Civilinė byla Nr. e2S-450-940/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11260-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;
(S)
3.3.2.6.3; 3.3.2.7; 3.5.1; 12.16.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-17490-608/2024 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bedrovės „Argentina“ ir L&M International trading Ltd pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., išieškotoja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sopranai“, skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Linksmas“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Argentina“ ir L&M International trading Ltd 2024 m. liepos 9 d. antstoliui D. B. pateikė prašymą įstoti į vykdomąją bylą Nr. 0035/24/01406 suinteresuotais asmenimis ir pareiškė nušalinimą antstoliui, motyvuodamos tuo, kad išieškotojos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sopranai“ bankroto administratorius Ž. B. ir antstolis D. B. yra susiję giminystės ryšiais (yra pusbroliai).
2. Antstolis D. B. 2024 m. liepos 11 d. Patvarkymu Nr. S-24-35-28245 nusprendė netenkinti pareiškėjų pareiškimo ir nenusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 vykdymo bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perduoti nušalinimo klausimą spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Argentina“ ir L&M International trading Ltd pareiškimą dėl antstolio nušalinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims.
4. Teismas, nustatęs, jog išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406 yra BUAB „Sopranai“, o skolininke – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linksmas“, atsižvelgęs į tai, kad nei viena iš nušalinimą antstoliui pareiškusių pareiškėjų nėra vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 šalis, vadovaudamasis CPK 636 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi, sprendė, jog nušalinimą antstoliui išieškotojos BUAB „Sopranai“ vardu įgalioti pareikšti ne bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriai, o nemokumo administratorius. Teismas taip pat sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjos yra vienos iš BUAB „Sopranai“ kreditorių, esmės nekeičia.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Argentina“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-17490-608/2024 panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjų UAB „Argentina“ bei L&M International trading Ltd pareiškimo dėl antstolio D. B. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 priėmimo grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
6. Apeliantės vertinimu, nors CPK 636 straipsnio 1 dalyje pažodžiui nurodyta, kad antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas, tačiau situacijose, kai šie vykdomosios bylos dalyviai elgiasi nesąžiningai ir tokio pareiškimo neteikia dėl tarpusavio sąsajų, antstolio nušalinimo teisė vykdymo procese turi būti suteikta ir suinteresuotiems asmenims. Tokia išvada išplaukia ir iš formuojamos teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1783-794/2020).
7. Apeliantės manymu, teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ir iš esmės nagrinėti pareiškėjų pareiškimą dėl antstolio D. B. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406, CPK 65 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose, 636 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas taikė formaliai, nesigilindamas į šios konkrečios bylos aplinkybes.
8. Nurodo, jog teismo nutartis yra prieštaringa, kadangi antstolis, kuriam suinteresuoti asmenys pareiškė nušalinimą, tokio pareiškimo priimti neatsisakė, o jį priėmė, išnagrinėjo (netenkino prašymo ir nenusišalino) bei perdavė nagrinėti teismui, taigi savo procesiniais veiksmais sutiko ir pripažino, kad suinteresuoti asmenys, pareiškę jam nušalinimą, neabejotinai turi tokią teisę.
9. Pažymi, jog teismas neįvertino, kad išieškotoja vykdomojoje byloje yra bankrutuojanti įmonė, kas dėl viešojo intereso egzistavimo įpareigoja teismą išsamiai spręsti klausimą, ar vykdomojoje byloje nėra grėsmės, jog, nenušalinus antstolio D. B. nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406, kai yra nustatytas neginčijamas privalomas jo nušalinimo pagrindas – giminystės ryšiai su išieškotojos atstovu, bus pažeidžiami bankrutuojančios įmonės ir tuo pačiu jos kreditorių interesai.
10. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos buvo ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-444-560/2024 dalyvės, todėl jos taip pat turi turėti teisę dalyvauti ir šios civilinės bylos tęstiniame vykdomajame procese su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis, taip pat ir teise reikšti nušalinimą vykdomąją bylą vedančiam antstoliui.
11. Pabrėžia, kad išieškotojos BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius Ž. B., kuris yra vykdomąją bylą Nr. 0035/24/01406 vedančio antstolio D. B. giminaitis (pusbrolis), tiek civilinėje byloje Nr. e2-444-560/2024, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406 veikia ne išieškotojo BUAB „Sopranai“ ir jos kreditorių, taip pat ir pareiškėjų, naudai, o skolininkės UAB „Linksmas“ naudai.
12. Tvirtina, kad BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. neteisėtą neveikimą patvirtina tai, kad jis: (1) veikdamas prieš kreditorių daugumos valią, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsisakė netiesioginio ieškinio reikalavimo dėl priverstinės UAB „Linksmas“ turto hipotekos; (2) operatyviai nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-352-933/2024, ką padarė tik po kreditorių/pareiškėjų rašytinio raginimo/reikalavimo; (3) ypač pavėluotai teikė prašymą antstoliui D. B. areštuoti skolininkės UAB „Linksmas“ nekilnojamąjį turtą ir turtines teises; (4) vengia kreiptis į teismą inicijuodamas UAB „Linksmas“ bankroto procedūrą, kad būtų apsaugoti šios nemokios įmonės kreditorių, taip pat ir kreditorės BUAB „Sopranai“, interesai.
