Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-300/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21740-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Laimonui Ramanauskui,

nuteistojo A. R. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje bei 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštu 45 paroms, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir A. R. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir A. R. paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės ir neatlikta 18 MGL baudos bausmė, A. R. paskiriant galutinę subendrintą 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę ir 18 MGL (677,878 Eur) baudos bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para ir nuspręsta laikyti atlikus vieną laisvės atėmimo dieną; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos; kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę. 

               Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, 2021 m. liepos 1 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą E. Z. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu 2021 m. liepos 1 d. apie 19.34 val. buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

2.       Be to, A. R. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu – 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. liepos 1 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - nevairuoti transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

II.        Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, arba trumpesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis turi įmonę, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl gali viską prarasti.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo A. R. apeliacinį skundą negauta. 

5.       Teismo posėdžio metu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir A. R. paskirti švelnesnę bausmę, prokuroras Laimonas Ramanauskas prašė nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

               Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7.       Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta bausme, prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti jam skirtos bausmės terminą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės

8.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnyje 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, nubaudė  areštu 45 paroms, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnyje 1 dalyje, - laisvės atėmimu 1 metams. Skirdamas bausmes nuteistajam A. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. R. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. R. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas 12 kartų teistas, tarp jų ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, nusikalto teistumui neišnykus, dirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sunkinančia aplinkybe dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir tai, kad ją padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

12.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus maksimalią arešto bausmę, skiriamą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalyje), o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, – maksimalią BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistajam A. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (areštas 45 paroms ir laisvės atėmimas 1 metams), subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 8 mėnesiams) ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta bausmė (8 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo ir 18 MGL bauda) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes A. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam A. R. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, skirtos švelnesnės ir mažesnės bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

13.       Apeliaciniame skunde nuteistojo A. R. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi įmonę, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dėl paskirtos bausmės gali viską prarasti, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. R. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. R., būdamas anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, tinkamai jas subendrino ir teisingai, vadovaujantis BK 641 straipsnio taisyklėmis, sumažino trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tad A. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

15.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

16.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi nuteistajam A. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gruodžio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3 punktais, prašoma iš A. R. valstybės naudai priteisti 161,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma teismui pateikta 2021 m. gruodžio 6 d., tai yra apeliacinės instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gruodžio 2 d., metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai neturėjo galimybės su šia pažyma susipažinti ir dėl jos nepasisakė, sprendžiama, kad šiuo atveju priteisti iš nuteistojo A. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

                            nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                          Zigmas Kavaliauskas

 Vidmantas Mylė

 Virginija Žindulienė