Civilinė byla Nr. e2-1036-638/2023

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atstovui advokatui M. A.,

atsakovės akcinės bendrovės „Lifosa“ atstovams V. K. ir advokato padėjėjai M. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurus fondas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Muskvila“ dėl skolos priteisimo, atsakovės akcinės bendrovės „Lifosa“ priešieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia.  

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Taurus fondas“ (toliau – ir ieškovė)  prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lifosa“ (toliau – ir atsakovė) 378 100,79 Eur skolos dalį pagal neapmokėtas UAB „Muskvila“ išankstines sąskaitas ir jų pagrindu atsakovei pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. MS323 (70981,02 Eur), MS330 (60621,00 Eur), MS369 (60693,60 Eur) MS381 (57934,80 Eur), MS390 (35828,10 Eur), MS391 (25047,00 Eur), MS404 (33604,72 Eur), MS455 (31544,70 Eur), MS460 (35222,70 Eur), MS467 (67982,64 Eur), MS471 (16516,50 Eur) ir MS482 (60867,84 Eur), 20 269,14 Eur delspinigius už ilgiau negu 182 dienas pradelstą prievolių ieškovei vykdymo terminą, 6 proc. procesines palūkanas, nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Atsakovė pateikė prieštaravimus, vėliau ir priešieškinį.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, atsiliepimą į priešieškinį. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį patenkinti, paaiškino, kad 2019 m. liepos 12 d. trečiasis asmuo UAB „Muskvila“ ir atsakovė AB „Lifosa“ sudarė minkštų konteinerių (didmaišių) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 693, pagal kurią „Lifosa“ užsakydavo prekes, o „Muskvila“ jas gamino ir tiekė.  Ieškovė ir trečiasis asmuo „Muskvila“ 2020 m. lapkričio 27 d. pasirašė faktoringo sutartį Nr. INVLA2/2020/11/27-04, 2021 m. liepos 29 d. ir 2021 m. birželio 4 d. pasirašė individualias faktoringo sutartis Nr. 2021/07-30 ir Nr. INVVA2/2021/06-13 dėl konkrečių būsimų trečiojo asmens reikalavimų finansavimo. Ieškovei taip pat buvo įkeistos visos trečiojo asmens reikalavimo teisės į atsakovę. Sudaryta faktoringo sutartimi (Sutarties specialiosios dalies 7.1 p.) trečiasis asmuo ieškovei perleido savo reikalavimo teises į pagal sutartį gautinas sumas. Pagal sutartis reikalavimo teisės laikomos perleistomis nuo Specialiosios dalies 2.4 punkte nurodyto momento, t. y. reikalavimo teisės konkrečių trečiojo asmens atsakovei pagal sutartį pristatytų prekių atžvilgiu yra laikomos perleistomis ieškovui nuo atitinkamos sąskaitos faktūros išrašymo momento. Nurodė, kad perdavimo -priėmimo aktais trečiasis asmuo „Muskvila“ perduodavo ieškovei finansuoti išankstines sąskaitas, šių sąskaitų pagrindu atsakovei buvo teikiamos apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Apie perleistas reikalavimo teises į būsimus reikalavimus pagal išankstines sąskaitas atsakovė buvo informuota. Tačiau atsakovė, gavusi sąskaitas, jokių mokėjimų ieškovei, t. y. naujajam kreditoriui neatliko. Nurodė, kad  trečiasis asmuo savanoriškai yra padengęs dalį atsakovės įsipareigojimų ieškovei, todėl siekdama išvengti nepagrįsto praturtėjimo, vadovaudamasi CK 1.5 str., ieškovė savo pagrindinį reikalavimą atsakovei sumažino iki bendros trečiojo asmens neįvykdytų įsipareigojimų ieškovei sumos, kuri ieškinio pareiškimo dienai yra 378 100,79 Eur. Nurodė, kad nereiškė pretenzijų atsakovei anksčiau ir dėl to, jog be reikšmingos priežasties nenorėjo kištis į trečiojo asmens ir atsakovo prekybinius santykius. Faktoringo sutartis visada modifikuoja šalių prekybinius santykius, o bet koks nesavalaikis naujojo kreditoriaus įsikišimas visada sutrukdo prekių pardavėjo ir jų pirkėjo bendradarbiavimą, sukuria nepasitikėjimą, papildomą įtampą, sutrikdo prekybinius santykius ar juos nutraukia. Kol tretysis asmuo iš dalies vykdė atsakovo įsipareigojimus, ieškovui nebuvo būtinybės kelti jokių reikalavimų atsakovei. Tokia būtinybė atsirado trečiajam asmeniui tapus nemokiu. Trečiajam asmeniui net iš dalies nustojus vykdyti atsakovo prievoles ir paaiškėjus, jog 2023-04-05 dieną Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr.eB2-1797-653/2023 buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui UAB „Muskvila“, o atsakovei savo prievolių toliau  neįvykdant, ieškovas iš karto kreipėsi į teismą dėl savo reikalavimo teisių gynimo ir kreditoriaus teisių realizavimo. Iki tol ieškovas prioritetą teikė savanoriškiems atsakovo ir trečiojo asmens mokėjimams. Ieškovo teigimu, pasirinkęs savo prievoles vykdyti atlikdamas mokėjimus trečiajam asmeniui, atsakovas pats prisiėmė ūkinę riziką, jog jo mokėjimai ieškovo nepasieks, bus nepakankami arba bus įskaityti kitu tikslu – ne kaip atsakovo, o kaip trečiojo asmens skolos dengimas. Sutinka, kad savo mokėjimais tretysis asmuo iš tiesų dalinai dengė atsakovo įsipareigojimus, tačiau nepakankamai, kad būtų padengti visi atsakovo įsipareigojimai. Iš trečiojo asmens mokėjimų pirmiausia buvo dengiamos seniausios trečiojo asmens skolos, palūkanos, tik tada atsakovo skolos. Kadangi bendra trečiojo asmens mokėjimų suma nebuvo pakankama visiems atsakovo įsipareigojimams padengti, nepadengti atsakovo įsipareigojimai kėlėsi į naujesnius laikotarpius, keitėsi tik ieškovo reikalavimo teises patvirtinantys dokumentai. 2021 m. sausio 21 d. - balandžio 2 d.  laikotarpiu ieškovo įgytų reikalavimo teisių apmokėjimas dengė dar senesnes 2020 m. liepos 8 d. – 2021 m. sausio 20 d. laikotarpio atsakovo skolas. Taip nuolatinio atsiskaitinėjimo ir istorinių skolų dengimo procesas tęsėsi kelis metus. Aplinkybė, jog atsakovas prievoles vykdė netinkamam kreditoriui, neatleidžia atsakovo nuo tinkamo prievolių įvykdymo tinkamam kreditoriui. Dėl priešieškinio nurodė, kad pareikšti reikalavimai yra vienas kitą dubliuojantys (pripažinti, kad prievolė įvykdyta, pripažinti, kad prievolė pasibaigusi) ir taip pat prašantys nustatyti aplinkybes (kad kreditorius yra „Muskvila“, kad atsakovė sąžiningai klydo), kurios gali būti reikalavimo pagrindu, o ne dalyku.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Priešieškiniu prašė pripažinti, kad AB „Lifosa“ tinkamai įvykdė savo prievolę UAB „Taurus fondas“ naudai sąžiningai klydus, kad AB „Lifosa“ kreditorius yra UAB „Muskvila“ ir laikyti prievolę pasibaigusia. Nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. sudarė su trečiuoju asmeniu „Muskvila“ minkštųjų konteinerių ( didmaišių) pirkimo-pardavimo sutartį. „Muskvila“ savo ruožtu 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė faktoringo sutartį su ieškovu, tačiau atsakovei apie sudarytą faktoringo sutartį pranešta nebuvo. Atsakovei buvo pateikiamos išankstinės sąskaitos, pagal kurias atsakovė nemokėjo. Atsakovė mokėjo pagal sąskaitas, kurių numeracija buvo MS***, ir kuriose nebuvo nuorodos mokėti reikalavimą perėmusiam faktoriui (ieškovui). Atsakovė papildomai keletą kartų užklausė trečiąjį asmenį „Muskvilą“, kam atlikti mokėjimą, į ką trečiojo asmens direktorius atsakė, kad mokėti reikia kaip įprasta, tiekėjai „Muskvila“, į prierašus dėl faktoringo ir dėl mokėjimo ieškovui nekreipti dėmesio. Todėl pagal visas pateiktas sąskaitas atsakovė apmokėjo trečiajam asmeniui „Muskvila“. Jokių pretenzijų iš „Taurus fondas“ negavo iki 2023 m. balandžio 14 d. Nurodė, kad pretenzijos data praktiškai sutampa su bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui „Muskvila“ data. Nurodė, kad trečiasis asmuo „Muskvila“ visas gautas iš atsakovės sumas yra sumokėjęs ieškovui, konkrečiai nurodydamas, kad mokėjimai atlikti už „Lifosa“, nors nurodytų sąskaitų numeriai ir nesutampa, tačiau bendra sumokėta suma atitinka „Lifosa“ sumokėtas sumas. Taip pat nurodė, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas faktoringo sutartis, buvo perleidžiama dalis reikalavimų į “Lifosa“, atitinkamai nebuvo aišku, kokią dalį mokėti faktoriui, o kokią - prekių tiekėjui. Nurodė, kad priešieškiniu siekia ginti savo pažeistas teises pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą – turi būti pripažinta atsakovės teisė, kad ji įvykdė prievolę, kad ji sąžiningai klydo  ir kad prievolė yra pasibaigusi.     

Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Muskvila“ atsiliepimo nepateikė, atstovo į posėdį neatsiuntė. Bankroto administratorė UAB „Bankroto vadyba“ pateikė pareiškimą, kad apie paskirtą teismo posėdį žino, dalyvauti nepageidauja. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui BUAB „Muskvila“ nedalyvaujant.

Preliminarus sprendimas panaikintinas.

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinio dalyje byla nutrauktina.

Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 27 d. trečiasis asmuo UAB „Muskvila“ ir ieškovas „Taurus fondas“ sudarė faktoringo sutartį Nr. INVLA2/2020/11/27-04, pagal kurią „Muskvila“ (Klientas) perleido ieškovui (Finansuotojui) visas savo reikalavimo teises į pagal Prekybinę sutartį gautinas sumas. Reikalavimo teisės laikomos perleistomis nuo faktoringo sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte nurodyto momento (nuo atitinkamos sąskaitos faktūros išrašymo momento). Šia faktoringo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės pagal „Muskvila“ sudarytas tris prekybos sutartis, viena iš jų - su AB „Lifosa“ (prekybos sutartis Nr. 693). Pagal sutarties specialiąsias sąlygas ieškovas finansavo 90 proc. reikalavimo sumos. 2021 m. birželio 4 d. „Muskvila“ su ieškovu sudarė faktoringo sutartį Nr. INVVA2/2021/06-13, pagal kurią „Muskvila“ perleido reikalavimo teises į atsakovę pagal 2021 m. birželio 4 d. sąskaitą MS323 (70 981,02 Eur su PVM)   ir 2021 m. liepos 29 d. „Muskvila“ ir ieškovas sudarė dar vieną individualią faktoringo sutartį Nr. 2021/07-30, pagal kurią „Muskvila“ perleido reikalavimo teises į atsakovę pagal išankstinę sąskaitą 2021 m. liepos 27 d. Nr. IMS046 (91 476,00 Eur su PVM). 

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad atsakovei „Lifosa“ buvo pranešta apie trečiojo asmens ir ieškovo sudarytas faktoringo sutartis.

Trečiasis asmuo teikdavo ieškovei išankstines sąskaitas (numeracija IMS***), o pagaminęs užsakytas prekes pateikdavo atsakovei „Lifosa“ sąskaitas ( numeracija MS***). Atsakovei pateiktose sąskaitose nebuvo nuorodos, kad sąskaitą apmokėti reikia ne prekių tiekėjai „Muskvila“, o faktoriui, t.y. ieškovui. Atsakovė keletą kartų teikė užklausas trečiajam asmeniui „Muskvila“, kam apmokėti sąskaitas, ir gaudavo trečiojo asmens elektroninius laiškus, kad mokėti reikia trečiajam asmeniui, į pranešimus apie faktoringo sutartis nekreipti dėmesio (e.bylos t.2, b.l.33, 35 ir kt.).

Nustatyta, kad atsakovė apmokėjo visas ieškinyje nurodytas sąskaitas ne ieškovui, o trečiajam asmeniui „Muskvila“. Ieškovei buvo pateikta išankstinių sąskaitų iš viso už 562 417,40 Eur (sąskaitos IMS042 (56410,20Eur), IMS044(60621Eur), IMS046(91476Eur), IMS047 (57596Eur), IMS048 (57934,80Eur), IMS052(21136Eur), IMS056 (55055Eur), IMS060 (99099Eur), IMS059(63089,40 Eur). Atsakovė sumokėjo „Muskvila“ iš viso 556 844,62 Eur (pagal sąskaitas MS369 (60693,60Eur), MS330 (60621Eur), MS390(35828,10Eur), MS391 (25047Eur), MS404(33604,72 Eur), MS381(57934,80Eur), MS455 (31544,70Eur), MS323(70981,02Eur), MS482(60867,84Eur), MS471(16516,50Eur), MS467(67982,64Eur), MS460(35222,70Eur). Taip pat „Lifosa“ sumokėjo trečiajam asmeniui „Muskvila“ 124 811,50 Eur avanso ( t.2, b.l.89-90). Taip pat nustatyta, kad „Muskvila“ nuo 2021 m. lapkričio 26 d. atliko mokėjimus į ieškovo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad  moka už atsakovę „Lifosa“ sudengdama konkrečias sąskaitas IMS*** su jas atitinkančiomis ar iš dalies atitinkančiomis sąskaitomis MS***. Tokiais mokėjimais „Muskvila“ iš viso ieškovei sumokėjo 533 893,31 Eur ( t.2, b.l.41-48), be to, pagal sąskaitą IMS055 „Muskvila“ per keletą kartų (6 mokėjimai) sumokėjo ieškovui 114 700 Eur. Iš viso „Muskvila“ už atsakovę sumokėjo ieškovui 648 593,31 Eur.

Ieškovas šioje byloje neginčija, kad mokėjimus iš „Muskvila“ yra gavusi, tačiau ginčas kyla dėl šių mokėjimų įskaitymo. Ieškovas nurodo, kad į nurodymus mokėjimo paskirtyje, kad mokama už „Lifosa“, nekreipė dėmesio ir gautais mokėjimais dengė ankstesnius (seniausius pagal datą) paties trečiojo asmens „Muskvila“ įsiskolinimus arba atsakovės įsiskolinimus. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. jau egzistavo 404 999,38 Eur atsakovo skola. Kokius konkrečiai ir kieno įsiskolinimus dengė ieškovas, teismui duomenų nepateikta.

Ieškovas šioje byloje remiasi Faktoringo sutarties Nr. 2019/09/25-01 bendrosios dalies 10.6 punktu, kuris nustato, kad  Finansuotojas turi teisę iš bet kokių pagal šią Sutartį gaunamų lėšų dengti visus savo piniginius reikalavimus Kliento atžvilgiu, t. y. dengti Kliento Finansuotojui mokėtinas sumas (...) ir pagal šią Sutartį, ir pagal kitas su Finansuotoju sudarytas sutartis, neatsižvelgdamas į šių piniginių reikalavimų atsiradimo pagrindą, ir turi teisę visas lėšas, kurias Klientas privalo sumokėti Finansuotojui pagal Sutartį ar pagal bet kokius kitus juridinius faktus, t. y. kitas sutartis, sudarytas su Finansuotoju, įskaityti į Avansą, Likutį ar į kitas pagal Sutartį Klientui mokėtinas sumas (...). Finansuotojas nedelsiant privalo apie tokį įskaitymą informuoti Klientą, nurodant įskaitytas sumas. Tokiu būdu visiškai padengtą atskirą debitorinį mokėjimo reikalavimą Finansuotojas privalo nedelsiant grąžinti Klientui, bei raštu informuoti atitinkamą Debitorių.

Nėra ginčo, kad Faktoringo sutarties Nr.2019/09/25-01 Bendrosios dalies normos buvo taikytos ir ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytoms Faktoringo sutartims. Tačiau teismas vertina, kad Bendrosios dalies 10.6 punkto dalis, kuria Finansuotojui suteikiama teisė gautus mokėjimus įskaityti kaip mokėjimus pagal kitas sutartis neatsižvelgiant į piniginių reikalavimų atsiradimo pagrindą, prieštarauja sudarytos Faktoringo sutarties esmei, nes Faktoringo sutartimi yra perleidžiamos konkrečios reikalavimo teisės pagal sutartį ir pagal konkrečias sąskaitas. Pagal CK 6.905 straipsnio 1 dalį, faktoringo sutarties dalykas, kuriam teikiamas finansavimas, gali būti piniginis reikalavimas, pagal kurį jau yra suėjęs mokėjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat atsirasianti teisė gauti pinigines sumas (būsimas reikalavimas). CK 6.910 straipsnio 1 dalis nustato, kad finansuotojas, nupirkęs šį reikalavimą, įgyja teisę į visas sumas, kurias jis gauna iš skolininko, kai šis vykdo reikalavimą. Vadinasi, iš kliento “Muskvila” gautas sumas finansuotojas (ieškovas) negalėjo įskaityti į skolų dengimą pagal kitą sutartį ar kitas sutartis, ar kitus įsiskolinimus, išskyrus tuos, kurie atsirado iš reikalavimų, perleistų pagal ginčo faktoringo sutartis. Pacituotą Faktoringo sutarties Bendrosios dalies 10.6 punkto nuostatą, leidžiančią faktoriui gautus mokėjimus įskaityti kaip mokėjimus pagal kitas sutartis, teismas vertina kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, todėl niekinį (CK 1.80 straipsnis).  Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad jau minėtas Bendrosios dalies 10.6 punktas nustatė finansuotojui pareigą  nedelsiant informuoti klientą apie gautų sumų įskaitymą (kitokį, negu kad klientas prašė) ir nurodyti  įskaitytas sumas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad „Muskvila“ po kiekvieno atlikto mokėjimo už atsakovę „Lifosa“ buvo informuota, kad gautos sumos įskaitytos ne „Lifosos“ įsipareigojimams pagal konkrečias nurodytas sąskaitas padengti, o kokioms nors kitoms skoloms dengti. Kaip minėta, tokios informacijos (kokios skolos dengtos) nebuvo pateikta ir teismui bylos nagrinėjimo metu, ieškovo atstovas nurodė, kad ir nežino, ir tai neturi reikšmės byloje.

Faktoringo sutarties 10.6 punkto sąlyga, numatanti galimybę finansuotojui įskaityti įmokas už įsiskolinimus, atsiradusius „už sutarties ribų“, prieštarauja tos pačios sutarties bendrosios dalies   4.1.4 punktui, kuriame numatyta, kad klientas privalo „ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog Debitorius dėl kokių nors priežasčių sumokėjo Pirkimo kainą ar jos dalį ne Finansuotojui (nepriklauso nuo to, ar Debitorius buvo informuotas apie Reikalavimo teisių perleidimą, ar ne), o tiesiogiai Klientui ar kitam asmeniui, raštu informuoti Finansuotoją ir pervesti minėtą Pirkimo kainą Finansuotojui į Specialiosios dalies 4 punkte nurodytą sąskaitą“, kitaip tariant, sutartis numatė, kad dėl įvairių priežasčių mokėjimai gali būti atlikti ne finansuotojui, o ankstesniajam kreditoriui, tačiau tokia klaidas ištaisoma pervedant gautas sumas finansuotojui ir tokiu būdu dengiant debitoriaus prievoles, o ne kokius nors kitus, ankstesnius įsiskolinimus už faktoringo sutarties ribų. Šios bylos atveju atsakovė (debitorius) mokėjo pagal jai pateiktas sąskaitas ne finansuotojui, o klientui (trečiajam asmeniui), tačiau, kaip nustatyta, klientas („Muskvila“) visas gautas sumas pervedė ieškovui už „Lifosą“.

