
Baudžiamoji byla Nr. 1-1016-526/2013
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01279-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.10.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal LR BK140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
n u s t a t ė:
A. Č. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei grasino nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: jis, 2013 m. liepos 19 d., apie 24.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išprovokavęs konfliktą su sese K. Č. ir mama S. Č., grasino jas nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, laikydamas rankoje peilį ir juo rodydamas į nukentėjusiąja K. Č. grasino papjauti, sakė, kad jai gyvenimo nebus, vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai į nugarą, vieną kartą kumščiu trenkė į lūpos dešinę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, laikydamas rankoje peilį, atsisuko į nukentėjusiąja S. Č. ir grasino papjauti, sakė, kad jai atkeršys, padegs namus, pakvies savo draugus, kad ją sumuštų, kad jai gyvenimo nebus. Tokiu būdu A. Č. grasino nužudyti S. Č. ir K. Č. bei sukėlė nukentėjusiajai K. Č. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Č. visiškai prisipažino kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų ir parodė, kad gyvena kartu su mama ir seserimi adresu(duomenys neskelbtini) Po tėčio mirties jis labai pasikeitė, pradėjo gerti alkoholį, nebesutarti su mama ir seserimi. 2013-07-19 apie 22.30 val. grįžo namo išgėręs. Namuose buvo tik mama. Su ja kilo konfliktas. Jis užsilipo ant palangės ir pagrasino mamai, kad iššoks per langą. Stovėdamas ant palangės, pamatė pro šalį einančius žmones, susigėdo ir nulipo nuo jos. Kai nulipo nuo palangės, mama pradėjo ant jo šaukti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis mamai pasakė, kad padegs butą. Tai pasakęs, atidarė savo spintos duris ir padegė joje buvusius savo marškinėlius. Marškinėliai pradėjo rūkti, tuomet jis juos užgesino ir uždarė spintos duris. Vėliau išėjo iš namų, grįžo atgal maždaug po 20 minučių. Dar vėliau namo grįžo sesuo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis pasiėmė peilį, kuriuo darė sumuštinius ir, laikydamas jį rankoje, priėjo prie sesers ir rodydamas peiliu į ją pasakė, kad užmuš. Mama jam pasakė, kad ramintusi. Tuomet jis atsisuko į mamą ir tuo pačiu peiliu pagrasino mamai. Pats išsigando savo elgesio, todėl peilį padėjo ant stalo. Priėjo prie lango ir pasakė, ar nori kad jį išdaužtų. Mama pasakė, kad gali jį daužti, tačiau jis susivaldė ir lango neišdaužė. Tuomet prie jo priėjo sesuo ir pradėjo temti nuo lango. Jis atsisuko į ją, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, ją stumdyti. Sesuo mamai pasakė, kad eitų pas kaimynus kviesti policijos. Jiems besistumdant su sese, nuvirto ant lovos. Kai nuvirto ant lovos, trenkė sesei alkūne į nugarą, paskui vieną kartą kumščiu trenkė sesei į veidą, pataikydamas į dešinę skruosto pusę. Sesė bandė gintis, norėjo jam taip pat smogti, tačiau nepataikė. Po to abu nukrito ant žemės. Jis atsistojo nuo žemės ir išbėgo pro duris lauk. Mamos namuose nebuvo. Namo grįžo maždaug po penkiolikos minučių, pamatė, kaip sesuo kviečia policiją. Jis pasiėmė megztinį, tapkes, minėtus daiktus susidėjo į kuprinę. Į kuprinę taip pat norėjo įsidėti ir puoduką, bet iš nervų jį metė į žemę. Puodukas nesudužo, bet atsimušęs į žemę, pataikė mamai į koją. Paėmė puoduką nuo žemės, įsidėjo į kuprinę ir išėjo iš buto. Po šio įvykio namuose daugiau konfliktų nebuvo. Dėl šio įvykio labai gailisi, nori sesers ir mamos atsiprašyti. Pažada, kad į namus negrįš, gyvens pas kurį nors draugą (b.l.18-19, 21-22).
