Civilinė byla Nr. e2A-242-180/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00001-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA Unex Baltic apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-500-883/2016 pagal ieškovės SIA Unex Baltic ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės vilkas“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės vilkas“ priešieškinį ieškovei SIA Unex Baltic dėl sutarties pripažinimo nesudaryta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA Unex Baltic kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 241 473,88 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2014 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šalys sulygo, kad ieškovė parduos atsakovei 3 000 t sojų rupinių, o pastaroji nurodytą prekę nupirks už 1 980 000 JAV dolerių (1 455 410,10 Eur) ir išsiveš sutartyje nustatytomis sąlygomis. Prekė atsakovei turėjo būti pateikta iki 2014 m. gruodžio 31 d., pagal sutarties 2.5 punktą prieš prekės pakrovimą išvežti atsakovė turėjo pateikti ieškovei veterinarijos leidimą, karantininio importo leidimą ir kitus dokumentus. Po sutarties sudarymo šalys bendravo telefonu, ieškovė ragino atsakovę pateikti sutarties 2.5 punkte nustatytus dokumentus, tačiau pastaroji šio įpareigojimo nevykdė. 2014 m. liepos 11 d. rašte atsakovė išreiškė poziciją apie sutarties negaliojimą ir atsisakė ją vykdyti.
3. Dėl atsakovės sutartinių pareigų nevykdymo ieškovė iš viso patyrė 241 473,88 Eur nuostolių. Ši suma susidarė dėl to, kad norėdama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei ieškovė 2014 m. birželio 12 d. sudarė sutartį su UAB „Daimas“ analogiškos kilmės prekės kiekiui nupirkti, kurį vėliau ketino perduoti atsakovei. Dėl atsakovės atsisakymo vykdyti sutartį, ieškovė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų UAB „Daimas“, pastaroji inicijavo teisminį ginčą, kuris buvo išspręstas taikiai – Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14811-285/2015 patvirtino taikos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „Daimas“ įvykdyti 205 553,11 Eur skolinį įsipareigojimą bei sumokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo metu bendra skolos ir procesinių palūkanų pagal nurodytą taikos sutartį suma sudaro 207 608,65 Eur. Į ieškovės patirtų nuostolių dėl ginčo sutarties nevykdymo sumą įtrauktina ir 30 781,92 Eur netesybų, paskaičiuotinų pagal sutarties 7.1 punktą.
4. Atsakovė UAB „Šiaurės vilkas“ pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti 2014 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį nesudaryta.
5. Atsakovė paaiškino, kad šalims sulygus dėl 3 000 t sojų rupinių pirkimo – pardavimo kainos, reikėjo nedelsiant ją užfiksuoti raštu, nes grūdinės ir ankštinės kultūros bei jų gaminiai yra biržos prekė, kurios kaina staiga gali pakisti. Rašytinė sutarties forma šiuo atveju privaloma pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnį. Ginčo sutarties 9.2 punkte buvo nustatyta, kad šalys pripažįsta sutarties, papildomų susitarimų ir specifikacijų teisinę galią, jei jie pasirašyti ir perduoti elektroniniu ar faksimiliniu ryšiu, vėliau pasikeičiant originalais per 10 kalendorinių dienų. Ši sutarties nuostata patvirtina, kad sutarties pasirašymo terminas šalims turėjo esminę reikšmę, kad atsakovei neužteko akceptuoti ieškovės ofertos – būtina, kad oferentas (ieškovė) sutartį pasirašytų ir atsiųstų ją elektroninių ryšių priemonėmis, šalys taip pat privalėjo apsikeisti ir jų abiejų pasirašytais sutarties originalais.
6. Atsakovei 2014 m. birželio 9 d. pasirašius ieškovės pateiktą sutartį ir persiuntus ją elektroniniu paštu, iš pastarosios daugiau nei mėnesį nebuvo sulaukta jokių sutarties 9.2 punkte nustatytų veiksmų. Per nurodytą laikotarpį vienos tonos sojų rupinių kaina sumažėjo net 75 JAV doleriais, o ginčo prekės kiekio pokytis sudarė 225 000 JAV dolerių. Ieškovės reikalavimas vykdyti sutartį bei pasirašytos sutarties atsiuntimas 2014 m. liepos 14 d. atsakovei buvo netikėti, nes 2014 m. liepos 11 d. raštu atsakovė buvo atšaukusi savo akceptą. Kadangi šalys neįvykdė papildomo rašytinės sandorio formos reikalavimo, ginčo sutartis pripažintina nesudaryta.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – pripažino 2014 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį nesudaryta, priteisė iš ieškovės atsakovei – 391 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 4,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
8. Ginčo išsprendimui teismas taikė CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159, 6.162–6.187, 6.193 straipsnius, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatas.