13. Nurodo, kad, nenušalinus nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 antstolio D. B., skolininkė UAB „Linksmas“, kurios neteisėtą neveikimą toleruoja išieškotojos BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius Ž. B., skubiai imsis veiksmų nesąžiningai paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtą, ar vykdymo procese bus atlikti kiti ypač nenaudingi išieškotojai (jos administratoriui toliau pareigų tiesiog neatliekant arba atliekant pavėluotai) veiksmai, siekiant išvengti išieškojimo iš UAB „Linksmas“ BUAB „Sopranai“ naudai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjų UAB „Argentina“ ir L&M International trading Ltd pareiškimas dėl antstolio nušalinimo atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
16. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Argentina“ pateikė naujus įrodymus: valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie UAB „Linksmas“ nuosavybės teise priklausančias gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2024 m. spalio 17 d. UAB „Linksmas“ skundą dėl antstolio veiksmų; 2024 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-445-661/2024; 2024 m. spalio 18 d. UAB „Linksmas“ atskirąjį skundą.
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktais naujais įrodymais iš esmės siekia įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias antstolio šališkumą vykdomojoje byloje. Tačiau, pažymėtina, jog šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjų pareiškimą dėl antstolio nušalinimo teisėtumo, o ne antstolio (ne)šališkumo, klausimas. Atsižvelgiant į tai, nenustačius pateiktų naujų įrodymų sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
20. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Argentina“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
21. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
23. Byloje nustatyta, kad antstolio D. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0035/24/01406 pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-444-560/2024 dėl 308 635,75 Eur nuostolių atlyginimo, 13 539,61 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Linksmas“ išieškotojos BUAB „Sopranai“ naudai. Pareiškėjos UAB „Argentina“ ir L&M International trading Ltd antstoliui D. B. pateikė prašymą įstoti į vykdomąją bylą Nr. 0035/24/01406 suinteresuotais asmenimis ir pareiškė nušalinimą antstoliui, kuris 2024 m. liepos 11 d. Patvarkymu Nr. S-24-35-28245 netenkino pareiškėjų pareiškimo ir nenusišalino nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 vykdymo bei perdavė nušalinimo klausimą spręsti teismui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 636 straipsnio 1 dalimi, konstatavęs, kad pareiškimą padavę asmenys neturi teisės reikšti nušalinimo antstoliui, todėl byla nenagrinėtina teisme, pareiškėjų pareiškimą dėl antstolio nušalinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims.
24. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos dalyviai elgiasi nesąžiningai ir tokio pareiškimo neteikia dėl tarpusavio sąsajų, taip pat į tai, kad pareiškėjos buvo ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-444-560/2024 dalyvės, antstolio nušalinimo teisė vykdymo procese turi būti suteikta ir suinteresuotiems asmenims; (2) teismo nutartis yra prieštaringa, kadangi antstolis pareiškimo priimti neatsisakė, o jį priėmė ir išnagrinėjo bei perdavė nagrinėti teismui, taigi pripažino, kad suinteresuoti asmenys turi teisę reikšti nušalinimą; (3) atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja yra bankrutuojanti įmonė, viešojo intereso egzistavimas įpareigoja teismą išsamiai spręsti klausimą dėl antstolio nušalinimo; (4) BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius Ž. B., kuris yra vykdomąją bylą Nr. 0035/24/01406 vedančio antstolio D. B. giminaitis (pusbrolis), veikia ne išieškotojos BUAB „Sopranai“ ir jos kreditorių naudai, o skolininkės UAB „Linksmas“ naudai; (5) yra grėsmė, kad skolininkė UAB „Linksmas“ skubiai imsis veiksmų nesąžiningai paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtą, ar vykdymo procese bus atlikti kiti ypač nenaudingi išieškotojai veiksmai, siekiant išvengti išieškojimo.
25. CPK 636 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai (CPK 636 straipsnio 4 dalis).
26. Antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas (CPK 637 straipsnio 1 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolis D. B. pareiškėjų pareiškimą dėl nušalinimo išnagrinėjo, 2024 m. liepos 11 d. Patvarkymu Nr. S-24-35-28245 netenkinęs jų prašymo ir nenusišalinęs nuo vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 vykdymo bei nušalinimo pareiškimą perdavęs nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą dėl antstolio nušalinimo atsisakė priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjos nėra vykdomosios bylos Nr. 0035/24/01406 šalys, t. y. išieškotojas ar skolininkas, todėl neturi teisės reikšti šį reikalavimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų pareiškimą antstolis išnagrinėjo ir nusprendė nenusišalinti nuo vykdomosios bylos bei perdavė nušalinimo pareiškimą nagrinėti teismui, vadovaujantis CPK 636 straipsnio 3 dalyje, 637 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti iš esmės ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas išspręsti antstolio nušalinimo klausimą, vertinant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą (CPK 637 straipsnio 1 dalis), o ne formaliai atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą.
28. Nustačius nurodytas aplinkybes, kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, netinkamai taikė antstolio nušalinimo nagrinėjimo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl antstoliui D. B. pareikšto nušalinimo išsprendimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
30. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjų pareiškimą dėl antstolio nušalinimo teisėtumo, apeliantės prašymas priteisti iš antstolio D. B. patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nesprendžiamas, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimą dėl antstolio (ne)nušalinimo iš esmės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl antstoliui D. B. pareikšto nušalinimo išsprendimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė