Administracinė byla Nr. eI2-1916-983/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04610-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S  P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aukštadvario medžiotojų būrelio skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijai ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š., dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

         Pareiškėjas Aukštadvario medžiotojų būrelis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. protokolinį nutarimą Nr. 4 (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Nurodo, kad nesutinka su Komisijos ginčijamu Nutarimu, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Nagrinėjamu atveju L. Š. 2021 m. spalio 26 d. skundu kreipėsi į Aukštadvario seniūną, kuriuo prašė įvertinti padarytą laukinių žvėrių žalą. Tačiau minėtame skunde nebuvo nurodyta, koks yra L. Š. santykis su skunde nurodomu kontroliniu žemės sklypu Nr. 048530-9776 (nuosavybė, nuoma, panauda ar kita forma). Skunde taip pat visiškai nebuvo detalizuota žala pasėliams ir jos pobūdis bei konkreti apimtis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika) yra taikomos paskaičiuojant žalą tik žemės sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams. Be to, Metodika numato ir apsisaugojimo nuo galimos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas. Nesant pateiktų minėtų dokumentų nesuprantama, ar skundą pateikęs ūkininkas iš viso turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.

Paaiškina, jog apie gautą L. Š. skundą, pareiškėjui buvo pranešta 2021 m. spalio 28 d. persiunčiant ūkininko skundą, tačiau nepateikiant jokių paaiškinimų. Dėl susidariusius situacijos, pareiškėjui buvo paaiškinta tik 2021 m. lapkričio 10 d. (po 15 dienų), kviečiant dalyvauti žalos įvertinime. 2021 m. lapkričio 10 d. žalos vertinime be pareiškėjo atstovo, dalyvavo du Komisijos atstovai, o kiti du Komisijos nariai 2021 m. lapkričio 10 d. aktą Nr. 4/2021 (toliau – ir Aktas) pasirašė neakivaizdžiai, t. y. nebūdami atvykę į vietą apžiūros metu. Be to, tą pačią dieną buvo ir priimtas ginčijamas Nutarimas. Nors ir medžioklės ploto vieneto naudotojas pateikė savo pastabas, surašydamas jas ant įvertinimo akto ir pateikdamas Komisijai, tačiau jos nebuvo įvertintos, į jas net nebuvo atsižvelgta protokoliniame sprendime.

Pastebi, kad Metodikoje yra detaliai aprašyta žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka. Joje akcentuojama ne tik tiksliai apskaičiuoti pasėlių plotą, kuriame buvo padaryta žala, bet ir nustatyti pasėlių padarytos žalos intensyvumą, konkretų derliaus netekimą. Visi šie rodikliai detaliai skaičiuotini pagal Metodikoje pateiktas formules, tačiau šiuo atveju Komisija pasėlių galimo pakenkimo intensyvumą bei galimą derliaus netektį, nustatė „iš akies” taip pažeisdama nustatytą tvarką.

Pažymi, jog Metodikos 9 straipsnyje įtvirtina, jog žala neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus. Žalos įvertinimo aktas sustatytas 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau pagal Metodikos nuostatas kukurūzų derlius turėjo būti nuimtas jau iki 2021 m. lapkričio 1 d. Be to, šiuo atveju nėra įvertinta galimai pažeistų pasėlių dislokacija. Pagal Metodikos 72.11 punktą yra draudžia medžiojant šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejus, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja, šiuo konkrečiu atveju beveik visas kontrolinis laukas įeina į 200 metrų nuo sodybų, naudojamų pastatų zoną. L. Š. nurodė, kad žala pasėliams buvo padaryta lauko viduryje, toli nuo pakraščių, todėl L. Š. neturėjo jokio teisinio pagrindo braidyti po svetimą kukurūzų lauką, ieškant pasėlio pažeidimų.

Mano, jog ginčijamo Nutarimo turinys yra iš esmės ydingas ir netinkamas. Šiuo atveju jame nenurodytas teisinis Komisijos veiklos pagrindas, neišaiškinta apskundimo tvarka bei terminai. Be to, nenurodyta, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, t. y. kokiu teisiniu pagrindu ir kas paskaičiavo susidariusią žala, apsiribodamas tik galimos žalos dydžio įvardinimu. Taip pat, tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Komisijos posėdyje ir veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo, turėjo būti informuojami ir kviečiami dalyvauti medžioklės ploto vieneto naudotojai.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atliekant žalos paskaičiavimą, visiškai nebuvo vadovaujamasi esama žalos nustatymo metodika. Žalos apimtis buvo skaičiuota visiškai apytikriai, tik pagal ūkininko nurodomas apimtis. Be to, pareiškėjo medžiotojai net ir neturi galimybės kontroliuoti žvėrių patekimo į dalinai pažeistą lauką per minėtą kelią. Ši svarbi aplinkybė atsakovės taip pat nebuvo tirta ir įvertinta.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d., įpareigotas teismo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio per 200 metrų atstumą nuo kontrolinio žemės sklypo Nr. 048530-9776 savininkas/valdytojas pareiškėjui nėra pateikęs sutikimą apie tai, kad jis neprieštarauja, jog šioje teritorijoje būtų šaudoma. Be to, nuo kukurūzų lauko per 200 metrų dar yra nutolusios dvi kitos sodybos, iš kurių taip pat nėra gauti sutikimai šaudyti.

Atsakovė Administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. 

Paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 10 d. apžiūroje vietoje dalyvavę ūkininkas L. Š. ir pareiškėjo atstovas V. N. Aktą pasirašė, pareiškėjo atstovas Akte nenurodė, kad jis nesutinka su padaryta žala, jos dydžiu ar nustatytu pasėliams pažeistu 1 ha ploto dydžiu. Šiuo atveju pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir taiko aptariamus teisės aktus. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkas, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m. nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektrinių piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Nagrinėjamu atveju Metodikos 12 punktas apskritai negali būti taikomas, ne nėra nei vienos sąlygos nustatytos Metodikos 12 punkte.

Nurodo, kad ūkininkas L. Š., augino ir deklaravo pasėlius – kukurūzus daugiau kaip 2 kartus didesniame, t. y. 6,66 ha ploto žemės sklype. Tuo tarpu pasėlių apsauga pagal Metodikos 12 punktą turi būti vykdoma iki 3 ha ploto žemės sklype, apsuptame miško sklypų. Šiuo atveju ūkininkas L. Š. kontroliniame žemės sklype Nr. 048530-9776, kurio plotas 6,66 ha, augino kukurūzus. Be to, jis neturi sodybos ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių nutolusiame iki 0,5 ha sklype, kaip nurodoma Metodikos 12 punkte. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ūkininkauja ir Trakų rajone, o žemę nuomoja ar gauna panaudai iš kitų Trakų rajono žemės sklypų savininkų. Tokiu būdu, ūkininkas L. Š. pagal Metodikos 12 punktą neprivalėjo taikyti pasėlių apsaugos 6,66 ha ginčo žemės sklype, Komisija pagrįstai nesprendė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pagrįstumo bei dydžio apskaičiavimo klausimų pagal aptariamą Metodikos 12 punktą.

Teigia, jog pagal Metodikos 9 punktą, žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus „kukurūzus – po lapkričio 1 d (auginamus grūdus – po lapkričio 30 d.)“. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai auginami kukurūzai pašarui, pagal Metodiką jų nuėmimo galutinis terminas yra lapkričio 1 d., tuo tarpu, kai kukurūzai auginami sėklomis, jų nuėmimo galutinis terminas pagal Metodika yra lapkričio 30 d. Šiuo atveju, pagal ūkininko pateiktą deklaraciją matyti, kad jis 6,66 ha žemės sklype, kurio kontrolinis Nr. 048530-9776, deklaravo ir augino kukurūzus sėkloms, o ne pašarui. Tai reiškia, kad pareiškėjo argumentas, kad kukurūzų derliaus ūkininkas L. Š. nenuėmė laiku ir jam apskritai neturėtų būti atlyginama žala yra nepagrįstas ir paneigtas.

Pastebi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo teritorijoje esančių sodybų savininkai būtų uždraudę medžioti šioje teritorijoje, ar kad ūkininko L. Š. 6,66ha plotas būtų išbrauktas iš jiems priskirtų medžioklės plotų. Be to, pareiškėjo atstovas V. N. 2021 m. lapkričio 5 d. el. laiške patvirtino, kad šalia lauko yra būrelio medžiotojų sumontuoti bokšteliai iš kurių buvo medžiojama ir kontroliuojamas žvėrių patekimas į pasėlius iš būrelio plotų. Deja per visą ploto perimetrą dėl šalia esančių sodybų ir krašto kelio pasėlių saugoti nebuvo galimybių. Šiuo atveju, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, jog medžiojant draudžiama šaudyti arčiau kaip 200 m nuo gyvenamųjų kaimų ir naudojamų pastatų, dėl ko galima tvirtinti, kad kontrolė nebuvo pakankama dėl ko laukinių žvėrių (šernų) buvo padaryta žala ūkininko pasėliams (kukurūzams).

Tvirtina, jog Komisijos pirmininkas 2021 m. spalio 27 d. gavęs trečiojo suinteresuotojo asmens skundą, tą pačią dieną telefonu informavo pareiškėjo atstovą, kuris pats Akte šias aplinkybes pripažino. Nors minėtas Aktas surašytas praėjus daugiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nuo skundo gavimo dienos, tačiau toks formalus pažeidimas neturėtų būti laikytinas esminiu, ypatingai šiuo „pandeminiu laikotarpiu“, o ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Be to, pats pareiškėjo atstovas nuo 2021 m. spalio 27 d. gavęs skundą iki 2021 m. lapkričio 5 d. neinformavo, kad geranoriškai atlygins ūkininkui žalą. Pareiškėjas protokolo neteisėtumą skunde grindžia iš esmė Komisijos darbo procedūriniais pažeidimais, kurie visiškai nenulėmė neteisingos žalos nustatymo ir apskaičiavimo. Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2021 m. lapkričio 10 d. protokolas, kuris buvo priimtas kartu su 2021 m. lapkričio 10 d. Aktu, kuriame objektyviai buvo užfiksuoti visi reikšmingi faktiniai duomenys, kurį pasirašė pareiškėjo atstovas, o administracinių procedūrų metu neginčijo nei žalos padarymo fakto, nei žalos dydžio.

Atsakovė 2022 m. vasario 17 d. įpareigota teismo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pasėlių pakenkimo intensyvumas pasėlių lauko 6,66 ha plote, kontroliniame lauke Nr. 048530-97796, buvo apžiūrėtas apėjus visą pasėlių lauką ir buvo nustatyta, kad 1,00 ha plote pasėliai visiškai, t. y. 100 proc. sunaikinti, todėl viso 6,66 ha ploto pasėlių pakenkimo intensyvumas nebuvo skaičiuojamas. Į bylą pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P2E-544, pagal kurį nėra nustatyto reikalavimo, kad į Komisijos posėdį būtų kviečiamas ir pareiškėjo pirmininkas. Pažymėjo, jog Aukštadvario medžiotojų būrelis, šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad šio gyvenamojo namo savininkas ar valdytojas (kurio namas nutolęs per 200 metrų) tam prieštarautų, t. y. būtų uždraudęs medžioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

        Teismas

konstatuoja:

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. protokolinio nutarimo Nr. 4 pagrįstumo ir teisėtumo. 

Bylos duomenimis nustatyta, jog ūkininkas L. Š. (trečiasis suinteresuotas asmuo) 2021 m. spalio 26 d. pateikė skundą Aukštadvario seniūnui dėl padarytos laukinių žvėrių žalos, jo pasėlių plote. Prašė įvertinti padarytą žalą.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. el. paštu Administracijai pateikė pastabas dėl galimai padarytos žalos.

Administracijos Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkiui įvertinimo akte Nr. 4/2021 nurodyta, jog dalyvaujant pareiškėjo atstovui ir ūkininkui L. Š. buvo apžiūrėtas 6,6 ha kukurūzų pasėlio plotas, kur buvo nustatyta, jog šernai suniokojo 1 ha pasėlio.

Administracijos Komisija 2021 m. lapkričio 10 d. posėdyje svarstė klausimą dėl šernų padarytos žalos pasėliams nuostolių apskaičiavimo patvirtinimo ūkininkui L. Š., kurio metu nutarė jog šernai padarė žalą (1 000 Eur) pasėliams (kukurūzams) ir pritarė nuostolių paskaičiavimui ūkininkui L. Š.. Nuostolius paskyrė atlyginti pareiškėjui.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Nutarimu, 2021 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 nuostatos (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Pastebėtina, kad tokio pobūdžio kaip šioje byloje tiriamos viešojo administravimo procedūros specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams, suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1, 2 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 72.11 punktą, yra imperatyviai draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja.

Taigi, kaip jau buvo minėta, Taisyklių 72.11 papunktyje imperatyviai yra suformuluota privaloma elgesio taisyklė medžioklės plotų naudotojams. Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo tiek atsakovų papildomus rašytinius paaiškinimus ir ūkininko L. Š. žemės sklypų lokacijos vietos ir galimų medžiojamųjų vietų schemą bei koordinačių planą, nustatė, kad nuo kontrolinio žemės sklypo Nr. 048530-9776 per 200 metrų yra nutolęs gyvenamasis namas. Ginčo tarp šalių, jog nuo kontrolinio žemės sklypo Nr. 048530-9776 per 200 metrų yra nutolęs gyvenamasis namas nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog į Aukštadvario medžiotojų būrelį būtų kreipęsis minėto gyvenamojo namo savininką/valdytoją, kuris būtų išreiškęs sutikimą, kad būtų šaudoma arčiau kaip 200 metrų iki sodybos. Kad tokio gyvenamojo namo savininko/valdytojo sutikimo neturi savo papildomame paaiškinime teismui patvirtino ir pats pareiškėjas, tuo pačiu pažymėdamas, jog be minėto gyvenamojo namo, yra dar 2 gyvenamosios sodybos už kelio, kurios nutolusios iki 200 metrų nuo kontrolinio žemės sklypo Nr. 048530-9776 (kukurūzų lauko), iš kurių taip pat pareiškėjas nėra gavęs sutikimo šaudyti. Tokiu būdu darytina išvada, jog medžioklės plotų naudotojas (pareiškėjas), negalėjo naudotis ir nesinaudojo trečiojo suinteresuotojo asmens žemės plotu kaip medžioklės plotu, kadangi Taisyklių 72.11 punkte įtvirtino sutikimo jis neturėjo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas toje vietoje pagal paminėtus imperatyvius Taisyklų reikalavimus negalėjo medžioti, atitinkamai pareiškėjas negalėjo užtikrinti, kad toje teritorijoje nebūtų daroma laukinių žvėrių žala pasėliams, o tai reiškia, kad pareiškėjas ir neprivalo padengti trečiojo suinteresuotojo asmens pasėliams padarytos žalos.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė klaidingai interpretuoja Taisyklių 72.11 punktą nurodydama, jog Aukštadvario medžiotojų būrelis šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamojo namo savininkas ar valdytojas (kurio namas nutolęs per 200 metrų nuo kontrolinio žemės sklypo Nr. 048530-9776) būtų uždraudęs medžioti. Kaip matyti, iš anksčiau paminėto teisinio reglamentavimo, Taisyklių 72.11 punktas neįtvirtina reikalavimo medžiotojų būreliams gauti gyvenamųjų namų savininkų/valdytojų (kurių namai nutolę per 200 metrų nuo medžiojamųjų žemės sklypų) prieštaravimus dėl medžioklės. Priešingai, medžioti draudžia imperatyvi norma, o gyvenamųjų namų savininkai/valdytojai tik gali duoti sutikimą medžioti arčiau kaip 200 m. iki jų sodybų.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (LVAT 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015)..

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus bei skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatė ir kitų procedūrinių pažeidimų priimant skundžiamą Nutarimą. Pažymėtina, jog Administracija tik 2022 m. vasario 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog vadovaudamasi Metodikos 11 punktu, taikė 100 proc. pasėlių pažeidimo intensyvumą, kadangi iš viso pasėlių lauko (6,66 ha) – 1 ha buvo sunaikintas visiškai, tačiau šių aplinkybių skundžiamame Nutarime nenurodė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Komisijos nariai atlikdami žemės sklypo matavimus pažeistam plotui nustatyti, naudojo tam specialiai skirtus prietaisus, todėl tikėtina, kad tiek kontrolinio žemės sklypo plotas, tiek 100 proc. pažeidimo intensyvumas buvo nustatytas Komisijos narių tik vizualiai. Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, kad jame nėra nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, o tik apsiribota nuostolių sumos (1 000 Eur) nurodymu. Kaip minėta aukščiau, pagal suformuotą teisminę praktiką, tokiam administraciniam aktui taikytinos VAĮ nuostatos, todėl vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, Komisijos nutarime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Neturi būti nepastebėta ir tai, kad Nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas Nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nutarimas naikintinas atsižvelgiant į tai, jog Aukštadvario medžiotojų būrelis šiuo atveju negalėjo užsiimti medžiokle ginčo teritorijoje, kadangi pareiškėjas neturėjo sutikimo šaudyti arčiau nei 200 m. iki sodybos, kuris yra reikalingas pagal Taisyklių 72.11 punkto nuostatą. Be to, Nutarime nėra aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas, teisės normos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis, ginčijamas Nutarimas priimtas remiantis Metodikos 11 punktu, tačiau tai neatsispindi nei Akte nei Nutarime. Taip pat teismas nustatė ir kitų procedūrinių Komisijos pažeidimų, kurie nors ir nėra esminiai, tačiau atsižvelgus į tai, kad ginčijamas Nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, vertintini kritiškai. Taigi pareiškėjo ginčijamas Trakų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. protokolinis nutarimas Nr. 4 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 500 Eur.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2021 m. lapkričio 17 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui E. K. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2021 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 870892 iš kurio matyti, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur; 3) duomenis, kad per EPP sistemą sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020 suformuotą praktiką, skaičiuojant maksimalų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį, atskaitos tašku imama sumokėjimo už suteiktas teisines paslaugas data. Kadangi pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 2021 m. lapkričio 22 d., sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 566,4 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3 916,50 Eur (1 566,4 Eur (2020 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui tik iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos, kadangi Komisija neturi juridinio asmens statuso ir yra įsteigta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Aukštadvario medžiotojų būrelio skundą patenkinti.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. protokolinį nutarimą Nr. 4.

Priteisti pareiškėjui Aukštadvario medžiotojų būreliui (juridinio asmens kodas: 193160893) iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                            A. A.-Šipkauskienė

                                                                        Saulius Jakaitis

                                                                        Fausta Vitkienė