9. Teismas nustatė, kad šalių susirašinėjimas ketinant sukurti ginčo teisinius santykius prasidėjo 2014 m. kovo 27 d.; 2014 m. birželio 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovei nepasirašytą sutarties tekstą, palikdama galimybę pastarajai pateikti pastabas ir patikslinti sutartį. 2016 m. birželio 9 d. atsakovės vadovas pasirašė ginčo sutartį ir elektroniniu paštu persiuntė ieškovei.
10. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų nustatyta forma. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Ginčo sutarties 9.2 punktu šalys sulygo, kad sutartis turi būti pasirašyta ir perduota elektroniniu ar faksimiliniu ryšiu, vėliau šalims per 10 kalendorinių dienų pasikeičiant sutarties originaliais egzemplioriais. Remdamasis teisiniu reglamentavimu ir paminėta sutarties nuostata, teismas sprendė, kad ginčo sutarties galiojimui nepakako sutarties akceptavimo ir buvo būtina rašytinė sutarties forma. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ginčo sutartis buvo sudaryta pastarajai elektroniniu paštu gavus atsakovės vadovo pasirašytą sutartį.
11. Teismas sprendė, kad byloje pateiktas elektroninis šalių susirašinėjimas taip pat nepatvirtina ginčo sutarties sudarymo fakto. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 10 d. ieškovės vadovas kreipėsi į atsakovės vadovą, nurodydamas, kad po sutarties pasirašymo praėjo daugiau nei mėnuo, tačiau ji (ieškovė) negavo iš atsakovės sutarties 2.5 punkte nustatytų dokumentų; 2014 m. liepos 11 d. atsakyme atsakovė nurodė, kad ji pasirašytą ir antspaudu patvirtintą ginčo sutartį ieškovei elektroniniu paštu išsiuntė 2014 m. birželio 9 d., tačiau iki 2014 m. liepos 11 d. negavo iš pastarosios pasirašytos sutarties, dėl to laikė, kad ginčo sutartis nebuvo sudaryta. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad neturi jų abiejų parašais patvirtintos rašytinės sutarties, kaip tai nustatyta sutarties 9.2 punkte. Ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės dėl šalių suinteresuotumo kuo greičiau patvirtinti sandorį, siekiant apsidrausti nuo galimų nuostolių mažėjant sojų rupinių kainoms biržoje.
12. Nurodytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad ginčo sutarties šalys nebuvo sudariusios, nes ji turėjo formos trūkumų (CK 1.73 str. 3 d., 6.181 str. 3 d.). Nesant sudarytos sutarties, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių, kurie, kaip nurodo ieškovė, atsirado atsakovei nevykdant ginčo sutarties, atlyginimo. Ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 str.).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė – SIA Unex Baltic, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CK 6.305 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, nustato dvi esmines nurodytos sutarties sudarymo sąlygas, t. y. sutarties dalyką ir kainą, dėl kurių sandorio šalims susitarus, pirkimo – pardavimo sutartis laikytina sudaryta. Ginčo sutartimi šalys buvo sulygusios dėl prekės rūšies, kiekio ir kainos. Taigi nagrinėjamu atveju egzistavo abi pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikalingos sąlygos.
2. Konstatavęs, kad sutarties sudarymui buvo būtina apsikeisti pasirašytais sutarties teksto originalais, teismas netinkamai aiškino sutarties turinį, nevertino ir nepasisakė dėl sutarties nuostatų, nustatančių sutarties įsigaliojimą, kurios tarpusavyje konkuruoja ir prieštarauja viena kitai (sutarties 9.2 ir 9.3 p.) bei netinkamai nustatęs tikruosius šalių ketinimus, neatsižvelgė į šalių iki sutarties buvusius santykius bei jų elgesio sąžiningumą po sutarties sudarymo.
3. Atsakovė pripažino, kad sutarties pasirašymo ir jos įsigaliojimo terminas buvo svarbus, nes sojų rupinių rinka yra labai dinamiška ir šios prekės kaina gali staiga mažėti ar padidėti. Atsižvelgiant į tai, 10 dienų sutarties įsigaliojimo laikotarpis grūdinių, ankštinių kultūrų rinkoje yra laikomas labai dideliu. Paprastai šalys sutartą kainą raštu fiksuoja nedelsiant, kai tik susitaria, nes žino, kad ši rinka nėra stabili ir jau kitą dieną toks susitarimas vienai iš šalių gali tapti nenaudingas. Iš atsakovės į bylą pateiktos pažymos matyti, kad Čikagos biržoje kotiruojama pasaulinė 1 t sojų rupinių kaina 2014 m. birželio 6 d. buvo 537,5 JAV dolerių, 2014 m. birželio 9 d. – 531,5 JAV dolerių, o dar po 10 dienų (2014 m. birželio 23 d.) – 502,4 JAV dolerių. Taigi vien dėl tokio ginčo prekės kainos pokyčio biržoje sutartyje sulygtos ginčo prekės kiekio kaina atsakovės nenaudai pakito 99 000 JAV dolerių. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ginčo šalys, apsikeitusios elektroninėmis ryšio priemonėmis pasirašytais sutarties egzemplioriais, turėjo nedelsiant pradėti ją vykdyti, siekiant sumažinti vienos ar kitos galimus atsirasti nuostolius dėl sojų rupinių kainos biržoje pokyčių, nelaukiant 10 kalendorinių dienų kol bus apsikeista sutarties originalais.
