|
Civilinė byla Nr. 2 – 843/2008
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2 (S)
|

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio
Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto
Višinskio,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos
S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008
m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje
byloje Nr. 2-3264-392/2008 pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo byloje
Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos
Respublikoje).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėja S. R. kreipėsi
į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto
nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad
pareiškėja S. R. buvo išlaikoma savo vyro V.
R. iki pat jo mirties dienos, t. y. 2006 m. rugsėjo 8 d.
Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. R. pareiškimą. Nurodė, kad CPK 26 straipsnio pirmojoje
dalyje nustatyta, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas 27-28
straipsniuose, kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas. CPK XXVI
skyrius reglamentuoja bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
nagrinėjimo tvarką. Šio skyriaus 446 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl
juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo
gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar
miško valdymo nuosavybės teise, palikimo vietos priėmimo ir palikimo atsiradimo
vietos faktų nustatymo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos S. R. pareiškimas
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teismingas Vilniaus miesto
1-ajam apylinkės teismui, nes pareiškimas turi būti reiškiamas pareiškėjos
gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad analogiškas
pareiškimas jau buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui ir teismas
pareiškėjai išaiškino teismingumo taisykles.
Pareiškėja S. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti pareiškimą nagrinėti Vilniaus
apygardos teismui. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino įtraukto į bylą
suinteresuotu asmeniu Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados
Lietuvos Respublikoje statuso bei CPK 27 straipsnio nuostatų. Socialinio
aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje yra
užsienio valstybės atstovybė, atstovaujanti užsienio valstybę, šiuo atveju
Rusijos Federaciją. Pagal CPK 27 straipsnio 6 punktą apygardos teismai, kaip
pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra
užsienio valstybė. Pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymas susijęs
būtent su užsienio valstybės, t. y. Rusijos Federacijos, pareiga mokėti
pareiškėjai pinigines išmokas, kaip buvusio Rusijos Federacijos kariškio
našlei.
Atskirasis
skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis
paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus
apygardos teismui. CPK 27 straipsnis numato civilinių bylų, kurios yra
teismingos apygardos teismams, sąrašą. Pagal CPK 27 straipsnio 6 punktą,
apygardos teismai, kaip pirmoji instancija, nagrinėja civilines bylas, kurių
viena šalis yra užsienio valstybė. CPK 446 straipsnyje nustatyta, kad
pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paduodami pareiškėjo
gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar
miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos
faktų nustatymo.
Šioje byloje pareiškėja S.
R. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji buvo
visiškai išlaikoma savo sutuoktinio V. R. iki pat jo
mirties. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis, kaip buvęs kariškis, iš
Rusijos Federacijos gaudavo pensiją iki pat savo mirties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal
Susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos
Vyriausybės ,,Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje
gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“ Rusijos Federacijos
kariškių pensininkų pensijų
ir pašalpų skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus
sprendžia Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos
Respublikoje. Šis skyrius Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo
Nr. 4468-1 ,,Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų
organuose, valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, narkotinių ir psichotropinių
medžiagų kontrolės organuose, baudžiamosios – vykdymo sistemos įstaigose ir
organuose, ir jų šeimų pensijinio aprūpinimo“ pagrindu priima sprendimus
maitintojo netekimo atvejais.
Kadangi pareiškėja suinteresuotu asmeniu
nurodo ne užsienio valstybę – Rusijos Federaciją, o juridinį asmenį, Socialinio
aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje, kuris
minėto tarptautinio susitarimo pagrindu turi įgaliojimus spręsti pareiškėjai
aktualų maitintojo netekimo pensijos skyrimo klausimą, teisėjų kolegija
sprendžia, kad teismingumas šioje byloje turi būti nustatomas ne CPK 27
straipsnio 6 punkto pagrindu, o vadovaujantis CPK 446 straipsniu.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija
konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti
pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra
nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d.
nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį
palikti nepakeistą.
|
Teisėjai
|
Kazys Kailiūnas
|
|
|
Nijolė Piškinaitė
|
|
|
Vigintas Višinskis
|