Įvertindamas byloje pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas, nes „Lifosa“ visas jai pateiktas sąskaitas apmokėjo trečiajam asmeniui “Muskvila“, o pastaroji apmokėjo sąskaitas ieškovui. Aplinkybė, kad sąskaitų numeriai ir sumos ne visiškai sutampa, nekeičia mokėjimų esmės, nes bendra įmokėta ieškovui suma yra didesnė, negu prašoma priteisti ieškiniu, ir dengianti visas sąskaitas (IMS*** ir atitinkamas MS***), pagal kurias reikalavimai buvo perleisti faktoringo sutartimis. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo „Muskvila“ iš esmės neginčijo gavusi iš „Lifosos“ apmokėjimą pagal pateiktas sąskaitas (tai matyti iš „Muskvila“ direktoriaus P. Š. elektroninių laiškų t.2, b.l. 37,38, „Muskvila“ ir „Lifosa“ tarpusavio skolų suderinimo aktų  už 2021 m. - 2023 metus, t.2, b.l. 39-40), todėl ieškovės argumentai, kad „Lifosa“ pateikė neaiškios datos ir neišverstus į lietuvių kalbą mokėjimo nurodymus, yra atmestini.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė  pripažinti, kad AB „Lifosa“ tinkamai įvykdė savo prievolę UAB „Taurus fondas“ naudai sąžiningai klydus, kad AB „Lifosa“ kreditorius yra UAB „Muskvila“ ir laikyti prievolę pasibaigusia.

Teismas sprendžia, kad byla priešieškinio dalyje yra nutrauktina, nes išdėstyti reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Reikalavimas „pripažinti, kad įvykdė prievolę“ pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes prievolė yra arba priteisiama vykdyti arba reikalavimas vykdyti prievolę atmetamas. Pats CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytas pažeistų teisių gynimo būdas pripažįstant teisę paprastai yra taikomas ne prievoliniams santykiams, o kito pobūdžio teisėms nustatyti (pvz., teisė statyti, teisė naudotis turtu, teisė paveldėti ir pan.). Šios bylos atveju atmetus ieškinį, atsakovei tuo pačiu nenustatoma pareiga vykdyti prievolę „Taurus fondui“ ir tai reiškia, kad „Lifosa“ prievolė yra pasibaigusi, nes reikalavimas priteisti ją vykdyti atmetamas. Kiti priešieškinio reikalavimo elementai: „sąžiningai klydus“, „kreditorius yra „Muskvila“ yra taip pat nesukeliantys jokių teisinių pasekmių „Lifosai“. Neturi reikšmės, ar „Lifosa“ apskritai klydo, atlikusi mokėjimus pirminiam kreditoriui „Muskvilai“, nes byloje nustatyta, kad „Muskvila“ įmokėjo gautas sumas „Taurus fondui“ ir tokiu būdu padengė „Lifosai“ išrašytas sąskaitas. Taip pat nesukurs jokių teisinių pasekmių nustatymas akivaizdaus fakto, kad pradinis kreditorius atsakovės atžvilgiu buvo „Muskvila“, kuri, kaip jau išdėstyta, perleido reikalavimus faktoringo sutartimis.

Atmetus pagrindinį reikalavimą, atitinkamai netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

 Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos  pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Ieškinį atmetus, ieškovo išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė duomenis, kad bylinėjimosi išlaidos sudarė 9256,50 Eur už advokato pagalbą ir 110 Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis atsakovei grąžintinas, nes priešieškinio dalyje byla nutraukiama (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Išlaidos už advokato pagalbą, kaip matyti iš paslaugų išklotinės, yra patirtos ir už gynybą nuo ieškinio, ir už priešieškinio rengimą, pateikimą, rašytinius paaiškinimus dėl priešieškinio. Todėl paslaugų laikas mažinamas 7 valandomis, ir priteistina atstovavimo išlaidos už 34 valandas skaičiuojant po 180 Eur, iš viso 6120 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti 2023 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.   

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“, įmonės kodas 161110455, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“, įmonės kodas 304104519, 6120 Eur (šešis tūkstančius šimtą dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylą dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Grąžinti AB „Lifosa“, įmonės kodas 161110455, 110 Eur (šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 25 d. per Swedbank.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                       Diana Labokaitė