Civilinė byla Nr. 2S-2085-555/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03747-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.3.; 3.3.2.3.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4484-399/2016, kurioje išspręstas ieškovo A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 441,00 Eur turtinę žalą ir 60 000,00 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „ESO“) ieškinį atsakovei, jo podukrai, Danijos pilietei L. C. ir jiems – faktiškiems elektros energijos vartotojams – A. K. ir atsakovės motinai Neringai G. K., kaip tretiesiems asmenims, nutarė atlyginti bendrovei padarytą žalą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjant civilinę bylą, teismai atliko neteisėtus veiksmus, taip padarydami jam ir jo šeimai turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui, išaiškino, kad ieškovas ieškinį gali paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Teismas nurodė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad atsakovės buveinė yra Gedimino pr. 30, Vilniuje, todėl teismas sprendė, kad ieškinys Marijampolės rajono apylinkės teismui neteismingas ir atsisakė jį priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

5. Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo ieškinį, neatsižvelgė į CPK 30 straipsnio 7 dalį ir 12 dalį, t. y. į teisę pasirinkti vieną iš teismų, kuriems ši byla teisminga. Tuo tarpu jam patogiau ir ekonomiškiau, kad civilinis procesas vyktų pagal jo gyvenamąją vietą.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
11. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Byloms, kuriose yra ginami ypač reikšmingi ieškovo interesai, yra nustatomas alternatyvusis teritorinis teismingumas. Alternatyviosios teismingumo taisyklės numatytos CPK 30 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis yra išplečiama ieškovo teisė pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui.
12. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis matyti, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad yra keliamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant kitą civilinę bylą, atlyginimo. Tokiu atveju atsakove laikytina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tačiau šis ieškinio netikslumas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas nesilaikė nustatytų teismingumo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju civiliniai procesiniai įstatymai būtent ir nustato alternatyvųjį teritorinį teismingumą, kadangi CPK 30 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad šios rūšies ieškininis reikalavimas gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
13. Taigi, nagrinėjamu atveju alternatyvusis teritorinis teismingumas pasireiškia tuo, kad ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo ieškovas A. K. turi teisę pareikšti pagal atsakovo, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, buveinės vietą, Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis) arba pagal savo gyvenamąją vietą, t. y. Marijampolės rajono apylinkės teisme (CPK 30 straipsnio 7 dalis, 12 dalis). Kreipdamasis su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą ieškovas realizavo CPK 30 straipsnio 12 dalyje jam suteiktą teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems alternatyviai yra teismingas ieškinys, o teismo atsisakymas jį priimti yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas