktorius) iš
esmės paaiškino (t. 17, b. l. 26,27), kad jo vadovaujama bendrovė yra viena iš
daugiausiai gamtinių dujų vartojančių bendrovių. Jie buvo gavę kvietimą
dalyvauti studijos projekte. Tačiau jie noro dalyvauti šiame projekte
neišreiškė. Jo vadovaujama bendrovė negavo jokio kvietimo iš Ūkio ministerijos
dėl kvietimo dalyvauti Gamtinių dujų terminalas steigime. Tačiau dėl šio projekto,
jie nuomonę pareiškė nepareikšdami noro dalyvauti minėtoje studijoje. Be to
ministerija galėjo jų ir nekviesti į terminalo steigimą. Dėl 5 dienų termino,
tai laiko gal nedaug buvo duota, tačiau kiekvienas gali prašyti, kad terminas
būtų pratęstas. Tačiau jie neprašė pratęsti šio termino, nes nesiruošė
terminalo įmonės steigime dalyvauti.
Teisme liudytojas S.
B. (AB „LD“ (duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l.
27-32), kad 2008 m. spalio 3 d. AB „LD“ iš Ūkio ministerijos gavo pakvietimą
dalyvauti AB „Gamtinių dujų terminalas“ steigime ir dalyvavimo sąlygų aprašymą.
Jis šį pakvietimą su priedais matė. Pagal tai, kokie reikalavimai keliami,
kokios nurodytos pasiūlymo teikimo sąlygos, jam, AB „LD“ vadovybei tapo aišku, kad
šis pasiūlymas yra tik formalus dalykas. Įvertinę visas aplinkybes, jo,
vadovybės nuomone bendrovė tokio pasiūlymo pagal pateiktas sąlygas per penkias
dienas paruošti negalėjo. Tas terminas visiškai nerealus ir neįgyvendinamas. Be
to ministerijos pateikiamose sąlygose buvo nurodoma, jog pasiūlymo teikėjas,
ruošdamas atsakymą, turi vadovautis galimybių studija, kurią atliko Ūkio
ministerija ir su ja gali susipažinti Ūkio ministerijoje. Tačiau ta galimybių
studija 2008 m. spalio 3 d. dar nebuvo pabaigta, buvo tik jos preliminari
versija, t.y. buvo tik tarpinė ataskaita, kuri nebuvo patvirtinta ir ja
vadovautis nebuvo jokio pagrindo. Be to terminalas yra Valstybės reguliuojama
veikla. Reguliavimas pasireiškia tuo, kad Valstybinė kainų ir energetikos
komisija parengia reguliavimo taisykles, kuriomis remiantis yra nustatomi
terminalo paslaugų įkainiai bei normatyvinis pelnas. Tuo pačiu šios taisyklės
ir yra pagrindas įvertinti investiciją. Minėtos taisyklės turėjo būti, tačiau
jų nebuvo.
Teisme apklaustas liudytojas V. V. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17,
b.l . 32-36), kad nepamena datos, tačiau penktadienį iš LR Ūkio ministerijos
buvo gautas raštas su priedais dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių dujų
terminalas steigime. Kartu buvo pateikti priedai. Šiuos dokumentus jis gavo sekantį
pirmadienį. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, suvokė, kad pateiktos
sąlygos per tokį trumpą laiką fiziškai neįgyvendinamos. Ūkio ministerijos
kvietime buvo nurodyta, kad atsakymą reikia pateikti iki spalio 8 d. Pagal tai
ir įvertinus jų vidaus veiklos taisykles, jo galva, toks terminas nerealus, neįgyvendinamas,
klaidingas. Pagal visa tai, jis suvokė, jog jų bendrovė nepageidaujama
terminalo steigime. Tiek asmeniškai, tiek pasitaręs su savo pavaduotojais,
nusprendė, kad objektyviai bendrovė nesuspės paruošti atsakymo į minėtą
pakvietimą. Tačiau AB „LD“ buvo aktualus klausimas dalyvauti terminalo steigimo,
statybos reikaluose. Tokio projekto vystymas jiems buvo svarbus ir aktualus,
todėl bendrovė būtų ruošusi savo komercinį pasiūlymą. Tačiau dėl jau minėtų
priežasčių neruošė, o tik pateikė Ūkio ministerijai 2008-10-08 atsakymą su savo
pastabomis. Į jų raštą jie iš ministerijos gavo atsakymą, kad laiko buvo
pakankamai sprendimams priimti. Be to, jo žiniomis nebuvo pabaigta galimybių
studija, nes šios aprobuotos, patvirtintos jie nebuvo gavę. Pagal tai suprato,
kad AB „LD“ buvo eliminuota iš galimybės dalyvauti terminalo steigime ir
tolimesniame terminalo vystymo projekte.
Teisme liudytojas Č.
K. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 40-41), jog jo
vadovaujama bendrovė vartoja gamtines dujas. Iš Ūkio ministerijos jų bendrovė
buvo gavusi Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštą dėl kvietimo dalyvauti UAB Gamtinių
dujų terminalas steigime bei su suskystintų gamtinių dujų importo terminalo
projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko parinkimo sąlygas ir priedus.
Tačiau jie neturėjo intereso, tiksliau pinigų, dalyvauti šiame projekte. Be to
jų įmonė savivaldybės įmonė, todėl jie vieni negalėjo šio klausimo spręsti. Dėl
5 dienų termino, tai galėjo sušaukti valdybą, šio termino būtų pakakę. Tačiau,
jeigu būtų laiko nepakakę, tai būtų paprašę terminą pratęsti.
Teisme liudytojas V. K. G. teismui iš esmės paaiškino (t. 17, b.l. 41-43), kad jam
rugpjūčio pabaigoje buvo pavesta pagal Vyriausybės pavedimą parengti
Vyriausybės nutarimo projektą dėl terminalo steigimo. Šį tiesiogiai vykdyti
perdavė jo departamento darbuotojui N.
B.. Taigi jis (K. G.) nei galimybių studijos, nei
terminalo steigimo procese, t.y. atitinkamų dokumentų rengime, nedalyvavo.
Atsakė, kad jis su N. B. bendradarbiavo, šis jam
atsiskaitydavo ką daro. Be to jis (K. G.) vizuodavo
dokumentus, todėl matė kas vyksta. Taip pat atsakė, kad jam N.
B. sakęs, kad rengia Vyriausybės nutarimo projektą pagal ministerijos
vadovybės nurodymus, t.y. A. I., N. P..
Patikslino, jog jam N. B. teigė, kad A.
I. jam liepė rašyti, tai kaip šis sakydavo. Neprisimena, kad ikiteisminio
tyrimo metu pareigūnui būtų sakęs, jog A. I. ir N. P. N. B. pavedė organizuoti
pirkimą apklausos būdu, nes N. B. tam nebuvo įgaliotas.
Tačiau, kad N. B., ruošdamas dokumentus, gaudavo
nurodymus, tai šis jam sakęs. Patikslini, kad N. B. jam
sakęs, kad jam ne viskas patinka. Tačiau jam (N. B.)
patinka, ar nepatinka, vis tiek jis turi vykdyti. Normalu, kad vadovybė duoda
nurodymus. Žino, jog ministerija siuntė 2008-10-03 raštą. Šį raštą jam rodė N. B.. Po to jam paskambino V. V.,
šis piktinosi dėl tokio rašto, dėl trumpo termino. Be to, mano, kad AB „LD“
vadovybė žinojo apie galimybių studijos stadiją, tačiau apie tai, reikia
klausti (duomenys neskelbtini)vadovybės. Taip pat atsakė, kad N. B. niekada neįvardijo G. M., kaip
verčiančio daryti ką nors neteisėto.
Teisme liudytoja J.
B. (. (duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 59, 60), kad
viena iš jos darbo funkcijų yra teikti pasiūlymus įvairioms valstybinėms
institucijoms dėl teisės aktų projektų atitikties įstatymams. Kiek pamena, 2008-09-08
Teisingumo ministerijoje buvo gautas paklausimas iš Ūkio ministerijos dėl
Vyriausybės nutarimo projekto. Prie šio dokumento buvo pridėti ir priedai,
kurie buvo aprašyti pačiame rašte. Šis raštas (paklausimas) vykdymui buvo
užvizuotas jai ir ji ruošė atsakymą Ūkio ministerijai. Jai ir kitiems
Teisingumo ministerijos darbuotojams iškilo abejonė, kad nerengiamas viešas
konkursas, pasirenkant juridinį asmenį. Atsakyme į minėtą paklausimą yra
išdėstytos pastabos keturiuose punktuose, o šios, kiek pamena dėl valstybės
turto finansavimo ir kt. Taigi ji ruošė dar pažymą Ministerijų valstybės
sekretorių pasitarimui, kuris turėjo vykti sekančią dieną. Jai parodžius raštą
(t. 6, b.l. 162, 163) atsakė, kad šis raštas buvo išsiųstas Ūkio ministerijai,
jame yra išdėstytos pastabos, jos parašas. Kiek suprato, tai Vyriausybės
nutarimo projektą rengė ir Vyriausybei teikė Ūkio ministerija. Be to buvo
skubama, nes atsakymui (pastaboms) pateikti buvo duota viena diena. Minėtoje pažymoje
ji surašė visas tas pačias pastabas kaip ir buvo surašytos 2008-09-15 atsakyme.
Ši pažyma buvo paruošta dėl to, kad Teisingumo ministerija turėjo pastabų dėl
nutarimo projekto.
Teisme liudytojas A.
D. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 60, 62), kad
praktiškai jis nedirbo su dokumentais, susijusiais su suskystintų gamtinių dujų
terminalu. Tačiau jis girdėjęs apie šį projektą. Daugiau nieko papildyti
negali. Teisėjui, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus jo
ikiteisminio tyrimo metu duotus pareigūnui paaiškinimus, jog „2008 m. spalio
mėnesį buvo įsteigta B, tačiau šiuose procesuose jis pagal savo pareigybę
nedalyvavo ir jokių klausimų nesprendė. Jam tik periodiškai tekdavo pasirašyti
kokiuose nors dokumentuose jei nebūdavo A. I.. LR Ūkio
ministerijos 2008-10-10 raštą Nr.(30.2-63)-3-6667 ir LR Ūkio ministerijos
2008-10-10 raštą Nr.(30.2-63)-3-6651 pasirašė jis, o sprendžiant iš antspaudų
juose, tai jų rengėjas buvo N. B.. Jam nėra žinoma kas
nustatė tokias akcijų proporcines išraiškas, bet yra akivaizdu, jog 100 tūkst.
litų tokios bendrovės veiklai gali užtekti tik vienam dviem darbuotojams
išlaikyti metus ir daugiau jokiai veiklai nebeliktų pinigų. Todėl steigiant šią
bendrovę su šiuo įstatiniu kapitalu iš karto yra aišku, kad į ją reikės
investuoti papildomus pinigus, tam, kad vykdyti tolimesne veiklą numatytą
įstatuose“ (t. 11, b.l. 193-194), atsakė, kad jam duodavo periodiškai
pasirašyti dokumentus; kai nebūdavo A. I. jis
pasirašydavo dokumentus, susijusius su SGD terminalo statyba, tačiau nedrįsta
teigti kokį dokumentą, pasirašęs; 2008 m. turbūt pasirašė dokumentus, tačiau
tiksliai nepamena, kuriuos; ikiteisminio tyrimo metu, be abejo, jam rodė tuos
dokumentus. Parodžius, jam jo byloje esančius pasirašytus dokumentus, atsakė,
kad šiuo atveju jam nebuvo kilę jokių abejonių. Tačiau jis per daug nesigilino,
kas tuose dokumentuose parašyta. Parodytame rašte jo minčių nėra, iniciatyvos
nėra. Todėl nekilo noro aiškintis dėl termino ir t.t. Be to jam nebuvo žinomas
kas svarstė, koks konkurso rezultatas. Taip pat, atsakė, jog jis nepamena, kad
jam tuos dokumentus atnešė pasirašyti.
Teisme liudytojas Rimantas A. S. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b.
l. 110, 111), kad jį iškvietė STT pareigūnai dėl tų dalykų, tai jis ir
paaiškino. Tačiau šiuo metu neprisimena ką tuo metu jie rašė. Galbūt jie rašė
tą raštą, tačiau jie tuo metu jokių detalaus tyrimo neatliko, nes jų niekas
neprašė. Todėl jie tokią prevencinę nuomonę parašė. Jis jokių klausimų dėl
terminalo nesprendė. Todėl nieko negali pasakyti apie Vyriausybės nutarimo
projekto dėl valstybės turto investavimo suderinimą. Tačiau Konkurencijos
taryboje gal ir buvo gautas toks projektas su lydraščiu, priedais. Kiek pamena,
tai su šiais dokumentais dirbo jų darbuotojas E. Š..
Tačiau pamena, kad jų pozicija buvo tokia, jog minimas projektas gali pažeisti
Konkurencijos įstatymą, ar gal gali neatitikti valstybės pagalbos taisyklėms.
Tačiau tokią analizę turėjo atlikti Europos Komisija. Tai buvo šios
kompetencija. (duomenys neskelbtini) jis nesidomėjo, jis, kaip taisyklė,
vadovavosi daugiau specialistų nuomone. Tačiau jeigu kalba eina apie
Konkurencijos įstatymą, ir jeigu jie būtų gavę skundą ar Vyriausybės
paklausimą, tai jie turėtų atlikti tyrimą. Visa to nebuvo. Vyriausybės
posėdžiuose jis, kaip taisyklė, dalyvaudavo. Neprisimena, ar Vyriausybės
posėdyje būtų girdėjęs kokį tai pasisakymą dėl SGD terminalo. Be to,
Konkurencijos tarybos atstovai nedalyvaudavo ministerijų vyriausybės sekretorių
posėdžiuose.
Teisme liudytojas R.
P. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t.17, b.l. 11-116), kad
2008 m. rugsėjo pradžioje LRV Teisės departamente buvo gautas Ūkio
ministerijos parengtas Vyriausybės projektas dėl valstybės turto investavimo. Gauti
dokumentai įvertinimui ir pastabų bei pasiūlymų pateikimui buvo nukreipti
vykdymui Teisės departamento darbuotojai
G.. Tiksliai nepamena ar ši su juo derino pastabas. Po to tas nutarimo
projektas skubos tvarka buvo atiduotas į ministerijų valstybės sekretorių
posėdį, kiek pamena 2008-09-15. Nepamena, ar jis šiame posėdyje dalyvavo.
Tačiau pamena, kad po šio posėdžio jų departamente buvo neformalus pasitarimas
dėl Europos teisės departamento pastabų, dėl galimai šio nutarimo projekto
neatitikimo Europos Sąjungos teisės aktams, viešumo ir skaidrumo principams. Tuo
metu kiek pamena dalyvavo šio departamento direktorius K., premjero patarėjas J.. Buvo kalbama,
kaip ištaisyti, jeigu būtų bandoma taisyti tam tikrus, galbūt, neatitikimus
atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabą. Be to, jau buvo žinomos
Teisingumo ministerijos pastabos dėl šio nutarimo projekto. Šie taip pat buvo
nedidelę abejonę išreiškę. Ir, kiek pamena, šis nutarimo projektas skubos
tvarka buvo svarstytas Vyriausybės posėdyje. Jis jame nedalyvavo, dalyvavo
departamento direktorė. Tačiau žino, kad buvo priimtas nutarimas, buvo
nurodytąjį pataisyti atsižvelgiant į Europos teisės departamento pastabas, nes p. K., kiek jam sakė, tas pastabas
trumpai minėjo Vyriausybės posėdžio metu, ir pateikti premjerui pasirašyti. Kadangi
to nutarimo nebebuvo įmanoma pataisyti pagal šias pastabas arba jį reikėjo atšaukti,
tai jis jau po Vyriausybės posėdžio, pagal Vyriausybės darbo reglamentą, kaip
turintis pareigą, arba Departamento direktorius vizuoti nutarimo projektą,
vizavo su pastaba, kad neatsižvelgta į Europos teisės departamento pastabas.
Taip pat atsakė, kad nepamena, kaip keitėsi Vyriausybės nutarimo projekto
turinys. Nutarimas kalbėjo apie valstybės turto investavimą iš Ūkio
ministerijos lėšų. Ten berods, 80 000 Lt buvo numatoma steigti gamtinių dujų
terminalą. Pačiame nutarimo projekte, kiek pamena, nebuvo įvardinta bendrovė,
kuri kartu su valstybe privataus kapitalo partnerystės pagrindu dalyvaus steigiant
tą gamtinių dujų terminalą. Bet, kiek pamena, tai buvo lydinčioje nutarimo
projektą medžiagoje ir, be to, nurodyta kokia bendrovė dalyvautų. Ten buvo
kalbama apie A, kurios, berods 20%, ar 20 000 Lt kapitalas, kuris buvo
numatytas vėliau žymiai didinti. Apie paties nutarimo, kaip projekto, turinį
pasakyti negali, tiesiog nepamena. Jame nebuvo įvardinta, kiek pamena, nė
viename variante konkreti bendrovė, kuri kartu su valstybe dalyvaus steigiant
tą bendrovę. Į klausimą: Viename iš projektų buvo numatyta tokia sąlyga, kad
privatus investuotojas turi būti parinktas konkurso būdu. Galutiniame variante
tokios sąlygos nėra. Gal Jūs galite paaiškinti, kaip ji atsirado, kodėl ji
dingo?, atsakė, jog tikrai nepamena kuriame laikotarpyje atsirado tokio
pobūdžio nuostatos ir kada jos dingo. Iš viso nepamena, ar galėjo būti nutarime
tokio pobūdžio nuostata, gal lydinčiuosiuose dokumentuose kur nors buvo. Tikrai
nepamena, kad būtų buvusi tokio pobūdžio nuostata ir jinai būtų išnykusi. Tuos
nutarimo projektų variantus, kuriuos vertino jie, t.y. Teisės departamentas,
tai lygtai pirminiame variante. Bet jis nepamena, ar su juo derino. Nors p. G. minėjo, kad lygtai trumpai perkalbėjo apie šitą
nutarimo projektą. Tikrai nepamena, ar buvo tokia nuostata, o prieš posėdį,
kiek pamena, žiūrėdamas tą medžiagą nematė tokios nuostatos. Tai kuriame etape
ji dingo, jeigu jinai buvo, negali atsakyti. Be to „Achemos“ vardas buvo paminėtas
turbūt nutarimo projekto medžiagoje, pridėtuose dokumentuose, nes lydraštyje - teikime
buvo nurodyta, kad nutarimo projektas yra teikiamas vykdant Vyriausybės
strateginio planavimo komiteto sprendimą. Buvo nurodyta, kad 2008 m., berods
vasario mėnesį, atlikta suskystintų dujų terminalo studija, turi būti
pakviestos didžiausios Lietuvos dujų vartotojos, tame tarpe ir B į tą galimybių
studijos rengimą. Tai turbūt pirmas etapas buvo šis. O vėliau ši buvo paminėta,
berods, nutarimo projekto rengimo medžiagoje. Ir vėliau matė šitą paminėtą
bendrovę ir pastabose kai kurių institucijų, kurios vertino nutarimo projektą
su visa ta lydinčiąja medžiaga. Po to, kai nutarimo projektas buvo pateiktas
vertinti Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentui, sužinojo, kad buvo tas
minėtas 2008 m. vasario mėnesio strateginio planavimo komiteto sprendimas,
kuriame buvo įvardinta A ir nutarimo projekto lydraštyje -teikime arba ten
bazinio poveikio vertinimo medžiagoje prie nutarimo projekto galėjo būti įvardinta,
dabar tiksliai negali prisiminti, bet turbūt nutarimo projekto lydinčioje
medžiagoje ir vėliau institucijų pastabose: Europos teisės departamento, gal
Teisingumo ministerijos. Projektas, atrodo, buvo dar iki ministerijų atstovų
(valstybės) sekretorių pasitarimo, iki pateikiant šitą nutarimo projektą
Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarijai vertinti, bet tai buvo steigimo
sutarties projektas ir jų kolegė Teisės departamento patarėja
G. parašė pastabą, kad pagal Valstybės turto, savivaldybių turto naudojimo
ir disponavimo įstatymą turėtų būti pateiktas jau ne steigimo sutarties
projektas, bet steigimo sutartis, kadangi ten pagal įstatymą buvo numatyta, kad
„vykdant steigėjų prisiimtus įsipareigojimus“. Projektas buvo turbūt jau
teikiant 10-tai dienai ministerijai, o kada pati steigimo sutartis buvo
pateikta, ar iki posėdžio - nepamena, bet projektas buvo. Tik gal jis buvo ne
pasirašytas, gal jis buvo ne vizuotas, jis toks buvo taip sakant „plikas“, dėl
to ir jų patarėjos buvo pateikta pastaba, kad reikia pateikti pačią steigimo
sutartį. Jis nežino, kada steigimo sutarties projekte atsirado „Achemos“ vardas.
Bet jie šį pamatė, kai buvo pateiktas vertinti nutarimo projektas. Tai ten
„Achema“ jau buvo įvardinta, iš vienos pusės valstybė, iš kitos - B. Steigiant
šitą bendrovę buvo numatyti jų įsipareigojimai tam tikrais kapitalo dydžiais. Rugsėjo
pradžioje, apie 5-tą, ar 10-tą dieną buvo gautas tas nutarimo projektas ir šį
nutarimo projektą vertino Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas. Pagal
darbo reglamentą turėjom 5 dienas, tai, berods, per tą laiką jis ir buvo įvertintas.
Po to, kiek pamena, skubos tvarka jis buvo įtrauktas į ministerijų valstybės sekretorių
posėdį sekančią ar po to dieną. Posėdžiai paprastai antradieniais vyksta, ir
turbūt iš karto po šių sekretorių pasitarimo tą pačią savaitę tas nutarimo
projektas buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdį. Nutarimo priėmimo diena yra 18,
tai turbūt tos dienos išvakarėse jis buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdžio
darbotvarkę. Sutarties projektas, kiek pamena, buvo pateiktas kartu su nutarimo
projektu rugsėjo 5 ar 10 dieną, atrodo 10 dieną, kai jų Teisės departamentas
vertino. Kada ir kur jis prieš tai buvo nežino, jie pirmą kartą nutarimo
projektą ir visą lydinčią medžiagą pamatė tik rugsėjo 10 dieną. Tame tarpe ir
steigimo sutarties projektas turėjo būti, nes buvo tokio pobūdžio pastaba dėl
jo pateikta. Mano, kad steigimo sutarties projektas tarp nutarimo projektą
lydinčiųjų dokumentų buvo. Kadangi teko matyti, kokios buvo teiktos Teisės
departamento pastabos ir viena iš pastabų buvo, kad turėtų būti pateiktas ne
steigimo sutarties projektas, o pati steigimo sutartis, vadinasi projektas buvo
pateiktas, nes kitaip tokio pobūdžio pastabų nebūtų buvę pateikta. Į klausimą:
rugsėjo 4 d. buvo Vyriausybės pavedimas Ūkio ministerijai dėl šitos įmonės
steigimo ir tame pavedime yra pasakyta, kad kartu pavedimas yra teikiamas ir
Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai ir koncernui B. Jūs, kaip Teisės
departamento vadovas, turėtumėt pasakyti, ką tai reiškia, kada pavedimas yra duodamas
rugsėjo 4 d. Ūkio ministerijai ir kartu duodamas pavedimas „Achemai“, ir prie
pavedimo yra pridėtas laiškas, mes gaunam pavedimą kartu su
Lubio laišku ir L sako, kad siūlau steigti įmonę,
Vyriausybė mums duoda pavedimą, steikit įmonę, pavedimas adresuotas kartu ir (duomenys
neskelbtini). Čia buvo kalba, kada atsiranda A pavadinimas ?, atsakė, jog taip buvo
toks dokumentas, bet turbūt jie jo tuo metu, kai buvo teikiamos pastabos, mano,
kad jie apie tą pavedimą turbūt nežinojo. Bet vėliau iš tiesų teko matyti tą
pavedimą, jeigu neklysta, prieš einant duodi parodymus į STT, kai šį peržiurėjo.
Taip, buvo toks Vyriausybės pavedimas ir buvo nurodyta, kad reikia pateikti
nutarimo projektą, berods, per porą savaičių. Bet jie nebuvo vizavę to pavedimo.
Kiek pamena, šis buvo kitų asmenų vizuotas. Tai tikrai jie jo nematė prieš tai,
kai nutarimo projektas jiems buvo pateiktas vertinti. Po to tiktai pamatė, kaip
sakant, kitu keliu, nes tikrai jis tuo metu neprisimena, ar jie tokį pavedimą
žinojo ar ne, bet kad jis toks iš tiesų buvo, tai taip. Į klausimą: Kada
Vyriausybė priėmė nutarimą ir sakė įvertinti Konkurencijos ir Europos teisės departamento
pastabas dėl to, ar čia viešieji pirkimai ar ne, mes Vyriausybei pateikėm
nutarimo projektą, kur antrame punkte įrašėm: parengti kitus bendrovės dalyvius
konkurso būdu. Ant šito nutarimo projekto yra Vyriausybės patarėjo gerb. J. parašas ir data. Ten vadinasi tas dokumentas tikrai
buvo Vyriausybėje, nes jis tą parašą padėjo rugsėjo 18 dieną. Buvo svarstyta,
buvo abejonės ar čia konkursas ar ne konkursas, mes teikėme projektą su
konkurso siūlymu. Vyriausybė išbraukia šitą konkurso siūlymą ir pasirašo. Mes
gaunam nutarimą, kad be konkurso. Ar mums dabar Vyriausybės nutarimą reikia
vykdyti tokį, koks yra priimtas, ar mes turime galimybę pasirinkti kažką dar
kitą daryti?, atsakė, kad iš tiesų, kaip minėjo, po ministerijos valstybės sekretorių
posėdžio buvo teisės departamente toks neoficialus pasitarimas. Dalyvavo jis, J., Kriaučiūnas, V. B., kas dar nepamena.
Buvo kalbama, kaip atsižvelgti į tas pastabas, kurios Teisingumo ministerijos
buvo jau raštu gautos, o tada turbūt dar žodžiu buvo pateikę. Tai šiuo aspektu
ir buvo turbūt, kad J. gal tą
nutarimo projektą parengė tokį, kad reikia parinkti konkurso būdu, ar Jūs gal
pateikėt. Į klausimą: bet klausimas yra, kaip mums vykdyti?, atsakė, kad kas
išbraukė jūsų siūlymą, jis iš tiesų nežino, negali pasakyti, jis net neprisiminė,
kad buvo toks punktas įrašytas. Kaip tas variantas buvo pateiktas tikrai
nepamena, bet nutarimas buvo priimtas be tokio punkto ir su protokoliniu įrašu,
kad priimti atsižvelgus į Europos teisės departamento pastabas, pateikti
premjerui pasirašyti. Iš tiesų toks buvo nutarimas priimtas. Tačiau kadangi nebebuvo
pataisyta po posėdžio, tai, kaip minėjo, jis ir vizavo tą nutarimo projektą, priimtą
su pastaba, kad neatsižvelgta į pastabą. O tuos visus dalykus, kurie vyko tarp ministerijų
atstovų 16 dienos posėdžio ir Vyriausybės posėdžio metu, tikrai nelabai pamena,
nes ne visą informaciją turėjo ir nedalyvavo tame procese. Į klausimą; tai kaip
galima buvo ištaisyti klaidą, kad buvo išbrauktas viešas konkurso būdas, kodėl
tas nebuvo padaryta ir kas tai turėjo padaryti?, atsakė, kad kaip ir minėjo,
kad pirmas variantas, kiek pamena, tai buvo be šito punkto. Tai tiesiog buvo
numatyta, kad investuojamas yra valstybės turtas, Ūkio ministerijos lėšos, yra
steigiama bendrovė. Atsižvelgiant į tas institucijų gautas pastabas turbūt buvo
būtent ir įrašyta, kad reikėtų parinkti konkurso būdu. Tačiau kadangi
trečiadienį jau Vyriausybės posėdyje 18 dieną jis buvo priimtas toks, koks buvo
pateiktas su visa tokia lydinčiąja medžiaga, kur buvo įvardinta A, tai
ištaisyti, jis mano, nebebuvo galimybės, nebent reikėjo atšaukti tą nutarimą ir
tada vykdyti tas procedūras iš naujo, visas atrankas konkurso. Tada grįžti su
kitu nutarimo projektu į Vyriausybę, kur būtų A ar kitas ūkio subjektas. Tai
tiesiog jie manė, kadangi nutarimas buvo priimtas, tai pataisyti pagal tą
protokolinį įrašą, kad atsižvelgti į pastabas, iš esmės jau buvo sunku. Bet
jeigu būtų buvęs kitoks sprendimas, aiškesnis sprendimas, tai tiesiog
Vyriausybė galėjo ir nepriimti nutarimo tą dieną ir pavesti Ūkio ministerijai
iš naujo organizuoti tą konkurso atranką, kadangi iš tiesų tam tikrų abejonių
kėlė kai kurios institucijos. Bet taip nebuvo padaryta. Be to Vyriausybės
priimto nutarimo atšaukimas ar taip vadinamas pripažinimas netekusiu galios yra
ta pačia tvarka, kaip ir nutarimo projektai yra teikiami ir priimami, bet to
niekas nedarė. Kadangi nutarimas buvo priimtas toks, koks buvo priimtas, su ta
medžiaga, kur buvo nurodyta, kad ta bendrovė yra B. O jeigu būtų buvę bandoma
atsižvelgti į Europos teisės departamento pastabą, tai būtų reikėję žymiai
turbūt ilgesnio laiko tam, kad būtų tos konkurso procedūros įvykdytos iš naujo
ir investuotojas galėjo būti ir šis, ir kitas. Bet tas, kiek jis žino, nebuvo
daroma. Be to, vykdant Vyriausybės strateginio planavimo komiteto sprendimą,
vykdant rugsėjo 4 d. Vyriausybės kanclerio pavedimą Ūkio ministerija pateikė
nutarimo projektą, bet tai galėjo ir neteikti, galėjo pateikti ir kitą nutarimo
projektą. Ministerija, bet ne p. I ar
kitas asmuo, jis kalba aplamai apie instituciją. Bet buvo priimtas toks, koks
buvo. Jis dabar nenorėtų prielaidomis kalbėti ir sakyti galėjo, ar negalėjo I inicijuoti Vyriausybės
nutarimo atšaukimą. Taip pat atsakė, kad
J. buvo premjero patarėjas. Premjero patarėjai dažnai komunikuoja
tiesiogiai ir betarpiškai su valstybės institucijomis. Bet jeigu norima, kad
kažkoks, net ir premjero patarėjo pavedimas turėtų juridinę galią, jis turėtų
būti įformintas Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio rezoliucija. Taigi
patarėjų galimi bet kokie kiti pavedimai, tai šie tokie, na, kaip ir tiesiog
bendravimo priemonė, galima atsižvelgti, galima neatsižvelgti. Tiesiog tai yra
tokia forma, toks būdas dažnai premjero patarėjų betarpiškas, tiesioginis,
telefoninis, žodinis pavedimas, bet juridinės galios, jis mano, toks pavedimas
negalėjo turėti. Taip pat atsakė, kad Vyriausybės posėdyje jis nedalyvavo.
Dalyvavo jo kolegė Baliūnienė, kuri
tuo metu buvo Teisės departamento direktorė. Jis, kiek pamena, ėjo išklausyti
klausimus, bet nebespėjo ir sužinojo, kad jis yra priimtas, nurodžius, kad
reikia atsižvelgti į Teisės departamento pastabą. Be to jam balsavimo rezultatų Balčiūnienė neminėjo. Tačiau lygtai minėjo, kad p. Kriaučiūnas norėjo lygtai išsakyti
tas savo pastabas, kurios buvo raštu pateiktos, bet p. Kriaučiūnas balsavimo teisės neturėjo. Be to, patikslino,
kad minėtame neoficialiame pasitarime direktorės kabinete buvo jis, J., nepamena ar buvo
V., bet jis kuravo energetikos sritį, tai galbūt irgi buvo. Be to, konkretūs
motyvai, dėl ko prašė skubiai pavizuoti nutarimą, nebuvo išsakyti, o kad žmonės
užeina, prašo, kadangi galbūt kažkas numatė, kad svarstys sekančios dienos
posėdyje ir dėl to reikia užpildyti tą pažymą ir ten pasirašyti pastabas. Pagal
Vyriausybės darbo reglamentą po ministerijų vyriausybės sekretorių posėdžio
Teisės departamento direktorius ar pavaduotojas, šiuo konkrečiu atveju jis,
turėdavo pareigą pavizuoti nutarimo projekto pažymos galutinę formą ir parašyti
pastabas, arba jeigu jų nėra, tai tiesiog pavizuoti be pastabų. Tiesiog, kad
tos procedūros greičiau judėtų, nes kaip minėjo, pagal darbo reglamentą, jeigu
būdavo pastabų, klausimas būdavo grąžinamas rengėjams įvertinti. Bet jie tuo
metu esminių pastabų neturėjo, bet turėjo kitos institucijos. Tuo metu jie
nematė kažkokio trūkumo, jeigu pavizuos ir tas klausimas eis į tos savaitės
Vyriausybės posėdį ir bus svarstomas Vyriausybės posėdžio metu. Tai kiek pamena
jis ir pavizavo, bet su tomis jų patarėjos
G. pastabomis. Be to neprisimena, kodėl V. dar kartą
buvo atėjęs pas jį. Turbūt jo prašė p.
J., nes jis buvo premjero patarėjas, o V. buvo
kanceliarijos darbuotojas, valstybės tarnautojas. Kadangi kabinetai buvo
šaliai, tai jis labai dažnai užeidavo ir paklausdavo, ar jie turės pastabų, ar jie
pavizavo, ar gali jis nunešti, kad įtrauktų į posėdžio darbotvarkę. Tiesiog ta
virtuvė tokia, kur viskas nuolat vyksta, daug žmonių užeina, skambina,
paklausia. Tas užėjimas buvo toks procedūrinis, jis jo nesureikšmintų. Po
Vyriausybės posėdžio rugsėjo 22 d. V. atnešė nutarimą
vizuoti, kadangi, kaip minėjo, pagal Vyriausybės darbo reglamentą, po
Vyriausybės posėdžio Teisės departamentas privalėdavo vizuoti priimtą nutarimą.
Patikslino, kad V. buvo Vyriausybės kanceliarijos
patarėjas energetikos klausimais. Apie tai, kad 80% akcijų ir 20 % akcijų
santykį nustatė Ūkio ministerijos atstovai ir, kad 20 proc. A – šiuo metu nepamena,
iš ko jis tai žino. Turbūt iš medžiagos, kurią matė ir kurią prieš einant į STT
irgi peržiurėjo. Taigi, turbūt, iš to teikimo, kadangi teikimą Vyriausybei su
nutarimo projektu pateikė Ūkio ministerija. Kadangi jie tos atrankos procese
nedalyvavo, tai jie nežinojo ir jis negali įvardinti konkrečių asmenų, bet Ūkio
ministerijos darbuotojai. Kas jie tokie buvo nežino, jis (jie) kalbėjo apie
instituciją, o ne apie konkrečius asmenis ir jis tuos konkrečius asmenis tikrai
neįvardino. Be to, kas turėjo pasirašyti, kad nebūtų tų pažymų - tai steigimo sutarties
šalys, t.y. A vadovas, ar įgaliotas asmuo ir valstybės vardu veikiančios turbūt
Ūkio ministerijos atstovas. Tokia jų nuomonė tuo metu buvo. Negalėtų dabar
įvardinti, kas konkrečiai Ūkio ministerijos vardu turėjo pasirašyti, tai jau jų
nustatyta tvarka. Arba vadovas - ministras, arba įgaliotas asmuo, o kas
konkrečiai nežino. Į klausimą: Ar galima buvo vertinti tai, kad buvo pateiktas
projektas, o ne pasirašyta sutartis, kaip kažkokį pažeidimą? Ar čia sunkiai
ištaisomas dalykas?, atsakė, jog ne, tai turbūt nesunkiai ištaisoma. Ir jam
atrodo, jų Teisės departamento patarėjos pastaba nebuvo kaip kažkoks
prieštaravimas, bet buvo nurodyta, kad ar kaip siūlymas, ar atkreipėm dėmesį,
kad turėtų jų manymu, nes formavo tuo metu tokią praktiką, kad visgi reikia
teikti ne sutarties projektus, o pačias sutartis. Į klausimą: O ar neįžvelgėte
prieštaravimo? Norite pasirašytos steigimo sutarties, o dar sprendimo nėra,
kad steigėjas toks turėtų būti, kaip B?, atsakė, kad jie tokią išvadą darė
vadovaudamiesi Valstybės savivaldybių turto valdymo duomenų disponavimo
įstatymo 19 str., berods 1 d. 1 p. Taip jie teisiškai kvalifikavo tą nuostatą,
o jeigu institucijos suprato kitaip, tai kiekviena institucija, kiekviena
ministerija normas vertina skirtingai. Tiesiog jų buvo tokio pobūdžio pastaba,
bet jis jos nesuabsoliutintų, nes ir prieš tai kitos institucijos taip pat
pateikdavo ir projektus. Į klausimą: Ar gali bet kuri ministerija priimti
sprendimą pasirašyti steigimo sutartį kol Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo apskritai
investuoti į steigiamą įmonę. Valstybė dar neapsisprendė investuoti ar
neinvestuoti, o ministerija jau atneša steigimo sutartį. Ar tai yra pagal
disponavimo įstatymą viskas gerai, atitinka?, atsakė, kad tai, kaip jis ir
minėjo, institucijos, tame tarpe ir Ūkio ministerija, skirtingai, negu jie,
suprato tą teisės normą. Tai jis nenori absoliutinti, kad jų nuomonė buvo
absoliuti. Jie tokią išvadą darė pagal įstatymą, o kad praktikoje turbūt buvo
patogiau pirma sulaukti Vyriausybės nutarimo, o po to tik pasirašyti sutartį,
tai turbūt taip. Jis kalba apie formalią tą teisinę normą, kuri jiems lygtai
leido tokią išvadą daryti. Bet institucijos, kaip sakė, galvojo ir sprendė
kitaip ir tai nebuvo vienintelis Ūkio ministerijos atvejis, buvo ir daugiau.
Teisme liudytoja E.
M. ((duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino (t. 17, b. l. 116-118), kad tuo
metu dirbo skyriaus vedėja Europos teisės departamente prie LR Teisingumo
ministerijos. Atsimena, kad ruošė išvadą, kad ėjo į STT ir davė parodymus, jog prokuratūroje
davė parodymus. Daugiau, kas jos jau pasakyta ir pasirašyta jau turbūt nelabai
galėsi ką papildyti, be to, ji ir nelabai atsimena. Patvirtina viską, ką tuo
metu sakė. Atsakė, jog taip, galėjo būti, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. gavo raštą
dėl Vyriausybės nutarimo projekto derinimo. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktas
projektas ir kiti priedai, kurie buvo aprašyti pačiame rašte. Jai buvo pavesta
paruošti atsakymą Ūkio ministerijai. Jai nebuvo nurodymų, ką parašyti atsakyme,
pavedimą vykdė pagal savo žinias ir kompetenciją. Tačiau neatsimena, kodėl
reikėjo paruošti atsakymą skubiai, gal ant rašto buvo parašyta, iki kurios
datos parengti. Galbūt iki posėdžio reikėjo parengti. Be to tuo metu
departamento direktorius buvo Kriaučiūnas,
tai aišku, kad jis dalyvavo, pasirašė. Gal jisai sakė, kad reikia pastabas
paruošti skubiai iki Vyriausybės posėdžio. Tačiau tikrai nepamena visų detalių,
bet atsimena, kad atsakymą reikėjo paruošti skubiai. Taigi ji parengė išvados
projektą ir pateikė pasirašyti Kriaučiūnui, jis buvo
pasirašytas. Neatsimena dabar, kokia jos ta išvada buvo, bet išvada buvo dėl tam
tikrų klausimų atitikties Europos Sąjungos teisei. Detalių neatsimena. Tačiau,
kiek atsimena, išvadoje buvo arba iškelta abejonė dėl prieštaravimų Europos Sąjungos
teisei, arba buvo kaip ir konstatuota, kad jų manome, jog yra prieštaravimas. Apie
įstatinį kapitalą ji nieko neatsimena, to turinio teisės prasme tikrai
neprisimena, tik atsimena, kad buvo tokia problema. Be to atsakė, kad taip,
teisingai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad aiškinamajame rašte buvo
nurodyta, kad steigiamos akcinės bendrovės įstatinis kapitalas bus didinamas
iki reikiamos vertės. Pirminis buvo nurodytas 100000 litų, ar 10000 litų,
tiksliai neatsimena. Patvirtina viską ką sakė ikiteisminio turimo metu, nes
tada buvo švieži įspūdžiai, tada ji dirbo su tais dalykais ir geriau atsiminė.
Patikslino, kad išvados projektą ji parengė raštu ir pateikė ją pasirašyti
direktoriui D. K.. Be to prieš imantis šios užduoties jai
nebuvo žinoma Vyriausybės pozicija šiuo klausimu. Neatsimena, ar ruošiant
atsakymo projektą ir dirbant šiuo klausimu jai teko bendrauti su kuo nors iš
Ūkio ministerijos. Kiek pamena, kad ne. Be vėlgi, kai būna koks nors paprastas
eilinis projektas ir būna kažkas neaišku, tai skambini ir kiausi, tai yra
natūralu. Bet jai atrodo, kad šiuo atveju ji neskambino, nors gali ir klysti.
Be to atsakė, kad jos paruoštas atsakymas iš esmės nebuvo koreguotas. Pasirašytas
atsakymas buvo išsiųstas tam, iš ko atėjo, turbūt derinimui iš Ūkio ministerijos,
arba galėjo būti ir iš Ministro Pirmininko tarnybos. Be to, kiek ji atsimena, jie
teikė išvadą tokiam kontekste, kad privataus ir viešojo kapitalo partnerystėje
turi būti tas privatusis partneris parenkamas skaidriu, nediskriminaciniu būdu,
jei įmanoma konkurso procedūros metu. Čia tiek, kiek ji atsimena, galbūt ten
buvo tiksliau suformuluota. Pacitavus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio
tyrimo metu, atsakė, kad nė vieno žodžio iš jos paaiškinimų, kuriuos davė ir
pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, ji neatsiima. Jeigu taip yra surašyta ir ji
pasirašė, tai taip ji ir sakė. Dabar ji tiksliai kiekvieno žodžio negali
atsiminti. Taigi idėja buvo formuluota ta, kad parenkant tą privatų partnerį
viešojo privataus kapitalo partnerystėje turėtų būti skaidrūs kriterijai, konkursas,
nediskriminavimas. Į klausimą: Ar tuo laikotarpiu, kada Jūs teikėte išvadą,
buvo koks nors teisinis reglamentavimas dėl viešos privačios partnerystės
Lietuvoje? atsakė, jog Lietuvoje nežino, ji tai teikė tik iš Europos Sąjungos
teisės. Tačiau mano, kad Lietuvoje buvo Lietuvos teisės aktas. Į klausimą:
Jeigu reglamentavimo Lietuvoje nebuvo dėl viešo privataus partnerio
parinkimo, ar galima tokiu atveju taikyti viešųjų pirkimų įstatymą, atsakė, jog
nežino, ji mano į šitą klausimą galėtų atsakyti Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisme liudytojas E.
Š. (LR Konkurencijos tarybos Teisės skyriaus vedėjas) iš esmės paaiškino
(t. 17, b. l. 118-119), jog, ką žinojo, viską pasakė duodamas parodymus STT, o
dabar, praėjus beveik 3 metams, nelabai atsimena, tik pavadinimą „Dujų
terminalas“. Tačiau Konkurencijos taryboje bendra tvarka buvo gautas dokumentas
dėl to terminalo. Ne jo skyrius buvo pirmas priskirtas prie šito dokumento,
buvo antri. Tik kai buvo paruoštas atsakymas, jis šį pamatė ir pavizavo. Tačiau
neprisimena, ar prie to rašto (dėl terminalo) buvo priedai. Lygtai, kiek
prisimena, buvo Vyriausybės nutarimo projektas dėl suskystintų dujų terminalo
įsteigimo. Tai buvo 2008 m. rudenį, o atsakymą parengė Valstybės pagalbos
skyriaus darbuotoja S. V. ir skyriaus vedėja J. R.. Tačiau su juo niekas nešnekėjo ir nieko nesakė,
tiktai parodė raštą, kad tas projektas gali būti pagal požymius laikomas kaip
atitinkantis valstybės pagalbos požymius, tai atitinkamai tokia pastaba ir buvo
suformuluota. Pati Vaitkūnienė atnešė jam tą paruoštą raštą
ir parodė, kadangi jam reikėjo jį vizuoti. Be to paklausė, ar jis turi pastabų.
Tai jis pats skaitė projektą, po ko vizavo. Tačiau minėtas raštas buvo
pateiktas oficialiai, bendra tvarka. Po ko jie parašė pastabas, o kažkokių
ypatingų prašymų neprisimena. Patikslino, kad tame jų atsakyme buvo paminėta,
kad šitas projektas gali būti laikomas atitinkantis valstybės pagalbai ir buvo
pasiūlyta kreiptis į Europos Komisiją dėl to, kad būtų gautas pritarimas šitam projekto
vykdymui. Atsakyme buvo parašyta, kad tam subjektui, dabar neprisimenu, ar „Achemai“,
ar dar kažkam tai, tokiu projektu gali būti suteiktas išskirtinis pranašumas.
Tai yra vienas iš kriterijų, kuomet tam tikras lėšų skyrimas, tam tikros teisės
suteikimas gali būti laikomas valstybės pagalba. Tai atsižvelgdami į tai ir
suformulavo tokią pastabą. Abejonė iškilo dėl to, kad steigiant gamtinių dujų
terminalą buvo pasirinkta įmonė B, ar jos kažkokia dukterinė įmonė, kad nebuvo
atrankos konkurso ir kad galimai tai nėra pats palankiausias variantas
valstybei, todėl gali būti suteiktas pranašumas, kurio įmonė galbūt būtų
negavusi, jeigu būtų buvęs konkursas ir galbūt būtų buvusi parinkta kita įmonė.
Į klausimą: Jūs į įmonės statusą, ar į ką kreipėte dėmesį, ar jums visai
nesvarbu, svarbu principas, kai įrašytas iš anksto investuotojas? Ar daug yra
įmonių, galinčių statyti terminalą?, atsakė, jog jie gavo šitą raštą dieną ar
dvi dienas prieš Vyriausybės posėdį, tai jie iš tikrųjų studijos tokios
negalėjo atlikti ir tą matyt, turėjo įvertinti rengėjai, gavę jų pastabas. Į
klausimą: Jūs „Achemos“ galimybes statyti dujų terminalą vertinot, ar ne?,
atsakė, jog ne. Į klausimas: Ar Jūs žinote, ar tas klausimas turėjo palaikymą
Vyriausybėje?, atsakė, jog tikrai nežinojo. Į klausimą: Vyriausybės posėdis
vyko rugsėjo 18 dieną. Jūsų pastabos yra rugsėjo 19 dienos. Ar tą instituciją
dėl projekto gali faktiškai po Vyriausybės posėdžio vertinti ir atsižvelgti,
kada jau yra priimtas Vyriausybės nutarimas?, atsakė, jog sunku turbūt
įsivaizduoti tokį atvejį, kad po Vyriausybes nutarimo, kai sprendimas jau yra
priimtas, ar institucija galėtų. Gal dar yra galimybė grįžti dar kartą į
Vyriausybės posėdį su šiuo klausimu.
Teisme liudytoja A.
G. (LR Vyriausybės kanceliarija, Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės
ekspertizės skyrius, patarėja) paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 119, 120), jog suskystintų
dujų terminalo klausimais jai teko dirbti Vyriausybėje, kadangi ji kuravo Ūkio
ministerijos parengtus teisės aktus. Ji šiuos nagrinėjo. Ji žiūrėdavo tuos
teisės aktus, kurie ateidavo iš Ūkio ministerijos, o pavedimų, kurie pasiekdavo
Ūkio ministeriją, ji, jos skyriaus darbuotojai nerengdavo. Pamena, jog iš Ūkio
ministerijos gavo dokumentus, susijusius su suskystintų dujų terminalu, tai
buvo 2008 m., tikslių datų neprisimena. Kadangi tie dokumentai buvo atėję į
Vyriausybės kanceliariją, tai juos berods, jeigu teisingai atsimena, jai atnešė
Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas G. V.. Tiesiog
tokia vidinė tvarka būdavo. Iš G. V. gavo parengtą
Vyriausybės nutarimo projektą ir jį lydinčius dokumentus, tai yra buvo
aiškinamasis raštas, teikimas, dar kažkas, dabar negalėtų išsamiai atsakyti į
šitą klausimą. Neprisimena, ar buvo koks tai posėdžio protokolas. Taip pat neprisimena,
ar buvo koks nors posėdis dėl to nutarimo, jai tai nėra žinoma. Būdavo tokia
darbo tvarka, kad gavus ministerijos parengtą teisės aktą reikėjo įvertinti tą
teisės aktą pagal galiojančius įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir parengti
Teisės departamento išvadą. Tai gavusi tą rengiamą teisės aktą ji ir nagrinėjo
Valstybės turto valdymo ir disponavimo įstatymo aspektu, dėl valstybės turto
investavimo, - to parengto Vyriausybės nutarimo projekto atitikimą
galiojantiems įstatymams ir nutarimams. Tikrai neprisimena, ar tuose
dokumentuose buvo minimas koks nors privatus investuotojas. Nenori suklaidinti,
nes ji nagrinėjo patį nutarimo projektą, bet ne jo rengimo, ruošimo detales.
Kiek prisimena jį reikėjo įvertinti greitai, tai sakė, berods, G.
V., atnešęs tą nutarimo projektą. Jis pasakė iki kada šis nutarimo
projektas turi būti įvertintas ir pateikta Teisės departamento išvada. Greitai ji
pavadino todėl, kad nutarimo projektą jai atnešė, berods, ketvirtadienį, o
pirmadienį ji jau turėjo atiduoti savo įvertinimą. Gavusi tą nutarimo projektą ji,
kaip dažnai būna darbo praktikoje, eina pasitarti su departamento direktoriumi
arba jo pavaduotoju. Tai ji nuėjo pas R. P.. Jie aptarė
tą projektą, padiskutavo ir tos pastabos tokios ir atsirado. Vyriausybės
kanceliarijoje tokia tvarka būdavo, kad atskiri sričių patarėjai - ekonomikos,
transporto ir kitų sričių, jie pirmiausia gaudavo tuos projektus ir tada,
žinodami, kas kokius klausimus kuruoja, tam ir nešdavo. Kadangi Ūkio
ministerijos klausimus kuruodavo ji, tai jai ir atnešė. Nebuvo pavizuota, kad
būtent jai spręsti, tiesiog jai atnešė ir viskas, tokia buvo įprasta praktika.
Ji su R. P. pasitarė ir sutarė dėl tų pastabų, kurias ji
išdėstė pastaboje, - kiek prisimena, jie matė neatitikimą tuo aspektu, kad
steigimo sutartis jau turėjo būti pasirašyta ir jiems pateikta ir tuomet kaip
sąsają su ta jų pastaba jie pasiūlė išbraukti tą punktą, kuris suteiktų
įgaliojimus Ūkio ministrui pasirašyti steigimo sutartį. Ta sutartis turėjo būti
paruošta ir pasirašyta pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl valstybės turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo, berods, 19 str. Ūkio ministerijos parengtame
nutarimo projekte buvo nuostata, kad suteikti įgaliojimus Ūkio ministrui Navickui pasirašyti steigimo sutartį, jeigu
teisingai prisimena. Jie pasiūlė tą nuostatą išbraukti, traktuodami tuo, kad
Vyriausybė pati neturi teisės įgalioti Ūkio ministrą pasirašyti. Be to steigimo
sutartis jau turėjo būti pasirašyta ir įgaliojimo šiuo atveju nereikia. Iš
pradžių tai ji su R. P. aptarė, paskui parengė pastabas,
pasirašė ir atidavė jas, berods, Vaičiūnui, kuris atnešė jai tuos dokumentus.
Taip pat atsakė, kad 2008-09-08 gautuose dokumentuose buvo įvardintas privatus
investuotojas A. Atrodo, aiškinamajame rašte jis figūravo. Ikiteisminio tyrimo
metu geriau ir detaliau viską atsiminė, o šiuo metu neprisimena, ar be
aiškinamojo rašto kituose pateiktuose dokumentuose dar buvo minimas A vardas.
Tačiau kartu su kitais dokumentais steigimo sutarties projektas, tuo metu
nebuvo pateiktas. Be to, jie nagrinėjo šį klausimą Valstybės turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo įstatymo aspektu, berods 19 str. nuostata, ir
skaitydami jį, nagrinėdami jį taip suprato. Po ko buvo tokia jų prieita
išvada, kad steigimo sutartis jau turėjo būti pasirašyta. Tačiau gal tikrai
nebuvo aiškaus reglamentavimo Civilinio kodekso prasme. Tačiau buvo jų tokia išvada.
Taip pat atsakė, kad ji Vyriausybės posėdyje, svarstant nutarimo projektą, ji
nedalyvavo. Nežino, kodėl ir kieno iniciatyva buvo pasirinkta AB B. Ruošiant
išvadą dėl nutarimo projekto ji nežinojo preliminarios Vyriausybės pozicijos. Konkrečiai
su G. M. ji jokių kontaktų dėl suskystintų dujų terminalo
neturėjo. Taip pat ir su A. I. ir N.
P..
Teisme liudytojas G.
J. paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 120, 121), kad kas jam buvo žinoma apie suskystintų
dujų terminalą jis viską surašė per STT apklausą ir papildyti daugiau neturi
ką. Tačiau išėjęs į atsargą iš kariuomenės jis pradėjo ieškoti darbo. Išsiuntė
savo gyvenimo aprašymą ir juo susidomėjo „(duomenys neskelbtini). Buvo
pakviestas pas juos pokalbiui ir jam buvo pasakyta, kad yra keli nauji
projektai, kuriems ieškoma darbuotojų. Iš pradžių jis kalbėjo su personalo
direktoriumi ponu L., paskiau šnekėjau su vystymo direktoriumi R., su
rinkodaros direktoriumi V.. Po ko jam buvo pasakyta, kad jis tinka. Tačiau po
to tris mėnesius buvo tylu, jokių žinių jis neturėjo. Po trijų mėnesių jam paskambino
L. ir pasakė, kad su juo nori susitikti L.
L jam paaiškino, kad yra toks gamtinių dujų terminalo projektas, kuris bus
kuriamas bendrai su Vyriausybe. Jam buvo pasakyta, kad jo pareigos bus vieno iš
direktorių, bet priimtas buvo kaip (duomenys neskelbtini)konsultantas.
L jį priėmė į darbą, su juo sudarė darbo sutartį. Jo užduotis buvo
studijuoti visą literatūrą, daryti analizes, rinkti informaciją apie visus esamus
gamtinių dujų terminalus, kokie yra, koks tiktų Lietuvai. Jis kai kurias
ataskaitas ir įvairių projektų santraukas rašydavo tiesiogiai L. Paskui jam
buvo pasiūlyta būti gamtinių dujų terminalo generaliniu direktoriumi. Po to
buvo valdybos posėdis, kuriame L pasiūlė valdybos nariams
jo kandidatūrą ir jie pritarė. Valdyba įpareigojo p. L pasitašyti su juo darbo sutartį, bet ta sutartis nebuvo
pasirašyta. Iš pradžių remdamasis šituo valdybos protokolu jis SEB banke atidarė
sąskaitą ir išnuomojo ofisą Konstitucijos prospekte. Bet tada prasidėjo
tyrimas, jis buvo iškviestas į STT ir buvo apklaustas dėl visos šitos veiklos. Jis
dar porą mėnesių sėdėjo šitame kabinete, vis tiek rinko informaciją, du kartus
buvo išvykęs į gamtinių dujų terminalų konferencijas Barselonoje ir Roterdame.
Paskui šitas procesas sustojo ir p. L jam pasakė, kad tą jo
darbo sutartį jis bet kada gali pasirašyti, bet kadangi prasidėjo tas procesas,
tai nėra prasmės rašytis, kol viskas neišaiškės. Todėl darbo sutartis nebuvo pasirašyta.
Po kelių mėnesių jam pasiūlė pereiti į (duomenys neskelbtini)koncerno
rinkodaros departamentą dirbti vyr. vadybininku. Tuo jo veikla ir baigėsi. Šiuo
metu ten nebedirba. Atsakė, kad J. yra
(duomenys neskelbtini)juristas. Tvarkant įmonės dokumentus, jam reikėjo su juo
bendrauti, jis buvo kaip konsultantas. Ps pavardė
jam yra žinoma iš J., kadangi jis
žinojo, kad ji yra Ūkio ministerijos juristė ir dalyvauja sutarties rengime. J. nėra pasakojęs jam nieko
dėl bendravimo su
P., kadangi jis tuo metu tame procese iš viso nedalyvavo. J. jam padėdavo tik tiek, kiek jam reikėjo
dirbti su juridiniais dokumentais, tai yra su Registrų centru, biuro nuoma ir
panašiai. Jis (liudytojas) žinojo, kad kažkas yra derinama, bet konkrečiai
negali pasakyti kas, kaip. L nerodė jam jokių popierių,
dokumentų, patvirtinančių, kad Vyriausybė ir B vykdo bendrą projektą dėl
gamtinių dujų terminalo. Tiktai jis (liudytojas) vėliau matė, kokie klausimai
dėl dujų terminalo buvo svarstomi Vyriausybės posėdyje. Nei su vienu Ūkio
ministerijos atstovu šiuo klausimu jis nebendravo, taigi irs su G. M. nėra bendravęs. Tačiau N. P. ir
A. I. matydavo posėdžiuose Ūkio ministerijoje, kai buvo
pirminis studijos svarstymas ir antrinis studijos svarstymas. Buvo svarstoma
daug bendrų klausimų, jis dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Tačiau su Pažūsiene jis
iš viso nėra bendravęs, o su A. I. per tuos posėdžius
bendravo. Tai buvo jau po gamtinių dujų terminalo steigimo sutarties pasirašymo.
Teisme liudytoja V.
B. ((duomenys neskelbtini)) paaiškino, atsakė (t. 17, b.l. 121-124), kad dėl
suskystintų dujų terminalo ji žino palyginus labai nedaug, nes Ūkio
ministerijoje teisės aktų projektus buvo priskirta kuruoti neseniai atėjusiai A. G. ir pagal jų nustatytą tvarką jie turėdavo per 5 dienas
įvertinti pateiktą teisės aktų projektą, kuris turėjo eiti į ministerijos
valstybės sekretorių pasitarimą Tai šiuo atveju projektas buvo gautas rugsėjo
10 d., rusėjo 15 d. G. gražino ir pagal nustatytą tvarką
jis turėjo eiti į sekančios savaitės valstybės sekretorių pasitarimą. Tada ji, gavusi
tą medžiagą su pasitarimo darbotvarke, išdalino ją kitiems žmonėms, kad
pasižiūrėtų dar kartą, kad nebūtų klaidų. Tada ji arba jos pavaduotojas R. P. peržiūrėdavo dar kartą ir jau tada buvo nagrinėjamas
tas klausimas valstybės sekretorių pasitarime. Šiuo atveju šis klausimas
rugsėjo 16 d. pasitarimui buvo įtrauktas papildomai, todėl nebuvo galimybės
duoti dar kam nors kitam peržiūrėti ir tuo labiau patiems įsigilinti. Ji dabar
neprisimena kas valstybės sekretorių pasitarime dalyvavo. Atsimena, kad
Vyriausybės posėdyje ji tikrai dalyvavo, kad pasakė pastabą Europos teisės
departamento direktorius Kriaučiūnas ir
ji pritarė tai pastabai. Jai atrodo, kad buvo nubalsuota, kad atsižvelgti į tą
pastabą, ar įvertinti, tiksliai dabar nepamena. Tikrai negalėtų dabar pasakyti,
kad tas tekstas, kuris būdavo pateikiamas posėdyje, būdavo lygiai toks, kaip
„Valstybės žiniose“. Ne visada taip būdavo. Taip pat atsakė, kad ji dalyvavo LR
Vyriausybės posėdyje svarstant šio projekto klausimą. Iki tol jis buvo svarstomas
ministerijų valstybės sekretorių pasitarime. Ji dabar neprisimena, ar ji, ar P. dalyvavo tame pasitarime. Jai atrodo,
kad Vyriausybės posėdį tuo metu vedė buvęs premjeras G. K..
Paprastai klausimus posėdyje pristato tos srities ministrai, tai šiuo atveju
klausimą pristatė Ūkio ministras
Navickas. D. K. pasakė pastabą. Iš esmės to
balsavimo, kaip tokio, ne visada ir būna, kaip turėtų būti. Jeigu ten niekas
neprieštarauja, tai ir užrašo, kad priimta. Tai jai atrodo, kad to balsavimo,
ko gero, nelabai ir buvo. Tiesiog tada buvo, ar atsižvelgti, ar įvertinti, ji
tiksliai nepamena. Šiaip premjerai nebūna labai giliai įsigilinę į klausimą ir
kada atitinkami ministrai, ar kiti pradeda kalbėti, ar reikšti pastabas,
premjerui dažnai būna nelengva nuspręsti, kaip turėtų būti, nes tai gali
nuspręsti žmogus, kuris būna labai gerai įsigilinęs į tą klausimą. Taip
papratai ir būdavo: pasakydavo, na, susiderinkite, ar įvertinkite,
atsižvelkite. Ir toliau visada jau priklausydavo nuo klausimą teikiančios ministerijos.
Be to ministerijų valstybės sekretorių pasitarime dėl šio projekto, kiek žino,
buvo Teisingumo ministerijos pastabos, abejonė dėl konkurso ir buvo priimtas
sprendimas, kad atsižvelgti į jų departamento, Teisingumo ministerijos pastabas
ir suderinti su Europos teisės departamentu ir Konkurencijos taryba. Tai
Europos teisės departamento pastabos jau buvo posėdžiui, o Konkurencijos
tarybos pastabos buvo tiktai po posėdžio devynioliktą dieną kai klausimas jau
buvo priimtas. Ji tai žino, nes prieš eidama į teismą pasižiūrėjo medžiaga,
kadangi pati nedalyvavo. Į klausimą: Jūs ikiteisminio tyrimo metu minėjote, kad
viename iš Vyriausybės nutarimo projekto variantų buvo minimas privataus
investuotojo parinkimas konkurso būdu. Gal Jums žinoma,
kaip ta sąlyga atsirado, kaip ji išnyko, kieno iniciatyva?, atsakė, kad čia, ko
gero, galėjo būti po ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo ir tikriausiai V. iš Ekonomikos skyriaus, kuris tuo metu kuravo
šį klausimą, ir jai atrodo, kad prieš Vyriausybės posėdį po sekretorių
pasitarimo buvo toks variantas. Tačiau Vyriausybės posėdyje, jai atrodo, kad
ten jau buvo be šito varianto, be konkurso. Be to, nežino, kodėl buvo tokia
skuba Vyriausybėje priimant šitą nutarimo projektą. Negali pasakyti, nežino,
kieno nurodymu buvo išbrauktas sakinys dėl investuotojo parinkimo konkurso
būdu. Neatsimena, kas iš Vyriausybės narių buvo prieš šį nutarimo projekto
tekstą. Ko gero tokių nebuvo, nes tada būtų kažkuris ministras pasakęs
pastabas. Jai atrodo, kad visi buvo už. O premjero pozicija, tikriausiai, buvo
teigiama. Kaip minėjo, jis pasakė, kad ar įvertinkit, ar atsižvelkit, kažkaip
šitaip. Ji dabar negali atsiminti, ar tie žodžiai tekste dėl konkurso tvarkos
buvo pateikti darbotvarkėje posėdžiui. Be to, ji asmeniškai su G.
M. šiame projekte nieko nederino. Iš to, kad Vyriausybės posėdyje Kriaučiūnas pareiškė pastabą, ji daro išvadą, kad
nutarimo projekto tekste žodžių dėl konkurso nebuvo, kitaip nebūtų tos pastabos.
Taigi Kriaučiūnas pastabas sakė
žodžiu. Ji iš to daro prielaidą, kad projekto tekste tų žodžių dėl konkurso
tikrai nebuvo. Su A. I. ji nebendravo tais klausimais. Tačiau
vaikščiojo V.. J.
buvo ministro pirmininko patarėjas, jai atrodo, jis tą klausimą kuravo, nes
jis su Vaičiūnu vaikštinėdavo. Kad vizuodavo nutarimą su pastaba, tai nebūdavo
labai dažni atvejai, tačiau paprastai premjerai pasirašydavo. Į klausimą: Jūs,
duodama parodymus, paaiškinote, kad po Vyriausybės posėdžio, greičiausiai
devynioliktą dieną, V. J. parodė
nutarimą, dėl valstybės turto investavimo, kuriame buvo įrašas apie tai, kad
Ūkio ministerijai pavedama parinkti privatų investuotoją konkurso būdu. Toks nutarimas Jums atrodė tinkamas, tačiau, kaip vėliau pasakė V., Ūkio ministerija toliau tokio nutarimo varianto
nepasirašė. Ar Jūs patvirtinate tuos žodžius?, atsakė, jog tai, kad ji tokį
variantą mačiusi, tai tikrai, bet nepamena, ar jisai buvo po sekretorių
pasitarimo, prieš posėdį ar po posėdžio. Į klausimą: O ar galite patvirtinti, kad V. J. pasakė, kad Ūkio
ministerija atsisako pasirašyti tokį projektą?, atsakė, kad ne, ji tokių žodžių
nesakė, bent jau tikrai nepamena. Į klausimą: Jūs visgi matėte tą Vyriausybės
nutarimo projektą su tais žodžiais. Sakykite, ar ten buvo Ūkio ministerijos
atstovų vizos?, atsakė, kad ji bijo suklaidinti, bet jai atrodo, kad ten buvo A. I. viza, tiksliai nepamena. Į klausimus: Kokia buvo
ministro pirmininko patarėjo J. kompetencija rengiant
Vyriausybės nutarimo projektą?, Ar jis turėjo kompetencijos duoti nurodymus,
pavedimus, jeigu taip, tai kaip tai turėjo būti įforminta?, atsakė, kad buvo
nustatyta tokia tvarka, kai po ministerijų sekretorių pasitarimo, kada šitas
klausimas jau turėdavo būti įtrauktas bendra tvarka į Vyriausybės posėdžio
darbotvarkę, valstybės tarnautojas, šiuo atveju G. V.,
prieš pateikdamas jų departamentui medžiagą, turėdavo prieš tai pateikti
ministro pirmininko patarėjui vizai. Tai jie dažniausiai taip pavizuodavo. Jai atrodo,
kad ten J. irgi tada viza buvo, nes ji į posėdį nevizavo,
o vizavo R. P.. Tokia tvarka buvo nustatyta pagal tuo
metu galiojusį Vyriausybės darbo reglamentą. Į klausimą: Jeigu rengėjo
paruoštas variantas ministro pirmininko patarėjui kažkuo neįtinka ir jis sako
kažką pakeisti. Ar toks nurodymas Vyriausybės nutarimo projekto rengėjui yra
privalomas? Kaip turėtų būti sprendžiama tokioje situacijoje?, atsakė, jog jeigu
būtų taip, tai neduotų į Vyriausybės posėdį, bandytų organizuoti pasitarimus,
ar grąžinti ministerijai. Į klausimą: Ar yra teisės aktas, kuris nustato, kad
ministro pirmininko patarėjo nuostatos, pozicija yra Vyriausybės nutarimo
rengėjui privalomos?, atsakė, jog ne, taip detaliai tikrai nebuvo reglamente.
Buvo tik tiek pasakyta, kad turi būtį suderinta. O jeigu yra nesuderinama, tai
tada sprendimų ieškoma bendra tvarka.
Teisme liudytojas N.
B. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 132-142), jog su N. P., A. I., G. M.
dirbo Ūkio ministerijoje. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai
buvo apsispręsta pastatyti suskystintų dujų terminalą. Tai padaryti nusprendė Vyriausybė.
Realiai buvo įkurta 2007 metais darbo grupė, kuriai vadovo aplinkos apsaugos
viceministras. Buvo tas klausimas iškeltas 2007 pabaigoje. Ir ta grupė, kuri
buvo kelis kartus susirinkusi, nusprendė Lietuvoje statyti terminalą. Paskui
Ūkio ministerija, kiek pamena tos pačios darbo grupės išvadų pagrindu, parengė
Vyriausybės strateginiam komitetui siūlymą su keliais variantais dėl terminalo
įrengimo Lietuvoje galimybių. Buvo apsispręsta padaryti galimybių studiją. Ką jie
ir padarė. Jis kalba kaip tada dirbęs Ūkio ministerijos atstovas. Buvo atliktas
konkursas, išrinktas rangovas, kuris atliko galimybių studiją, sakykim dėl dujų
terminalo Lietuvoje įrengti. Ši studija buvo atliekama etapais. Buvo pirmas
etapas, jį atlikus buvo pateiktos pastabos, tada buvo pataisyta ši dalis. Buvo
rengiamas antras etapas. Buvo įsteigta priežiūros komisija, kuri vertino šitos
studijos kokybę, teikė pastabas, kurios sudėtyje buvo įvairių institucijų,
susijusių su terminalo statyba galimai, atstovai. Tos studijos rengime ir
priežiūroje, jis dalyvavo, organizavo, tokį organizacinį darbą atliko,
konkursui medžiagą rinko. Jis buvo posėdžio sekretorius studijos rengime. Priežiūros
komisijos posėdžio sekretoriumi jis taip pat buvo, susirinkdavo komisija ir jis
rašydavo, jei būdavo tuo metu darbe. Paprastai tai jis posėdžių protokolus
rašydavo Pirmas etapas buvo kaip minėjo studija iš dviejų etapų. Jisai baigėsi
vasarą. Paskui prasidėjo antro etapo rengimas, prasidėjo konkretūs pasiūlymai
dėl vietos parinkimo terminalui, technologiniai sprendiniai. Paskui lygiagrečiai
prasidėjo ir tos įmonės steigimas, kiek atsimena rugsėjo mėnesį. Studijos
rengimas baigėsi 2008 metų gruodžio pabaigoje, jam atrodo baigėsi kokią 13 d.
tai buvo priduota galutinė ataskaita. Neprisimena kas, kaip balsavo, kas
pasisakė, už, prieš. Jam atrodo, kad pačiai studijai, nebuvo ten kažkokių
kardinaliai prieš, kiek jis atsimena. Taigi studijos nariai nutarė ją priimti,
tai jis užprotokolavo. Priežiūros komisija ir vykdė tą visą priežiūrą. Priežiūros
komisija priiminėjo šitą studiją, ją analizavo ir taip toliau, 2008 gruodžio
mėnesį ji buvo priimta. Dėl neteisėtų veiksmų plačiąja prasme priežiūros
komisijoje, tai jis tokių veiksmų nežino, buvo objektyviai, natūraliai priimta.
Buvo ekonominis technologinis dokumentas, kuris buvo visiems reikalingas, tiek
ir suinteresuotoms pusėms, tiek ir kiti dokumentai, tačiau, jokių įtakų,
neteisėtų veiksmų nebuvo. Sakykim čia tie du etapai, kaip buvo padaryta ta
studija, o lygiagrečiai vyko tos įmonės steigimo procedūra. Įmonės steigimas
buvo kitas procesas, nesakytų, kad tai antrasis etapas. Tačiau rugsėjo mėnesį
buvo pradėtas tos įmonės steigimo procesas. Tam tikruose etapuose jos steigimo jis
dalyvavo. Kiek atsimena, rugsėjo mėnesį buvo gautas Vyriausybės pavedimas,
susijęs su šitos įmonės steigimu. Jis jį matė, jis buvo ir tinklapyje. Jam
nebuvo pavesta su juo dirbti. Vyko procesas. Sudėtinga viską prisiminti. Jis
dalyvavo tiek, kiek buvo jo kompetencijoje. Jis rengė medžiagą susijusią,
įvairius dokumentus ir taip toliau ir panašiai. Tinklapyje buvo Vyriausybės pavedimas,
tačiau detaliai neatsimena. Bet pavedė Vyriausybė Ūkio ministerijai parengti.
Tačiau sunku jam dabar būtų pacituoti. Mano, kad šie dokumentai yra byloje. Ten
buvo kalba apie suskystintų dujų terminalo steigimą, šis darbas buvo adresuotas
ministerijai. Daug žmonių ten dirbo pagal pavestą klausimą. Kažkokią dalį dirbo
ir jis, tačiau kiekvienas pagal savo sritį, ir iš įmonių teisės skyriaus, ir iš
... Už to projekto rengimą buvo atsakingas ministerijos sekretorius, kuris
kuravo šitą sritį. Čia jo (liudytojo) nuomonė, jis nematė to ministro pavedimo
kaip vykdyti, todėl jis tiksliai nežino. Jo viršininkas A. I.,
o departamento lygmenyje - V. G.. Iš esmės, jam V. G. šiuo klausimų beveik nieko nepavedė daryti. Jie
tiesiogiai dėl tos įmonės steigimo bendraudavo tiesiogiai daugiau su
ministerijos sekretoriumi. Nes jis (liudytojas) tame procese dalyvavo nuo
pradžios. Ten buvo atskiri epizodai, atskirus dokumentus kažkokius rengdavo.
Paprastai pavedimai buvo ne iš G.,
o būdavo iš N. P., arba iš A. I..
Dar dalyvavo tame Vyriausybės projekto rengime, atrodo, D.
P. iš teisės skyriaus ir dar buvo žmonės. Nelabai prisimena dabar visus
žmones. Tačiau vieni daugiau, kiti mažiau, o tas procesas pakankamai ilgas
buvo. Jis asmeniškai tuo klausimu rengė kai kuriuos raštus, tačiau neprisimena
dėl ko buvo tie raštai. Bet ką jis ten konkrečiai ruošė buvo surašyta
ikiteisminio tyrimo jo apklausos protokole, tuomet ten geriau prisiminė, buvo
praėję tik keli mėnesiai. Nors buvo parengtas projektas, buvo įsteigta įmonė,
užregistruota registre. Atsimena, jog buvo išrinkta įmonės valdyba ir tuo viskas
baigėsi. Bent jau kiek jis ten dalyvavo. Pagal pirmą Vyriausybės nutarimą, ar
buvo įsteigta ta įmonė neprisimena. Tačiau jam atrodo, kad toksai vienas gal
tenai buvo. Tą Vyriausybės nutarimo projektą, kuris buvo siunčiamas valstybės sekretorių
pasitarimui, neprisimena, galbūt jis vizavo. Dabar neprisimena. Be to kuriame
etape dabar nežino, nes buvo komandiruotėse. Detalių, kas kurią
dieną atsitiko, kur jis ten kada, ką rašė, jam sunku atsiminti. Į tai, ką A. I. jam tuo klausimu yra pasakęs?, atsakė, jog jam teko
bendrauti su juo, tiek I, tiek P dalyvavo tame visame procese.
G. M., jam atrodo, viename etape dalyvavo. Be to su G. M. dėl įmonės (terminalo) steigimo nekalbėjo. Kad jis pas
jį eitų dėl suskystintų dujų terminalo, tai šituo klausimu jiems neteko
bendrauti. Galbūt kokį nors dokumentą jam nešė, bet kad jis tiesiogiai su juo
būtų bendravęs, tai neatsimena. Plačiąja prasme dėl suskystintų gamtinių dujų
terminalo jam teko bendrauti, jis daugmaž juos paminėjo visus. Jo skyriuje dar
buvo darbuotojai. Be to dar buvo valdyba atsiradusi, tai buvo pramoninkų
konfederacijos atstovai, iš pradžios: V., L. Tačiau su L.
jis pokalbio neturėjo. Su V. yra tekę bendrauti, tačiau neprisimena apie ką.
SGD terminalo (įmonės) direktorius buvo paskirtas, kiek atsimena buvo nedidelė
kalba apie įmonės perspektyvas, kur ofisas atsiras, tokie einamieji reikalai.
Taip pat atsakė, kad jam sunku prisiminti dabar kaip atsirado tas A vardas. A
vardas figūravo labai ilgai, bet to jie patys ne kartą buvo deklaravę, kad jie
norėtų statyti terminalą. Terminalo statyba kartu su privačiu investuotoju,
jinai buvo numatyta. Tačiau nacionalinėje energetikos strategijos priemonių sąraše
nebuvo numatytas toks objektas ir jo statyba su privačiu investuotoju. Konkrečiai,
kaip atsirado 2008-09-08 aiškinamasis raštas neatsimena, jei yra ten jo viza...
Tačiau dėl procentų irgi jam sunku pasakyti. Šie procentai, iš kur jie
atsirado, jam iš tikrųjų sunku komentuoti. Neatsimena tam tikrų detalių, kai
kurių etapų. Be abejo tie procentai buvo iš kažkur paimti. Labai detaliai
negali paaiškinti. Dėl 2008-09-05 steigimo sutarties projekto, apie šio
projekto atsiradimo aplinkybes negali nieko paaiškinti. Jis steigimo sutarties
nerengė. Be to tomis dienoms, ne visas tas dienas buvo darbe. Rugsėjo pradžioje,
kažkuriomis dienomis buvo išvykęs į komandiruotę. Neatsimena steigimo detalių,
ir iš kur atsirado steigimo sutartis. Dėl 2008-09-05 komisijos pasėdžio
protokolo, pasirašyto I, tai, berods,
atsimena, kad jis (liudytojas) rašė šitą protokolą. Tačiau priežiūros komitete
kalba, ar būtent tą dieną, neatsimena, tačiau buvo. Tačiau šiuo klausimu
kalbėjo ministerijos sekretorius A. I.. Kalbėjo kažkas iš A
atstovų, tačiau šio pavardės neatsimena. Posėdžio metu kažkokių prieštaravimų
šitai kalbai nebuvo iškelta ir viskas atsidūrė protokole. Surašytas sprendimas
tame protokole realiai atitinka, kalbama buvo, kad B norėjo investuoti kaip
privatus investuotojas į dujų terminalo statymą. Jam sunku pasakyti, ar buvo konkrečiai
minima B, bet kalba buvo, apie šią kaip privatų investuotoją. Ji tuo metu buvo
komisijos posėdžio sekretorius. Rengė posėdžio protokolus. Apie tai buvo kalba,
kaip ir minėjo, kad „Achema“ kaip privatus investuotojas. Jam atrodo buvo apie „Achemą“
kalba ir per tą posėdį. Kažkokio dokumento, ar sprendimo, kada turėtų būti
sprendžiamas bendrovės steigimo klausimas, pačioje pradžioje dėl bendrovės
steigimo nebuvo. Dokumento, kur būtų patvirtintas bendrovės steigimas, su
galimybių studijos pabaigimu, nebuvo. Kai buvo kalba apie galimybių studiją,
buvo pagrindinis tikslas atlikti galimybių studiją ir buvo klausimas kiek tai
kainuos. Tai buvo pagrindiniai klausimai. Bent jis jau neatsimena, kad būtų
kalba apie kažkokius įmonės steigimo etapus, kad tam būtų tarpiniai variantai.
Galimybių studija buvo formaliai pabaigtas pirmas etapas, sakykim apie 60
procentų viso darbo, kai buvo steigiama įmonė. Pirmas studijos etapas, tai ten
buvo aprašyta esama studijos situacija, ekonominė, energetinė, be to aprašyta
uosto būklė, struktūra, aprašytos kai kurios siūlomos technologijos, maždaug
išanalizuotos kainos tiek dujų, tiek sistemų. Kažkur tiek buvo padaryta. O, kiek
statybų kaina buvo įvertinta, jis dabar gerai neprisimena, reiktų pažiūrėti dokumentus.
Į tai, ko dar trūko, tai nebuvo parengtas darbų atlikimo planas, nebuvo
galutinai įvertinta terminalo statybos kaina, nebuvo tam tikrų technologinių
detalių, nebuvo išspręsti kai kurie uosto laivybos klausimai, ne visos
įvertintos klimatinės sąlygos. Esant tarpinei ataskaitai, realiai jau iki
studijos atlikimo maždaug buvo aišku, kiek tas terminalas kainuos. Nebuvo aišku,
kiek reikės statybos įrangos pastatyti, kiek reikės valdymo kaštams, kokie bus pastovūs
kaštai. O maždaug kiek kainuos terminalas buvo aišku. Į tai, ar buvo spręsti
visi klausimai, kurie leistų potencialiam investuotojui, dalyviui svarstyti
esamą situaciją, vertinti ekonomine prasme, daryti vienokias ar kitokias
išvadas dėl terminalo statybos, tai jam sunku vertinti, be to kokią atsakomybę,
kokią riziką prisiima. Jei labai didelė rizika tai, gal ir per mažai. Jei, kol
kas tos rizikos nėra, tai gal pakankama ta informacija. Žiūrint kaip tas toliau
projektas bus vystomas, koks planas, kiek laiko tolimesniems sprendimas. Tačiau
dėl vieno sprendimo ne viskas gi dar pasibaigė. Minėjo, kad tiek milijonų
reikės. Tačiau, kaip įprasta, prasideda tie verslo niuansai, koks tu būsi
įmonės akcininkas, kiek reikia savo nuosavo kapitalo investuoti, ar reikalinga
valstybės parama, ar bus suteikta pagalba, kiek užturks laiko tvarkant
dokumentaciją. Tai labai daug detalių. Žinant, kad tai didelis ir brangus projektas.
Turėjo būti maždaug visiems aišku, kad tai didelis, brangus projektas. Dėl
privataus investuotojo tai buvo sprendžiamas klausimas, nes jam buvo pavedimas
iš A. I., N. P. parengti kaip
apklausą - konkursą dėl terminalo įsteigimo ir projekto įgyvendinimo. Buvo
išsiųstas pranešimas didiesiems vartotojams, tiekėjams, be to dar iš mažųjų vartotojų
kažkam. Šiems buvo siūlymas dalyvauti ir parengti medžiagą, koncepciją. Jis kalba
apie pavedimą surašyti tarnybinį pranešimą, paskui buvo raštas toms įmonėms, kurias
jis jau minėjo. Į tai, ar tarnybinį pranešimą jis surašė iškarto, atsakė, kad sunku
pasakyti. Ar jisai iškarto atsirado, ar buvo dar diskusijų, tačiau, gal, ne jo
lygmenyje tai buvo. Kad tokį tarnybinį parašyti reikia, jam pasakė ... dabar
neprisimins. Sunku pasakyti, nenori suklysti. Tačiau pasakė arba P, arba I. Jo
minėtoje apklausoje turėtų būti tai parašyta. Reiškiasi taip ir buvo, jei sakė
ikiteisminio tyrimo metu, kad P liepė
rašyti tarnybinį pranešimą. Tai jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Be
to, tą tarnybinį pranešimą rašant kažkoks niuansas buvo, bet jam sunku
pasakyti, nes viešuosius pirkimus kuravo
P, ji buvo teisės skyriaus vadovė. Kartais atrodydavo, kad toks dokumentų
rengimas abejotinas, bet reikėjo rengti dokumentus ir jis rengė. Dėl tarnybinio
rašto bendravo su P, lygtai dar su Ignotu. Jam buvo pasakyta, kad jei N. P. mano, kad reikia rašyti, tai jam reikia rašyti raštą.
Taip pasakė, A. I.. O tas raštas, kuriame buvo nustatytas
terminas pasiūlymo pateikimui. Tas terminas lygtai buvo nustatytas neilgas, gal
savaitė, ar net mažiau. Atsimena, kad parengė tą raštą ir jis buvo išsiųstas,
berods, ir faksu, ir laiškais. Tačiau šis raštas buvo išsiųstas nurodytiems
adresatams. Kad tokį terminą rašyti, tai ne jis nusprendė. Dabar neatsimena,
kuris tą terminą nusprendė tokį rašyti, irgi ar P, ar I. Tačiau
jo minėtoje apklausoje yra jo nurodyta. Jis dabar detalių neatsimena, be to
tokių detalių, kas prieš 4 metus buvo ir kas ten ką pasakė. Nes buvo pakankamai
daug tų detalių, jam sudėtinga tiksliai pasakyti. Be to, išsiuntus tą raštą, iš
tų adresatų, kiek atsimena, buvo gauti atsakymai, o būtent - iš A su ilgesniu
tekstu, iš „Lietuvos dujų“, kuriame irgi kažkas buvo parašyta. Patikslino, kad
„Lietuvos dujų“ rašte buvo išreikštas nepasitenkinimas dėl suteikto trumpo
laiko, kad per mažai laiko. Iš kitų adresatų kas buvo gauta, neatsimena, ar jie
neatsiliepė, ar apskritai bendro pobūdžio buvo atsakymai. Tačiau sekretorius jam
paprastai pavizuodavo raštus, kad jis galėtų susipažinti. Tačiau gali būti,
kad jam kai kurie tie atsakymai galėjo būti ir neduoti. Tačiau kažkoks
atsakymas į „Lietuvos dujų“ pretenziją berods buvo ruošiamas. Nepamena, kas
rašė tą atsakymą į pretenziją. Neprisimena, ar jis rašė. Tačiau, jei minėtame apklausos
protokole parašyta, kad jis rašė, jei jis taip per apklausą sakė, tai taip ko
gero ir buvo, vadinasi jis ruošė. Į tai, ar turėjo teisę prieštarauti P., atsakė, jog jinai
buvo teisės skyriaus vadovė, teisės skyrius buvo atsakingas už viešuosius
pirkimus. Jeigu jinai už tai atsakinga ir sako, kad būtent taip turi būti
daroma procedūra, o jam buvo pavesta daryti taip, kaip N. P.
pasakys, vadinasi taip reikia. Be to, jo žiniomis Viešųjų pirkimų įstatymas
yra taikomas visiems pirkimams nuo tam tikros sumos, nuo šios atliekama tam
tikra procedūra. Nežino, kas šiuo atveju buvo perkama. Jis bent jau įsivaizduoja,
kad šiuo atveju, kadangi buvo ministerijos patiriamos kažkokios išlaidos įmonės
steigimo metu, tai ko gero dėl to tie viešieji pirkimai ir buvo. Be to buvo
ministerijos parengtos kažkokios taisyklės dėl pirkimo viešuoju būdu. Tačiau
buvo perkama tuo būdu, už kurį atsakinga
P, sunku komentuoti, nes jis ne viešųjų pirkimų specialistas. Taip pat
atsakė, kad mintys, kalbos Ūkio ministerijoje apie įstatinio kapitalo didinimą
įmonėje, atsirado įsteigus įmonę, kažkur tai spalio mėnesį. Ta kalba apie
įstatinio kapitalo didinimą tada prasidėjo. Buvo kalba, kad reikia tą įstatinį
kapitalą didinti ir kaip tą įstatinį kapitalą didinti. Sprendžiant bendrovės
stigimo klausimus, jau buvo kažkokios kalbos, kad tas 100000 litų įstatinis
kapitalas turės būti didinamas. Buvo aišku, kad ilgam, tokiam dideliam
projektui tų pinigų neužteks. Jam sunku pasakyti, ar N. P.,
A. I., G. M. žinojo, kad įstatinis
kapitalas nepakankamas, kad jis bus didinamas. Taip pat atsakė, kad nežino, ar
UAB Gamtinių dujų terminalas turėjo teisinę galimybę veikti su minimaliu 10 000
litų įstatiniu kapitalu, nes jis nėra įmonės, UAB-o vadovas, todėl jam sunku
kompetentingai atsakyti, tačiau ko gero ne. Jis gali tik pasvarstyti.
Įsivaizduoja, kad nelabai galėjo veikti, nes reikia nuomotis patalpas, mokėti
atlyginimą, dar įranga. Nežino, ar įmonės veikla vystoma iš įstatinio
kapitalo. Taip pat atsakė, kad, kaip minėjo, buvo „Lietuvos dujų“ kažkoks raštas
atsiųstas, tačiau konkrečiai šio datos negali įvardinti. Į tai, kaip šį vertinti,
ar tai pretenzija, ar ne, tai jis jo nevadina pretenzija, jis sako, kad buvo
atsiustas raštas. Be to, apskritai konkrečių žmonių mintys buvo apie kapitalo
didinimą, kurios susiformuoja per tam tikrą laiką ir tampa. Be to, A. I. kalbėjo apie tai, buvo tokios mintis dėl kapitalo
didinimo. Tačiau jis G. M. nebuvo pavaldus. Iš jo konkrečių
nurodymų, veiksmų plano dėl suskystintų dujų terminalo steigimo, nebuvo gavęs. A kažkokį raštą šituo klausimu jis
matė, kas jame buvo parašyta negali pasakyti. Jis gerai neprisimena, bet jam
atrodo, kad G. M. pavizavo tą raštą, tačiau buvo tokia
tvarka, nežino kam pavizavo. Į tai, iš kur žinojo, kad G. M. žinojo
apie įstatinio kapitalo didinimą šiuo atveju nežino. Gal klausimas buvo
suformuluotas, klausė jo nuomonės, jam atrodė, kad jie žinojo. Jo apklausos
metu kaip paklausė, taip ir surašė. Į tai, ar galėjo būti panaudotas
Lubio laiškas rengiant projektą, tai negali pasakyti, kas konkrečiai
panaudojo tą laišką, kokiu būdu, kokia apimtimi, tvarka. Tačiau dėl jo
apklausos metu teiginio, kad galėjo būti panaudotas Lubio laiškas,
tai matyt buvo toks klausimas, matyt paklausė, ar galėjo, o jis atsakė, kas
galėjo. Taip pat atsakė, kad G. buvo jo viršininkas, tačiau jis
(liudytojas) tiesiogiai nebuvo pavaldus P.. Viešieji pirkimai buvo teisės skyriaus veiklos
sritis. O kas už juos atsakingas iš vadovybės, jis nežino, nesigilino. Be to,
jis pirmą kartą gyvenime rašė tarnybinį pranešimą. Jis parašė tarnybinį
pranešimą, nes negalėjo atsisakyti šį rašyti, dėl to, kad jam buvo pavestąjį jį
parašyti. Dėl 2008-10-03 d. rašto, dėl termino, tai tam tikrą dalį šio rašto
teksto rašė jis pats. Jis parašė kažkokią dalį teksto, kažkas paredagavo, o
paredagavo A. I., N. P.. Tačiau didžiąją
dalį šio rašto teksto jie praktiškai redagavo. Tačiau pirmas dvi eilutes šio
rašto tai tikrai jis rašė. Be to, kad B dalyvaus šiame projekte, tai paslapties
didelės nebuvo, nes įmonė buvo pasiryžusi sumokėti milijoną litų už studiją.
Jam asmeniškai apie tai buvo žinoma kovo mėnesį, kad B pasiryžusi sumokėti už
studiją. Didieji dujų gigantai, stambieji dujų vartotojai tai tie, kurie
suvartoja virš 20 ml. m3 dujų. Jų yra, gal, 16 Lietuvoje. Tačiau ne
jis nustatė, kodėl penkiems pasirinkta siųsti pakvietimą. Tai nustatė A. I.. Į tai, kodėl kitiems nebuvo išsiųstas pakvietimas, ar
buvo paslaptis, kad B ruošiasi dalyvauti, tai nežino. Tačiau „LD“ tame rašte
rašė dėl 5 dienų termino, žino, kad iš šios įmonės buvo išreikštas
nepasitenkinimas, kažkas panašaus. Jam nežinoma, ar kas nors prašė pratęsti minėtą
terminą, tačiau dėl to į jį niekas nesikreipė. Taip pat atsakė, kad kaip ir
minėjo N. P. jis nebuvo pavaldus, tačiau jam buvo
pasakyta, kad projektui vadovauja N. P.. Ji daug
dalyvavo organizuojant šitos įmonės steigimą ir jinai vadovavo šiam procesui,
nes ji buvo atsakinga už teisinius klausimus. Be to, tarnybinį pranešimą jam
liepė parašyti N. P.. Jam buvo liepta vykdyti jos
nurodymus apskritai, o liepė A. I.. Į tai, kaip įstatinis
kapitalas didinimas, tai jam žinoma, akcininkai tai sprendžia. Tačiau apie tai
kalbos buvo, ne jam jas vertinti. Be to dėl terminalo steigimo proceso, tai šis
jis buvo labai įtemptas, buvo daug darbo, o laiko mažai. Todėl, kad buvo svarbus
klausimus, tokie pavedimai, ir, tiek iš vadovybės, tiek Vyriausybės, kuriuos jis
matė. Iš Vyriausybės irgi laiko apribojimas buvo, kiek numato teisės aktai.
Patikslino, kad raštai, dokumentai, susiję su dujomis, buvo nukreipiami Ūkio
ministerijos dujų ir vietinių išteklių skyriui, kuriam jis vadovavo. Dėl atsakymų
į jų rengtus raštus, tai apskritai jie ateidavo pas sekretorių, paskui
galutiniam variante turėdavo ateiti į skyrių. Tačiau šitame procese ne visi
raštai ateidavo į jų skyrių, tai pagrįsti negali. Vyriausybės nutarimai susiję
su dujų sektoriumi, kiti teisės projektai, susiję su dujų sektoriumi normalia
tvarka buvo rengiami jų departamente, o su dujomis konkrečiai klausimus gaudavo
jis. Sunku vertinti, be abejo galėjo be jo žinios, vertinimo, tačiau ne visada
tokie dalykai atsitinka, taigi, ar galėjo kitas padalinys suspecifikuoti dujų
sektoriuje tam tikrus reikalavimus kurių reikia, tai gali, jeigu, tai nėra
susiję su technologijomis, ar techniniais klausimais, reikia žiūrėti detales.
Tačiau techninę specifikaciją iš Ūkio ministerijos darbuotojų, kas dar galėtų
rengti, tai jam sunku atsakyti. Nemano, kad Vyriausybės kanceliarija. Be to techninę
specifikaciją rengti specialių žinių nereikia. Taip pat atsakė, kad sprendimą
konkursą vykdyti apklausos būdu, berods, priėmė N. P..
Dabar gerai neprisimena. Į tai, ar pagal tas taisykles, ar N.
P. turėjo tokią teisę priimti tokį sprendimą, tai, ten buvo viešųjų pirkimų
komisija, ir, atrodo, komisijos sprendimas buvo, o ji vadovavo šitame procese.
Taip pat atsakė, kad viešųjų pirkimų komisija, berods, buvo susirinkusi, jis, atrodo,
dalyvavo tokiame posėdyje. Be to, ar P
ir I argumentavo duodamus
pavedimus, kaip, tai, iki kada reikia atlikti darbą. Paprastai dažniausiai
buvo viskas skubiai, dėl to, kad laiko buvo mažai. Jam buvo pavedami darbai padaryti
skubiai. Be to buvo ministerijos darbo reglamentas. Terminai ne kiekvienam
klausimui yra nustatyti, tai yra maksimalūs terminai, minimalių terminų nėra. Dėl
skubiai, tai I turėjo teisę
reikalauti darbą atlikti skubiai. Jei būtų atsisakęs rašyti tą tarnybinį
pranešimą, tai galėjo būti įvairiai. Atsisakyti visi turi teisę, bet po to
pasekmės galėjo būti. Turėjo teisę parašyti tarnybinį dėl tarnybinio. O tas reikalavimas
nebuvo kažkoks išsiskiriantis, jisai buvo darbinis. Buvo pasakyta reikia
padaryti ir viskas. Tačiau yra, kada dar galimos diskusijos, ir yra, kad jau
diskusijos nebegalimos. Rašant tarnybinį pranešimą, su juo buvo kartu K. Š.. Jam (liudytojui) P persiuntė sąrašą darbų, kuriuos reikėjo padaryti. P nurodė rašyti tą
pranešimą kartu su K. Š., dabar neprisimena kitokių
aplinkybių. Ji buvo atėjusi ir paprašė.
Šerpytis buvo užėjęs pas jį, o jis pas šį ir gi buvo nuėjęs. Jie bendravo vienas
su kitu. Šerpytis jam davė pavyzdį
kaip rašyti tarnybinį. Dėl sąlygų ir priedų, tai šiuos dokumentus neprisimena
kas jam davė. Jis su A. I. ir N. P. kalbėdavosi
ir jų kabinetuose, ir ne kabinetuose. Patikslino, kad, jam atrodo, kad jie abu
pasakė, kad rašyti 5 dienų terminą. Buvo diskusija, nežino kieno galutinis
žodis buvo, kad penkių dienų terminą rašyti. Tačiau buvo svarstymas dėl tų 5 dienų,
nes išpuolė savaitgalis. Taigi buvo svarstoma iki kurios dienos. Jie diskutavo,
o jis su jais nediskutavo, nes tokių sprendimų nepriima. Tačiau negali
konkrečiai pasakyti, kuris jam pasakė 5 dienų terminą nurodyti. O tose sąlygose
buvo įrašyta, jam atrodo, ten buvo reikalavimas parengti koncepciją, tų
pasiūlymų vertinimo kriterijai. Jis tik perkėlė ir viskas. Teisėjui, vadovaujantis
LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus N. B. ikiteisminio
tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus, jog „ Ūkio ministerijai 2008 m.
rugsėjo mėnesį buvo pavesta parengti LRV nutarimo projektą dėl valstybės turto
investavimo, kuris ir tapo pagrindu steigti B. A. I. pavedė
šio nutarimo projektą rengti V. G., o pastarasis pavedė
dokumentus rengti jam. Tačiau tame procese dėl LRV nutarimo projekto ir jį
lydinčių dokumentų rengimo dalyvavo ne tik jis (N. B.),
bet ir kiti Ūkio ministerijos darbuotojai: N. P., D. P., A. I.. N. P. buvo
šio nutarimo rengimo koordinatorė ir ji pati vizavo parengtus dokumentus. Jis
asmeniškai parengė sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą.
Parengė dalį, t.y. pirmas keturias pastraipas, aiškinamojo rašto. Kas parengė
kitas pastraipas nežino. Paties nutarimo dėl valstybės turto investavimo jis
neruošė, nes tai teisininkų, t.y. N. P. vadovauto
departamento, darbas. Kas buvo rengėjas pirmojo LRV nutarimo dėl valstybės
turto investavimo projekto, kuriame buvo atkartoti A rašte nurodomi duomenys
(įstatinio kapitalo dydis, akcijų paskirstymas ir kt.), jis nežino, bet iš LRV
su pavedimu atsiųstas į Ūkio ministeriją B. L. raštas ir
jo turinys galėjo būti panaudotas rengiant LRV nutarimo projekto dokumentus.
Realiai A aktyviai dalyvavo procese dėl Gamtinių dujų terminalo steigimo, nuo
pat pradžių prisidėjo prie galimybių studijos rengimo. Ši bendrovė į visą
procesą įsijungė praktiškai nuo pat pradžios, netgi tada, kai dar 2007 metų
pabaigoje buvo posėdžiai dėl SGD terminalo strategijos. Jis matė, kad vėliau
nutarimai keitėsi, bet kodėl taip buvo daroma konkrečiai nežino, į tai
nesigilino. Po 2008-09-16 vykusio Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo
vėl buvo koreguojami dokumentai dėl LRV nutarimo projekto, jis juos vizavo,
tačiau LRV nutarimo jis nekoregavo. Po to pasitarimo A. I. jam
pasakė, kad nutarimo projektą reikia siųsti suderinimui į Europos teisės
departamentą ir Konkurencijos tarybą. Kokios buvo išsakytos pastabos
ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, kad buvo Europos teisės
departamento ir Konkurencijos tarnybos pastabų, A. I. jam
nesakė. Dėl suderinimo su Viešųjų pirkimų tarnyba jis iš niekur jokių nurodymų
negavo. A. I. taip pat sakė, kad reikia pateikti ir
steigimo sutarties projektą. Steigimo sutarties projekto jis (N.
B.) nerengė ir nesidomėjo iš kur jį gauti. Šį projektą elektroniniu paštu
atsiuntė J. J., kuris visuose tuose procesuose dėl SGD
terminalo aktyviai dalyvavo kaip A atstovas. Jam (N. B.)
buvo žinoma, kad N. P. ir A. I. bendrauja
su J. J. dėl terminalo reikalų, N. P. jį
su tuo asmeniu buvo supažindinusi savo darbo kabinete dar iki 2008-10-02
tarnybinio pranešimo surašymo. N. P. jį buvo pristačiusi
kaip A teisininką J. J., kuris dirba su tuo visu projektu
dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. J. J. atsiųstą
steigimo sutarties projektą jis pridėjo prie LRV nutarimą lydinčios medžiagos. A. I. pavedė viską padaryti skubiai, vėl LRV nutarimo
projektą ir jį lydinčią medžiagą teikti į LRV, kad būtų galima klausimą
nagrinėti 2008-09-18 LRV posėdyje. Europos teisės departamento ir Konkurencijos
tarnybos pastabos tuomet dar nebuvo gautos. Praktikoje neretai būdavo
nelaukiama kol ateis oficialūs suderinimo dokumentai iš kompetentingų
institucijų. Suderinimo dokumentai būdavo kartais pateikiami tiesiai į
posėdžius ir ten jau spręsdavo kaip reaguoti į pastabas, ar atsižvelgti, ar
neatsižvelgti į jas, ar patvirtinti kokį nors konkretų nutarimą, ar jo
nepatvirtinti. Ūkio ministerijos 2008-09-17 lydraštį raštą Nr.
(30.1-63)-3-6098, kuriuo LRV posėdžiui buvo teikiamas nutarimo projektas ir
kiti dokumentai, paruošė A. M.. Kas konkrečiai koregavo
LRV nutarimo projektą jis nežino, jis to nedarė. Nutarimą vizavo 2008-09-17 jis
ir A. I.. Jie pasirašė viename nutarimo projekte, o pagal
procedūras ant kito tokio paties egzemplioriaus turėjo pasirašyti ministras ir
teisės departamento atstovas. Kas iš teisės departamento darbuotojų vizavo
nežino, bet tai turi matytis dokumente, kuris nukeliavo iki LRV. Jo viza LRV
nutarimo projekte reiškė, kad jis susipažino su dokumentu ir neprieštarauja
jam. Jis nematė jokio pagrindo prieštarauti, nes nematė kokių nors neteisėtų
parašymų, juolab, kad teisiniai dalykai buvo ne jo darbo sritis. Ar tai rugsėjo
pačioje pabaigoje, ar tai spalio pirmosiomis dienomis, bet ne vėliau kaip
spalio 2 dieną, N. P. jam pasakė, kad jis parašytų
tarnybinį pranešimą dėl to, kad būtų inicijuota supaprastinta pirkimo procedūra
apklausos būdu remiantis LR Ūkio ministro patvirtintomis supaprastintų viešųjų
pirkimų taisyklėmis, kad būtų parinktas privatus investuotojas steigiant UAB
Gamtinių dujų terminalas. Ji konkrečiai ir įvardino, kad toks būdas turi būti
parinktas, nes įstatinis kapitalas siekia tik 100 tūkst. litų ir tokiais
atvejais nereikia jokių konkursų. Jis atsakė, kad tai nėjo darbas ir jis tokių
tarnybinių nerašinėja. Jis tokio tarnybinio pranešimo, kokio norėjo N. P., kad būtų prašytas, niekada nebuvo anksčiau rašęs.
Kadangi surašyti tarnybinį pranešimą N. P. jam nurodė
gana kategoriškai, todėl jis nuėjo pas A. I. ir jam pasakė
ko N. P. norinti. A. I. paaiškino,
kad jeigu N. P. sako parašyti, tai ir reikia parašyti.
2008-10-02 jis parašė tarnybinį pranešimą. Dar tą pačią dieną iš N. P. elektroniniu paštu jis gavo sąrašą darbų, kuriuos
reikės padaryti, kad būtų įsteigta B. Minėtą tarnybinį pranešimą paruošė su K. Š., kuris tuo metu buvo Ūkio ministerijos Teisės ir
viešųjų pirkimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, pagalba.
Bendrauti tuo klausimu su K. Š. jam nurodė N. P.. K. Š. davė pavyzdį kaip
panašūs tarnybiniai pranešimai atrodo, taip pat davė Suskystintų gamtinių dujų
importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės privataus akcininko
parinkimo sąlygų priedus. Pačių sąlygų jis neruošė, o gavo iš J.
J., arba N. P.. N. P. nurodžius,
tarnybinį pranešimą adresavo ministerijos valstybės sekretoriui G. M.. Iš Ūkio ministerijos Finansų ir apskaitos skyriaus
darbuotojų sužinojo kokius reikia nurodyti finansavimo šaltinius, jų
identifikacinius numerius. Sužinotą informaciją surašė į priešpaskutinę
tarnybinio pranešimo pastraipą. 2008-10-03 jis tame tarnybiniame pranešime
surinko A. I., finansų skyriaus vedėjos S.
R., K. Š. vizas. Tą pačią dieną pasirašė ir G. M.. Paprastai G. M. visus
tarnybinius panešimus ir rašydavo, be to, šis buvo atsakingas už finansus. K. Š. viza tame tarnybiniame pranešime buvo reikalinga dėl
to, kad tas supaprastintas pirkimas yra susijęs su viešaisiais pirkimais. S. R. vizą gavo dėl to, kad pirkimas susijęs su finansais,
nes buhalterija turi nurodyti finansavimo programą, šaltinį ir vėliau privalės
atlikti reikiamas įmokas. A. I. viza buvo reikalinga kaip
jo (N. B.) skyrių kuruojančio ministerijos sekretoriaus.
A. I. vizavo dokumentą dar ir dėl to, kad jis nuo pat
pradžių dalyvavo visame procese dėl SGD terminalo. G. M. vizą
gavo dėl to, kad šis yra atsakingas už visos ministerijos finansinius klausimus
ir kuruoja būtent tokius klausimus kurie buvo įvardinti tarnybiniame pranešime.
G. M. pats tik savo ranka tarnybiniame pranešime pačioje
pabaigoje priraišė frazę: „privačiam investuotojui parinkti“. Iš G. M. jis nėra gavęs jokių pastabų dėl planuojamos steigti
bendrovės įstatinio kapitalo dydžio, viešo pirkimo būdo parinkimo. 2008-10-03
raštą Nr.(30.2-63)-3-6481 paruošė irgi jis (N. B.), o jį
vizavo N. P., pasirašė A. I.. Kad
reikia surašyti šį raštą jam pasakė N. P.. Rašte jis
parašė, jog atsakymą dalyviai turi pateikti iki 2008-10-08. Šį terminą jam
nurodė parašyti N. P. kartu su A. I.,
nusprendę, kad toks terminas bus pakankamas. Minėtu raštu dalyvauti apklausoje
dėl B steigimo buvo pakviestos penkios bendrovės: A, AB „LD“, AB „Lietuvos
elektrinė“, UAB „NEO group“ ir UAB „Vilniaus energija“. Taip padaryti pasakė A. I.. Prie šio rašto - pakvietimo turėjo būti pridėtos
Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą vystysiančios bendrovės
privataus akcininko parinkimo sąlygos. Jis tų sąlygų pats neruošė, jas jam davė
arba J. J., arba N. P.. Tik sąlygų
priedus iš dviejų lapų greičiausiai davė K. Š.. Sąlygų
punkte 3.2. jis tik surašė savo kontaktinius duomenis. Kvietimai buvo
išsiuntinėti faksu 2008-10-03 (penktadienis). Tai, kad pakvietimai išsiunčiami
penktadienį, į darbo pabaigą jis klausimo nebekėlė, kadangi N.
P. ir A. I. vadovavo visam tam reikalui dėl apklausos
organizavo, nurodė ką reikia daryti, kokias datas rašyti. Pretendentams buvo
leista susipažinti su Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo
Lietuvoje galimybių studijos ataskaita, tačiau niekas į jį dėl to nesikreipė. A
ir nereikėjo atskirai atvykti ir susipažinti, kadangi ši bendrovė ataskaitas
gaudavo lygiai taip pat kaip ir Ūkio ministerija, nes. Ūkio ministerija ir B
kartu vykdė galimybių studijos projektą. Galutinės ataskaitos nebuvo paruoštos
ir patvirtintos, buvo tik tarpinė ataskaita. Pagal sutarties 6.7 punktą
reikalingas kitos šalies sutikimas, kad galima būtų susipažinti su ataskaita.
Galutinė ataskaita buvo parengta ir patvirtinta 2008-12-17. N.
P. ar A. I. patarimai ar nurodymai jam buvo
privalomi. A. I. pagal savo kuruojamą sritį turėjo visus
įgaliojimus kontroliuoti ir duoti nurodymus konkrečiai jam ir jo skyriaus darbuotojams,
o N. P. nurodymai teisės srityje, pirkimų procedūrų
srityje irgi buvo privalomi. Jei N. P. jam duotų
nurodymus kaip reikia įrašyti, pavyzdžiui, informaciją apie energetikos
procesus, dujų suvartojimą ar kainas, tai jis neatsižvelgtų įjos pastabas, jei
matytų, kad ji neteisi. Bet jos nurodymai pirkimų procedūrose jam buvo
privalomi. Pats asmeniškai būtų davęs didesnį terminą. Kadangi jam paaiškino,
kad įstatinio kapitalo, kuris siekia 100 tūkst. litų, formavimui užtenka
supaprastinto viešo pirkimo, tai jis ir neprieštaravo tam. Minėtas penkių dienų
terminas pasiūlymų pateikimui jam atrodė iš principo įgyvendinamas, bet realiai
nepakankamas. Pasiūlymą per penkias dienas galima būtų parengti tik visiškai
paviršutiniškai, formaliai, tačiau jis neturėjo galių pakeisti terminą, jei jį
nustatė N. P. ir A. I., juolab A. I. pats pasirašė kvietimą dalyviams. Kvietimo bendrovėms
dėl dalyvavimo pirkime jis nesiuntė, o tai padarė L. K.-E..
Jai jis pasakė, kad kvietimus išsiųstų faksu ir paštu, nes labai trumpas pasiūlymų
pateikimo terminas. Kai buvo gautas atsakymas iš AB „LD“, tai N.
P. jam nurodė, kad jis parengtų atsakymą ir konkrečiai nurodė ką ir kaip
reikia parašyti, pati žiūrėjo paruoštą dokumentą, jį vizavo. Tame atsakyme du
paskutiniai sakiniai, t.y. kad terminas pateikti atsakymus yra pakankamas ir
kvietimas suformuluotas taip pat aiškiai, konkrečiai ir yra jos išsakytos
mintys. N. P. taip pat jam yra sakiusi, jog iki
penktadienio, t.y. iki 2008-10-10, reikia paruošti tiekėjų apklausos pažymą,
taip pat kad penktadienį jis būtinai išsiųstų pranešimą ir į A dėl jos
pripažinimo nugalėtoja ir parašytų, jog steigimo sutartį jie turi atvykti
pasirašyti 2008-10-13. Žinodamas apklausos rezultatus ir vykdydamas N. P. nurodymą, 2008-10-10 jis paruošė atsakymus A ir AB „LD“
ir jie tą pačią dieną buvo išsiųsti adresatams. Tuos raštus pasirašė Ūkio
ministerijos sekretorius A. D., nes A. I.
oficialiai darbe nebuvo. Jis pats A. D. nunešė tuos
dokumentus pasirašyti. Kitiems dalyviams pranešimus jis paruošė ir išsiuntė
2008-10-15. Anksčiau jų neruošė ir nesiuntė dėl to, kad nežinojo, jog reikia
tokius pranešimus surašyti visiems dalyviams. Kas bent kiek domisi energetika
SGD terminalo ar panašių statybų projektais ir praktika, tikrai žino ir
supranta tokių statybų apimtis ir preliminarias kainas, kurios skaičiuojamos ne
šimtais tūkstančių litų, o milijonais eurų. Todėl Ūkio ministerijos
darbuotojai, kurie dirbo prie SGD terminalo projekto, tikrai suprato, kad
investicijos bus milijoninės. Visi kas dirbo prie minėto SGD projekto žinojo ir
suprato, kad naujai įsteigtos B įstatinis kapitalas turės būti didinamas. Visa
tai žinojo ir Ūkio ministerijos vadovybė, tame tarpe ir G. M.,
A. I., N. P.. Kodėl N. P. nurodė rašyti tarnybiniame pranešime, kad prašau
leisti vykdyti nurodytą pirkimą apklausos būdu pagal Lietuvos Respublikos
supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, jis nežino. Apie tai, kad naujai
steigtinos bendrovės įstatinis kapitalas bus didinamas jis žinojo jau ir tada,
kai buvo rengiamas pirmasis LRV nutarimo projekto variantas. Apie steigiamos
bendrovės įstatinio kapitalo didinimą visada buvo kalbama visuose lygiuose.
Kaip tai bus daroma jis pradžioje nežinojo, bet visiems buvo žinoma, jog iš
pradžių tik bus įsteigta B su 100 tūkst. litų įstatiniu kapitalu, kad ji tik
galėtų realiai pradėti veikti, o po to bus sprendžiami klausimai dėl įstatinio
kapitalo didinimo iš valstybės biudžeto, taip pat pritraukiant privačius
investuotojus. Apie tai, kad įstatinis kapitalas bus mėginamas didinti AB „LD“
akcijomis, kurias valdo valstybė, jis sužinojo tik tada, kai buvo bendrovė
įsteigta, 2008 m. spalio antroje pusėje. Telefoninio pokalbio, vykusio
2008-09-30 d. 15.05-15.09 (kompaktinė plokštelė Nr. 18-06-67, įrašas FSTT06
080710 Nr.384) garso įraše jis atpažįsta N. P. ir J. J.. J. J. ir yra tas vyriškis su
kuriuo jį supažindino N. P.. Iš J. J. 2008-09-16
yra gavęs elektroninį laišką su B steigimo sutarties projektu, kuriame vienu iš
steigėju yra minima B. Šis elektroninis laiškas taip pat buvo siųstas ir N. P.. Telefoninio pokalbio metu kalbama, kad dėl apklausos
proceso liudytojas rašys tarnybinį pranešimą, kurį vizuos A.
I. ir G. M.. Viskas taip ir buvo kaip kalba N. P. - ji jam pasakė rašyti tarnybinį pranešimą ir jis
2008-10-02 parašė. Telefoninio pokalbio, vykusio 2008-10-03 d. 08.17-08.18
(kompaktinė plokštelė Nr. 18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2139), garso įraše
jis atpažįsta N. P. ir J. J..
Pokalbyje J. J. pamini jo ir K. Š. vardus
sakydamas, kad N. turėtų su jais susitikti dėl apklausos organizavimo reikalų.
Liudytojas su Karoliu, kuris tuo metu buvo Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų
pirkimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, minėtos apklausos
dokumentacijos ruošimo kausimas bendravo. Taip liepė daryti N.
P.. 2008-10-02 Ūkio ministerijoje jis (N. B.) buvo
sutikęs J. J., kuris domėjosi kada bus kvietimas
paruoštas, kada bus išsiųstas, teiravosi ar suderintos apklausos techninės
sąlygos. Jis J. J. sakė, kad viską ruoš ir duos
susipažinti rytoj, t.y. spalio 3 d., iš ryto, N. P.. Telefoninio
pokalbio, vykusio 2008-10-03 d. 10.09-10.13 (kompaktinė plokštelė Nr. 18-06-67,
įrašas BSTT01 080710 Nr.2144), garso įraše jis atpažįsta N.
P. ir J. J.. Kadangi pokalbis vyko 3 d. iš ryto, t.y.
apie 10 vai., tai kvietimas dalyvauti apklausoje dar tikrai nebuvo vizuotas
reikiamų Ūkio ministerijos tarnautojų. Tačiau N. P. kartu
su A. I. bendru apsitarimu nusprendė, jog reikia duoti
dalyviams atsakymui paruošti 5 dienas. Jis tą terminą ir įrašė į kvietimą.
Tada, t.y. 2008-10-03, kai jie nusprendė, jog atsakymus pretendentai turi
pateikti iki spalio 8 dienos, tuo pačiu jam pasakė, kad tą pačią dieną, t.y.
spalio 3 d., viską paruošti, duoti jiems užvizuoti ir pasirūpinti, jog
dalyviams būtų išsiųsti kvietimai. Jis viską taip ir padarė. Kodėl N. P. su J. J. to paties telefoninio
pokalbio metu kalbasi apie bendrovės steigimo galimas datas jis nežino, tuo
metu dar nebuvo apklausos rezultatų (t. 12, b.l. 51-60, t. 14 b.l. 10-14,
15-21)“, atsakė, jog faktinės aplinkybės, kurios buvo paminėtos, jos tokios ir
buvo. Neturi kuo papildyti, iš esmės jo parodymai teisingai surašyti, prieštaravimų
nemato.
Teisme liudytojas S.
S. (notaras) iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 142-143), jog kreipėsi
į jį dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) berods steigimo patvirtinimo dokumentų,
ir kad būtų galima įmonę registruoti juridinių asmenų registre. Kadangi
klausimai tam turėjo būti išspręsti, o baigiamieji dokumentai pasirašomi Ūkio
ministerijoje, buvo paprašyta atvažiuoti ir dalyvauti, kad tuos dokumentus
pasirašius, juos būtų galima patvirtinti ir paskirtasis direktorius juos galėtų
nuvežti į juridinių asmenų registrą ir pateikti registruoti. Jis davęs
ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus, todėl daugiau išsamiau negali papildyti.
Be to, su B koncernu buvo tekę bendrauti ir prieš tai, kartas nuo karto teikdavo
notarines paslaugas. Jų teisininkas, dabar gal advokatas J.
J. kreipėsi, dėl to, kad gali prireikti tokio pobūdžio paslaugų. Juodu derino
kokių dokumentų gali reikėti ir panašiai. Tai buvo, kaip įprasta. Tuo pačiu
buvo nurodytas telefonas N. P., ir jam su šia teko
bendrauti telefonu. Be to, jam atrodo, jog jų telefoniniai pokalbio įrašai yra
padaryti. Kaip suprato, dar prieš rengiantis registruoti įmonę, jau tyrimas buvo
atliekamas. Negali pasakyti, kada ir koks buvo pats pirmas pokalbis su Pažūsiene.
Į tai, kada buvo įmonės steigimo dokumentų pateikimas notarui patvirtinti, tai
bijo sumeluoti, prieš mėnesį, prieš 3 savaitės, prieš dvi savaites, toks
neapibrėžtas laikotarpis. Be to tuo metu buvo toks rutiniškas darbas, tiesiog
kreipiasi įvairūs klientai, tame tarpe ir šitas. Tačiau iš pradžių buvo renkama
informacija, ką reikės tvirtinti, kokie dokumentai bus pateikiami. Tai gi
klientai ruošiasi ir kai jie galutinai sako, kad bus veiksmas, reikės
patvirtinti, tai jis ir sprendžia. Atsakė, jog jis savo ankstesniuose
parodymuose konkrečiau, manau, nurodė, dabar tikrai neatsimins. Tačiau pirmas
susitikimas buvo, o su N. P. buvo tik tai telefoniniai
pokalbiai. Susitikimas galėjo būti tik su J. J., jisai
buvo (duomenys neskelbtini)koncerno teisininkas. Be to, su šiuo galėjo būti ir
ne telefoninių pokalbių, o galėjo būti jo (liudytojo) biure. Taip pat atsakė,
jog jam ikiteisminio tyrimo metu buvo duotas perklausyti pokalbis su N. P., viskas yra užfiksuota. Greičiausiai tai vienas iš
pirmųjų pokalbių su N. P.. Bet tikrai negali pasakyti,
ar tai pirmasis, ar antrasis pokalbis. Tačiau jie neilgai telefonu bendravo.
Gal pora skambučių buvo. Tas pokalbis labai puikiai įrašytas, jį nustebino, kad
jau atliekamas tyrimas. Jis tame pokalbyje atpažino, kokie ten asmenys. Perklausius
prie bylos pridėtą garso įrašą (Nr. 08 10 10 fstt0l 2 min. 58 s. iš
kompaktinio disko 1-518-08), liudytojas atsakė, kad pokalbyje jo balsas.
Skambino duotu telefonu, kaip supranta N. P., ir su ja bendravo. Dėl minčių skirtumo, tai buvo
spręsta paprastai, buvo pateikta steigimo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, o jis
po to tvirtino, kad įstatai ir pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimams,
juos galima registruoti. O steigimo sutarties jis notariškai netvirtino. Be to
tas Vyriausybės nutarimas buvo keistai surašytas, nes jį buvo galima taip, ir
taip suprasti. Žiūrint istoriškai, vėliau matė, lygtai nutarimo projektą,
kuriame buvo steigimo sutarties pasirašymas, ar kažkas panašaus išbraukta. Kas
jį išbraukė, kodėl čia taip, čia tik sąmokslo teorija galėtų atsakyti, negali
pasakyti. Paskui vėliau visa tai pamatė, kaip pakviečia .... be to, atsakė,
kad pas jį klientas atėjo su Vyriausybės nutarimu.
Liudytoja S. V. teisimui
iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 179), jog ji dirba (duomenys
neskelbtini). Atliko projekto ekspertizę, nes gavo projektą. Jai buvo neaiškus
tas projektas. Todėl pasitarė su vedėja, parašė išvadą vadovaudamasi Europos Bendrijos
teise ir šį atidavė vedėjai. Vedėja įvertino. Projektas turėjo patekti į teisės
skyrių, raštas buvo atiduotas teisės skyriui, ten buvo diskutuojama. Tada
raštas atsidūrė pas pirmininką. Pirmininkas pakvietė, klausė ar tikrai ji
įsitikinusi. Jie dar buvo bendravę su Europos teisės departamentu, buvome
išvadą pateikę. Pas juos buvo posėdis, per tą laiką nespėjo pasirašyti to
rašto. Tada jai tą raštą pasirašė pirmininkas ir ji nunešė į Vyriausybę ir Ūkio
ministeriją. Be to, dėl jų institucijos funkcijų, tai jie pagal Europos
Bendrijos teisę atlieka projekto ekspertizę, t.y. ar atitinka Europos Bendrijos
teisei projektas dėl valstybės pagalbos. Yra nustatyta funkcija Konkurencijos
tarybai atlikti projekto ekspertizę, teikiant Vyriausybei, ar kai klausimas
svarstomas Vyriausybėje. Žiūri, ar yra neatitikimų, ar atvejų, kad nebūtų pažeista
Europos Bendrijos teisė, ar atitinka reikalavimus. Taigi jie duoda išvadą. Jis
prisimena kokios jos buvo pastabos. Šis projektas pagal Europos Bendrijos teisę
turi būti vertinamas taip, ar privatus investuotojas šituo atveju taip
pasielgtų, kaip elgtųsi Vyriausybė. Vadovaudamasi nuostata, jog abejotina, ar
privatus investuotojas taip elgtųsi, todėl tokią išvadą parašė. Į tai, koks
buvo pirkimo būdas, tai neturėjo reikšmės, tai nebuvo būdas. Ji neprivalo
vertinti pirkimo būdo. Konkursas išsprendžia valstybės pagalbos elementą. Jei
yra konkursas, tai galima sakyti, kad valstybės pagalbos nėra. Be to, kiek žino
konkurso nebuvo. Kai ji su E. M. bendravo,tai ji manė,
kad turėjo būti konkursas, bet ji to dalyko nevertino, nes tai ne jos kompetencija.
Tačiau konkursas vertinamas pagal valstybės pagalbos kriterijų. Kai statomas
koks nors objektas, tai parenkamas optimaliausias variantas. Čia buvo objektas
statomas ir pasirenkamas objekto statytojas. Tai yra viešieji pirkimai,
konkursas vertinamas kita prasme. Šiuo atveju ji vadovavosi tuo, jog matomai
konkurso nebuvo, todėl priėmė tokią nuostatą. O, ar turėjo būti konkursas, tai
ne jų institucija sprendžia. Perklausius prie bylos pridėtą garso įrašą (FSTT06,
Nr. 358), atsakė, jog garso įraše yra jos balsas. Ji kalbėjosi su N. P.. O buvo kalba apie pirkimo būdą, nes iš projekto,
kuris buvo pateiktas nebuvo aiškios sąlygos. Todėl pasidomėjo tuo klausimu.
Norėjo, kad būtų skaidrus procesas. Norėjo žinoti kokia situacija, koks
pasirinkimo būdas, ar nėra išeliminuojamos mažos bendrovės. Norėjo žinoti, ar
tai yra skaidru ir visiems priimtina. Be to, Vyriausybės projektas į tarnybą atėjo
po pietų 16.00 ar 15.00 val. Apie tą projektą ji nieko nežinojo, todėl jai tos
aplinkybės buvo aktualios. Turi mintyje, jog valstybės pagalbos atveju, kai yra
konkursas, tai vyksta skaidriai. Kai yra konkursas, tai laikoma, kad valstybės
pagalbos nėra. Taigi šituo atveju, ji skambino N. P.. Tačiau
kitas pokalbis buvo, kai jai skambino. Patikslina jai N. P. skambino.
Kai gavo projektą, matė, kad projektą pasirašiusi O. L..
Tačiau kai sekretorė jai į rankas padavė projektą, tai jai pasirodė keista, kad
taip greitai tas projektas paduotas. O. L. pasakė, kad
nieko nežino, kad jai šis projektas buvo duotas. Ji pasakė, kad dėl projekto
reikia skambinti N. P.. Todėl turbūt ji paskambino. Kai
ji paskambino, tai norėjo išsiaiškinti aplinkybes, klausė kas čia per
projektas. O paskui kitą dieną perskambino N. P., kai jų
išvada buvo parašyta, klausė kodėl raštas vėluoja į Vyriausybės posėdį. Jų
nuomonė šituo atveju turėjo būti išreikšta. Paprašė, kad raštas būtų įdėtas.
Šis pokalbis buvo prieš Vyriausybės posėdį. Tačiau, kiek žino, jos raštas į
Vyriausybės posėdį nepateko, o į Vyriausybę pateko po posėdžio. Nors senai
buvo, neprisimena. Kitą dieną ji jau nespėjo į Vyriausybės posėdį pateikti to
rašto, nes pas juos buvo tarybos posėdis. Tačiau ji nunešė į teisės skyrių šį
raštą. Pirmininkas nebuvo pasirašęs, nebuvo įvertinęs. Išvados dėl projekto po
posėdžio pateko į Vyriausybę. Taigi pateikė, nes turėjo pateikti Vyriausybei.
Norėdama paskubinti procesą nunešė raštą į Vyriausybę. Taip pat atsakė, kad jai
ikiteisminio tyrimo metu davė šį pokalbį išklausyti. Tačiau N.
P. jos neįtikinėjo. O ji N. P. skambino, nes norėjo
pasitikslinti, ar nereikia skelbti konkurso. Kadangi norėjo pasitikslinti, tai
ji negalėjo jos įtikinėti. Nemano, kad tai įtikinėjimas. Ji vadovaujasi Europos
Bendrijos teise, todėl jos negalėjo įtikinėti. Į tai, kokia reikšmė pokalbio,
tai, ji kai projektą gauna, pasižiūri koka yra pateikta informacija, nes
kartais būna kitų institucijų pastabos, taigi kas pagal sritį jiems privalu
vertinti. Negali pasakyti gerai ar blogai yra tai, ką gauna, tiesiog skambino projekto
rengėjams, tai teisinė praktika. Be to informacija ne visada būna parašyta
pažymoje, todėl pasiskambino pasiaiškinti situaciją. Į tai, ar vertinti, ar bus
tik didieji vartotojai ir atkris mažiukai, tai, jei būtų parašyta, kad bus
konkursas būtų aiškiau, bet šito nebuvo parašyta. Kas teikė medžiagą
Vyriausybės nutarimui, nežino, tik žino, kad iš Ūkio ministerijos, nes gavo
medžiagą iš Ūkio ministerijos į sekretoriatą. Be to sekretorei buvo pasakyta,
kad skubu. Tačiau sekretorė neįspėjo dėl šios situacijos, ji padavė raštą
paprastai. Jei būtų informuotas vadovas, tai tą projektą būtų atidavę Vyriausybės
posėdžiui tiesiogiai. Į tai, ar buvo skubos tvarka, tai ji ant savo rašto nematė,
kad būtų parašyta skubos tvarka. Ji rašė, kad Vyriausybė priėmė nutarimą,
tačiau visą medžiagą pateikė Ūkio ministerija, nes matė, kad rengėjas Ūkio
ministerija. Mano, kad jei rengėjas Ūkio ministerija, tai gal ir projektas Ūkio
ministerijos. Į tai, ar žino, kad Ūkio ministerija pateikė, tai gali
patvirtinti, kad ponas Stanikūnas dalyvavo posėdyje. Kai
būna rengėjas, teikėjas, tai būna nurodytas to projekto rengėjas. Ji gali
patvirtinti, iš kur projektą gavo. Šiandien aišku, kas rengė medžiagą. Gali
pasakyti, ką davė ir į ką atsakė, o tai Ūkio ministerijos darbas. Kas teikė
Vyriausybei negali patvirtinti. Į tai, kodėl nešė atsakymą dviem adresatams,
t.y. į Vyriausybę ir Ūkio ministeriją, tai medžiaga į Vyriausybės posėdį
nepateko. Norėdama paskatinti procesą, pati tiesiogiai nunešė dokumentus. Su
vedėja pasitarė, ar nešti dokumentus, nes tokie klausimai būna svarstomi.
Dokumentas gali būti siunčiamas ir elektroniniu paštu. Tačiau, kad žinotų
Vyriausybė jų poziciją, ji pati nunešė pasitarusi su vedėja. Taigi ji atsakymą įdėjo
į langelį. Dėl skaidrumo, į tai, ar buvo požymių, kad nėra skaidrumo, tai
negali pasakyti, kad šio nebuvo. Aiškinamajame rašte parašyta, kad valstybė
pasilieka mažesnę dalį ir jai buvo įdomu kodėl. Buvo sakinys parašytas, kad yra
noras, interesas „Achemos“ turėti terminalą. Jai buvo įdomu, kaip šiuo atveju
traktuojamas skaidrumas, ar iš tikrųjų tik B yra suinteresuota dėl šio
terminalo. Į tai, ar turėjo kontaktų su G. M., tai ne. Į
tai, ar yra konkursas numatytas pagal Europos Bendrijos teisę, siekiant, kad
būtų suteikta valstybės pagalba atrenkant privatų investuotoją, tai pagal
valstybės pagalbos principus yra kiti dokumentai, tai vienas dėl akcinio
kapitalo investavimo, jei privatus investuotojas tokiomis sąlygomis neina, tai
gali būti suteikta valstybės pagalba. Parduodant žemę, ar įsigyjant žemę yra
nustatytos sąlygos Europos Bendrijos teisės, yra išreikšta Komisijos nuomonė,
kada yra konkursas. Jei yra konkursas, tai galima manyti, kad pagalba nebuvo
suteikta. Ar parenkant investuotoją turi būti konkursas, tai padarant sąlygas
konkursui turi būti nustatomi kriterijai. Dėl paties konkurso, tai yra Viešųjų
pirkimų direktyva. Jei yra įvykęs procesas, tai negali kištis ir vertinti, ar
buvo konkursas, ar nebuvo. Jie manė, kad gali būti konkursas. Negali neigti,
kad būtų blogas kitas pirkimo būdas. Į tai, ar buvo atlikta ekspertizė, tai
ekspertizę jie atlieka pagal tvarką. Pagalbos teikėjas galėjo prašyti atlikti
ekspertizę. Jie būtume pateikę išvadą, bet nebuvo prašymo ekspertizei atlikti.
Projekte nebuvo prašyta atlikti ekspertizę. Turėjo būti paprašyta atlikti
ekspertizę, pateikti išvadą, bet to nebuvo. Į tai, ar tai buvo valstybės
pagalba, kas konstatavo, kas nustatė, tai gali būti valstybės pagalba. Dėl
valstybės pagalbos buvimo, ar nebuvimo, Europos Komisija priima sprendimą, o jų
gali būti tik išvada, jų nuomonė gali atitikti valstybės pagalbos kriterijus, tačiau
daro prielaidą. Be to, į tai, ar N. P. ją telefonu
įtikinėjo, įtikino, tai galbūt ši paaiškino, tačiau ne įtikino. Jos
(liudytojos) negalėjo niekas įtikinti, nes poziciją buvo pareiškusi. Negali
pasakyti, ar tai buvo įtikinėjimas, ar kažkokia prievarta, ar panašiai. Tačiau
jai N. P. paaiškino aplinkybes.
Teisme liudytojas G.
D. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 180, 181), jog jis dirbo (duomenys
neskelbtini). Pamena, jog iš Ūkio ministerijos buvo gautas raštas. Po ko jis su
generaliniu direktoriumi kalbėjo, šis jam pasakė parašyti atsakymą į tą raštą.
Kas Ūkio ministerijos rašte buvo parašyta, jiems buvo įdomu, bet įmonės
vadovybė nutarė šiame projekte nedalyvauti, nes valdžia, akcininkai, nesiruošė
dalyvauti, tokių planų neturėjo. Nes 2008 prasidėjo problemos su pinigais,
neturėjo nei pinigų, nei laiko, todėl surašė tokį raštą, jis pasirašė kaip to rašto
rengėjas. Tačiau į tai, kas buvo ministerijos rašte dėl dalyvavimo gamtinių
dujų terminalo statybose, kokios buvo sąlygos, kokie terminai, tai šiame buvo nurodyta,
ar per 10 dienų pateikti atsakymą, ar kažkas panašaus. Rašte buvo prašoma
atsakyti per 10 dienų, ar įmonė norėtų dalyvauti tokiame projekte. Gali klysti,
nes daug laiko praėjo. Gali būti, kad buvo nustatytos 5 dienos. Tačiau šios
dienos jiems nieko nereiškė, nes kaip minėjo lemiamas dalykas buvo, jog jie
neurėjo lėšų, nei strateginės nuostatos plėstis. Be to, iš esmės atsakė, jog
jis ikiteisminio tyrimo metu išsakė tik savo nuomonę į tyrėjo pateiktus
klausimus, nes jis praktikos šioje srityje neturi.
Teisme liudytojas V.
S. (UAB „(duomenys neskelbtini)) iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b.l.
181), kad iš žiniasklaidos sužinojo, kad buvo planuojamas statyti terminalas. Jų
įmonė dujas vartoja, o šių per metus suvartoja apie 20 milijonų kubinių metrų
per metus, o 2008 metais šių suvartodavo 40 milijonų kubinių metrų. Jų įmonė
(jos padaliniai) yra Akmenėje, Prienuose, Trakuose, Ukmergėje. Į tai, ar iš
Ūkio ministerijos gavo pasiūlymą dalyvauti, ar žinojo apie ruošiamą pastatyti,
eksploatuoti gamtinių dujų terminalą, tai jis žino tik iš laikraščių. Tačiau jo
žiniomis jų bendrovė buvo iš smulkiųjų vartotojų. Jei būtų bendrovė gavusi
pasiūlymų, ar jie būtų dalyvavę, atsakė, jog ne. Be to, kiek laiko reikėtų
pasiruošti, tai sunku pasakyti, tai priklauso nuo konkurso medžiagos, o jos
nematė, todėl negali atsakyti. Ikiteisminio tyrimo teigė, kad 5 dienų terminas
nepakankamas, tačiau taip tiksliai negalėtų pasakyti, nes nematė konkursinės
medžiagos. Tyrėjas jo paklausė pagal projekto dydį, todėl šiam atsakė, kad
neužtektų 5 dienų, nes jiems reikėtų valdybos posėdžio sprendimo. Tačiau neįmanoma
per tokį trumpą laiką sušaukti valdybos posėdžio, nes žmonės dirba Londone,
Škotijoje, todėl dalyvauti negalėtų. Į tai, kad apklausoje nurodyta, kad per 5
dienas nespėtumėte paruošti pasiūlymo dalyvauti, ar parodė, kas per pasiūlymas,
ką reikėtų atsakyti, atsakė, kad konkursinės medžiagos nematęs. Neįvertinęs konkursinės
medžiagos, negali pasakyti, kiek laiko reikia pateikti konkursinį pasiūlymą. Be
to jis nematęs konkursinės medžiagos. Tačiau jų bendrovė dalyvauja konkursuose.
Į tai, jei trūktų laiko, kaip bendrovė elgtųsi, tai negali pasakyti,
neturėdamas informacijos. Kiekvienu atveju jie elgiasi skirtingai, priklauso
nuo įmonės suinteresuotumo dalyvauti tame projekte. Tačiau šiame projekte jie
nebuvo suinteresuoti dalyvauti. Matote, nerealūs terminai pateikti pasiūlymą.
Tačiau paprastai prašo pratęsti terminą, nes galima prašyti.
Liudytojas Ž. Z.
iš esmės paaiškino (t.17, b.l. 181), atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo
apklaustas dėl vieno telefoninio pokalbio. Nepamena, ar jis skambino N. P., ar ji skambino jam. Tačiau jis skambino, nes tuo
metu gavo paklausimą iš Londono advokatų kontoros, kad yra skirta Europos
Sąjungos lėšų studijai atlikti dėl suskystintų dujų terminalo statybos.
Užsienio advokatai prašė pasiteirauti, kas vyksta Lietuvoje, ar yra
bendradarbiavimo galimybė. Paskambino N. P. ir paklausė kas vyksta. N. P. atsakė,
tai, kad Ūkio ministerijai poreikio teisiniam darbui nėra, galvojama, kad bus
steigiama speciali ar bendra įmonė dėl terminalo statybos, kad bus priimami
sprendimai ateityje dėl to, tuo pokalbis ir baigėsi. Taigi tuo metu nieko
konkretaus nevyko. Jam kaip advokatui rūpėjo turėti darbą. Tačiau tai buvo
vienintelis pokalbis su N. P.. Perklausius garso įrašą
pridėtą prie bylos ( BSTT01- 080710, Nr. 1740), atsakė, kad tai jo balsas,
kalbėjo su N. P.. Tai pokalbis, iš kurio jis sužinojo
apie gamtinių dujų terminalą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnas
viso pokalbio nedavė išklausyti. Tačiau, kaip minėjo, jis skambino N. P., gavo informaciją, tai tas pokalbis. Taip pat atsakė,
kad jų pokalbio metu buvo paminėtą Bronislovo vardas, buvo minima, B. Jis jo
apklausos metu pasakė, kad buvo minėta tema ir Bronislovas. Jis, galvoja, jog N. P. kalbėjo apie B. L.. O B vienas
didžiausių dujų vartotojų. Taigi to pokalbio tikslas buvo pasiteirauti, ar yra
teisinio darbo, tačiau N. P. pasakė, kad nėra. O skambino
kaip pažįstamai N. P., kuri galbūt kažką gali pasakyti. Nes
viešoje erdvėje buvo informacijos, be to amerikiečiai klausinėjo, kas vyksta
Lietuvoje, ar yra galimybė bendradarbiauti.
Teisme liudytojas J.
J. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 181, 182), kad buvo A
advokatas, tiksliau advokato padėjėjas, atstovavo „Achemą“ gamtinių dujų
terminalo steigimo projekte, tvarkant teisinius klausimus. Be to, jis susisiekė
su klientu dėl dokumentų, kurie buvo rengti, tai yra kliento komercinė
paslaptis. Klientas neprieštaravo, kad jis duotų paaiškinimus dėl kontaktų su
ministerijos darbuotojais. Taigi jis gali paaiškinti dėl to, kiek tai nesusiję
su dokumentais, terminalo klausimais. Be to, jis buvo akistatoje, kiek buvo
klausta apie susitikimus, tą jis patvirtintų. Į tai, ar buvo kuris iš asmenų,
kaltinamų šioje byloje klientas, tai ne. O akistata, kurią paminėjo buvo N. P. prašymu. Tuomet buvo klausimai apie tai, kada jiedu susipažino.
O susipažino, tai kai gavo iš kliento 2008 m. rugpjūtį pavedimą. Tas
susitikimas buvo pas A. I. kabinete. Tuomet susipažino, ten
dalyvavo N. P.. Į tai, ar tai buvo atsitiktinis
supažindinimas, tai ne. Tai ne atsitiktinis susitikimas, nes vyko susipažinimas
su jo klientu A. L., kuris yra A grupės viceprezidentas. Taigi
į minėtą susitikimą ėjo, vykdydamas pavedimą, rengti bendrovės steigimo
dokumentus. Į tai, ar jam sakė, kad turės jis su N. P. spręsti
klausimus vertinant dokumentus, tai kalba ėjo, kad ketinama steigti bendrovę. Tai
natūralu, kad buvo kažkas užsiminta. Be to, jis akistatos metu paminėjo, kad N. P. gavo nurodymą, kad teisiniais klausimais dėl
terminalo turi bendrauti su juo (J. J.), tą patį gali
patvirtinti ir šiuo metu. Tačiau susitikimas buvo dalykinis. Be to, kai jis išgirdo
iš kliento bendrovės steigimo idėją, buvo nurodyta kontaktuoti teisiniais
reikalais su N. P.. Ji vadovavo teisės departamentui. Į
tai, ar iš N. P. yra gavęs dokumentų, susijusių su
atrankos būdu, tai žino, kad B buvo pakviesta ir konkursą laimėjo. Tačiau jis
iki to minėto susitikimo N. P. nepažinojo. Kadangi mano,
jog dauguma paaiškinimų būtų susiję su pateiktais dokumentais, todėl atsisako pateikti
paaiškinimus dėl byloje esančio garso įrašo, susijusio su juo. Į tai, ar A. I. pažinojo iki A pavedimo vykdymo, tai ne. Jis šį pažino
tuomet, kai atvyko į ministeriją su A. L.. Tačiau su A. I. kelis kartus teko bendrauti susitinkant ministerijoje,
vykdant pavedimą. Į tai, ar telefonu kalbėjo su A. I.,
tai, kiek atsimena, ne. O elektroniniais laiškais, tai nėra įsitikinęs, ar bendravo,
bet mano, kad nebendravo. Į tai, ar tie susitikimai vyko pradžioje, ar į
proceso pabaigą, tai, mano, kad sunku pasakyti, nes procesas vyko ganėtinai
ilgai, tiksliai negali įvardinti. Į tai, ar akis į akį bendravo su A. I., tai abejoja. Be to, A. I. teisinių
klausimų nesprendė, todėl mano, kad akis į akį neturėjo apie ką kalbėti. Į tai,
kas dar su A. I. tame susitikime buvo, tai mano, kad galėjo
būti N. P., nes teisiniais klausimais dirbo su ja, galėjo
būti N. B., kadangi jis buvo pavaldus A.
I..
Teisme liudytojas D.
K. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 182), jog dirba (duomenys
neskelbtini). Kiek prisimena, rugsėjo mėnesį vyko ministerijų valstybės
sekretorių pasitarimas, buvo patalpinta medžiaga į vidinį serverį. Valstybės
tarnautojai turi priėjimą prie medžiagos. Prieš kiekvieną posėdį pasitikrini,
ar visi klausimai suderinti. Buvo klausimas dėl valstybės turto investavimo. Paprastai
į tokius klausimus nekreipia dėmesio, kol ministerija neturėjo su jais derinti.
Tačiau formaliai turto investavimas praktikoje būna konteinerių, autobusų
perdavimas ir t.t. Tačiau ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo metu G. M. pristatė klausimą. Buvo pasakyta, kad kalba eina apie
suskystintų dujų terminalą. Atrodė klausimas nereikšmingas, o jis buvo
neskaitęs medžiagos. Tačiau po (duomenys neskelbtini) buvo pasimokę. Pradėjo
žiūrėti kas vyksta. Kažkuris atstovas, nepamena kuris, pasakė, kad turi būti
derinama su Europos teisės departamentu. Po to į šį klausimą dar įtraukė
Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos tarybą. G. M. tam
neprieštaravo. Atstovai nusprendė, kad turi būti suderinta su tomis
institucijomis, kai bus teikiama svarstyti Vyriausybei. Kažkas pasakė, kad
planuojama tą klausimą svarstyti ketvirtadienio posėdyje. Buvo antradienis,
reikėjo į ketvirtadienį pateikti išvadas. Derinimui buvo likę laiko - pusantros
dienos. Jis grįžo į departamentą, gavo iš Ūkio ministerijos suderinti raštą. Po
ko jie parašė išvadą. Ketvirtadienio posėdyje nei pagrindinėje, nei
papildomoje darbotvarkėje to klausimo nebuvo, bet galima prašyti klausimą
įtraukti į posėdį. Jis savo išvadą atidavė Ūkio ministrui. Vyriausybės posėdyje
buvo nuspręsta pritarti suderinant iki premjero pasirašymo. O prieš šiam pasirašant
visos institucijos dar suderindavo. Į tai, kam reikėjo Viešųjų pirkimų
tarnybos, tai, parenkant investuotoją turėtų būti laikomasi Viešųjų pirkimų
direktyvos, todėl reikėjo Viešųjų pirkimų tarnybos. Parenkant investuotoją laikomasi
procedūros. Vyriausybė pirko, tai pagal analogiją taikomos tos pačios taisyklės,
todėl buvo prašoma suderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba. O dėl konkurencijos,
tai situacija galima tokia, kad vienam subjektui gali būti suteiktos privilegijos.
Gali būti ir kitų pažeidimų ne tik dėl viešųjų pirkimų. Be to „Leo Lt“ atveju,
kadangi buvo turtinis įnašas, tai buvo nuspręsta, kad turto nereikia. Šiuo
atveju buvo kalba apie pinigus, juos bet kas galėjo įnešti, ar didžiausias vartotojas,
ar mažiausias, ar apskritai kažkas iš Europos Sąjungos. Be to, į tai, ar tose
procedūrose matė A. I., tai jo raštas atėjo derinimui. Tačiau
dėl to jis V. N. atidavė savo raštą. Be to į tai, ar 2008-09-16
valstybės sekretorių pasitarime prisimena apie ką A. M. kalbėjo
pristatymo metu, tai, kai eina klausimai, kuriems nesi pasiruošęs sakyti
pastabas, tai vena ausim klausai ir darai savo darbus. Kai pradėjo eiti kalba
apie dujų terminalą, tai tuo metu pradėjo klausyti. Kadangi pastabų nebuvo, tai
klausimas buvo dėl suderinimo. Į tai, ar su G. M. turėjo kokius
tai darbus dėl suskystintų dujų terminalo, tai ne. Be to, jis pirmą kartą apie
ketinimus steigti dujų terminalą išgirdo vyriausybės sekretorių pasitarime.
Buvo paskelbta medžiaga, ji buvo prieinama. Klausimas buvo dėl valstybės turto
investavimo, todėl nusprendė, kad tas klausimas neturi nieko bendro su Europos
Sąjunga. Tačiau per atstovų pasitarimą suprato, kad šis klausimas gali turėti
kažką bendro su Europos Sąjunga. O viską pasakyti, pamačius tik medžiagą,
neįmanoma. Tačiau klausimas buvo tik dėl suderinimo. Tačiau suprato, kad gaus
medžiagą. Kokius dokumentus pamatė, tai esmė buvo tai, kad jis grįžęs iš
sekretorių pasitarimo paėmė iš serverio medžiagą. Tą pačią dieną iš Ūkio
ministerijos gavo raštus ir iš A elektroniniu paštu, ar faksu atėjo dokumentas.
Į tai, ar steigimo sutarties projekte buvo minimas privatus investuotojas,
negali pasakyti, nes neskaitė. Tačiau šiuos dokumentus jis persiuntė jų
departamento darbuotojai E. M. paruošti atsakymą. Taigi
jiems šiuo atveju buvo svarbu Vyriausybės nutarimą įvertinti aspektu, kaip yra
parenkamas privatus investuotojas. Dėl įstatų negali pasakyti, tai jie turėtų
būti byloje. Taip pat, kad reikia vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, tai yra
Europos Komisijos Komunikatas, o šis yra Komisijos išleistas Europos teisės
aktų išaiškinimas. Į tai, ar parenkant privatų investuotoją yra komunikate
įtvirtinta, kad konkurso būdu reikia atrinkti investuotoją, ar yra numatyta,
kad reikia principų laikytis, tai jam atrodo, jog principais. Į tai, ar 2008
metais Lietuvoje buvo teisinis reglamentavimas dėl privataus investuotojo
atrankos, tai jam atrodo, kad tuo aspektu nevertino.
Teisme liudytoja R.
J. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 183), kad ji dirba (duomenys
neskelbtini), o tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Dėl suskystintų gamtinių
dujų terminalo, tai nelabai ką atsimena. Tačiau pasikėlus medžiagą, pamatė, kad
teikė teisinę išvadą. Buvo Vyriausybės nutarimo projektas dėl naujo juridinio
asmens - suskystintų dujų terminalo steigimo, dėl jo teikė išvadą tiek Ūkio
ministerijai, tiek į ministerijų atstovų pasitarimą. Į Prieš tai į Teismingumo
ministeriją iš Ūkio ministerijos buvo atsiųstas bendra tvarka raštas ir
projektas su prašymu derinti skubos tvarka. Tai buvo Ūkio ministerijos 2008-09-08
raštas, kurį jie gavo departamente 2008-09-10, po visų vizavimų iš vadovybės. 2008-09-15
dieną parengė išvadą ir iš vakaro gavo medžiagą ministerijos atstovų
pasitarimui. Tas pačias pastabas, kurias nurodė rašte, jie pakartojo jų
pažymoje, kuri teikiama ministerijos valstybės sekretoriui. Kadangi neturėjo
daug laiko susipažinti, tai buvo tik esminės pastabos, kiek jie atmetė
problematiką dėl pasirinkimo steigėjo -privataus juridinio asmens, ar tai
atitinka teisės aktus. Be to šis klausimas turėjo būti derinamas su Europos teisės
departamentu, kad tai nepažeistų konkurencijos reikalavimų ir nacionalinio
tesės akto atitikimo. Be to, anksčiau jokios medžiagos nebuvo gavę, tai buvo
pirmas projektas. Pagal tą medžiagą pateikė tokią išvadą. Viskas vyko bendra
tvarka, ji nebuvo gavusi specialių nurodymų, kad reikia skubiai, skubinti. Tačiau
buvo neįprasta, nes paprastai procedūra ta, kad jų raštas iškeliaudavo,
pastabos buvo derinamos bendra tvarka ir teikiama į Vyriausybės pasitarimą. Šiuo
atveju stadija buvo peršokta iš teikiama iš karto į valstybės sekretorių pasitarimą.
Kiek žino, tai jų pastabos buvo perskaitytos ministerijų valstybės sekretorių
posėdyje. O, ar į pastabas buvo atsižvelgta, neatsimena, nesidomėjo.
Teisme liudytojas P.
N. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b.l. 194, 195), jog nelabai ką gali paaiškinti
apie tą gamtinių dujų terminalą. Šitoje istorijoje, tai jie buvo gavę pasiūlymą
iš Ūkio ministerijos dalyvauti terminalo statyboje. Tačiau, kadangi artėjo
Ignalinos uždarymas, todėl reikėjo modernizuoti „Lietuvos elektrinę“. Jie
neturėjo galimybės dalyvauti tos įmonės (terminalo) statyboje. Ūkio
ministerijai parašė, kad neturi galimybės dalyvauti. Be to (duomenys
neskelbtini)“ gali kūrenti mazutą, gali kūrenti dujas. Tačiau dujų sunaudodavo įvairiai.
O kiek vidutiniškai per metus šių suvartodavo, sunku pasakyti, nes 8 blokai,
juos reikia, ar vieną, ar kitą iškūrenti. Tačiau dujas jie pirkdavo tik
pabandymui. Pripažino, jog iš Ūkio ministerijos gavo raštą. Su šiuos ir prie jo
pridėtais dokumentais susipažino. Jei būtą turėję pinigų tai taip, jie būtą
dalyvavę terminalo steigime. Tačiau, kaip minėjo, į šį raštą jie atrašė, kad neturi
tam lėšų, - dalyvauti įmonės steigime. Taigi atsakyme Ūkio ministerijai parašė,
kad (duomenys neskelbtini) reikia ruošti, ji turi pakeisti Ignalinos elektrinę,
todėl nedalyvaus įmonės steigime. Tačiau jis to rašto nerašė ir nesiuntė. Tačiau
daug tų raštų buvo, dabar prisiminti tą atsakymą sunku. Tačiau jis mano, jei
buvo raštas gautas, tai tikriausiai buvo ir atsakymas. Be to, neatsimena, kada
buvo gautas iš Ūkio ministerijos tas raštas – pasiūlymas, koks buvo nustatytas
terminas. Nes daug metų praėjo. Be to 5 dienų terminas pasiūlymo pateikimui jo
manymu yra pakankamas.
Teisme liudytojas A.
L. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 201), kad yra bendravęs su N. P. ir A. I., o G.
M. kaip politiką ir dirbusį institucijose yra tik matęs, su juo
nebendravęs. Kiek atsimena, buvo Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kad priimti
sprendimą, ar nustatyti, ar toks terminalas reikalingas Lietuvai. Kiek atsimena,
darbo grupės išvados buvo, jog tikslinga ir reikalinga. Kad, kaip privalumas
būtų, jei tokiame terminale, ar tokioje veikloje dalyvautų ir dujų vartotojai.
Po to, kiek pamena, jie gavome kvietimą išreikšti savo nuomonę, ar jie sutiktų
dalyvauti studijoje, kuri pasakytų dėl tikslingumo, ar ekonomiškumo tokio
projekto. Atrodo buvo toks kvietimas iš Ūkio ministerijos. Apsvarstę tokį
sprendimą valdyboje, priėmė pozityvų sprendimą, kad jiems yra įdomu, nes B yra
vienas iš pagrindinių ir didžiausių dujų vartotojų. Be to, ta idėja, kad ar
terminalas, ar alternatyvus dujų tiekimas iš Lenkijos ar iš kitur, buvo
nagrinėjama, jiems buvo žinoma labai senai. Kai buvo gautas pasiūlymas, jie
valdyboje, vienbalsiai priėmė sprendimą, kad dalyvauti. Apie tai informavo Ūkio
ministeriją. Po kažkurio laiko iš Ūkio ministerijos gavo, kad išskyrus juos,
kitos bendrovės nepareiškė pageidavimo ir noro dalyvauti tokios studijos
užsakyme. Tada jų klausė, ar jie irgi atsisakys, kadangi liko vieni, ar
prisidės. Kaip ir sakė, dujų alternatyvus gavimo klausimas jiems buvo strateginis.
Jie pasakė, kad sutinka, pasiruošę prisiimti riziką ir investuoti lėšas į
tokios studijos atlikimą. Atrodo pavasarį buvo gautas tas pranešimas dėl
studijos. Tikriausiai dar eigoje, kaip komisija atlikinėjo studiją, jie gaudavo
tas tarpines ataskaitas apie tą procesą. Matėsi, kad tas terminalas galimas
Lietuvoje. Po ko jie gavo, tikriausiai vėl gi, iš Ūkio ministerijos paklausimą
dėl dalyvavimo, ar nuomonės pareiškimo, jei būtų kuriama struktūra, dėl tokio
terminalo vystymo. Be to jų buvo klausta, ar jie sutiktų dalyvauti. Tai vėl gi
valdyboje apsvarstė, po ko jie priėmė principinį teigiamą atsakymą. Tas
klausimas juos domino ir atsakė, kad jie nori dalyvauti projekte. Juos po to
informavo, kad didžiosios bendrovės, kurios vartoja daug gamtinių dujų,
neišreiškė noro dalyvauti tame procese. Buvo kažkas pasakyta apie „Lietuvos
dujų“ atsakymą, kad gal būt šie dalyvautų, ar su kažkokiomis išlygomis, tačiau neprisimena.
Bet „Lietuvos dujus“ buvo kažką atsakę. Gavę tą laišką jie valdyboje pritarė,
jog dalyvaus pakvietime nurodytais klausimais. Po to, kiek pamena, jie
tikriausiai parašė raštą premjerui su siūlymu arba matymu, kaip tas turėtų būti,
ar kaip tas procesas turėtų vykti. Ir iš Vyriausybės išėjo patvarkymas, kad
Ūkio ministerija turėtų organizuoti procedūras, steigiant bendrovę. Jų darbas
po to vyko su Ūkio ministerija steigiant bendrovę. Kiek atsimena buvo įsteigta
uždaroji akcinė bendrovė, 80 procentų valdoma valstybės ir 20 procentų buvo
skirta privačiam investuotojui (duomenys neskelbtini). Proceso metu jie
diskutavo, kad 20 procentų (duomenys neskelbtini) yra per daug, nes tas
projektas, kaip jie galvojo, kad nėra komercinis, o daugiau politinis,
nepriklausomybės užtikrinimas Lietuvoje. Ir pagal tą dalį lėšų, kuri priklausė
ir jie turėjo įnešti, jie suvokė, kad tai nebus komercinis projektas, nebus
ekonominis, o tai bus daugiau lėšos išleistos, prisidedant prie to, kad toks
terminalas atsirastų. Todėl jie eigoje norėjo savo dalį pamažinti iki 10
procentų, tačiau jie liko prie 20 procentų. Be to, kalbant ir diskutuojant, kad
jeigu eigoje atsiras ir daugiau privačių investuotojų, tame tarpe ir
lietuviškų, kurie vartoja ir didesnius kiekius, tai, kad būtų galima jų (A) dalį
pamažinti, atsisakant, kad atsirastų ir daugiau vartotojų. Be to ir tam, kad taip
būtų sumažinta jų (duomenys neskelbtini)) investicinė rizika. Ir įsteigus tą
bendrovę, buvo suformuoti įstatiniai kapitalai. Jie iš savo pusės irgi įnešė
įstatinį kapitalą. Tačiau pasikeitus Vyriausybei, tos bendrovės veikla buvo
sustabdyta, ir jie gavo raštu tą informaciją, kad bendrovė yra likviduota. Tačiau
dar iki šiandien neatgavo įstatinio kapitalo lėšų, kuriom buvo suformuotas
įstatinis kapitalas. Tai yra, jie nežino, vėl gi neaišku, kaip ir kodėl buvo
likviduota bendrovė jiems nedalyvaujant ir šiandien dienai dar neatsiskaitant
su jais kaip su buvusiais akcininkais. Į tai, nuo kada pažįsta P. ir I,
tai jam atrodo jau buvo prasidėjęs studijos procesas, ar tai studijos užsakymo.
Tuomet jis buvo atvykęs pas A. I. kartu su jų advokatu J. J.. Jie aptarinėjo studiją, kaip viskas vyksta. Vienas ir
pagrindinių klausimų, kuris buvo tada ir egzistuoja šiandien dėl to terminalo,
tai yra, pastačius terminalą kaip jį eksploatuoti, nes reikalinga jungtis su
vamzdynais ir taip toliau. Kadangi A. I. kuravo
energetinę sritį, jiems buvo svarbu ne tik, išleidžiant pinigus, pastatyti, bet
iš tiesų aprūpinti dujomis, arba gauti galimybę aprūpinti dujomis. Ir tada kai jie
su A. I. susitiko, jisai pakvietė P., jai pristatė jį. Tada jie susipažino pirmą
kartą. Be to tuomet jis pristatė advokatą, su juo supažindino P.. J. jai
pristatė kaip jų atstovą, kuris kuruos ir ves teisinius klausimus, kurie bus
reikalingi dėl studijos ir tolesniuose veiksmuose, jeigu jie dalyvautų toliau. Taigi
jis pirmą kartą susipažino su Pažūsiene pas A. I. kabinete. Jį su Pažūsiene supažindino
A. I., pristatydamas, kad tai yra Ūkio ministerijos
teisininkė, kuriai priskirtas tas klausimas. Be to, dėl pirmo projekto, - dėl
gamtinių dujų terminalo steigimo atsirado, tai laiko neprisimena. O dėl
akcininkų sutarties, tai jie pradėjo diskuoti proceso pabaigoje. Ta prasme,
kaip gavo pranešimą, kad yra steigiama UAB ir kuriame dalyvauja valstybė ir jie.
Jis jų juristo, advokato J. yra prašęs,
kuris, beje, kaip taisyklė būna visuose jų procesuose, jei būna kažkokie
projektai, ruošiami kažkokie „draftai“, sutarčių variantai, ir taip toliau. Tai
šiuo atveju prašė, kad jis pasikeltų ir pasižiūrėtų, ką jisai iš praktikos turi,
kaip ruošinius ir ką jie galėtų pritaikyti, ir kaip pasiruošti. Tai tas
procesas, jo prašymas jam pasiruošti buvo duotas ankščiau, tačiau dėl sutarties
tarp akcininkų, jie pradėjo diskuoti ir vesti apie tą laiką, kada buvo jau
pasakyta, kad juos priima į UAB steigėjus kaip akcininkus. Kiek pamena, po A
rašto išsiuntimo apie manomą viziją, tokį raštą prezidentas L
buvo Ministrui pirmininkui parašęs. Tai yra kaip jie įsivaizduoja, kaip tas
procesas galėtų eiti, kad toks terminalas atsirastų. Kadangi jie, tiek kiek
tenka bendrauti su valstybinėmis institucijomis, visada žinojo, kad procesai
vykdomi labai ilgai. Tai tame rašte pagrindinės mintys buvo išdėstytos, kaip jie
verslo atstovai numato kaip galėtų tas projektas išsivystyti, kad turėtų loginę
baigtį. Tai yra, kad jie galėtų tą projektą ir tą objektą pastatyti. Ir kiek
prisimena, po to rašto, buvo dokumentas ar nurodymas, ar patvarkymas Ūkio
ministerijai, kad reikėtų paruošti Vyriausybės nutarimą, kuriame būtų
formalizuota arba įforminta to projekto vedimo ir įdiegimo eiga. Taigi, kad
nesigautų taip, kad daug ministerijų ir institucijų bendrauja, tačiau nėra
aiškios krypties ir direktyvos. Tai buvo Vyriausybės, neprisimena tiksliai
dabar, tačiau jis matęs tokį raštą, tikrai žino, kad toks dokumentas buvo iš
Vyriausybės išėjęs į Ūkio ministeriją. O ši ministerija turėjo paruošti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. Jis buvo susitikęs ir su A. I., kadangi jisai klausė, ar jie iš tikrųjų sutiktų eiti,
nes jau atsirado dvi pusės valstybėje, - ir privati kompanija dėl objekto
vykdymo. Į tai, kiek dirbo J., arba
kiek kontaktavo su
Pažūsiene , negalėtų pasakyti, nes visko detaliai neprisimena. Tačiau buvo
viskas procese ir jie ruošė dokumentus, kad galėtų įteisinti. Be to, J. jį informuodavo kaip visas procesas
vyksta. Jis (liudytojas) disponavo informacija, nes jis su Jurkoniu bendravo, šis pagrinde jam teikdavo variantus
kaip galėtų atrodyti vienokia ar kitokia sutartis. Jiedu pakankamai, nemažai laiko
kalbėjosi, diskutavo dėl akcininkų sutarties tarp privačios kompanijos ir
valstybės. Kadangi, kaip jis ir sakė, turėdami 20 procentų, jie suvokė, kad jie
nei įtakos, nei teisių toje bendrovėje neturės, tai numato įstatymas. Ir jie tai
norėjo formalizuoti, pasakydami, kad į valdymą iš A ir koncerno pusės jie nepretenduoja.
Tiktai jie norėtų eigoje gauti informaciją iš valstybės ir Vyriausybės, ką
jinai planuoja, kad jie galėtų derinti savo veiksmus ir priiminėti sprendimus. Tai
dėl to jie iš tikrųjų diskutavo. Be to, kaip minėjo, jie dar galvojo, kad
reikėtų jiems sumažinti jų galią, t.y. iš 20 procentų iki 10 procentų. Kaip sakė,
įvertinus tai, kad investicijos, jų supratimu, buvo grynai skirtos, tam kad
atsirastų toks terminalas, tačiau be ekonominės grąžos. Ir visi jie puikiai
suprato, kad privati kompanija negali švaistytis privačiom lėšom. Tačiau, jie
suvokė, kad dėl nepriklausomybės nuo gamtinių dujų tiekėjo, jie turi taip pat
įdėti savo dalį ir aukoti. Už tad, tam procese jie su Jurkoniu daug kalbėjo diskutavo. Taigi, kad gal būt jiems
reikėtų grįžti prie 10 procentų, kad palikti oficialią galimybę kitiems
prisijungti ir, kad šie prisiimtų taip pat rizikos tame terminale didesne
dalimi. Be to, jis ir sakė, kad J. bendravo
su N. P. ruošiant sutartis tarp akcininkų A ir
Vyriausybės. Jam buvo duota ta užduotis. Į tai, ar platesniais klausimas jiedu bendravo,
tai, vėl gi, po keturių metų sunku prisiminti kaip viskas buvo, kai per dieną būdavo
po 5-10 susitikimų. To ko neprisimena negali sakyti. Negali detaliai pasakyti, kokias
sutartis dar papildomai darė, ir kiek jie bendravo su Pažūsiene. Tačiau jo (liudytojo) buvo
tiktai prašymas, kad paruoštų visus reikalingus dokumentus, kad bendrovė galėtų
būti įsteigta, ir kad, ruošiant dokumentus, nebūtų padaryta žala koncernui, ir
kad koncernas nepatirtų papildomos žalos, išskyrus investiciją. Dėl Vyriausybės
nutarimo dėl terminalo steigimo, tai dėl to, kuris atsirado galutinis ir nuo
pirminio jisai keitėsi. Kadangi, kaip jis ir sakė, sprendime arba to projekto
vystyme atsirado ir antra pusė, tai yra privati kompanija, kuri taip pat turėjo
savo supratimą, kaip turėjo būti vystomas projektas, tai pasikeitimas pagrinde
vyko dėl to, kaip užtikrinti, kad tas objektas būtų darbingas. Pagrindinis tada
buvo iškilęs klausimas, kuris vystomas projektas, o kaip padaryti, kad „LD“,
kurios atsisakė ir nedalyvavo tam projekte, sutiktų priimti iš pastatyto
terminalo dujas. Be to, kad dvi skirtingos struktūros, tai UAB „LD“ ir UAB (duomenys
neskelbtini)galėtų bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi, kad nesigautų taip,
kad „LD“, pasakys, kad jie neturi pajėgumo ir našumo paleisti gamtines dujas, o
Suskystintų dujų terminalas pirks dujas, turės dujas ir negalės paduoti į
tinklą. Ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrinde ta modifikacija įvyko
dėl to, jog kaip įpareigoti „Lietuvos dujas“, kurios akcininku nėra LR
Vyriausybė, arba labai nedidelę dalį turi akcijų LR Vyriausybė, o yra kitų
šalių akcininkai ir tame tarpe pagrindinis gamtinių dujų tiekėjas, kuris, o jie
(liudytojas ir kt.) preziumavo, kad bus prieš tokį terminalo atsiradimą. Todėl
jie ir vertino tą riziką, kad terminalo atsiradimas dar neužtikrins dujų nepriklausomybės,
jeigu jie nesugebės išspręsti klausimo dėl dujų padavimo į gamtinių dujų
vamzdyną ir paskirstymo galutiniam vartotojui. Vyriausybės nutarimas jis ir buvo
daromas, kad surasti teisingą sprendimą, kad būtų terminalas veiksmingas. Be
to, studijos rengimo priežiūros komisijos posėdžiuose jam teko dalyvauti
asmeniškai, kai buvo užsakyta studija. Po to buvo sudarytas priežiūros
komitetas. Nuo koncerno, pradžioje, dalyvavo kitas asmuo, po to kada šis išėjo
iš darbo, vietoje jo į komitetą buvo paskirtas jis. Tos studijos analizę
nagrinėjo Ūkio ministerijoje kartu, jis dalyvavo. Tačiau jis dalyvavo ne
visuose posėdžiuose, kol buvo kitas asmuo, tai dalyvavo jisai. Bet bendrą
informaciją jis gaudavo ir jis jam referuodavo, kas buvo daroma toje studijoje,
kokioje jinai stadijoje. Taigi informacija, buvo priklausomai nuo studijos
etapų, kas buvo nagrinėjama, nes joje buvo kartais labai specifiniai,
techniniai klausimai nagrinėjami. Todėl dalyvaudavo iš koncerno paskirti
atstovai. Tačiau pagrindiniame studijos atsikaityme jis dalyvavo. Be to, viename
iš posėdžių, kuriame jie vėl gi buvo iškėlę tą klausimą, o kaip vis dėl to
funkcionuos tas terminalas, dalyvavo „Lietuvos dujų“ atstovas, jo pavardės
neprisimena, nežino. Tada jie pasakė aiškiai ir tiksliai, kad „LD“ neplanuoja
ir nenori prisidėti vystant projektą dėl terminalo. Tada toje vietoje, vėl gi jie
diskutavo ir buvo iškeltas klausimas, kad galbūt būtų tikslinga pasižiūrėti, o
kaip galima būtų įtraukti, ar galima įtraukti valstybės valdomos „Lietuvos dujų“
akcijas, kad per jas valstybė galėtų įtakoti, kad atsiradusios suskystintos
gamtinės dujos terminale, šios galėtų būti paduodamos į infrastruktūrą ir taip
išvengti spaudimo arba nenoro dujų tiekėjo, kaip pagrindinio „Lietuvos dujų“.
Tai yra šios įmonės nenorą įsileisti į magistralinius dujų tinklus. Be to, jis tiktai
žino, kad jie gavo užklausimą dėl jų dalyvavimo tame projekte. Pradžioje buvo
nustebę, kaip studijos stadijoje (apklausime) buvo toks paklausimas, kad ar jie
nori dalyvauti ar ne įmonės (terminalo) steigime. Tačiau, kai atėjo išvados,
kad niekas iš lietuviškų bendrovių nenori dalyvauti, tai jie buvo labai
nustebę. Kadangi, jie manė, aišku turėjo supratimą, kad tuo terminalu turėjo
būti suinteresuoti visi didieji gamtinių dujų vartojai, ar tiekėjai. Ir tada,
kai jie gavo paklausimą, ar jie sutiktų dalyvauti steigiant kompaniją ir
prisidėti prie jos, jie atsakė vėl gi teigiamai. Į tai, ar buvo konkursas organizuojas
ar ne, tai jie suprato, kad konkursas buvo organizuojamas. Nes jie gavo užklausimą
ir pasakymą, ar jie sutiktų ar ne. Tai yra klausimas, kaip traktuoti pačio
konkurso paskelbimą arba pravedimo patį formatą. Jie traktavo, kad tai yra
konkursas. Tačiau jie eigoje, atvirkščiai, buvo suinteresuoti, kad kuo daugiau
dalyvautų tame projekte privačių investuotojų. Nes jie nematė komercinės naudos
tiesiogiai iš to projekto. Į tai, kaip ta sąlygą dėl konkurso atsirado ir
vėliau dingo, tai tikrai nežino. Jeigu būtų prieš du metus paklausę, gal būtų
daugiau atsiminęs, t.y. kas vyko prieš du metus. Dabar nežino, kas tą sąlygą
įrašė ir kas ją išeliminavo. Tačiau jų bendras suinteresuotumas ir noras buvo,
kad kuo daugiau dalyvautų bendrovių minėtame projekte. Be to, dėl apie Lubio ir Kirkilo kontaktus dėl šio terminalo, dėl
pasitarimų, tai, kadangi tą klausimą daugiau kuravo jis, nes jam prezidentas (B. L.) buvo pavedęs vystyti projektą, tai kad jis (B. L.) būtų susitikinėjęs su premjeru ponu Kirkilu grynai
dėl to klausimo ir būtų taręsis, tai jis (liudytojas) neturi tokios
informacijos ir negalėtų to patvirtinti. Tačiau kaip sakė jie (duomenys
neskelbtini)) gerokai ankščiau ieškojo alternatyvų ir galimybių apsirūpinti
dujomis. Be to, šalia šito projekto jie dirbo su lenkais dėl gamtinių dujų jungties,
- Lenkijos ir Lietuvos. Tačiau nagrinėjamu atveju jų buvo vienas iš tų
strateginių klausimų, kad Lietuva turi turėti alternatyvą dujų apsirūpinimui.
Ir tada, kada vyko procesas, vėl gi prezidentas (B. L.) pasirašė
raštą premjerui dar kartą pasakydamas, kad koncernas ir B palaiko Lietuvos
siekius tam, kad toks terminalas atsirastų. O apie pasitarimus, susitarimus pas
premjerą, jis nebuvo informuotas ir apie tai nežino. Tačiau, kiek žino iš
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ūkio ministerija gavo nurodymą, ar pavedimą, neprisimena
formato, tiktai žino, kad buvo gautas nurodymas paruošti Vyriausybės nutarimą
dėl tokio projekto atsiradimo. Detalių neprisimena, kas tenai buvo. Bet buvo
duotas nurodymas Ūkio ministerijai. Jei gerai prisimena ten buvo nurodyti
terminai, kurie buvo pakankamai glausti arba suspausti, t.y. ką Ūkio
ministerija turėjo padaryti. Be to, B yra „Klaipėdos nafta“ akcininkė. Jei
priklauso šiai bylai, gali pasakyti, kad iš tiesų šiandien politikai ieško sprendimo,
kaip išeiti iš situacijos anuliuodami tą bendrovę. Kadangi jie supranta, kad ta
kompanija, kuri vartoja apie maždaug pusantro milijardo kubinių metrų dujų iš
trijų milijardų, jeigu jinai nedalyvaus tame projekte, tas projektas neturi
perspektyvos kaipo tokios. Jų dalyvavimas tame projekte, ne tik yra apie 10
procentų, ką jie iš tikrųjų valdo „Klaipėdos naftoje“ ir yra įtraukti į tą
projektą. Be to jie arba su jais vedamos darybos, tai daro atitinkamos
ministerijos, kad jie sutiktų įsitraukti į tą projektą, vienokioj ar kitokioj
formoje. Tačiau nenori detalizuoti ir sakyti kaip tas yra. Nes tikriausiai ne
visai tiesiogiai rišasi su šiuo klausimu. Tačiau, šiai diena jie yra pakankami
stipriai veikiami, kad atsirastų tame projekte. Taip pat, jie dalyvauja, kaip
jau buvo pasakyta, jau tame projekte per „Klaipėdos naftos“ akcininkus, nes jie
(B) ten valdo apie 10 procentų akcijų. Tačiau, kaip sakė, pastačius terminalą,
ko ir tada bijojo, tai nereiškia, kad galutiniai vartotojai ir turės tas dujas.
Per tą laikotarpį įvyko ir politiniai pasikeitimai, kai Lietuva priėmė Europos
Sąjungos tą vadinamą trečios energetinės direktyvos krepšį. Jinai (direktyva) diegia
ir skaido Lietuvos dujų magistralinius tinklus. Bando atskirti tinklus nuo
tiekėjo, kaip ir jie tada bandė atskirti, - kad tas pats subjektas nebūtų ir
dujų tiekėjas, ir dujų paskirstytojas. Dabar situacija keičiasi kardinaliai ir „LD“
bus suskaidytos, jeigu bus įvykdomi priimti sprendimai ir Seime. Taigi atsiras
nepriklausomas dujų tiekėjas, nepriklausomi magistraliniai tinklai ir
suskystintų dujų terminalas. Ministerijos šiandien supranta, jeigu nebus dujų
vartotojo, pagrindinio tiekėjo, tai tas terminalas visai nefunkcionuos ir
įdėtos lėšos, jos niekad nesugrįš. Per šią prizmę jie dabar diskutuoja ir kalba
su ministerijomis, - kokius kiekius jie galėtų išimti iš to terminalo, arba
kokioje formoje jie galėtų dalyvauti to terminalo vystyme. Daugiau negali apie
projektą kalbėti, nes kol kas eina diskusijos ir bandoma surasti formas,
optimaliausias formas Lietuvai, kaip ir to terminalo, kuris prieš tai buvo,
kūrime. Tačiau, vėl gi buvo ieškoma geriausios formos, kuri duotų mažiausią
nuostolį valstybei. Dėl skaičių negali patvirtinti, nes nėra įsigilinęs, koks „Lietuvos
dujoms“ perpardavimo pelnas liktų atsiradus šitam dujų terminalui. Pats
principas pelno susidaryme, arba veiklų susidaryme yra teisingas, kad už
transportavimą. Jis žino, kiek jų bendrovės sumoka, kur iš tiesų yra didžiulės
lėšos. Be to, sakykim, jeigu pagal tarptautinę praktiką, tai už 100 km dujų transportavimą
imama maždaug doleris, ar du. Tai „LD“ pagal nustatytą, vėl gi jis nenori
sakyti teisingą ar ne metodiką, jie moka keleriopai ar dešimteriopai daugiau už
dujų transportavimą Europoje. Čia vėl gi yra kitas klausimas, kuris prie bylos
nesiriša. Dėl nustatyto pelno už transportavimą, be abejo jis sutinka su ta
formuluote, kad atsiradus suskystintų dujų terminalui, monopolija, kuri
šiandien dienai gali nustatyti kainas, jinai jaučia pavojų ir natūraliai
priešinasi. Tai nėra vien tik „LD“, tai yra ir (duomenys neskelbtini)ir kitos
bendrovės, kurios šiai dienai turi monopolines arba išskirtines teises iš
Rusijos dujų tiekėjo. Atsiradus suskystintų dujų terminalui kiekvienas
stambesnis vartotojas turės teisę, galimybę, užsitikrinti rinkos kainomis
gamtinių dujų tiekimą, pirkimą. Ar tai bus pigesnės, ar tai bus brangesnės
šiandien jam sunku pasakyti, kadangi viskas priklausys nuo galimybės pigiau
atsivežti suskystintas dujas. Pasirinkimo galimybė ir tuo pačiu konkurencijos
atsiradimas bus vienareikšmiškai, ir tie, kurie šiai dienai, yra sukoncentravę
valdymą ir valdžią į kainodarą ir dujų tiekimą, be abejo jaučia pavojų ir tam
priešinasi. Be to, jam asmeniškai dėl privataus partnerio parinkimo ir kitais
klausimais, tai jam neteko bendrauti su N. P.. Tai, kad jis
būtų susitikinėjęs ir diskutavęs su N. P., tai to
nebuvo. Ir jokių derybų ar susitikimų jiedu nevedė. Be to jis nebuvo davęs
J. nurodymų derinti klausimus su N. P., ar su kitais
atstovais atrankos klausimais. Kaip sakė, jis J. davė parėdimą,
tada kai buvo vykdomas sutarčių ruošimas, - po užklausimų, kai buvo atrinktos
kompanijos, kurios nori dalyvauti tokio junginio ir kompanijos sukūrime. Taigi,
gali pasakyti, kad tam procese jie dalyvavo senai, ir jis pats yra aplankęs
tikriausiai keturias Šiaurės Afrikos valstybes, yra vedęs su jais derybas dėl
apsirūpinimo suskystintomis gamtinėmis dujomis. Ir tai viskas buvo dar gerokai
iki tol, kol buvo paskelbtas tas konkursas, tai, kas buvo atliekama studijoje,
tai buvo jų kai kurių klausimų pasitikslinimas, praplėtimas, to ko jie neturėjo,
ko ir jie nežinojo, arba atvirkščiai sukėlė klausimus, kuriuos jie skaitė, kad
reikia daryti kitaip. Jie jau tada, sakykim, Nigerijoje su „Shell“ kompanija
dėliojo, kokie principai galėtų būti, ir tada jie vedė derybas ir buvo sutarę,
kad jie juos priims į suskystintų dujų gavybos procesą Nigerijoje. Taigi jie (B)
jau turėjo įdirbį, kad galima apsirūpinti. Tada jie tais klausimais diskutavo, kaip
jis ir sakė, turėjo jungtis su Lenkija, kad būtų statomas terminalas Lietuvoje.
Tai jie buvome sukaupę labai daug informacijos ir to laiko, kuris buvo jiems
skirtas, pakako, kad jie galėtų paruošti kvalifikuotą pasiūlymą.
Teisme liudytojas G.
P. paaiškino, atsakė (t. 17, b. l. 201, 202), jog jei teisingai pamena,
prieš tris ar jau keturis metus buvo pakviestas į vieną rimtą įstaigą, dabar
nežino ar į FNTT, ar ONTT. Jam paskambino ir jo paklausė, kadangi jie buvo vieni
iš dešimtuke Lietuvoje daugiausiai vartojančių dujų. Ir paklausė, ar jie
nesiruošia statyti terminalo. Jis atsakė, kad nesiruošia. Be to, jo paklausė, kiek
reikėtų laiko, jei jie ruoštasi dalyvauti terminalo statyboje. Iš pradžių buvo
toks pokalbis telefonu, o po to jį pakvietė į apklausą. Taigi jis AB
„Grigiškės“ generalinis direktorius. Turbūt tuo metu jo vadovaujama įmonė buvo
viena iš didžiausių dujų vartotojų, tačiau šiuo metu šių vartoja mažiau. Tuo
metu jo vadovaujama įmonė naudojo nemažai dujų, o dujų kaina pastoviai kildavo.
Todėl niekad nenagrinėjo klausimo, kad galėtų dalyvauti, kaipo tokiame projekte,
kaip dujų terminalo statyba. Tačiau jie priėmė sprendimą ir nuėjo kitu keliu. Jie
nusprendė, kad nenaudos dujų ir jų atsisakys. Šiandieną jie turi pasistatę
biomasės katilus, todėl praktiškai „Grigiškės“ beveik nenaudoja dujų,
išskyrus, ten kur negalima pakeisti jas kuo kitu. Taigi esmė, jog jie nesvarstė
klausimų, susijusių su terminalu, o nuėjo kitu keliu. Taip pat, kad jų įmonė
2008 metais nebuvo gavusi jokio kvietimo dėl terminalo. Jis tiesiog girdėjo
tuos pokalbius, bet niekad nesidomėjo terminalo statybos klausimais. Nes, kaip
minėjo, jie galvojo apie kitas alternatyvas, kuriomis būtų atsisakyta dujų. Į
tai, jei būtų gavę pasiūlymą dalyvauti gamtinių dujų terminalo steigime su
nurodytu 5 dienų atsakymo pateikimui terminu, tai, jei būtų gavę pasiūlymą, kad
kviečia dalyvauti, tai, jis mano, kad 5 dienų laikotarpyje, galima priimti
sprendimą ir pradėti tame projekte dalyvauti, jei visa tai įmonei yra aktualu.
Be to, jei galvoji tą daryti, jei dar prieš tai būtum rengęsis, kadangi tos
diskusijos ėjo ne vienus metus, ir būtum dalyvavęs, daręs studijas ir dar kažką,
tai, mano, jog gal galima, jei yra parengta kažkas. Tačiau jis konkrečios
informacijos neturėjo apie planuojamą dujų terminalą, o apie šį buvo kalbama
viešoje erdvėje, ir ne tik viešoje erdvėje, gi, jie neužsidarę. Taigi bendrauja
ir su politikais. Tačiau jie nesiruošė, nei nagrinėjo šio klausimo. Be to ikiteisminio
tyrimo metu jį apklausiant, jam tyrėjas techninių reikalavimų atrodo nerodė, o Vyriausybės
nutarimą, ar kažką panašaus, kažkokį dokumentą rodė. Taigi, jis manytų, kad jam
turbūt reikėtų laiko dėl pakvietimo, tačiau jis nesidomėjo ir nesiruošė tai
daryti, o tie kas domėjosi ir ruošėsi, mano, tikrai pakaktų tų 5 dienų. Jis mano,
kad tos įmonės, kurios domėjosi ir ruošėsi, tai jos buvo daug ką apsižiūrėję. O,
tam, kuris pasiruošęs, mano, jog turėjo tų 5 dienų pakankama. O, kadangi jie
nesiruošė, tai jiems laiko reikėjo. Jis šiuo metu nepamena, kas turėjo būti pagal
jam pareigūno parodytą pakvietimą padaryta, bet jeigu reikėtų priimti sprendimą
dalyvauti, tai jis galėtų priimti per 5 dienas sprendimą dalyvauti, ar ne
terminalo įmonės reikaluose. To laiko pakanka surinkti valdybą, priimti
sprendimą ir taip toliau. Be to, turbūt, tai nėra galutinis sprendimas. Į tai,
ar valdybos pritarimas būtinas, tai valdybą surinkti jis galėtų ir šiandien, o
valdybos narių dalis dirba įmonėje, yra dalis ir nedirbančių įmonėje. Bet
paskambintų ir šie atvyktų, taip klausimai sprendžiami ir šiandien. Gi, daugelis
klausimų turi būti operatyviai sprendžiama. Valdybą surinkti tikrai nėra
problema. Be to, jis nematęs tos studijos, nes nesidomėjo. Be to, jei yra
paruošta studija, su ja susipažinti reikalingas laikas, tačiau jisai nematė
kokio jinai dydžio. Į tai, ar jo vadovaujamai įmonei žala dėl to moralinė ar materialinė
galimai buvo padaryta, tai nebuvo padaryta. Tačiau jis žinojo, kad tokie
klausimai sprendžiami yra. Kalbėjo politikai, viešoje erdvėje, o kadangi jie
buvo nusprendę eiti kitu keliu, tai jie net nesidomėjo. Žalos nepatyrė. Galbūt
džiaugiasi, kad nedalyvavo, tada būtų patyrę žalą. Taigi 2008 metais SGDT jų
nedomino. Mano, jog Lietuvoje nėra daug įmonių, kurios galėtų statyti
terminalą. Tačiau tame skaičiuje B, nes ši biomasės pagalba negali gaminti
produkcijos. Dujos yra jų žaliava, tai todėl juos ir domino, jiems tai buvo
aktualu ir mano, kad jie tam buvo pasiruošę. Be to jo vadovaujamai įmonei reikalingas
gamybai garas, o garą galima pagaminti ir iš dujų, ir iš biomasės, ir iš kitų
žaliavų. Todėl jie priėmė sprendimą, kad nebūti susietais su dujų kainomis,
kurios neprognozuojamos. Taigi šiuo metu jie turime kitas alternatyvas ir
beveik dujų nenaudoja. Be to, į tai, ar jis turi žinių viešuosiuose pirkimuose,
tai turi. O kai terminas išnagrinėti dokumentus yra nepakankamas, tai su tokiu
klausimu neteko susidurti, apie tai negalvojo. Be to, jų įmonėje už viešuosius
pirkimus atsakingas įmonės administracijos padalinys.
Teisme liudytojas G.
V. iš esmės paaiškino, atsakė (t. t. 17, b. l. 203-205), jog labai seni
įvykiai, smulkmenas sunku prisiminti. Tai buvo prieš kokius keturis metus, kai
buvo priimtas sprendimas. Paprastai į Vyriausybės kanceliariją patenka ministro
pasirašyti dokumentų projektai, po to šie pateikiami į posėdžius. Posėdžio metu
priimamas sprendimas. O kanceliarija priimtus sprendimus išleidžia. Jeigu jie
priimti, įvertinus visas pastabas, pasiūlymus. 2008 metais jis dirbo
Vyriausybės kanceliarijoje, ekonomikos ir transporto skyriaus patarėjo
pareigose. Ta idėja buvo Vyriausybės programoje. Vyriausybės programa paprastai
vykdoma. Ministras, vykdydamas programą arba atskirą Vyriausybės pavedimą,
pateikia sprendimo projektą, kuris yra svarstomas. Dėl jo svarstymo, įtraukimo
į darbotvarkę, sprendžia Ministras pirmininkas, ir jeigu jis nutaria, kad jisai
turi būti įtrauktas, tai jisai ir svarstomas. Šiuo momentu taip ir buvo, buvo
priimtas sprendimas ir išleistas, kuris po kiek laiko, pasikeitus Vyriausybei,
kiek atsimena buvo panaikintas. Tikrai visų smulkmenų neprisimena dėl to
Vyriausybės nutarimo projekto rengimo. Todėl jam reikia susipažinti su visa
medžiaga. Tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus (parodymus). Taigi
Vyriausybės nutarimo projektas atėjo į kanceliariją, po to jisai buvo
užregistruotas. Jie šį pateikė į Vyriausybės posėdį. Paprastai būna Vyriausybės
pasitarimas, ministerijos valstybės sekretorių pasitarimas, tik neatsimena ar
jisai buvo, nes ne visi klausimai ten (ministerijų valstybės sekretorių
pasitarime) patenka, nes skubūs eina tiesiai į Vyriausybės posėdį, o kurie
paduodami, reiškia normalia tvarka, jie praeina visas pozicijas (procedūras). O
konkrečiai dėl šito, tai tikrai neprisimena, ar jis buvo svarstomas ministerijų
valstybės sekretorių posėdyje. Į tai, ar prisimena Europos teisės departamento
pastabas, tai šių neprisimena. Tačiau gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu
pareigūnui minėjo Europos teisės departamento vadovą Kriaučiūną, žinojo, kad buvo
ir Vyriausybės kanceliarijos departamento pastabos. Tačiau šiuo metu kokios jos
buvo neprisimena. Tačiau, kiek pamena, tai tas Vyriausybės nutarimas išėjo su
pastaba. Ministras Pirmininkas turi teisę pasirašyti, jis minėtą nutarimą buvo
pasirašęs su pastaba, taigi esant pastabai. Kaip ta sąlyga atsirado nutarime,
kaip jinai dingo - sunku detales atsiminti. Tikrai neprisimena. Be to, atsakė,
kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus davė savo valia, tada buvo nepraėję
daug laiko, jis tuo metu dar dirbo, todėl galėjo prisiminti, pasižiūrėti
medžiagą. Tačiau kiek prisimena, tai šitą projektą, o tada premjero asmeninis patarėjas
buvo J., tai šis greitino šitą dalyką.
Tačiau jis (liudytojas) visų detalių neprisimena. Teisėjui, vadovaujantis LR
BPK 276 str. 4 d., pagarsinus G. V. paaiškinimus duotus
ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui (t. 12, b. l. 9-11, 13-15), jog „2008-09-16
d. jis dalyvavo ministerijų valstybės sekretorių pasitarime svarstant klausimą
dėl valstybės turto investavimo, pranešėjas buvo G. M..
Pasitarimo metu buvo nuspręsta šį nutarimo projektą suderinti su Europos teisės
departamentu, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba. Taip pat buvo
nuspręsta įvertinti Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos ir LRV
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tarp jų ir pateiktas pasitarime.
Taip pat buvo nuspręsta patikslintą ir suderintą projektą svarstyti Vyriausybės
posėdyje. Tada visi dokumentai grįžo į Ūkio ministeriją rengėjui, kad projektas
būtų pataisytas. 2008-09-17 iš Ūkio ministerijos Vyriausybėje buvo gauta su
lydraščiu visa dokumentacija dėl pataisyto Vyriausybės nutarimo projekto dėl
valstybės turto investavimo. Jis pats matė tuos visus dokumentus. Ūkio
ministerijos atstovai viską pataisė pagal pateiktas pastabas, tačiau nebuvo
Europos teisės departamento pastabų ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų, nors
to buvo prašoma per 16 dienos posėdį. Ūkio ministerijos lydraštyje taip pat nebuvo
ir jokių pastabų kodėl nėra minėtų tarnybų pastabų. 2008-09-18 vyko LRV posėdis
ir liudytojas jame dalyvavo. Paskutiniuoju klausimu posėdyje buvo svarstomas
minėtas nutarimo projektas, jį pristatė Ūkio ministras V. N..
Ką jis konkrečiai kalbėjo liudytojas neatsimena, bet tai turi būti užfiksuota
posėdžio garso įraše. Kalbėjo ir Europos teisės departamento vadovas D. K., kuris išsakė savo pastebėjimus, kad turi būti pagal
Europos teisę skelbiamas konkursas Valstybei steigiant Gamtinių dujų terminalą
kartu su privačiu investuotoju. Kiek pamena, pastabas raštu buvo pateikęs ir
Konkurencijos tarybos vadovas Stanikūnas, jose buvo irgi
išreikšta nuomonė, kad turėtų būti viešasis pirkimas. LRV posėdžio metu buvo
pritarta minėtam nutarimui, bet nurodyta, jog reikia atsižvelgti į Europos
teisės departamento pastabas ir tada nutarimą teikti ministrui Pirmininkui pasirašyti.
Iš karto po 2008-09-18 LRV posėdžio jis bendravo su nutarimo rengėjų atstovais,
jei neklysta su M. iš Ūkio ministerijos, ir perdavė informaciją, jog reikia
skubiai paruošti nutarimo projektą, kuriame antrame punkte būtų parašyta, kad
„pavesti Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“.
Toks nutarimo projektas sekančią dieną atkeliavo iki jo ir jis buvo vizuotas L. L. ir A. I.. Tame nutarimo projekte
jau buvo parašyta, kad „pavesti Ūkio ministerijai parinkti kitus bendrovės
dalyvius konkurso būdu...“. Jo iniciatyva buvo paruoštas LRV nutarimas dėl
valstybės turto investavimo, jį vizavo ir davė vizuoti LRV Teisėtvarkos ir teisinės
ekspertizės skyriaus patarėjai A. G.. Pastaroji pasirašė
be jokių pastabų. Tačiau jam reikėjo gauti A. J. vizą,
kuris atsisakė tokį nutarimą pasirašinėti organizuoti ir į Ūkio ministeriją
perduoti ministrui pasirašyti tokį nutarimą, kuris ir buvo pristatytas
2008-09-18 LRV posėdžiui, t.y. be įrašų „pavesti Ūkio ministerijai parinkti
kitus bendrovės dalyvius konkurso būdu...“. Tada buvo paruoštas LRV nutarimas
be minėto įrašo ir su jo bei A. J. vizomis perduotas
pasirašyti Ūkio ministrui ir šios ministerijos teisininkams. Nutarimą pasirašė
Ūkio ministras V. N. bei Teisės ir viešųjų pirkimų
departamento direktorė N. P.. Po šių parašų nutarimas
vėl sugrįžo į R. N. V. N. ir N. P. nepažymėjo jokių pastabų, kad neatsižvelgta į Europos
teisės departamento pastabas. Dėl nutarimo pasirašymo jis buvo nuėjęs ir į LRV
Teisės departamentą pas R. P. ir V.
B., norėjo gauti Teisės departamento atstovo parašą nutarime, tačiau tiek V. B., tiek R. P. jam paaiškino, kad
pasirašys tik su pastaba, jog nebuvo atsižvelgta į Europos teisės departamento
pastabas. Nutarimą vizavo Teisėkūros ir teisės ekspertizės skyriaus patarėja A. G. 2008-09-22, bet parašė pastabą, jog neatsižvelgta į
Europos teisės departamento pastabas. Tą pačią dieną nutarimą jis perdavė
Vyriausybės kanclerio pavaduotojui O. R., kuris nutarimą
tą pačią dieną nunešė Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną jį pasirašė.
Kas ir kodėl nustatė 80 tūkst. Lt ir 20 tūkst. Lt finansinį bei 80 proc. ir 20
proc. akcijų procentinį santykį tarp valstybės ir privataus akcininko steigiant
B, jis nežino. Žino, kad toks santykis buvo nurodytas koncerno „Achemos grupė“
prezidento 2008-09-03 rašte Nr.1691, adresuotame Ministrui Pirmininkui G. K., bet nežino, kodėl būtent toks procentinis santykis
Ūkio ministerijos rengtuose dokumentuose ir pasikartojo“ atsakė, jog viskas
taip ir buvo. Kiek atsimenu tą nutarimą Ministras Pirmininkas pasirašė esant
tai pastabai. Kitaip sakant, neatsižvelgė į tą pastabą ir nutarimas buvo
išleistas. Taigi be tos pastabos, kad konkurso būdu. Paprastai jau sprendžia Ministras
Pirmininkas, ar atsižvelgti į tas pastabas, ar neatsižvelgti prieš pasirašant. Į
tai, ar I, P, M bendravo su Premjeru prieš šio nutarimo pasirašymą, tai
nežino. Paprastai bendrauja su Ministru Pirmininku tik ministras. Į tai, kas paruošė
naują projektą, tai gal tuomet J..
Be to J. prieš Vyriausybę dirbo
pramonininkų konfederacijoje. Be to, J.
būdamas Premjero patarėju turi teisę vizuoti, ar nevizuoti projektą. O ar
tas projektas svarstomas, ar nesvarstomas, turi teisę spręsti tik Ministras Pirmininkas.
Be to, tą Vyriausybės nutarimą pasirašė Premjeras G. K..
Tačiau prieš šiam pasirašant projektą, jei būna pastaba, tai jie atkreipdavo
Premjero dėmesį, užklijuodami lipduką. Be to apie tai įspėdavo kanclerį, kuris neša Premjerui pasirašyti. Kancleris tai Premjerui
parodydavo. Jo galva, tuometinis Premjeras turėjo matyti tą pastabą. O tuo
metu Vyriausybės kancleris buvo R., ar jisai buvo pavaduotojas. Gal ir
pavaduotojas. Pripažino, jog tuo metu Vyriausybės kancleriu buvo S.. O M. buvo jau prie Premjero G. K.. M. buvo tada, kai jau buvo panaikintas šitas
sprendimas. Be to, atsakė, kad jis (liudytojas) pasitikslino pas R., ar jisai priminė Premjerui dėl tos pastabos. Šis jam pasakė, kad Premjerui dėmesį atkreipė. Be to, į tai, ar pirmasis Vyriausybės
nutarimo projektas, kad konkurso būdu parinkti investuotoją, buvo neštas, tai
jis neatsimena. Projektą pristatinėjo ministras, jis turėjo visas galimybes,
projektą ar pakeisti, ar nepakeisti. Taigi neturi reikšmės, ar gavo G. K. pirmąjį projektą.
Teisme liudytoja J.
R. iš esmės paaiškino, atsakė (t. 18, 24), jog tuo metu ji buvo
Konkurencijos tarybos Valstybės pagalbos skyriaus vedėja. Jie gavo derinimui
raštą, Vyriausybės nutarimo projektą. Iki to laiko ji nebuvo nieko girdėjusiu
apie šį projektą, t.y. suskystintų gamtinių dujų terminalą. Vyriausybės
nutarimo projektas jiems buvo pateiktas derinimui. Tačiau nenurodyta, kad jisai
turi būti ar kitą dieną, ar po dviejų dienų svarstomas Vyriausybės posėdyje. Ji
nukreipė šį raštą savo pavaldinei, ir jinai išsiaiškino, kad jisai turės būti
svarstomas Vyriausybės posėdyje. Jie tada, kiek pamena, per vieną dieną parengė
atsakymą. Šiame nurodė, kad jų nuomone šis projektas turi būti derinamas su
Europos Komisija. Po to, ji daugiau jokių reikalų neturėjo. Tačiau vėliau gavo
šaukimą iš STT atvyti tyrimui. Be to, tas Vyriausybės projektas turėjo būti
derinamas su Europos Komisija, o tai numatyta Europos Bendrijos steigimo
sutartyje, tai yra tiesiogiai nurodyta, kad visi valstybių narių veiksmai,
kurie yra susiję su valstybės pagalba, turi būti pranešti, derinami su Europos Komisija,
tai yra, tiesiogiai derinami. Taigi visa tai iš Europos Bendrijos steigimo
sutarties kylanti pareiga.
Be to, kaltinimas grindžiamas:
Akistatos protokolu, kuomet
akistatos metu su N. P. (2009-11-27) N.
B. patvirtino, kad:
- surašyti 2008-10-02
tarnybinį pranešimajam nurodė N. P.;
- iš N.
P. elektroniniu paštu yra gavęs preliminarų veiksmų, susijusių su UAB
(duomenys neskelbtini), planą;
- parašyti tarnybiniame
pranešime, kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu, jam nurodė N. P.;
- N. P. savo
kabinete supažindino jį su J. J.;
- 2008-10-03 raštą dėl
kvietimo dalyvauti B steigime ruošė jis, iniciatyva buvo vadovybės, jam tą buvo
sakęs A. I.;
- terminą pasiūlymų
pateikimui iki 2008-10-08 nustatė A. I. ir N. P. abu pasitarę;
- Ūkio ministerijos
2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651 du paskutiniai sakiniai - „Todėl, mūsų
nuomone, kvietime buvo aiškiai suformuluota, kad Ūkio ministerija siekia
parinkti vieną privatų uždarosios akcinės bendrovės gamtinių duju terminalas
steigėją. Ūkio ministerijos nuomone konkursinių pasiūlymų parengimui suteiktas
laikas, atsižvelgiant į prašomų pateikti dokumentų apimtį yra pakankamas. “, yra
N. P. (t. 13, b.l. 1-6).
Akistatos protokolu, kuomet akistatos
metu su A. I. N. P. patvirtino,
kad A. I. jai buvo sakęs, kad dėl visų teisinių klausimų,
jei tokie iškiltų planuojant steigti suskystintų gamtinių dujų terminalo
bendrovę, jis turės bendrauti su juristu J. J. (t. 13, b.l.
66-69).
Akistatos protokolu, kuomet
akistatos metu su A. I. A. L. patvirtino,
kad po to, kai Koncerno (duomenys neskelbtini)prezidentas B.
L. parašė raštą Ministrui Pirmininkui dėl suskystintų gamtinių dujų
terminalo statybos galimybės, tai jis (A. L.) ir J. J. lankėsi Ūkio ministerijoje pas A. I..
Šio susitikimo metu A. I. juos supažindino su N. P., o jis (A. L.) supažindino su
ja J. J.. A. I. minėjo, kad N. P. dėl gamtinių dujų terminalo reikalų, teisinių dalykų,
galės bendrauti su J. J. ir su juo (A.
L.), o jei iškiltų neaiškumų, tai kad informuotų patį A.
I. (t. 13, b.l. 70-71).
Akistatos protokolu, kuomet
akistatos metu su J. J. N. P. patvirtino,
kad 2008 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, pas Ūkio ministerijos sekretorių A. I. susitikimo metu įvyko jos abipusis susipažinimas su A. L. ir J. J.. Šio susitikimo metu ji
iš A. I. gavo nurodymą, kad visais teisiniais klausimais
dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo turi bendrauti su A atstovu J. J.. J. J. patvirtino tokius N. P. parodymus (t. 13, b.l. 72-73).
Elektroninių ryšių tinklais perduota
informacija:
1. 2008-09-17 15.46-16.01
(kompaktinė plokštelė (toliau - CD) Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.1740,
protokolu Nr.S6-14-336). Ž. Z. (toliau Ž.Z.) - N. P. (toliau N.P.). Ž.Z. klausia kas vyksta Ūkio
ministerijoje su SGD terminalu, domisi, ar tame reikale bus kokio nors teisinio
darbo. N.P. patvirtina, kad tas projektas vyksta kartu su A, kad jų teisininkas
vaikščiojo pas ją į derybas. Kartu su šia A Ūkio ministerija steigs bendrovę.
N.P. pamini, kad ŪM steigs bendrovę kartu su „Broniuku“. Ji informuoja, kad B
turi savo teisininką. Nurodo, kad akcijų procentinis pasiskirstymas turėtų būti
80 (Valstybei) ir 20 (Achemai). Pasak N.P., B. L. šokinėja
ir prašo ir jam ką nors duot, nes „Leono negavo, RST... VST negavo, vienu
žodžiu“. Ji pasako, kad yra sprendžiamas klausimas ir dėl „Lietuvos dujų
likusių akcijų. Perdavimo tai bendrovei“ (t. 10, b.1.76-79).
2. 2008-09-24 16.41-16.42 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.1943, protokolu Nr.S6-14-335). N.P.- J. J. (toliau - J.J.). J.J. sako, kad po jų prezidento ir
sekretoriaus susitikimo, kaip ir buvo nuspręsta, tai reikia tą mažą apklausėlę
padaryti. N.P. nurodo, jog jie pasitikrino ir gali pritaikyti kitą kodą ir tada
nereikės jokių konkursų, jokių derybų, nieko (t. 10, b.1.80-82)
3. 2008-09-25 14.21-14.29 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT06 080710 Nr.358, protokolu Nr.S6-14-385). N.P.- S. V. (toliau - S.V.). N.P. skambina į Konkurencijos tarybą
S.V. ir šią informuoja, kad dėl SGD terminalo steigimo ŪM darys viešą pirkimą.
Nurodo, jog vėliau bus raštu informacija. N.P. pasako, kad „kadangi tai yra
20000 ir pas mus šitas kodas, jisai dar nebuvo naudotas, tai pas bus, eee...,
maža vertė“. Pasak N.P., jie taiko supaprastintą konkursą, nes suma yra iki
100000 litų, tačiau S.V. teiraujasi, o kaip bus sprendžiamas klausimas dėl
įstatinio kapitalo didinimo, dėl SGD terminalo statybos. Pastaroji pažymi, jog
Europos teisės departamento išvadose pastebima, jog skelbiant konkursą turi
būti atsižvelgta ir į tolimesnę SGD terminalo veiklą, nes bendra projekto vertė
yra 500 milijonų Eurų. S.V. išreiškia abejonę, kad ŪM pasirinktas viešojo
pirkimo būdas yra tinkamas, paaiškina, kad į šį projektą žiūrima ir iš
valstybės pagalbos pusės, ne vien Lietuvos mastu, nes gali būti skelbiamas
tarptautinis konkursas. N.P. nurodo, kad tarptautinio negali skelbti, nes per
maža suma, o į perspektyvas negalima žiūrėti, kas bus su SGD terminalo
įstatiniu kapitalu. S.V. nurodo, jog dėl neaiškių priežasčių yra išskiriami
didieji pretendentai į SGD terminalo bendrovės steigimą ir nėra atsižvelgiama į
smulkiuosius, o N.P. paaiškina, kad smulkieji nepajėgtų finansiškai dalyvauti
SGD terminalo statyboje. N.P. nurodo, kad sekančią savaitę jau planuoja daryti
konkursą (t. 10, b.1.83-90).
4. 2008-09-29 10.00-10.02 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT06 080710 Nr.372, protokolu Nr.S6-14-375). N.P.- J.J.
teiraujasi ar yra koks nors aiškumas dėl konkurso laiko. N.P. atsako, kad
penktadienį ministras pasirašė taisykles ir šiandien jos bus skelbiamos, o tada
iš karto jau bus rašomas tarnybinis, kurį rašys dujų skyrius. Nurodo, kad šią
arba kitą savaitę viskas bus aišku. N.P. paaiškina, kad bus ne konkursas, o
apklausa. N.P. pasako, kad ji žiūrės, kad pakviesti dalyvauti ne vien
didžiuosius vartotojus, o kad būtų ir koks nors vienas smulkesnis. N.P. paaiškina,
jog ŪM oficialiai dar turi paskelbti „Valstybės žiniose“ taisykles dėl viešųjų
pirkimų. Abu kalbasi apie tai, kad visus bendrovės steigimo veiksmus susiderins
į konkurso pabaigą, susiderins su notaru. J.J. nurodo, kad praktiškai steigimo
dokumentus jie jau turi. Sutaria abu, jog dėl notaro dar susiderins (t. 10,
b.l. 91-94).
5. 2008-09-30 15.05-15.09 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT06 080710 Nr.384, protokolu Nr.S6-14-378). N.P.- J.J.
teiraujasi kokia yra situacija dėl konkurso. Pastaroji nurodo, jog laukia kol „Valstybės
žiniose“ paskelbs viešųjų pirkimų taisykles ir tada oficialiai bus galima
pradėti konkursą. J.J. pasitikslina ar konkurso medžiaga bus išsiųsta į „Valstybės
žinių“ redakciją, bet ši išaiškina, kad „Valstybės žiniose“ bus oficialiai
paskelbtos ŪM taisyklės dėl viešųjų pirkimų. Tos taisyklės turi būti būtinai
patvirtintos, nes nuo rugsėjo 15 d. pasikeitė Viešųjų pirkimų įstatymas ir
visos perkančiosios organizacijos turi pasitvirtinti savo taisykles. Abu
išsiaiškina, jog „Valstybės žiniose“ ne konkursinė medžiaga bus skelbiama, o
bendros taisyklės dėl viešųjų pirkimų ŪM. N.P. paaiškina, kad dėl konkurso tai
bus paprastas dalykas - N. B. parašys tarnybinį,
Anicetas ir M užvizuos,
bus paruošti raštai potencialiems 4 ar 5 pretendentams. N.P. pasako, kad dar
penktadienį pasitars su A. I. (t. 10, b.l. 95-99).
6. 2008-10-03 08.17-08.18 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2139, protokolu Nr.S6-14-345). N.P.- J.J.
nori pasikalbėti, bet N.P. nurodo, kad dabar užsiėmusi. J.J. sako, jog žino,
kad ji su Nemunu ir Karoliu žada susitikti, bet N.P. atsako, jog ji
nesusitikinėja bei paaiškina, kad J.J. gali dabar bendrauti su Nemunu ir
Karoliu, nes jie visus teisinius reikalus tvarko (t. 10, b.l. 100-102).
7. 2008-10-03 10.09-10.13 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2144, protokolu Nr.S6-14-344). N.P.- J.J.
sako, kad gavo signalą iš savo kompanijos ir jie nori, kad bendrovės steigimas
būtų penktadienį, t.y. 10 dieną. N.P. atsako, kad nespės, nes ir ji dabar daug
reikalų turi, ir Nemunas visur laksto. J.J. teiraujasi ar jam reikia kalbėtis
su pačiu Nemunu. Pasak N.P. ji yra viską persiuntusi Anicetui, bet ministras dar nieko nematė ir
neaišku ką jis pasakys. Informuoja, kad spalio 9-11 d. ministro nebus, nes jis
bus Liuksemburge. J.J. išreiškia norą, jog ministrą kas nors atstovautų pagal
įgaliojimą, bet N.P. nurodo, kad čia jau pats ministras spręs. N.P. pažada
pasikalbėti dėl to su Anicetu. Pasako, kad dar nežino ką ministras pasakys.
J.J. sako, kad jis skambins Nemunui,
jog šis nepradėtų apklausos (t. 10, b.l. 103-106).
8. 2008-10-09 06.52 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2257, protokolu Nr.S6-14-343). N.P. siunčia
SMS J.J. ir nurodo, kad gerai būtų šiandien susibėgti ir apsitarti dėl visų
veiksmų (t. 10, b.l. 107-108).
9. 2008-10-09 10.35 (CD Nr.18-06-67,
įrašu BSTT01 080710 Nr.2264, protokolu Nr.S6-14-343). 10.35 val. J.J. siunčia
SMS N.P. ir nurodo, kad peršnekėjo su saviškiais ir bijo, jog taip greit 2-ojo
gauti nepavyks (t. 10, b.l. 107-108).
10. 2008-10-09 11.08-11.09 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2267, protokolu Nr.S6-14-342). N.P.- J.J. teiraujasi,
kada jie galėtų atidaryti kaupiamą sąskaitą, nes jie su Finansų ministerija
susitarė, kad padarys skubų pinigų pavedimą ir reikia žinoti sąskaitos numerį.
J.J. pasako, kad ateinantį pirmadienį galima bus jau viską žinoti (t. 10, b.l.
109-111).
11. 2008-10-09 15.51-15.53 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2290, protokolu Nr.S6-14-341). J.J.
teiraujasi kas ŪM atidarinėja steigiamąsias sąskaitas. N.P. nurodo, kad visur
pasirašinės ministras ir pažada J.J. atsiųsti el. paštu ministro duomenis (t. 10,
b.l. 112-114).
12. 2008-10-09 16.49-16.50 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2297, protokolu Nr.S6-14-340). N.P.- J.J.
N.P. nurodo, kad nespėjo permesti ministro duomenų el. paštu. Pažada tuojau
paskambinti referentei ir ši pasakys jam visus reikiamus duomenis (t. 10, b.l.
115-117).
13. 2008-10-09 16.52-16.53 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 080710 Nr.2299, protokolu Nr.S6-14-339). N.P.- J.J.
N.P. nurodo, kad referentės nerado. Abu sutaria, kad J.J. nurodys dokumente
„kad steigėjai, arba jų įgalioti asmenys ir viskas“ (t. 10, b.l. 118-120).
14. 2008-10-10 08.43-08.46 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr. l, protokolu Nr.S6-14-372). N.P.- S. S. (toliau- S.S.). S.S. iškelia klausimą dėl to, kas yra
iš ŪM įgaliotas pasirašyti steigimo sutartį, nes LRV nutarime ŪM pavedama
atstovauti Valstybę steigiamajame susirinkime. S.S. pažymi, kad steigimo
sutartis pasirašoma prieš steigiamąjį susirinkimą. N.P. pažada peržiūrėti
iškilusią problemą (t. 10, b.1.121-124).
15. 2008-10-10 11.06-11.15 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.2, protokolu Nr.S6-14-377). N.P.- J.J. J.J.
sako, kad kalbėjo su S. S. ir šis pasiruošęs per daug
bangų nekelti, bet reikia kažką tai tokio sugalvoti. N.P. nurodo, kad nagrinėjo
įstatymus, taisykles, bet niekur nėra pasisakyta dėl ministrui įgaliojimų
suteikimo pasirašyti steigimo sutartį. N.P. nurodo, kad pagal ŪM nuostatus
ministras bus akcininkas po bendrovės įsteigimo ir tada turės įgaliojimus
atstovauti akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Abu
diskutuoja, ką toliau daryti. N.P. pasiūlo gal naujai duoti Vyriausybei priimti
papildomą nutarimą, tačiau J.J. atsako, kad tada viskas labai užsitęs ir taip
daryti nereikia. Kalbasi, kad gal galima būtų rasti pagrindimą biudžeto
sandaros įstatyme. J.J. pasako, kad dar peržiūrės ŪM nuostatus (t. 10, b.l.
125-130).
16. 2008-10-10 14.15-14.16 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.7, protokolu Nr.S6-14-376). N.P.- J.J. Abu
tariasi, kad visus darbus būtų gerai atidėti pirmadieniui. N.P. pažada J.J.
permesti informaciją, kad ją galėtų peržiūrėti notaras. N.P. pasako, kad
kalbėjo su Albrechtaitiene ir dar pasikalbės su ja (t. 10,
b.l. 131-133).
17. 2008-10-10 14.39 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.17, protokolu Nr.S6-14-332). J.J. siunčia
SMS N.P.: „Ministro įgaliojimu klausima įsprendėme“ (t. 10, b.l. 134-135).
18. 2008-10-10 14.39 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.21, protokolu Nr.S6-14-332). N.P. siunčia
SMS J.J..: „Saunu, gero savaitgalio“ (t. 10, b.l. 134-135).
19. 2008-10-10 15.10-15.11 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.25, protokolu Nr.S6-14-338). N.P.- K. Š. (toliau -K.Š.) N.P. nurodo K.Š., kad Nemunas paruošė
lydrašti „Achemai“ ir jį pasirašys A. D.. K.Š. nurodo, kad Nemunui pasakė kaip užpildyti
apklausos pažymą. N.P. pažymi, jog tos pažymos šiandienos data M nepasirašys, todėl pasako, kad
pažymą reikia įdėti į papkę ir palikti M, kuris būdamas su ministru
turės parodyti ministrui tą pažymą. N.P. nurodo, kad jei M nepasirašys pažymos, tai vėliau
ministras jam vis tiek lieps pasirašyti ir šis negalės spardytis. N.P. nurodo,
kad reikia išsiųsti faksu „Achemai“ informaciją jau šiandien, nes jau yra
užregistruota siunčiamuose dokumentuose, jog tiekėjai apie laimėjimą informuoti
(t. 10, b.l. 136-138).
20. 2008-10-13 08.41-08.43 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.74, protokolu Nr.S6-14-346). N.P.-J. J.
N.P. nurodo, kad dokumente turi būti parašyta ne Vyriausybė, o Lietuvos
Respublika, todėl nurodo, kad J.J. pasirūpintų dokumento pataisymu ir kad jame
pasirašytų J. S.. Taip nurodo, kad J.J. pasirūpintų, jog
bankininkai atvyktų paimti ministro parašų dėl klaupiamosios sąskaitos
atidarymo. J.J. pasako, kad J. S. parašą galės gauti po
kelių valandų ir tada atveš dokumentus (t. 10, b.l. 139-142).
21. 2008-10-13 08.49-08.51 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.12, protokolu Nr.S6-14-384). N.P. - A. J. (toliau- A.J.) A.J. teiraujasi ar viskas šiandien vyks
pagal planą, o ši užtikrina, jog vyks. N.P. nurodo, jog kalbėjo su Justu ir
viską pasakė dėl steigimo sutarties pakoregavimo, kad joje reikės naujai
pasirašyti J. S. (t. 10, b.l. 143-145).
22. 2008-10-13 09.35-09.38 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.15, protokolu Nr.S6-14-383). N.P.- J.J.
Susitaria dėl kaupiamosios sąskaitos atidarymo (t. 10, b.l. 146-149).
23. 2008-10-13 10.05-10.06 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.77, protokolu Nr.S6-14-333). N.P.- J.J.
N.P. paprašo SEB darbuotojo telefono numerio. J.J. pasako - 868748422 J. P. (t. 10, b.l. 150-152).
24. 2008-10-13 11.17-11.18 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.91, protokolu Nr.S6-14-334). N.P.- J.J.
J.J. pasako, kad jau atvažiuoja į ŪM (t. 10, b.l. 153-154).
25. 2008-10-13 16.40-16.41 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.31, protokolu Nr.S6-14-382). N.P.- J.J. Abu
susitaria dėl susitikimo pas N.P. darbe rytoj, 7.30 val. (t. 10, b.l. 155-157).
26. 2008-10-14 11.38-11.38 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.115, protokolu Nr.S6-14-337). N.P.- J.J.
J.J. klausia kokius kabinetus rezervavo sutarties pasirašymui (t. 10, b.l. 158-160).
27. 2008-10-14 11.52 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.117, protokolu Nr.S6-14-331). N.P.- J.J.
J.J. parašė SMS N.P.: „Gal tu galėtum surinkti lrv atstovu steigimo tar ir vald
pasu kopijas ir persiusti notarui adresu notaras@notarobiuras.lt. (t. 10, b.l.
161-162).
28. 2008-10-14 12.01 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.118, protokolu Nr.S6-14-331). N.P.- J.J.
J.J. N.P. parašė SMS J.J.: „ok“ (t. X b.l. 161-162).
29. 2008-10-14 12.30-12.32 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.122, protokolu Nr.S6-14-353). N.P.-J.J.
Kalbasi apie asmenų, kurie bus įtraukti į bendrovės steigimo dokumentus, asmens
kodus. J.J. nori, kad būtų paruoštas projektas dėl tolimesnio būsimo etapo.
J.J. pasako, kad jis paruoš preliminarų projektą ir jie abu sutaria, kad rytoj
susitiks apie 13.30 val. (t. 10, b.l. 163-166).
30. 2008-10-14 13.00-13.00 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.34, protokolu Nr.S6-14-381). N.P.-J.J. N.P.
pasiklausia koks yra notaro fakso numeris, nes turi reikiamų asmenų asmens
kodus ir nori juos nufaksuoti notarui. J.J. padiktuoja fakso numerį (t. 10, b.l.
167-169).
31. 2008-10-14 13.12-13.13 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.38, protokolu Nr.S6-14-380). N.P.- S. S. (toliau-S.S.) S.S. paprašo, kad N.P. pasakytų Vaitkaus
asmens kodą, o ši padiktuoja (t. 10, b.l. 170-172).
32. 2008-10-14 13.37-13.38 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.130, protokolu Nr.S6-14-354). N.P.- J.J.
J.J. pasako, kad jis jau pakeliui ir turi kompiuterinėje laikmenoje reikiamus
dokumentus (t. 10, b.l. 173-174).
33. 2008-10-14 17.21-17.21 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.155, protokolu Nr.S6-14-348). N.P.- J.J.
J.J. informuoja, kad direktorius baigė su notaru forminti dokumentus ir dar iki
18.00 val. gali suspėti nuvykti į registrų centrą, bet N.P. pasako, kad geriau
rytoj nueiti į registrų centrą (t. 10, b.l. 175-177).
34. 2008-10-15 08.35-08.36 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.169, protokolu Nr.S6-14-352). N.P.- J.J.
N.P. padiktuoja V. A. tel. Nr.861431217 ir nurodo su ja
susiskambinti dėl dokumentų nuvežimo (t. 10, b.l. 178-180).
35. 2008-10-15 13.10-13.11 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.188, protokolu Nr.S6-14-359). N.P.- J.J.
N.P. pasiteirauja kaip sekėsi Registrų centre. J.J. atsakė, kad normaliai ir
turėtų jau gauti registravimo pažymėjimą. Sutaria, kad J.J. į ŪM persiūs jiems
reikiamų dokumentų kopijas susijusias su įregistruota bendrove. N.P. nurodo,
kad susiderino su Nemunu ir jie visi susitiks vakare (t. 10, b.l. 181-184).
36. 2008-10-15 16.39-16.42 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.199, protokolu Nr.S6-14-364). N.P.- J.J.
J.J. pasako, kad nunešė reikiamus dokumentus į banką. Sutaria, kad rytoj
susitiks po darbo 17.15 val. kavinėje „Bohema“. N.P. pasako, kad ateis
pėsčiomis ir gal ateis pėsčiomis kartu ir Nemunas (t. 10, b.l. 185-188).
37. 2008-10-17 13.10-13.11 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.72, protokolu Nr.S6-14-379). N.P.- J.J.
J.J. susitaria susitikti su N.P. pas ją darbe po 10-15 minučių, nes nori
pasitarti dėl susitikimo tarp Laurinaičio ir I (t. 10, b.l. 189-191).
38. 2008-10-20 11.10-11.11 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.116, protokolu Nr.S6-14-387). N.P.- V. G. kalbasi apie Lietuvos dujų akcijas ir akcininkų
susirinkimus (t. 10, b.l. 192-194).
39. 2008-10-21 16.03-16.06 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr.132, protokolu Nr.S6-14-386). N.P. - V. G. (toliau-V.G.) N.P. teiraujasi, ar V.G., kaip
„Lietuvos dujų“ valdybos narys turi valdybos posėdžių protokolus, kuriuose būtų
informacijos apie „Lietuvos dujų“ verslo planus. V.G. atsako, kad turi valdybos
protokolus, bet negali jų duoti, nes jis jau vieną kartą buvo svarstomas
valdyboje už konfidencialios informacijos paviešinimą. V.G. nurodo, kad Turto
fondas, kaip akcininkas, gauna informaciją, tačiau, pasak N.P. Turto fondas
nieko neturi. N.P. nurodo, kad jie turi tik 17 procentų akcijų ir negali
pasinaudoti akcinių bendrovių įstatymu, kad gautų pilną informaciją. V.G.
pasiūlo variantą, kad gali perduoti dokumentus Vaicekauskui, o iš šio jau
galima būtų pasiimti, jei pavyks susitarti. N.P. pasiteirauja, ar Poderis
nedisponuoja informacija, o V.G. atsako, kad pastarasis turi dar daugiau visko.
Tada N.P. pasako, jog Poderis irgi galės perduoti informaciją Vaicekauskui (t. 10,
b.l. 195-198).
40. 2008-10-21 17.28 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.408, protokolu Nr.S6-14-351). N.P.- J.J.
N.P. rašo SMS J.J.: „Kompa paemiau, bet pamirsau vadofona :) perziuresiu teksta
ryt is ryto ir is karto informuosiu. Iki“ (t. 10, b.l. 199-20).
41. 2008-10-22 07.53-07.54 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.415, protokolu Nr.S6-14-350). N.P.- J.J.
J.J. susitaria užeiti pas N.P. į darbą ir atsiųsti dokumentų variantus (t. 11,
b.l. 1-3).
42. 2008-10-23 13.58-14.00 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.470, protokolu Nr.S6-14-349). N.P.- J.J.
J.J. teiraujasi, ar jai nekuo nereikia padėti. Ši atsako, kad nereikia. N.P.
pažada dar šiandien dirbti dėl nutarimo projekto, tačiau pažymi, jog savų
minčių dar turės Anicetas kai sugrįš iš Paryžiaus. Abu kalbasi dėl ateinančio
pirmadienio. N.P. klausia, ar viskas sušnekėta dėl klausimo įtraukimo į
pasitarimą. J.J. atsako, kad su Algimantu viskas sušnekėta bei pažymi, kad pats L. A. kontroliuoja,
todėl Algimantas neturės kur dėtis (t. 11, b.l. 4-6).
43. 2008-10-23 16.31-16.35 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.475, protokolu Nr.S6-14-358). N.P.- J.J.
N.P. pasako, kad elektroniniu paštu perdavė J.J. paruoštų dokumentų variantus
ir nėra tik bazinio vertinimo pažymos, kadangi Nemunas ją dar tikslina. Pasak
N.P. ji neruoš bazinio vertinimo pažymos, nebent tik patikslins joje ką nors. J.J.
pasako, kad peržiūrės atsiųstus dokumentus, pasikalbės su Laurinaičiu ar viskas gerai (t. 11, b.l. 7-10).
44. 2008-10-24 13.34-13.35 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.513, protokolu Nr.S6-14-357). N.P.- J.J.
N.P. pasako, kad jis nepasirašys. Abu sutaria už 5 min. susitikti (t. 11, b.l.
11-13)
45. 2008-10-24 15.19 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.515, protokolu Nr.S6-14-357). N.P.- J.J.
J.J. siunčia SMS N.P.: „Gal butu galima patikslinti antroko atvykimo i pamokas
laika pirmadieni?“ (t. 11, b.l. 11-13).
46. 2008-10-27 07.50-07.51 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.554, protokolu Nr.S6-14-356). N.P.- J.J.
J.J. teiraujasi, ar ji šiandien jau perduos visus dokumentus vizų rinkimui, o
ši atsako, kad nežino, nes reikia Aniceto pasiklausti, kuris ir bendraus su
ministru. Abu susitaria susiskambinti vėliau (t. 11, b.l. 14-16).
47. 2008-10-27 09.30-09.31 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.556, protokolu Nr.S6-14-355). N.P.- J.J.
J.J. pasako, kad Laurinaitis jau
turėjo skambinti. Teiraujasi, ar jie dar gali kuom nors padėti. N.P. pasako,
kad ji baigs kitus dokumentus taisyti ir viskas. Tada ji eis su sekretore pas
ministrą ir žiūrės (t. 11, b.l. 17-19).
48. 2008-10-27 13.53-13.56 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.589, protokolu Nr.S6-14-361). N.P.- J.J.
J.J. kalba, kad jaučia didėjantį nerimą iš saviškių. N.P. pasako, kad
„Nepasirašė“ ir dar galvoja. J.J. teiraujasi „gal jau reikia kažkokio
pastiprinimo iš...“, nes šiandien yra dokumentų padavimo terminas. N.P. pasako,
kad jam viskas tiko ir tik reikia išspręsti klausimą dėl darbo grupės sudarymo.
N.P. pažada paruošti dokumentus dėl darbo grupės ir apie viską informuoti J.J.
(t. 11, b.l. 20-23).
49. 2008-10-28 17.38-17.39 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.632, protokolu Nr.S6-14-360). N.P.- J.J.
N.P. pasako, kad permetė elektroniniu paštu J.J. naują dokumento variantą, kurį
rytoj ryte turėtų pasirašyti. J.J. sako, kad jam jau skambino viceprezidentas
ir liepė ruošti vyriausybės posėdžiui (t. 11, b.l. 24-26).
50. 2008-10-29 11.58-11.59 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.654, protokolu Nr.S6-14-363). N.P.- J.J.
N.P. klausia, ar J.J. turi kokių nors naujienų. Šis atsako, kad Algimantas
pradingo ir iš jo nieko nežino, o kai sužinos, tai informuos. N.P. irgi pažada
informuoti, jei ką nors sužinos bei nurodo, kad ministras irgi pradingęs (t. 11,
b.l. 27-29).
51. 2008-10-29 12.12-12.13 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.655, protokolu Nr.S6-14-362). N.P.- J.J.
J.J. pasako, kad ką tik skambino Algimantas ir iš jo suprato, kad klausimas
nebuvo svarstytas. Dabar Algimantas pats atvažiuoja pas juos, susitiks su Laurinaičiu. Tada J.J. pažada
informuoti N.P. apie viską (t. 11, b.l. 30-32).
52. 2008-10-29 15.31-15.33 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.661, protokolu Nr.S6-14-371). N.P.- J.J.
J.J. pasako, kad skambina kaip ir žadėjo po vietinio pasitarimo. Abu tariasi
dėl šiandienos susitikimo. N.P. nurodo, jog „Ministras buvo labai užpykęs, kad J. P. davė
visą medžiagą prieš, dar ministrui neparodžius jam“ (t. 11, b.l. 33-36).
53. 2008-10-30 14.39-14.40 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.716, protokolu Nr.S6-14-370). N.P.- J.J.
N.P. pasako, kad ką tik išėjo iš posėdžio, kad ten buvo kažkoks susistumdymas.
Nurodo, kad ji dar nespėjo pasikalbėti su Anicetu, o kai viską sužinos, pažada
informuoti J.J. J.J. pasako, kad ir Algimantas laukia (t. 11, b.l. 37-38).
54. 2008-11-05 16.44-16.49 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.866, protokolu Nr.S6-14-369). N.P.- J.J.
Abu kalbasi apie „LD“ akcijų investavimo į B Vyriausybės nutarimą. N.P. nurodo,
kad LRV nutarime negali būti konkrečios datos. Kalbasi, kad nutarimo negali
būti be akcijų įvertinimo, o J.J. pasako, kad kol nėra įvertinimo, tai galima
būtų priimti nutarimą su atidedamu įsigaliojimu. Kalbasi apie tai, kad sugrįžus
N.P. jie susisieks ir pasikalbės (t. 11, b.l. 39-43).
55. 2008-11-06 15.38-15.38 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.881, protokolu Nr.S6-14-374). N.P.- J.J.
Susitaria dėl pokalbio (t. 11, b.l. 44-45).
56. 2008-11-07 15.49-15.53 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.916, protokolu Nr.S6-14-373). N.P.- J.J.
N.P. nurodo, kad šiandien dokumentai išėjo į LRV derinimui. Nurodo, kad
išsiųstas tas platesnis dokumento variantas. N.P. pasakė, kad kai ką dar
išbraukė iš nutarimo projekto, t.y. nuostatą dėl „Achemos“ akcijų apribojimo,
įrašė tikslią sumą, kurią turėtų skirti Finansų ministerija. Taip pat įrašė „Turto
fondą“. N.P. pasakė, kad į LRV su tuo nutarimu ministras neis, o eis Anicetas.
N.P. pažada nutarimo variantą elektroniniu paštu perduoti J.J. ateinantį pirmadienį
(t. 11, b.l. 46-50).
57. 2008-11-11 09.58-09.58 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.972, protokolu Nr.S6-14-368). N.P.- J.J. kalbasi
apie vertinimą ir kad jis kainuoja apie 200, 300 tūkstančių, todėl reikia gauti
pinigų iš Finansų ministerijos. Tariasi dėl susitikimo (t. 11, b.l. 51-54).
58. 2008-11-11 17.47 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1006, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J.
N.P. siunčia SMS J.J.: „Ir ka manai, kaip ryt baigsis?“ (t. 11, b.l. 55-57).
59. 2008-11-11 17.49 (CD Nr.18-06-67,
įrašu BSTT01 081010 Nr.1007, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J. J.J. rašo SMS
N.P.: „Tiesa sakant abejoju sekme, taciau is kitos puses esu ramus- padarėme ka
galejome. O tu?“ (t. 11, b.l. 55-57).
60. 2008-11-11 17.50 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1008, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J.
N.P. rašo SMS J.J.: „Panasiai. Kalbejau su lrv teisininkais. Jie pries. Be to,
gavom "linksmas" turto fondo pastabas. Ryt parodysiu.“ (t. 11, b.l.
55-57).
61. 2008-11-11 17.53 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1009, protokolu Nr.S6-14-365). N.P.- J.J.
J.J. rašo SMS N.P.: „Atrodo ryt turesim gera show ir dar uz dyka! Iki rytojaus“ (t. 11, b.l. 55-57).
62. 2008-11-12 11.29-11.30 (CD
Nr.18-06-67, įrašu FSTT01 081010 Nr. 223, protokolu Nr.S6-14-388). N.P. - V. G. (toliau-V.G.) N.P. nurodo, kad ŪM gavo pavedimą
sudaryti darbo grupę pastaboms įvertinti ir pateikti Vyriausybei. N.P. pasako,
kad į V.G. darbovietę skubiai bus siunčiamas pranešimas dėl atstovo paskyrimo į
tą darbo grupę bei pasako, jog gerai būtų, jog būtų paskirtas į šią grupę pats
V.G. V.G. atsako, kad žinos (t. 11, b.l. 61- 63).
63. 2008-11-12 11.56-11.57 (CD
Nr.18-06-67, įrašu BSTT01 081010 Nr.1028, protokolu Nr.S6-14-367). N.P.-V. N. (toliau-V.N.) N.P. išaiškina, kad yra duotas leidimas
vykdyti viešąjį pirkimą dėl akcijų vertintojų parinkimo, nurodo, jog bus
sudaryta tuo klausimu darbo grupė (t. 11, b.l. 58-60).
LR BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad
įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso
įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu
ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne
atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje
sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, pagal šio kodekso 301
straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo
išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Kaltinamajame akte nurodytos
kaltinamiesiems N. P., A. I., G. M. teisės norminiais aktais priskirtos funkcijos ir
administravimo sritys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką,
jeigu kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, - tarnybinių įgaliojimų
viršijimas, tai būtina kaltinamajame akte nurodyti, kokiais teisės aktais,
reglamentuojančiais kaltininko veiklą, valstybės tarnybą ir pan., buvo
nustatyti kaltinamajam įgaliojimai, kokie jie buvo ir kaip jie jo buvo viršyti.
Taigi kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistų šių
aktų normas ir nuostatas. Jeigu kaltinamajam inkriminuojama veika –
piktnaudžiavimas, būtina tik įrodyti, ar buvo pasinaudota priešingai tarnybos
interesams savo pareigomis. Taigi akivaizdu, jog įrodinėjant piktnaudžiavimą
neuždrausta kaltinimą grįsti konkrečiomis nuorodomis į galimai pažeistų aktų
normas ir nuostatas. Be to piktnaudžiavimas objektyviai iš esmės pasireiškia
tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip
komitetingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos
interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios
institucijos, įstaigos ir pan. veiklos tikslai, tvarka, iškraipoma veiklos
esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas. Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodytos
kaltinamųjų kompetencijos, pagal kurias jie privalėjo veikti, akivaizdžiai
nepažeidžiant LR BPK numatytiems reikalavimams kaltinamajam aktui, duoda
kaltinamiesiems aiškumą, galimų pažeidimų suvokimo prasme.
Patikrinęs esančius byloje
kaltinamųjų N. P., A. I., G. M. veiklą, valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės
aktus, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų kompetencija teisingai nurodyta
kaltinamajame akte. Akivaizdu, jog pagal kaltinime nurodytą Ūkio ministro
2008-10-14 įsakymo 2.5.1 punktą už ne pagal kompetenciją atitinkančių
ministerijos strateginių tikslų ir Vyriausybės programos nuostatų, teisės aktų
projektų rengimo ir derinimo organizavimą buvo atsakingas Ūkio ministerijos
sekretorius A. I.. Juolab, kad aplamai valstybės
tarnautojui priskirta funkcija (pavedimas) negali būti be atskaitomybės,
atsakomybės. Priešingu atveju ji neveiksminga, nekontroliuojama.
Aukščiau aprašyti: 2008-11-18
poėmio protokolas (t. 1, b.l. 145-149) ir 2009-08-17 apžiūros protokolas (t. 1,
b.l. 150-153), kuriuose užfiksuotas tyrimui reikšmingų dokumentų paėmimas iš LR
Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P.: aprašytas 2008-02-06 LR Vyriausybės strateginio
planavimo komiteto posėdžio protokolas Nr. 7 (t. I, b.l. 181); aprašytas, vykdant
2008-02-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto
posėdžio protokolo Nr. 7 „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo
įrengimo Lietuvoje 2.2 punktą“, LR Ūkio ministro 2008-02-27 įsakymas Nr. 4-62
(t. II, b.l. 101); 2008-07-09 studijos parengimo priežiūros komisijos posėdžio
protokolas (t. II, b.l. 152-155); Vyriausybės kanclerio 2008-09-04 pavedimas
Nr. 17-5882; 2008-09-04 d. 12 val. 28 min. elektroninio pašto laiškas (t. II
b.l. 149); aprašyti N. B. ir D. P. rengti,
A. I. 2008-09-08 vizuoti dokumentai: LR Ūkio ministerijos
2008-09-08 lydraštis Nr. (30.2-63)-3-5865 (t. 1, b.l. 183-184); priedas prie
minėto rašto (t. 1, b.l. 185); sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo
pažyma (t. 1, b.l. 186 - 188); aiškinamasis raštas (t. 1, b.l. 189-190); LR ŪM
SGD terminalo statybos priežiūros komisijos posėdžio 2008-09-05 protokolas (t.
I, b.l. 191-192); Ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo
protokolo Nr. 38 išrašas (t. I, b.l. 193); Ūkio ministerijai pateikus Vyriausybės
nutarimo projektą, sprendimo projekto poveikio bazinio vertinimo pažymą,
aiškinamąjį raštą ir studijos parengimo priežiūros komisijos 2008-09-05
posėdžio protokolą Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos,
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (t. 1, b.l. 194-198), gautos: Europos
teisės departamento pastabos (t. 1, b.l. 199-200); LR Konkurencijos tarnybos
pastabos (t. 2, b.l. 1); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 18 d.
nutarimas Nr. 927 (t. 2, b.l. 2), tekstas, 2008-09-19 vizuotas Ministro
Pirmininko patarėjo A. J. ir Ekonomikos ir transporto
skyriaus patarėjo G. V., 2008-09-22 N.
P. (t. II, b.l. 4); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo valstybės
turto investavimo projektas (2) Nr. 8-1219N (t. 2, b.l. 5); A.
I. 2008-09-17 vizuotas Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštas Nr.
(30.1-63)-3-6098 bei kartu su šiuo raštu teikiami priedai (t. 2, b.l. 14-21); LR
Teisingumo ministerijos 2008-09-15 raštas Nr. (1.7)-7R-7922 (t. 2, b.l. 24-25);
B steigimo sutarties projektas (t. II, b.l. 26-29); LRV 2008-09-18 posėdžio
protokolo Nr. 39 išrašas (t. 2, b.l. 30); LR ŪM Energetikos ir išteklių
departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjo N. B.
2008-10-02 tarnybinis pranešimas (t. 2 b.l. 33); LR Ūkio ministerijos
2008-10-03 raštas Nr. (30.2-63)-3-6481 (t. 2 b.l. 34-39); AB „LD“ 2008-10-08
raštas Nr. 7-11-1295 (t. 2, b.l. 40), į tai atsakytas Ūkio ministerijos
2008-10-10 raštas Nr. (30.2-63)-3-6651 (t. 2, b.l. 46); vienintelis A pateiktas
pasiūlymas (t. 2, b.l 41-44); Ūkio ministerijos Dujų ir vietinių išteklių
skyriaus vedėjo N. B. 2010-10-10 surašyta tiekėjų
apklausos pažyma (t. 2, b.l. 47-48); Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštas Nr.
(30.2-63)-3-6667 (t. 2, b.l. 49); kitoms įmonėms, kurios buvo
kviečiamos teikti pasiūlymus dėl įmonės steigimo, apie priimtus konkurso
rezultatus, 2008-10-15 raštas (t. 2, b.l. 50); 2008-10-13 pasirašyta sutartis
su A (t. 2, b.l. 51-54); pažymėjimas, spaudas (t. 2 b.l. 55-65); Europos
teisės departamento 2008-11-11 raštas (t. 3, b.l. 106-116); 2008-11-18 kratos
protokolas (t. 3, b.l. 121-123); 2008-11-21 apžiūros protokolas (t. 3, b.l.
125-129), 2008-12-02 papildomos apžiūros protokolas (t. 3, b.l. 130), 2009-11-30
apžiūros protokolas (t. 3, b.l. 132-134), šiuose aprašyti: J. J. N. P. 2008-08-27
d. 11.37 val. išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „dėl privatizavimo
įstatymo“ (t. 3, b.l. 135-137); N. P.
A. L. ir J. J. 2008-09-01 d. 10.05 val. išsiųstas
elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 138); J.
J. N. P. 2008-09-04 d. 10.11
val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 139-141); J. J. D. G. ir P. N. 2008-09-05 d. 11 val. 02
min. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 142-157); Nemuno B. N. P. 2008-10-09 d. 14.04 val.
išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu (t. 3, b.l. 158-159); D. P. N. P. 2008-10-10 d. 13.29 val. siųstas elektroninis laiškas
(t. 3, b.l. 160-177); J. J. N. P. 2008-10-10 d. 13.46 val.
išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 178-179); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val. išsiųstas elektroninis
laiškas (t. 3, b.l. 180-181); bet to N. P. kompiuteryje,
kataloge C:\Documents and (duomenys neskelbtini) su programine įranga
„Microsoft Outlook 2003“ atidarius Outlook.pst bylą kataloge „Sent Items“
tyrimui reikšmingi laiškai: N. P. J.
J., B. N. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03
val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 182-188); N. P. D. P. 2008-10-10 d. 10.19 val. išsiųstas elektroninis
laiškas, J. J. 2008-10-10 d. 8.30 val. išsiųstas N. P. elektroninis laiškas (t. 3, b.l. 189-203, t. 4, b.l.
1-4); N. P. V.
A. 2008-10-10 d. 10.56 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 5); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 10.57 val.
išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4 V, b.l. 6); N. P. V. A. 2008-10-10 d. 11.12 val.
išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 7); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.31 val. išsiųstas elektroninis
laiškas (t. 4, b.l. 8); N. P. N.
B. 2008-10-10 d. 13.35 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 9-34); N. P. J. J. 2008-10-10 d. 13.52 val.
pavadinimu „RE: GDT steigimo dokumentų paketas“ išsiųstas elektroninis laiškas
(t. 4, b.l. 35-36) (šis laiškas yra dalis susirašinėjimo tarp jos ir J. J. 2008-10-10 d. dėl B steigimo dokumentų rengimo, kuris
taip pat yra kataloge „Inbox“, 1.8 p., (t. 3, b.l. 180-181); N.
P. 2008-10-10 d. 14.12 val. J. J. išsiųstas elektroninis
laiškas (t. 4, b.l. 37-38); be to N. P. kompiuteryje,
kataloge C:\Documents and Settings\n.pazusiene\Local
Settings\AppIicationData\Microsoft\Outlook\ su programine įranga „Microsoft
Outlook 2003“ atidarius Archivel.pst bylą kataloge „Dujų terminalas“ tyrimui
reikšmingi laiškai: N. P. A. L. ir
J. J. 2008-09-01 d. 10.05 val. išsiųstas elektroninis
laiškas (t. 4, b.l. 39-41); analogiškas laiškas N. P. tos
pačios dienos 13.46 val. išsiųstas elektroniniu laišku A. I. (t.
4, b.l. 42); N. P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d. 9.18 val. išsiųstas elektroninis laiškas
(t. 4, b.l. 43-49); J. J. N. P. 2008-10-10 d. 08.30 val.
išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 50); be to Vilniaus miesto 31-ojo
notarų biuro notaro S. S. 2008-11-18 pateikti su B
steigimu ir įregistravimu susiję dokumentai (t. 4, b.l. 79-125), jog įsteigus B
A. I. buvo paskirtas B Stebėtojų tarybos pirmininku (t. 4,
b.l. 88-91, 93, 94, 97-100); be to reikalaujamų daiktų pateikimo 2008-11-18
protokolas (t. 4, b.l. 127); 2008-11-18 apžiūros (t. 4, b.l. 128-131) ir
2009-10-26 apžiūros (t. 4, b.l. 133-134) protokolai, kuriuose užfiksuota, kad A. I. naudotame kompiuteryje kataloge D:\a.I_outlook su
programine įranga „Microsoft Outlook 2003“ atidarius mail.pst bylą matyti 5
katalogai: „Deleted Items (1643) “, „Inbox (17)“, „Juodraščiai (2)“, „Outbox“
ir „Sent Items“; šiuose esantys duomenys: kataloge „Inbox“ esantys laiškai: J. J. A. I. 2008-08-14 d. 09.19 val.
išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 137-169); N. P. A. I. 2008-09-01 d. 13.46 val. išsiųstas elektroninis
laiškas su priedu (t. 4, b.l. 170-172); N.
P. J. J. ir A. I. 2008-10-02 d. 9.18 val. išsiųstas
elektroninis laiškas (t. 4V, b.l. 173-179); N. P. J. J., N. B. ir A. I. 2008-10-09 d. 10.03 val. išsiųstas elektroninis
laiškas su priedu (t. 4, b.l. 180-186); N.
B. A. I. ir kitiems SGD terminalo galimybių studijos komisijos nariams
2008-10-16 d. 9.53 val. išsiųstas elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 187); kataloge
„Sent Items“ esantys laiškai: A. I. V.
N. ir R. S. 2008-09-05 d. 11.03 val. išsiųstas
elektroninis laiškas (t. 4, b.l. 188); kataloge „Deleted Items“ esantys
laiškai: Ž. J. A. I. ir kitiems
SGD terminalo galimybių studijos komisijos nariams 2008-09-04 d. 13.28 val. ir
15.11 val. išsiųsti elektroniniai laiškai (t. 4, b.l. 190, 191); J. J. A. I. ir N. B. 2008-09-05 d. 08.40 val. siųstas elektroninis laiškas
(t. 4, b.l. 192-194); be to Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-11 raštu
Nr.14-7984 (t. 5, b.l. 66) pateikti dokumentai: 2008-09-16 Lietuvos Respublikos
Vyriausybės kanceliarijos ministerijų valstybės sekretorių pasitarimo protokolas
Nr. 38 (t. 5, b.l. 74-79); 2008-09-18 LRV posėdžio protokolas Nr. 39 (t. 5,
b.l. 67-73); kompiuterinė laikmena, - LRV posėdžio, vykusio 2008-09-18 garso
įrašas (t. 5, b.l. 80-81, kompaktinė plokštelė su užrašu „Verbatim CD-R 24x210
MB 2008.09.18 Vyriausybės posėdis“); LRV 2009-05-15 raštu Nr.35-3083 pateikti
dokumentai ir ministerijų valstybės sekretorių 2008-09-16 pasitarimo 15
klausimo garso įrašo kopija kompiuterinėje laikmenoje: LR Ūkio ministerijos
2008-09-08 lydraštis Nr. (30.2-63)-3-5865 Teisingumo, Finansų, Aplinkos,
Susisiekimo ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiant
dokumentus (Vyriausybės nutarimo projektą Sprendimo projekto poveikio bazinio
vertinimo pažymą, Aiškinamąjį raštą Studijos parengimo priežiūros komisijos
2008 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolą), visus juos (išskyrus 2008-09-05
posėdžio protokolą), tame tarpe ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad
planuojamos steigti bendrovės pavadinimas B, statusas - uždara akcinė bendrovė,
įstatinis kapitalas 100 tūkst. lt, planuojama apyvarta iki 5 mlrd. kub. m.
gamtinių dujų, projektą tikslinga vykdyti su privačiu investuotoju – A;
siūlomas valstybei ir A priklausančių akcijų santykis 80 ir 20 proc,
atitinkamai valstybė turėtų įnešti 80 tūkst. Lt, o A - 20 tūkst. Lt,
2008-09-05, t.y. iki šį dokumentą 2008-09-08 vizavo N. B.,
D. P. ir A. I. (t. 1, b.l.
189-190), pavizavo N. P. (t. 5, b.l. 88-91); Vyriausybės
kanceliarijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės ekspertizės skyriaus
patarėjos A. G. pateiktos 4 pastabos (t. 5, b.l. 98); 2008-09-17
raštas Nr. (30.1-63)-3-6098, kuriuo Ūkio ministerija pateikė Lietuvos
Respublikos Vyriausybei ir B steigimo sutarties projektą, kuriuo B iš anksto
planuojama steigti su A (t. 5, b.l. 109-112), prieš pasirašant ministrui šį
raštą jį bei priedus buvo pavizavęs A. I. (t. 2, b.l.
14-21); be to apžiūrėta, pateikta kompaktine plokštele su ministerijų valstybės
sekretorių 2008-09-16 pasitarimo 15 klausimo, garso įrašo kopija (t. 5, b.l.
119-120, kompaktinė plokštelė „Verbatim CD-R 24x210MB su rankraštiniu užrašu
„2008-09-16 MS 15 kl.“); be to A 2008-11-28 raštas Nr.002/6554 ir pateikti dokumentai
(t. 9, b.l. 27-41-47); be to A 2009-04-27 raštas Nr.002/1350 (t. 6, b.l.
49-50); LR Finansų ministerijos 2008-09-23 raštas Nr.
((1.16-0203)-5K-0824884)-6K-0811862 (t. 5, b.l. 146) ir LR Teisingumo
ministerijos 2008-09-15 raštas Nr. (1.7.)-7R-7922 (t. 5, b.l. 162-163); Europos
teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2009-02-05 raštas Nr. SD-31
(t. 7, b.l. 61-63); UAB „Omnitel“ 2009-01-23 raštas Nr.2400-141 ir jo priedai (t.
7, b.l. 73-92); UAB „Bitė Lietuva“ 2009-01-20 raštas Nr.5040-41 ir jo priedai (t.
7, b.l. 94-200, t. 7, b.l. 1-172); LR Ūkio ministerijos 2009-03-16 raštas Nr.(30.2-63)-3-1614
ir su juo pateikti dokumentai: jos SGD importo terminalo studijos Lietuvoje
galimybių studijos ataskaita ministerijai buvo pateikta tik 2008-10-16 (t. 9,
b.l. 7, 9), o pripažinta tinkama ir priimta darbų priėmimo-perdavimo aktu tik
2008-12-16 (t. 9, b.l. 20-21); 2008-02-06 LR Vyriausybės strateginio planavimo
komiteto posėdžio protokolas Nr. 7 (t. I, b.l. 181); A. I. vadovaujamos
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo
priežiūros komisijos posėdžių protokolai (t. 9, b.l. 11-12, 14-15); LR Ūkio
ministerijos 2009-05-27 raštas Nr.(3.17-06)-3-3213 su pateiktais dokumentais
(t. 10, b.l. 37-57); be to teisme liudytojo J. J. paaiškinimai
(t. 16, b. l. 145-151); teisme liudytojo V. N. paaiškinimai
(t. 16, b. l. 156-165); teisme apklausto liudytojo A. M. paaiškinimai
(t. 16, b. l. 165-168); teisme apklausto liudytojo L. B. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 15-17); teisme apklausto liudytojo A. P. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 26,27); teisme liudytojo S. B. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 27-32); teisme apklausto liudytojo V. V. paaiškinimai
(t. 17, b.l . 32-36); teisme liudytojo Č. K. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 40-41); teisme liudytojo Vlado K. G. paaiškinimai
(t. 17, b.l. 41-43); teisme liudytojos J. B. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 59, 60); teisme liudytojo A. D. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 60, 62), teisme liudytojo Rimanto A. S. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 110, 111); teisme liudytojo R. P. paaiškinimai
(t.17, b.l. 11-116); teisme liudytojos E. M. paaiškinimais
(t. 17, b. l. 116-118); teisme liudytojo E. Š. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 118-119); teisme liudytojos A. G. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 119, 120); teisme liudytojo G. J. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 120,121); teisme liudytojos V. B. paaiškinimai
(t. 17, b.l. 121-124); teisme liudytojo N. B. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 132-142); teisme liudytojo S. S. paaiškinimai
(t. 17, b. l. 142-143), teisme liudytojos S. V. paaiškinimais
(t. 17, b. l. 179); teisme liudytojo V. S. paaiškinimai (t.
17, b.l. 181); liudytojo Ž. Z. paaiškinimai (t.17, b.l.
181); teisme liudytojo J. J. paaiškinimai (t. 17, b. l.
181, 182); teisme liudytojo D. K. paaiškinimai (t. 17,
b. l. 182); teisme liudytojos R. J. paaiškinimai (t. 17,
b. l. 183); teisme liudytojo P. N. paaiškinimai (t. 17,
b.l . 194, 195); teisme liudytojo A. L. paaiškinimai (t.
17, b. l. 201); teisme liudytojo G. P. paaiškinimai (t.
17, b. l. 201, 202); teisme liudytojo G. V. paaiškinimai (t.
t. 17, b. l. 203-205); teisme liudytojos J. R. paaiškinimai
(t. 18, 24); be to akistatos protokolas (t. 13, b.l. 1-6); akistatos protokolas
(t. 13, b.l. 70-71); akistatos protokolas (t. 13, b.l. 72-73); be to elektroninių
ryšių tinklais perduota informacija (protokolai): 2008-09-17 15.46-16.01
(kompaktinė plokštelė (toliau - CD) Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.1740,
protokolas Nr.S6-14-336, t. 10, b.1.76-79); 2008-09-24 16.41-16.42 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.1943, protokolas Nr.S6-14-335, t. 10,
b.1.80-82); 2008-09-25 14.21-14.29 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT06 080710
Nr.358, protokolas Nr.S6-14-385, t. 10, b.1.83-90); 2008-09-29 10.00-10.02 (CD
Nr.18-06-67, įrašas FSTT06 080710 Nr.372, protokolas Nr.S6-14-375, t. 10, b.l.
91-94); 2008-09-30 15.05-15.09 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT06 080710 Nr.384,
protokolas Nr.S6-14-378, t. 10, b.l. 95-99); 2008-10-03 08.17-08.18 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2139, protokolas Nr.S6-14-345, t. 10, b.l.
100-102); 2008-10-03 10.09-10.13 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2144,
protokolas Nr.S6-14-344, t. 10, b.l. 103-106); 2008-10-09 06.52 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2257, protokolas Nr.S6-14-343, t. 10, b.l.
107-108); 2008-10-09 10.35 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2264,
protokolas Nr.S6-14-343, t. 10, b.l. 107-108); 2008-10-09 11.08-11.09 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2267, protokolas Nr.S6-14-342, t. 10, b.l.
109-111); 2008-10-09 15.51-15.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2290,
protokolas Nr.S6-14-341, t. 10, b.l. 112-114); 2008-10-09 16.49-16.50 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2297, protokolas Nr.S6-14-340, t. 10, b.l.
115-117); 2008-10-09 16.52-16.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 080710 Nr.2299,
protokolas Nr.S6-14-339, t. 10, b.l. 118-120); 2008-10-10 08.43-08.46 (CD
Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr. l, protokolas Nr.S6-14-372, t. 10,
b.1.121-124); 2008-10-10 11.06-11.15 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010
Nr.2, protokolas Nr.S6-14-377, t. 10, b.l. 125-130); 2008-10-10 14.15-14.16 (CD
Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.7, protokolas Nr.S6-14-376, t. 10, b.l.
131-133); 2008-10-10 14.39 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.17,
protokolas Nr.S6-14-332, t. 10, b.l. 134-135); 2008-10-10 14.39 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.21, protokolas Nr.S6-14-332, t. 10, b.l.
134-135); 2008-10-10 15.10-15.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.25,
protokolas Nr.S6-14-338, t. 10, b.l. 136-138); 2008-10-13 08.41-08.43 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.74, protokolas Nr.S6-14-346, t. 10, b.l.
139-142); 2008-10-13 08.49-08.51 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.12,
protokolas Nr.S6-14-384, t. 10, b.l. 143-145); 2008-10-13 09.35-09.38 (CD
Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.15, protokolas Nr.S6-14-383, t. 10, b.l.
146-149); 2008-10-13 10.05-10.06 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.77,
protokolas Nr.S6-14-333, t. 10, b.l. 150-152); 2008-10-13 11.17-11.18 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.91, protokolas Nr.S6-14-334, t. 10, b.l.
153-154); 2008-10-13 16.40-16.41 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.31,
protokolas Nr.S6-14-382, t. 10, b.l. 155-157); 2008-10-14 11.38-11.38 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.115, protokolas Nr.S6-14-337, t. 10, b.l.
158-160); 2008-10-14 11.52 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.117,
protokolas Nr.S6-14-331, t. 10, b.l. 161-162); 2008-10-14 12.01 (CD Nr.18-06-67,
įrašas BSTT01 081010 Nr.118, protokolas Nr.S6-14-331, t. 10, b.l. 161-162); 2008-10-14
12.30-12.32 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.122, protokolas
Nr.S6-14-353, t. 10, b.l. 163-166); 2008-10-14 13.00-13.00 (CD Nr.18-06-67,
įrašas FSTT01 081010 Nr.34, protokolas Nr.S6-14-381, t. 10, b.l. 167-169); 2008-10-14
13.12-13.13 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.38, protokolas
Nr.S6-14-380, t. 10, b.l. 170-172); 2008-10-14 13.37-13.38 (CD Nr.18-06-67,
įrašas BSTT01 081010 Nr.130, protokolas Nr.S6-14-354, t. 10, b.l. 173-174); 2008-10-14
17.21-17.21 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.155, protokolas
Nr.S6-14-348, t. 10, b.l. 175-177); 2008-10-15 08.35-08.36 (CD Nr.18-06-67,
įrašas BSTT01 081010 Nr.169, protokolas Nr.S6-14-352, t. 10, b.l. 178-180); 2008-10-15
13.10-13.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.188, protokolas
Nr.S6-14-359, t. 10, b.l. 181-184); 2008-10-15 16.39-16.42 (CD Nr.18-06-67,
įrašas BSTT01 081010 Nr.199, protokolas Nr.S6-14-364, t. 10, b.l. 185-188); 2008-10-17
13.10-13.11 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.72, protokolas
Nr.S6-14-379, t. 10, b.l. 189-191); 2008-10-20 11.10-11.11 (CD Nr.18-06-67,
įrašas FSTT01 081010 Nr.116, protokolas Nr.S6-14-387, t. 10, b.l. 192-194); 2008-10-21
16.03-16.06 (CD Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr.132, protokolas
Nr.S6-14-386, t. 10, b.l. 195-198); 2008-10-21 17.28 (CD Nr.18-06-67, įrašas
BSTT01 081010 Nr.408, protokolas Nr.S6-14-351, t. 10, b.l. 199-20); 2008-10-22
07.53-07.54 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.415, protokolas
Nr.S6-14-350, t. 11, b.l. 1-3); 2008-10-23 13.58-14.00 (CD Nr.18-06-67, įrašas
BSTT01 081010 Nr.470, protokolas Nr.S6-14-349, t. 11, b.l. 4-6); 2008-10-23
16.31-16.35 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.475, protokolas
Nr.S6-14-358, t. 11, b.l. 7-10); 2008-10-24 13.34-13.35 (CD Nr.18-06-67, įrašas
BSTT01 081010 Nr.513, protokolas Nr.S6-14-357, t. 11, b.l. 11-13); 2008-10-24
15.19 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.515, protokolas Nr.S6-14-357, t.
11, b.l. 11-13); 2008-10-27 07.50-07.51 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010
Nr.554, protokolas Nr.S6-14-356, t. 11, b.l. 14-16); 2008-10-27 09.30-09.31 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.556, protokolas Nr.S6-14-355, t. 11, b.l.
17-19); 2008-10-27 13.53-13.56 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.589,
protokolas Nr.S6-14-361, t. 11, b.l. 20-23); 2008-10-28 17.38-17.39 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.632, protokolas Nr.S6-14-360, t. 11, b.l.
24-26); 2008-10-29 11.58-11.59 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.654,
protokolas Nr.S6-14-363, t. 11, b.l. 27-29); 2008-10-29 12.12-12.13 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.655, protokolas Nr.S6-14-362, t. 11, b.l.
30-32); 2008-10-29 15.31-15.33 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.661,
protokolas Nr.S6-14-371, t. 11, b.l. 33-36); 2008-10-30 14.39-14.40 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.716, protokolas Nr.S6-14-370, t. 11, b.l.
37-38); 2008-11-05 16.44-16.49 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.866,
protokolas Nr.S6-14-369, t. 11, b.l. 39-43); 2008-11-06 15.38-15.38 (CD Nr.18-06-67,
įrašas BSTT01 081010 Nr.881, protokolas Nr.S6-14-374, t. 11, b.l. 44-45); 2008-11-07
15.49-15.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.916, protokolas
Nr.S6-14-373, t. 11, b.l. 46-50); 2008-11-11 09.58-09.58 (CD Nr.18-06-67, įrašas
BSTT01 081010 Nr.972, protokolas Nr.S6-14-368, t. 11, b.l. 51-54); 2008-11-11
17.47 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1006, protokolas Nr.S6-14-365, t.
11, b.l. 55-57); 2008-11-11 17.49 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010
Nr.1007, protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l. 55-57); 2008-11-11 17.50 (CD
Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1008, protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l.
55-57); 2008-11-11 17.53 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1009,
protokolas Nr.S6-14-365, t. 11, b.l. 55-57); 2008-11-12 11.29-11.30 (CD
Nr.18-06-67, įrašas FSTT01 081010 Nr. 223, protokolas Nr.S6-14-388, t. 11, b.l.
61- 63); 2008-11-12 11.56-11.57 (CD Nr.18-06-67, įrašas BSTT01 081010 Nr.1028,
protokolas Nr.S6-14-367, t. 11, b.l. 58-60), taigi šių duomenų visetas,
patvirtina kaltinamųjų N. P., A. I. atžvilgiu
kaltinime nurodytus jų veikų objektyviuosius, subjektyviuosius požymius.
N. P. ir A. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė
padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau jų teisme išsakytos
gynybinės versijos neįtikinamos, priešingai paneigtos įstatymo nustatyta tvarka
gautais aukščiau nurodytais duomenimis.
Taigi, kaltinamieji N. P. ir A. I. neneigė, jog dėl skubaus
įmonės (B) įsteigimo buvo Ūkio ministerijoje gautas LR Vyriausybės pavedimas su
A raštu. Tai, ir aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad šie kaltinamieji
suvokė, kad šią įmonę reikia įsteigti skubiai, ir kad šiuo klausimu yra
suinteresuota A vadovybė. Be to, kad A vadovybė suinteresuota tokios bendrovės
steigimu ir aktyviai dalyvauja procese patvirtina tai, kad kaltinamieji žinojo
apie A vadovybės iniciatyvą dar nuo tada, kai didžiausiems Lietuvos dujų
vartotojams buvo paskelbta apie galimybę dalyvauti gamtinių dujų terminalo
statybos galimybių studijos rengime (beje N. P. dalyvavo
šiai studijai rengti įmonių parinkime, o A. I. buvo jau
sudarytos galimybių studijos parengimo priežiūros komisijos pirmininku). Taigi
tokį pavedimą kaltinamieji gavę turėjo galimybę įžvelgti vienos įmonės
protegavimą. Tačiau akivaizdu, jog žinodami ankstesnes aplinkybes apie
galimybių studijos rengimo konkursą, šios studijos eigą, jie minėtą pavedimą vykdė
skubiai, tuo pačiu žinodami, jog neturi teisės suteikti, kam nors kokių nors
privilegijų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad N. P. ir A. I. žinojo ir apie tai,
kad Vyriausybės projektas turi būti suderintas su Europos teisės departamentu,
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba, o tai atvirtina ne tik teisme
apklaustų institucijų atstovų paaiškinimai, bet ir ministerijų valstybės
sekretorių 2008-09-16 posėdžio garso įrašas. Gi, vertinant N.
P. ir A. I. veiksmus, ne mažiau svarbi aplinkybė, kad
A. I. nurodymu N. P. įmonės
(terminalo) steigimo klausimais ir dėl kuo spartesnio, Vyriausybės nutarimo dėl
bendrovės įsteigimo projekto parengimo, beje dar iki tokio projekto parengimo,
daug kartų bendravo žodžiu, ir susirašinėjant el. paštu, telefonu šiais
reikalais su A adv. padėjėju J. J.. Be to esantys byloje
rašytiniai dokumentai, garso įrašai, susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina,
kad N. P., A. I. žinojo, jog minėta
įmonė (terminalas) yra valstybinės reikšmės, itin didelės finansinės vertės
objektas, jog planuojama šios įmonės metinė, apyvarta sieks iki 5 mlrd. m3
dujų, jog šios įmonės įstatinis kapitalas turėtų didėti iki 250 - 300 mln. litų.
O apie tokius pirkimas, kaip Viešųjų pirkimų įstatyme pasakyta, turi būti
skelbiama Europos Sąjungos mastu. Be to, byloje esantys rašytiniai dokumentai, garso
įrašai, susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina ir tai, kad jog iš didžiųjų
Lietuvos dujų vartotojų tik A disponavo visa informacija apie minėtos įmonės statybos
galimybių studijos rengimo eigą bei apie principinį sprendimą steigti tokį
terminalą, statysiančią bendrovę, o būtent AB „Achemą“. Teisme apklaustų Ūkio
ministerijos valstybės tarnautojų paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai
dokumentai patvirtina, jog N. P. patarė LR Ūkio
ministerijos sekretoriui A. I. minėtą įmonę steigti su
100 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu ir parinkti privatų investuotoją ne konkurso,
o apklausos būdu, t.y. vadovaujantis supaprastintomis viešųjų pirkimų
taisyklėmis, beje kurios dar Ūkio ministro įsakymu nebuvo patvirtintos, ir
kurios aiškiai dėl kokios priežasties buvo skubiai rengiamos. Be to, kad vykdydamas
A. I. ir N. P. nurodymus Ūkio ministerijos
valstybės tarnautojas N. B. 2008-10-02 surašė tarnybinį
pranešimą, adresuotą LR Ūkio ministerijos valstybės sekretoriui G. M., kad pirkimas bus vykdomas apklausos būdu pagal jau
Ūkio ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, o minėtą tarnybinį
pranešimą pavizavo G. M. ir tokiu būdu leido vykdyti
minėtą pirkimą apklausos būdu. Be to, N. B., vykdydamas N. P. ir A. I. nurodymus, paruošė
2008-10-03 LR Ūkio ministerijos raštą, kuriuo kvietė tik A, (duomenys
neskelbtini) dalyvauti steigiant minėtą įmonę. Be to N. B.,
vykdydamas tų pačių asmenų nurodymus, minėtame rašte nurodė pasiūlymų pateikimo
terminą iki 2008 m. spalio 8 d. N. P. 2008-10-03 vizavo
minėtą raštą, žinodama, kad rašte nurodytų pasiūlymų pateikimui nustatomas 5
dienų, iš kurių 2 savaitgalio, terminas. Be to, N. P. ir
A. I. dėl aukščiau nurodytos priežasties, o būtent, kad A. I. dalyvavo minėtoje studijos parengimo priežiūros
komisijoje, žinojo, kad beveik visos LR Ūkio ministerijos 2008-10-03 rašte
nurodytos įmonės nedisponuoja informacija, kuria disponavo A. Be to dėl 5 dienų
(iš kurių 2 savaitgalio) termino pasiūlymų pateikimui. Teismas sprendžia, kad
šis terminas neprotingas, nes pagal minėtame pasiūlyme nurodytas aplinkybes
akivaizdu, kad minėtas pasiūlymas reikalauja organizacinių sprendimų, laiko
sukviesti, susirinkti atitinkamiems įmonės valdymo organų asmenims, specifinių
žinių, jog į juos atsakyti įmanoma tik pateikus didelę apimtį sudėtingos
informacijos, jog turi būti vadovaujamasi minėta galimybių studija. Be to, atkreiptinas
dėmesys į tai, kad minėtame pasiūlyme nieko nepasakyta, kur ją būtų galima
gauti, ar su ja susipažinti, jau nekalbant apie tai, jog ši baigta nebuvo. Be
to, kad ir be teisme apklaustų dujas vartojančių įmonių vadovų paaiškinimų, yra
pagrindas manyti, kad tiek A. I., tiek N.
P., žinodami apie procedūras, susijusias su galimybių studija, jos eiga,
žinojo, jog (duomenys neskelbtini)vadovai neatsilieps į minėtą pakvietimą. Be
to AB „LD“ atstovai teisme patvirtino, kad nors ir dalyvavo galimybių studijos
rengimo procese, tačiau tas procesas nebuvo užbaigtas, - studijos nebuvo, o tai
reiškia, kad nebuvo visos informacijos, kuri turėjo būti pabaigus minėtą
studiją. Tačiau N. P., žinodama aukščiau išvardintas
aplinkybes, 2008-10-10 vizavo N. B. sudarytą tiekėjų
apklausos pažymą, taip pagal savo kompetenciją pritardama pirkimo būdo,
procedūrų bei rezultatų pagrįstumui, teisėtumui.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų
duomenų visumą, teismas sprendžia, kad priešingai nei mano N.
P. ir A. I. jų kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje
surinktais duomenimis – minėtų liudytojų teisme duotais kaltinimą
patvirtinančiais paaiškinimais, kurie patvirtina kaltinime nurodytus jų veikų
objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, minėtais rašytiniais duomenimis (dokumentais,
reikalaujamų dokumentų pateikimo, poėmio, apžiūrų, akistatų, operatyvinių
veiksmų atlikimo protokolais, garso įrašais), kuriuos teismas pripažįsta
įrodymais, nes šiais nenustatyta priežasties netikėti, ir kurių visetas
objektyviai parodo kaltinamųjų N. P. ir A.
I. nuoseklius veiksmus, šių kaltę bei leidžia atmesti jų pasirinktą, teisme
išsakytą gynybos versiją, pateiktą kaltinimą neigiančią rašytinę medžiagą, kuriomis
jie neigia teisme pasitvirtinusio kaltinimo aplinkybes.
Pagal aukščiau
nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad N. P. veiksmai
teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, nes ji nuo pat savo
veiksmų pradžios, suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal
teisme pasitvirtinusias kaltinime nurodytas aplinkybes, proteguodama vieną
įmonę steigiant B, suteikė privilegijas A, diskriminavo ir eliminavo
neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų,
turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant
valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, tyčia, pažeidė
anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus,
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - Teisės ir
viešųjų pirkimų departamento direktorės vardą, LR Ūkio ministerijos, kaip
institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, prestižą, dėl ko
valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių
N. P. kaltę, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 228
straipsnio 1 dalyje.
Taip pat pagal aukščiau nustatytas
aplinkybes teismas sprendžia, A. I. veiksmai teisingai
kvalifikuoti pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, nes jis nuo pat savo veiksmų
pradžios, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, steigiant B tyčia,
sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotojų tik vienai įmonei, kuo
pažeidė anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus
principus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - LR
Ūkio ministerijos sekretoriaus vardą, Lietuvos Ūkio ministerijos, kaip
institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, vardą dėl ko valstybė
patyrė didelės neturtinės žalos.
Kaltinamasis G.
M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs jam
inkriminuotą nusikaltimą.
G. M. buvo
kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
atstovaujamos LR Ūkio ministerijos, kartu su A planuojamą steigti B, dėl ko
2008-09-18 buvo priimtas LRV nutarimas Nr. 927. LR Vyriausybės nutarimai, pavedimai
ir kt. yra privalomi Ūkio ministerijos valstybės tarnautojams. Tačiau iš šios
dalies kaltinimo neaišku iš ko jis tai sužinojo, kiek jam informacijos buvo
pateikta, ir būtent tai, kad bus būtent toks Vyriausybės nutarimas.
Kaltinamojo akto dalyje nurodyta, kad
G. M., žinodamas apie Europos Teisės departamento prie LR
Teisingumo ministerijos pastabas, kad partneris, kuris dalyvaus bendroje
valstybės ir privataus kapitalo bendrovėje ir sieks jos tikslų, turėtų būti
parenkamas laikantis skaidrios ir konkurencijos reikalavimus atitinkančios
procedūros, kad suinteresuotiems privatiems subjektams galimybė dalyvauti
tokioje partnerystėje turėtų būti sudaryta lygiomis sąlygomis, kad užtikrinant
viešumą pranešimas apie galimybę dalyvauti partnerystėje, su kuriuo galėtų susipažinti
potencialiai suinteresuotos šalys, turėtų būti paskelbtas prieš atrenkant
privačiojo sektoriaus partnerį. Pagal Ūkio ministerijos darbo reglamentą Ministras
užtikrina, kad LR Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai būtų deramai ir
laiku įvykdyti. Taip pat pavedimus vykdyti savo rezoliucija nurodo ministras,
viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius
pagal ministro nustatytas administravimo sritis. Byloje nustatyta, kad 2008-09-04
tiesiogiai ministerijos sekretoriui A. I. buvo pavesta
vykdyti Vyriausybės kanclerio pavedimą Nr. 17-5882, kuriuo Ūkio ministerijai
pavedama išnagrinėti koncerno „Achemos grupė“ raštą Ministrui Pirmininkui ir
parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl bendrovės steigimo. Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino kad LR Vyriausybės
kanclerio 2008-09-04 pavedimo Nr.17-5882 vykdymą A. I. nukreipė
G. M. ir tai padarė dėl to, kad ši energetikos sritis yra
priskirta A. I.. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad
LR Vyriausybės nutarimo projekto rengime dalyvavo A. I., N. P., kurie visus klausimus derino tiesiogiai su juo,
nepateikdami jokios informacijos G. M.. Byloje nustatyta,
kad 2008-09-08 Ūkio ministerija raštu Nr. (30.2-63)-3-5865 pateikė derinimui
Teisingumo, Finansų, Aplinkos, Susisiekimo ministerijoms Vyriausybės nutarimo
projektą dėl UAB Gamtinių dujų terminalas steigimo, kurio aiškinamajame rašte
siūloma B steigti kartu su A (pateikiant AB A 2008-09-03 Vyriausybei pateiktą
raštą). Šį raštą pasirašė tuometinis Ūkio ministras V. N.,
o šio rašto rengėjais yra nurodyti tuometinis Ūkio ministerijos Energetikos
išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjas N. B. ir Valstybės turto privatizavimo ir valdymo skyriaus
vedėjas D. P., raštą vizavo A. I..
Ministras V. N. pasirašė lydraštį ir vizavo minėtus
dokumentus, kuriuose nebuvo G. M. vizos. Be to apklaustas
liudytojas Vladas K. G. (tiriamuoju laikotarpiu -
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento
direktorius) paaiškino, kad A. I. jam sakė, kad nutarimą
reikia paruošti būtent taip ir atsižvelgiant į tai, kaip yra parašyta Koncerno (duomenys
neskelbtini)2008-09-03 rašte Nr.1691 ir viską daryti skubiai. Taip pat jis
teigė, kad iš N. B. pasisakymų jis žino, kad nurodymus
kaip reikia ruošti dokumentus, iki kada juos reikia paruošti, kaip juos reikia
surašyti jam nurodinėjo A. I. ir N. P..
Be to, N. B. yra skundęsis jam, kad po Suskystintų
gamtinių dujų importo terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo
priežiūros komisijos posėdžių surašius protokolus, A. I. juos
koreguodavo taip kaip jam reikėjo, liepdavo įrašyti tokias formuluotes apie ką
konkrečiai nebuvo nusprendžiama. Per posėdžius nebūdavo jokių balsavimų. N. B. jam taip pat yra ne kartą skundęsis, jog A. I. ir N. P. jam pavedė organizuoti
pirkimą apklausos būdu, siekiant parinkti privatų investuotoją steigiant B,
rengti dokumentus nurodinėjo kaip, kada ir ką reikia rašyti. Šie liudytojo K. G. paaiškinimai patvirtina, kad Vyriausybės nutarimo
projekto dėl B steigimo rengimą organizavo ir koordinavo A.
I. ir N. P.. G. M. pripažino,
jog 2008-09-16 dalyvavo ministerijų valstybės sekretorių pasitarime, kuriame
buvo svarstytas Ūkio ministerijos pateiktas derinti Vyriausybės nutarimo
projektas. Medžiaga Ministerijų valstybės sekretorių pasitarimams rengia
atsakingi darbuotojai. Po pasitarimo G. M. nurodė
projektą derinti su Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos ir
Konkurencijos taryba. Tai patvirtino liudytojas N. B.. Tą
pačią dieną Ūkio ministerija raštu Nr. (30.2-63)-3-6075 išsiuntė Vyriausybės
nutarimo projektą dėl B steigimo, aiškinamąjį raštą, sprendimo poveikio bazinio
vertinimo pažymą derinti Europos teisės departamentui ir Konkurencijos tarybai.
Dokumentus vizavo N. B., rengėja nurodyta O. L., lydraštį pasirašė A. I..
Byloje nėra jokių duomenų, jog G. M. šie dokumentai buvo
pateikti susipažinti. Be to, nėra duomenų, kad jis į šiuos dokumentus gautus
atsakymus gavo. Tačiau atsakymai, gauti iš minėtų institucijų, buvo tiesiogiai
nukreipti A. I. arba atitinkamam energetikos srities
padaliniui. 2008-09-17 Ūkio ministerijos 2008-09-17 raštu Nr. (30.1-63)-3-6098
Vyriausybės pritarimui buvo pateiktas bei kartu su šiuo raštu teikiamus priedus
patikslintas Vyriausybės nutarimo projektas dėl UAB Gamtinių dujų terminalas
steigimo ir jį lydintys dokumentai. Projektą ir dokumentus vizavo N. B. ir A. I.. Ministras V. N. pasirašė lydraštį ir vizavo dokumentus, kuriuose nėra
G. M. vizos.
Kaltinamojo akto dalyje teigiama,
kad G. M., žinodamas, kad planuojamas statyti gamtinių
dujų terminalas yra valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės
strateginis objektas, kad kuriamos bendrovės įstatinis kapitalas turėtų didėti
iki 250 - 300 mln. litų, žinodamas apie planuojamą naujai steigiamos bendrovės
metinę apyvartą, sieksiančią 5 mlrd. m3 dujų ir, kad dėl išvardintų
priežasčių privatų investuotoją parinkti taip pat būtina konkurso būdu. Neaišku
iš ko jis visa tai žinojo, juolab, kad kaip minėta visus klausimus sprendė,
derino ir vizavo ne jis.
Byloje nustatyta, kad G. M., vykdydamas savo funkcijas ir vadovaudamasis Viešųjų
pirkimų įstatymu ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsižvelgdamas
į tai, kad steigiamos bendrovės įstatinis kapitalas buvo 100 tūkst. Lt, iš
kurių 80 tūkst. turėjo skirti Ūkio ministerija iš valstybės biudžeto bendrųjų
asignavimų, 2008-10-02 leido N. B. organizuoti pirkimą
apklausos būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame 2008-10-02
tarnybiniame pranešime neminima A, o be to G. M. neparašė,
jog privatų investuotoją parinkti A, ar pan.
Dėl G. M. kaltinimo
dalyje nurodyto 5 dienų termino. Byloje nėra jokių duomenų, jog G. M. priėmė kokį tai sprendimą dėl šio termino, apie jį
žinojo. Be to, Ūkio ministerijos 2008-10-03 raštą dėl kvietimo dalyvauti B
steigime pasirašė A. I., šio rašto rengėjas N. B..
Kaltinamojo akto dalyje teigiama,
kad G. M. sąmoningai, t.y. tyčia neužtikrino privataus
partnerio parinkimo konkurso būdu, ir 2008-10-03 patvirtindamas LR Ūkio
ministerijos Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių
skyriaus vedėjo N. B. 2008-10-02 tarnybinį pranešimą,
leido privatų investuotoją parinkti apklausos būdu, t.y. neskelbiant viešo
konkurso. Byloje nėra surinkta patikimų duomenų liudijančių nuoseklius,
kryptingus G. M. veiksmus, pagal kuriuos būtų galima
daryti išvadą, jog jis sąmoningai, tyčia tai padarė. Liudytojas N. B. nurodė, kad N. P. nurodžius,
tarnybinį pranešimą dėl pirkimo organizavimo apklausos būdu adresavo
ministerijos valstybės sekretoriui G. M.. N. B. 2008-10-03 tame tarnybiniame pranešime surinko A. I., finansų skyriaus vedėjos S. R.,
K. Š. vizas. Be to pagal N. B. G. M. buvo atsakingas už finansus. O A.
I. viza buvo reikalinga kaip jo (N. B.) skyrių
kuruojančio ministerijos sekretoriaus. A. I. vizavo
dokumentą dar ir dėl to, kad jis nuo pat pradžių dalyvavo visame procese dėl
SGD terminalo. G. M. vizą gavo dėl to, kad šis yra
atsakingas už visos ministerijos finansinius klausimus ir kuruoja būtent tokius
klausimus, kurie buvo įvardinti tarnybiniame pranešime. G. M.
pats savo ranka tarnybiniame pranešime pačioje pabaigoje priraišė frazę:
„privačiam investuotojui parinkti“. Iš G. M. jis nėra
gavęs jokių pastabų dėl planuojamos steigti bendrovės įstatinio kapitalo
dydžio, viešo pirkimo būdo parinkimo.
Kaltinamojo akto dalyje teigiama,
kad G. M., žinodamas, kad A disponuoja visa informacija,
kuri buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės, LR Ūkio ministerijos bei
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvoje studijos parengimo
priežiūros komisijos posėdžiuose dėl B steigimo, bei yra susipažinusi su tokio
terminalo įrengimo Lietuvoje galimybių studija, o kiti potencialūs dalyviai
tokios informacijos neturi ir nėra susipažinę su minėta galimybių studija, kad
organizavus apklausą buvo nustatytas tik 5 dienų (iš kurių 2 savaitgalio)
pasiūlymų pateikimo terminas, G. M. 2008-10-10 patvirtino
tiekėjų apklausos pažymą, pagal kurią laimėtoju pripažinta AB B, vienintelė
turėjusi galimybę per tokį terminą tam tinkamai pasiruošti.
Byloje nustatyta, kad Ūkio ministro
2008-02-27 įsakymu Nr. 4-62 buvo sudaryta Suskystintų gamtinių dujų terminalo
įrengimo Lietuvoje studijos parengimo priežiūros komisija, į kurios sudėtį įėjo
Ūkio ministerijos sekretorius A. I. (priežiūros komisijos
pirmininkas) ir kiti asmenys, tame skaičiuje ir A atstovas. Todėl teiginys, kad
tik A (jos vadovai) vienintelė disponavo visa informacija, abejotinas.
Be to, byloje nėra duomenų, jog G. M. žinojo 2008-10-08 AB „LD“ rašte Nr. 7-11-1295 ir į šį
Ūkio ministerijos 2008-10-10 rašte Nr. (30.2-63)-3-6651 nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo akto dalyje teigiama,
kad G. M., „leisdamas vykdyti „tariamą“ viešą pirkimą
apklausos būdu ir patvirtindamas jo rezultatus, pagal Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 4-459 „Dėl funkcijų ir
administravimo sričių nustatymo“ 2.3.8 p. būdamas atsakingas už ministerijos
atliekamus viešuosius pirkimus, G. M. tyčia nevykdė
minėto įsakymo 2.3.5 p., įpareigojančio jį (G. M.)
koordinuoti ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą ... ,
užtikrinti ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą, 2.3.6 p.,
įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės
aktų projektai, 2.3.11 p., įpareigojančio jį koordinuoti ir kontroliuoti
ministerijos sekretorių veiklą, <...> sąmoningai, t.y. tyčia, sudarė
galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai įmonei“. Byloje
nustatyta, kad Ūkio ministerijos sekretorius A. I. buvo
paskirtas kuruoti energetikos srities akcines bendroves ir uždarąsias akcines
bendroves, minėtos studijos parengimo priežiūros komisijos pirmininku buvo
paskirtas A. I., vėliau A. I. buvo
pavesta vykdyti Vyriausybės kanclerio pavedimą Nr. 17-5882, tai liudija, kad už
UAB Gamtinių dujų terminalas steigimą ir atitinkamų dokumentų projektų rengimą
nuo pat pradžių atsakingas buvo A. I.. Be to, kaip minėta
su G. M. Vyriausybės nutarimo projektas derintas nebuvo,
nes, kaip jau minėta aukščiau, už jį nuo pat pradžių atsakingas buvo A. I.. Be to, Ūkio ministerijos 2008-10-10 raštu Nr.
(30.2-63)-3-6667 A pakviesta atvykti 2008-10-13 pasirašyti su B steigimu
susijusius dokumentus. Šį raštą pasirašė ministerijos sekretorius A. D.. Liudytojas K. Š. paaiškinęs, kad 2008-10-10
kalbėjo telefonu su M. P., kuri jam pasakė, kad į A tos
dienos (t.y. kai vyko jų pokalbis) data būtų išsiųstas pranešimas dėl šios bendrovės
pripažinimo nugalėtoja. N. P. pasakė, kad tą pranešimą
pasirašys A. D.. Tai patvirtina, kad Ūkio ministerijos
2008-10-10 raštas Nr. (30.2-63)-3-6667 kaip ir ankstesni raštai nebuvo derinti
su G. M.. Visos šios aplinkybės liudija, kad G. M. nebuvo pateikiama visa informacija, nebuvo teikiami
derinti rengiami dokumentai, nebuvo pateikti visi gauti dokumentai, jis
neturėjo galimybės koordinuoti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų
vykdymą, kontroliuoti, kaip rengiami ir derinami teisės aktų projektai. Byloje
nustatyta, kad, vykdydamas savo funkcijas, G. M. vizavo 2008-10-10
Tiekėjų apklausos pažymą. Tačiau ne nuo G. M. priklausius,
tačiau visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti apklausoje,
kurias gi nustatė ne jis. Taigi pagal aukščiau nurodytas aplinkybes abejotina,
ar G. M. neteisėtai protegavo A, kad šiai bendrovei suteikė
privilegijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. M. pateikė
dokumentus, jog jis nepažeidė įstatymų ir tinkamai atliko savo funkcijas. Tai grindžia
LR Valstybės kontrolės 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-(20-1.10.1)-1297 „Dėl
Valstybinio audito ataskaitos ir išvados“ (auditas už 2008 m.) ir 2010 m.
gegužės 25 d. raštas Nr. S-(20-1209)-1205 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos ir
išvados“ (auditas už 2009 m.). Abiejuose raštuose pareikšta Valstybinio audito
išvada: pareikšta besąlyginė nuomonė dėl finansinių, biudžeto sąmatų vykdymo ir
kitų ataskaitų tikrumo ir teisingumo, taip pat besąlyginė nuomonė dėl valstybės
lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo
įstatymų numatytiems tikslams. Todėl abejotina, jog G. M. padarė
šio kaltinimo dalyje nurodytus veiksmus ir šiais pažeidė kaltinime nurodytus
įstatymus. Be to, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad G.
M. bendravo su AB A atstovais, teisininkais. 2009 m. vasario 10 d. LR
Konkurencijos tarybos rašte Nr. (2.32-03)6V-216 teigia, kad Ūkio ministerijos
veiksmai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ir privataus
UAB Gamtinių dujų terminalas steigėjo parinkimu patenka į Viešųjų pirkimų
įstatymo reguliavimo sritį, todėl Koncesijų įstatymas šiuo atveju nėra
taikomas. Taigi esant nurodytoms abejonėms, kurias teismas neturi galimybės
pašalinti, bei byloje nesant surinktų patikimų duomenų patvirtinančių
nuoseklius, kryptingus G. M. veiksmus, pagal kuriuos būtų
galima daryti išvadą, jog jis nuo 2008-09-04 iki 2008-10-15, t.y. nuo LRV
kanclerio 2008 m. rugsėjo 4 d. pavedimo Nr. 17-5882 pateikti Vyriausybės
nutarimo projektą dėl bendrovės įsteigimo gavimo LR Ūkio ministerijoje 2008-09-04
iki B įregistravimo VĮ „Registrų centras“ 2008-10-15, steigiant B, sąmoningai,
t.y. tyčia, sudarė galimybę ir sąlygas tapti privačiu investuotoju tik vienai
įmonei, teismas sprendžia, jog kaltinimas jo atžvilgiu nepasitvirtino.
Pagal auščiau aprašytas aplinkybes,
teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog G. M. neteisėtai
protegavo A, suteikė šiai bendrovei privilegijas, diskriminavo ir eliminavo
neapibrėžtą ratą kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos subjektų,
turėjusių arba galėjusių turėti galimybę sąžiningai konkuruoti dalyvaujant
valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės projekte, kuo tyčia pažeidė
anksčiau išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus,
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino valstybės tarnautojo - LR Ūkio
ministerijos valstybės sekretoriaus vardą, Lietuvos Respublikos Ūkio
ministerijos, kaip valstybės institucijos, ir Lietuvos Respublikos, kaip
valstybės, prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
Pagal šias aplinkybes teismas
sprendžia, kad G. M. veiksmuose nėra nusikaltimo,
numatyto LR BK 228 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl jis pagal šį kaltinimą
išteisintinas (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Lengvinančių ir (ar) sunkinančių
kaltinamųjų N. P. ir A. I. atsakomybę
aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamiesiems N. P. ir A. I. bausmes teismas
atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į
kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į
nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes, lengvinančių ir (ar)
sunkinančių jų atsakomybę aplinkybių buvimą.
Kaltinamoji N.
P. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Ji anksčiau neteista, galiojančių
administracinių nuobaudų neturi, dirbanti, vedusi. Skiriant jai bausmę teismas
taip pat atsižvelgia į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama valstybės
tarnautoja, pasinaudodama užimamomis gan aukštomis tarnybinėmis pareigomis, į
tai, jog ji aktyviai darė nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančių ir (ar)
lengvinančių aplinkybių nėra. Pagal tai jai už nusikalstamos veikos, numatytos
LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė – bauda.
Kaltinamasis A.
I. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas,
administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vedęs. Skiriant jam bausmę teismas
taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės
tarnautoju, pasinaudodamas užimamomis vienomis iš aukščiausių valstybės
karjeros siekiančių tarnautojų tarnybinėmis pareigomis. Jo atsakomybę
sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių nėra. Pagal tai jam už
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymą,
skirtina bausmė – bauda.
Reikšmingi bylai nagrinėti daiktiniai
įrodymai, pridėti prie bylos:
1) penkios vaizdo ir garso
kasetės su liudytojo A. I. filmuota apklausa (t. 11, b.l.
92-103);
2) skaitmeninis diskas
„MAXELL DVD-R“ (t. 3, b.l. 125-129);
3) skaitmeninis diskas Nr.
18-06-67 (t. 10, b.l. 76-200, t. 11, b.l. 1-63);
4) skaitmeninis diskas Nr.
CD-1-098-09 (t. 11, b.l. 66-68);
5) į voką įpakuotas
skaitmeninis diskas (t. 5, b.l. 66);
6) į voką įpakuotas
skaitmeninis diskas (t. 5, b.l. 119-120);
7) skaitmeninis diskas
„Maxell CD-R“ (t. 13, b.l. 74-75);
8) skaitmeninis diskas
„Maxell CD-R“ (t. 14, b. l. 43-45);
9) du skaitmeniniai diskai
„Maxell CD-R“ su įtariamojo A. I. apklausų garso įrašais
(t. 15, b.l. 128-131, 132-138, 139-145), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini
saugoti baudžiamojoje byloje.
Tyrimui atlikti reikšmingi
daiktiniai įrodymai, saugomi LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo
skyriuje, A. J. g. 6, Vilniuje:
1) kompiuterinis kietasis diskas
„MAXTOR DiamondMax 22“, serijinis numeris –„9QM1WAY6“, su duomenų kopija,
padaryta atliekant LR ŪM Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P. darbo kabinete Nr. 402 paimto nešiojamo kompiuterio
„IBM thinkpad X41“ apžiūrą (t. 3, b.l. 130, 131, t. 3 b.l. 132-203, t. 4, b.l.
1-51);
2) kompiuterinis kietasis diskas „MAXTOR
DIAMOND MAX 22“, serijinis Nr. „9QMZDFE7“ su duomenų kopija, padaryta atliekant
A. I. kompiuterio apžiūrą (t. 4, b.l. 128-131, 132, t. 4,
b.l. 133-194), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301
– 305, 307, 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
p r i p a ž i
n t i N. P. kalta pagal LR BK 228 straipsnio 1
dalį ir už tai ją nubausti 100 veikos padarymo metu galiojusio MGL dydžio, t.y.
13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.
P r i p a ž i
n t i A. I. kaltu pagal 228 straipsnio 1 dalį ir už
tai jį nubausti 100 veikos padarymo metu galiojusio MGL dydžio, t.y. 13000 Lt (trylikos
tūkstančių litų) bauda.
Į p a r e i g o
t i N. P. ir A. I. šiuo
nuosprendžiu jiems paskirtas baudas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio
įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas
188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300,
esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos
sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto
apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
I š t e i s i n t i G. M. pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis
padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Daiktinius įrodymus pridėtus prie
bylos:
1) penkias vaizdo ir garso kasetes
su liudytojo A. I. filmuota apklausa;
2) skaitmeninį diską „MAXELL
DVD-R;
3) skaitmeninį diską Nr.
18-06-67;
4) skaitmeninį diską Nr.
CD-1-098-09;
5) į voką įpakuotą skaitmeninį
diską;
6) į voką įpakuotą skaitmeninį
diską;
7) skaitmeninį diską „Maxell
CD-R“;
8) skaitmeninį diską „Maxell
CD-R“;
9) du skaitmeninius diskus
„Maxell CD-R“ su įtariamojo A. I. apklausų garso įrašais,
nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktinius įrodymus, saugomus LR
STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, A. J. g.
6, Vilniuje:
1) kompiuterinį kietą diską „MAXTOR
DiamondMax 22“, serijinis numeris –„9QM1WAY6“, su duomenų kopija, padaryta
atliekant LR ŪM Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės N. P. darbo kabinete Nr. 402 paimto nešiojamo kompiuterio
„IBM thinkpad X41“ apžiūrą;
2) kompiuterinį kietą diską „MAXTOR
DIAMOND MAX 22“, serijinis Nr. „9QMZDFE7“ su duomenų kopija, padaryta atliekant
A. I. kompiuterio apžiūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus
sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo
paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto
apylinkės teismą.
Teisėjas Valdas
Petraitis