Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-2190-262-2014].docx
Bylos nr.: 2A-2190-262/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Turto draudimas:
Transporto priemonių draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų samprata, forma, turinys ir rūšys
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Ieškinys:
Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų, kitų proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį teisiniai padariniai
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civ

Civ. b. Nr. 2A-2190-262/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17835-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 1248,64 Lt turtinės žalos atlyginimo, metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas, 2010-05-19 važiuodamas dviračių taku prie Rinktinės g., Vilniuje, nereguliuojamame dviračių tako ir automobilių kelio susikirtime prie Olimpiečių g. 1, Vilniuje, nedavė kelio automobilių keliu važiuojančiam, t.y. į Olimpiečių gatvės namo Nr.1 kiemą sukančiam ieškovo apdraustam automobiliui Volvo XC 90 2.5 T, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas. Vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo sutartimi ir UAB „Sostena“ išrašyta automobilio remonto sąskaita, ieškovas išmokėjo draudėjui 1248,64 Lt draudimo išmoką. Atsakovas matė besiruošiantį kirsti dviračių taką automobilį, bet artėdamas prie dviračių tako ir automobilių kelio susikirtimo nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui. Kelių eismo taisyklių 67 punkte nustatyta, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Atsakovas atsakingas už turtinės žalos kilimą. Tarp eismo įvykio ir A. B. automobiliui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Pagal Kelių eismo taisyklių 3 punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Ieškovo nurodytas Kelių eismo taisyklių 67 punktas negali būti taikomas ginčo atveju, nes eismo įvykis neįvyko dviračio tako ir kelio susikirtime. Šiuo atveju dviračių takas ir kelias nesikirto. Automobilis ir dviratininkas prieš eismo įvykį važiavo tuo pačiu keliu Rinktinės gatve, tačiau automobilio vairuotojas nusprendė išvažiuoti iš kelio – iš Rinktinės gatvės, todėl pagal Kelių eismo taisyklių 108 punktą privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš kelio, nepraleido tuo pačiu keliu važiuojančios transporto priemonės – dviračio. Dviračiu važiavęs atsakovas nėra kaltas dėl eismo įvykio ir teisės pažeidimo nepadarė, o ieškovas tik įvykdė savo draudėjui sutartinę prievolę. Automobilio vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, CK 6.263 straipsnio nuostatų. Atsakovas niekada neteigė, kad matė dviračiu taką besiruošiantį kirsti automobilį. Atsakovas laikėsi visų atsargumo priemonių ir jo veiksmuose nėra kaltės dėl įvykusio eismo įvykio.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 107 ir 108 punktais transporto priemonės vairuotojas įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Įspėjamasis kelio ženklas Nr.129 „Dviračių takas“ turi būti statomas prieš ne sankryžoje esantį kelio ir dviračių tako, pažymėto ženklu Nr.411, susikirtimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Rinktinės gatvėje ties išvažiavimu iš greta esančios teritorijos, Olimpiečių g. 1 minėtų įspėjamųjų kelio ženklų nereikia. Minėta vieta pagal 2011-08-30 schemą buvo paženklinta horizontaliu ženklinimu 1.14 „Dvi lygiagrečios linijos“, 1.23 „Dviračio simbolis“ ir 1.4 „Geltona ištisinė linija“. Pagal 2012-06-05 schemą vieta buvo paženklinta 1.12 „Iš trikampių sudaryta linija“ ir įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Atsakovo V. G. veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant dviratį. Žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes nepastebėjo ir nedavė kelio automobiliui.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 242 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad automobilis ir dviratis, kuriuo važiavo atsakovas, prieš eismo įvykį važiavo tuo pačiu keliu Rinktinės gatve: automobilis važiavo kelio važiuojamojoje dalyje, o dviratis važiavo tuo pačiu keliu dviračių taku. Automobiliui važiuojant į Olimpiečių gatvės namo Nr.1 kiemą, t.y. automobiliui išvažiuojant iš kelio, automobilio vairuotojas privalėjo duoti kelią juo važiavusiam dviračiui, kurio judėjimo kryptį kirto automobilis, nes Kelių eismo taisyklių 108 punkte yra numatyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Atsižvelgiama į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos 2010-09-23 nutarimu konstatuotą aplinkybę, kad eismas įvykio vietoje nebuvo tinkamai organizuotas ir klaidino eismo dalyvius. Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2010-05-19 eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsakovas V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 67 punkto reikalavimus. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad automobilio Volvo XC 90 sugadinimai 2010-05-19 eismo įvykio metu atsirado dėl atsakovo V. G. kaltų neteisėtų veiksmų. Negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo 2010-05-19 važiavimo dviračiu Rinktinės gatvės keliu ir ieškovo draudėjui atsiradusios žalos dėl apdrausto automobilio 2010-05-19 apgadinimo eismo įvykio metu. Nenustačius būtinų atsakovo V. G. civilinės atsakomybės dėl ieškovo draudėjui 2010-05-19 atsiradusios žalos, ieškinys, pareikštas CK 6.263 str. ir 6.1015 str. pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad vieta, kur įvyko eismo įvykis - dviračių tako ir automobilių kelio susikirtimo vieta nėra sankryža ir yra nereguliuojama. Kelių eismo taisyklių 67 p. yra numatyta, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms. Taigi, atsakovas turėjo praleisti automobilį. Teismas į tai neatsižvelgė todėl netinkamai aiškino ir taiko Kelių eismo taisyklių  nuostatas, susijusias su reikalavimais dviračių vairuotojams.  Teismas neatsižvelgė į tai, kad dviratis yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jo valdytojo atsakomybė už padarytą žalą atsiranda ir nesant kaltės. Taigi, atsakovas nors ir nebuvo nubaustas administracine tvarka, jis vis tiek privalo atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Dėl išvardintų priežasčių laikytina, jog teismas pažeidė CPK 185  str. ir CK 6.270 str.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti: pašalinti iš motyvuojamosios dalies motyvus, jog „sprendimas yra priimamas atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK kelių policijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu konstatuotą aplinkybę, kad eismas įvykio vietoje nebuvo tinkamai organizuotas ir klaidino eismo dalyvius.

Nurodė, kad eismo  įvykio vietoje eismas buvo organizuojamas  tinkamai, automobilio  vairuotojas  privalėjo duoti kelią dviračiui, kurio judėjimo kryptį kirto automobilis. Kelių eismo taisyklių 108 p. yra nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Taigi, automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, vairuotojas nebuvo suklaidintas, šiuo atveju eismas buvo organizuotas tinkamai.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės skundą apeliacinį skundą prašo: sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad automobilių kelio ir dviračių tako susikirtimo vietoje net ir nesant ženklo Nr. 129 „Dviračių takas“ atsakovas, kaip dviračio vairuotojas, privalėjo žinoti, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t.y. atsakovas privalėjo praleisti automobilį.

Atsakovas V. G. atsiliepimu į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 16 d. rašto matyti, kad eismo įvykio dieną 2010 m. gegužės 19 d. avarijos vieta  nebuvo paženklinta tinkamai. Šiuo metu ji yra paženklinta tinkamai, tačiau ženklinimas atliktas tik pagal 2012 m. birželio 5 d. schemą.

Atsakovas V. G. atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš kelio nepraleido tuo pačiu keliu važiavusio dviračio. Taigi, dviračiu važiavęs atsakovas  nėra kaltas dėl eismo įvykio ir teisės pažeidimo nepadarė, tuo pačiu žalos nepatyrė draudimo bendrovė, o tik įvykdė sutartinę prievolę automobilio savininkui.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliaciniai skundai atmetami

 

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Kadangi šioje byloje yra kilęs ginčas kaip eismo įvykio metu buvo pažymėtas toje vietoje einantis dviračių takas, teismas pirmiausia pasisako dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo.

 

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

 

Trečiasis asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė nepagrįstus argumentus, jog eismo įvykio vietoje buvo netinkamai organizuojamas eismas ir prašo šiuos motyvus pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Trečiasis asmuo nurodo, kad eismo įvykio vieta Rinktinės g. Vilniuje yra tinkamai pažymėta ir eismo dalyvių neklaidina. Su tokiais Vilniaus miesto savivaldybės teiginiais sutiktina, tačiau tik iš dalies, nes šiuo atveju yra svarbi ne skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvusi situacija įvykio vietoje, o situacija buvusi eismo įvykio metu, kurią pirmosios instancijos teismas ir vertino. Pažymėtina, kad situacija buvusi eismo įvykio metu yra konstatuota Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2010-09-23 nutarimu, t.y. šiame nutarime yra nurodyta, jog eismas įvykio vietoje nebuvo tinkamai organizuotas ir klaidino eismo dalyvius. Teismas skundžiamame sprendime tik pacitavo, tai, kas buvo konstatuota minėtame nutarime. Šis nutarimas teismine tvarka nuginčytas nebuvo, t.y. byloje nėra jokių duomenų, o šalys taip pat nenurodo, jog šis nutarimas buvo panaikintas. Taigi, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi minėtame Vilniaus apskrities VPK nutarime konstatuotomis faktinėms aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo.

 

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

 

Ieškovas teigia, kad teismas neteisingai taikė Kelių eismo taisyklių 67 p., taip pat CK 6.270 str. ir CPK 185 str. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

Kelių eismo taisyklių 67 p. yra nurodyta, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

Kaip jau minėta, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba ištyrusi eismo įvykį konstatavo, kad tuo metu eismo įvykio vieta nebuvo pažymėta, kaip dviračių tako ir kelio susikirtimas. Taigi, šiuo atveju taikyti Kelių eismo taisyklių 67 p. apskritai nebuvo jokio pagrindo, todėl šis ieškovo argumentas atmetamas.

Ieškovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dviratis kaip transporto priemonė taip pat yra padidinto pavojaus šaltinis (CK 6.270 str.), todėl net ir nesant atsakovo kaltės (t.y. nors atsakovas ir nėra nubaustas administracine tvarka), atsakovas turi ieškovui atlyginti padarytą žalą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju eismo įvykyje dalyvavo du padidinto pavojaus šaltiniai – dviratis ir automobilis. Kadangi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba konstatavo, kad dviratininkas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, darytina išvada, kad dėl eismo įvykį sukėlė būtent automobilio vairuotojas. Kelių eismo taisyklių 108 p. yra nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Kaip nustatė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, šiuo atveju dvi lygiavertės transporto priemonės važiavo tuo pačiu keliu, ta pačia kryptimi, todėl automobilis išvažiuodamas iš kelio privalėjo praleisti dviratį. Kadangi automobilio vairuotojas to nepadarė, laikytina, kad jis nesilaikė kelių eismo taisyklių. Taigi, šiuo atveju automobilio- padidinto pavojaus šaltinio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir atsakingas ir dėl šios priežasties dviračio vairuotojui nekyla pareiga atlyginti ieškovui eismo įvykio metu kilusią žalą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė CK 6.270 str. ir CPK 185 str.

Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas taip pat atmetamas.

Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų atsakovui priteisiamos jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos- po 169,40 Lt.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) atsakovui V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 169,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į.k. 188710061) atsakovui V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 169,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CPK
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas