Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-465-491/2014

Proceso Nr. 4-08-3-02187-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 1200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams už tai, kad 2014-08-10 9.58 val. (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikant ATPK 301 str. nuostatas sušvelninti jam paskirtą nuobaudą netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba sutrumpinti šios nuobaudos terminą. Dėsto įvykio aplinkybes, nurodo, jog visiškai sutinka su padarytu pažeidimu ir apylinkės teismo nustatytomis jo atsakomybę lengvinančia bei sunkinančia aplinkybėmis, tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvis neskirti ar skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai patvirtina aplinkybės, jog dirba autoservise, darbdavio nurodymu pats atsiveža darbui reikalingas medžiagas ir priemones, dirbdamas privalo perstatyti remontuojamus automobilius, todėl vairuotojo pažymėjimas yra būtinas atliekant tiesiogines darbines funkcijas. Papildomai pažymi, jog su šeima turi daug kreditinių įsipareigojimų, o netekus teisės vairuoti transporto priemones gautų mažiau pajamų, dėl ko sunkiai įvykdytų ir prisiimtus įsipareigojimus. Pažeidėjas nurodo, kad supratęs, jog vairuodamas transporto priemonė būdamas prieš tai vartojęs alkoholio elgėsi neatsakingai, išklausė specialių kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, yra pasiryžęs mažinti alkoholio vartojimą ateityje, o transporto priemones vairuoti tik visiškai įsitikinęs, jog yra blaivus. Papildomai nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda nėra proporcinga, juo labiau kad jam buvo paskirta pakankamai didelė bauda, kurią jau sumokėjo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro – laikinai einantis viršininko pareigas E. K. nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimai, mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai, todėl keisti šį apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo. 

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Bylos duomenys rodo, kad Pažeidėjas nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio. Už šį pažeidimą apylinkės teismas skundžiamu nutarimu jam skyrė straipsnio sankcijoje numatytą artimą vidurkiui baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Pažeidėjas apeliaciniu skundu nesutinka tik su jam skirtu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu ir prašo taikyti ATPK 301 str. nuostatas bei jų pagrindu neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šios nuobaudos terminą sumažinti. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimo pažeidimo nėra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl Pažeidėjo kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Esminis klausimas šioje byloje yra tas, ar Pažeidėjui galima taikyti jo prašomo ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei numatytą administracinę nuobaudą, t. y. neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sumažinti šios nuobaudos terminą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei Pažeidėjo apeliacinį skundą sprendžia, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, tikslai gali būti pasiekti Pažeidėjui atėmus teisę vairuoti trumpesniam laikui nei 1 metams. 

ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str. ATPK 301 str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str. gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Iš bylos matyti, kad Pažeidėjas apibūdinamas tik teigiamai, o teisė vairuoti transporto priemones jam iš ties yra reikalinga ne tik vykdant darbines funkcijas. Matyti, kad jis dirba autoservise, darbe yra pareigingas, rodo iniciatyvą, neturi žalingų įpročių, pavestą darbą atlieka laiku ir nepriekaištingai, sutaria su bendradarbiais (18 b. l.). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos vartojimo kredito sutarčių kopijos taip pat rodo, kad tiek Pažeidėjas, tiek jo sutuoktinė turi finansinių įsipareigojimų ir sistemingai privalo atlikti finansinius mokėjimus už suteiktas finansines paslaugas. Pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jis nevengė administracinės atsakomybės ir tiek policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Pažeidėju nustatytas neblaivumas tik labai nežymiai viršijo leistiną ribą, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Pažeidėjas gyvena (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., o jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) k., kas rodo, jog Pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones svarbi ir nuvykimui į darbą bei grįžimui iš jo. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad 1 metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas Pažeidėjui šiuo atveju yra ir neproporcingas, ir neadekvatus jo padarytam pažeidimui, asmenybei, o taip pat jo šeiminei, finansinei ir darbinei padėčiai. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išviso neskirti Pažeidėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad Pažeidėjas yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis 2003 m. yra padaręs analogišką pažeidimą, t. y. vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, kas rodo, jog Pažeidėjas turėtų atsakingiau ir įdėmiau vertinti savo elgesį vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Atsižvelgiant į visa tai, daroma išvada, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, dėl ko Pažeidėjui paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas yra pernelyg ilgas ir neproporcingas.

Todėl apylinkės teismo nutarimas keičiamas ir Pažeidėjui paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas taikant ATPK 301 str. nuostatas mažintinas iki 6 mėnesių. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

2014 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą pakeisti :

P. L., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d., už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą  sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                      Valdas Meidus