Civilinė byla Nr. e2VP-6358-451/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19330-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. vasario 9d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos išieškotojos AS „BIGBANK“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, skolininkė K. V., ir S. V..
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja (išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų. Šį reikalavimą išieškotoja reiškia antstolės 2017 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S17-3627 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagrindu.
Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9068-451/2016 dėl 3249,60 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojai. Antstolė nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anstolė 2017 m. sausio 19 d. turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį.
Pareiškimas tenkinamas.
Dėl pareiškimo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-731-230/2016; 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-480/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-112/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. vykdomasis raštas Nr. e2-9068-451/2016 dėl 3249,6 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, antstolės 2017 m. sausio 19 d patvarkymo Nr. S17-3627 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, pagrindu, pareiškė pareiškimą dėl skolininkės turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.
Antstolės patvarkyme dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nurodoma, kad nekilnojamojo turto, transporto priemonių skolininkė neturi, lėšų skolininkės sąskaitose nėra, skolininkė dirba, tačiau jos tikslus darbo užmokestis nežinomas, kadangi ji įsidarbino tik 2016-12-23, už laikotarpį nuo 2016-12-23 iki 2016-12-31 jai išmokėtas darbo užmokestis lygus 4,08 Eur. Skolininkė 2013 m. birželio 15 d. sudarė santuoką su S. V., kuris, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Enerstenos gamyba“. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta.
Dėl išieškojimo iš skolininkės ir jo sutuoktinio turimo turto
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. įskaitant pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Kaip matyti iš antstolės vykdomojoje byloje nustatytų duomenų, skolininkės sąskaitoje piniginių lėšų nėra, nekilnojamojo turto, transporto priemonių skolininkė neturi, ji ką tik įsidarbino, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį, išieškoma skola yra didelė. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ir konstatavus, kad skolininkė turto neturi, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininkės turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.
Antstolė nustatė, kad skolininkė 2013 m. birželio 15 d. sudarė santuoką su S. V., kuris VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas UAB „duomenys neskelbtini“. Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininkės ir jo sutuoktinio nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo; kaip nustatė antstolė, jiedu nėra sudarę vedybinės sutarties. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą; iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).
Dėl skolininkės ir jos sutuoktinio bendro turto arešto
Pažymėtina, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straispnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).
Antstolė 2017 m. sausio 19 d. turto arešto aktu Nr. S16-55777 areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį, gaunamą UAB „(duomenys neskebtini)“. Vadinasi įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Sutuoktiniai yra tokio amžiaus, kad tikėtina, nepilnamečių vaikų neturi.
Skolininkei neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad išieškotoja taip pat prašė nustatyti, jog skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio visų pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų. Tačiau šis prašymas nėra konkretus, teismui nėra pateikta duomenų apie tokias pajamas ar išmokas, todėl teismas negali įvertinti šio prašymo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ši prašymo dalis netenkintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkei K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis S. V. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 304148145).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Jakštienė