Civilinė byla Nr. 2-1129-370/2016

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00412-2016-1

                                      Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4; 3.3.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BrainsNet“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4109-562/2016 pagal pareiškėjo kreditoriaus CORAL PROJECTS LTD skundą dėl 2016 m. vasario 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „BrainsNet“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą prašydamas pripažinti negaliojančiais visus 2016 m. vasario 16 d. BUAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimo nutarimus, juos panaikinti bei nutraukti BUAB „BrainsNet“ bankroto bylą ne teismo tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki būsimo teismo sprendimo priėmimo uždrausti bankroto administratoriui UAB „Tytus“ šaukti ir / ar rengti BUAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimus šios įmonės bankroto ne teismo tvarka procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė bankroto administratoriui UAB „Tytus“ šaukti ir / ar rengti BUAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimas šios įmonės bankroto ne teismo tvarka procese.

Teismas atsižvelgė į pareiškėjo prašymą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „BrainsNet“ kreditoriai gali suteikti įmonei likviduojamos dėl bankroto statusą, realizuoti jos turtą, tai vėliau sudarys įmonės veiklos pabaigos ir šios bylos nutraukimo prielaidas ir konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra tikslingas ir pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovės atstovė bankroto administratorė pateikė teismui atskirąjį skundą bei rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo CORAL PROJECTD LTD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

              1. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtina pareigą kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis, todėl nutarimo apskundimo pradžia, apeliantės nuomone, yra siejama su įvykusio kreditorių susirinkimo data, t. y. 2016 m. vasario 12 d. Kadangi pareiškėjui buvo pranešta apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, taip pat jis buvo informuotas ir apie kreditorių priimtą nutarimą (2016 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu), skundo pateikimas teismui 2016 m. vasario 29 d. laikytinas pavėluotu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti pareiškėjo pareiškimo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

              2. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis apie 2016 m. vasario 12 d. vykusį kreditorių susirinkimą sužinojo tik 2016 m. vasario 22 d. iš Juridinių asmenų registro. Šie pareiškėjo argumentai yra melagingi, nes atsakovui buvo išsiųsta informacija apie 2016 m. vasario 12 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą.

              2. Preliminariai vertinant skunde išdėstytas aplinkybes yra akivaizdu, kad pareiškėjo skundas negalės būti patenkintas, nes yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Be to, skunde išdėstyti argumentai dėl R. G., taip pat pareiškėjo samprotavimai dėl 960 000 Eur dydžio baudos yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

              3. Vienintelis 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus apskundęs kreditorius yra pareiškėjas, kurio reikalavimas bendroje kreditorių reikalavimų sumoje sudaro tik 1,23 proc., o tai rodo, kad kiti 89,55 proc. visų atsakovo kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių pritaria 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkime priimtiems nutarimams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (kreditorius) ginčija 2016 m. vasario 12 d. UAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais UAB „BrainsNet“ paskelbta bankrutuojančia ir nutarta bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratore paskirta UAB „Tytus“, nustatytas terminas iki 2016 m. vasario 26 d. bendrovės kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus, taip pat nutarta pavesti bankroto administratorei sušaukti antrąjį Bendrovės kreditorių susirinkimą 2016 m. kovo 8 d. (b. l. 34-37). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadas, kad pareiškėjo skundo reikalavimas tikėtinai yra pagrįstas, taip pat yra reali grėsmė galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė bankroto administratoriui UAB „Tytus“ šaukti ir / ar rengti BUAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimus šios įmonės bankroto ne teismo tvarka procese.

Esminis apeliantės atskirojo skundo argumentas yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjo CORAL PROJECTS LTD skundas negalės būti patenkintas, kadangi jis paduotas praleidus ĮBĮ nustatytą terminą, per kurį gali būti skundžiamas kreditorių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės atskirojo skundo argumentu nesutinka, kadangi, kaip jau buvo minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra iš esmės nagrinėjamas ieškinio pagrįstumo klausimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo pateiktame skunde buvo ne tik nurodytas aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas ir jo teisinis pagrindimas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, susiję su įmonės kreditorių informavimu apie ketinimą iškelti bankroto bylą, taip pat susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą pagrindžiantys klausimai. Pareiškėjo skundo priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundas preliminariai yra pagrįstas. Nors apeliantė pateikė įrodymus, kad ji informavo pareiškėją CORAL PROJECTS LTD apie šaukiamą UAB „BrainsNet“ kreditorių susirinkimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad jie negali būti vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, kadangi apeliantės argumentai, kuriais teigiama, jog kreditoriai (ne)tinkamai buvo informuoti apie 2012 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimą, bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. 

Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje nepagrįstas realios grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui egzistavimas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas pateikė pagrįstus argumentus, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir bankroto administratorei 2016 m. kovo 8 d. sušaukus antrąjį kreditorių susirikinimą, gali būti priimti ir kiti bankroto procesui svarbūs nutarimai, t. y. įmonė pripažinta bankrutuojanti ir likviduojama, nustatyta turto pardavimo kaina ir pan., dėl kurių iš esmės balsuoja tik vienas ir pagrindinis kreditorius UAB „Projektų vadybos institutas“. Todėl skubant kuo greičiau įvykdyti įmonės bankroto procedūrą, minėtų klausimų priėmimas gali sudaryti prielaidas įmonės veiklos pabaigai, nors teismas per tą laiką dar gali būti neišnagrinėjęs pareiškėjo skundo ir neįvertinęs įmonės bankroto ne teismo tvarko vykdymo proceso teisėtumo bei pagrįstumo.

Vadovaujantis ĮBĮ 13 straipsnio 4 dalimi, bankroto administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės (ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalis). Taigi, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena. Tokiu atveju kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis). Apeliacinis teismas, formuodamas praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne teismo tvarka, yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradinėje bankroto proceso stadijoje, teismas, įsitikinęs pareikšto skundo tikėtinu pagrįstumu bei įvertinęs skunde keliamo reikalavimo pobūdį, antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos buvimą turi tiesiogiai sieti su galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar pasunkinimu, o ne su tolesne ĮBĮ numatyta bankroto procedūros atlikimo tvarka bei terminais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-672-381/2016).

Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia visų daugumos kreditorių interesus, nes vienintelis 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus apskundęs kreditorius yra pareiškėjas, kurio reikalavimas bendroje kreditorių reikalavimų sumoje sudaro tik 1,23 proc., o tai rodo, kad kiti 89,55 proc. visų atsakovo kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių pritaria 2016 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkime priimtiems nutarimams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 89,55 proc. visų kreditorių balsų priklauso vienam kreditoriui bankrutuojančiai UAB „Projektų vadybos institutas“, kurio, kaip kreditoriaus teisėtumas, ir yra keliamas pareiškėjo skunde. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra pakankamas pagrindas prielaidai, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes, esant tam tikrų kreditorių suinteresuotumui kuo operatyvesne bankroto procedūra, gali būti atlikti ĮBĮ numatyti bankroto procedūros veiksmai bei įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė