Baudžiamoji byla Nr. 2K-51-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00107-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.1.9.11; 1.2.14.13; 1.2.18.4; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1; 2.1.14; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

nuteistajam R. J. ir jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

nuteistajam E. N. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

nuteistajai Er. N. ir jos gynėjui Algimantui Kliunkai,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J., E. N. ir nuteistosios Er. N. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu:

E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 189(1) straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 213 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams.

Er. N. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

R. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo suėmimo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. vasario 18 d. ir nuspręsta laikyti, kad R. J. visiškai atliko bausmę.

Pripažinus, kad E. N. pinigai ir turtas yra nusikalstamų veikų rezultatas, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta konfiskuoti 433 500 Lt (125 550,27 Eur), esančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje, automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktus, tiesiogiai naudotus nusikalstamai veikai vykdyti, t. y. pakavimo priemones, statybinius įrankius, E. N. bute rastus mobiliojo ryšio telefonus ir kompiuterius.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. J., E. N. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, o Er. N. išteisinta dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, nes jie nepadarė nurodytų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, R. J. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl R. J. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir dėl šio kaltinimo priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu aštuoneriems metams, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, ir galutinė bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis pakeistas:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl E. N. ir Er. N. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pašalintos aplinkybės dėl finansinės operacijos ir sandorių perkant bei parduodant automobilį „VW Golf“, taip pat dėl finansinių operacijų atsiskaitant už paslaugas bei prekes su UAB „D“, UAB „M“, UAB „T“, UAB „L“, UAB „S“, UAB „M“, UAB „Š“ ir pervedant lėšas per „W“ R. P., taip pat nustatytas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas – nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 23 d.

E. N. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), paskiriant už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmę, o už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimo penkeriems metams bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 189(1) straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė E. N. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams.

Er. N. nusikalstama veika dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos metamfetamino kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, o jos nusikalstama veika dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino kontrabandos kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija). Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, Er. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams bausmė, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Er. N. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta jį grąžinti Er. N.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteisti ir D. D., V. G., R. G., G. S., R. S., R. V., A. Š., S. E., D. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta arba juos atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje E. N., Er. N. ir R. J. nuteisti už šias nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. E. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad:

- laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2011 m. gruodžio 1 d. veikdamas organizuota grupe su kitais byloje nuteistais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (45,898 kg baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 18,579 kg gryno metamfetamino) turėdamas tikslą organizuoti jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Švedijos Karalystę, tačiau šio plano įgyvendinti nepavyko, nes 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnai kratos metu tą medžiagą surado gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);

- laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 13 d. veikdamas organizuota grupe su kitais byloje nuteistais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino) ir organizavo jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Minėtos medžiagos buvo kurjerio A. S. gabenamos autobusu maršrutu Marijampolė–Berlynas, po to per Vokietijos Federacinės Respublikos bei Danijos Karalystės teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, išvykusiame iš Kopenhagos į Švedijos Karalystę, A. S. su gabenamomis medžiagomis buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų;

- laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 11 d. veikdamas organizuota grupe su kitais byloje nuteistais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (39,764 kg metamfetamino miltelių, iš jų 14,547 kg sudėtyje yra 4,52636 kg gryno metamfetamino) ir organizavo jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Minėtas medžiagas kurjeris S. E. išgabeno į Latvijos Respublikos teritoriją, o iš ten 2012 m. kovo 10 d. keltu įvežė į Švedijos Karalystę ir 2012 m. kovo 11 d. perdavė jas organizuotos grupės nariui D. B. 

1.2. Er. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuteista už tai, kad, veikdama organizuota grupe su kitais byloje nuteistais asmenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 13 d. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino) žinodama, kad šios medžiagos bus neteisėtai gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. 19.40 val. iki 2011 m. lapkričio 10 d. 18.00 val. kartu su E. N. ir D. B. minėtas medžiagas supakavo į lagaminą su įrengta slėptuve. Šis lagaminas su minėtomis medžiagomis buvo kurjerio A. S. gabenamas autobusu maršrutu Marijampolė–Berlynas, po to per Vokietijos Federacinės Respublikos bei Danijos Karalystės teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d. traukinyje, išvykusiame iš Kopenhagos į Švedijos Karalystę, A. S. su minėtu lagaminu buvo sulaikytas Danijos Karalystės teisėsaugos institucijų pareigūnų.

1.3. R. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su kitais byloje nuteistais asmenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 11 d. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (39,764 kg metamfetamino miltelių, iš jų 14,547 kg sudėtyje yra 4,52636 kg gryno metamfetamino) ir organizavo jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Minėtas medžiagas kurjeris S. E. išgabeno į Latvijos Respublikos teritoriją, o iš ten 2012 m. kovo 10 d. keltu įvežė į Švedijos Karalystę ir 2012 m. kovo 11 d perdavė jas organizuotos grupės nariui D. B.

2. Nagrinėjamoje byloje E. N., Er. N. ir R. J. taip pat nuteisti už šias nusikalstamas veikas:

2.1. E. N. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su Er. N., siekdamas nuslėpti savo paties pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu – gauti už parduotas narkotines medžiagas, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 23 d. atliko finansines operacijas su šiais pinigais ir sudarė sandorius kitų asmenų vardu. E. N. nurodymu Er. N. savo vardu sudarė transporto priemonės „BMW X3“ pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėjo ją nusikalstamu būdu gautais pinigais ir 2010 m. balandžio 23 d. apsimestine sutartimi tariamai perleido šią transporto priemonę jo nurodytam asmeniui – broliui Ev. N. bei įregistravo šį sandorį VĮ ,,Regitra“ (finansinės operacijos suma – 32 041 Eur). Er. N., veikdama E. N. nurodymu, iš jo gautus pinigus įmokėjo į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, ir iš šios sąskaitos atliko mokėjimus pagal 2011 m. birželio 17 d. preliminariąją sutartį Nr. PPS 11 BN 41 su UAB ,,V“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo ir pardavimo (finansinių operacijų bendra suma – 102 600 Lt (29 715,01 Eur)).

2.2. E. N. nuteistas pagal BK 189(1) straipsnio 1 dalį už tai, kad, nedirbdamas ir neturėdamas kitų oficialių pajamų, nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančiame seife iki 2012 m. kovo 12 d. laikė 433 500 Lt (125 550,28 Eur) grynaisiais pinigais, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir yra gautas iš nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda.

2.3. E. N. nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį už tai, kad ne anksčiau kaip 2012 m. kovo 15 d. iš asmens, gyvenančio Bulgarijos Respublikoje, gavęs siuntą įgijo netikrą 100 JAV dolerių banknotą ir iki 2012 m. kovo 30 d. laikė jį savo pašto dėžutėje, priklausančioje butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol šis netikras 100 JAV dolerių banknotas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

2.4. Er. N. nuteista pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, veikdama kartu su E. N., siekdama nuslėpti E. N. pinigus, jų šaltinius bei kilmę, žinodama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu – gauti už parduotas narkotines medžiagas, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 23 d. atliko finansines operacijas su šiais pinigais bei sudarė sandorius, būtent: E. N. nurodymu Er. N. savo vardu sudarė transporto priemonės „BMW X3“ pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėjo ją nusikalstamu būdu gautais pinigais ir 2010 m. balandžio 23 d. apsimestine sutartimi tariamai perleido šią transporto priemonę jo nurodytam asmeniui – broliui Ev. N. bei įregistravo šį sandorį VĮ ,,Regitra“ (finansinės operacijos suma – 32 041 Eur). Er. N., veikdama E. N. nurodymu, iš jo gautus pinigus įmokėjo į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, ir iš šios sąskaitos atliko mokėjimus pagal 2011 m. birželio 17 d. preliminariąją sutartį Nr. PPS 11 BN 41 su UAB ,,V“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo ir pardavimo (finansinių operacijų bendra suma – 102 600 Lt (29 715,01 Eur)).

2.5. R. J. taip pat nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. vasario 13 d. apie 13.00 val. Kauno mieste, Paštuvos g., V. G. vairuojamam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į jo vairuojamą automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir paaiškėjus, kad eismo įvykio kaltininko V. G. vairuotas automobilis nėra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kartu su V. G. suklastojo eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydamas neteisingus duomenis apie eismo įvykio datą, šį dokumentą ir pranešimą apie transporto priemonės žalą 2012 m. vasario 22 d. V. G. pateikė draudimo bendrovei – UADB „C“. Taip R. J. iš UADB „C“ apgaulės būdu įgijo šios bendrovės turtą – automobilį „BMW X6“ remontavusiai bendrovei ir R. J. išmokėtą 4842,02 Lt (1402,35 Eur) sumą, o V. G. išvengė turtinės prievolės R. J. atlyginti tokio pat dydžio žalą.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo išteisinti jį dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:

3.1. Teismai, grįsdami nuosprendžius duomenimis, gautais atliekant operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmus, netinkamai patikrino teisinį ir faktinį pagrindą atlikti tokius veiksmus, kiek tai susiję su pirminiais šiais veiksmais (iki 2011 m. balandžio 13 d.), netinkamai vertino su tuo susijusią informaciją (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių specialiosios ekspertų komisijos raštą Nr. 38-S-4465), nepagrįstai duomenis, gautus atliekant šiuos ir vėliau sankcionuotus veiksmus, pripažino įrodymais ir taip pažeidė nuteistojo teises į gynybą, privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumą, nekaltumo prezumpciją bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismai rėmėsi BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų neatitinkančiais duomenimis ir kasatoriaus kaltę grindė ne konkrečiais operatyvinių veiksmų metu užfiksuotais duomenimis, bet pareigūnų protokoluose pateiktomis subjektyviomis šių duomenų interpretacijomis.

3.2. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos ir kitų pareigūnų veiksmai vykdant kasatoriaus atžvilgiu operatyvinę veiklą ir ikiteisminį tyrimą buvo neteisėti ir pažeidė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) ir BPK reikalavimus. Perduodant bylą į teismą dokumentai, susiję su pirminiais operatyvinio tyrimo veiksmais (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininko prašymai „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (2010 m. spalio 22 d. Nr. 38-3-S6-1501KF, 2011 m. sausio 24 d. Nr. 38-3-S6-119KF), Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (2010 m. spalio 22 d. Nr. S1-1437 KF ir 2011 m. sausio 24 d. Nr. S1-126 KF), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ Nr. SD-4124, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ Nr. SD-342), nebuvo išslaptinti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos. Tai rodo pareigūnų suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis eliminuoti kaltinimui nepalankius įrodymus, pažeidžia rungtyniškumo principą bei kaltinamojo teisę į gynybą.

3.3. Teismai neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje nuo tyrimo pradžios nebuvo jokios informacijos, patvirtinančios faktinį operatyvinio tyrimo pagrindą. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininko 2010 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 38-3-S6-1501KF „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010 m. spalio 22 d. teikime Nr. S1-1437 KF „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“, adresuotame teismui, nėra nurodyta jokių duomenų (nepridėta įrodymų), kurie pagrįstų šiuose dokumentuose nurodytus teiginius apie kasatoriaus galimas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Pažymėtina ir tai, kad dokumentai valstybės institucijoms buvo siunčiami be registracijos numerių ir lydraščių. (duomenys neskelbtini) teisėjas R. S. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) remdamasis operatyvinės bylos medžiaga, nors minėtuose raštuose nenurodyta apie šią medžiagą (todėl teismui ji nebuvo pateikta). Iš teisėjo R. S. nutarties darytina išvada, kad dėl kasatoriaus buvo vykdomas operatyvinis tyrimas ir buvo panaudotos visos galimybės išsiaiškinti aplinkybes iki šios teismo nutarties priėmimo, tačiau jokių įrodymų ar teismo nutarčių dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo nustatyta tvarka teismui nebuvo pateikta. Taigi jokių duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius susijęs su nusikalstamomis veikomis, nebuvo. 2011 m. birželio 23 d. nutartis, kuria sankcionuotas veiksmų atlikimas klaidingu adresu (kasatorius gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta nutartyje), yra neteisėta ir ja negalima vadovautis. Kadangi šioje byloje būtina išaiškinti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindą, byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje operatyvinius veiksmus sankcionavęs (duomenys neskelbtini) teisėjas R. S. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o buvęs to paties teismo (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. D. Lietuvos Respublikos Prezidentės atleistas iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Tai sudaro pagrindą abejoti šių teisėjų objektyvumu sprendžiant operatyvinių veiksmų sankcionavimo klausimus.

3.5. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi (vėliau tęsiamas), tačiau tik po dešimties mėnesių nuo operatyvių veiksmų sankcionavimo, t. y. 2011 m. rugpjūčio 26 d., įvyko pirmasis pokalbis, kurį teismas įvertino kaip bendravimą apie narkotines medžiagas. Daugiau jokių duomenų, kad tuo laikotarpiu būtų buvę gauti kokie nors tyrimui reikšmingi duomenys, baudžiamojoje byloje nėra. Toks ilgas laikotarpis laikytinas nepateisinamu, pažeidžiančiu kasatoriaus teises, todėl operatyviniai veiksmai turėjo būti nutraukti gerokai anksčiau. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po antrojo nusikalstamos veikos epizodo, kai policijos pareigūnai, atlikdami kratą R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose, rado ir paėmė 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 18,579 kg metamfetamino, buvo nustatytos visos padarytų nusikaltimų aplinkybės, bendrininkai, tačiau teisėsaugos institucijos nenutraukė po ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2011 m. spalio 5 d. vietoj operatyvinių veiksmų pradėtų taikyti analogiškų neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmų. 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, buvo sulaikyti tik 2012 m. kovo 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo paskutinio sulaikymo. Toks ilgas laiko tarpas vertintinas atsižvelgiant į kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016 pateiktus išaiškinimus dėl valstybės tikslo laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti.

3.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į gynybos argumentus, susijusius su operatyvių veiksmų sankcionavimu ir jų metu gautais duomenimis, kurie išsamiai buvo išdėstyti gynėjo baigiamojoje kalboje, todėl paneigė pačios baigiamosios kalbos, kaip itin svarbios kaltinamojo gynybos priemonės, esmę, ir tai, be kita ko, lėmė rungimosi principo pažeidimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą

3.7. Įrodymų vertinimo taisyklės bei nuteistojo teisė į gynybą buvo pažeistos ir dėl to, kad teismas netinkamai vertino nuteistojo ir jo sutuoktinės Er. N. parodymus, ignoravo jų pateiktus duomenis, t. y. nevertino nepriklausomos specialisto išvados dėl E. N. ir Er. N. namų ūkio finansinės veiklos, kuri buvo pateikta kartu su ją pagrindžiančiais duomenimis (banko išrašais, sutartimis, įgaliojimais ir pan.) ir kuri paneigia pareikštus kaltinimus dėl nepagrįsto praturtėjimo bei patvirtina nuteistojo paaiškinimus apie kaltinime nurodyto turto kilmę, jo priklausomybę jam, jo sutuoktinei Er. N. bei broliui Ev. N. Teismas nuteistojo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų nepaneigė. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių aplinkybių, susijusių su turto įsigijimo momentu, o apeliacinės instancijos teismo teiginiai nelogiški. Operatyviniai veiksmai dėl kasatoriaus buvo sankcionuoti 2010 m. spalio 25 d., pirmasis pokalbis, kurį teismas įvertino kaip bendravimą apie narkotines medžiagas, užfiksuotas 2011 m. rugpjūčio 26 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu kasatorius būtų disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir iš to gavęs lėšų. Manyti, kad kokios nors pajamos buvo gautos vėliau, nelogiška, nes baudžiamosios bylos duomenys pagrįstai leidžia manyti, jog tuo metu nusikaltimus darę asmenys galėjo patirti vien tik nuostolius. Su tokiu vertinimu sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad iš nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda, už kurias kasatorius nuteistas šioje byloje, jis jokių pajamų negavo. Todėl darytina išvada, kad kratos metu rasti pinigai buvo įgyti iki 2010 m. spalio 25 d. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje cituoti Er. N. parodymai, kad „E. N. didesnėmis pinigų sumomis ėmė disponuoti 2010 m. pabaigoje“. Kadangi pagal BK 1891 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie šiame straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., kasatorius dėl šios veikos padarymo turi būti išteisintas, o konfiskuoti pinigai turi būti grąžinti. Be to, krata, kurios metu buvo paimti pinigai, atlikta pažeidžiant BPK 145 straipsnio reikalavimus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria sankcionuota krata nuteistojo gyvenamojoje vietoje, nebuvo leista ieškoti vertybių, tarp jų – ir pinigų. Tai patvirtina ir 2012 m. kovo 12 d. kratos protokolas, kuriame nurodyta, jog kratos metu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje išvardytų draudžiamų daiktų ar medžiagų nerasta. Taigi pareigūnai pažeidė BPK 145 straipsnio 1 dalį, nes neturėjo teisės ieškoti ir paimti pinigų. Be to, protokole nebuvo surašyti paimtų pinigų išskirtiniai požymiai – pinigų kupiūrų serijos ir numeriai.

3.8. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės šioje byloje teisingos, tačiau nesutiktina su šio teismo išvada, kad bausmės, paskirtos pagal baudžiamųjų įstatymų sankcijų ribas, yra pakankama kompensacija už tai. Teismas akcentavo nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, tačiau iš esmės neatsižvelgė į bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tam tikrus aspektus, turinčius įtakos galutinės bausmės paskyrimui. Kasatorius buvo sulaikytas 2012 m. kovo 12 d. ir nuo tada procesas iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo tęsėsi daugiau kaip aštuonerius metus. Be to, bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme taip pat įskaičiuotinas į proceso trukmę. Šio proceso metu kasatoriui daugiau kaip trejus metus (nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (jis visą laiką buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), o laikymo sąlygas Lukiškių TI-K Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą pripažino pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį). Nors byla sudėtinga, didelės apimties, turinti tarptautinį elementą, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pakankamai operatyviai (2013 m. rugpjūčio 30 d. byla perduota teismui), tačiau bylos nagrinėjimas teisme nelaikytinas sudėtingu, nes nereikėjo kreiptis teisinės pagalbos, atlikti sudėtingų veiksmų, skirti ilgai trunkančių ekspertizių ir pan. Nepaisant to, teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik penkerius metus, o apeliacinės instancijos teisme – dar beveik dvejus metus. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme daugiau kaip pusė teismo posėdžių neįvyko dėl bylą nagrinėjančių teisėjų, nuteistųjų ir jų gynėjų ligos, teisėjų ir advokatų užimtumo kitose bylose, pirmosios instancijos teisme tris kartus buvo keičiami bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariai, todėl byla net tris kartus buvo pradėta nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teisme visi posėdžiai įvyko, tačiau gynėjų ir bylą nagrinėjančių teisėjų užimtumas lėmė ilgesnes pertraukas tarp jų. Be to, įtakos proceso trukmei apeliacinės instancijos teisme turėjo nepagrįstas kriminalinės žvalgybos subjekto atsisakymas pateikti teismui reikalaujamus kriminalinės žvalgybos dokumentus. Tuo tarpu E. N. jokiais savo veiksmais nevilkino bylos nagrinėjimo. Nors šioje byloje valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo trumpiau ir greičiau, jos buvo nepakankamos. Tai patvirtina faktas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2014 m. balandžio 4 d. buvo pakeista teisėjų kolegijos sudėtis ir byla pradėta nagrinėti iš naujo paaiškėjus, jog dar 2013 m. rugsėjo 3 d. paskirtas teisėjų kolegijos narys šioje byloje sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kriminalinės žvalgybos subjektui 2019 m. balandžio 24 d. atsisakius pateikti teismui reikalaujamus kriminalinės žvalgybos dokumentus, teismas dėl to nesiėmė jokių priemonių, paskelbė įrodymų tyrimą baigtu, išklausė baigiamąsias kalbas ir tik 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą bei dar kartą kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektą.

3.9. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo sutuoktinė Er. N. serga onkologine liga, jai nustatytas tik 25 proc. darbingumas, neseniai atlikta kaulų čiulpų persodinimo operacija, šiuo metu jai reikalinga priežiūra ir, išskyrus E. N., daugiau nėra kam ja pasirūpinti.

4. Nuteistosios Er. N. gynėjas advokatas A. Kliunka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl Er. N. veikų nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma:

4.1. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė nuosprendžio nustatomosios dalies, t. y. įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteisti visi nuteistieji, tarp jų – ir Er. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, aplinkybių. Šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodyta, kokių nusikalstamų veikų padarymu pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamai kiekvienas iš kaltinamųjų, taip pat – ir Er. N., t. y. nuosprendžio aprašomoji dalis išdėstyta kaip išteisinamasis nuosprendis, o ne kaip apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomoji dalis. Dėl šio esminio pažeidimo ir kitų nuosprendžio neaiškumų galima tik spėlioti, už kokių veikų padarymą Er. N. nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Pavyzdžiui, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstant įrodymus dėl visų trijų neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos nusikalstamų veikų aprašyti ir Er. N. parodymai, nurodyti duomenys, gauti slaptais tyrimo veiksmais, susiję su Er. N. Iš bausmės Er. N. skyrimo motyvų galima manyti, kad ji nuteista kaip padariusi po vieną neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos veiką, tačiau kurios iš jų, nenurodyta. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodyta, už kurias iš veikų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ji nuteisiama (dėl kitų nuteistųjų nurodytas nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti, pabaigos laikas). Jeigu pripažįstama, kad Er. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista dėl disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,4024 kg gryno metamfetamino, ir šių medžiagų kontrabandos 2011 m. lapkričio 13 d., tai teismas dėl kitų dviejų epizodų privalėjo Er. N. išteisinti. Taip buvo padarytas esminis BPK 307 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Be to, iš teismo pateikto organizuotos grupės apibūdinimo galima suprasti, kad visi nuteistieji visas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, padarė veikdami viena organizuota grupe, tačiau, nesant teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, neaišku ne tik tai, ar buvo padarytos atskiros neteisėtos veikos, ar tęstinė nusikalstama veika, kas konkrečiai jas padarė, bet ir tai, ar jos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, kiek organizuotų grupių veikė ir kas buvo kiekvienos ar vienos organizuotos grupės dalyviai. Taip pat, aptardamas bausmės skyrimo nuteistajai Er. N. motyvus, teismas nevartojo nei BK 24 ar 25 straipsniuose nurodytų bendrininkų ar bendrininkavimo formų, nei organizuotos grupės sąvokos, nenurodė kitų bendrininkų, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Er. N. buvo nusikalstamos grupuotės dalyvė. Dėl neaiškaus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir padarytų esminių BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 307 straipsnio 2 dalies pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos Er. N. teisės į teisingą procesą, gynybą, rungimosi principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 7 straipsnis, 10 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 5 ir 7 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 307 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kurie lėmė minėtų nuteistosios teisių suvaržymą, netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei neteisėto, nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis prieštarauja nuosprendžio motyvuojamajai ir rezoliucinei dalims, Er. N. galimos nusikalstamos veikos aprašytos ir kvalifikuotos neaiškiai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Teismas nuosprendyje išdėstė bendrą nustatomąją dalį visiems nuteistiesiems, tarp jų – ir Er. N., nurodydamas, kad visi nuteistieji inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Taigi, viena vertus, nepagrįstai pripažino įrodyta, kad Er. N. neva buvo vienos bendros organizuotos grupės dalyvė, nes teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodyti jokie E. N. veiksmai jai bendrininkavus padarant nusikalstamas veikas, aprašytas pirmajame ir trečiajame epizoduose. Kita vertus, tokios teismo išvados prieštarauja kitoms nuosprendžio dalims, t. y. nuosprendžio motyvuojamajai ir rezoliucinėms dalims, kur Er. N. pripažinta kalta padariusi tris nusikalstamas veikas (BK 199 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis (antrasis tęstinės nusikalstamos veikos epizodas), 216 straipsnio 1 dalis) ir jai paskirtos bausmės. Esant tokiai situacijai, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neišteisino Er. N. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos nusikaltimų, nurodytų pirmajame ir trečiajame kaltinimo epizoduose, taip pažeisdamas BPK 307 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 255 ir 256 straipsniuose reglamentuotą nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarką. Teismas, iš anksto teisiamajame posėdyje nepranešęs nagrinėjimo teisme dalyviams, tarp jų – ir Er. N. bei jos gynėjui, tik 2020 m. balandžio 29 d. apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės skirtingai, negu buvo nurodyta kaltinamajame akte, kuriame kaltinamiesiems buvo inkriminuotas savarankiškų kartotinių nusikalstamų veikų (nusikaltimų daugeto) padarymas, be to, dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikoje ir jo organizavimas, vadovavimas jam, aprašė neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos nusikaltimų faktines aplinkybes kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, padarytos veikiant organizuota grupe, bei kvalifikavo šią veiką taikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą.

