Civilinė byla Nr. e2A-90-425/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10756-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.1.; 2.2.2.3.1.8.; 3.1.1.2.4.; 3.3.1.19.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ patikslintą ieškinį atsakovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SDG“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (toliau – ir Rūmai, atsakovė) tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (2023 m. rugsėjo 5 d. protokolo PI-23-06-01 3 punktas) dėl UAB „SDG“ narystės Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose nutraukimo; panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų elektroninio tarybos 2023 m. spalio 6 d. posėdžio sprendimą Nr. 23-08 nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas po to, kai ieškovė kreipėsi su prašymu į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2‑766-848/2022 dėl Rūmų narių atstovų susirinkimo (Asamblėjos) sprendimų panaikinimo renkant Rūmų viceprezidentus ir tarybos narius. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą nutraukti ieškovės narystę Rūmuose, nutarė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, sumenkino atsakovo vardą visuomenei nepriimtina veikla ir elgesiu, taip pat pakenkė Rūmų reputacijai ir įvaizdžiui. Ieškovė manė, kad sprendimas, yra akivaizdžiai nepagrįstas, prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams, be kita ko, ribojantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą. 2023 m. spalio 6 d. Rūmų elektroninio tarybos posėdžio sprendimu Nr. 23-08 ieškovė pakartotinai buvo pašalinta iš atsakovo narių. Šis sprendimas priimtas dėl tų pačių aplinkybių ir iš esmės tais pačiais pagrindais. Ieškovė teigė, kad nei ieškovės vadovas E. J., nei pati ieškovė, kaip juridinis asmuo, atsakovo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų ir viešai neatskleidė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, nepaskleidė nesąžiningos ar neigiamą visuomenės nuomonę apie atsakovą formuojančios nuomonės, be kita ko, atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo kokius nors duomenis paneigti ar atlyginti jo reputacijai neva padarytą žalą.

3.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad atsakovo priimti 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimai dėl ieškovės pašalinimo iš asociacijos narių yra atitinkantys įstatymo reikalavimus, atsakovo steigimo dokumentus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra teisėti ir pagrįsti tiek procedūriniu, tiek turinio aspektu. Aiškino, kad sprendimai nutraukti ieškovės narystę buvo priimti, išanalizavus visas susiklosčiusias aplinkybes ir konstatavus Rūmų Etikos kodekso pažeidimą. Atsakovo teigimu, jis turi diskrecijos teisę spręsti dėl savo narių priėmimo ir pašalinimo, todėl ieškovės narystės Rūmuose nutraukimas nepažeidžia jos teisės vienytis į asociacijas ir yra proporcinga priemonė, be to, Rūmuose sprendimai buvo priimti nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų – balsų daugumos taisyklės ir sudarius sąlygas ieškovei pasisakyti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendim

5.       Teismas nustatė, kad atsakovo Tarybos sprendimas dėl nario pašalinimo priimamas 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma. Kadangi atsakovo narių yra 20, tai 2/3 visų tarybos narių baldų dauguma būtų tuomet, kai už ieškovės narystės nutraukimą Rūmuose būtų pritarę 14, o ne 13 Tarybos narių. Kadangi nebuvo reikiamo narių pritarimo skaičiaus, teismas sprendė, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas nutraukti ieškovės narystę Rūmuose negalėjo būti priimtas. Atsakovo argumentus, kad Tarybos narių balsų užteko 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimui dėl ieškovės narystės nutraukimo Rūmuose, kad narių skaičius neapvalinamas, teismas atmetė, kadangi 2/3 visų tarybos narių dauguma sudaro 66,66 procentus (13,3 nario, t. y. 14 narius), o 13 narių yra tik 65 procentai.

6.       Teismas vertino, kad esant situacijai, kai sprendimas dėl ieškovės narystės nutraukimo nepriimtas, atsakovo Taryba turėjo teisę sušaukti pakartotinį Tarybos posėdį dėl ieškovės narystės nutraukimo, o ne tiesiog surengti 2023 m. spalio 6 d. perbalsavimą. Tokiu būdu būtų suteikta teisė ieškovei išsakyti savo poziciją dėl narystės arba įsitikinti, kad šiuo klausimu ieškovė yra pasyvi, bei Tarybos nariams perbalsuoti minėtu klausimu. Konstatavo, kad nėra aišku, kodėl atsakovas rengė Tarybos posėdį 2023 m. spalio 6 d., jeigu laikė, kad Tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas nutraukti ieškovės narystę Rūmuose nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. yra teisėtas, ir tai, teismo vertinimu, nesuderinama su protingumo principu.

7.       Galiausiai teismas konstatavo, kad atsakovas, nutraukdamas ieškovės narystę Rūmuose, padarė procedūrinius pažeidimus, kurie sudarė pagrindą pripažinti narystės nutraukimą neteisėtu.

8.       Pasisakydamas dėl materialiųjų ieškovės pašalinimo iš atsakovo narių pagrindų, teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesilaikė Rūmų etikos kodekso III skyriaus Rūmų narių etikos nuostatų 6.8 punkto, kadangi visi atsakovo argumentai, priimant ginčijamus sprendimus yra susiję tik su ieškovės atstovu (kaip fiziniu asmeniu) ir jo elgesiu, veiksmais, o ne pačia ieškove. Sprendė, kad atsakovo nurodomi argumentai dėl kilusios reputacinės žalos, pasitikėjimo atsakovo veikla sumažėjimu, nėra pakankamai konkretizuoti ir patvirtinti leistinais įrodymais. Teismo vertinimu, straipsnio 2022 m. balandžio 8 d. „Lietuvos rytas“ pasirodymas yra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) subjektyvus situacijos numanymas, nuomonių pateikimas, o konkrečių duomenų apie tai, kad straipsnyje minimą informaciją pateikė ieškovė (jos atstovas) ar jos atstovas davė interviu, byloje nėra.

9.       Pažymėjo, kad Rūmų etikos kodeksas patvirtintas 2023 m. balandžio 11 d., todėl priimant ginčijamus sprendimus atsakovas neturėjo pagrindo remtis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės atstovo (kaip fizinio asmens) elgesiu, veiksmais ir/ar jo padaryta turtine žala (atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bylinėjantis su ieškovės atstovu (kaip fiziniu asmeniu)) iki minėto kodekso patvirtinimo.

10.       Nurodė, kad pašalinant narį iš Rūmų turi būti nurodomi konkretūs faktai apie asmens (šiuo atveju ieškovės, ne jos atstovo) padarytus pažeidimus, nurodant jų atlikimo laiką, vietą, asmens faktinį veiksmų turinį, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Narių pašalinimas iš asociacijos negali būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, nario atstovo (kaip fizinio asmens) elgesiu, asmeniniais Tarybos narių išgyvenimais, emocijomis. Sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma nepagrindė Tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 6 d. posėdžių sprendimuose nurodytų ieškovės narystės nutraukimo priežasčių pagrįstumo.

11.       Teismas pažymėjo, kad pašalinimas iš asociacijos turit būti proporcingas asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra, priimami sprendimai neturi būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog egzistavo konkrečios priežastys pašalinti ieškovę iš Rūmų, todėl nėra pagrando padaryti išvadą, kad ieškovei pagrįstai pritaikyta ši sankcija.

12.       Nors atsakovas teigė, kad Rūmai turi diskrecijos teisę spręsti dėl savo narių priėmimo ir pašalinimo, teismas, nekvestionuodamas šios atsakovo teisės spręsti dėl Rūmų nario pašalinimo, nurodė, kad sprendžiant tokį klausimą turi būti laikomasi procedūrinių reikalavimų bei konkrečiai identifikuojamas materialusis nario pašalinimo iš Rūmų pagrindas.

13.       Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių (jų atstovų) paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovė įrodė patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškovės patikslintą ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2023 m. rusėjo 5 d., 2023 m. spalio 6 d. sprendimus nutraukti ieškovės narystę Rūmuose.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.1.                      Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies ir nesivadovavo ją aiškinančia teismų praktika, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą, ne tik kad neanalizavo Tarybos priimtu? sprendimu? atitikties CK 2.82 straipsnio 4 dalies įtvirtintiems pagrindams, t. y. jog priimti Tarybos sprendimai prieštarautu? įstatymui, Rūmu? steigimo dokumentams ar protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau Teismas apskritai netaikė (nors turėjo tai padaryti) minėto straipsnio, nesivadovavo ją aiškinančia teismu? praktika ir nuo jos nukrypo, dėl to priėmė neteisėtą ir iš esmės nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti.

14.2.                      Pasak apelianto, skundžiamas sprendimas pažeidžia Europos Žmogaus Teisių konvencijoje (toliau – ir EŽTK) ir Konstitucijoje įtvirtintą Rūmų teisę spręsti dėl savo narių narystės, nukrypsta nuo Konstitucinio Teismo praktikos ir nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikos.

14.3.                      Mano, kad Rūmu? Tarybos sprendimas pašalinti ieškovę iš Rūmu? nariu? atitinka Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatus, patvirtintus 2020 m. birželio 18 d. Generalinėje asamblėjoje, (toliau – ir Įstatai), nėra savavališkas ir ieškovei absoliučiai jokiu? sunkumu? nesukelia. Rūmai nėra vienintelė verslo asociacija, kurios veikloje ieškovė gali dalyvauti, todėl jokiu? neigiamu? pasekmių? ieškovė, pašalinus ją iš Rūmu? nariu?, apskritai nepatyrė.

14.4.                      Teigia, kad šiuo atveju Rūmu? teisė laisvai spręsti dėl savo nario narystės (jo pašalinimo) buvo neteisėtai ir nepagrįstai teismo sprendimu apribota nesant tam jokio pagrindo. Mano, kad neegzistuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai Tarybos sprendimų panaikinimui, nes jie neprieštarauja nei įstatymui, nei Rūmų Įstatams, nei protingumo ir sąžiningumo principams.

14.5.                      Teigia, kad Rūmu? Taryba, priimdama ginčytinus sprendimus, vadovavosi vidiniu įsitikinimu, jog ieškovės veiksmai, elgesys yra nesuderinamas su Rūmu? etikos kodeksu, trukdo sėkmingai bendradarbiauti su ieškove ir kenkia Rūmu? įvaizdžiui, ieškovės elgesio vertinimo procedūra buvo ilga ir išsami, ieškovei buvo sudarytos galimybės joje dalyvauti. Visa tai pagrindžia, kad Tarybos nariai, priimdami ginčytinus sprendimus, neveikė nesąžiningai ar piktavališkai – priešingai, Rūmu? Tarybos nariai ginčytinu? sprendimu? pagrindu siekė atkurti bendradarbiavimu, tarpusavio pasitikėjimu ir Rūmu? vardo garsinimu pagrįstą Rūmu? veiklą. Pažymi, kad sprendimas buvo priimtas ne tik dėl pateikto prašymo atnaujinti procesą, bet ir dėl visu? kitu? iki tol susiklosčiusiu? aplinkybiu? ir ju? nulemto Tarybos nariu? vidinio įsitikinimo, kad ieškovė veikė prieš Rūmu? interesus ir sukėlė žalą, todėl pašalinimas iš nariu? buvo pagrįsta ir proporcinga priemonė įgyvendinant Rūmu? diskrecijos teisę spręsti dėl savo nariu? narystės. Be to, pažymi, kad Rūmu? Taryba ieškovės elgesį inicijuojant teisminius procesu vertino ne kaip jos tariamai pažeistu? teisiu? ir interesu? gynimą, o kaip siekį trukdyti sklandžią Rūmu? veiklą, kenkti Rūmu? interesams ir reputacijai.

14.6.                      Pasak apelianto, Tarybos nariai priėmė sprendimą nutraukti ieškovės narystę Rūmuose taip pat ir dėl to, jog bylos dėl Rūmu? 2020 m. birželio 18 d. generalinės asamblėjos sprendimu? nagrinėjimo metu viešojoje erdvėje pasirodė Rūmu? įvaizdį žeminantys straipsniai internetiniame portale ir spausdintame laikraštyje, kuriuose ieškovės vadovas nepagrįstai kritikavo Rūmu? veiklą bei kaltino skaidrumo trūkumu Rūmu? viceprezidentu? ir tarybos rinkimuose.

14.7.                      Mano, kad ieškovės narystės nutraukimas šiuo atveju buvo proporcinga priemonė, nes, ką patvirtino ir liudytojai, Rūmai nebematė galimybės sėkmingai dirbti su ieškove. Tarybos nariai ieškovės atstovo elgesį vertino kaip iš esmės pažeidžiantį Rūmu? etikos kodekse įtvirtintas vertybes, Tarybos nariai nebepasitikėjo ieškove kaip Rūmu? nare ir nebematė galimybės sėkmingai su ja bendradarbiauti.

14.8.                      Apeliantas akcentuoja, kad ginčijami Tarybos sprendimai buvo priimti vadovaujantis Rūmu? Tarybai suteikta diskrecijos teise, o teismo sprendimas šią EŽTK ir Konstitucijos ginamą diskrecijos teisę paneigia.

14.9.                      Teigia, kad priimant ginčijamus sprendimus procedūriniai reikalavimai nebuvo pažeisti, o net jei būtų, jie negalėtų sąlygoti sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Nurodo, kad 2/3 visu? 20 Tarybos nariu? sudaro 13,33 narius. Taigi, Tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas buvo priimtas esant 2/3 visu? Tarybos nariu? balsu? daugumai (13 nariu?). Kita vertus, šios Tarybos nariu? balsu? daugumos neabejotinai užteko 2023 m. spalio 6 d. Tarybos balsavimo metu (balsavo 15 iš 20 narių). Atsakovui nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis teismas nurodė, kad šiuo atveju turėjo būti vykdomas pakartotinis Tarybos posėdis, o ne Tarybos 2023 m. spalio 6 d. balsavimas. Mano, kad teismo išvada, jog Rūmai, tariamai nepriėmę sprendimo dėl ieškovės narystės Rūmuose nutraukimo 2023 m. rugsėjo 5 d. Tarybos posėdžio metu, turėjo šaukti pakartotinį Rūmu? tarybos posėdį, o ne perbalsavimą, yra nepagrįsta ir prieštarauja Rūmu? veiklą reglamentuojantiems teisės aktams.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

15.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad teismas sprendime atsakovo Tarybos sprendimų kontrolę atliko laikydamasis visų teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų, o atsakovas nenurodo pagrindų, kodėl šioje byloje nuo suformuotos teismų praktikos reikia nukrypti. Apeliaciniame skunde tik formaliai nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė teisės normas, tačiau faktai nesiejami su tariamai padarytu pažeidimu.

15.2.                      Ieškovės teigimu, atsakovo autonomija nėra absoliuti, o kreipimasis į teismą – konstitucinė teisė, kuri negali būti laikoma nei etikos pažeidimu, nei Rūmams keliama reputacijos žala. Sankcija už teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą pašalinant ieškovę yra niekaip nepateisinama. Tik siekiant sustiprinti nario pašalinimo teisėtumo regimybę buvo nurodyti ir keli papildomi pagrindai (straipsnis, prie kurio paskelbimo neprisidėjo ieškovė bei aplinkybė, kad atsakovui nebuvo visa apimtimi priteistos bylinėjimosi išlaidos byloje su fiziniu asmeniu), dėl kurių anksčiau jokia pašalinimo procedūra nebuvo pradėta.

15.3.                      Mano, kad apeliacinėje instancijoje plečiamos ginčo ribos ir nurodomi nauji Tarybos sprendimų motyvai, kurie nebuvo nurodyti Tarybos sprendimuose, nebuvo analizuojami bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, pvz.: nurodomi nauji Etikos kodekso punktai, kurių pagrindu neva pašalinta ieškovė, įrodinėjama, kad reputacinė žala yra subjektyvi, o ne objektyvi kategorija, todėl narys gali būti pašalinamas, jeigu atsakovo Tarybos nariams „susiformuoja vidinis įsitikinimas apie pažeidimą“, nario pašalinimo pagrindu nurodoma apibendrinta „aplinkybių visuma“, arba nepagarbi komunikacija su nariais, ir pan.

15.4.                      Teigia, kad reputacinė žala neįrodyta – byloje nėra nei faktų, nei įrodymų, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, įskaitant tokių, kurie atitiktų CK 2.24 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje išaiškintus reikalavimus dėl dalykinės reputacijos žeminimo (tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo, realių reparacinių pasekmių, neigiamų reakcijų, veiklos sutrikimų ir pan.). Pasak ieškovės, byloje remiamasi vien subjektyviais teiginiais ir kelių Tarybos narių asmeniniu „vidiniu įsitikinimu“, kas negali būti laikoma nario pašalinimo pagrindu.

15.5.                      Ieškovės manymu, atsakovas, priimdamas Tarybos sprendimus, atliko procedūrinius pažeidimus, kurių egzistavimo apeliacinio skundo teiginiai nepagrindžia. 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas priimtas nesilaikant Įstatuose įtvirtintas kvalifikuotos daugumos reikalavimas – 2/3 visų Tarybos narių balsų. Mano, kad atsakovas šio pažeidimo nepaneigia jokiu teisiniu argumentu. Be to, 2023 m. spalio 6 d. sprendimas priimtas el. paštu atliekant balsavimą, neorganizuojant posėdžio, ieškovė apie šį posėdį apskritai nebuvo informuota, todėl jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ar pasinaudoti teise būti išklausytai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl neteisėto pašalinimo iš atsakovo narių, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą (2023 m. rugsėjo 5 d. protokolo PI-23-06-01 3 punktą) dėl ieškovės UAB „SDG“ narystės Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose nutraukimo, taip pat prašė panaikinti po to sekusį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų elektroninio tarybos 2023 m. spalio 6 d. posėdžio sprendimą Nr. 23-08 nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Ieškinį ieškovė grindė tiek procesiniais sprendimų priėmimo pažeidimais, tiek sprendimų neatitikimu materialiąja prasme. Ieškovė teigė, kad pirmasis sprendimas negalėjo būti priimtas, nes nebuvo reikiamos balsų daugumos, taip pat teigė, kad nebuvo teisinio pagrindo pašalinti jos iš Rūmų narių, kad ji nepadarė Rūmams reputacinės žalos ir nepažeidė Rūmų etikos kodekso reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas su ieškovės argumentais sutiko ir priėmė ieškovei palankų sprendimų – ieškinį patenkino visiškai, pripažinęs sprendimų tiek procedūrinius, tiek materialiuosius pažeidimus.

19.       Apeliaciniu skundu atsakovas su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad ne esminiai procesiniai pažeidimai negali lemti sprendimų neteisėtumo, teigia, kad teismas tinkamai neįvertino priežasčių, dėl ko buvo nuspręsta pašalinti ieškovę iš Rūmų narių, kad netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organų priimtų sprendimų apskundimą ir nuginčijimą bei kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu teismo sprendimu, neturi pagrindo nepritarti išdėstytoms teismo išvadoms.

20.       Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje  yra savanoriški juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos principus, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas, Rūmų įstatai bei kiti teisės aktai (1 – 2 straipsniai). Nors šiuo konkrečiu atveju Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra reglamentuojami atskiru įstatymu, asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

21.       Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatuose, patvirtintuose 2020 m. birželio 18 d. Generalinėje asamblėjoje, numatyta, kad Rūmai įsteigti ir veikia pagal Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, kitus teisės aktus, Įstatus ir Rūmų vidaus dokumentus.

22.       Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS 559-1 buvo patvirtintas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų etikos kodeksas, nauja redakcija išdėstyta 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. TS 651.

23.       2023 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku E. J. buvo kviečiamas atvykti į 2023 m. birželio 28 d. 16:00 val. Etikos ir taikinimo komisijos posėdį, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 28 d. teismas gavo UAB „SDG“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Etikos ir taikinimo komisijos 2023 m. birželio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 23-03 patvirtina, kad nuspręsta teikti Rūmų tarybai siūlyti svarstyti UAB „SDG“ narystės klausimą pristatant Etikos ir taikinimo komisijos nuomonę, jog UAB „SDG“ nesilaikė Rūmų Etikos kodekso: III-iasis Etikos kodekso straipsnio 6.8 punktas nurodo, kad Rūmų bendruomenės nariai turi nemenkinti Rūmų vardo visuomenei nepriimtina veikla ir elgesiu, taip pat savo veikla ir elgesiu nekenkti Rūmų reputacijai ir įvaizdžiui.

24.       2023 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku E. J. buvo kviečiamas į Tarybos posėdį, vyksiantį 2023 m. rugsėjo 5 d. 17:00 val., kuriame bus svarstomas UAB „SDG“ narystės klausimas, 2023 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu E. J. atsakovas atsiuntė medžiagą, susijusią su UAB „SDG“ narystės klausimu.

25.       Vienu iš skundžiamų sprendimų Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu, kuriame dalyvavo 14 tarybos narių iš 20 narių, buvo nutarta nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (už – 13, prieš – 0, susilaikė – 1).

26.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2023 m. spalio 4 d. ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu priimtą sprendimą dėl ieškovės narystės nutraukimo.

27.       Atsakovo Tarybos 2023 m. spalio 6 d. posėdžio protokole Nr. 23‑08 nurodyta, kad elektroninis balsavimas vyko 2023 m. spalio 5 – 6 d., pakartotiniam balsavimui buvo teikiamas 2023 m. rugsėjo 5 d. tarybos posėdžio klausimas dėl UAB „SDG“ narystės rūmuose nutraukimo, nutarta nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (pritarė – 15, atsakymo nepateikė – 3, išreiškė atsisakymą balsuoti – 2).

Dėl procedūrinių pažeidimų

28.       Pagal atsakovo Įstatų 3.1 punktą, Rūmų nariais gali būti juridiniai asmenys (įskaitant švietimo, mokslo ir studijų institucijos), fiziniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka užsiimantys ekonomine veikla (Įstatytų 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai). Juridiniai ir fiziniai asmenys priimami į Rūmų narius ir narystė nutraukiama Rūmų tarybos sprendimu (Įstatytų 3.2. punktas). Rūmų taryba sprendimu, priimtu 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma, gali pašalinti narį iš Rūmų, jeigu Rūmų narys padarė reputacinę žalą Rūmams ir/ar nesilaikė Rūmų etikos kodekso (Įstatų 3.5.4. papunktis).

29.       Įstatų 8.1. papunktis numato, kad Rūmų veiklai tarp generalinių asamblėjų vadovauja Rūmų taryba, veikianti pagal generalinės asamblėjos patvirtintą Rūmų tarybos darbo reglamentą.

30.       Byloje esantis Rūmų tarybos darbo reglamentas numato, kad Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos darbo forma; Tarybos posėdžiai gali būti eiliniai ir neeiliniai (17 punktas); Tarybos posėdžio darbotvarkę, sprendimų projektus ir informaciją Tarybos sekretorius pateikia nurodytu elektoriniu paštu Tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio; Tarybos sprendimų projektus suformuluoja posėdžio darbotvarkės klausimus rengiantys asmenys; Taryba gali teikti pasiūlymus, priimti sprendimus svarstomu klausimu elektroniniu paštu, jeigu reikalingas skubus sprendimas; dėl elektroninio balsavimo sprendimą priima Rūmų prezidentas, Tarybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, jei Taryba nenusprendžia kitaip (Rūmų tarybos darbo reglamento 17-30 punktai).

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Tarybos darbo veiklos bei sprendimų priėmimo reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu priimtam sprendimui nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose nebuvo reikiamos balsų daugumos.

32.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad už ieškovės pašalinimą iš Rūmų balsavo 13 Tarybos narių iš 20 esamų visų Tarybos narių. Pagal Įstatų 3.5.4. papunktį, sprendimas būtų priimtas, jeigu Tarybos narių balsų skaičius sudarytų 2/3 (13,33 balsų) arba daugiau, tačiau ne mažiau. Šiuo konkrečiu atveju 13 balsavusių „Už“ Tarybos narių balsų skaičiaus sprendimo priėmimui kvalifikuota balsų dauguma nepakako, tai patvirtina ir kitas pirmosios instancijos teismo pasirinktas balsų skaičiavimas procentine išraiška, kai 2/3 visų tarybos narių dauguma sudaro 66,66 procentus, o 13 narių balsų sudaro tik 65 procentus.

33.       Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu priimtas sprendimas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose yra neteisėtas, nes jo priėmimui nebuvo reikiamos tarybos narių balsų daugumos.

34.       Nors apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme argumentuoja, kad tam, jog būtų ištaisytas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio sprendimo aptariamu klausimu trūkumas, buvo suorganizuotas papildomas balsavimas (perbalsavimas), atkreiptinas dėmesys, kad tokios procedūros nei atsakovo Įstatai nei Tarybos darbo reglamentas nenumato, juo labiau kad pagal Tarybos darbo reglamento 30 punktą Tarybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, jei Taryba nenusprendžia kitaip. Šiuo konkrečiu atveju, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu priimtas sprendimas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutraukti UAB „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose įsigaliojo nuo 2023 m. rugsėjo 6 d., t. y. būtent nuo šios datos ieškovė nebebuvo laikoma Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nare. Kita vertus, atsakovo teikti duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 6 d. posėdžio tikslas nebuvo perbalsavimas, o klausimo nagrinėjimas iš naujo, nes kvietimai balsuoti (byloje esančio elektroninio laiško „Elektroninis balsavimas“ kopija) buvo siunčiami ne tik 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio dalyviams, bet ir nedalyvavusiems Tarybos nariams. Dėl to, atsakovo sprendimas dėl ieškovės pakartotinio pašalinimo, dėl pašalinimo jau priėmus vieną sprendimą, stokoja loginio bei teisinio pagrįstumo, ką iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismas ir tokiai išvadai teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti. Todėl spręstina, kad teismo sprendimas panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų elektroninio tarybos 2023 m. spalio 6 d. posėdžio sprendimą Nr. 23-08 nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ narystę Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose yra teisėtas ir pagrįstas.

35.       Nors apeliantė akcentuoja procedūrinių pažeidimų mažareikšmiškumą, teigdama, kad sprendimas pašalinti narį iš Rūmų dėl ne esminių procedūrinių trūkumų negali būti savaime laikomas neteisėtu, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad priimant ginčijamą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nebuvo reikiamos kvalifikuotos Tarybos narių balsų daugumos, laikytina esminiu sprendimo priėmimo procedūros pažeidimu, kas leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu priimtas sprendimas dėl ieškovės pašalinimo yra neteisėtas.

 Dėl pagrindo pašalinti ieškovę iš Rūmų narių teisėtumo ir pagrįstumo

36.       Byloje nustatyta, kad atsakovo sprendimas pašalinti ieškovę iš Rūmų narių buvo grindžiamas tuo, kad ieškovės vadovas veikia prieš Rūmų interesus, dėl ieškovės vadovo elgesio kreipiantis į teismus, paskelbiant viešai apie konfliktą dienraštyje, dėl ieškovės pateikto teismui prašymo dėl proceso atnaujinimo, teigiant, kad tokiais veiksmais atsakovui padaryta reputacinė ir materialinė žala. 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžio metu priimtame sprendime nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, kad priimant sprendimą vadovaujamasi Etikos ir Taikinimo komisijos 2023 m. birželio 28 d. protokole nurodytais argumentais ir rekomendacijomis, Rūmų įstatais ir Rūmų etikos kodeksu.

37.       Iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnis) matyti, kad ieškovės atstovas E. J. 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (civilinė byla Nr. e2‑766‑848/2022) su ieškiniu atsakovams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Z. D. dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo, ieškinys buvo atmestas, sprendimo teisėtumas patvirtintas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Ieškovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2‑10709‑752/2023 UAB „SDG“ prašymas atnaujinti procesą atmestas ir atsisakyta atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022 dėl valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo.

38.       Bylos duomenys patvirtina, kad po prašymo atnaujinti procesą pateikimo, 2023 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku E. J. buvo kviečiamas atvykti 2023 m. birželio 28 d. 16:00 val. į Rūmų Etikos ir taikinimo komisijos posėdį, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 28 d. teismas gavo UAB „SDG“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022.

39.       2023 m. birželio 28 d. vykusio Rūmų Etikos ir taikinimo komisijos posėdžio protokole Nr. 23-03 nurodyta, kad svarstomas klausimas dėl Kauno PPA rūmų nario UAB „SDG“ elgesio vertinimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2‑766‑848/2022, nes buvo patirta moralinė, finansinė ir reputacinė žala, O. G. posėdžio metu nurodė, kad per teisminį laikotarpį 2020-2023 m. su fiziniu asmeniu E. J. Kauno PPA rūmai už teisines paslaugas patyrė 27 776,63 Eur išlaidų, iš ieškovo E. J. gauta teismų priteista suma 11 026,85 Eur, taigi Rūmai patyrė 16 749,78 Eur nuostolį, taip pat nurodyta, kad teisminiu laikotarpiu viešojoje erdvėje pasirodė Rūmų įvaizdį žeminantys straipsniai Lietuvos ryto internetiniame portale ir spausdintame laikraštyje. Posėdyje nuspręsta teikti Rūmų tarybai siūlyti svarstyti UAB „SDG“ narystės klausimą pristatant Etikos ir taikinimo komisijos nuomonę, jog UAB „SDG“ nesilaikė Rūmų Etikos kodekso: III-iasis Etikos kodekso straipsnio 6.8 punktas nurodo, kad Rūmų bendruomenės nariai turi nemenkinti Rūmų vardo visuomenei nepriimtina veikla ir elgesiu, taip pat savo veikla ir elgesiu nekenkti Rūmų reputacijai ir įvaizdžiui.

40.       Pirmosios instancijos sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog egzistavo konkrečios priežastys pašalinti ieškovę iš Rūmų, todėl nėra pagrando padaryti išvadą, kad ieškovei pagrįstai pritaikyta ši sankcija. Apeliantas su sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies ir nesivadovavo ją aiškinančia teismų praktika, priimdamas sprendimą, neanalizavo Tarybos priimtu? sprendimu? atitikties CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems pagrindams, t. y. jog priimti Tarybos sprendimai prieštarautu? įstatymui, Rūmu? steigimo dokumentams ar protingumo ir sąžiningumo principams.

41.       Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tuo, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesilaikė Rūmų etikos kodekso 6.8 punkto ir nurodė, kad pašalinimas iš asociacijos turi būti proporcingas asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra, priimami sprendimai neturi būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad nors teismas ir nenurodė konkretaus atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyto CK 2.82 straipsnio, nenurodė atsakovo nurodomos kasacinio teismo praktikos, priimtas sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, o jo motyvai neprieštarauja nei įstatymui, nei kasacinio teismo suformuotai praktikai juridinių asmenų sprendimų dėl narių pašalinimo iš asociacijų ir kitų susivienijimų ginčijimo klausimu. Teismo sprendime yra konstatuoti atsakovo Tarybos sprendimų neteisėtumo pagrindai ir tai atitinka CK 2.82 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką.

42.       Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančioje CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tačiau kasacinio teismo praktika sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo iš asociacijos yra pakankamai išplėtota ir aiški. Kasacinio teismo nurodyta, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

43.       Kasacinio teismo taip pat nurodoma, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, spręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš tvarkos ir sąlygų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-1075/2025 29 punktas). Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje remtasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad asociacijų laisvė, taigi, ir asociacijų organizacinė autonomija, nėra absoliuti, o tai reiškia, kad valstybės kišimasis į asociacijų vidaus reikalus negali būti visiškai atmetamas. Visų pirma, asociacijai turi būti taikomi tam tikri minimalūs standartai pašalinant savo narį. Pašalinimas iš asociacijos gali būti laikomas atitinkamo nario asociacijos laisvės pažeidimu, pavyzdžiui, jei šiuo pašalinimu pažeidžiamos asociacijos taisyklės, jis įvykdomas savavališkai ar yra susijęs su išskirtiniais asmens patiriamais sunkumais (EŽTT sprendimo byloje Lovrić prieš Kroatiją par. 54 ir 72). 

44.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė, kaip narė, iš Rūmų buvo pašalinta dėl tokių aplinkybių – dėl bylinėjimosi teisme prieš atsakovą, dėl ko atsakovas patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, dėl kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-766-848/2022 bei dėl viešoje erdvėje buvusio straipsnio apie atsakovo valdymo organų rinkimus bei sprendimus.

45.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp atsakovo ir ieškovės atstovo nuo 2020 m. iki 2023 m. vyko teisminis ginčas. 2020 m. birželio 18 d. buvo sušaukta Kauno Rūmų Asamblėja, kurios metu vyko rūmų prezidento, viceprezidentų bei tarybos narių rinkimai, o E. J. (ieškovės atstovas), kaip nurodyta ieškinyje, buvo vienas iš 9 kandidatų atsakovo viceprezidento rinkimuose, taip pat vienas iš kandidatų į tarybos narius. Nesutikdamas su rinkimų rezultatais, ieškovės atstovas E. J. pareiškė ieškinį Rūmams, ginčydamas rinkimų teisėtumą.

46.       Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. 

47.       Teisė ginčyti juridinių asmenų organų sprendimus suinteresuotiems asmenims įtvirtinta jau minėto CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, šios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Rūmų Įstatų 4.1.2. papunktis numato, kad Rūmų narių įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų veikloje, rinkti ir būti išrinktais į vadovaujančius Rūmų organus. Be to, CPK 365 straipsnio 1 dalis suteikia teisę šalims ir tretiesiems asmenims, taip pat neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą asmenims pateikti pašymus atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

48.       Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad vienas iš pagrindų, kodėl atsakovas nusprendė pašalinti ieškovę iš Rūmų narių, tai ieškovės ir jos atstovo teisės į teisminę gynybą, įvirtintą tiek, Konstitucijoje, tiek CK bei CPK, įgyvendinimas, siekiant nuginčyti atsakovo valdymo organų sprendimus, kuriais, ieškovės vertinimu, buvo pažeistos ieškovės atstovo teisės, įtvirtintos Rūmų Įstatuose – būti išrinktu į vadovaujančius Rūmų organus.

49.       Nors apeliantas skunde deklaruoja jam padarytą reputacinę žalą, sukeltą ieškovės atstovo ankstesnio kreipimosi į teismus, ieškovės kreipimosi dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje, kad ieškovės, jos atstovo savo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas pažeidė Rūmų Etikos kodekso 6.8 punktą, kuris nurodo, kad Rūmų bendruomenės nariai turi nemenkinti Rūmų vardo visuomenei nepriimtina veikla ir elgesiu, taip pat savo veikla ir elgesiu nekenkti Rūmų reputacijai ir įvaizdžiui, skunde nėra pagrindžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės (tuo pačiu ir jos atstovo) kreipimusi į teismą buvo siekiama ginčyti Rūmų valdymo organų sprendimus, o ne kvestionuoti pačios asociacijos, kaip tokios, veiklą, menkinti jos vardą ar pan. Be to, svarbu ir tai, kad byloje nebuvo įrodinėjama ir įrodyta, kad toks ieškovės veikimas teismų būtų pripažintas piktnaudžiavimu turimomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Rūmų Tarybos sprendimas pašalinti narį dėl to, kad jis kreipėsi į teismą dėl, galbūt, jo manymu, pažeistų teisių gynimo, niekaip nesisieja su Rūmų Etikos kodekso 6.8 punkte įvardijamais pažeidimais, toks sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, suponuojantis ir kitų narių teisių į teisminę gynybą ribojimą ateityje, siekiant atgrasyti nuo teisminės gynybos.

50.       Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kurie apeliaciniu skundu nėra paneigti, kad atsakovas iš esmės neįrodė kilusios reputacinės žalos, pasitikėjimo atsakovo veikla sumažėjimo, šių savo argumentų atsakovas iš esmės leistinomis priemonėmis niekaip neįrodinėjo (CK 2.24 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad 2022 m. balandžio 8 d. pasirodė viešas straipsnis apie atsakovo valdymo organų rinkimus, taip pat nepagrindžia ieškovės, kaip atsakovo narės, sąmoningo Rūmų vardo menkinimo, kenkimo Rūmų reputacijai ir įvaizdžiui. Išanalizavus teismui pateikto straipsnio kopiją matyti, kad jame kalbama ne apie Rūmus, kaip organizaciją, o apie konkretų asmenį (valdymo organo narį), interviu davęs asmuo nėra ieškovės atstovas E. J., spręsti, kad jis būtų teikęs komentarus ar duomenis straipsniui, iš paties straipsnio negalima, be to, straipsnyje pateikiama su ginču nesusijusių asmenų (teisininkų) nuomonė ir vertinimai, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad minėtu straipsniu būtent ieškovės atstovas ar ieškovė siekė menkinti Rūmų vardą ar kenkti Rūmų reputacijai. Kita vertus, straipsnis išleistas 2022 m. balandžio 8 d., kai ieškovės veiksmai pirmą kartą buvo vertinami 2023 m. birželio 28 d. vykusio Rūmų Etikos ir taikinimo komisijos posėdžio metu, todėl atsakovo sprendimas pašalinti ieškovę iš Rūmų narių, be kita ko, dėl minėto straipsnio ir jame pateiktos informacijos negali būti laikomas nei sąžininga, nei teisinga priemone ar proporcinga sankcija ieškovei.

51.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog sprendimas buvo priimtas ne tik dėl pateikto prašymo atnaujinti procesą, bet ir dėl visų kitų iki tol susiklosčiusių aplinkybių ir jų nulemto Tarybos narių vidinio įsitikinimo, kad ieškovė veikė prieš Rūmų interesus ir sukėlė žalą, todėl pašalinimas iš narių buvo pagrįsta ir proporcinga priemonė įgyvendinant Rūmų diskrecijos teisę spręsti dėl savo narių narystės.

52.       Nors apeliantas skunde akcentuoja jo diskrecijos teisę spręsti kas gali būti Rūmų nariu, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje buvo sprendžiama dėl jau esamo nario pašalinimo, todėl, tokiu atveju, atsakovo diskrecija nėra absoliuti, klausimas dėl asociacijos nario pašalinimo turi būti vertinamas griežčiau nei klausimas, susiję su naujų narių (ne) priėmimu, o sprendimas pašalinti narį privalo būti teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nustačius tiek esminį procedūrinį pažeidimą priimant ginčijamą 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą – kvalifikuotos balsų daugumo nebuvimą, tiek teisėto ir pagrįsto pagrindo pašalinti narį iš Rūmų nebuvimą (neįrodžius Rūmų Etikos kodekso 6.8 punkte įvardijamų pažeidimų egzistavimo), atsakovo argumentai dėl jo diskrecijos teisės rūmų narių teisių atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

53.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 

54.       Nagrinėjamu atveju, apeliantui iš esmės nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrįsto pagrindo pašalinti narį iš Rūmų nebuvimo, byloje nustatytas aplinkybes tiesiog vertinant kitaip, nei tai vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei sprendimu ieškinį tenkinti ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamam pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui nedaro įtakos, todėl plačiau dėl jų teisėjų kolegija nebepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

55.       Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to apelianto apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56.       Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, atsiliepimą pateikusi ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

57.       Ieškovė pateikė teismui pažymą apie 6 367,02 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

58.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

59.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60.       Apskaičiavus atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu galimą maksimalų šios paslaugos įkainį (2025 m. II ketvirčio bruto – 2 387 Eur), matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis tuo metu galėjo būti 3 103,10 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas).

61.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). 

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas teisinis ginčas negali būti laikomas itin sudėtingu, leidžiančiu teismui laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, todėl ieškovei iš atsakovo gali būti priteisiamos 3 103,10 Eur išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Be to, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas yra sudėtinė atsiliepimo į apeliacinį skundą dalis ir yra techninio pobūdžio, juo labiau kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas jau atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl atskirai už tokio prašymo parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

63.       Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovo priteitinos 3 103,10 Eur išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SDG“, juridinio asmens kodas 135899565, iš atsakovo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, juridinio asmens kodas 110068545, 3 103,10 Eur (trijų tūkstančių šimto trijų eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                   Ramunė Čeknienė

                                                              Rita Dambrauskaitė

                                                              Laimantas Misiūnas