Civilinė byla Nr. e2-16529-475/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09782-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 3.2.3.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Flex Baltics Express“ atstovei advokatei Olgai Siominai,

atsakovo A. R. atstovui advokatui Viktorui Ivanov,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Flex Baltics Express“ ieškinį atsakovui A. R. dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo netaikyti ieškovo atžvilgiu sankcijų už pavėluotą atsiskaitymą su atsakovu pagal 2019 m. sausio 21 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euro Flex Baltics Express“ ieškinyje ir jos atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas A. R. 2019 m. sausio 21 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 130 (toliau - darbo sutartis). Darbo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas eis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2019 m. balandžio 24 d., jam gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nuo 2019 m. spalio 1 d. iki spalio 31 d., nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovas, jo prašymu, buvo išleistas nemokamų atostogų. Darbo sutartis su Atsakovu buvo nutraukta nuo 2020 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio pagrindu (darbuotojo pareiškimu).

1.2.                      Ieškovės žiniomis, darbo sutarties vykdymo metu atsakovas buvo įsidarbinęs SIA Hegelman Transporte. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodomi iš šios įmonės gaunami pavedimai.

1.3.                      Nei Darbo sutarties nutraukimo metu, nei iš karto po jos, atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. 2020 m. balandžio 8 d. atsakovas kreipėsi į Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau - DGK) su prašymu dėl 13 942 Eur žalos išieškojimo iš ieškovės. Atsakovo kreipimąsi į DGK didžiąja dalimi lėmė tai, jog jis susipainiojo darbo laikotarpiuose, kuomet jis dirbo ieškovės įmonėje bei SIA Hegelman Transporte, ir iš šių darbo santykių gaunamuose darbo užmokesčiuose.

1.4.                      Reaguodama į prašymą dėl dokumentų pateikimo, ieškovė pateikė DGK prašomus su ja ir atsakovo darbo santykiais susijusius dokumentus. 2020 m. gegužės 13 d. pateiktame paaiškinamajame rašte ieškovė nurodė, kad, tikrinant su atsakovo darbo santykiais bendrovėje susijusias, jam išmokėtas sumas, pastebėtas neišmokėtas dienpinigių likutis - 565 Eur. Tikėtina, kad šios sumos neišmokėjimą lėmė skaičiavimo klaida. Pastebėjus šį neatitikimą, dienpinigių likutis buvo pervestas atsakovui kitą darbo dieną.

1.5.                      2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. DGKS-3133 DGK tenkino atsakovo prašymą iš dalies: prašymą išieškoti 13 942 Eur atmetė kaip nepagrįstą, už nepilnai sumokėtą galutinį atsiskaitymą taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 3 130,14 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

1.6.                      DGK iš ieškovo priteista net 3 130,14 Eur netesybų suma už visą vėlavimo atsiskaityti su atsakovu, laikytina neproporcinga ir pertekline sankcija, šios sumos priteisimas neatitinka teismų praktikoje suformuotų DK 147 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodytu atveju ieškovei paskirta sankcija už visą neatsiskaitymo laikotarpį (3 mėnesiai ir 23 dienos) negali būti laikoma veiksminga, kadangi ieškovė tikslingai nesiekė neatsiskaityti su atsakove, o dalies dienpinigių neišmokėjimą lėmė skaičiavimo klaida. Darbo sutarties nutraukimo dieną, ieškovė pervedė atsakovui visas priskaičiuotas sumas, ir buvo įsitikinusi, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaityta. Ieškovė pažymi, kad vos aptikusi nepriemoką, ieškovė iš karto pervedė atsakovei nesumokėtą likutį. Atsakovas ieškovės įmonėje pradirbo 10 mėnesių, iš kurių net 3,5 mėnesio buvo nemokamose atostogose, kurias pasiėmė, ketindamas vienu metu dirbi keliose įmonėse. Darbo sutarties vykdymo metu atsakovas dirbo analogiškose pareigose SIA Hegelman Transporte, kurioje taip pat gaudavo darbo užmokestį. Dienpinigių likučio savalaikis nesumokėjimas atsakovui reikšmingų padarinių neturėjo. Nesumokėta suma neviršijo 1 mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio, be to, neprimokėta suma nebuvo reikšminga, lyginant su ieškovo abiejose įmonėse gaunamu darbo užmokesčiu bei dienpinigių sumomis. Teismų praktikoje, aplinkybė, jog darbo santykių metu darbuotojas dirba kitose įmonėje taip pat laikoma reikšminga, vertinant darbdavio atžvilgiu taikytinos sankcijos proporcingumą.