4.4. Jeigu kaltinimas keičiamas ne tik siaurinant jo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo. Iš apeliacinės instancijos teismo išvadų galima spręsti, kad teismas pripažino, jog Er. N. ir kitiems kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose nebuvo tinkamai suformuluota jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis. Nagrinėjamu atveju teismas nuosprendyje ne patikslino kokias nors neesmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bet kaltinime nurodytas aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, taip pat pakeitė veikos teisinį vertinimą, dėl to iš esmės pasikeitė nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamų veikų bendrininkavimo forma, ir tai turėjo įtakos veikos teisiniam vertinimui, bausmių skyrimui, taigi buvo suvaržyta nuteistųjų teisė į gynybą. Dėl tokių pasikeitusių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinės kvalifikacijos nuteistųjų, taip pat ir Er. N., gynyba galėjo būti kitokia. Nusikalstamas susivienijimas ir organizuota grupė yra bendrininkavimo formos, turinčios ne tik panašius, bet ir skirtingus bendrininkavimo požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taigi apeliacinės instancijos teismas kitaip taikė baudžiamąjį įstatymą, iš anksto apie tai nepranešęs.

4.5. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, teisės į gynybą pažeidimus ir netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 3 dalį, nes priimtuose nuosprendžiuose neaiškiai, prieštaringai, nepagrįstai pripažino Er. N. organizuotos grupės dalyve, nesant visų bendrininkavimo organizuota grupe objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių jos veiksmuose. Kaip pirmiau nurodyta, nesant tinkamai ir neprieštaringai išdėstytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) bei motyvuojamosios, rezoliucinės dalių, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Er. N. kokias nors konkrečias nusikalstamas veikas padarė veikdama su organizuota grupe. Taip pat kasaciniame skunde argumentuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji bei motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys yra prieštaringos dėl organizuotos grupės narių sudėties padarant atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus, o iš apeliacinės instancijos teismo išdėstytų motyvų galima daryti išvadą, jog teismas neįrodė ir nenustatė jokių Er. N. objektyviųjų bei subjektyviųjų bendrininkavimo organizuota grupe požymių. Nuteistosios tiesioginę tyčią veikti organizuota grupe paneigia teismų išvados, kad Er. N. nusikalstamas veikas padarė dėl E. N. įtakos, t. y. jos nusikalstamus veiksmus didesne dalimi nulėmė bendras gyvenimas su vienu iš aktyviausių organizuotos grupės narių E. N., ji vykdė jo nurodymus, nebuvo aktyvi grupės narė, jos vaidmuo buvo antraeilis. Be to, veiksmai į lagaminą su įrengta slėptuve pakuojant psichotropines medžiagas, neva padedant Er. N., tęsėsi nuo 2011 m. lapkričio 9 d. 19.40 val. iki lapkričio 10 d. 18.00 val., o nuteistosios veiksmai truko dar trumpiau, tuo laiku jai ruošiant maistą, lankantis pas gydytojus. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių E. N. susitarimą su kitais bendrininkais daryti nusikaltimus (daugumos organizuotos grupės narių ji nepažino; nė vienas nuteistasis nepatvirtino buvus susitarimo su ja), jos suvokimą priklausant organizuotai grupei ir tai, kad jos veiksmai buvo tam tikros bendrai daromos nusikalstamos veikos dalis, vaidmenų ar skirtingų užduočių tarp jos bei kitų nuteistųjų pasiskirstymą, pastovų bendravimą su kitais nuteistaisiais, išskyrus savo sugyventinį ir būsimą sutuoktinį E. N., veikimą suderintai ir vieningai, įgyvendinant kokius nors jai žinomus nusikaltimų planus. Taigi Er. N. nepadarė nusikalstamų veikų veikdama su organizuota grupe, todėl baudžiamasis įstatymas (BK 25 straipsnio 3 dalis) buvo pritaikytas netinkamai ir nepagrįstai.

4.6. Darydami išvadą dėl Er. N. kaltumo padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, nes padarė klaidų dėl įrodymų turinio, rėmėsi neleistinais įrodymais, įvertino ne visus surinktus įrodymus, kurie reikšmingi bylai teisingai išspręsti, ignoravo esmines aplinkybes, teisinančias Er. N., netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

4.7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistosios Er. N. parodymus, duotus prokurorei 2012 m. balandžio 4 d., o ikiteisminio tyrimo teisėjui – 2012 m. balandžio 6 d., pažeisdami BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, pripažino įrodymais, nes parodymai gauti panaudojus intensyvų psichologinį spaudimą, pasinaudojus bloga Er. N. fizinės ir psichinės sveikatos būkle. Er. N. 2012 m. vasario mėnesį buvo atlikta operacija, ji prarado antrą kūdikį, todėl kovo mėnesį, kai buvo sulaikyta, išgyveno depresiją dėl savo sveikatos, susiklosčiusios situacijos, ir šios aplinkybės buvo žinomos ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Po kratos namuose 2012 m. kovo 12 d. Er. N. buvo pristatyta į apklausą ir, jai atsisakius duoti parodymus apie bylos aplinkybes, buvo informuota, kad bus sulaikyta, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Dėl to tokie Er. N. apklaususios prokurorės veiksmai vertintini kaip psichologinio spaudimo, gąsdinimo priemonė, ypač atsižvelgiant į tai, kad po to, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, Er. N. buvo nedelsiant paleista iš sulaikymo. Kitą dieną po sulaikymo Er. N. buvo suimta ir laikoma kameroje viena. Er. N. suėmimo metu nuo 2012 m. kovo 15 d. iki tų pačių metų kovo 26 d. jai prireikė medicinos pagalbos, ši pagalba jai buvo pradėta teikti, tačiau nebaigta, nes ją gydžiusi gydytoja išėjo atostogų. Ši aplinkybė buvo žinoma tyrimą atlikusiai prokurorei, nes ji pateikė gydymo įstaigai Er. N. medicininės kortelės kopiją. Prieš 2012 m. balandžio 3 d. apklausą ir tų pačių metų balandžio 4 d. apklausas su E. N. į suėmimo vietą atvyko susitikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai S. B. ir A. M., pastarieji, nedalyvaujant Er. N. gynėjui, nesurašę kokio nors tyrimo veiksmo protokolo, ją įkalbinėjo, lenkė prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, duoti parodymus, bendradarbiauti, aiškindami apie jos ir jos vyro E. N. blogas teismines perspektyvas. Prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūno S. B. aiškinimas, kad pas Er. N. apsilankyta atliekant operatyvinį tyrimą dėl kitų neįvardytų operatyvinės veiklos objektų, yra nepagrįstas, nes baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Be to, tokie prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūno S. B. aiškinimai prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarčiai, kuria leista S. B. ir A. M. atlikti dėl Er. N. tyrimą, neatskleidžiant savo tapatybės, t. y. užmegzti su ja ryšius, šių susitikimų metu daryti garso ir vaizdo įrašus. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus miesto aplinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis yra neteisėta, nes ja iš esmės leista neteisėtai atlikti Er. N. apklausas, nedalyvaujant gynėjui, nerašant apklausos protokolo, neteisėtai darant slaptus garso ir vaizdo įrašus, t. y. priimta pažeidžiant BPK 158 straipsnio ir kitų straipsnių normas. Byloje nėra pateikta jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų S. B., A. M. susitikimo su Er. N. garso ir vaizdo įrašų, todėl nepaneigtas Er. N. aiškinimas, kad prieš 2012 m. balandžio 3 ir 4 d. apklausas jai buvo daromas neteisėtas poveikis, naudotas psichologinis spaudimas. Er. N. buvo konvojuojama į apklausas pareigūnų S. B., A. M., R. R., kurie atliko operatyvinį tyrimą ir buvo ikiteisminį tyrimą atlikusios grupės nariais. Šie asmenys dalyvavo Er. N. apklausose, tačiau apie tai nėra pažymėta apklausos protokoluose, pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2 dalį. Psichologinis spaudimas duoti parodymus, prisipažinti buvo daromas konvojavimo metu prieš apklausas. Jis buvo naudojamas ir apklausų metu. Apklausų metu Er. N. pirma buvo pateikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, garso įrašai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Er. N. parodymus patvirtina procesinės prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys. Er. N. parodymai dėl kitų asmenų veikų yra tik prielaidos, spėjimai, užrašyti ne pažodžiui. Kai iš Er. N. buvo išgauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pageidaujami parodymai, 2012 m. balandžio 6 d. ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš Er. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo turinio darytina išvada, kad jame pažodžiui pakartojami Er. N. 2012 m. balandžio 4 d. apklausos metu duoti parodymai, tik su redakciniais pakeitimais pridedant teiginius ar bent prielaidas apie narkotikus. Er. N. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 4 ir 6 d. apklausų metu jos sveikata buvo visiškai pašlijusi, ji buvo psichologiškai ir morališkai palaužta, todėl apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji tik patvirtino savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad Er. N. parodymai išdėstyti kaip ištisinis paaiškinimas, tačiau akivaizdu, kad apklausos metu buvo užduota klausimų, tačiau šie protokole nėra fiksuoti. Dėl to darytina išvada, kad Er. N. nedavė parodymų, kuriais ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje buvo mėginta susieti jos parodymus, duotus anksčiau ikiteisminio tyrimo metu, su narkotikais, juolab kad jie prieštarauja kitiems tame pačiame protokole nurodytiems Er. N. sakiniams, yra spėjamojo pobūdžio. Kasatorius pažymi, kad Er. N. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją truko daug trumpiau nei apklausa pas prokurorę, tačiau į tai apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė. Nesant galimybės išsamiau patikrinti Er. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, darytina išvada, kad neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

4.8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo dalį dėl neteisėtai išgautų Er. N. parodymų. Aplinkybė, kad Er. N. nepateikė skundų aukštesniajam prokurorui dėl neteisėtų veiksmų, patirto psichologinio spaudimo išgaunant parodymus, aiškintina tuo, kad Er. N. iki paleidimo iš suėmimo neturėjo savo pareigas tinkamai atliekančio gynėjo, o paleista iš suėmimo tikėjosi apsiginti teisme. Pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus buvo sudėtinga, nes jai ir toliau nebuvo leidžiama bendrauti su suimtu sutuoktiniu, kilo rizika, kad ji bus nuteista ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole jokie prašymai ar skundai negali būti pateikti, tik informuojama, ar norima susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Natūralu, kad pareigūnai S. B., A. M., R. R. neigė darę bet kokį spaudimą. Er. N. atsakymas į ikiteisminio tyrimo teisėjos klausimą, ar ji duoda parodymus savo valia, buvo pateiktas ne Er. N. iniciatyva ir ne jos suformuluotas, nes tokią prielaidą leidžia daryti jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kopijavimas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole, šio protokolo redagavimas. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl patenkinamos Er. N. sveikatos būklės prieš sulaikymą 2012 m. kovo 12 d., nes tuoj po suėmimo Er. N. imta gydyti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Spręsdamas dėl Er. N. 2012 m. balandžio 3 d. apklausos teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apklausa atlikta iš esmės dar nebaigus gydymo.

4.9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami Er. N. 2012 m. balandžio 4 d. apklausos metu prokurorei duotų parodymų leistinumą, taip pat jos parodymų, duotų 2012 m. balandžio 6 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, leistinumą, neatsižvelgė į tai, kad pagal BPK 276 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai net nelaikytini įrodymu, o ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai įrodymais pripažįstami tik tada, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos. Er. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pati parodymų nedavė, todėl buvo perrašyti jos 2012 m. balandžio 4 d. apklausos metu prokurorei duoti parodymai su redakciniais pataisymais. Pagal teismų praktiką apklausos metu asmenų duotų parodymų fiksavimas ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnių apklausiamų asmenų parodymus pažeidžia BPK 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2006, 2K-P-221/2008). Dėl to Er. N. parodymai, duoti 2012 m. balandžio 4 d. prokurorei, o 2012 m. balandžio 6 d. – ikiteisminio tyrimo teisėjui, papildyti apkaltinamąja linkme, vertintini kaip pripažinti įrodymais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis.

4.10. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, Er. N. parodymų, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pakalbių turinio netikrino, nelygino pokalbių turinio ir asmenų atliekamų veiksmų tarpusavyje, o rėmėsi savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų protokoluose pateiktomis išvadomis, todėl nepagrįstai šiuos įrodymus įvertino kaip patvirtinančius Er. N. kaltumą padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Pagrindžiant šiuos teiginius, kasaciniame skunde cituojamos ištraukos iš savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolų ir paneigiama šių duomenų įrodomoji reikšmė kalbant apie Er. N. inkriminuotą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis.

4.11. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes iškreipė Er. N. parodymų, duotų 2012 m. balandžio 4 d. prokurorei ir 2012 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, turinį. Antai apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Er. N. parūpino E. N. ir D. B. senų drabužių, tačiau tokia išvada prieštarauja Er. N. parodymų turiniui, iš šių parodymų matyti, kad ji tik pranešė E. N. ir D. B. apie drabužių buvimo vietą. Panašiai apeliacinės instancijos teismas iškreipė Er. N. parodymus dėl valiklio, žirklių, izoliacijos, plaukų želė, nes Er. N. nedavė parodymų, kad tokius daiktus padavė E. N. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolų duomenis apie E. N., Er. N. ir D. B. pokalbius, tačiau bendras teisingas tų pokalbių kontekstas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad E. N. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

4.12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, kad pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina Er. N. kaltumą padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ir netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Nebuvo pagrindo Er. N. pripažinti padėjėja, nes ji su sugyventiniu E. N. gyveno tame pačiame nedideliame bute, todėl negalėjo kontroliuoti šio veiksmų, išvengti įvairių buitinio pobūdžio klausimų. E. N. ir D. B. nebuvo reikalinga kokia nors Er. N. pagalba. E. N. ir D. B. patys galėjo pasiimti izoliaciją ir kitus daiktus. Pagal bendrininkavimo bendrumo požymį padėjėjais laikomi asmenys, kurie nors patys ir neatlieka nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tačiau jų veiksmai lemia vykdytojo veikas arba yra su jais susiję priežastiniu ryšiu, o tokių Er. N. veikų nenustatyta. Pagal teismų praktiką bendrininko indėlis į nusikalstamą veiką turi būti reikšmingas, o jei bendrininkas neatliko savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2005, 2K-530/2006). Byloje nenustatyta konkrečių Er. N. veikų, kuriomis ji padėjo E. N. ir D. B., taip pat nenustatyta, kad jos indėlis į nusikalstamų veikų padarymą buvo reikšmingas, todėl teismai negalėjo pripažinti, kad Er. N. kaip bendrininkė dalyvavo padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ir jos dėl šių kaltinimų nuteisti.

4.13. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šį kaltinimą, pažeidė Er. N. teisę į gynybą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Er. N. teisė turėti gynėją ikiteisminio tyrimo metu buvo užtikrinta tik formaliai, nes suėmimo metu Er. N. nebuvo leidžiama niekam skambinti, su niekuo pasimatyti, ji buvo laikoma ligoninėje, todėl negalėjo pasikviesti pageidaujamo gynėjo. Valstybės paskirti gynėjai nesusitikdavo su Er. N. be pašaliečių, neaptardavo gynybos klausimų net prieš pačias apklausas, realiai nedalyvavo pačiose apklausose, priimant sprendimus dėl suėmimo, o prieš atliekant apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją gynėja buvo pakeista.

4.14. Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Er. N. veiksmai, kuriuos teismas vertino kaip padėjimą E. N. ir D. B. pakuoti psichotropines medžiagas, o apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumo neištaisė. Dėl to Er. N. buvo nuteista pagal nekonkretų, abstraktų kaltinimą, varžantį jos teisę į gynybą.

4.15. Darydamas išvadas dėl Er. N. kaltumo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytomis aplinkybes, kurių nepatvirtino jokie įrodymai, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, kartu ir teisę į gynybą, o po to nepagrįstai ir netinkamai pritaikė BK 216 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką būtina sąlyga asmeniui pripažinti kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį yra ta, kad nusikalstama turto kilmė yra įrodyta, t. y. ji negali būti preziumuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-636/2012). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nusikalstamą pinigų kilmę siejo su E. N. įvykdytomis ir kaltinime nurodytomis veikomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš šių nusikalstamų veikų E. N. ir kiti nuteistieji jokių pajamų negavo. Kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti įrodymai tik leidžia patvirtinti vykdytas finansines operacijas, sandorius, tačiau nesuteikia pagrindo padaryti išvados, jog kaltinime nurodytos operacijos, sandoriai atlikti su E. N. iš nusikalstamos veikos gautais pinigais. Dėl to pinigų, su kuriais atliktos finansinės operacijos ar sandoriai, nusikalstama kilmė nėra nustatyta, neįrodyta, kad Er. N. žinojo, jog finansinės operacijos ar sandoriai atliekami su iš nusikalstamos veikos įgytais pinigais. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių išvadų dėl nepriklausomo specialisto išvados dėl E. N. ir Er. N. namų finansinės veiklos, taip ne tik netirdamas įrodymų, bet ir pažeisdamas Er. N. teisę į gynybą.

4.16. Pagal teismų praktiką būtinas BK 216 straipsnio 1 dalies požymis yra tikslas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas neišdėstė jokių įrodymų ar motyvų, kodėl laiko, kad Er. N. ir E. N. siekė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Darydamas išvadą dėl Er. N. kaltumo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, nesilaikė BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų nuostatų ir nuteisė Er. N. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį suvaržydamas jos teisę į gynybą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pašalino iš kaltinimo E. N. ir Er. N. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tam tikras finansines operacijas ir kartu pakeitė nusikalstamos veikos padarymo laiką. Priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes kaltinime nurodytas aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, o tai pažeidė Er. N. ir E. N. teisę į gynybą, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Išvada, kad kaltinimas pakeistas iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, darytina atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį, joje nurodytus tariamai naujus įrodymus, motyvus ir išvadas dėl tariamo pinigų gavimo nusikalstamu būdu laiko ir pan. Pagal kaltinimą BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laikas buvo siejamas su kaltinime nurodytu BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo laiku, t. y. buvo laikoma, kad E. N. nusikalstamos pajamos gautos iš kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Pašalinus finansines operacijas ir pakeitus nusikalstamos veikos padarymo laiką, nebeliko galimybės susieti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas veikas su pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikuota veika, nes BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laikas nesutapo su nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, padarymo laiku. Be to, pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad iš kaltinime nurodytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų E. N. ir kiti nuteistieji negavo jokių pajamų. Susidarius tokiai teisinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas Er. N. ir E. N. turėjo išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau to nepadarė. Vietoj to Er. N. ir E. N. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo inkriminuotas naujas objektyvusis požymis, nenurodytas nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, konkrečiai, kad dar 2010 m. kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo informacijos, jog E. N. galimai organizuoja ir vykdo narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabandą tarptautiniu mastu, o tai vėliau, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo patvirtinta. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas apie galimą kaltinimo pakeitimą turėjo informuoti Er. N. ir E. N. (BPK 255 straipsnio 2 dalis), įvykdyti BPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o pakeistą kaltinimą įrašyti į nuosprendžio nustatomąją dalį, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau to nepadarė. Padarytas Er. N. ir E. N. teisės į gynybą, teisės žinoti, kuo yra kaltinami, pažeidimas yra ne formalus, o esminis, nes jei E. N. ir Er. N. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu būtų įspėti apie galimą kaltinimo pakeitimą, gynyba nuo kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį būtų buvusi kitokia.

4.17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, E. N. ir Er. N. teisę į gynybą, darydamas išvadą, kad E. N. pinigai, su kuriais atliktos finansinės operacijos ir sandoriai, yra gauti iš nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nusikalstamą pinigų įgijimo laiką nurodė nekonkrečiai, darė tik prielaidą, kad pinigai gauti iš kitos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos, padarytos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vis dėlto pažymėtina, kad šioje byloje E. N. ir Er. N. pateiktame kaltinime pagal BK 216 straipsnio 1 dalį minimos tik narkotinės medžiagos. D. B. ir E N. pokalbių telefonu ir susirašinėjimo SMS žinutėmis duomenys ir su jais susijusios apeliacinės instancijos teismo išvados vertintini kaip apeliacinės instancijos teismo interpretacijos, nes D. B. ir E. N. net logiškai negalėjo užsiimti narkotikų verslu, nėra duomenų, kad ta veikla būtų davusi pajamų, neaišku, su kuo D. B. ir E. N. bendravo ir kokiu laiku, kad būtų galima teigti, jog jie užsiėmė narkotikų verslu. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad pirmas reikšmingas E. N. pokalbis su D. D. užfiksuotas tik po dešimties mėnesių, kai buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai šioje byloje. Dėl to byloje nėra jokių duomenų, kad E. N. per tuos dešimt mėnesių būtų dalyvavęs narkotikų versle, būtų gavęs iš to pajamų. Nenustačius, kad E. N. pinigus įgijo nusikalstamu būdu, negalima ir Er. N. baudžiamoji atsakomybė už finansines operacijas ir sandorius su E. N. nusikalstamu būdu įgytais pinigais.

4.18. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Er. N. suprato, jog finansines operacijas ir sandorius atlieka su E. N. nusikalstamu būdu įgytais pinigais, taip pat padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatoriaus teigimu, išvada nepagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, nelogiška ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kitoms apeliacinės instancijos teismo išvadoms. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadą apie Er. N. suvokimą atliekant finansines operacijas ar sandorius su nusikalstamu būdu įgytais pinigais grindė aplinkybe, jog Er. N. dalyvavo padarant vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos epizodų, vykusį nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 13 d. Pažymėtina, kad pats apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino, jog iš šios nusikalstamos veikos pajamų nebuvo gauta. Be to, sprendžiant pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laiką, BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika jau buvo baigta iki to laiko, kai buvo įvykdytas apeliacinės instancijos teismo nurodytas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos epizodas, kuriame pagal teismo išvadas dalyvavo Er. N. Įtariamosios Er. N. apklausos protokole užfiksuota, kad ji suprato, kuo verčiasi E. N., tik tada, kai 2011 m. liepą buvo sulaikytas ieškant psichotropinių medžiagų E. N. pusbrolis. Pažymėtina, kad net jei būtų laikoma, kad Er. N. sužinojo apie E. N. pajamų šaltinį 2011 m. liepą, ši aplinkybė niekaip negalėtų pagrįsti išvados, kad Er. N. suvokė atliekanti finansines operacijas ar sandorius su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, nes pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikuota veika buvo baigta dar iki 2011 m. liepos. Išvados apie Er. N. suvokimą nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas įkalčių slėpimas, nes šie veiksmai atlikti dėl A. S. sulaikymo, bet ne dėl veikos, kvalifikuotos pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jis išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas; nepatenkinus šio prašymo, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendį: pripažinti jį padėjėju ir iš naujo paskirti bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, – ne didesnę nei penkerių metų laisvės atėmimas. Kasaciniame skunde nurodoma:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. J. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. selektyviai ir tendencingai, nuosprendį grindė prielaidomis, nepašalintomis abejonėmis, taip, be kita ko, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos (BPK 44 straipsnio 6 dalis) ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. 

5.2. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad R. J., veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kontrabandą į Švedijos Karalystę, paremtos išimtinai tik slaptų tyrimo veiksmų (slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei slaptų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės) metu gautais ir užfiksuotais duomenimis, nors šie duomenys, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti patikimų ir vienareikšmių išvadų dėl R. J. nusikalstamų veiksmų. Užfiksuoti telefono pokalbiai ir susirašinėjimai žinutėmis neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad R. J. buvo žinoma apie jo ilgamečio draugo D. D. kartu su kitais nuteistaisiais organizuotas konkrečias nusikalstamas veikas, juo labiau kad jis pats būtų jas organizavęs. Nusikalstama prasmė šių įrodymų šaltinių turiniui buvo suteikta atitinkamus tyrimo veiksmų protokolus surašiusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų (išklotinėse beveik kiekvienas nuteistųjų pasakytas žodis ar sakinys yra paaiškinamas pastabose), tačiau ne pareigūnai, o teismas savarankiškai, nešališkai turi įvertinti atitinkamo duomenų šaltinio turinį ir jo reikšmę bei nesivadovauti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktomis išvadomis, prielaidomis, kaip šiuo atveju darė apeliacinės instancijos teismas. Be to, patys nuteistieji ir savo kaltę pripažinęs D. D. davė išsamius, nuoseklius parodymus apie tai, kad R. J. tik atliko D. D. prašomus atlikti veiksmus, tačiau jam nebuvo žinoma apie nusikalstamą jų turinį. Šie nuteistųjų parodymai nebuvo paneigti teismų ištirtais kitais įrodymais, tarp jų – ir duomenimis, užfiksuotais jiems bendraujant telefono pokalbių bei susirašinėjimo metu. Grindžiant šiuos teiginius, kasaciniame skunde bandoma paneigti konkrečių slaptais operatyviniais veiksmais surinktų duomenų įrodomąją reikšmę, atkreipiamas dėmesys į asmenų parodymus, kurie, kasatoriaus požiūriu, patvirtina nekaltumą dėl dalyvavimo psichotropinių medžiagų kontrabandoje, bandoma pagrįsti išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos ir neabejotinos išvados, jog R. J. veikė tyčia.