Nukentėjusioji K. Č. parodė, kad ji, jos brolis A. Č. ir mama S. Č. gyvena vieno kambario bute, esančiame(duomenys neskelbtini) Tėtis yra miręs. Brolis dar būdamas 11 metų pradėjo naudoti smurtą tirk prieš ją tiek prieš mamą. Būdavo kviečiama policija, tačiau nieko broliui negalėjo padaryti, nes jis buvo nepilnametis. 2012 m. gegužės mėn. brolis naudojo smurtą prieš ją. Ji parašė pareiškimą policijoje, tačiau brolis teisme buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, jam buvo paskirta lankytis kursuose dėl savo elgesio. Po šių kursų brolis buvo pasitaisęs, namuose nebesmurtavo. 2013-07-19 apie 24.00 val. jai būnant pas draugę paskambino mama ir pasakė, kad namo grįžo išgėręs brolis ir triukšmauja. Paprašė, kad greičiau grįžtų namo. Ji žinodama brolio elgesį iš karto grįžo namo. Kai įėjo į butą, brolis sėdėjo ant fotelio ir darėsi sumuštinius. Rankoje laikė peilį. Iš karto mama pasakė, kad ji pasiskundė dėl jo elgesio, nes bijo, kad jis neiššoktų per langą. Kadangi jau buvo vėlu, ji pradėjo raminti brolį, kad jis netriukšmautų. Tuomet jis atsistojo, rankoje tebelaikydamas peilį ir juo rodydamas jai sakė, kad ją papjaus. Ji tokio jo elgesio išsigando, nes brolis ne kartą yra grasinęs peiliais. Dėl tokio elgesio brolis ne kartą gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Pagrasinęs peiliu, pradėjo eiti link lango. Eidamas sakė, kad išdauš langą. Ji tikėjo, kad jis gali taip pasielgti, nes taip jau yra buvę, todėl ji paėmė jam už rankos, kad jį sustabdytų. Tuomet brolis atsisuko į ją ir pradėjo stumdytis, vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Ji jį tebelaikė už rankos. Mamai pasakė, kad eitų pas kaimynų ir juos pakviestų, tačiau kaimynai nedarė durų. Jiems besistumdant, nuvirto ant lovos. Kai parvirto ant lovos, ji brolį paleido, tuomet jis vieną kartą kumščiu trenkė jai į nugarą, kurią skaudėjo. Ji jį vėl sugriebė, tačiau netrukus vėl išsilaisvino, nusimovė megztinį ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į lūpos dešinę pusę. Nuo smūgio pardėjo bėgti kraujas, labai skaudėjo. Ji bandė gintis ir jį sulaikyti, kai jie nukrito nuo lovos ant žemės. Nuo kritimo susitrenkė dešinę alkūnę. Tuomet brolis atsistojo ir išbėgo iš buto. Tuomet ji paėmė telefoną ir paskambino policijai. Jai pabaigiant kalbėti su pareigūnais, į namus grįžo brolis ir išgirdo, kad ji iškvietė policiją. Brolis pasiėmė megztinį, batus ir puodelį nuo skalbimo mašinos. Puodelį brolis norėjo sudaužyti į grindis, tačiau kai jį metė ant kilimo, puodelis nesudužo, tačiau pataikė mamai į kelią. Vėliau brolis jos paklausė, ar rašė pareiškimą policijoje. Ji atsakė, kad rašė, tuomet brolis jai pasakė, kad neturės gyvenimo. Ji jo žodžius suprato kaip grasinimą. Dėl šio įvykio jai padaryta fizinė žala. Broliui už šį elgesį neatleis, su juo nesitaikys, tačiau civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 7-8)
Nukentėjusioji S. Č. parodė, kad ji, jos sūnus A. Č. ir dukra K. Č. gyvena vieno kambario savivaldybės bute, esančiame(duomenys neskelbtini) . Kai mirė vaikų tėvas, sūnus buvo 11 metų. Po tėvo mirties jis labai pasikeitė, pasidarė piktas, agresyvus, pradėjo vartoti alkoholį, praleisdavo labai daug pamokų, jos nebeklausė, pradėjo prieš ją ir dukrą naudoti fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl tokio sūnaus elgesio kreipėsi į policiją, vaikų teises, tačiau jokios pagalbos negaudavo, kol 2011 m. žiemą sūnus išdaužė jų buto langą. Po šio įvykio ją kvietėsi nepilnamečių inspektorė, vaikų teisės ir sūnus buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, esančią Bangų g., Klaipėdos m. Ligoninėje sūnus išgulėjo tris savaites. Apie dvi savaites sūnus buvo ramus nuo vaistų. Daktarai jam buvo išrašę toliau gerti vaistus, tačiau sūnus jų negėrė. 2012 m. gegužės mėn. dėl smurto prieš dukrą sūnui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas sūnui ir dukrai susitaikius. Sūnus kurį laiką vėl buvo geras, bet po kurio laiko vėl viskas prasidėjo, sūnus pradėjo joms grasinti, naudoti daugiau psichologinį smurtą. 2013-07-19 apie 22.00 val. buvo namuose, kai namo išgėręs grįžo sūnus. Matė, kad sūnus yra nusiteikęs agresyviai. Grįžęs priėjo prie lango ir stovėdamas pasakė, kad tuoj padegs butą. Atsidarė spintą, kur sudėti jo drabužiai, žiebtuvėliu padegė savo marškinėlius ir uždarė spintos duris. Pro spintos duris pradėjo eiti dūmai, tuomet jis atidarė spintos duris, pamatė, kad rūbai dega. Tai pamatęs, pradėjo juos gesinti. Kai užgesino rūbus, vėl nuėjo prie lango, užlipo ant palangės kitoje lango pusėje, pradėjo jai grasinti, kad iššoks per langą ir dėl to apkaltins ją. Ji bandė sūnų nuo to atkalbėti. Sūnus truputėli nusiramino, nulipo nuo palangės, atsisėdo ant lovos, kurį laiką pasėdėjo ir išėjo iš buto. Kai jis išėjo, ji iš karto paskambino dukrai ir paprašė, kad ji grįžtų namo, nes bijojo būti viena namuose. Maždaug po pusvalandžio namo grįžo sūnus, atsisėdo ant lovos ir tylėdamas sėdėjo. Po to kambaryje ant lovos pradėjo darytis sumuštinius. Jam bedarant sumuštinius, namo grįžo dukra. Iš pradžių ji ir dukra su juo nebendravo, nes nenorėjo konfliktų. Po kiek laiko, jis pats pradėjo sakyti, kad leis garsiai muziką ir televizorių, neleis joms ramiai miegoti. Tuomet dukra jam paprieštaravo. Sūnus atsistojo rankoje laikydamas peilį ir juo grasindamas Kristinai sakė, kad ją papjaus. Ji pradėjo jį raminti, tuomet jis atsisuko į ją ir pasakė, kad ir ją papjaus. Ji jo grasinimo išsigando, nes yra tikra, kad sūnus taip galėtų pasielgti. Po to sūnus peilį padėjo ant stalo ir vėl priėjęs prie lango pasakė, kad jį išdauš ir trenkė į langą, tačiau langas neišdužo. Tuomet Kristina priėjo jam už nugaros, paėmė jį už rankos ir pradėjo tempti nuo lango, o sūnus atsisuko ir jie pradėjo stumdytis. Kristina jai pasakė, kad bėgtų pas kaimynų prašyti pagalbos. Ji jos paklausė ir išbėgo iš buto. Kai nesulaukusi pagalbos grįžo namo, Kristina ir sūnus kėlėsi nuo grindų. Matė, kad Kristinos lūpa prakirsta, iš jos bėga kraujas, raudonas dešinysis skruostas ir sumušta dešinė alkūnė. Kristina pradėjo sakyti, kad reikia kviesti policiją, sūnus išsigando ir išbėgo iš buto. Po kelių minučių sūnus grįžo ir išgirdo kaip Kristina baigia pokalbį su policijos pareigūnais. Sūnus pasakė, kad nors jį ir pasodins į kalėjimą, bet jis vis tiek joms atkeršys, sakė, kad padegs namus, kad pakvies savo draugus, kad jas sumuštų ir pasiėmė savo megztinį, rankinę ir puoduką, kurį metė į grindis, tačiau puodukas nesudužo, o atšoko jai į dešinį kelią. Tai jai fizinio skausmo nesukėlė, pretenzijų dėl to sūnui neturi. Tai padaręs juokdamasis sūnus išėjo iš buto ir pasakė, kad apačioje lauks policijos. Per langą matė, kad sūnus stovi prie laiptinės, tačiau kai atvažiavo policija jo prie laiptinės nebuvo ir policininkai jo nerado. Dukra parašė pareiškimą ir policija išvažiavo. Kai tik išvažiavo policija namo grįžo sūnus ir paklausė ar parašė pareiškimą. Kristinai atsakius, kad taip, sūnus vėl pradėjo grasinti, sakydamas, kad joms gyvenimo nebus. Ji tai suprato kaip grasinimą. Taip pat vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Kristina pasakė, kad gali ir antrą kartą iškviesti policiją, tuomet sūnus apsiramino ir nuėjo miegoti. Dėl šio įvykio jai padaryta moralinė žala. Sūnui už šį elgesį neatleis, su juo nesitaikys, tačiau civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 10-11)
Iš 2013-07-19 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2013-07-19 apie 1.20 val. K. Č. kvietimu buvo atvykusi policija į(duomenys neskelbtini) ., dėl jos brolio A. Č. smurtavimo ir grasinimo nužudyti. Konstatuota, kad K. Č. lūpos kraštas bei skruostas yra patinę, įdrėksta dešinė alkūnė. (b.l. 1-3)
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Č. grasino nužudyti K. Č. ir S. Č., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir ši kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį bei tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui - seseriai K. Č. ir ši kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – A. Č. anksčiau neteistas, prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus ir nuteisti jį:
pagal LR BK 145 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose;
pagal LR BK 140 str. 2 d. – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir A. Č. skirti subendrintą bausmę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis LR BK 64(1) str. 1 d., A. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
A. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Č. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Eugenijus Antanauskas