1.7.                      Be to, su atsakovu nebuvo savalaikiai atsiskaityta ir dėl pastarojo nepakankamo bendradarbiavimo. Atsakovas sistemingai pažeisdavo Darbo tvarkos taisyklių 124 punkto nuostatas, kurių pagrindu darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, privalo per 3 (tris) dienas pateikti įmonės administracijai avanso panaudojimo apyskaitą, pridedant prie jos atitinkamus juridinę galią turinčius dokumentus apie faktines išlaidas. Šios tvarkos nesilaikymas sutrukdė ieškovei tinkamai apskaičiuoti visas atsakovui mokėtinas sumas. Be to, atsakovas po darbo sutarties nutraukimo į darbdavį dėl visų su darbo santykiais susijusių išmokų neišmokėjimo nesikreipė.

1.8.                      Taikant DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją turi būti atsižvelgta į darbo sutartimi sulygtas atsiskaitymo sąlygas. Darbo sutarties 3.5. punktu šalys susitarė, kad „Darbdavys ir darbuotojas susitaria ir sutinka, kad nutraukus darbo sutartį su darbuotoju atsiskaitoma atleidimo dieną, tačiau su darbo santykiais susijusios sumos gali būti tikslinamos 3 mėn. nuo atleidimo datos“.

1.9.                      DGK priimtame sprendime pažeidė netesybų skaičiavimo tvarką. Padaryta klaidinga išvada, kad atsakovui neišmokėta suma yra didesnė, nei atsakovo vidutinis darbo užmokestis, todėl DGK netinkamai taikė netesybų skaičiavimą reglamentuojančią DK 147 straipsnio 2 dalies norma. Vadovaujantis Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau - aprašas) 5.1 punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi su atsakovu sudaryta darbo sutartis nutraukta 2020 m. sausio 20 d., skaičiuojamas laikotarpis apima 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovo pajamos sudarė, atitinkamai 822,43 Eur ir 381,58 Eur. Kadangi spalio mėnesį atsakovas nedirbo, vadovaujantis Aprašo 5.8. punktu, šis laikotarpis, apskaičiuojant jo vidutinį darbo užmokestį, neįtraukiamas. atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 40,13 Eur, kas per mėnesį, esant 5 darbo dienų savaitei sudaro nuo 802,60 Eur (20 darbo dienų) iki 882,86 Eur (22 darbo dienos). Taigi, akivaizdu, kad atsakovui nesumokėta 565 Eur suma buvo mažesnė, nei jo vidutinis darbo užmokestis. Dėl šios priežasties maksimalų netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Ieškovas su atsakovu uždelsė atsiskaityti 3 mėnesius ir 23 dienas, todėl maksimali iš jo priteistina netesybų suma galėtų sudaryti 2 114 Eur (565+565+565+565*23/31). DGK iš ieškovės nutarė išieškoti 1,5 karto didesnę sumą, nei maksimalus pagal įstatymą apskaičiuojamų netesybų dydis, nors, kaip seka iš anksčiau nurodytų argumentų, maksimaliam netesybų priteisimui nebuvo teisinio pagrindo.

1.10.                       Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Atsakovas atsiliepime ir atstovas baigiamojoje kalboje pažymi, kad darbdavys pavėlavo išmokėti 565 Eur dienpinigių už komandiruotėje dirbtą laiką nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 19 d. Nurodyto dydžio dienpinigiai atsakovui turėjo būti išmokėti 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. K- 210 pagrindu. Taigi darbdavys jau įsakymo priėmimo metu - 2019 gruodžio 30 d. žinojo kokio dydžio dienpinigius jis privalo išmokėti darbuotojui, kas reiškia, kad ieškovo nurodyti motyvai apie atsakovo tariamą nebendradarbiavimą su darbdaviu, kas jam neva ir sutrukdė laiku apskaičiuoti dienpinigius, yra nepagrįsti ir neteisėti. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 124 punktą, kuriuo remiasi ir ieškovė, darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, dienpinigių išlaidų pagrįsti neprivalo.

2.2.                      Ieškinyje nurodytas motyvas neva atsakovas laiku nepateikdamas avanso panaudojimo apyskaitos tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu, visu pirma, yra visiškai nesusijęs su dienpinigių, kurie turėjo būti išmokėti 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. K- 210 pagrindu, mokėjimu ir atitinkamai ieškovės skolos atsakovui atsiradimu. Kita vertus, toks nebendradarbiavimas netgi negalėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių, nes pareiga apskaičiuoti ir išmokėti dienpinigius tenka darbdaviui, o ne darbuotojui.