5.3. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, susijusius su nuteistojo vaidmeniu padarant nusikalstamas veikas, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas kasatorių vienu iš nusikalstamų veikų organizatorių (BK 24 straipsnio 4 dalis), o ne padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis). Kartu teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos šiuo klausimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-222/2019, 2K-456/2012, 2K-657/2012, 2K-2/2014, 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Nuteistojo veiksmai buvo susiję tik su tarpininkavimu kitiems bendrininkams (nuteistiesiems D. D. ir E. N.) perduodant informaciją apie kurjerio S. E. (S. E.) vykimo maršrutą bei jo telefono numerį. Kasatorius neatliko jokių disponavimo psichotropine medžiaga bei kontrabandos organizacinio pobūdžio veiksmų, t. y. nesubūrė kitų bendrininkų, nesudarė nusikalstamų veiksmų plano, nedavė nurodymų kitiems bendrininkams, neteikė jiems ryšio ar kitų priemonių, nedalyvavo įgyjant nusikalstamos veikos dalyką, nefinansavo veikos ir pan., be to, byloje nėra duomenų, kad kasatorius būtų suradęs kurjerį S. E. (nėra užfiksuota jokio kontakto tarp jų) ir pan. Priešingai, byloje nustatyta, kad ilgalaikės tęstinės nusikalstamos veikos, kuri prasidėjo dar 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn., organizatoriai buvo D. D. ir E. N. Kasatorius su ankstesniais D. D. bei E. N. veiksmais nebuvo susijęs, prie jų veiklos prisijungė tik 2012 m. vasario mėn. antroje pusėje, t. y. paskutiniame (iš trijų) nusikalstamos veikos etape, praėjus keturiems mėnesiams nuo tęstinės nusikalstamos veikos pradžios, kai jau buvo atlikti svarbiausi kontrabandos organizavimo veiksmai: D. D., E. N. ir D. B. buvo įgiję psichotropinę medžiagą, supakavę ją ir paslėpę, paruošę išvežti, D. B. buvo išvažiavęs į Švedijos Karalystę laukti atvežamos medžiagos, buvo išsinuomojęs automobilį medžiagai gabenti, bendrininkai turėjo tarpusavio bendravimo priemones, buvo išsprendę nusikalstamos veikos finansavimo klausimus. Visuose šiuose nusikalstamos veikos organizavimo veiksmuose R. J. nedalyvavo ir negalėjo atlikti jokių organizacinių veiksmų. Be to, visi tęstinės nusikalstamos veikos epizodai buvo organizuojami iš esmės veikiant pagal tą pačią schemą, o asmenų veiksmus organizavo D. D. ir E. N. Pagal kasacinio teismo praktiką, organizatoriumi paprastai nepripažįstamas asmuo, į nusikalstamą veiką įsitraukęs jai įpusėjus (šiuo atveju – jai besibaigiant), nebent sudėtingos nusikalstamos veikos padarymo atveju būtų nustatyta, kad toks vėliau prie nusikalstamos veikos prisijungęs asmuo įdėjo svarų indėlį įgyvendinant esminius nusikalstamos veikos požymius.

5.4. 2012 m. vasario 20 d. telefono pokalbis, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį organizatoriumi, patvirtina tik tai, kad R. J. suteikė informaciją apie tai, jog kurjeris neišvyko, todėl D. B. neverta toliau laikyti išsinuomoto automobilio, t. y. jis atliko tarpininko, informacijos perdavėjo tarp kurjerio ir organizatoriaus D. D. vaidmenį. Kiti veiksmai – 2012 m. kovo 9 d. jo (R. J.) ir E. N. susitikimas Elektrėnuose, kurio metu kasatorius perdavė E. N. žemėlapį ir parodė būsimą kurjerio stovėjimo vietą, taip pat 2012 m. kovo 10 d. R. J., D. D. bei E. N. susitikimas aikštelėje prie prekybos centro „Mega“, kurio metu kasatorius perdavė informaciją apie kurjerio maršrutą ir jo kontaktinį telefono numerį, – aiškiai neatitinka organizatoriaus sampratos ir gali būti vertinami tik kaip padėjėjo veiksmai. Tai, kad kasatoriaus vaidmuo buvo antraeilis, patvirtino nuteistieji E. N. ir D. B., jie kasatorių įvardijo „žaidėjo“ D. D. draugu. D. D. taip pat patvirtino, kad nuteistojo veiksmai apsiribojo tik atskirų jo (D. D.) pavedimų vykdymu (pagalba). Taigi šiuo atveju kasatoriaus veiksmai padedant kitiems bendrininkams palaikyti ryšį su kurjeriu gali atitikti tik padėjėjo, o ne organizatoriaus vaidmenį.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirdamas nuteistajam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. tik dvejais metais mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumas, formaliai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai individualizavo bausmę ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Teisinių sankcijų švelninimas yra tinkamiausias reagavimo į pernelyg ilgą proceso trukmę būdas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016), tačiau bausmės švelninimas kaip kompensavimo priemonė už pernelyg ilgą proceso trukmę turi būti realus, o ne formalus. Vien formalus konstatavimas, kad procesas truko nepateisinamai ilgai, ir tik nežymus bausmės sumažinimas negali realiai kompensuoti nuteisto asmens teisių pažeidimo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl pernelyg ilgo proceso bausmės mažinamos ne simboliškai, o žymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-1073/2019, kurioje nusikalstamo susivienijimo nariams bausmės už sunkių, labai sunkių nusikaltimų padarymą sumažintos nuo dvylikos iki šešerių metų laisvės atėmimo). Kasatorius šioje byloje buvo sulaikytas ir vėliau suimtas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. vasario 18 d., t. y. pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo taikoma beveik trejus metus (visą tą laiką buvo laikomas Lukiškių TI-K). Ikiteisminis tyrimas truko iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Byla pirmosios instancijos teismui perduota 2013 m. rugpjūčio 30 d., o teismo posėdžiai prasidėjo nuo 2014 m. vasario mėn., ir teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko iki 2018 m. gegužės 24 d., t. y. ketverius metus devynis mėnesius. Teisminio nagrinėjimo metu pasikeitė keturios teisėjų kolegijos ir tokia procesą užtęsusi priežastis patenka į valstybės atsakomybės sritį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019). Iš viso baudžiamasis procesas kasatoriui iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo 2018 m. gegužės 24 d. truko ilgiau nei šešerius metus, o iki apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo praėjo aštuoneri metai ir beveik du mėnesiai, tik tada jis buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, taigi tokį ilgą laiką gyveno teisinėje nežinioje dėl savo likimo. Akivaizdu, kad procesas šioje byloje užtruko itin ilgą laiką dėl valstybės institucijų kaltės ir netinkamai organizuoto teismų darbo.

5.6. Be to, nustatant bausmės dydį, neatsižvelgta į nuteistojo asmenybę, jo antraeilį vaidmenį padarant nusikalstamas veikas. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad kasatoriui teistumas išnykęs, jis turi šeimą, dirbo ir dirba šiuo metu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, dėl kurių darbingas tik iš dalies (50 proc. nedarbingumas), tačiau šias aplinkybes įvertino netinkamai. Visos aptartos aplinkybės rodo santykinai mažesnį kasatoriaus asmenybės pavojingumą nei tipinio BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytas veikas darančio asmens (tai matyti ir iš šioje byloje nuteistų asmenų, kurių dauguma yra ne kartą teisti, neturi šeimų, veikų padarymo metu nedirbo ir pan.) ir suponuoja būtinybę mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas taip pat privalėjo tinkamai įvertinti tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės įtaką nuteistojo resocializacijai, pasekmes šeimai ir visuomenei. Taigi aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei kasatoriaus padarytos veikos, nei jo asmenybės pavojingumo.  

5.7. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė kasatoriui, palyginti su kitais nuteistaisiais, neproporcingai griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pažeisdamas asmenų lygiateisiškumo principą. Kasaciniame skunde nuogąstaujama, kad kasatoriui skirta beveik dvigubai griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, palyginti su S. E., A. Š. ir R. G., kurie atliko kur kas reikšmingesnį vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, o jų asmenybes apibūdinančios aplinkybės yra mažiau palankios, palyginti su kasatoriumi.

5.8. Aptarti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti vertinant bylos įrodymus, sudaro pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria kasatorius nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Nepatenkinus šio prašymo, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis turėtų būti keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y., kasatorių pripažinus padėjėju pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam skirtina nauja bausmė, ne didesnė nei penkeri metai laisvės atėmimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų R. J., E. N. ir nuteistosios Er. N. gynėjo advokato A. Kliunkos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Didelė byloje paduotų kasacinių skundų dalis skirta įrodinėjimo klausimams. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Įrodymų vertinimo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl bylos įrodymais nepagrįstos versijos, deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

8. Kasacinio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji E. N. ir Er. N. papildomai pateikė teismui jų kasacinius skundus papildančius raštus, kuriuos sudaro kasaciniuose skunduose jau pateikti argumentai, nagrinėjamos ir kitų bylų dokumentų kopijos, įvairūs nuteistojo E. N. paduotų skundų kopijos, taip pat deklaratyvūs teiginiai apie bylą tyrusių pareigūnų piktnaudžiavimą, atliktų procesinių veiksmų neteisėtumą, prašymai panaikinti įvairius procesinius dokumentus (protokolus, išslaptinimo aktus, sankcionavimo nutartis ir pan.) ir priimti atskiras nutartis dėl bylą tyrusių asmenų. Pagal savo kompetenciją kasacinės instancijos teismas tokio turinio prašymų nagrinėti ir tenkinti negali, todėl jie paliktini nenagrinėti.

Dėl įrodymų leistinumo ir vertinimo nustatant neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos faktines aplinkybes

9. Nuteistojo E. N. kasaciniame skunde pareiškiama apie teismų neleistiną rėmimąsi duomenimis, surinktais atliekant slaptus operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus. Anot kasatoriaus, šie veiksmai sankcionuoti be pirminio faktinio pagrindo, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, tinkamai nepatikrino šių veiksmų sankcionavimo faktinio ir teisinio pagrindo, taigi, priimdami nuosprendžius, grindė savo išvadas šiais neleistinais duomenimis. Šie teiginiai nepagrįsti.

9.1. Pažymėtina, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tokių veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

9.2. Ginčijant neviešo pobūdžio pirminių operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo teisėtumą ir pagrįstumą, E. N. kasaciniame skunde pateikiami argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartyje Nr. SD-4124 nenurodyta teisėjui pateikta operatyvinė medžiaga, kad tokia medžiaga nenurodyta policijos prašymo ir prokuroro teikimo prieduose ar lydraščiuose, kad perduodant bylą į teismą ne visi dokumentai, reikšmingi vertinant byloje atliktų operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų duomenis, buvo pridėti prie bylos. Tačiau šie teiginiai nepaneigia to, kad kompetentingi teisėjai gavo medžiagą, reikalingą sprendimui dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo priimti, ir tokius veiksmus sankcionavo susipažinę su šia informacija. Be to, bylos duomenys rodo, kad informacija, esanti pagrindu atlikti šiuos veiksmus, visiškai pasitvirtino. Pasakytina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino teisinio ir faktinio pirminio slaptų veiksmų sankcionavimo pagrindo, šį proceso trūkumą ištaisė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo išreikalauta ir gauta informacija, leidžianti spręsti apie pirminio sankcionavimo pagrindą: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininko prašymai „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (2010 m. spalio 22 d. Nr. 38-3-S6-1501KF, 2011 m. sausio 24 d. Nr. 38-3-S6-119KF; Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (2010 m. spalio 22 d. Nr. S1-1437 KF ir 2011 m. sausio 24 d. Nr. S1-126 KF). Susipažinęs su šia informacija, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendimai kreiptis į teismą dėl slaptų operatyvinių veiksmų dėl E. N. buvo priimti gavus informaciją, kad E. N. platinimo tikslais disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, organizuoja ir vykdo tokių medžiagų kontrabandą tarptautiniu mastu (į Švedijos Karalystę); kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi slapti operatyviniai veiksmai sankcionuoti nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. sausio 25 d., o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi pratęsti nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. balandžio 25 d., įsitikinus jų būtinumu. Visi paskesni neviešo pobūdžio operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių pagrindu gauti ir užfiksuoti įrodomąją reikšmę turintys duomenys, taip pat buvo tinkamai sankcionuoti.

9.3. Atmestini ir nuteistojo E. N. teiginiai, kad slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėtai pratęsiami ir truko pernelyg ilgą laiką, todėl laikytini gautais nesilaikant BPK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo proceso paskirties. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo sankcijos reikalaujantys kriminalinės žvalgybos (operatyviniai) ir ikiteisminio tyrimo veiksmai skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant tokius neviešo pobūdžio veiksmus, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kaltininko baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.). Nors šioje byloje slapti operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai truko gana ilgą laiką (nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn.), vis dėlto šį faktą byloje galima paaiškinti objektyviu poreikiu, o ne noru dirbtinai pasunkinti E. N. ar kurio nors kito byloje nuteisto asmens teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogišką apeliacinio skundo argumentą, padarė išvadą, kad konstatuoti, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje buvo atliekami ar procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nepateisinamai ilgai, įvertinus tiriamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, dalyvavusių asmenų skaičių, jų organizuotumo lygį ir konspiracijos laikymąsi, nėra pagrindo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje pripažįstama valstybės institucijos teisė tęsti slaptus kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų veiklą, tokių grupių organizatorius ir ryšius tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-2011, 2K-530/2012, 2K-7-85-696/2016 ir kt.). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą sankcionavus operatyvinius veiksmus paaiškėjo, kad vykdoma organizuotos grupės ar net nusikalstamo susivienijimo, sudaryto iš ne mažiau kaip dešimties narių, veikla, kad nusikalstamą veiklą vykdantys asmenys naudoja konspiracijos priemones, gyvena skirtingose Lietuvos ir kitų valstybių vietose, detaliai planuoja savo veikas ir jas kruopščiai planuoja bei vykdo. Turint galvoje byloje atskleistos nusikalstamos veiklos organizuotumo laipsnį, stambų mastą ir didelį joje dalyvavusių asmenų skaičių, ilgesnis neviešo pobūdžio operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikas šioje byloje nesuponuoja išvados dėl gautų įrodymų neleistinumo.

9.4. Priešingai nei teigia kasatorius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2019 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 38-S-4465 nebuvo pripažintas operatyvinių veiksmų nepagrįstumas ir neteisėtumas iki 2011 m. balandžio 13 d. Kasaciniame skunde šio rašto turinys neteisingai interpretuojamas. Šiuo raštu pripažinta tik tai, kad duomenys, kurie buvo gauti atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus iki 2011 m. balandžio 13 d., nebuvo panaudoti šioje baudžiamojoje byloje ir jais nebuvo grindžiamas kaltinimas E. N.

9.5. Nuteistojo E. N. kasaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino įrodymais bylos duomenis, kurie gauti pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį Nr. SD-2171, kuria sankcionuoti operatyviniai veiksmai adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes nuteistasis gyveno ne nutartyje nurodytu adresu, o Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kai šioje vietoje jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo sankcionuoti. Šis teiginys nepagrindžia išvados dėl bylos įrodymų neleistinumo. Be to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismų išvados grindžiamos ne bylos duomenimis, gautais slapta patenkant į E. N. gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet bylos duomenimis, gautais patenkant į E. N. gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patekimas į šias patalpas sankcionuotas ne Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. SD-2171, bet Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Nr. SD-2645. 2011 m. spalio 5 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 154 ir 158 straipsniais, slapti tyrimo veiksmai buvo sankcionuojami ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. PP-4094(893) buvo sankcionuoti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir buvo leista slapta dvylika kartų patekti į E. N. gyvenamąsias patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šiose patalpose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą, apžiūrėti patalpas ir kt. (3 t., b. l. 119–121). Šios nutarties pagrindu atliktų veiksmų (garso ir vaizdo fiksavimas, patalpų apžiūra) įrodomąją reikšmę turintys rezultatai užfiksuoti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokoluose (t. 5, b. l. 77–215). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė pagrindo daryti išvados, kad šie ar kurie nors kiti įrodomąją reikšmę turintys duomenys būtų gauti netinkamai sankcionavus slaptus operatyvinius ar ikiteisminio tyrimo veiksmus.

9.6. Nepagrįstas ir nuteistojo E. N. kasaciniame skunde esantis teiginys, kad krata nuteistojo gyvenamosiose patalpose atlikta pažeidžiant BPK 145 straipsnio reikalavimus. Šis teiginys pagrįstas argumentu, kad teismo nutartimi, kuria sankcionuota krata, nebuvo leista rasti ir paimti vertybių, tarp jų ir pinigų. Tačiau iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties turinio matyti, kad šia nutartimi leista atlikti kratą E. N. gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), surasti ir paimti, be kitų daiktų, nusikalstamu būdu gautus daiktus. Iš 2012 m. kovo 12 d. kratos protokolo matyti, kad nurodytoje vietoje atliekant kratą tarp kitų daiktų buvo surasti ir paimti seife esantys grynieji pinigai, iš viso 433 500 Lt. Tai, kad teismo nutartyje dėl kratos E. N. gyvenamojoje vietoje sankcionavimo atskirai neišskirtos vertybės ar pinigai, nereiškia, kad tokius daiktus kratos metu surasti ir paimti buvo uždrausta. Be to, kratos atlikimo metu jau buvo žinoma apie tai, kad minėtame bute yra pinigų, gautų iš nusikalstamos veikos. Taigi argumentas dėl BPK 145 straipsnio reikalavimų pažeidimo yra deklaratyvus.

10. Nuteistosios Er. N. gynėjo kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus nepagrįstai nustačius jos dalyvavimo viename iš bylos epizodų faktą (metamfetamino pakavimas į lagaminą su įrengta slėptuve tam, kad ši medžiaga būtų kurjerio gabenama į Švedijos Karalystę). Kita vertus, kasaciniame skunde teigiama, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo išgauti panaudojant baudžiamojo proceso įstatymo uždraustą psichologinį spaudimą, pasireiškusį jos neteisėtu sulaikymu, kardomojo kalinimo (suėmimo) inicijavimu, laikymu laisvės atėmimo vietoje nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos, tyrimą atlikusių pareigūnų provokavimu ją duoti kitus asmenis kaltinančius parodymus ir pan. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti šių teiginių realumo.

10.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimą dėl Er. N. kardomojo kalinimo (suėmimo) priėmė ne prokuroras, o teisėjas, o pats tokios kardomojo poveikio priemonės skyrimo inicijavimas pagal bylos aplinkybes negali būti vertinamas kaip psichinė prievarta. Tai, kad Er. N. buvo konvojuojama į apklausas policijos pareigūnų, tyrusių bylą, kad šie jos suėmimo metu buvo atvykę ir galimai ją įkalbinėjo duoti parodymus prieš kitus grupės narius, taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad prieš ją buvo panaudota psichinė prievarta. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją Er. N. niekaip neužsiminė, kad yra verčiama duoti parodymus. Apeliacinės instancijos teismas detaliai patikrino gynybos teiginius dėl prievarta išgautų jos parodymų, bet tokių faktų nenustatė. Antai šios instancijos teismas pažymėjo, kad Er. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama ne vieną kartą, taip pat ir kai jau buvo paleista iš suėmimo, tačiau nė viename apklausos protokole jokių pastabų dėl neteisėto poveikio neužfiksuota; apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, kad ankstesnius parodymus davė laisva valia, gerai apgalvojusi, nei psichologinis, nei fizinis spaudimas jai nebuvo daromas; praėjus daugiau kaip metams nuo pirminių apklausų, dalyvaujant jau jos pačios pasirinktam gynėjui (2013 m. birželio 18 d., 2013 m. liepos 18 d.), Er. N. nurodė, kad visiškai patvirtina ankstesnius prokuratūroje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus; versija dėl neteisėto poveikio buvo išsakyta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad teismai, kurie savo išvadose vienaip ar kitaip rėmėsi Er. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įrodymų leistinumo reikalavimo nepažeidė.

11. Nuteistojo R. J. kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. J. kaltumo yra paremtos išimtinai tik slaptų tyrimo veiksmų (slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei slaptų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės) metu gautais ir užfiksuotais duomenimis, nors šie duomenys, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti patikimų ir vienareikšmių išvadų dėl R. J. nusikalstamų veiksmų; kitų nuteistųjų parodymai paneigia R. J. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką; apeliacinės instancijos teismo išvados dėl R. J. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai, iš nekaltumo prezumpcijos išplaukiančiam abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principui (lot. in dubio pro reo). Nuteistojo R. J. kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su jam priskirtu organizatoriaus vaidmeniu, argumentuojama, kad teismo nustatyti jo veiksmai atitinka padėjėjo požymius. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

11.1. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, juos turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o dėl to kilus pagrįstoms abejonėms, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį šios abejonės ir įvairūs dviprasmiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus dėl R. J. dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, pažeidė minėtas nuostatas.

11.2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus, kuriais R. J. grindžiamas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, įvertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kuriais grindžiami šie kaltinimai, nėra pakankami dalyvavimui nusikalstamose veikose konstatuoti ir kad byloje nėra duomenų, paneigiančių kaltinamojo versiją, pagal kurią jis tik bendravo su byloje nuteistais E. N. ir D. D. ir pastarojo prašymu atliko tam tikrus veiksmus, bet apie metamfetaminą nieko nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas prokurorės apeliacinio skundo argumentams, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl R. J. dalyvavimo metamfetamino kontrabandoje vertino neišsamiai ir vienpusiškai, visiškai neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl užfiksuotų nuteistųjų konkrečių veiksmų ir pokalbių, kurie paneigia R. J. parodymus ir atskleidžia visai kitus nustatytų jo kontaktų tikslus.

11.3. Apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertino ir aptarė slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų slaptų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolų duomenis apie R. J. vaidmenį vykdant 39,764 kg miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, kontrabandą į Švedijos Karalystę ir tokios analizės pagrindu konstatavo, kad kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį jam yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai nurodyti R. J. atliktų nusikalstamų veiksmų turinys, vietos, laikas, šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, padarytų išvadų motyvai, kaip to reikalaujama pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį. Nedėstant visų byloje užfiksuotų R. J. ir kitų nuteistų asmenų pokalbių detalių, atliktų veiksmų turinio, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados pasižymi išsamumu ir logiškumu. Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. J. susitikinėjo su organizuotos grupės nariais E. N., D. D., A. Š. ir derino klausimus, susijusius su psichotropinių medžiagų gabenimu į Švedijos Karalystę. 2012 m. kovo 8 d. E. N. ir R. J. susitikimų, vykusių Kauno mieste, metu E. N., gavęs iš D. B. jo atsiųstą abonentinį numerį, skirtą psichotropinių medžiagų kontrabandos vykdymui derinti, perdavė jį R. J., kad šis numerį perduotų psichotropinių medžiagų kontrabandos tiesioginiam vykdytojui kurjeriui S. E., aptarė vietas Švedijos Karalystėje, kur psichotropinės medžiagos galėtų būti perduotos D. B. Susitikimo, vykusio Elektrėnuose 2012 m. kovo 9 d., metu R. J. perdavė E. N. „Statoil“ žemėlapių knygelę, kurioje buvo pažymėta kurjerio S. E. ir D. B. susitikimo vieta Švedijos Karalystėje, slapyvardį, kuriuo D. B. turės prisistatyti, taip pat nurodė mobiliojo ryšio abonentinį numerį, kuriuo naudosis kurjeris S. E., krovininį automobilį, kuriuo bus vykdomas metamfetamino gabenimas, ir kitą informaciją. Vykdydamas susitarimą, S. E. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno R. J. ir D. D. per nenustatytus asmenis perduotus E. N. ir D. B. supakuotus 39,764 kg miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, ir 2012 m. kovo 10 d. atgabeno juos keltu į Švedijos Karalystę. Susitikimo, vykusio Kaune 2012 m. kovo 10 d., metu E. N., R. J., D. D. suderino naują D. B. ir kurjerio S. E. susitikimo ir metamfetamino perdavimo Švedijos Karalystėje datą ir laiką, šią informaciją E. N. SMS žinutėmis perdavė D. B., o pastarasis šią informaciją perdavė S. E. 2012 m. kovo 11 d. minėtos medžiagos nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku buvo perduotos D. B.

11.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai pagrindžia R. J. bendrininkavimą labai didelio kiekio metamfetamino kontrabandoje ir paneigia jo kasacinio skundo teiginius dėl neteisingai nustatyto jo vaidmens (organizatoriaus) šioje nusikalstamoje veikoje. BK 24 straipsnio 4 dalyje organizatorius apibrėžtas kaip asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Iš byloje nustatytų ir R. J. inkriminuotų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad tiesioginis kontrabandos į Švedijos Karalystę vykdytojas (metamfetamino gabentojas) buvo šioje byloje nuteistas S. E., o R. J. kartu su E. N. ir D. D. rūpinosi šios nusikalstamos veikos vykdymo organizaciniais klausimais, t. y. ryšio su gabentoju palaikymu, psichotropinių medžiagų perdavimo vietos parinkimu, kurjerio ir metamfetamino perėmėjo D. B. susitikimo organizavimu. Tokie veiksmai atitinka kito organizuotos grupės nario veiklos koordinavimo požymius, taigi apeliacinės instancijos teismas, įvardijęs R. J. (kartu su E. N. ir D. D.) nusikalstamos veikos organizatoriumi, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl nuosprendžių surašymo

12. Nuteistosios Er. N. gynėjas argumentuoja esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 307 straipsnio 2 dalies pažeidimus netinkamai surašius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius, neišdėsčius nuosprendžio nustatomosios dalies, palikus neaiškumų, už kokias nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinėmis medžiagomis, ir kokių įrodymų pagrindu nuteista Er. N., taip pažeidus teisę į gynybą. Šie argumentai nepagrįsti.

13. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. BPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas asmuo dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-242-495/2019 ir kt).??? ???Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai atitinka šiuos reikalavimus.

14. Pirmosios instancijos teismas atskirai išdėstė kaltinimo turinį kiekvienam kaltinamajam, tarp jų ir Er. N. Nekartojant visų kaltinimo detalių, susisijusių su kitų asmenų atliktais veiksmais, Er. N. buvo kaltinama dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo, disponavusio labai dideliais metamfetamino kiekiais ir vykdžiusio šios psichotropinės medžiagos kontrabandą, veikloje (BK 249 straipsnio 1 dalis), taip pat ir konkrečiais veiksmais, atliktais laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. 19.40 val. iki 2011 m. lapkričio 10 d. 18.00 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininkais pakuojant 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, į lagaminą su įrengta slėptuve tam, kad ši medžiaga būtų kurjerio gabenama į Švedijos Karalystę (BK 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagal šį kaltinimą nenustatė tik visų būtinų teisinių nusikalstamo susivienijimo požymių, todėl Er. N. dėl šios kaltinimo dalies išteisino. Kita vertus, visą kitą faktinę šio kaltinimo dalį dėl disponavimo labai dideliu kiekiu metamfetamino ir jo kontrabandos teismas pripažino įrodyta. Konstatuota ir tai, kad Er. N. (kaip ir kiti kaltinamieji) veikė kaip organizuotos grupės dalyvė ir kad bylos įrodymai patvirtina jos kaltumą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio p. 76). Teismo nuosprendyje taip pat išskirtas specialus skyrius „Dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos į Švedijos Karalystę (A. S. sulaikymas Danijos Karalystėje)“, kuriame detaliai nustatyti visi Er. N. inkriminuoti veiksmai ir juos pagrindžiantys įrodymai (nuosprendžio p. 119–122). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies visiškai aišku, dėl kurios nusikalstamos veikos Er. N. išteisinta ir už kurias nusikalstamas veikas nuteista.

15. Er. N. kaltumą dėl jai inkriminuotų veiksmų būnant organizuotos grupės dalyve ir pakuojant į lagaminą su įrengta slėptuve metamfetaminą tam, kad ši medžiaga būtų kurjerio gabenama į Švedijos Karalystę, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, jis nuosprendyje detaliai išdėstė ir faktines šios nusikalstamos veikos aplinkybes, ir įrodymus, kurie patvirtina konkrečius Er. N. nusikalstamus veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (106 punktas) visos disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos faktinės aplinkybės, inkriminuotos visiems organizuotos grupės nariams, išdėstytos iš naujo. Tai, kad Er. N. inkriminuotų aplinkybių aprašymas persipina su kitų bendrininkų veiksmais, paaiškinama nagrinėjamos bylos specifika, tačiau nėra pagrindas konstatuoti, kad nuosprendžiai surašyti neaiškiai, pažeidžiant nuteistosios teisę į gynybą ir kitas procesines teises.

Dėl organizuotos grupės

16. Nuteistosios Er. N. gynėjo kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino Er. N. organizuotos grupės dalyve, pabrėžiamas trumpalaikis ir pagalbinis jos nusikalstamų veiksmų pobūdis. Šie argumentai nepagrįsti.

17. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nustatant organizuotos grupės požymius atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan.??? ??? (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, nes organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020 ir kt.).??? Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014). Kita vertus, teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus. Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išteisinęs visus kaltinamuosius dėl kaltinimo nusikalstamu susivienijimu (BK 249 straipsnis), konstatavo, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos pripažintinos padarytomis veikiant žemesnio organizuotumo grupe, kuri atitinka organizuotos grupės požymius. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs tokius organizuotos grupės požymius kaip susitarimai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pastovus bendravimas telekomunikacijų tinklais ir tiesiogiai, pasiskirstymas užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus, visų šių aplinkybių suvokimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje organizuotos grupės požymiai nustatyti bendrai nusikalstamų veikų dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios Er. N. apeliacinio skundo argumentus, detaliai aprašė visus bylos duomenis, susijusius su jos vaidmeniu atliekant nusikalstamas veikas, ir šiuo pagrindu konstatavo, kad Er. N., nors detaliai ir nebuvo informuojama, bendrais bruožais žinojo ne tik apie savo tuometinio sugyventinio E. N., bet ir apie jo bendrininkų nusikalstamą veiklą; ji negalėjo nesuvokti veikianti bendrai su kitais grupuotės nariais; tai patvirtina tiek jos pačios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek užfiksuoti N. gyvenamojoje vietoje vykę jų pokalbiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti tokios teismo išvados. Iš tiesų, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Er. N. ne tik 2011 m. lapkričio 10 d. kartu su E. N. ir D. B. tiesiogiai dalyvavo pakuojant metamfetaminą į lagaminą su įrengta slėptuve, bet ir vykdė įvairius vieno aktyviausių organizuotos grupės dalyvių E. N. nurodymus, susijusius su vykdoma nusikalstama veikla, pvz., siuntė žinutes kurjeriui A. S., aptarinėjo su E. N. atsargumo priemones (kad reikia iš gyvenamosios vietos išvežti metamfetaminui pakuoti naudotas priemones, išvalyti butą bei automobilį, pasikeisti telefonų abonentinius numerius) ir pan.

Dėl kaltinimo keitimo

19. Nuteistosios Er. N. gynėjo kasaciniame skunde argumentuojama

20. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

21. Iš pacituotų normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimus kaltinimo keitimus praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti.

22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jokių naujų, nuteistajai Er. N. ir jos gynėjui anksčiau nežinomų, faktinių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis (metamfetaminu), nenustatyta, nusikalstamų veikų kvalifikavimas nepakeistas. Iš esmės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos visos įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės dėl visų nuteistųjų ir pateikta jų teisinė kvalifikacija. Er. N. inkriminuotų faktinių aplinkybių turinys ir jų kvalifikavimas iš esmės nesiskiria nuo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

23. Kaip minėta, dalyvavimo organizuotoje grupėje (vietoj nusikalstamo susivienijimo) aplinkybė nuteistajai Er. N. buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Šios aplinkybės konstatavimą nuteistoji apskundė apeliacine tvarka teigdama, kad teismas tinkamai nepagrindė ir neatskleidė konkrečių jos bendrininkavimo subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas Er. N. nusikalstamas veikas kaip padarytas veikiant organizuota grupe, jokio procesinio netikėtumo, apie kurį būtų privalėjęs iš anksto pranešti, neįtvirtino.

24. Kasacinio skundo teiginiai, kad Er. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įgavo tęstinį pobūdį ir taip teismas pažeidė jos teisę į gynybą, yra deklaratyvūs. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, tęstinumo požymius, atitinkamai perkvalifikavo tik E. N., D. D. ir D. B. veiksmus, tai lėmė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sumažėjimą. Tačiau Er. N. nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies idealiąją sutaptį nepasikeitė. Taigi tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų Er. N. nusikalstamos veikos kvalifikuotos vienodai.

25. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai, kad teismas pašalino iš kaltinimo pagal BK 216 straipsnį dalį sandorių ir atitinkamai susiaurino šios nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, nelaikytina BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytos tvarkos pažeidimu. Šį kaltinimo siaurinimą apeliacinės instancijos teismas atliko iš dalies pripažindamas E. N. ir Er. N. apeliacinių skundų, kuriuose jie ginčijo BK 216 straipsnio taikymą, pagrįstumą. Pvz., E. N. apeliaciniame skunde buvo nurodytas teismų praktikoje pripažįstamas argumentas, jog vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal BK 216 straipsnį, jeigu nenustatyti ir neįrodyti visi būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad ne visomis E. N. ir Er. N. inkriminuotomis finansinėmis operacijomis buvo siekiama nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, todėl pašalino iš kaltinimo pagal BK 216 straipsnį kai kuriuos sandorius, neatitinkančius šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi ir šiuo atveju kasaciniame skunde esantys teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimo iš esmės yra deklaratyvūs.

26. Priešingai nei teigiama Er. N. gynėjo kasaciniame skunde, tai, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje panaudojo argumentą, pagrįstą apeliacinės instancijos teismo posėdyje gauta informacija, nelaikytina kaltinimo keitimu ir teisės į gynybą pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas BK 216 straipsnio taikymo pagrįstumą, paminėjo, kad jau 2010 metais kriminalinės žvalgybos pareigūnai turėjo informacijos, kad E. N. galimai organizuoja ir vykdo narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabandą tarptautiniu mastu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši informacija buvo teismo išreikalauta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, aiškinantis, ar buvo teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo (94 t., b. l. 132–134). Teisėjų kolegijos pirmininkas viešai paskelbė gautų išslaptintų dokumentų turinį (95 t., b. l. 32), taigi su minėtais duomenimis proceso dalyviai buvo supažindinti. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad nuoroda į šiuos duomenis motyvuojant teismo išvadas pažeidė nuteistosios Er. N. teisę į gynybą.

Dėl BK 216, 189(1) straipsnių taikymo ir turto konfiskavimo

27. Nuteistojo E. N. ir nuteistosios Er. N. gynėjo kasaciniuose skunduose BK 216 straipsnio taikymas ginčijamas dviem aspektais: pirma, kasatorių teigimu, byloje nenustatyta ir įrodymais nepagrįsta nusikalstama turto, t. y. pinigų, kurie panaudoti įsigyjant automobilį ir atliekant mokėjimą pagal preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, kilmė; antra, neįrodyta, kad Er. N., tiesiogiai atlikusi finansines operacijas su pinigais, gautais iš E. N., žinojo apie šių pinigų nusikalstamą kilmę. Šie argumentai nepagrįsti.

27.1. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 216 straipsnio redakciją (2004 m. sausio 29 d.) už šią nusikalstamą veiką atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais arba jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje arba melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą nustatymas nacionalinėje baudžiamojoje teisėje ir jos taikymas siejami su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo, 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

27.2. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal šį BK straipsnį. Pabrėžiama ir tai, nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017). Kartu pasakytina tai, kad nusikalstamos turto kilmės įrodytumo klausimas tokio pobūdžio bylose yra teisiškai sudėtingas, šiai problemai skirtas atskiras dėmesys tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje.

27.3. Pažymėtina, kad 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosprendžiui už pinigų plovimą priimti nereikalaujama, kad būtų tiksliai nurodyta, iš kokio pirminio nusikaltimo įgytas turtas. Nors Lietuvos Respublika minėtą konvenciją ratifikavo (2020 m. sausio 28 d. įstatymas Nr. XIII-2806) su išlyga, kad nelaiko savęs įsipareigojusia pagal Konvencijos 9 straipsnio 6 dalį, tai nereiškia, kad minėta nuostata nėra aktuali formuojant Lietuvos teismų praktiką taikant BK 216 straipsnį. Pažymėtina, kad įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projekto aiškinamajame rašte (reg. data 2019 m. lapkričio 13 d., Nr. XIIIP-4177) nurodyta, kad minėta išlyga siekiama, kad būtų užtikrintas teismų nepriklausomumo principas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

27.4. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulėje nurodyta, kad tam, kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, kartu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus (12 įtrauka); kiekvienu atveju svarstant, ar turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos ir ar asmuo apie tai žinojo, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad turto vertė yra neproporcinga teisėtoms kaltinamo asmens pajamoms ir kad nusikalstama veikla bei turto įgijimas įvyko tuo pat metu (13 įtrauka). Šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veiklos, iš kurios buvo gautas turtas, nebūtų būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo (a punktas); kad apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo būtų galima priimti, kai nustatyta, kad turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos, nebūtinai nustatant visus su ta nusikalstama veikla susijusius faktinius elementus arba visas aplinkybes, įskaitant ją vykdžiusio asmens tapatybę.

27.5. Iš to darytina išvada, kad teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas vertinamo turto ryšys su byloje nuteistų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Teismai, įgyvendinami šią diskreciją, atsižvelgia tiek į byloje nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek į visas kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie tokio turto kilmę. Šia prasme nuteistų asmenų ar su jais susijusių vertinamo turto valdytojų nesugebėjimas pagrįsti teisėtą turto kilmę, ypač bylose, kuriose atskleista organizuoto nusikalstamumo veikla, laikytina svarbia įrodomąją reikšmę turinčia aplinkybe, kuria teismas gali motyvuoti išvadą dėl nusikalstamos turto kilmės. Teismų vadovavimasis tokia įrodinėjimo nuostata pinigų plovimo bylose EŽTT praktikoje nelaikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (pvz., 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zschüschen prieš Belgiją, peticijos Nr. 23572/07; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sofia prieš San Mariną, peticijos Nr. 38977/15).

27.6. Nagrinėjamoje byloje, nors ir nenustatyta konkrečių psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybių ir tiesioginių nusikalstamų veikų sąsajų su pinigais, kuriais buvo mokama pagal minėtus sandorius, teismai turėjo pakankamai duomenų išvadai apie šių pinigų nusikalstamą kilmę. Pirma, tiek E. N., tiek Er. N. nagrinėjamoje byloje pripažinti kaltais dėl disponavimo labai dideliu kiekiu amfetamino ir jo kontrabandos, o tai natūraliai reiškia ir didelių finansinių išteklių poreikį tokioms medžiagoms ir jų gabenimo priemonėms įgyti, kurjerių kelionių išlaidoms apmokėti ir pan.; antra, byloje nustatyta, kad E. N. niekur nedirbo ir jokių legalių pajamų neturėjo, nors disponavo nemažomis pinigų sumomis, nuomojosi butą, lankėsi sporto klubuose, finansiškai rėmė savo giminaičius; trečia, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu pripažintais sandoriais buvo bandoma nuslėpti tikruosius perkamo turto įgijėjus, todėl sandoriai sudaryti kito asmens vardu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nusikalstama panaudotų pinigų kilmė byloje nustatyta, o ne preziumuota. Minėtus mokėjimus tiesiogiai atliko Er. N., ji pinigus gavo iš E. N., apie pastarojo nusikalstamą veiklą, susijusią su stambia psichotropinių medžiagų kontrabanda, ji ne tik žinojo, bet ir pati prie tokios veiklos prisidėjo. Taigi nekelia abejonių ir tai, kad ne tik E. N., bet ir Er. N. suvokė nusikalstamą šių pinigų kilmę ir kad vienas iš šių sandorių sudarymo tikslų buvo pinigų legalizavimas.

28. Nuteistojo E. N. kasaciniame skunde BK 189(1) straipsnio taikymas ginčijamas tuo, kad teismai, netinkamai įvertinę įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad jo gyvenamojoje vietoje esančiame seife rasta 433 500 Lt (125 550,28 Eur) grynųjų pinigų suma priklausė jam; kad ji negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis; kad ši pinigų suma buvo įgyta po šio BK straipsnio įsiteisėjimo, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. Šie teiginiai atmestini.

28.1. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189(1) straipsnyje, dalykas yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinta kaip viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti korupcinių, turtinių, ekonominių, finansinių ir kitų savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas, mažinti jų paplitimą ir valstybei bei visuomenei daromą žalą. Nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, kai yra pagrindas manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-75/2014).

28.2. Taikant šią BK normą, teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo, o vien tik jo nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas pagrindas kaltumui nustatyti. Darant išvadą dėl kaltinamojo galimybės įgyti turimą turtą teisėtomis pajamomis, vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016, 2K-87-719/2019).

28.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2017 m. kovo 15 d. nutarimu pripažinęs, kad neteisėto praturtėjimo norma neprieštarauja Konstitucijai, tarp kitų argumentų nurodė ir tai, kad EŽTT yra konstatavęs, jog tiek teisė į nekaltumo prezumpciją, tiek iš jos kylantis imperatyvas, kad įrodinėjimo našta tenka kaltintojui, nėra absoliutūs; Konvencijoje savaime nėra draudžiamos fakto ir teisės prezumpcijos, veikiančios kiekvienoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje, tačiau valstybės visais atvejais privalo nustatyti pagrįstas tokių prezumpcijų ribas, atsižvelgdamos į sprendžiamo klausimo svarbą ir veiksmingai užtikrindamos asmens teisę į gynybą (1988 m. spalio 7 d. sprendimo byloje Salabiaku prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10519/83, 28 punktas, 2010 m. kovo 18 d. sprendimo byloje Krumpholz prieš Austriją, peticijos Nr. 13201/05, 34 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl neteisėto praturtėjimo požymių įrodytumo taip pat remiamasi šiam klausimui aktualiais EŽTT sprendimais, kuriuose buvo pasisakyta dėl reikalavimų turto neteisėtai kilmei nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020). Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“ (angl. beyond reasonable doubt). Esant duomenų apie minėtą nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Iš to darytina išvada, kad nustatyti faktai apie kaltinamojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų nusikalstamą veiklą, suponuojančią galimybę gauti iš to reikšmingas pajamas, laikytini duomenimis, kuriais (kartu su kitais bylos duomenimis) neteisėto praturtėjimo baudžiamojoje byloje gali būti grindžiama kaltinamojo turimo turto neteisėta kilmė.

28.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, šioje byloje konstatavę, kad E. N. gyvenamojoje vietoje rasta 433 500 Lt (125 550,28 Eur) grynųjų pinigų suma negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis, nuteistojo nekaltumo prezumpcijos ir jo kaltumo įrodinėjimo nuostatų nepažeidė. Pirma, minėta pinigų suma buvo rasta atliekant tyrimą dėl tęstinės organizuotos nusikalstamos veiklos vykdant didelio masto psichotropinių medžiagų kontrabandą, o E. N. dalyvavimas šioje nusikalstamoje veikloje įrodytas ir jis už tai nuteistas. Antra, jokių patikimų duomenų apie E. N. teisėtas pajamas, iš kurių galėtų būti sukaupta tokia suma, nenustatyta. Trečia, teismai išnagrinėjo ir išsamiai patikrino E. N. versiją, pagal kurią rasti pinigai priklausė ne jam, o jo broliui ir draugei Er. N., kuri neva turėjo pakankamai teisėtų pajamų savo turto daliai įgyti, tačiau motyvuotai šią versiją atmetė. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertinta buvo ir nepriklausomo specialisto išvada dėl E. N. ir Er. N. namų ūkio finansinės veiklos, tačiau ji buvo atmesta kaip neatitinkanti objektyvių bylos duomenų ir nepagrindžianti galimybių sukaupti minėtą pinigų sumą teisėtomis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas pagal paduoto apeliacinio skundo argumentus detaliai išnagrinėjo minėtą nuteistojo versiją ir pateikė išsamius motyvus, kodėl ją atmeta. Pažymėtina ir tai, kad teismai, remdamiesi byloje nustatytų aplinkybių visuma, konstatavo, jog minėti pinigai gauti iš nusikalstamos veiklos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Atsižvelgiant į byloje nustatytos E. N. vykdytos nusikalstamos veiklos pobūdį, mastą ir organizuotumo lygį, teisėtų pajamų nebuvimą ir nesugebėjimą pagrįsti teisėtą rastų pinigų kilmę, toks teismų konstatavimas nesikerta su nekaltumo prezumpcijos principu ir neteisėtos turto kilmės įrodinėjimo baudžiamosiose bylose standartais.

28.5. Pagrįstai konstatuota ir tai, kad minėta pinigų suma įgyta jau galiojant BK 189(1) straipsniui, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigai E. N. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 2012 m. kovo 12 d., t. y. praėjus metams ir trims mėnesiams nuo neteisėto praturtėjimo normos (BK189(1) straipsnis) įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogišką apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingai nustatyto pinigų įgijimo laiko, jį atmetė kaip nepagrįstą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistoji Er. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad E. N. didesnėmis pinigų sumomis ėmė disponuoti 2010 metais ir kad kratos metu rasti grynieji pinigai buvo skirti butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkti, o sprendimas pirkti butą buvo priimtas tik 2011 metų viduryje. Taigi teismai nenustatė faktinio pagrindo išvadai, kad kratos metu N. gyvenamojoje vietoje rasta pinigų suma būtų sukaupta dar iki baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsiteisėjimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

29. Nagrinėjamoje byloje pripažinus E. N. kaltu pagal BK 189(1) ir 216 straipsnius, konfiskuoti jo gyvenamojoje vietoje rasti jam priklausantys pinigai, t. y. 433 500 Lt (125 550,28 Eur), ir jo pinigais įgytas automobilis „BMW X3“. Teismai nenurodė konkrečios BK normos, kurios pagrindu taikė minėto turto konfiskavimą. Kita vertus, šis procesinis trūkumas šiuo atveju nėra esminis ir nelemia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72(3) straipsnį kaltininkui gali būti taikomas ir išplėstinis turto konfiskavimas, t. y. turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Konstatavus, kad teismai pagrįstai nustatė, jog E. N. gyvenamojoje vietoje rasti jam priklausantys pinigai, t. y. (433 500 Lt (125 550,28 Eur), ir įgytas automobilis „BMW X3“, yra nusikalstamos veiklos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, rezultatas, taip pat atsižvelgus į teismų nustatytas neteisėto praturtėjimo (BK 189(1) straipsnis) ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis) aplinkybes, šio turto konfiskavimas pripažintinas atitinkančiu minėtų baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus.

Dėl paskirtų bausmių

30. Nuteistieji E. N. ir R. J. skundžia jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius, tai argumentuoja tuo, kad teismai tik formaliai atsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. R. J. teigimu, nebuvo atsižvelgta ir į antraeilį jo vaidmenį organizuotos grupės veikloje. Šie argumentai nepagrįsti.

31. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nustatė pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti atskiriems nuteistiesiems švelnesnes bausmes, nei nustatytos atskirų BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose. Tokį vertinimą pirmiausia lėmė teismų išvada dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso ir ilgą laiką kaltinamiesiems taikyto suėmimo. Pripažinta ir tai, kad nors valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas vyktų kuo greičiau, vis dėlto tos priemonės nebuvo pakankamos. 

32. Nustatytas pagrindas taikyti nuteistajam R. J. BK 54 straipsnio 3 dalį lėmė tai, kad jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams (minimali sankcijoje nustatyta bausmė yra dešimt metų laisvės atėmimo). Būtent ši bausmė lėmė ir galutinės subendrintos bausmės dydį. Skirdamas tokią bausmę R. J. teismas atsižvelgė į trumpesnį jo dalyvavimo organizuotos grupės daromose nusikalstamose veikose laiką, taip pat į tai, kad jis turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, dėl kurių darbingas tik iš dalies (50 proc.). Kita vertus, atsižvelgta ir į tai, kad jo vaidmuo faktiškai atitiko nusikalstamų veikų organizatoriaus požymius, o bendras metamfetamino, kuriuo R. J. su kitais organizuotos grupės nariais neteisėtai disponavo, kiekis daugiau kaip keturiasdešimt kartų viršijo labai didelio kiekio ribą; praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas išnykęs; nagrinėjamoje byloje dar yra nuteistas už du nesunkius nusikaltimus. Iš viso to matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su R. J. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šiam nuteistajam buvo paskirta įstatymo reikalavimų neatitinkanti bausmė.

33. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs E. N. veiksmus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, į dviejų tęstinių nusikaltimų, nurodytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, idealiąją sutaptį, konstatavo, kad, įvertinus visas bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes, įskaitant pernelyg ilgą proceso trukmę, bausmės tikslai E. N. bus pasiekti skiriant jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį minimalią sankcijoje nustatytą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę (pagal kitus BK straipsnius paskirtos bausmės tik nežymiai prisidėjo prie galutinės subendrintos bausmės dydžio, t. y. laisvės atėmimo dešimčiai metų šešiems mėnesiams). Apsispręsdamas netaikyti E. N. BK 54 straipsnio 3 dalies ir skirti jam bausmę pagal sankcijos ribas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. N. vaidmuo faktiškai atitiko organizatoriaus požymius; bendras metamfetamino, kuriuo E. N. su kitais organizuotos grupės nariais neteisėtai disponavo, kiekis daugiau kaip du šimtus kartų viršijo labai didelio kiekio ribą; praeityje jis ne kartą buvo nusikaltęs, taip pat ir užsienio valstybėje; nagrinėjamoje byloje yra nuteistas ne tik už nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, bet ir už sunkų ir apysunkį nusikaltimus finansų sistemai, apysunkį turtinį nusikaltimą.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, tačiau tai nereiškia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas visada yra tinkama priemonė šiai problemai išspręsti.

35. Pažymėtina ir tai, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, apsispręsdamas netaikyti E. N. BK 54 straipsnio 3 dalies, išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su E. N. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir jo asmenybe, tiek su pernelyg ilga proceso trukme, todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šiam nuteistajam buvo paskirta įstatymo reikalavimų neatitinkanti bausmė. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, tokio pagrindo nepagrindžia ir kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo sutuoktinės sveikatos problemų ir jai reikalingos priežiūros.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagal byloje paduotus kasacinius skundus pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

37. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. balandžio 1 d., Nr. (12.32Mr) PT-2372). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam E. N. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, todėl iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 121,50 Eur suma.

38. Pažymėtina, kad byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. N. ir kitų kasatorių paduotus kasacinius skundus. E. N. prašė paskirti jam gynėją. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad E. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 375 straipsnio 1 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu E. N. buvo parinktas gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas, kuris atstovavo nuteistojo interesus nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. N. atmestinas.??? ???

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų R. J., E. N. ir nuteistosios Er. N. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                        Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

                                        Olegas Fedosiukas