Nr. DOK-2443

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01383-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 30 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė, kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas visiškai, paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė sutarties uždarumo principą. Ginčo hipotekos sutartis sudaryta taip dviejų verslo subjektų, t. y. atsakovės (hipotekos davėjo) ir UAB „Dolika“ (hipotekos gavėjo). Ieškovė nebuvo šio sandorio šalis. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės suinteresuotumą šiuo sandoriu. Taigi, tarp atsakovės ir UAB „Dolika“ susiklostė išimtinai verslo santykiai. Nepaisant to, teismai šiai sutarčiai aiškinti taikė vartotojų teisių apsaugos priemones. Teismai hipotekos sutartį aiškino jos net nesudariusios šalies (ieškovės) naudai. Tokiu būdu visas iš sandorio kylančias neigiamas pasekmes perkeliant išimtinai sąžiningam kreditoriui – atsakovei.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, sudarydama hipotekos sutartį elgėsi nesąžiningai. Priešingai, nesąžiningi asmenys šioje situacijoje buvo išimtinai UAB „Panauja“, UAB „Dolika“ ir UAB „Sala energy“ (toliau kartu – Atsakovės). Pastarosios nuslėpė nuo ieškovės ir atsakovės esmines aplinkybes, darančias įtaką sandorių sudarymui. Atitinkamai, būtent joms, o ne atsakovei, turi tekti visos neigiamos pasekmės. Visgi, teismai šiuo atveju baudė tik sąžiningą kreditorių.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Atsakovės atliko galimai sukčiavimo sudėtį atitinkančius veiksmus – gavo lėšų iš ieškovės ir atsakovės. Lėšos buvo gautos apgaulės būdu – nuslepiant, kad UAB „Panauja“ ir ieškovė yra sudariusios preliminariąją sutartį dėl įkeičiamo turto perleidimo. Teismai, įvertinę šias faktines aplinkybes, privelėjo pranešti prokuratūrai apie nusikalstamos veikos požymius. Tokiu būdu jau ikiteisminio tyrimo pareigūnai vertintų Atsakovių atsakomybę ir (ar) žalą ieškovei. Esamu atveju, teismai elgėsi priešingai – teismai iš esmes atleido Atsakoves nuo bet kokios atsakomybės prieš ieškovę.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai išplėtė pirkėjų (vartotojų) apsaugos instituto taikymą CK 4.197 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Pagal teismų priimtus sprendimus vartotojai, sudarydami sandorius, visiškai nebeturi pareigos būti rūpestingais, domėtis įgyjamo turto būkle ir prisiimti atitinkamą riziką įgydami nebaigtos statybos statinius. Priešingai, investuotojas, kuris elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, be kita ko, išviešino savo sudaromus sandorius, tampa atsakingu už žalą, kilusią vartotojui esant nerūpestingam. Jeigu ieškovė būtų savalaikiai išviešinusi savo sudaryto sandorio faktą, arba savalaikiai ginčijusi hipotekos sandorius (kol suteiktas finansavimas nebuvo panaudotas) nei jai, nei investuotojams nebūtų kilusi žala. Visgi, teismai vartotojų nerūpestingumo pasekmes perkėlė situacijos kontroliuoti negalinčiam kreditoriui.

5. Formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo gairių, patvirtintų Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. V 2022/(1.160.E-9004)-441-65, nuostatas. Formuojamos praktikos pagrindu visiems kredito gavėjams sukuriama neprotingai didelė atsakomybės našta tikrinti faktus, kurie negali būti žinomi iš viešai prieinamų duomenų. Tokiu būdu nepagrįstai reikalaujama kreditavimo įstaigoms atlikti įkeičiamo turto apžiūras, atlikti apsimestinius skambučius dėl galimos turto rezervacijos ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti už atsakovę sumokėjusiai Advokatų profesinei bendrijai „WALLES“ (j. a. k. 305403563) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 30 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 98833074, kodas ZO45996.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė