Civilinė byla Nr. e2-1052-911/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00061-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ atstovams advokatei Astai Jakštienei, advokato padėjėjui Daliui Jurjonui,

trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. (K. N.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, dėl žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ 8 957,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 30 d. prie namo, esančio adresu I. Kanto g. 6, Klaipėda, apie 22 val., nukritus medžio šakai, buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė pretenziją UAB „Vitės valdos“ dėl žalos atlyginimo. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakymą, jog žalos neatlygins. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, ji 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakymą, kad dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į teritorijos valdytoją / administratorių, t. y. UAB „Vitės valdos“. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, kuriuo nustatytos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Teritorijos, esančios adresu I. Kanto g. 6, Klaipėda, taip pat ir teritorijoje esančių želdinių priežiūra bei tvarkymas buvo perduoti UAB „Vitės valdos“. Atsakovė, būdama atsakinga už minėtoje teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną bei želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu I. Kanto g. 6, Klaipėda, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

2.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutiko, kad ieškovo nurodoma žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdytų teisės aktuose jai nustatytų pareigų. Jos nuomone, Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės nenumato pareigos atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atlikti namo naudojamame žemės sklype (kuris netgi nesuformuotas) esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdinius apima ne tik konkrečius priežiūros darbus, kuriuos paprastai pagal sutartį atlieka privatūs asmenys, ar leidimų konkretiems darbams, pavyzdžiui, genėti medžius, išdavimą, bet ir želdinių priežiūros darbų organizavimą ir jų vykdymo kontrolę, todėl net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, keliamos grėsmės aplinkiniams pašalinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga išlieka užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę. Medis, kurio nulūžusi šaka apgadino ieškovui priklausantį automobilį, augo žemėje, nepriklausančioje privatiems asmenims, jis augo savivaldybei priskirtoje teritorijoje, žemė aplink namą iki šiol nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė privalėjo vykdyti namo naudojamoje teritorijoje, nesuformuotame sklype, esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, atsakovė su tuo nesutinka ir mano, jog būtent trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija privalėjo organizuoti šių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą.

3.       Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinio motyvus (išskyrus galimą suponavimą dėl savivaldybės administracijos pareigų galimo nevykdymo želdinių atžvilgiu) ir prašymus, todėl nekartoja motyvų, pateiktų ieškovo procesiniuose dokumentuose.

4.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo išmoka dėl įvykio metu atsiradusios / patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų visumos.

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Civilinė byla teisme gauta 2021 m. gruodžio 9 d., jai suteiktas Nr. e2-1052-911/2022.

8.       2022 m. sausio 13 d. teisme gautas trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl duomenų pateikimo pagal įpareigojimą, kuriame nurodoma, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, Želdynų įstatymui ir/ar 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintoms Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatoms.

9.       2022 m. sausio 17 d. išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog mano, kad savivaldybės teritorijoje augančių želdynų ir želdinių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktuose. Ši pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

10.       2022 m. kovo 7 d. išvadą byloje teikianti institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog įvertinus teisės normas, mano, jog, Taisyklių 8.2 papunktis, nustatantis asmenų pareigą tvarkyti pastatui priskirtoje teritorijoje esančius želdinius vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, neprieštaravo Želdynų įstatymo nuostatoms. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo prižiūrėti ir tvarkyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamus ir (ar) valdomus žemės sklypus. Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, žemės sklypas – tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės joms suteiktą diskrecijos teisę turi naudoti įstatymo nustatytose ribose (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas), darytina išvada, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktą savivaldybei suteiktą kompetenciją užtikrinti švarą ir tvarką viešose vietose, nepaneigia reikalavimo savo kompetenciją įgyvendinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Įvertinus nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad Taisyklių 3.3, 3.7 papunkčiai, 5 punktas ir 8.2 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką, taip pat želdinių tvarkymą tvarkomose teritorijose pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotuose žemės sklypuose, bet neįregistruotuose Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorijose iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, galimai neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punkto, Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, Administravimo nuostatų 4.3 papunkčio nuostatų.

11.       Ieškovo atstovai 2022-04-28 teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Prašo ieškinį tenkinti.

12.       Atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ atstovas advokato padėjėjas Dalius Jurjonas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato, jog kraštovaizdžio priežiūra atitenka savivaldybėms. Įvykis įvyko savivaldybės valdomame žemės sklype, todėl sklypo priežiūros teisės ir pareigos priklauso savivaldybei. Atsakovė negavo pretenzijų dėl medžio. Nulūžo jo šaka, tačiau nėra duomenų, kad medis būtų buvęs supuvęs ar pan. Tiek Klaipėdos apygardos teismui, tiek Aplinkos ministerijai kilo abejonių dėl Klaipėdos miesto savivaldybės priimtų taisyklių. Dėl savivaldybės netinkamai atliekamų funkcijų kilo ši žala. Dėl automobilio nuomos nėra pateikti būtinumą ir protingumą patvirtinantys įrodymai. Mano, kad žala yra neįrodyta. Nėra įrodymų, kad ieškovui buvo būtinas pakaitinis automobilis. Prašo ieškinį atmesti.

13.       Atsakovės atstovė advokatė Asta Jakštienė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog nėra jokių duomenų, kad automobilis būtų buvęs faktiškai suremontuotas. Gal automobilis nebuvo suremontuotas, gal buvo atiduotas į metalo laužą. Prašoma priteisti su PVM. Nėra duomenų, jog remontuojant buvo mokėtas PVM. Ieškovas neįrodė, jog darbinei veiklai ar kažkokioms gyvenimo aplinkybėms buvo būtinybė nuomotis pakaitinį automobilį. Ieškovas neįrodė nei žalos dydžio, nei pakaitinio automobilio būtinumo. Savivaldybės pareiga užtikrinti tinkamą želdinių priežiūros kontrolę, kuri šiuo atveju nebuvo įvykdyta. Prašo ieškinį atmesti.

14.       Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Linas Ališauskas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad Taisyklėse detalizuota miesto teritorijų priežiūros tvarka. Savivaldybė neturi duomenų, kad Vyriausybės atstovai buvo kreipęsi dėl kokių nors teisės aktų keitimo. Mano, kad pakaitinis automobilis ieškovui buvo reikalingas. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

15.       byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020-08-30 prie namo, esančio adresu I. Kanto g. 6, Klaipėdoje, apie 22 val., nukritus (nulūžus) medžio šakai buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

16.       2020-09-01 ieškovas su V. B. sudarė Automobilio nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo išnuomota transporto priemonė Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2020-09-01 iki 2020-12-31 (sutarties 1.1. punktas, 3.1 punktas). Pagal Automobilio nuomos sutarties 3.2 punktą transporto priemonės vieno mėnesio nuomos kaina iš viso 705,90 Eur. 

17.       2020-09-01 ieškovas pateikė pretenziją atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vitės valdos“) dėl žalos atlyginimo. 2020-09-17 atsakovė UAB „Vitės valdos“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog su pareikštu reikalavimu nesutinka ir žalos neatlygins.

18.       Ieškovas pateikė užklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2020-11-27 pateikė atsakymą nurodydama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nevaldo teritorijos Kanto g. 6, Klaipėdoje, o ieškovas turi kreiptis į teritorijos, kurioje auga medis, valdytoją /administratorių. Rašte nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys, o pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje oficialiai viešinamo miesto skaitmenizuoto žemėlapio duomenis matyti, kad teritoriją iki gatvės ribos administruoja UAB „Vitės valdos“.

19.       Iš 2020-09-24 K. Č. IĮ „Koralas“ sudarytos sąmatos matyti, kad transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina iš viso 6 718,77 Eur (t. 1, 8 b. l., CBP-67, ZIP laikmenoje esantys priedai).

20.       Ieškovas 2021 m. kovo 15 d. bankiniu pavedimu sumokėjo V. B. 2 117,70 Eur pagal automobilio nuomos sutartį (t. 1, 101 b. l., DOK-15081, ZIP laikmenoje esantis priedas „Mokėjimo nurodymas-už automobilio nuomą“).

21.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vitės valdos“) turi atsakyti už žalą, kurią padarė ant ieškovo automobilio nuvirtęs medis (medžio šaka) bei kokio dydžio žala padaryta ieškovui.

22.       Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės rūšis – deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

23.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6

24.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 26 punktas, galiojęs nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., numatė, jog viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktas).

25.       Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2019-05-01 iki 2021-10-31) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

26.       Želdynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas).

27.       Taigi želdynų ir želdinių valdytoju gali būti ir kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę, kuriam įstatymu nustatyta pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti.

28.       Pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas – želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); 2) organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Pagal šio straipsnio 2 dalį – želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas. Želdynų ir želdinių valdytojai bei savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

29.       Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nustatyta, jog asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Sprendimą dėl švaros ir tvarkos tvarkomose teritorijose užtikrinimo būdo asmenys turi priimti per 3 mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos.

30.       Taisyklių 3.1. papunktyje nustatyta, jog bendrojo naudojimo objekto valdytojas – butų savininkai (iki bus įsteigta bendrija ar paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius), gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

31.       Taisyklių 3.7. papunktyje numatyta, jog teritorija (tvarkoma teritorija) – žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija. Taisyklių 3.3. papunktyje nustatyta, jog faktiškai naudojama teritorija – pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija.

32.       Taisyklių 8.2. papunktyje numatyta, jog privalomai atliekami darbai – teritorijoje esantys želdiniai (medžiai, krūmai, veja, gėlynai) tvarkomi vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui.

33.       Apibendrinant, pagal Taisyklių 3.3 papunktį, 5 punktą ir 8.2 papunktį, skaitomus kartu su Taisyklių 3.7 papunkčiu, nustatyta, jog jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, želdinius, esančius teritorijoje iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, privalo tvarkyti ne savivaldybė, bet kiti asmenys.

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati (per seniūnijas), ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovui priklausanti transporto priemonė apgadinta nulūžus medžio šakai prie daugiabučio namo, esančio I. Kanto g. 6, Klaipėdoje. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilis stovėjo prie pat namo aikštelėje. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato rašto matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad I. Kanto g. 6, Klaipėda, automobilių stovėjimo aikštelė yra nuo gatvės dalies įvažiavus į kiemą dešinėje pusėje, aikštelės kairėje pusėje matomas Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio stogas bei bagažinės stiklas yra išdaužtas, o šalia automobilio yra nulūžusi medžio šaka.

36.       Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose esančių želdinių (medžių) priežiūrą, tvarkymą savivaldybė šiuo atveju yra pavedusi atlikti bendrojo naudojimo objektų valdytojui – daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. AD1-2613 daugiabučio namo, esančio I. Kanto g. 6, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administratore penkeriems metams paskirta atsakovė (t. 1, 25 b. l., DOK-5964, ZIP laikmenoje esantis priedas).

37.       Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateiktoje išvadoje nurodo, jog mano, kad teisės aktai savivaldybėms nesuteikia teisės daugiabučiam namui priskirti teritorijos, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas, nustatyti pareigą daugiabučių namų patalpų savininkams, administratoriams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms organizuoti namo bendrojo naudojimo objektu nesančios teritorijos priežiūrą ir tvarkymą. Savivaldybės turėtų organizuoti prie daugiabučių namų esančių teritorijų tvarkymą ir priežiūrą, iki minėti sklypai įstatymų nustatyta tvarka bus suformuoti ir priskirti šiems namams (registruojami Nekilnojamojo turto registre, nurodant paskirtį ir kitus duomenis).

38.       Išvadą teikianti institucija Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateiktoje išvadoje nurodo, jog Taisyklių nuostatos galimai neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punkto (Bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus), Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies (Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre), Administravimo nuostatų 4.3 papunkčio nuostatų (Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas – vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą).

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. AD1-686 „Dėl teritorijos tarp I. Kanto, Pievų Tako gatvių, žemės sklypų S. Daukanto g. 13 ir I. Kanto g. 6 detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo I. Kanto g. 6 detalusis planas su konkrečiomis teritorijos ribomis. Iš Klaipėdos miesto skaitmenizuoto žemėlapio matyti, jog namo I. Kanto g. 6 teritorija iš esmės apima iki gatvės ribos (t. 1. 70 b. l., DOK-11497, ZIP laikmenoje esantis priedas „2021-03-12 KMSA e-zemelaio istrauka“).

40.       Bylą nagrinėjant tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek pirmos instancijos teisme, buvo 3 kartus kreiptasi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių nuostatas, tačiau visus kartus buvo atsisakyta priimti prašymus dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Remiantis išdėstytu, nėra jokio pagrindo netaikyti Taisyklių, kurios yra galiojančios. 

41.       Pažymėtina, jog išvadas teikiančių institucijų išvados nėra teismui privalomojo pobūdžio, jos yra rekomendacinės. Tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, tiek Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse teismui pateiktose išvadose teisine argumentacija nepagrindė, jog Taisyklių nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, išvadose naudoja tokius terminus, kaip – „manytina“, „galimai“. Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės atstovo funkcijoms priskiriama savivaldybių veiklos administracinė priežiūra (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vyriausybės atstovas yra įgaliotas kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą, jeigu kyla abejonių, ar savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų, jog iki bylos iškėlimo teisme ar jau bylą nagrinėjant teisme Vyriausybės atstovai būtų kreipęsi į administracinį teismą dėl Taisyklių teisėtumo ištyrimo.

42.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovei buvo pavesta žemės sklypo, esančio I. Kanto g. 6, Klaipėdoje, priežiūra, kuri turėjo apimti ir žemės sklype augančių medžių priežiūrą (Taisyklų 3.1 papunktis, 3.3 papunktis, 3.7 papunktis, 5 punktas, 8.2 papunktis), todėl atsakovei kyla pareiga atsakyti už padarytą žalą. Šiuo atveju atsakovė nesilaikė jai Taisyklėse įtvirtintos pareigos želdinius tvarkyti taip, kad jie nekeltų pavojaus eismo dalyviams. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų laiku ir tinkamai atlikusi ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūrą, o veiksmų ėmėsi tik po įvykio. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė tik 2020-09-17, t. y. po įvykio praėjus beveik mėnesiui, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama įvertinti ties I. Kanto g. 6, Klaipėdoje, esančius medžius. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020-11-12 atsakovei nurodė, kad ginčo teritorija patenka į daugiabučio namo valdomą plotą, todėl atsakovė pati privalo tvarkyti teritorijoje esančius želdinius, o esant poreikiui gauti reikalingus leidimus.

43.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl yra pagrindas spręsti dėl priteistinos žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė administruojamo namo teritorijoje augančių želdinių (medžių) priežiūrą, dėl ko ant ieškovo automobilio nukrito medžio šaka ir dėl to ieškovui buvo padaryta žala.

44.       Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

45.       Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 8 957,47 Eur žalos atlyginimą, iš kurių 6 718,77 Eur išlaidos transporto priemonės remontui, 2 117,70 Eur išlaidos automobilio nuomai bei 121 Eur išlaidos už transporto priemonės apžiūrą/įvertinimą.

46.       Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti suma, nurodydama, jog ieškovas nėra sumokėjęs už automobilio remontą, todėl nėra žinoma, jog būtent šią sumą jis patirs remontui, taip pat prašoma priteisti suma yra paskaičiuota su PVM, o byloje nėra įrodymų, jog remontuojant automobilį ieškovas mokės PVM.

47.       Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.

48.       Byloje nustatyta, kad ieškovas už transporto priemonės remontą nesumokėjo, nes pastaroji dar neremontuota, tačiau teismas gali įvertinti ir būsimą žalą bei priteisti konkrečią pinigų sumą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

49.       Iš byloje esančių duomenų – fotonuotraukų, policijos pateiktos informacijos apie įvykį nustatyta, jog lūžusi medžio šaka apgadino (įlenkė) transporto priemonės stogą, išdaužė galinį stiklą. Ieškovas pateikė į bylą sąmatą, kurioje nurodyta, jog transporto priemonės būsimo remonto kaštai yra 6 718,77 Eur, iš kurių 5 552,70 Eur remonto kaina (darbai, medžiagos, dalys) ir 1 166, 07 Eur PVM.

50.       Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Apskaičiuojant žalos atlyginimo sumą vertinama tai, kokio dydžio išlaidas patirtų asmuo, siekdamas pašalinti padarytą žalą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio remonto darbai ir medžiagos būtų neapmokestinti PVM, ieškovas būtų PVM mokėtojas ar egzistuotų kitos aplinkybės, dėl ko ieškovas neturėtų pareigos mokėti į medžiagų (detalių) ir darbų kainą įtraukto PVM. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tam tikros sumos neįskaičiuojamos į žalos sumą, jeigu įrodoma, kad tokios išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos, atkuriant  sugadintą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodė, kad ieškovas nepatirtų į medžiagų (detalių) ir darbų kainą įtrauktų PVM išlaidų, dėl ko aukščiau nurodyti atsakovės teiginiai dėl žalos dydžio mažinimo PVM suma atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

51.       Atsakovė taip pat mano, jog išlaidos automobilio nuomai yra nepagrįstos, nes ieškovas neįrodė, jog jam buvo būtina automobilį nuomotis, o taipogi mano, jog ieškovo išsinuomotas automobilis buvo geresnės klasės nei atsakovo automobilis, kuris įvykio metu buvo apgadintas.

52.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateikė tiek 2020-09-01 Automobilio nuomos sutartį, tiek ir 2 117,70 Eur apmokėjimą pagal šią nuomos sutartį. Atsakovė jokių įrodymų į bylą neteikė, t. y. neteikė įrodymų, jog ieškovo išsinuomoto automobilio nuomos kaina yra didesnė nei vidutinė automobilio nuomos rinkos kaina. Dėl automobilio būtinumo, akivaizdu, jog jei ieškovas turėjo automobilį iki įvykio, šis poreikis nepakito ir po įvykio, todėl atsakovės argumentas, jog ieškovas neįrodė automobilio būtinumo, atmetamas kaip nepagrįstas.

53.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

54.       Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

55.       Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalys). Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 2899 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 199 Eur žyminis mokestis, 2700 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (t. 1, 101 b. l., DOK-15081 ZIP laikmenoje esantys priedai, 148-149 b. l.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“, įmonės kodas 140336910, 8 957,47 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 47 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 8 957,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 899 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo K. N. (K. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 Teisėja                                                                                           Kristina Serdiukienė