Baudžiamoji byla Nr.1-156-238/2015;

Teisminio proceso Nr.1-20-1-00763-2014-7;

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.7.; 1.2.3.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. balandžio 17 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. V., nukentėjusiosios S. V. atstovei pagal įstatymą V. K., viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą, teistas: 1) 1995-05-08 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis (1961 m. BK) BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1996-02-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, paskirta bausmė subendrinta su 1995-05-08 nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams; 3) 2001-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; 4) 2003-10-14 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; 5) 2010-08-18 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu – 4 (ketveriems) metams, paleistas 2014-01-08 atlikęs bausmę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. J. 2014 m. lapkričio 14 d., nuo 20 val. iki 22 val., negyvenamajame name, esančiame Kaune, Tvėrių g. 6, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su G. V. metu, tyčia ne mažiau kaip 20 kartų sudavė rankomis ir kojomis bei medine lazda G. V. į įvairias kūno vietas ir taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas priekinėje pilvo sienoje, poodines kraujosruvas kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio ir kairio klubo srityse, odos nubrozdinimus kairiame žande, kairės ausies kaušelyje ir kairėje speninėje srityje, o taip pat veido dalies, skliauto ir pamato priekinės duobės kaulų lūžius bei išorinius veido ir kaktos sužalojimus, kraujosruvas po kairės akies jungine, muštines žaizdas veide (burnos ir antakio srityse), kiaurinį apatinės lūpos sužalojimą, apatinio žandikaulio lūžį, išmušė tris priekinius apatinius dantis, skeveldrinius daugybinius kaktikaulio, abiejų momenkaulių ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžius, viršutinių žandikaulių lūžį La Fort II, skeveldrinius nosikaulių lūžius, kietojo gomurio lūžį, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimą, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse srityse abipus, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-smilkininėse skiltyse abipus, abiejų kaktinių skilčių sumušimus, difuzinį galvos smegenų pažeidimą, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius, kraujosruvas galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, išplitusias poodines kraujosruvas veide ir kaktoje, ko pasekmėje mirties priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma: skeveldriniai daugybiniai kaktikaulio, abiejų momenkaulių ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžiai, viršutinių žandikaulių lūžis La Fort 11, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, kietojo gomurio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimai virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse srityse abipus, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-smilkininėse skiltyse abipus, abiejų kaktinių skilčių sumušimai, difuzinis galvos smegenų pažeidimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, nuo ko nukentėjusysis G. V. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė G. V.. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad nusikaltimo padarymo dieną jis gėrė kartu su A. G., G. V.. Šis sudavė jam (kaltinamajam), įžeidinėjo žeminančiais žodžiais, kilo konfliktas. Dėl tokio netinkamo G. V. elgesio įsižeidė, supyko ir smurtavo prieš G. V., sudavė jam ne mažiau kaip 20 stiprių smūgių rankomis, kojomis, pagaliu į įvairias kūno vietas ir jį sužalojo, bėgo kraujas. Po to dar gėrė, o kitą rytą iš įvykio vietos išėjo, ten G. V. liko. Taip pat įvykio vietoje liko pagalys, kuriuo jis smurtavo prieš G. V.. Neturėjo tikslo nužudyti G. V., jo mirties nesiekė, pasekmėms buvo abejingas. Smurtavo kelis kartus, o nustojo, kai šis pradėjo gargaliuoti. Tuo metu, kai jis smurtavo, įvykio vietoje buvo A. G.. Nesitikėjo, kad G. V. mirs. Įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo girtas, apsvaigimas alkoholiu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Po kiek laiko nuėjo į Plungės policijos komisariatą, prisipažino padaręs nusikaltimą (nužudymą). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ir parodymų patikrinimo metu nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nusikaltimo padarymo vietą. Nusikalstamus veiksmus vertina neigiamai. Su civiliniais ieškiniais ir jų dydžiais sutinka, taip pat sutinka atlyginti žalą nukentėjusiosioms.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. paaiškino, kad G. V. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie išsituokė 2011 metais ir gyveno atskirai. Po G. V. nužudymo dalyvavo jo atpažinime, matė, kad jis sužalotas. Po skyrybų G. V. bendravo su vaikais Adomu ir Rolanda, jų dvasinis ryšys buvo stiprus, vaikai sunkiai išgyvena tėvo netektį. Ji palaidojo G. V. ir turėjo išlaidų 842,50 Eur, kuriuos prašo priteisti iš A. J.. Taip pat prašo iš A. J. priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti A. V., kuris yra G. V. sūnus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. atstovė pagal įstatymą V. K. paaiškino, kad G. V. yra jos brolis, o S. V. - sūnus. Dėl sūnaus G. V. mirties nukentėjusioji S. V. patyrė moralinę žalą, išgyveno, ją ištiko insultas, ji gydoma ligoninėje. Būdamas gyvas G. V. lankė motiną S. V., jų dvasinis ryšys buvo stiprus, jis rūpinosi motina. Taip pat V. K. nurodė, kad paskutinį kartą su G. V. kalbėjo telefonu 2014 m. lapkričio 14 d. Prašė tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Stanislavos civilinį ieškinį ir jai priteisti 30000 Eur iš kaltinamojo A. J..

Liudytoja A. G. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 14 d. ji ir G. V. gėrė, abu buvo stipriai apgirtę, atėjo į negyvenamąjį namą, gėrė toliau. Matė, kad tuo metu G. V. buvo sveikas ir nesužalotas. Atėjo kaltinamasis A. J.. Prasidėjo konfliktas tarp G. V. ir A. J., šis smurtavo prieš G. V. ir jam sudavė pagaliu į galvą, jam bėgo kraujas iš nosies. Tą vakarą matė, kad A. J. smurtavo prieš G. V. kelis kartus, sudavė stiprius smūgius. Ten pat liko visi miegoti, o kitą dieną iš įvykio vietos išėjo. G. V. paliko apleistame name, kuriame jis buvo sumuštas. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje daugiau kitų asmenų nebuvo ir niekas kitas prieš G. V. nesmurtavo, be kaltinamojo. Nurodė, kad iš G. V. pasakojimų žino, kad jis bendravo su savo vaikais, tarp nesmurtavo jų ryšys buvo.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad jis surašytas 2014-11-24, jame nurodyta tai, kad 2014-11-24 iš Plungės policijos komisariato gautas pranešimas apie tai, kad atvykęs A. J. pranešė, jog 2014 m. lapkričio 11-12 d. Kaune, Šilainiuose, negyvenamajame name pagaliu sumušė benamį vardu Giedrius, kuris galimai dėl patirtų sužalojimų mirė. Taip pat pranešime nurodyta, kad atvykus Kaune, Tvėrių g. 6, į apleistą namą, jame buvo rastas vyriškos lyties lavonas su daugybinėmis muštinėmis žaizdomis veido srityje. (t. 1, b. l. 1)

Iš 2014-11-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis adresu: Kaunas, Tvėrių g. 6, kur viename kambaryje ant lovos guli aukštielninkas nenustatytos asmens tapatybės apie 30 metų amžiaus vyriškos lyties lavonas. Lavono dešinė ranka atmesta į šoną, kairė prie kūno, kojos nuleistos ant žemės, sulenktos per kelius, kairė koja užmesta ant dešiniosios. Veidas kruvinas, yra daugybinių muštinių žaizdų lūpose, smakre, čiuopiant lūžę veido kaulai. Dešinė plaštaka kruvina, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje kraujosruva. Iš įvykio vietos paimta: viena nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės ant kambario grindų (Nr. 1), dvi nuoplovos nuo raudonos spalvos dėmių ant kambario sienų (Nr. 2 ir Nr. 3); MRT aparatas „Philips 636“; medinis pagalys su raudonos spalvos dėmėmis; kvapo pėdsakas nuo pagalio, foninio kvapo pavyzdys. (t. 1, b. l. 8-24)

2014-11-25 - 2014-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje M 1125/14(02) nurodyta, kad nežinomo vyro mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: skeveldriniai daugybiniai kaktikaulio, abiejų momenkaulių ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžiai, viršutinių žandikaulių lūžis La Fort 11, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, kietojo gomurio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimai virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse srityse abipus, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-smilkininėse skiltyse abipus, abiejų kaktinių skilčių sumušimai, difuzinis galvos smegenų pažeidimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius. Nežinomas vyras mirė ne mažiau kaip 3-4 parų iki jo lavono apžiūros radimo vietoje. Tikslesniam mirties laiko nustatymui konstatuoti lavoniniai reiškiniai neinformatyvūs. Nežinomam vyrui konstatuoti šie sužalojimai: konstatuoti veidinės dalies, skliauto ir pamato priekinės duobės kaulų lūžiai bei išoriniai veido ir kaktos sužalojimai atspindi ne mažiau kaip du labai stiprius trauminius poveikius, būdingus trauminiam kontaktui su kietu buku, ribotą paviršių ir pailgą formą turinčiu daiktu (lazda, strypu ar pan.). Vienas šių poveikių, tikėtina, paveikė smakro-burnos-dešinio skruosto ir dešinės akies sritis, kai žalojančio daikto išilginės ašies kryptis kūno atžvilgiu buvo iš viršaus žemyn ir kiek iš dešinės į kairę. Po šio trauminio poveikio išsivystė kraujosruvos po kairės akies jungine, muštinės žaizdos veide (burnos ir antakio srityse), kiaurinis apatinės lūpos sužalojimas, lūžo apatinis žandikaulis, buvo išmušti trys priekiniai apatiniai dantys. Kitas šių poveikių, tikėtina, paveikė nosies-kaktos sritis, kai žalojančio daikto išilginės ašies kryptis kūno atžvilgiu buvo vertikali. Po šio trauminio poveikio išsivystė skeveldriniai daugybiniai kaktikaulio, abiejų momenkaulių ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžiai, viršutinių žandikaulių lūžis La Fort II, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, kietojo gomurio lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimai virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse srityse abipus, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-smilkininėse skiltyse abipus, abiejų kaktinių skilčių sumušimai, difuzinis galvos smegenų pažeidimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, kraujosruvos galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, t. y. mirtini sužalojimai. Išplitusios poodinės kraujosruvos veide ir kaktoje išsivystė nuo šių trauminių poveikių. Tikėtina, kad analogiškos krypties trauminių poveikių minėtu daiktu galėjo būti daugiau. Šie trauminiai poveikiai, tikėtina, padaryti artimu vienas kitam laiku, mirtis po jų įvyko per keletą valandų. Po galvos traumavimo nežinomas vyras kurį laiką buvo gyvas, nes vyko vidinis kraujavimas į virškinimo traktą ir kvėpavimo takus bei buvo aspiruoti svetimkūniai (išmušti priekiniai dantys) į trachėją. Šiame punkte išvardinti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinė kraujosruva priekinėje pilvo sienoje padaryta vienu trauminiu poveikiu, galimai tuo pačiu daiktu, kaip ir 3.1. punkte išvardinti sužalojimai, artimu jiems laiku. Ši kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, abiejose plaštakose padarytos kietais bukais daiktais, galimai artimu kitų sužalojimų padarymo laiku ir, tikėtina, susidarė nežinomam vyrui ginantis nuo į galvą ir veidą suduodamų smūgių, t. y. šie sužalojimai yra būdingi savigynai. Izoliuotai šios kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinio kelio ir kairio klubo srityse, odos nubrozdinimai kairiame žande, kairės ausies kaušelyje ir kairėje speninėje srityje padaryti kietais bukais daiktais paros iki mirties bėgyje, galimai artimu kitų sužalojimų padarymo metu. Šiame punkte išvardinti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, kurių pobūdis atitiktų pomirtinių sužalojimų pobūdį, nekonstatuota. Išvardinti sužalojimai griuvimui ir tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Po tokio pobūdžio galvos sužalojimo, kaip kad konstatuota šiuo atveju, savarankiškų veiksmų tikimybė yra labai nedidelė. Didelė tikimybė, kad 1 punkte išvardintų sužalojimų padarymo metu nežinomas vyras gulėjo aukštielninkas, pakaušiu remdamasis į kokį nors paviršių. Kitų sužalojimų padarymo metu nežinomo vyro kūnas galėjo būti įvairiose padėtyse. Tikslios sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. Kūno tempimo ar vilkimo požymių nekonstatuota. Skrandyje maisto nerasta. Be konstatuotų „šviežių" sužalojimų nežinomam vyrui konstatuoti seni sugiję kairių II-VII šonkaulių lūžiai. (t. 1, b. l. 44-51)

2014-11-27 lavono parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad R. V. atpažino jai pateiktą lavoną kaip buvusį sutuoktinį G. V.. (t. 1, b. l. 29)

2014-11-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. G. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamajame name Tvėrių gatvėje pagaliu sudaužė G. V., jam sudavė ne mažiau kaip 4-5 smūgius į galvą, kaktą. Jis mušė vienas. A. J. atpažino iš veido bruožų ir nurodė, kad jį mačiusi keturis kartus. (t. 1, b. l. 62-65)

Iš 2014-11-27 liudytojos A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. G. parodė nusikaltimo padarymo vietą Kaune, Tvėrių gatvėje esančiame name. Patvirtino, kad įvykio dieną G. V. sėdėjo ant lovos, o kai atėjo A. J., jie susiginčijo. Taip pat patvirtino, kad A. J. pagaliu smūgiavo G. V. į galvą kelis kartus. Kitos dienos rytą ji ir A. J. iš namo išėjo, o G. V. liko name, sėdimoje padėtyje ant lovos, bet gyvybės ženklų nesimatė. (t. 1, b. l. 66-69)

Iš 2014-11-25 įtariamojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. J. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes. Patvirtino, kad įvykio vietoje gėrė kartu su G. V., A. G.. Begeriant G. V. jį nepagrįstai apkaltino lango išdaužymu, išsakė įžeidžiančio pobūdžio žodžius ir vieną kartą sudavė jam (A. J.). Dėl to supyko, kilo konfliktas ir jis (A. J.) smurtavo prieš G. V., sudavė jam iš viso 15-20 kartų rankomis, pagaliu, spardė į įvairias kūno vietas. Matė, kad sužalojo, nes bėgo kraujas, gargaliavo. Po to dar gėrė ir užmigo, ryte iš namo išėjo, ten paliko G. V. ant lovos, jis nekvėpavo. (t. 1, b. l. 155-159)

Iš 2014-11-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados G3045/14(02) matyti, kad A. J. kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. (t. 1, b. l. 178)

Iš 2014-11-27 apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti 2014-11-24 įvykio vietos apžiūros metu paimtas medinis pagalys, telefonas „Philips 636“. Protokole užfiksuota, kad lazdos matmenys 4/4/52 cm, ant lazdos matomos dėmės, panašios į kraują. (t. 1, b. l. 83-85, b. l. 86-88)

Iš 2014-11-26 reikalaujamų pateikti daiktų protokolo matyti, kad iš VTMT Kauno skyriaus paimti nukentėjusiojo G. V. drabužiai – juodos spalvos kelnės, juodos spalvos kojinės, mėlynos spalvos apatinės trumpikės, pilkos spalvos vyriški marškiniai, juodos spalvos odiniai vyriški bateliai, mėlynos spalvos vyriškas bliuzonas, žalios spalvos vyriška striukė, juodos spalvos vasarinė kepuraitė, viena baltos spalvos darbinė pirštinė. (t. 1, b. l. 76)

Iš 2014-11-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2014-11-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti G. V. drabužiai. Ant striukės, bliuzono matomos dėmės, panašios į kraują. (t. 1, b. l. 77-82)

Iš 2014-11-24 reikalaujamų pateikti daiktų protokolo matyti, kad A. J. pateikė savo drabužius – džinsines kelnes, striukę. (t. 1, b. l. 89)

Iš 2014-11-27 apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti A. J. pateikti drabužiai. Ant striukės, kelnių užfiksuotos dėmės, nurodyta - galimai kraujo. (t. 1, b. l. 90-93)

Iš 2014-12-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 83TPK-463/2014 matyti, kad nusikaltimo padarymo metu A. J. konstatuojama: F70 Lengvas protinis atsilikimas. F 10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Nusikaltimo padarymo metu A. J. galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. J. konstatuojama: F70 Lengvas protinis atsilikimas. F 10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Šiuo metu A. J. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. A. J. taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones nereikalinga. Su A. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti teisiamas. (t. 1, b. l. 188-190)

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo A. J. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad 2014 m. lapkričio 14 d. Kaune, Tvėrių g. 6 name, A. J. smurtavo prieš G. V., taip jam buvo padaryti: skeveldriniai daugybiniai kaktikaulio, abiejų momenkaulių ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžiai, viršutinių žandikaulių lūžis La Fort 11, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, kietojo gomurio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimai virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse srityse abipus, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-smilkininėse skiltyse abipus, abiejų kaktinių skilčių sumušimai, difuzinis galvos smegenų pažeidimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, ir dėl sunkios galvos smegenų traumos G. V. mirė. Taigi A. J. nužudė G. V. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo A. J., liudytojos A. G. parodymai, specialisto išvadoje ir kituose rašytiniuose procesiniuose dokumentuose esantys duomenys. Kaltinamasis A. J. pripažino aplinkybę, kad įvykio dieną jis (A. J.), G. V., A. G. girtavo. Tarp jo ir G. V. kilo konfliktas dėl to, kad G. V. jį įžeidė, išsakydamas žeminančio pobūdžio žodžius, sudavė jam smūgį. Dėl to supyko ir smurtavo prieš G. V., sudavė rankomis, pagaliu ir spardė į įvairias kūno vietas. Taip pat A. J. patvirtino aplinkybę, kad sudavė daugybinius (apie 20) ir stiprius smūgius, tarp jų į galvą. Liudytoja A. G. paaiškino, kad įvykio dieną kilo konfliktas tarp A. J. ir G. V., kaltinamasis smurtavo prieš G. V., sudavė jam smūgius į galvą pagaliu. Analogiškas aplinkybes A. J. ir A. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip A. J. ir A. G. parodymai patvirtina faktą bei aplinkybę, kad 2014 m. lapkričio 14 d. A. J. smurtavo prieš G. V. ir sudavė jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Teismas turi pagrindą tikėti A. J. ir A. G. parodymais apie tai, kad A. J. sumušė V. V., nes jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys ir atitiko kitus bylos duomenis. Antai fizinio smurto panaudojimo prieš G. V. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kokie sužalojimai jam buvo padaryti ir kokia yra mirties priežastis (sunki galvos smegenų trauma). Be to, teismas turi pagrindą tikėti A. J. ir A. G. parodymais apie tai, kad A. J. mušė G. V. pagaliu, nes specialisto išvadoje konstatuota tai, kad nustatyti veidinės dalies, skliauto ir pamato priekinės duobės kaulų lūžiai bei išoriniai veido ir kaktos sužalojimai atspindi ne mažiau kaip du labai stiprius trauminius poveikius, būdingus trauminiam kontaktui su kietu, buku, ribotą paviršių ir pailgą formą turinčiu daiktu (lazda, strypu ar pan.). Ta aplinkybė, kad apžiūrint įvykio vietą, kur buvo padarytas nusikaltimas, rastas pagalys, o ant jo dėmės, panašios į kraują, leidžia tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad tikrai juo buvo mušamas G. V.. Iš liudytojos A. G. parodymų nustatyta, kad iki kaltinamojo A. J. panaudoto fizinio smurto prieš G. V., šis buvo sveikas ir nesužalotas. Kaltinamasis A. J. ir liudytoja A. G. patvirtino, kad po panaudoto smurto G. V. liko lovoje, kurioje jis buvo mušamas. Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama aplinkybė, kad G. V. lavonas rastas toje pačioje vietoje (lovoje), kur jį mušė ir kur paliko gulintį po sumušimo. Liudytojos A. G. parodymais patvirtinama tai, kad G. V. mušė tik vienas A. J., kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo ir jo nemušė. Kaltinamasis patvirtino, kad jo smūgiai buvo stiprūs, jis sudavė ranka, spardė, smūgiavo pagaliu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo trauminio poveikio išsivystė skeveldriniai daugybiniai kaktikaulio, abiejų momenkaulių ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžiai, viršutinių žandikaulių lūžis La Fort II, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, kietojo gomurio lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujo išsiliejimai virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse srityse abipus, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-smilkininėse skiltyse abipus, abiejų kaktinių skilčių sumušimai, difuzinis galvos smegenų pažeidimas, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius, kraujosruvos galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse - t. y. mirtini sužalojimai. Taigi sužalojimų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad G. V. sužalotas kaltinamojo nurodytu būdu ir stipriai smūgiuojant ne mažiau kaip 20 kartų. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad A. J. sumušė G. V., jį sužalojo ir dėl patirto smurto bei jam padarytų sužalojimų šis mirė. Taigi kaltinamojo A. J. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė G. V. mirtį ir tarp kaltinamojo atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. J. paaiškino, kad jis nesiekė G. V. mirties ir nesitikėjo, kad kils mirtinos pasekmės. Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad A. J. veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jis panaudojo intensyvų fizinį smurtą, smūgiavo nukentėjusiajam į galvą ir jį sužalojo. Smūgiai suduoti į galvą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių, šiuo atveju dėl galvoje padarytų sužalojimų – sunkios galvos smegenų traumos nukentėjusysis mirė. Teismas daro išvadą, kad suduodamas į galvą smūgius, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali įvykti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas smūgius į galvą žmogui ir turėdami gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. J. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo G. V. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Kaltinamasis tvirtina, kad konfliktas tarp jo ir G. V. kilo dėl to, kad šis jį kaltino veiksmais, kurių jis neatliko, išsakė jo atžvilgiu įžeidžiančio pobūdžio žodžius, sudavė vieną smūgį. Dėl tokio G. V. elgesio jis supyko ir jį mušė. Taigi, nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes A. J. nužudė kitą asmenį.

              Teismas daro išvadą, kad būtina tikslinti nusikaltimo padarymo vietą, nurodant, kad nusikaltimas padarytas Kaune, Tvėrių g. 6, o ne 9 name kaip nurodyta kaltinime. Teismas remiasi įvykio vietos apžiūros protokole ir parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis apie tai, kad įvykio vieta yra Tvėrių g. 6 name. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta tiksli nusikaltimo padarymo diena, tai yra 2014 m. lapkričio 14 d., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikaltimas padarytas 2014-11-13 ir tiksli data nenustatyta. Teismas remiasi nukentėjusiosios atstovės V. K. pateiktais rašytiniais įrodymais (telefoninių pokalbių išklotinė) ir paaiškinimu, kad paskutinį kartą telefonu su gyvu G. V. ji kalbėjo 2014-11-14, 14.46 val. ir tai truko 15 min. 20 s. Be to, liudytoja A. G. patvirtino aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas 2014-11-14.

              Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis A. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė.

A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą (LR BK 129 straipsnio 1 dalis) jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtino kaltinamojo A. J. ir liudytojos A. G. parodymai.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinama ta aplinkybė, kad po įvykio kaltinamasis pats atvyko į Plungės rajono policijos komisariatą, pareigūnus informavo apie jo padarytą nusikaltimą, dėl to buvo atskleista nusikalstama veika, surastas G. V. lavonas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. J. davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamo įvykio ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 59 straipsnio 2 dalis)

A. J. teistas, teistumas neišnykęs, jis nusikalto būdamas recidyvistas, šį nusikaltimą padarė praėjus trumpam laikui po ankstesnės bausmės atlikimo ir paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, jis nedirbo. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į A. J. sveikatos būklę (t. 1, b. l. 188-190).

A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis A. J. skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Kardomoji priemonė suėmimas A. J. paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (LR BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

              Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. V. pateikė civilinį ieškinį ir prašė iš A. J. priteisti jai 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 28-34). Nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, kuriuos sukėlė artimo žmogaus mirtis. Ją su sūnumi siejo artimi, draugiški ir šilti santykiai. Ji užaugino septynis vaikus. G. V. buvo jauniausias jos sūnus. Pastaruoju metu betarpiškai ne itin dažnai matydavosi, nes ji gyvena Šilutėje, sūnus gyveno Kaune. Dėl darbo, rūpinimosi šeima, vaikais, Giedrius negalėdavo dažnai jos aplankyti, tačiau per didžiausias ar šeimos šventes visada ją aplankydavo. Jos sveikata silpna, jai paprastai kasdienę pagalbą teikia trys dukterys, gyvenančios visai šalia jos. Sūnus Giedrius kas savaitę jai skambindavo telefonu, teiraudavosi dėl jos sveikatos, klausdavo, ar pinigų turi vaistams, atsiųsdavo pinigų. Sūnus, netgi išvažiavęs dirbti į užsienį, į Švediją, iš ten taip pat nuolat paskambindavo ir siuntė pinigų. Jų santykiai buvo labai artimi. Dėl sūnaus mirties patyrė didelį dvasinį skausmą. Dėl šių aplinkybių jai padarytą neturtinę žalą vertina 30000 eurų ir prašo juos priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. pateikė civilinį ieškinį ir prašė iš A. J. priteisti jai 842,50 Eur turtinei žalai atlyginti, o jos ir G. V. nepilnamečiam sūnui A. V. - 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 48-56). Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl laidojimo išlaidų, jas pagrindžia pateiktais rašytiniais įrodymais. Neturtinę žalą prašo priteisti sūnui A. V., nes dėl G. V. mirties atsiliepė jo sūnui A. V. pasekmės fizinei savijautai ir sveikatos būklei. Po įvykio jos nepilnametis sūnus A. V., praradęs tėvą, labai blogai jaučiasi, nuolat gyvena baimėje, nesaugiai. Kaltinamojo A. J. nusikalstama veika jam sukėlė didelį emocinį sukrėtimą. Šiuo metu jo nepalieka nuolatinis nesaugumo jausmas ir baimė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl vertinant neturtinės žalos dydį, būtina siekti kiek įmanoma teisingiau kompensuoti sūnaus patirtą dvasinį ir fizinį skausmą atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Be to, neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų (psichofizinių) išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Todėl akivaizdu, jog tuo atveju, kai išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos ir gyvybės - jie būna ypač dideli. Kadangi asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, o nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo nusikalstama veika sukėlė ypatingai stiprius ir skausmingus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų - santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Kaltinamasis A. J. su civiliniais ieškiniais sutinka visiškai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinis ieškinys atlyginti turtinę žalą tenkintinas, nes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų (nužudymo) nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, ji turėjo išlaidų laidodama G. V.. Kaltinamasis privalo žalą atlyginti, nes žala padaryta nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiosios nurodyta laidojimui išleista suma reali ir atitinka protingumo kriterijus, ji įrodyta rašytiniais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms priteistina iš A. J. 842,50 Eur turtinei žalai atlyginti R. V..

Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. J. priteistina 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V., o A. V. - 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl G. V. nužudymo, netekties nukentėjusieji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus; S. V. – sūnaus, o A. V. – tėvo. Teismas nustatė, kad G. V. nužudė A. J., todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (t. 2, b. l. 84), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. J., prašo valstybei jas-225,81 Eur priteisti iš A. J.. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas daro išvadą, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma valstybei priteisti suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo, kadangi jos įrodytos ir nepateikta duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo pagal pateiktą pažymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 297, 301-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti A. J. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. balandžio 17 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. balandžio 17 d.

Kardomąją priemonę suėmimą A. J. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš A. J. priteisti 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių Eurų) neturtinei žalai atlyginti S. V..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš A. J. priteisti 842,50 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du Eurus 50 centų) turtinei žalai atlyginti R. V. ir 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių Eurų) neturtinei žalai atlyginti A. V..

Priteisti valstybei iš A. J. 225,81 Eur (du šimtus dvidešimt penkis Eurus 81 centą) proceso išlaidas (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, juridinio asmens kodas 188659752, bankas–AB „Swedbank“, įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus: tris nuoplovas, medinį pagalį, kvapo pėdsaką nuo pagalio, foninio kvapo pavyzdį (saugomi Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje) sunaikinti.

              Daiktus: G. V. MRT aparatą „Philips 636“, drabužius (kelnės, kojinės, apatinės trumpikės, marškiniai, bateliai, bliuzonas, striukė, darbinė pirštinė, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje) grąžinti V. K..

Daiktus: A. J. drabužius (kelnes, striukę, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje) sunaikinti.

Daiktus: kompaktinį diską su įtariamojo A. J. 2014-11-25 apklausos vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įtariamojo A. J. 2014-11-25 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinį diską su liudytojos A. G. 2014-11-27 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukų duomenimis, palikti saugoti byloje.

A. J. asmens tapatybės kortelę Nr. 1388647, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiųsta į Kauno tardymo izoliatorių prijungimui prie A. J. asmens bylos, siųsti į pataisos namus, kur A. J. atliks bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                   Danguolė Šiugždinytė