2.3.                      Atsakovas nesutinka ir su ieškinyje pateiktu šalių sudarytos Darbo sutarties nuostatų aiškinimu. Dienpinigių išmokėjimą reglamentuoja ne ieškinyje nurodytos Darbo sutarties 6.5 punkto nuostatos, o 6.2 punkto, nuostatos, kuriomis vadovaujantis dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas mokamas komandiruotės metu. Taigi 565 Eur dienpinigių ieškovas privalėjo išmokėti net ne galutinio atsiskaitymo metu, o atsakovui dar būnant komandiruotėje - 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 19 d. laikotarpyje. Tačiau darbdavys savo paties įsakymo neįvykdė ir 565 Eur dienpinigių atsakovui komandiruotės metu neišmokėjo, kas reiškia, kad atsakovas, komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurioms padengti ir skirtini dienpinigiai, padengė iš savo asmeninių lėšų.

2.4.                      Be to, pavėluota išmokėti suma yra mažesnė nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, todėl vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, ši suma turėjo būti išmokėta ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo diena, nebent atleidimo metu buvo sutarta kitaip. Ši nuostata yra imperatyvi ir šalių sudarytos Darbo sutarties sąlygos negali jai prieštarauti. Todėl ieškovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys atleidimo metu buvo sutarę kitaip, darytina išvada, kad ir šalių sudarytos Darbo sutarties nuostatos nepateisina ieškovės pavėluotą atsiskaitymą.

2.5.                      Kita vertus, neatsiskaitymo laikotarpis, su tuo sutinkama ir ieškinyje, yra 3 mėnesiai ir 23 dienos, tai yra ilgesnis, nei įtvirtintas Darbo sutarties 6.5 punkte. Todėl, net ir sutikus, kad galutinio atsikaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminą nustato Darbo sutarties 6.5 punktas, ši terminą ieškovė pažeidė, dėl to jai tenka visos neigiamos teisinės pasekmės, tame tarpe ir numatytos DK 147 straipsnio 2 dalyje.

2.6.                      DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo mokėti netesybas, jei pasibaigus darbo santykiams uždelsta atsiskaityti su darbuotoju ne dėl pastarojo kaltės. Taigi visais atvejais, kai yra vėluojama atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir nėra darbuotojo kaltės, darbdavys privalo mokėti darbuotojui netesybas. Todėl DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendime visiškai teisingai nurodė, jog ši norma nustato mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos ir, antra, ši norma nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną. Taigi taikyti sankciją darbdaviui DGK turėjo teisę, juo labiau, kad šios sankcijos taikymas visiškai atitinka atsakovo valią.

2.7.                      Kiek tai liečia atsakovo darbą analogiškose pareigose SIA Hegelman transporte, tai atsakovas paaiškina, kad ir šios Latvijos įmonės vadovu buvo ieškovės direktorius E. R., kuris ir organizuodavo atsakovo nepertraukiamą darbą abejose transporto bendrovėse - derindavo atsakovo darbo (vykimo į komandiruotes) ir neapmokamų atostogų laiką abejuose įmonėse. 2019 m. spalio mėn. E. R. atleidus iš Latvijos įmonės SIA Hegelman transporte pareigų, jis prieš savo paties atleidimą be atsakovo raštiško prašymo iš šios Latvijos įmonės atleido ir atsakovą. Taigi dienpinigių neišmokėjimo laikotarpyje atsakovas dirbo tik vienoje įmonėje - pas ieškovę. Todėl dienpinigių neišmokėjimas atsakovui sukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių.

2.8.                      Vertinant dienpinigių neišmokėjimu sukeltas pasekmes atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu atsakovo naudai iš ieškovo priteista 3 130,14 Eur netesybų. Ši suma, kaip nurodyta sprendime, yra priteistina suma, nuo jos dar atskaičiuojami įstatymų nustatyti mokesčiai, o atsakovui išmokėtina suma yra ženkliai mažesnė. Tuo tarpu nuo dienpinigių mokesčiai neatskaičiuojami, nes šios piniginės lėšos yra skirtos kasdieniniams darbuotojo poreikiams jam būnant komandiruotėje padengti. Ši aplinkybė yra labai svarbi vertinant kaip atsakovo patiriamas neigiamas pasekmes dėl atsiskaitymo uždelsimo, taip ir taikant proporcingumo principą, nes vieno mėnesio išmokėtinų pagal DGK sprendimą netesybų sumą bus netgi mažesnė nei pavėluotų išmokėti dienpinigių suma.

2.9.                      Be to, proporcingumo principo taikymui bei atsakovui sukeltų pasekmių tinkamam įvertinimui, atsakovo nuomone, labai svarbi yra aplinkybė, jog komandiruotės, vykusios 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m sausio 19 d. laikotarpyje metu atsakovas dienpinigių negavo ir su šia komandiruote susijusias išlaidas turėjo dengti iš asmeninių lėšų.

2.10.                       Atsakovo nuomone DGK tinkamai apskaičiavo netesybų sumą. Šiuo atveju būtina lyginti išmokėtinas, o ne priskaičiuotinas sumas. Kaip minėta, vieno mėnesio išmokėtinų pagal DGK sprendimą netesybų sumą atskaičius mokesčius bus netgi mažesnė nei pavėluotų išmokėti dienpinigių suma. Kita vertus pavėluotai išmokėti dienpinigiai buvo priskaičiuoti už 17 dienų laikotarpį, o ne už viso mėnesio laikotarpį. Tuo tarpu DK 147 straipsnio 2 dalyje kalbama apie vidutinį darbo užmokestį už visą mėnesį. Šios aplinkybės neatsispindėjo ieškovo pateiktame vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir atsakovui neišmokėtos sumos palyginime, todėl ieškovo aptariamojoje ieškinio dalyje nurodyti skaičiavimai negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais.

2.11.                      Taigi, atsakovo nuomone, DGK 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu yra atsižvelgta į atsakovui neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį ir atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, o taikytos sankcijos yra adekvačios darbdavio padarytam pažeidimui. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.12.                       Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškinys tenkinamas iš dalies.

3.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovę ir atsakovą nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. sausio 20 d. siejo darbo teisiniai santykiai, pagal neterminuotą 2019 m. sausio 21 d. darbo sutartį Nr. 130. Pagal darbo sutartį atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, ieškovė atsakovui įsipareigojo mokėti 725 Eur darbo užmokestį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 1 002 Eur darbo užmokestį. Darbo santykiai su atsakovu nutraukti 2020 m. sausio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva).

4.       Atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovės 13 942,00 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas susijusias su darbo santykiais už visą darbo laikotarpį. Ieškovė darbo ginčų komisijai nurodė, kad su atsakovu 2020 m. sausio 20 d. nutraukus darbo sutartį buvo pilnai atsiskaityta, pastebėjus, kad už 2020 m. sausio mėn. neišmokėta 565 Eur dienpinigių, atsakovui 2020 m. gegužės 13 d. pavedimu išmokėti 565 Eur dienpinigiai.

5.       Darbo ginčų komisija 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. DGKS-3133 atsakovo prašymą tenkino iš dalies, tai yra atsakovo prašymą išieškoti 13 942,00 Eur atmetė kaip nepagrįstą, už nepilnai sumokėtą galutinį atsiskaitymą taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją ir priteisė iš ieškovės atsakovui netesybas už uždelstą laiką atsiskaityti – 3 130,14 Eur (netesybų suma nurodyta be pajamų mokesčio, socialinio draudimo mokesčiais išmoka neapmokestinama).

6.       Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros objektas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės.

Dėl DK 231 straipsnio 1 dalimi numatyto termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme

7.       Atsakovas teigia, kad yra praleistas DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio padavimo terminas. Ši terminą atsakovas vertina kaip ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Toks apskundimo termino nustatymas skirtas užtikrinti tam tikrą darbo teisinių santykių stabilumą bei tam tikrų šalies teisinių lūkesčių užtikrintumą. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

8.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo metu yra suformavęs aiškią ir teismams privalomą praktiką, kad vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, kurioms darbo ginčų komisija neatnaujino termino kreiptis į komisiją dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo, arba kurios nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, negali būti laikomas ieškinio senaties terminu ir teismo turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam pasibaigus teisė atlikti procesinį veiksmą (pareikšti teisme ieškinį) išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu, per EPP sistemą pasirašė ir pateikė 2020 m. birželio 18 d. ieškinį, 2020 m. birželio 22 d. ieškinys užregistruotas teisme. Taigi ieškovė DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ieškiniui pateikti nepraleido.