4. Teismas neatsižvelgė į sutarties 9.3 punktą, kuriame nustatytas visiškai kitoks sutarties įsigaliojimo momentas. Paminėta sutarties nuostata numatė, kad sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai iš šalių ir įsigalioja kai ji yra pasirašoma bei galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d., o tarpusavio atsiskaitymų dalyje – iki visiško įvykdymo. Taigi atsakovei akceptavus ieškovės 2014 m. birželio 6 d. ofertą, ginčo sutartis CK 6.162, 6.167, 6.173, 6.305, 6.193 straipsnių pagrindu teismo turėjo būti pripažinta sudaryta nuo 2014 m. birželio 9 d.
5. Teismas netinkamai vertino šalių iki sutartinius santykius bei elgesį po sutarties sudarymo. Bylos duomenys įrodo, kad šalys sutartinius santykius siekė sukurti dar iki 2014 m. kovo mėnesio. 2014 m. birželio 9 d. gavusi atsakovės pasirašytą ginčo sutartį, ieškovė tą pačią dieną sudarė sutartį su UAB „Daimas“. Teismo posėdžio metu, kuriame negalėjo dalyvauti ieškovės atstovai, apklaustas atsakovės darbuotojas L. T. pripažino, kad asmeniškai bendravo su ieškove. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamos ieškovės vadovo naudojamo telefono pokalbių išklotinės už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 21 d. ir nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 26 d. liudija, kad išsiuntus atsakovei ginčo sutartį elektroniniu paštu, ieškovė intensyviai dėl sutarties vykdymo bendravo tiek su paminėtu atsakovės darbuotoju, tiek su atsakovės vadovu. Telefoninių pokalbių metu atsakovė buvo informuota apie ieškovės pasirašytą sutartį ir jos išsiuntimą atsakovei paštu. Per visą nurodytą bendravimo laikotarpį atsakovė nei karto neužsiminė, kad nėra gavusi ieškovės pasirašytos ginčo sutarties, nenurodė argumentų dėl netinkamo sutarties įforminimo.
6. Iš kartu su skundu pateiktų šalių vadovų telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad atsakovės vadovas elgėsi nesąžiningai, po sutarties akceptavimo stebėdamas sojų rupinių kainos pokyčius, kurie jam buvo itin nenaudingi, todėl pradėjo vilkinti sutarties vykdymą ir, matydamas, kad nurodytos prekės kaina tik mažėja, nusprendė ginčo sutarties nebevykdyti. Su skundu pateikti įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovė siekė įtraukti ieškovę į savo sugalvotą finansinių machinacijų schemą, o toks elgesys nelaikytinas sąžiningu ginčo kontekste.
7. Byla buvo išnagrinėta 2016 m. birželio 22 d. teismo posėdyje, kurio metu ieškovė ketino teismui pateikti kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus, tačiau dėl ūmaus sveikatos sutrikimo ieškovės atstovas neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Apie tai teismas buvo iš anksto informuotas. Teismo posėdyje nedalyvavo ir pati ieškovė. Taigi su skundu pateiktų naujų įrodymų ieškovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jie pateikti ir priimtini apeliacinėje instancijoje.
8. Tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, visapusiškam ir objektyviam ginčo išsprendimui bei skundžiamo teismo sprendimo teisingumo patikrinimui tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio metu būtų galima išklausyti ieškovės vadovo paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, dėl kartu su skundu pateiktame garso įraše išsakytų argumentų, apklausti atsakovės vadovą bei sudaryti galimybę ieškovei užduoti klausimus liudytojui L. T., nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei tokia teisė buvo suvaržyta.

14. Atsakovė – UAB „Šiaurės vilkas“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu, pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti jai 5 792 Eur baudą; nenutraukus apeliacinio proceso – atsisakyti priimti naujus įrodymus, vertinti atsakovės pareiškimą dėl įrodymų suklastojimo, palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės nesąžiningas elgesys pasireiškė viso bylos nagrinėjimo metu: nepateikė dubliko; nors 2016 m. kovo 9 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas teikė papildomus dokumentus teismui, nepateikė nei vieno iš kartu su skundu pateiktų įrodymų; 2016 m. balandžio 27 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė turintis kitų įrodymų, tačiau dėl nenurodytų priežasčių pasiliko juos pateikti kitam kartui; nepateikė atsiliepimo į priešieškinį. Be to, ieškovė apeliacinį skundą pateikė net po 58 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovės procesinį elgesį, jai skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovei. Nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, pripažįstant ieškovės skundą nepaduotu.
2. Ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo yra visiškai nepagrįstas ir tokio prašymo patenkinimas prieštarautų ne tik CPK 314 straipsniui, bet ir apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, funkcijoms, sudarytų sąlygas nepagrįstam bylos nagrinėjimo vilkinimui, prieštarautų proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principams.
3. Yra pagrindo manyti, kad ieškovė suklastojo su skundu pateiktus įrodymus. Vienas iš naujų įrodymų yra garso įrašas rusų kalba bei įraše girdimo pokalbio išklotinės latvių kalba su vertimais į lietuvių kalbą. Atsakovei mėginant išsiaiškinti, kada buvo atlikti ieškovės pateiktų naujų įrodymų vertimai, buvo susisiekta su UAB „AIRV“ vertimų biuru, kurio atstovė patikino, kad pokalbių analizės bei pokalbio garso įrašo vertimų biuras nei pagal ieškovės, nei pagal jos atstovo užsakymą neatliko.
4. Nepagrįstas ieškovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Net ir priėmus kartu su skundu pateiktus įrodymus, jų tyrimui nėra būtinas žodinis procesas.
5. Nagrinėjamu atveju negalima sutartinė atsakomybė, nes ginčo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė skunde neprašo pripažinti priešieškinio nepagrįstu, o deliktinės atsakomybės sąlygos šiuo atveju neegzistuoja. Kadangi ieškovė skunde neprašo priešieškinio atmesti, tai reiškia, kad ji sutinka su sutartinės atsakomybės netaikymu.
6. Atsakovė ieškovės pasirašytą sutartį elektroniniu paštu gavo tik po trijų dienų, kai 2014 m. liepos 11 d. raštu informavo pastarąją, kad sutartį laiko negaliojančia, nes ji daugiau kaip mėnesį laiko ieškovės nebuvo pasirašyta.
7. Nėra duomenų, kad ieškovė neteko jai priklausančio turto ar jis buvo sužalotas. Ieškovė žalos neįrodinėja ir negautomis pajamomis. Į bylą ieškovė pateikė tik su UAB „Daimas“ sudarytą sutartį, kurią, kaip teigia, sudarė tam, kad galėtų įvykdyti ginčo sutartį. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas UAB „Daimas“ jau buvo suėjęs, ieškovė nepateikė jokio šių įsipareigojimų įvykdymo įrodymų, todėl yra pagrindas manyti, kad įsipareigojimas nurodytai bendrovei iki šiol nėra įvykdytas ir galbūt nebus vykdomas.
8. Net jei ir būtų svarstomas sutartinės civilinės atsakomybės klausimas, ieškovės prašoma priteisti netesybų ir nuostolių suma nepagrįsta dėl daugelio aplinkybių: Kauno miesto apylinkės teismo patvirtina ieškovės ir UAB „Daimas“ taikos sutartis prieštarauja imperatyviai CK 6.73 straipsnio 1 daliai; ginčo sutarties 7.1 punkte nėra nurodyta nuo kokios sumos skaičiuotini delspinigiai.
9. Ieškovė, tvirtindama, kad nei sutarties pasirašymas, nei apsikeitimas jos originalais neturi jokios reikšmės pripažįstant sutarties sudarymo faktą, elgiasi nesąžiningai ir keičia savo poziciją, nes jos veiksmai ir į bylą pateikti įrodymai liudija priešingai.
10. Priešingai nei teigia ieškovė, sutarties 9.2 ir 9.3 punktai vienas kitam neprieštarauja, bet papildo ir sukonkretina vienas kitą. Sutarties 9.2 punktas reglamentuoja imperatyvią pasirašymo procedūrą, po kurios sutartis įgyja teisinę galią, o sutarties 9.3 punktas nustato jos (sutarties) galiojimo terminą.
11. Sutarties 9.2 punkte nurodytą 10 dienų terminą nustatė pati ieškovė. Be to, toks terminas yra maksimalus, nes yra visiškai realios galimybės originalais apsikeisti ir per vieną dieną. Sutikdama net su 10 dienų termino reikšme ginčo pobūdžio sandoriuose, ieškovė nepaaiškino, kodėl apskirtai ginčo sutarties nepasirašė daugiau kaip mėnesį laiko.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl faktinių aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė 241 473,88 Eur nuostolių atlyginimo bei 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės reikalavo pastarosios neįvykdytos 2014 m. birželio 6 d. sojų rupinių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad, sudariusi nurodytą sutartį, atsakovė nevykdė jos 2.5 punkte nustatyto įpareigojimo pateikti ginčo prekės pakrovimui reikalingus dokumentus – veterinarijos leidimą, karantininio importo leidimą etc., o 2014 m. liepos mėnesį galiausiai atsisakė vykdyti sutartį, motyvuodama tuo, kad sutartis nebuvo sudaryta. Iš atsakovės reikalaujamą priteisti nuostolių sumą ieškovė paskaičiavo atsižvelgusi į UAB „Daimas“, iš kurios 2014 m. birželio 12 d. sutartimi įsipareigojo įsigyti ginčo sutarčiai įvykdyti reikalingą sojų rupinių kiekį, sumokėtiną skolos ir palūkanų dydį (207 608,65 Eur) bei ginčo sutarties 7.1 punkte nustatytas netesybas, kurių dydį, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais, sumažino nuo 0,15 iki 0,015 procentų (30 781,92 Eur). Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, pareiškė priešinį reikalavimą dėl 2014 m. birželio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo nesudaryta. Tokį reikalavimą atsakovė argumentavo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsniu, nustatančiu privalomą rašytinę sutarties dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo formą, bei ginčo sutarties 9.2 punktu, reglamentuojančiu, kad sutartis šalims teisinę galią įgyja, jeigu ji pasirašoma ir perduodama elektroniniu ir faksimiliniu ryšiu bei per 10 kalendorinių dienų apsikeičiama jos originalais. Atsakovė nurodė 2014 m. birželio 9 d. pasirašiusi ginčo sutartį ir išsiuntusi ją elektroniniu paštu ieškovei, tačiau iš pastarosios jokių veiksmų ilgiau nei mėnesį laiko nesulaukė, todėl prašė teismą sutartį pripažinti nesudaryta.
17. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, atsakovės – patenkino. Remdamasis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis CK nuostatomis, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu bei ginčo sutarties nuostatomis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutarties sudarymui nepakako to, kad atsakovė akceptavo ieškovės ofertą ir buvo būtina atlikti papildomus sutarties 9.2 punkte nurodytus veiksmus. Nustatęs, kad nei viena šalis neturi sutarties originalo, pasirašyto abiejų jų parašais, teismas ginčo sutartį pripažino nesudaryta, todėl sprendė, kad atsakovei ieškovės reikalaujama sutartinė atsakomybė netaikytina.
18. Prieš aptariant bei įvertinant anksčiau nurodytus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pirmiausiai pasisakytina dėl procesinio šios bylos nagrinėjimo aspekto – apeliacinio skundo priėmimo.

Dėl apeliacinio skundo pateikimo termino

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo nutraukti ieškovės inicijuotą apeliacinį procesą, kadangi skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo pateiktas praėjus net 58 dienoms nuo sprendimo priėmimo.
20. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju teisėjo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija ieškovės skundas buvo priimtas. Kita vertus, įstatymas suteikia teisę apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesą, tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėja apeliacinio skundo trūkumai, dėl kurių skundas negalėjo būti priimtas (CPK 315 str. 5 d.). Paminėta teisės norma patvirtina apeliacinės instancijos teismo teisę patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės atsiliepime nurodytų procesinių aplinkybių.
21. Kaip teisingai nurodo atsakovė, įstatymas nustato 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo terminą apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 str. 1 d.). Ieškovės apeliacinis skundas dėl šioje byloje priimto 2016 m. liepos 8 d. sprendimo teismui pateiktas tik 2016 m. rugsėjo 13 d. Bylos duomenys įrodo, kad įstatyme nustatyto termino nesilaikymą lėmė tai, jog teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. ištaisyti 2016 m. rugpjūčio 8 d. paduoto apeliacinio skundo trūkumus – nurodyti skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes bei sumokėti už skundą atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Nors atsakovė teigia, kad skundą su trūkumais ieškovė pateikė žinodama, jog jai bus suteiktas terminas ištaisyti skundo trūkumus, vien tokia prielaida nesudarė pagrindo teismui netaikyti skundo trūkumų šalinimo instituto (CPK 316 str.). 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė teismui pateikė prašymą pratęsti trūkumų šalinimo terminą, motyvuodama iš anksto suplanuotomis jos atstovo atostogomis bei negalėjimu dėl didelės skundo ir jo priedų apimties pateikti šių dokumentų per EPP sistemą. Teismas ir šį ieškovės prašymą patenkino – terminą pratęsė iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kartu su paminėtu prašymu ieškovė pateikė sąskaitos išankstinio skrydžio apmokėjimui kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovės atstovas buvo suplanavęs atostogas užsienyje 2016 m. rugpjūčio 12-22 d. bei su skundu pateiktinus priedus, todėl atmestinas atsakovės argumentas dėl prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti nepagrįstumo. Skundo pateikimo termino praleidimą ir trūkumų šalinimo termino pratęsimą (2016 m. rugpjūčio 31 d.) sąlygojo tai, kad vieno iš skundo priedų – šalių vadovų telefoninio pokalbio garso įrašo, dėl šio dokumento didesnės nei EPP sistemoje nustatytos maksimaliai leistinos įkeltino dokumento apimties, nebuvo galima įkelti, dėl ko, siekdama, kad teismas gautų visos apimties apeliacinį skundą, ieškovė jį išsiuntė paštu.
22. Aptarti bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovės procesiniai prašymai, susiję su apeliacinio skundo padavimu, iš esmės buvo pagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad šalies ar jos atstovo atostogos nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą pratęsti procesinį skundo trūkumų šalinimo terminą. Kita vertus, nenustačius ieškovės veiksmuose akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paduodant apeliacinį skundą bei vadovaujantis bendraisiais teisės ir proceso principais, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo apriboti jos (ieškovės) teisės į apeliaciją.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir žodinio bylos nagrinėjimo

23. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – bendrovės SIA Unex Baltic vadovo naudojamo telefono pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki birželio 21 d. ir nuo 2014 m. liepos 1 d. iki liepos 26 d.; ieškovės ir atsakovės vadovų pokalbio, vykusio 2014 m. liepos 8 d., garso įrašą CD laikmenoje bei stenogramą rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą, VĮ Registrų centro išrašą apie UAB „Agrorodeo“ akcininkus. Paminėtais dokumentais ieškovė siekia įrodyti, kad šalys aktyviai bendravo dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, neigdama sutarties sudarymą. Prašymą priimti naujus įrodymus ieškovė motyvuoja tuo, kad neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teisme – nors ketino tai padaryti 2016 m. birželio 22 d. vykusiame teismo posėdyje, tačiau jame dėl ūmaus sveikatos sutrikimo negalėjo dalyvauti jos (ieškovės) atstovas, nurodytame posėdyje nedalyvavo ir ji pati (atstovė).
24. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė galėjo su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus pateikti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors skunde nurodoma, kad dėl ieškovės ir jos atstovo nedalyvavimo 2016 m. birželio 22 d. vykusiame teismo posėdyje, nauji įrodymai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti, proceso teisės normos įpareigoja šalis visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, pateikti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos metu (CPK 226 str.). Nagrinėjamu atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.), po to buvo pereita į bylos nagrinėjimo stadiją ir iki skunde akcentuojamo 2016 m. birželio 22 d. posėdžio įvyko keli teismo posėdžiai (2016 m. kovo 9 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. gegužės 12 d.), kuriuose dalyvavo ir ieškovės atstovas, tačiau nei pasirengimo bylos nagrinėjimui, nei bylos nagrinėjimo stadijų metu ieškovė paminėtų dokumentų teismui nepateikė. Nepaisant to, kad atsakovė priešieškinį teismui pateikė 2016 m. balandžio 28 d., tačiau poziciją dėl sutarties negaliojimo jau buvo išreikusi ir iki teismo ieškovei siųstuose raštuose bei atsiliepime į ieškinį, todėl pastaroji, norėdama paneigti tokią poziciją, anksčiau paminėtus įrodymus ne tik galėjo, atsižvelgiant į jų (įrodymų) sudarymo datą, bet ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 314 straipsnio taikymo sąlygų, todėl prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinamas.
26. Apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas tik išimtine tvarka (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija nenustatė būtinumo patenkinti ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
27. Pirma, kartu su skundu pateiktus naujus įrodymus, kurių ištyrimo poreikį žodinio proceso tvarka akcentuoja ieškovė, atsisakyta priimti. Antra, skunde iš esmės keliami netinkamai, nepakankamai teismo ištirtų ginčo faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimai. Tokių skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga; tam nėra būtina pakartotinai išklausyti šalis dėl jų pozicijos kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai. Trečia, prašymą apklausti abiejų šalių vadovus dėl ginčo faktinių aplinkybių ieškovė galėjo pareikšti pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo, o tai, kad ji (ieškovė) negalėjo užduoti klausimų 2016 m. birželio 22 d. posėdyje apklaustam liudytojui V. T., savaime nesudaro žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo poreikio. Tuo labiau, kad ieškovė nenurodė nei kokius klausimus užduotų paminėtam asmeniui, nei kokią reikšmę tai galėtų turėti bylos išnagrinėjimui.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

28. Kvestionuodama teismo išvadą dėl nesudarytos ginčo sutarties, apeliantė akcentuoja pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą reglamentuojančią CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pagal kurią paminėtos sutarties sudarymui reikalingos dvi sąlygos – šalių susitarimas dėl sutarties dalyko ir kainos. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas tarp šalių buvo pasiektas, 2014 m. birželio 9 d. elektroninio ryšio priemonėmis persiuntusi jai (apeliantei) pasirašytą ginčo sutartį, atsakovė akceptavo ofertą dėl 3 000 t sojų rupinių įsigijimo už 660 JAV dolerių/1 t be PVM kainą, todėl sutartis laikytina sudaryta. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
29. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 str. 2 d.). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str. 1 d.). Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu.
30. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).
