Civilinė byla Nr. 2A-1012-254/2015

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00185-2014-2

                                                                                 Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m.  birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Varėnos „Ryto“ progimnazijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-445/2014 pagal ieškovės M. A., atstovaujančios mažametį globotinį D. B. pagal įstatymą, ieškinį atsakovams J. L., Varėnos „Ryto“ progimnazijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, veikdama mažamečio globotinio vardu pagal įstatymą, kreipėsi į teismą prašydama priteisti jos naudai iš atsakovų J. L. bei Varėnos „Ryto“ progimnazijos po 1149 Lt turtinės žalos ir po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad jos mažametį globotinį D. B., gim. 2002-05-14, 2013 m. rugsėjo 20 d. apie 11 val. 45 min. progimnazijoje pertraukos metu, koridoriuje sumušė, nesunkiai sužalojo Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokinys nepilnametis L. L., gim. 2002 m. Globotiniui buvo sumušta galva, skaudėjo kaklą, pykino. Po įvykio bendros praktikos gydytojas padarė išvadą, kad D. B. padarytas galvos sumušimas. 2013-09-07 neurologas nustatė, kad padarytas galvos smegenų sukrėtimas, lengva forma. Jis 2013-10-07 – 2013-10-14 gydėsi VUL Santariškių klinikų vaikų ligoninėje vaikų traumatologijos skyriaus vaikų neurochirurgijos poskyryje – stacionare, o 2013-10-15 - 2013-11-04 buvo gydomas ambulatoriškai; 2013-11-05 - 2013-11-27 - VUL Santariškių klinikų filiale vaikų reabilitacijos skyriuje. Pažymėjo, kad iki šiol (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus, greičiau pavargsta, pasidarė dirglus, jam paskauda galvą, jaučia svaigimą, pablogėjo atmintis. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Alytaus Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą, kuris nutarė, kad nepilnametis L. L. sumušė D. B., tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi kaltas asmuo neturi tokio amžiaus, nuo kurio jis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyris sužalojimą kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl vaiko patirtų sužalojimų ieškovė turėjo daug išlaidų, susijusių su jo gydymu ir slauga bei patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl D. B. sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo. Patirtą žalą prašė priteisti subsidiariai iš L. L. tėvų ir Varėnos „Ryto“ progimnazijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės naudai, atstovaujant pagal įstatymą mažametį D. B., iš atsakovės J. L. 252 Lt (72,98 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš Varėnos „Ryto“ progimnazijos priteisė 756 Lt  (218,95 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendimą motyvavo šiais argumentais:

1. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-12-30 specialisto išvada Nr. G 1273/13, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės J. J. 2013-09-27 nutarimu konstatavo, kad 2013-09-20, apie 11.45 val. Varėnos „Ryto“ progimnazijoje, pertraukos metu koridoriuje, L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sužalojo (nesunkiai sutrikdė sveikatą) mažametį D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad sveikatos sutrikdymo metu D. B. buvo progimnazijos pastate, kur tuo metu vyko pamokos ir buvo pertrauka tarp pamokų, todėl atsakovo Varėnos „Ryto” progimnazijos, kaip ugdymo įstaigos, pareiga buvo užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, kad mokiniai elgtųsi pagarbiai ir mandagiai, nekiltų grėsmė moksleivių sveikatai. Kadangi mokykla minėtų sąlygų neužtikrino, todėl ji yra atsakinga už kilusią žalą ir turi atlyginti išlaidas, susijusias su šio asmens gydymu, nes neįrodė, jog žala atsirado ne dėl jos kaltės.

2. Teismas nustatė, kad atsakomybė už padarytą žalą kyla ir atsakovei J. L.. Pažymėjo, kad 2013-08-30 atsakovė J. L. sudarė sutartį su Varėnos „Ryto“ progimnazija, kad ši mokykla priima mokytis jos sūnų L. L.. Pagal šios sutarties 3.3.p.p. J. L. įsipareigojo, kad jos vaikas laikytųsi švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir pagarbiai bendrautų su visais įstaigos bendruomenės nariais. Taip pat pagal 3.10 p. p. įsipareigojo atlyginti švietimo įstaigai už vaiko padarytą žalą, jei įrodoma, kad žala atsirado dėl vaiko kaltės. Pagal Varėnos „Ryto“ progimnazijos mokinių teises ir pareigas numatyta: mokinys privalo mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, atlikti skirtas namų užduotis (1.7.p.p.); gerbti ir nepažeisti kitų mokinių teises į asmeninę laisvę ir neliečiamybę. Nenaudoti fizinės jėgos, neprasivardžiuoti, neerzinti, neatiminėti daiktų, nesistumdyti, nesityčioti iš kitų mokinių, žinoti, kad už viešosios tvarkos pažeidimą, moksleiviai baudžiami LR įstatymų nustatyta tvarka (1.10. p.p.). Mokykloje draudžiama: vartoti necenzūrinius žodžius, smurtauti, agresyviai elgtis, kurstyti nesantaiką tarp mokinių ir kt. (4.7.p.p.). 2013-05-21 Varėnos „Ryto“ progimnazijos būsimų penktokų (2013/2014 m.) tėvų susirinkimo protokole nurodyta, kada svarstyta dėl mokinių saugumo užtikrinimo. Tėvai buvo supažindinti su mokymosi sutarties turiniu, progimnazijos mokinių teisėmis ir pareigomis. Varėnos „Ryto“ progimnazijos 2013-08-27 direktoriaus įsakymu „Dėl saugaus elgesio instruktažų“, L. L. buvo supažindintas su progimnazijos mokinio teisėmis ir pareigomis, saugaus elgesio taisyklėmis mokyklos patalpose ir teritorijoje. Varėnos „Ryto“ progimnazijos 2013-09-12 5B klasės tėvų susirinkimo protokole Nr.1 nurodyta, kad tėvai supažindinti su progimnazijos mokinių teisėmis ir pareigomis, atkreipiant dėmesį, kad tokio amžiaus vaikai yra labai judrūs. Todėl siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, incidentų tarp mokinių, būtina laikytis saugaus elgesio reikalavimų ir drausmės. J. L. yra pasirašiusi, kad dalyvavo susirinkime ir susipažino. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovė J. L. neįrodė, jog visiškai nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos bei nepateikė įrodymų kokių ėmėsi priemonių, kad jos mažametis sūnus L. L. laikytųsi vaiko priėmimo į mokyklą sutarties, progimnazijos mokinių teisių ir pareigų, tėvų susirinkime priimtų nutarimų, saugaus elgesio instruktažo reikalavimų, todėl teismas sprendė, kad atsakovų prievolė yra dalinė. Teismo vertinimu, byloje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtą abiejų atsakovų neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir kilusios žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Šiuo atveju nepilnamečiui D. B. padarytą žalą, jį atstovaujant globėjai M. A.,  atsakovai – Varėnos „Ryto“ progimnazija ir J. L. privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 str.). Teismas įvertino tą aplinkybę, kad atsakovė J. L. viena augina ir nepilnametį sūnų L. L., kurio tėvas yra miręs, todėl sprendė, kad žalą atsakovai turi atlyginti nelygiomis dalimis, t.y. ¼ dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos turi atlyginti atsakovė J. L., kaip vaiko L. L. motina, o ¾ dalis – mokymo įstaiga – progimnazija.

3. Teismas padarė išvadą, kad pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta 1008 Lt dydžio išlaidos vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, kelionėms pas medikus, tačiau nepagrįstos išlaidos dėl telekomunikacijos papildomų išlaidų ir papildomo maisto. Teismas ne visus pateiktus kvitus pripažino tinkamais įrodymais, nes ne visi buvo įskaitomi, dėl to negalėjo nustatyti ar pagal kvitus pirkti vaistai buvo skirti D. B. gydymui pagal medicininius dokumentus, tokie ieškinį šioje dalyje 136,06 Lt sumai atmetė. 

4. Teismas, vadovaudamasis besiformuojančia praktika panašaus pobūdžio bylose, pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu, paremtu teismine praktika, sukauptomis teisinėmis žiniomis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė 5000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad dėl atsakovų neveikimo D. B. patyrė neturtinę žalą, t.y., patyrė nesaugumo jausmą, fizinį smurtą, mokymosi proceso sutrukdymą ir emocinius, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su mokykloje įvykusiu įvykiu jo atžvilgiu, aplinkos pokyčius bei draugų reakcija, tačiau esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi laikė sveikatos sužalojimo pasekmes ir dėl to patirtus nukentėjusiojo ir jo artimųjų dvasiniai išgyvenimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Varėnos „Ryto“ progimnazija (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo jos atžvilgiu tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais motyvais:

1. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantė nesutinka, jog ieškovo sveikata buvo sutrikdyta teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Akcentuojama, kad vienintelis tiesiogiai įvykį matęs liudytojas D. M. nurodė, jog po pamokos stumdėsi keli vaikai, tame tarpe ir D. B., kažkas L. L. pastūmė į D. B. ir D. D. trenkė L. L., o šis atsistūmė nuo D. B.. Pažymi, D. B. apklausiamas nurodė, jog pertraukos metu tariamai ant jo (ant nugaros) kažkas užšoko, bet nežino kas. L. L. nurodė, jog iš karto po pamokos, eidami susistumdė su D. B., taip pat stumdėsi I. S., ir kai bandė nusiimti D. B. rankas nuo kaklo, jie kartu parkrito, jokių smūgių nesudavė. Apklausta liudytoja, įvykio metu budėjusi mokytoja A. M. nurodė, jog jokių muštynių, tyčinių veiksmų nebuvo, ji matė verkiantį D. B., bet paklausus kas atsitiko, pastarasis atsakė, jog nieko. Apklausta liudytoja J. Č. (klasės auklėtoja) taip pat nurodė, jog D. B. apie tyčinį smurtą jo atžvilgiu iš karto po įvykio nesakė, o teigė, jog kažkas užšoko ant jo nugaros bei teigė, jog pats D. B. yra labai judrus vaikas. Atsižvelgiant į minėtus liudytojų parodymus, apeliantė daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta tyčiniais L. L. veiksmais (CPK 178 straipsnis).

2. Apeliantės nuomone, ji savo pareigas vykdė tinkamai. Teigiama, kad šiuo atveju teismas turėjo nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, turėjusi įtakos ieškovo sveikatos sutrikdymui, tačiau teismas tik lakoniškai nurodė, kad ieškovas žalą patyrė dėl tariamai netinkamos mokyklos priežiūros, t.y. neteisėto neveikimo. Pasak apeliantės, pateikti rašytiniai įrodymai (kurių teismas neįvertino) patvirtina aplinkybes, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės, o būtent: ieškovė ir atsakovė yra sudarę sutartį, kurioje numatytos paties ieškovo pareigos, t.y. elgtis pagarbiai, laikytis mokyklos vidaus taisyklių ir t. t. Ieškovas (jo įstatyminė atstovė) buvo supažindinti su mokyklos vidaus tvarka, mokinio pareigomis, būtinumu laikytis drausmės, nesmurtauti, nesistumdyti ir t.t. Būtinumas laikytis drausmės, supažindinimas su mokinio teisėmis ir pareigomis, buvo akcentuojami 2013-05-21, 2013-08-30, 2013-09-02, 2013-09-12 susirinkimuose, pirmosios pamokos metu, kuriuose dalyvavo ir ieškovas (jo įstatyminė atstovė). Nurodoma, kad atsakovė paskyrusi budintį mokytoją kiekviename aukšte, todėl akivaizdu, jog sprendžiant klausimą ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas galimai žalą padariusio asmens elgesys. Daroma išvada, kad ieškovas netgi neįrodinėjo, o teismas sprendimu nevertino atsakovės elgesio dėl vaikų nepriežiūros (priežiūros) pagal minėtus kriterijus, todėl, apeliantės įsitikinimu, sprendimo motyvas, dėl tariamai neteisėto atsakovės neveikimo yra formalus, nepagrįstas, o kaltė (reiškia ir neteisėti veiksmai) paneigta byloje esančiais įrodymais.

3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir netaikė CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d., normų, nors atsakovė buvo nurodžiusi aplinkybes ir jos byloje nustatytos (liudytojų apklausomis, rašytiniais įrodymais), kodėl šios materialinės teisės normos turėtų būti taikomos. Pažymi, kad įvykio metu pats D. B. elgėsi taip, jog jam atsirado nuostoliai, kadangi jis pats nevengė fizinio kontakto su kitais mokiniais, pats stumdėsi, suėmė L. L. už kaklo ir pan. Pasak apeliantės, nukentėjusiojo veiksmai atitinka 2012-08-28 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1268, patvirtintų rekomendacijų dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, apibrėžtą netinkamą mokinio elgesį, t.y. elgesys, keliantis realų pavojų jo paties sveikatai ir saugumui, pažeidžiantis fizinį saugumą. Daroma išvada, jog žala D. B. atsirado ir dėl jo veiksmų, dėl kurių jis pats kaltas, kas šiuo atveju sudaro pagrindą CK 6.253 str. 1 d. normos taikymui, t.y. atsakovės atleidimui nuo civilinės atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovas tiek nedelsiant po įvykio liudytojai J. Č. bei vėliau, rašydamas pareiškimą policijai, nurodė, jog neturi jokių pretenzijų atsakovei, vadinasi, tokie ieškovo veiksmai rodo, jog pats ieškovas nedelsiant po įvykio, tiksliai žinodamas įvykio aplinkybes pripažino, kad atsakovė nėra kalta dėl D. B. sveikatos sutrikdymo.

Ieškovas (jo įstatyminė atstovė) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:

1. Nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai nustatė D. B. sveikatos sutrikdymo aplinkybes, tačiau pripažįsta, kad L. L. motina pripažįsta byloje nustatytas faktines aplinkybes, kreipėsi į ieškovą atstovaujantį advokatą tartis dėl savo sūnaus neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir terminų, todėl ginčą kelia tik apeliantė. Ji netinkamai interpretuoja liudytojo D. M. parodymus, nes šis liudytojas paaiškino, kad po pamokų tarp moksleivių įvyko susistumdymas, matė, kad L. L. pastūmė D. B. ir šis nugriuvo, vėliau jis kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo, taip pat matė, kad koridoriuje buvo mokytoja. Pasak ieškovo, apeliantė iškraipo liudytojos A. M. parodymus, nes ji nurodė, kad tą dieną budėjo, koridoriuje pastebėjo, kad stovi berniukas ir verkia, bet įvykio nematė. Pažymi, kad atsakovė painiojasi savo teiginiuose, nes užšokimas ant nugaros yra tyčinio smurto apraiška, o liudytoja J. Č. paaiškino, kad įvykio nematė, D. B. ji charakterizavo kaip nuoširdų, judrų vaiką, o L. L. kaip fiziškai stiprų, uždarą vaiką. Akcentuoja, kad L. L. paaiškino, jog su D. B. susistumdė ir jis nugriuvo, matė, kad budėjo mokytoja A. M. ir D. B. kreipėsi dėl medicinos pagalbos suteikimo. Pažymi, kad D. B. paaiškino, jog 2013-09-20 jį sumušė L. L., be jokios priežasties, jis suėmęs už galvos ir padėjęs sau ant kelio sudavė smūgius kumščiu į galvą, ne mažiau trijų kartų, o L. L. jį paleido, kai šūktelėjo mokytoja A. M.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovas daro išvadą, kad tiek tiesiogiai įvykį matę liudytojai, tiek po įvykio su nukentėjusiuoju bendravę asmenys nurodė, kad D. B. atžvilgiu L. L. panaudojo tyčinius veiksmus, kurie nesunkiai sutrikdė D. B. sveikatą ir jo neteisėti tyčiniai veiksmai visiškai įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, visapusiškai, išsamiai ir nešališkai ištyrus bylos aplinkybes.

2. Ieškovo teigimu, šiuo atveju žala buvo padaryta progimnazijos koridoriuje pertraukos metu, todėl yra pagrindas taikyti mokymo įstaigai civilinę atsakomybę dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros. Byloje nustatyta, kad įvykio metu koridoriuje privalėjo budėti mokytoja A. M., tačiau mokytoja įvykio nematė, todėl akivaizdu, kad moksleiviai kurį laiką buvo neprižiūrimi, t.y. mokslo įstaiga nevykdė savo pareigų arba vykdė jas netinkamai ir neužtikrino saugios aplinkos vaikui pertraukos metu. Ieškovas, atsakydamas į apeliantės argumentus, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo numatytos moksleivių teisės ir pareigos bei vyko bendri susirinkimai, pažymi, kad minėti dokumentai nurodo kaip moksleiviai turėtų elgtis mokymo įstaigoje, o mokykla turi kontroliuoti kaip jie vykdomi. Akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. nustatyta, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 43 straipsnis nustato, kad mokyklos veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai. Vienas iš mokyklos nuostatų skyrių - Mokyklos bendruomenės narių teisės, pareigos ir atsakomybė. Mokytojai yra atsakingi už pareigų, numatytų mokyklos darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų bei funkcijų vykdymą. Mokytojai atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, neformaliojo ugdymo ar organizuojamų rengimų metu. Pasak ieškovo, atsakovė neužtikrino saugios aplinkos pertraukos metu, todėl ji kalta dėl įvykio ir kilusios žalos. Pažymi, kad atsakovės - progimnazijos, kaip ugdymo įstaigos misija - užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą. Bylos nagrinėjimo metu Varėnos „Ryto" progimnazijos atstovas pripažino, kad mokytojai pertraukų tarp pamokų metu pradeda budėti tik pasibaigus pamokai, kai moksleiviai su jais kartu išeina iš pasibaigusios pamokos. Nagrinėjamu atveju budinti mokytoja A. M. į budėjimo vietą atėjo pavėlavusi ir dėl to vaikai kurį laiką buvo palikti be tinkamos priežiūros ir kontrolės, dėl ko ir buvo padaryta žala D. B..

3. Ieškovas nesutinka, kad dėl kilusios žalos yra kaltas jis pats. Šiuo aspektu pažymi, kad byloje nustatyta, jog nesunkus sveikatos sužalojimas D. B. buvo padarytas progimnazijoje tyčiniais L. L. veiksmais ir už tai yra atsakingi abu atsakovai. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Apeliantės teiginys, jog kažkas L. L. pastūmė į D. B. ir D. B. trenkė L. L., o jis atsistūmė nuo D. B., pasak ieškovo, yra užimta gynybinė pozicija, ji niekuo nepagrįsta ir neįrodyta, todėl nesant D. B. kalto elgesio, atsakovai negali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Ieškovas iki šiol vartoja vaistus, o žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, kompensuoti visiškai materialiai iš vis neįmanoma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako tėvai arba jų globėjai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jų kaltės, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Taigi, esant padarytai žalai, pareiga įrodyti, kad jos nepadarė, tenka atsakovams, siekiantiems išvengti civilinės atsakomybės (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kuomet sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovams (skolininkams) tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog ieškovo sveikatos sužalojimas, po jo sumušimo pamokų pertraukos metu, atsirado ne dėl jų kaltų veiksmų (CPK 178 str.).

Apeliantė neneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad D. B. sveikata buvo sutrikdyta 2013-09-20, apie 11.45 val. Varėnos „Ryto“ progimnazijos koridoriuje pamokų pertraukos metu, tačiau teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu todėl, kad teismas nenustatė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, turėjusi įtakos ieškovo sveikatos sutrikdymui.  Su tokiais apeliantės argumentais nesutinkama.

Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės J. J. 2013-09-27 nutarime, priimtame medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog apklaustas D. B. parodė, kad L. L. jį sužalojo tokiu būdu: (duomenys neskelbtini), priėjo prie (duomenys neskelbtini),, suėmė jo galvą, pasidėjo sau ant kelio, pradėjo stipriai spausti ir tris kartus iš kumščio kirto per galvą. Po to (duomenys neskelbtini), pasikvietė du klasiokus, kurie (duomenys neskelbtini), užšoko ant nugaros, kuriuos pastarasis išlaikė nenukritęs ant žemės, o juos nuo (duomenys neskelbtini), nugaros nustūmė priėjęs klasiokas I. S.. (duomenys neskelbtini), pasijutus blogai, pradėjus svaigti galvai, jis ėjo pas medicinos seselę, o priėjęs(duomenys neskelbtini), pastūmė jį į sieną, pakišdamas koją. (duomenys neskelbtini), nukritus, (duomenys neskelbtini), jo galvą stipriai spaudė prie žemės. Tuo metu koridoriumi atėjo mokytoja A. M., kuri liepė (duomenys neskelbtini), paleisti (duomenys neskelbtini),. Analogiškos aplinkybės, pagal nukentėjusiojo paaiškinimą, nurodytos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-12-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini),, kurioje (duomenys neskelbtini), buvo kliniškai nustatytas  galvos smegenų sukrėtimas, kuomet sužalojimas buvo padarytas veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiojo nurodytu laiku. Kituose byloje esančiuose medicininių dokumentų išrašuose taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis buvo sumuštas (1 t., b.l. 18-29, 160, 103-115), todėl apeliantės argumentai, kad byloje nebuvo nustatyta kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas D. B. yra visiškai nepagrįsti. Pagal liudytojos A. M. parodymus galima būtų spręsti, kad vaikai tik susistumdė, tačiau atsakovės liudytojos J. Č. parodymai ir 2013-09-20 paaiškinimas atsakovės direktoriui akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumušta galva. Pagal nukentėjusiojo asmens paaiškinimus ikiteisminio tyrimo institucijoje ir specialisto išvadą, vaikas patyrė smegenų sukrėtimą kietu buku žalojančiu daiktu, smūgiuojant jam į galvą ranka, todėl budinčios mokytojos parodymai kaip tik ir patvirtina faktą, kad ji nematė L. L. elgesio ir veiksmų, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – sveikatos sužalojimu, kas yra pagrindu išvadai, kad budinti mokytoja nestebėjo bei nekontroliavo vaikų elgesio tuo metu, kai nukentėjusysis patyrė sveikatos sužalojimus. Apeliantė cituoja tik dalį vaiko paaiškinimų, remdamasi liudytojos A. M. parodymais, pasirinkdama tokią gynybinę poziciją, kuri negali atspindėti vientisos įvykio sekos. Mokytojai atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, neformaliojo ugdymo ar organizuojamų rengimų metu. Šio delikto prasme atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros pamokų pertraukos metu, kas nulėmė žalos padarymą, nes  budinčiai mokytojai būnant budėjimo vietoje nuo pat pertraukos  pradžios arba įvykio vietoja buvus anksčiau negu įvykyje dalyvavusiems mokiniams, tikėtina, kad žalos D. B. sveikatai būtų išvengta. Būtent taip atsakomybės ir kaltės klausimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad nukentėjusysis žalą patyrė dėl savo netinkamo elgesio. Apeliantė nurodė, kad vaiko įstatyminė atstovė ir atsakovė yra sudariusi sutartį, kurioje numatytos mokinio pareigos elgtis pagarbiai, laikytis mokyklos vidaus taisyklių ir t. t. Jo įstatyminė atstovė buvo supažindinta su mokyklos vidaus tvarka, mokinio pareigomis, būtinumu laikytis drausmės, nesmurtauti, nesistumdyti ir sprendė, kad šias nuostatas pažeidė pats nukentėjusysis. Pirmiausiai, tokių argumentų atsakovė neįrodė. Be to, vaikui būnant atsakovės žinioje, šių taisyklių ir nuostatų laikymąsi turėjo užtikrinti apeliantė. Taip pat byloje pakankama duomenų išvadai, kad būtent  L. L. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su žala, kurią patyrė D. B.. Abiejų vaikų priežiūrą turėjo pareigą užtikrinti būtent apeliantė. Šiuo aspektu  pažymėtina, kad vaikas nebuvo kitos atsakovės žinioje, tačiau teismo sprendimo dalis šio byloje dalyvavusio asmens atžvilgiu nėra apeliacijos objektu.

Pasak apeliantės, nukentėjusiojo veiksmai atitinka 2012-08-28 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1268, patvirtintų rekomendacijų dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, apibrėžtą netinkamą mokinio elgesį, t.y. elgesys, keliantis realų pavojų jo paties sveikatai ir saugumui, pažeidžiantis fizinį saugumą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajam asmeniui taikytas šiose rekomendacijose poveikio priemones iki įvykio, kaip ir duomenų, kad paties nukentėjusiojo veiksmai galėjo būti įvykio kilimo priežastimi. Apeliantė remiasi budinčios mokytojos parodymais, tačiau ji matė tik kaip vaikai susistumdė ir D. B. verkiantį, todėl apeliantės argumentai dėl jos atleidimo nuo atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjusysis ar dėl to, kad savo veiksmais jis prisiėmė riziką yra ne tik, kad neįrodyti ir nepagrįsti, bet ir toks atsakovo aplinkybių vertinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str., 6.253 str. 1 ir 5 d.).

Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir tinkamai pritaikė jau paminėtas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

            V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl šios išlaidos priteisimos iš apeliaciją pralaimėjusios atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Varėnos „Ryto“ progimnazijos (kodas(duomenys neskelbtini),) ieškovei M. A., atstovaujančiai nepilnametį D. B., 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja                                                                                                                                                          Dalė Burdulienė