Dėl netesybų

9.       Ieškovė prašo netaikyti ieškovo atžvilgiu sankcijų už pavėluotą atsiskaitymą su atsakovu pagal  2019m. sausio 21 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, argumentuodama tuo, jog savalaikį neatsiskaitymą su atsakovu lėmė žmogiškoji klaida, ieškovė tikslingai nesiekė neatsiskaityti su atsakovu, išaiškėjus nepriemokai ieškovė nedelsiant pažeidimą ištaisė ir sumokėjo nepriemokos sumą tą pačią dieną.

10.       Byloje nustatyta, jog darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2020 m. sausio 20 d., tačiau su atsakovu laiku nebuvo atsiskaityta, t. y. ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė tik 2020 m. gegužės 13 d. Duomenų, jog šalys būtų sutarusios dėl kitokio darbo užmokesčio bei kitų išmokų apmokėjimo termino nei atleidimo dieną, nėra.

11.       Remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

12.       Taigi, darbdavio, pažeidusio įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (DK 146 straipsnio 2 dalis), mokėtinų netesybų dydis nustatytas įstatymo – darbdavys privalo mokėti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio arba, kai uždelsta suma yra mažesnė už darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, – faktiškai uždelstos sumos dydžio netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymų leidėjas įtvirtino darbdavio atsakomybės už vėlavimą atsiskaityti ribojimą, nustatydamas, jog netesybos skaičiuojamos ne daugiau kaip už šešis mėnesius (DK 147 straipsnio 2 dalis). Šis ribojimas įtvirtintas darbdavio interesų apsaugai, sankcijos proporcingumo principui įgyvendinti.

13.       Aptariamos DK normos (DK 147 straipsnio 2 dalies) taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams).

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakovu nebuvo visiškai atsiskaičiusi ir kaip pati pripažįsta buvo skolinga dienpinigius. Ieškovė teigia, kad neatsiskaitė dėl žmogiškosios klaidos. Teismas, pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės netaikyti sankcijos darbdaviui už pavėluotą atsiskaitymą, jei nesavalaikiai atsiskaityta dėl žmogiškosios klaidos.

15.       Ieškovė taip pat teigia, kad su atsakovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, nes jis pats pakankamai nebendradarbiavo. Pasibaigus paskutinei komandiruotei atsakovas negrįžo į ieškovės įmonės ofisą įforminti visų su komandiruotės užbaigimu ir darbo sutarties nutraukimu susijusių dokumentų nepateikė su komandiruote susijusių dokumentų (išmokėto avanso panaudojimo ataskaitų, komandiruotės metu patirtų išlaidų pagrindimo). Šios aplinkybės taipogi sutrukdė ieškovei tinkamai apskaičiuoti visas atsakovei mokėtinas sumas bei savalaikiai nustatyti dienpinigių nepriemokos faktą. Šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai. Visų pirma ieškovė pati nurodo, kad nustačiusi dienpinigių nesumokėjimo faktą juos nedelsiant sumokėjo atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vėliau po darbo sutarties nutraukimo būtų pateikęs kokius nors dokumentus susijusius su dienpinigių apskaičiavimu, kurie leido ieškovei apskaičiuoti dienpinigius ir juos atsakovui išmokėti. Nepaisant to, ieškovė nustatė dienpinigių nepriemokos faktą ir juos išmokėjo. Ieškovė teigia, kad atsakovas buvo pasyvus, nesikreipė į darbdavį dėl jam priklausančių sumokėti sumų sutikslinimo bei net siekė nepagrįstai pasipelnyti darbdavio sąskaita prašydamas DGK priteisti iš ieškovo kitos įmonės mokėtinas sumas. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais. Kreipdamasi į darbo ginčų komisiją, atsakovas išreiškė poziciją dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Šalių ginčas, nepavykus jo išspręsti Darbo ginčų komisijoje, tapo teisminiu ginču. Todėl pripažinti atsakovą buvus pasyviu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovė kaip darbdavė turi visai kitas galimybes tinkamai apskaičiuoti atleidžiamam darbuotojui priklausantį darbo užmokestį ir kitas mokėtinas sumas.

16.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Teismui nenustačius duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui netesybas.

17.       Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Aprašo 5 punkte nustatyta, kokių nuostatų yra laikomasi apskaičiuojant darbo užmokestį. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ patvirtintas 2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių dienų darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos.

18.       Darbo ginčų komisija nustatė, kad vidutinis atsakovo dienos darbo užmokestis buvo 40,13 Eur, šalys šio dydžio neginčijo. Taigi vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 838,72 Eur ir yra didesnis nei pavėluota išmokėti 565 Eur netesybų suma. Ieškovė nurodo, kad nesumokėta suma apskritai sudaro ne 565 Eur, bet 465 Eur., tačiau šia aplinkybę ieškovė nurodė ir pateikė su ja susijusius įrodymus tik baigiamųjų kalbų metu, tai yra išnagrinėjus bylą, todėl priimant sprendimą nevertintina.

19.       Kadangi ieškovė su atsakovu neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną 2020 m. sausio 20 d., o atsiskaitė tik 2020 m. gegužės 13 d., todėl už šį laikotarpį skaičiuotinos netesybos. Ieškovės uždelsta sumokėti suma 565 Eur yra mažesnė negu atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (838,72 Eur), todėl netesybos skaičiuotinos darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo atveju buvo uždelsta atsiskaityti 3 mėnesius ir 23 kalendorines dienas. Jeigu uždelsiama atsiskaityti mažiau nei už mėnesį, atitinkamai už uždelstą laiką (už kiekvieną uždelstą dieną) skaičiuotinos netesybos. Teismas sutinka su ieškovė pateiktu skaičiavimu ir daro išvadą, kad netesybos sudaro 2 114 Eur (565+565+565+565*23/ 31 kalendorinės dienos).

20.        Darbo kodekse nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

22.       Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

23.       Byloje nustatytos aplinkybes, tai yra tai, kad išaiškėjus nepriemokai ieškovė nedelsiant pažeidimą ištaisė ir sumokėjo nepriemokos sumą tą pačią dieną, atsakovas sąlyginai ieškovės įmonėje dirbo neilgai, priskaičiuota netesybų suma (2 114 Eur) beveik keturis kartus viršija ieškovės neišmokėtų dienpinigių sumą (565 Eur), yra reikšmingos nustatant taikytinos sankcijos už pradelstą atsiskaityti laiką su atsakovu dydį. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad su atsakovu laiku neatsiskaityta dėl susiklosčiusios sudėtingos įmonės finansinės situacijos, negali būti pripažintos pateisinančiomis įstatyme imperatyviai įtvirtintos darbdavio pareigos – visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo darbo santykių pasibaigimo dieną (DK 146 straipsnio 2 dalis), nevykdymą (pažeidimą). Tokiomis (pateisinančiomis) aplinkybėmis nepripažintinos ir kitos ieškovės šioje byloje įrodinėtos aplinkybės, jos vertinimu, pateisinančios ieškovės neatsiskaitymą su atsakovu, t. y. nurodomos aplinkybės, susijusios su Covid-19 pandemija. Teismas pažymi, ieškovės pareiga atsiskaityti su atsakovu atsirado dar iki Covid-19 pandemijos išplitimo Lietuvoje, t. y. 2020 m. sausio mėnesį. Ieškovė teigia, kad 3 130,14 Eur netesybų išmokėjimas ieškovei būtų papildoma finansinė našta, kuri pažeistų kitų jos darbuotojų interesus, tačiau vien tik šio ginčo ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 007,82 Eur.

24.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės priteistina atsakovui 1 695 Eur (565*3 mėnesiai) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 147 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu tokia sankcija yra adekvati ieškovės padaryto pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d). Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 70 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikti įrodymai, kad patyrė 1 937,82 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso 2 007,82 Eur.

26.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

27.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti 1 937,82 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, tai, kad byla nesudėtinga, nėra didelės apimties, nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, tai, kad būtent dėl ieškovės netinkamos pareigos laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju vykdymo, buvo pradėtas teisminis procesas, taip pat vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, mažina ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 1 200 Eur. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 584,20 Eur (1 270 Eur*46/*100).

28.       Atsakovo advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 500 Eur sumą. Šiuo atveju patenkinta 46 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 54 proc. Įvertinus nurodytas proporcijas iš ieškovės atsakovui priteistina 270 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29.       Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Flex Baltics Express“, juridinio asmens kodas 302291276, atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 695 Eur (tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Netesybų suma nurodyta be pajamų mokesčio, socialinio draudimo mokesčiais išmoka neapmokestinama.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Flex Baltics Express“, juridinio asmens kodas 302291276, atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro Flex Baltics Express“, juridinio asmens kodas 302291276, 584,20 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                             Virginija Simanavičienė