31. Taigi pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą, tačiau ne visais atvejais tai yra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Paminėta, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų nustatyta forma (CK 6.181 str. 4 d.). Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančio Atsiskaitymo už žemės produkciją įstatymo 3 straipsnis nustato, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Sutarties formos teisinė reikšmė buvo įtvirtina ir ginčo sutarties 9.2 punkte, kuris nustatė, kad šalys pripažįsta sutarties, papildomų susitarimų ir specifikacijų teisinę galią, jei jie pasirašyti ir perduoti elektroniniu faksimiliniu ryšiu, vėliau pasikeičiant sutarties originalais per 10 kalendorinių dienų. Paminėtos teisinio reglamentavimo bei sutarties nuostatos patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymui nepakako vien atsakovės akcepto, t. y. 2014 m. birželio 6 d. sutarties pasirašymo, nuskenavimo ir persiuntimo apeliantei elektroniniu paštu.
32. Nagrinėjamu atveju šalys dėl ginčo sutarties sudarymo derėjosi nuo 2014 m. kovo mėnesio. 2014 m. birželio 6 d. apeliantė išsiuntė atsakovei nepasirašytą ginčo sutarties projektą. Kaip aiškina apeliantė, ji pati nurodyto dokumento nepasirašė, nes sutarties sąlygos šalių nebuvo visiškai suderintos ir atsakovei buvo suteikta teisė siūlyti atitinkamus sutarties sąlygų pakeitimus, tačiau 2014 m. birželio 9 d. pastaroji elektroniniu paštu atsiuntė jai (apeliantei) pasirašytą ir nuskenuotą ginčo sutartį. Nors bylos nagrinėjimo metu SIA Unex Baltic teigė, kad gavusi atsakovės pasirašytą ginčo sutartį, ji šį dokumentą nedelsiant pasirašė ir elektroniniu paštu persiuntė atsakovei, tačiau įrodymų, patvirtinančius tokius jos teiginius, nepateikė (CPK 178 str.). Bylos duomenys įrodo, kad apeliantė pasirašytą ginčo sutartį atsakovei elektroniniu paštu persiuntė tik 2014 m. liepos 14 d., t. y. po daugiau nei mėnesio nuo akcepto ir tik po to, kai gavo UAB „Šiaurės vilkas“ 2014 m. liepos 11 d. raštą, kad sutartis laikoma nesudaryta. Skunde neginčijama, kad šalys neturi ginčo sutarties originalų, pasirašytų abiejų jų parašais. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl ginčo sutarties sudarymo spręsti priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.
33. Teismo išvados dėl sutarties negaliojimo teisėtumo nepaneigia ir skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė, jog sutarties 9.2 ir 9.3 punktai prieštarauja vienas kitam, kad sutarties 9.2 punkte nustatytas 10 kalendorinių dienų sutarties įsigaliojimo terminas grūdinių, ankštinių kultūrų rinkoje, kuri nėra stabili ir jau kitą dieną atitinkamas susitarimas vienai iš šalių gali tapti nenaudingu, laikytinas labai dideliu, todėl ginčo sutarties galiojimas šalių nebuvo siejamas su paminėtu terminu.
34. Pirma, kolegija nesutinka su apeliante, kad sutarties 9.3 punktas nustato visiškai kitokį sutarties įsigaliojimo momentą nei jau minėtas sutarties 9.2 punktas. Sutarties 9.3 punktas nustato, kad sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai šaliai, ir įsigalioja kai yra pasirašoma bei galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d., o tarpusavio atsiskaitymo dalyje – iki visiško įvykdymo. Lingvistinis, loginis bei sisteminis šios sutartinės nuostatos aiškinimas leidžia spręsti, kad ja nustatomas ne sutarties įsigaliojimas, o jos (sutarties) galiojimo terminas, todėl nurodytas ir sutarties 9.2 punktai nelaikytini konkuruojančiais ar prieštaraujančiais vienas kitam. Priešingai, abu sutarties punktai sutarties įsigaliojimą sieja su sutarties pasirašymu, tačiau sutarties įsigaliojimo sąlygos nustatytos sutarties 9.2 punkte, todėl teismas, spręsdamas ginčo sutarties sudarymo klausimą, pagrįstai vadovavosi pastaruoju. Įžvalgas apie paminėtų sutarties sąlygų priešpriešą apeliantė teismui pateikė tik 2016 m. balandžio 27 d. vykusiame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, atmestini, kaip nepagrįsti, skundo argumentai, kad būtent su sutarties 9.3 punktu šalys siejo ginčo sutarties sudarymą.
35. Antra, nei ginčo sutarties dalykas (sojų rupiniai), nei šių prekių rinkos dinamika nesudaro pagrindo teigti, kad šalys neturėjo pareigos įvykdyti sutarties 9.2 punkto sąlygos dėl apsikeitimo pasirašytų sutarčių originalais per 10 kalendorinių dienų nuo jų (sutarčių) pasirašymo ir perdavimo viena kitai elektroniniu ar faksimiliniu ryšiu. Sutiktina su apeliante, kad paminėtas terminas, atsižvelgiant į galimus staigius ginčo prekės kainos biržoje pokyčius, laikytinas pakakamai ilgu. Bylos duomenys įrodo, kad per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. birželio 23 d. 1 t sojų rupinių kaina pakito 33-35 JAV doleriais. Kita vertus, ginčo sutartį, taip pat ir sutarties 9.2 punktą, parengė pati apeliantė. Be to, minėta, kad įpareigojimą sudaryti rašytinės formos žemės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį nustatė ir Atsiskaitymo už žemės produkciją įstatymo 3 straipsnis. Taigi apeliantė nepagrįstai, nepaisydama nei įstatymo, nei savo pačios parengtos sutarties reikalavimų neigia rašytinės sutarties formos privalomumą, kaip būtiną žemės produkcijos pirkimo – pardavimo teisinių santykių atsiradimo sąlygą. Nors skunde apeliuojama į tai, kad siekdamos ginčo sutarties tikslų, šalys, apsikeitusios elektroninėmis ryšio priemonėmis pasirašytais sutarties egzemplioriais, turėjo nedelsiant pradėti ją vykdyti, kad kiekvienai iš jų būtų sudaryta galimybė išvengti arba maksimaliai sumažinti galimus nuostolius dėl pasaulinės sojų rupinių rinkos pokyčių, bylos duomenys ginčo sutarties vykdymo nepatvirtina. Minėta, kad apeliantė po to kai elektroniniu paštu gavo 2014 m. birželio 9 d. atsakovės pasirašytą ginčo sutartį, nedelsiant jokiomis priemonėmis neatsiuntė pastarajai sutarties, patvirtintos savo parašu; pasirašytą ginčo sutartį ir raginimą pateikti sutarties 2.5 punkte nustatytus dokumentus, reikalingus sutarties vykdymui, atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė daugiau nei po mėnesio – 2014 m. liepos 10-14 d. Tokie apeliantės veiksmai, įvertinus skunde akcentuojamą sojų rupinių rinkos dinamiką ir būtinumą nedelsiant užfiksuoti sulygtą nurodytos prekės kainą, paneigia skundo argumentus, kad ginčo sutartis turėtų būti pripažintina sudaryta, nepaisant neįvykdytų sutarties 9.2 punkto reikalavimų.
36. Teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų, kad sutarties sudarymą patvirtina šalių vadovų telefoninis bendravimas, kad derėdamasi dėl ginčo sutarties sudarymo atsakovė elgėsi nesąžiningai, kurie grindžiami kartu su skundu pateiktais naujais įrodymais, nes tokius įrodymus atsisakyta priimti (CPK 314, 320 str. 2 d.).
37. Nesutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad skunde apeliantė neprašo atmesti priešieškinio ir prašo taikyti jai (atsakovei) deliktinę atsakomybę. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, skundo motyvai patvirtina, kad jais apeliantė iš esmės siekė paneigti teismo išvadą dėl nesudarytos ginčo sutarties, o ne įrodyti atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina dėl atsiliepimo į skundą argumentų, kuriais atsakovė įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja jos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skirti apeliantei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą atsakovė motyvuoja tuo, kad ieškovė nepateikė dubliko, atsiliepimo į priešieškinį, pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, kuriuos pateikė su apeliaciniu skundu, bei praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.
40. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. 
41. Kolegija nekvestionuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie apeliantės netinkamą procesinį elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tai savaime neįrodo pastarosios siekio veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Byloje nenustatyta, kad dubliko ir atsiliepimo į priešieškinį nepateikimas būtų apribojęs atsakovės galimybę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, surinkti ir pateikti įrodymus, paneigiančius apeliantės argumentus. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu apeliantė savo pozicijos negrindė motyvais, kurių nebuvo nurodžiusi ieškinyje ar kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Netinkamas apeliantei, kaip ginčo šaliai, nustatytos įrodinėjimo pareigos vykdymas taip pat nelemia atsakovės procesinių teisių pažeidimo. Tuo labiau, kad įrodymus, kuriuos galėjo, tačiau nepateikė pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme atsisakyta priimti ir vertini. Pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesudaro ir apeliacinio skundo praleidus įstatyme nustatytą terminą pateikimas. Apeliantės piktnaudžiavimo klausimas nurodytu aspektu aptartas šios nutarties 21-22 punktuose, todėl pakartotinai dėl to nepasisakytina. Taigi nenustačiusi CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, teisėjų kolegija netenkinta atsakovės prašymo dėl baudos apeliantei skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė UAB „Šiaurės vilkas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (atstovavimo sutartis, sąskaitą už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad UAB „Šiaurės vilkas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 302,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus tokių paslaugų dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės SIA Unex Baltic (j. a. k. 52103067171) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės vilkas“ (j. a. k. 157583833) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis