Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-19][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1006-450-2019].docx
Bylos nr.: e2-1006-450/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Baltijos eksporto grupė" 303391258 atsakovas
"Ignika" 123938697 atsakovo atstovas
"Vainolita" 302433601 Ieškovas
V.Rožėno firma 182920462 Ieškovas
"Autokaravanas" 111561466 Ieškovas
UAB "NRG Transport" 302587841 Ieškovas
"Transeita" 302448343 Ieškovas
"Migoresta" 300566371 Ieškovas
"RVT Logistika" 302538627 Ieškovas
"Aldeiga" 301137567 Ieškovas
"Juvirex" 149784384 Ieškovas
BKL Spedition GmbH DE290740729 Ieškovas
UAB "Tomara" 304171973 Ieškovas
"JMM Valdymas" 302591359 Ieškovas
"Transhela" 304440217 Ieškovas
"Transaltas" 302641506 Ieškovas
UAB „Romaris“ 302514843 Ieškovas
"Baltstata" 300591905 Ieškovas
UAB „Agrologistika ir ko“ 302301350 Ieškovas
Kategorijos:
Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
CIVILINIS PROCESAS
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Prašymas dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo

?

Civilinė byla Nr. e2-1006-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00340-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos eksporto grupė“ bankroto byloje Nr. eB2-567-460/2019.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos eksporto grupė“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignika“. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Baltijos eksporto grupė“ bankroto administratorė UAB „Ignika“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

3.       Nurodė, kad iš Garantinio fondo buvo išmokėtos lėšos pirmosios eilės kreditoriams, todėl jų finansiniai reikalavimai tikslintini. Taip pat prašė papildyti trečiosios eilės kreditorių sąrašą į jį įtraukiant uždarąją akcinę bendrovė „Solaris Baltic“ su 1 573 Eur finansiniu reikalavimu bei patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir - VSDFV) Alytaus skyriaus 11 7554,24 Eur finansinį reikalavimą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą dėl finansinių reikalavimų patikslinimo tenkino ir patvirtino patikslintą BUAB „Baltijos eksporto grupė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą nustatant, kad bendra finansinių reikalavimų suma yra 244 666,61 Eur.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl teismui pateiktų  patikslintų finansinių reikalavimų neiškilo, manė, kad yra pagrindas patikslinti ir patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Apeliantė T. Ž. prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir nesumažinti jos finansinio reikalavimo; pripažinti bankroto administratorės veiksmus neteisėtais ir taikyti restituciją; grąžinti 377,53 Eur išmoką, priteisti delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti iš Garantinio fondo išmokos dieną; už piktnaudžiavimą savo teisėmis bankroto administratorei skirti maksimalaus dydžio baudą, iš kurios 50 proc. skirti apeliantei; nušalinti teisėją A. M.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu apeliantei buvo skirta 377,53 Eur išmoka, tačiau bankroto administratorės įgaliotas atstovas, kerštaudamas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo bei viršydamas savo įgaliojimus, be apeliantės sutikimo, išmoką pervedė antstoliams, taip apeliantę palikdamas be pragyvenimo lėšų. Bankroto administratorė nepateikė jokių patvarkymų, kurių pagrindu jos lėšos buvo nurašytos, taip užkirsdama kelią skųsti antstolio patvarkymus. Tokia bankroto administratorės veikla, pervedant lėšas antstoliams, o ne apeliantei, yra ne tik neteisėta, bet ir nusikalstama.

6.2.                      Teisėja skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nėra ginčų dėl finansinių reikalavimų tikslinimo, nes apeliantė 2019 m. balandžio 30 d. jau buvo pateikusi atskirąjį skundą dėl ankstesnės 2019 m. balandžio 23 d. nutarties panaikinimo, kuriame nurodė, kad ji išmokos iš Garantinio fondo negavo, ji buvo tyčia nusavinta, tačiau teisėja ignoravo šiuos faktus, nepranešė apie nusikalstamą veiką prokurorams.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329

 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

8.       Apeliantė T. Ž. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gegužės 7 d. nutarties kopiją bankroto byloje Nr. eB2-567-460/2019, 2019 m. balandžio 3 d. nutarties kopiją civilinėje byloje Nr. e2-4877-1030/2019, 2019 m. balandžio 30 d. nutarties kopiją civilinėje byloje Nr. e2-1551-901/2019, savo pačios 2019 m. balandžio 30 d. atskirojo skundo kopiją bei 2019 m. balandžio 25 d. bankroto administratorės prašymo dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo kopiją. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai yra registruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, taigi apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą, todėl aptariamų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nespręstinas.

 

Dėl kreditorės reikalavimo pagrįstumo

 

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties dalies, kuria buvo patikslintas apeliantės T. Ž. finansinio reikalavimo dydis, jį sumažinant nuo 9 883,14 Eur iki 9 505,61 Eur (377,53 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Apeliantė nurodo, kad Garantinio fondo skirtų lėšų ji negavo, nes jos nepagrįstai buvo pervestos į antstolių depozitines sąskaitas. Atsižvelgdama į tai, apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutarties dalimi, kuria sumažintas jos finansinis reikalavimas.

11.       Kreditorių reikalavimo tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas yra išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

12.       Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, o ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų finansinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.

13.       Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų. Tokiu atveju darbuotojo patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu (ĮBĮ 35 straipsnio 7 dalis), o Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Garantinio fondo administratoriaus reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 16 d. į BUAB „Baltijos eksporto grupė“ banko sąskaitą pervedė iš viso 8 780,73 Eur Garantinio fondo lėšų. 2019 m. balandžio 17-18 d. bankroto administratorė gautas lėšas pervedė BUAB „Baltijos eksporto grupė“ pirmosios eilės kreditoriams. Apeliantei buvo skirta 377,53 Eur suma, iš kurios 98,69 Eur bankroto administratorė pervedė į antstolio G. J. sąskaitą, 108,55 Eur - į antstolio J. P. sąskaitą, o 170,29 Eur pervedė į antstolio A. S. sąskaitą. Bankroto administratorė, atsižvelgdama, kad pirmosios eilės kreditoriams iš Garantinio fondo buvo išmokėtos lėšos, kreipėsi su 2019 m. balandžio 25 d. prašymu, be kita ko, prašydama patikslinti BUAB „Baltijos eksporto grupė“ pirmosios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal savo esmę išmoka, pervesta apeliantės darbdavės BUAB „Baltijos eksporto grupė“ bankroto administratorei iš Garantinio fondo lėšų, yra priskiriama darbo teisinių santykių pagrindu gautinoms lėšoms. Pažymėtina, kad išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išieškoma iki 30 procentų, visų kitų rūšių išieškoma – 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nutarties 14 punkte nustatyta, kad bankroto administratorė į antstolių G. J., J. P. ir A. S. depozitines sąskaitas pervedė visą apeliantei skirtą išmoką (377,53 Eur), todėl apeliantė, manydama, kad antstoliams nepagrįstai buvo pervesta visa jai skirta Garantinio fondo išmoka, turi teisę kreiptis į minėtus antstolius su prašymu grąžinti jai išskaitytos sumos dalį.  

16.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino BUAB „Baltijos eksporto grupė“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, nes nutarties 14 punkte nustatytos faktinės aplinkybės teismui sudarė pagrindą tenkinti bankroto administratorės prašymą dėl kreditorės T. Ž. finansinio reikalavimo sumažinimo. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji negavo visos iš Garantinio fondo jai paskirtos sumos neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė vykdė 2018 m. gruodžio 19 d. antstolio A. S. patvarkymą (bendras lėšų arešto mastas 2 848,72 Eur) bei 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. antstolio G. J. patvarkymus (bendra 1 650,95 Eur suma), pagal kuriuos bankroto administratorė buvo įpareigota į antstolių depozitines sąskaitas, pervesti skolininkei T. Ž. priklausančių piniginių lėšų dalis. Antstolių informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo išieškojimus ir apeliantės. CPK 749 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises, kuriame be šio Kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui. Jeigu reikalavimų teisės yra susijusios su piniginėmis išmokomis, iš šių išmokų išieškoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pagal šią įstatymo nuostatą antstolio patvarkymu prievolė nustatoma ne tik skolininkui, bet ir prievolės skolininkui – patvarkymu nurodoma, kad šis (prievolės skolininkas) prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007). Taigi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir prievolės skolininko veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013). Pažymėtina ir tai, kad antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis), todėl bankroto administratorė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti patvarkymų ir pagrįstai iš Garantinio fondo gautas lėšas pervedė į antstolių sąskaitas.

17.       Apeliantei išaiškintina, kad ji, nesutikdama su patvarkymų pagrindu atliktu išieškojimu, gali inicijuoti atskirą procesą dėl antstolių vykdymo veiksmų teisėtumo.

 

Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų, procesinių prašymų

 

18.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė negavo Garantinio fondo skirtų lėšų, apie nusikalstamą veiką turėjo informuoti prokurorą.

19.       Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir nurodo, kad deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie bankroto administratorės galimai neteisėtus veiksmus yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė, kuriai patvirtinti byloje nėra jokių įrodymų. Be to, apeliantė turi teisę ir pati informuoti kompetentingas institucijas apie, jos nuomone, galimus teisės pažeidimus. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia apeliantės nurodytuose bankroto administratorės veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl apeliantės prašymas už piktnaudžiavimą savo teisėmis bankroto administratorei skirti maksimalaus dydžio baudą, iš kurios 50 proc. skirti apeliantei, atmestinas.

20.       Apeliantė atskirajame skunde reiškia prašymą nušalinti BUAB „Baltijos eksporto grupė“ bankroto bylą nagrinėjančią teisėją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjų nušalinimo klausimų sprendimas pagal įstatymą nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl su tuo susijęs apeliantės atskirojo skundo prašymas apeliacinės instancijos teismo nesvarstomas (CPK 69 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis).

21.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjos                                        Romualda Janovičienė

 

 

Danguolė Martinavičienė

 

 

Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • eB2-124-460/2021
  • CPK 736 str. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
  • CPK 749 str. Išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka
  • CPK 69 str. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka