Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-255-988/2023

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00747-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

                Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11690-2023, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta galutinė 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11690-2023 V. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. V. B. nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 1 d. 13.09 val. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis –1,19 promilių.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi netenkintas V. B. skundas dėl Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nutartyje padarė išvadą, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas konstatavo, jog V. B. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Parenkant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, Institucija tinkamai įvertino nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

2.       Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą – V. B. skundą tenkinti ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.       Tiek skundžiamos nutarties, tiek Institucijos priimtų procesinių sprendimų motyvai formalūs. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja kompleksas faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.2.       V. B. nustatytas lengvas 1,19 promilių neblaivumas. Alkoholį vartojo 2023 m. balandžio 30 d. vakare. Pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio, 2023 m. gegužės 1 d., 13.09 val. vairavo automobilį. Automobilį vairavo šviesiu paros metu, trumpą atstumą, žinomoje vietovėje, važiavo nedideliu, leistinu greičiu. Vairuojant automobilį nepažeidė jokių kitų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nes prieš vairuojant automobilį, nesijautė neblaivus, priešingu atvejų nebūtų vairavęs.

3.3.       Padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, apeliantas alkoholiu nepiktnaudžiauja, tai nėra jo gyvenimo būdo dalis. Teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei 32 metus, per kuriuos nėra baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, jo neneigia, nurodė visas su administracinio nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sumokėjo jam paskirtą 800 Eur dydžio baudą.

3.4.       Teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo funkcijų atlikimui. Pagal individualios veikos pažymą dirba su įmone ,,I. F.“. Darbo reikalais keliauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Latvijoje, Estijoje), vizituoja įmonės klientus. Darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Netekęs teisės vairuoti, patiria sunkumų darbe. Tai yra vienintelis jo pajamų šaltinis, kurio praradimas apsunkintų jo finansinių įsipareigojimų vykdymą (yra sudaręs paskolos sutartį su ,,SEB bankas AB“) ir sukeltų finansinę naštą jam ir jo artimiesiems. Dėl sveikatos būklės (nustatyta hipertenzija) būtų sudėtinga susirasti kitą darbą. Dėl sveikatos problemų turi vykti į gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigas, sekti ligos eigą, gauti būtinus vaistus.

3.5.       Taip pat teisė vairuoti yra būtina, nes gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, susisiekimo viešuoju transportu nėra. Turi pasirūpinti kartu gyvenančiu sūnumi, gim. (duomenys neskelbtini), kurį pilnai išlaiko. Sūnui nustatytas psichikos sutrikimas, jis reguliariai vartoja receptinius vaistus, automobilio nevairuoja. Taip pat turi pasirūpinti pensinio amžiaus uošviene, gim. (duomenys neskelbtini), kurią dėl suprastėjusio mobilumo reikia nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas ir pan. Neturėdamas teisės vairuoti, negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, dėl to neturi kaip užtikrinti artimųjų ir savo sveikatos gerovės ir išlaikyti šeimos.

3.6.       Apelianto vertinimu, alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų pakankamai efektyvi priemonė administracinės atsakomybės tikslams pasiekti. Paskyrus šią administracinio poveikio priemonę nebūtų pažeisti nei viešasis interesas nei teisingumo principas. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020).

3.7.       Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškos kategorijos bylas, prieita prie išvados, kad teismas spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-345-397/2018, AN2-276-954/2019).

3.8.       Apeliaciniame skunde pateikiama daug įvairių apylinkės teismų sprendimų pavyzdžių, kuriuose pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas buvo sutrumpinamas.

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Gintautas Radzevičius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo V. B. skundą dėl Institucijos nutarimo ir jo netenkino. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundas netenkinamas

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju neginčijama kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau prašoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

6.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. skundas ir Institucijos 2023 m. gegužės 17  d. nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

7.       Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11690-2023 V. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju V. B. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur ir paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas 12 mėnesių.

8.       ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimu; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

9.       Apeliaciniu skundu V. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalie nuostatas, pakeisti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

10.       Byloje nustatyta, kad V. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 promilių neblaivumas – jo iškvėptame ore nustatyta 1,19 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atkreiptinas dėmesys, kad šis kiekis beveik tris kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (0,41 promilės) ir yra artima ribai, nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantas tiek nagrinėjant skundą apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. B. nurodė, kad iš vakaro šventė, o kitą dieną jam paskambino pažįstama ir paprašė padėti. Įvykio dieną jautėsi normaliai, ryte alkoholio nevartojo, išgėrė tik arbatos (b. l. 47). Vis dėlto, bylos duomenys verčia abejoti šiais apelianto teiginiais. Nors byloje esančiame neblaivumo nustatymo akte (b. l. 38) užfiksuota, kad įvertinus bendrą V. B. būklę, nustatyta, kad jis gali eiti tiesiai linija – pėda po pėdos, ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), tačiau 2023 m. gegužės 1 d. 13.09 val. atlikus patikrinimą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0774 jam nustatytas 1, 33 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 13.25 val. nustatytas 1, 19 promilių neblaivumas. Nors apeliantas nenurodo suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikrinimo metu V. B. nurodė alkoholį vartojęs prieš 14 valandų, leidžia daryti išvadą, jog suvartoto alkoholio kiekis nebuvo mažas. Todėl, net ir jausdamasis gerai, apeliantas negalėjo būti tikras dėl savo blaivumo būklės, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir vairuoti automobilį, prieš tai tinkamai neįvertinęs savo būsenos. 

11.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas turi daugiau nei 32 metų vairavimo stažą, iki šio įvykio nebuvo padaręs analogiškų administracinių nusižengimų. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenys patvirtina, kad penkerių metų laikotarpiu V. B. nėra baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau šiuo laikotarpiu jis 5 kartus baustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje (2 nusižengimai), 416 straipsnio 2 dalyje) padarymą (b. l. 25-28). Nors minėti administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiukščiais, tačiau tai rodo, jog padarytas administracinis nusižengimas nebuvo visiškai atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, kad V. B. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai bei gyvybei. Skunde nurodomi teiginiai, jog apeliantas važiavo lėtai, nuvažiavo trumpą atstumą nerodo mažesnio veikos pavojingumo ir nemenkina padaryto nusižengimo keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismo vertinimu, vairuodamas neblaivus, V. B. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo jis išvengė skaudesnių tokio elgesio padarinių

12.       Skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui būtina darbo funkcijoms atlikti ir kitiems poreikiams tenkinti, jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusižengimo padarymo. Sėsdamas prie automobilio vairo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio V. B. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jo asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels V. B. nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl apelianto priešingo teisei elgesio, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės interesų. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai dėl administracinio nusižengimo padarymo negali būti vertinami kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybės, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog V. B. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai neproporcingos ir neadekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui, pažeidėjo asmenybei ar yra neteisingos, nenustatyta. Apygardos teismas sutinka, jog įmonės ,,I. F.“ ir asociacijos Vilniaus J. pateiktos charakteristikos, taip pat aplinkybė, jog jis sumokėjo paskirtą baudą, teigiamai apibūdina apelianto asmenybę, tačiau nagrinėjamu atveju jos taip pat nesudaro pagrindo keisti V. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad V. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas, paskyrus jam kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

13.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių ar kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl būtinumo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti kitą administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Administracinio poveikio priemonė, pagal ANK 34 straipsnio nustatytas taisykles, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas duomenų, bylojančių asmens, kuriam yra taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

14.       Apeliaciniame skunde pateikiama gana gausi teismų praktika, anot apelianto, analogiškose bylose, kuriose asmenims pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo trumpinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik visuose apelianto nurodomuose sprendimuose asmenims buvo nustatytas mažesnis nei 1 promilės neblaivumo laipsnis, daugeliu atveju tik nežymiai viršijantis leistiną ribą, todėl jau vien ši aplinkybė parodo, jog visų sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra analogiškos šioje byloje nustatytam nusižengimui. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai (nepateikiant detalesnių nusižengimo aplinkybių ir kaltininkų asmenybės charakteristikos) nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam administracinę atsakomybę.

15.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino parinkto nuobaudos ir poveikio priemonės pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti V. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                   Darius Pranka