Civilinė byla Nr. e2-5117-323/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02888-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.7; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei G. Č.,

atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

trečiojo asmens atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui A. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo, ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl patalpų pripažinimo gyvenamosiomis, trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo nutraukti 2000-06-12 Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu, ir įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius perduoti ieškovei negyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad šalys 2000-06-12 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas 40,30 kv. m. bendrojo ploto pastatas – pirtis. Nuomos terminas nustatytas nuo 2000-06-12, bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Paaiškino, kad 2016-10-07 raštu Nr. S1-750 (1.15) kreipėsi į atsakovą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kadangi pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, (toliau - Tvarkymo planas) 9.2.3.7. punktą, Gintaro įlankos pietinėje dalyje turi būti įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras. Planuojama, jog šį centrą sudarys apie 1 300 kv. m. dydžio pastatų kompleksas. Pagal Tvarkymo plano 9.2.3.6. punktą būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal saugomos vietovės - istorinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. Pagal Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies koncepciją, Gintaro įlankos teritorijoje numatomi įgyvendinti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo sprendiniai - formuojamas 1 sklypas su 4 skirtingais naudojimo būdais: 7-1 Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrui, 7-2 prie statinio esančio Gintaro įlankos g. 7, 7-3 automobilių saugyklai - prie statinio esančio Gintaro įlankos g. 9, 7-4 prie statinio patalpų, esančio Gintaro įlankos g. 7a. Teritorijos naudojimo tipas: mišri gyvenamoji teritorija: 7-1 - Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrui - naudojimo būdas: visuomeninės paskirties teritorijos, leistinas statinių aukštis: 11 m. , leistinas užstatymo tankumas: 10 proc., leistinas užstatymo intensyvumas: 15 proc., užstatymo tipas: laisvo planavimo, priklausomųjų želdinių ir želdinių teritorijų dalys 3 proc. 2012-09-21 Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, pagal kurį Gintaro įlankos teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zona, kurios prioritetinis naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys - administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. Maža to, žemės sklypas, esantis Gintaro įlankoje, kuriame yra pastatas-pirtis su atsakovui nuomos teise perduotomis negyvenamosiomis patalpomis, patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, todėl jam taikytini teisės aktai, nustatantys Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip saugomos teritorijos, režimą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad veiklą valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose organizuoja valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos - biudžetinės įstaigos. Jos atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 (pakeistų 2009-10-21 nutarimu Nr. 1369), 16 punkte įtvirtinta, kad Direkcija atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla Nacionaliniame parke atitiktų nustatytąjį Nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimą, turi kitų teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų. Direkcijos funkcijos ir tikslai išsamiai detalizuoti jos nuostatuose, pagal kuriuos Direkcija, atlikdama savo funkcijas, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina Tvarkymo plano sprendinius (Nuostatų 10.5. punktas), organizuoja, koordinuoja ir/ar vykdo Nacionalinio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą, teritorijos ir jos dalių apsaugą, organizuoja Nacionalinio parko informacinės sistemos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, trasų, poilsio vietų bei kitos rekreacinės infrastruktūros įrengimą, tvarkymą, priežiūrą arba juos įrengia (Nuostatų 10.8. punktas), nustatyta tvarka dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų rengimo bei derinimo procese bei pagal kompetenciją vykdo planavimo organizatoriaus (užsakovo) funkcijas, kai rengiami detaliojo ir specialiojo planavimo dokumentai ar statinių projektai, susiję su Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Direkcijai priskirtų saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu (Nuostatų 10.12., 10.13. punktai). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laiko, kad veikdama savo kompetencijos ribose ir įgyvendindama įstatymais ir norminiais teisės aktais jai nustatytus tikslus bei vykdydama paskirtas funkcijas, siekdama užtikrinti viešo intereso įgyvendinimą, vadovaudamasi Tvarkymo plano bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano nuostatomis, pagrįstai pasiūlė atsakovui nutraukti nuomos sutartį, kadangi fizinio asmens ar jų grupės interesai negali būti kliūtis viešojo intereso ar visuomenės poreikių patenkinimui. Taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidžia nuomos sutarties 5.1. punktą naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį, griežtai laikytis šios paskirties patalpoms keliamų reikalavimų: atsakovas naudoja jam išnuomotas patalpas ne pagal paskirtį, t. y. negyvenamosios paskirties patalpos atsakovo naudojamos gyventi. Laiko, kad atsakovui nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, esant jos 12.2. punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartį ar turto paskirtį.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Tvarkymo planą griauti numatyta tik menkaverčius statinius, nenaudojamus pagal paskirtį. Tuo tarpu ginčo pirties pastatas negali būti laikomas menkaverčiu, kadangi dar iki atsakovo atlikto remonto vidutinė jo vertė buvo 5 949 Eur. Be to, ieškovė tik daro prielaidą, kad pastatas bus griaunamas, tačiau dėl to nėra priimta jokio sprendimo, o pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą ginčo teritorijoje gali būti ir gyvenamąją paskirtį turinčių statinių. Esant šioms aplinkybėms, laiko, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja nutraukti nuomos sutartį, remdamasi Tvarkymo plano sprendinių įgyvendinimu ir viešųjų interesų užtikrinimu. Taip pat nurodė, kad ieškovei suteikus ginčo patalpas, jis su ieškove susitarė, jog savo sąskaita atliks patalpų kapitalinį remontą. 1999 metais pradėjo remontuoti patalpas, o nuo nuomos sutarties sudarymo jose su šeima apsigyveno. Pažymėjo, kad patalpos kaip ilgamečiam Direkcijos darbuotojui buvo skirtos apsigyventi, t. y. naudoti jas kaip gyvenamąsias, jokių nuomos sutarties pažeidimų nepadarė, kadangi tinkamai ir laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad patalpos, esančios pirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, o 2000-06-12 su ieškove sudaryta šių patalpų nuomos sutartis yra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nurodė, kad nuomos sutartimi suteiktos pirties patalpos buvo apleistos, avarinės būklės, netinkamos gyventi, o jų plotas buvo per mažas atsakovo šeimai, su ieškove susitarė, kad savo sąskaita atliks patalpų kapitalinį remontą, patalpos bus perduotos privatizavimui ir atsakovui bus suteikta galimybė jas įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. 1999 metais suremontavo patalpas, įrengė inžinerinius tinklus, sutvarkė stogą, pakeitė duris, langus, atliko kitus vidaus remonto darbus, kurių pasekoje patalpos atitinka visus gyvenamosios patalpoms keliamus reikalavimus, tapo tinkamos gyventi. Šiose patalpose nuo nuomos sutarties sudarymo iki šiol su šeima nuolat gyvena, daugiau kaip 17 metų besitęsiantys nuomos santykiai sukūrė pagrįstus lūkesčius, kad teisėtai gyvenant ginčo patalpose tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Taip pat nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į ieškovę, prašydamas įvertinti atliktus darbus, juos įteisinti bei imtis veiksmų dėl patalpų paskirties pakeitimo, papildyti nuomos sutartį dėl patalpų paskirties pakeitimo ir kt., tačiau ieškovė šių prašymų netenkino.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jei 1999 metais atsakovas atliko patalpų remonto darbus, abejotina dėl minėtų darbų teisėtumo, kadangi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2000-06-12, t. y. atsakovas patalpų remonto darbus atliko dar iki sutarties sudarymo. Atsakovui teigiant, kad jis su Direkcija susitarė, jog savo sąskaita atliks kapitalinį remontą, Direkcijos turimais duomenimis, jokie papildomi susitarimai tarp Direkcijos ir atsakovo dėl patalpų kapitalinio remonto pasirašyti nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovas nėra kreipęsis į Direkciją su prašymu leisti pradėti ar vykdyti kapitalinio remonto darbus. Pagal Sutarties 5.6. punktą jeigu nuomininkas šalių susitarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis. Pažymėjo ir tai, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas Direkcijai nėra pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių jo turėtas remonto išlaidas, taip pat nėra pateikęs prašymo tokias išlaidas atlyginti ar išskaičiuoti jas iš nuomos mokesčio. Taip pat nurodė, kad neturi duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Direkciją su prašymu įvertinti jo atliktus kapitalinio remonto darbus, juos įteisinti ir imtis veiksmų dėl patalpų paskirties pakeitimo, papildyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl patalpų esminio pagerinimo, kreiptis į VĮ Registrų centras dėl inventorizavimo ir vertės nustatymo, bei kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl galimybės privatizuoti nuomojamas patalpas. Šių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Taip pat nurodė, kad patalpų paskirties keitimo galimybę ir procedūras nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, todėl patalpų ar pastato paskirtis negali būti nustatoma ar keičiama teismo sprendimu ar administraciniu aktu. Statinio paskirtis gali būti pakeista tik tuo atveju, jei naujoji atitiks teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, galimus naudojimo būdus ir pobūdžius, t. y. norint keisti statinio paskirtį iš pirties į gyvenamosios (šiuo atveju), žemės sklype turi būti galima atitinkamų statinių statyba, kitu atveju reikėtų keisti pagrindinę žemės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba papildyti žemės sklypo naudojimo būdą. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorija priskirta visuomeninės paskirties teritorijai. Paaiškino, kad esant reikalui pakeisti pastato, jo patalpos ar patalpų grupės paskirtį, būtina parengti paskirties keitimo projektą ir gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą jam. Be to, atliekant statybos darbus, kuriais pastatas ar patalpos pritaikomos naujai paskirčiai, ir keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka naujuose užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, privaloma gauti rašytinį savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą parengtam paprastojo remonto aprašui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, tuo tarpu su priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, tuo tarpu priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad buvo privatizavęs butą (duomenys neskelbtini), tačiau butas buvo mansardinis. Pateikė prašymą tuometei darbovietei – Direkcijai, kad suteiktų papildomas patalpas gyvenimui, kadangi turimame bute šeimai trūko ploto. Direkcijos vadovas suteikė pirties pastatą, su direktoriumi susitarė, kad patalpas įsirengs gyvenimui jose. Tikėjosi, kad vėliau bus pakeista patalpų paskirtis iš negyvenamųjų į gyvenamąsias. 2001 metais patalpas įsirengė kaip gyvenamąsias ir įsikėlė su šeima gyventi, jose gyvena iki šiol, o turėtą butą pardavė. 2015 metais buvo atleistas iš darbo Direkcijoje.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad nuo 1998 m. iki 2005 m. rugsėjo mėn. buvo Direkcijos direktorius. Atsakovas buvo Direkcijos darbuotojas, pamena, kad atsakovas kreipėsi dėl patalpų suteikimo, jis norėjo pirties pastate savo lėšomis įsirengti gyvenamąsias patalpas. Kadangi trūko darbuotojų, atsakovui buvo išnuomotas pirties pastatas, leido jame su šeima apsigyventi. Nežino, nuo kada atsakovas ten gyvena, ir kokius remonto darbus atliko. Nežadėjo atsakovui, kad jis galės pirties patalpas privatizuoti. Taip pat nurodė, kad buvo inicijuotas Gintaro įlankos detalusis planas, buvo numatyta pakeisti tų patalpų paskirtį į gyvenamąją, tačiau detalusis planas nebuvo patvirtintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šį turtą ieškovė valdo patikėjimo teise nuo 1997-01-31. 2000-06-02 Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymu Nr. 28 nutarta sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su nuomininku – Rekreacijos ir architektūros skyriaus meistru A. V. – leisti naudotis ūkiniu pastatu su priestatu pastate, kurio plotas 40,30 kv. m., esančiame (duomenys neskelbtini) (Įsakymo 1.7. punktas). 2000-06-12 šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui 40,30 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ar patalpas, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jas įsirengiant ir ieškovei mokant metinių amortizacinių atskaitymų sumą (Sutarties 1 punktas). Nuomos terminas nustatytas nuo 2000-06-12, bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (Sutarties 2 punktas). Ieškovė 2016-10-07 raštu Nr. S1-750 (1.15) kreipėsi į atsakovą, informuodama apie Sutarties nutraukimą, siūlydama geranoriškai nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2016-11-07, priešingu atveju nurodė kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. 2016-11-03 pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad nesutinka nutraukti nuomos sutarties ir išsikelti iš nuomojamų patalpų.

Dėl priešieškinio

Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti, kad patalpos, esančios pirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), atitinka gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, o 2000-06-12 su ieškove sudaryta šių patalpų nuomos sutartis yra gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nurodo, kad atliko kapitalinio remonto darbus, dėl kurių patalpos atitinka visus gyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus, tačiau ieškovė nesutiko imtis veiksmų, siekiant šiuos darbus įteisinti ir imtis veiksmų dėl patalpų paskirties pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju viešajame Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, jog ginčo pastatas yra pirties pastatas, t. y. kitos paskirties negyvenamoji patalpa. Pažymėtina, kad statinio paskirtis – tai viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalis). Patalpų ar pastatų paskirtis keičiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka, kai parengtam patalpos ar pastato paskirties keitimo projektui gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai raštu ir pateikiama deklaracija apie patalpos (-ų) ar pastato (-ų) paskirties pakeitimą formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus arba jų neformuojant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri įregistruoja deklaraciją ir vieną jos egzempliorių grąžina statytojui (užsakovui), o pastarąjį statytojas pateikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12-17 punktai). Įvertinus nurodytas nuostatas, matyti, kad patalpų paskirties keitimo viešajame registre veiksmų inicijavimo teisę iš esmės turi tik tokio nekilnojamojo daikto savininkas. Tai, kad atsakovo teiginiais, kurie, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), ginčo patalpos dėl atsakovo atliktų rangos darbų yra savo įrengimu iš esmės pritaikytos pastoviam gyvenimui ir panašios į gyvenamąsias, nekeičia šių patalpų, pastato, kuriame yra patalpos, negyvenamosios paskirties statuso ir teisinės padėties, apibrėžtos Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi priešieškinio reikalavimas dėl ginčo patalpų prilyginimo gyvenamosioms iš esmės prieštarauja Nekilnojamojo turto registre esantiems įregistruotiems ginčo nekilnojamojo daikto – pirties pastato duomenims, ir žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, bei pastato paskirtis yra apspręsta LR Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šių duomenų pakeitimas, minėta, galimas tik atitinkama tvarka pakeitus žemės sklypo ir pastato paskirtį tai reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimu negalima pakeisti pastato paskirties, nustatant, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios paskirties, ir tuo pagrindu modifikuoti nuomos sutartį iš negyvenamųjų patalpų nuomos į gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog priešieškinis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl ieškinio

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti ginčo nuomos sutartį. Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog 1) pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijoje turi būti įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras; 2) atsakovas pažeidžia nuomos sutartį, nes patalpas naudoja ne pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. negyvenamosios patalpos naudojamos gyvenimui. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, jog jam pirties pastatas faktiškai buvo išnuomotas kaip gyvenamoji patalpa, kurioje jis su šeima gyvena daugelį metų (nurodo, jog daugiau nei 17), taip pat nurodo, jog patalpas įsirengė gyvenimui, turėjo lūkestį privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, tačiau dėl ieškovės neveikimo ir nepakeistos patalpų paskirties privatizuoti negalėjo.

Pirmiausia, įvertintinas atsakovo teiginys, jog ginčo patalpa faktiškai visą laiką buvo naudojama kaip gyvenamoji patalpa, joje jau 17 metų gyvena su šeima, kad tai vienintelis jo būstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį ,,būsto“ sąvokai lemia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

Kaip minėta VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti duomenys, jog ginčo pastatas yra pirties pastatas, t. y. kitos paskirties negyvenamoji patalpa. Tačiau byloje nėra ginčo (ieškovė šią aplinkybę nurodo kaip vieną iš ieškinio pagrindų), kad atsakovas šiame pastate ilgą laiką gyvena, todėl teismas daro išvadą, jog ginčo patalpos pripažintinos ,,būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl patalpų atitikties ,,būsto“ sąvokai, neturi reikšmės nacionalinėje teisėje pateikiamas patalpų klasifikavimas į gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpas – patalpos pripažinimą būstu lemia nustatytas asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014). Ginčo patalpas pripažinus atsakovo būstu, ginčo nuomos sutarties nutraukimui taikytinos CK XXXI skyriaus normos.

Atsakovas nurodo, jog ginčo patalpas pertvarkė, pritaikė gyvenimui ir tikėjosi, kad galės jas privatizuoti, 2002-06-26 ieškovei buvo pateikęs 2002-06-25 prašymą dėl patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuomos sutarties 2 punkte nuomos sutarties terminas nurodytas ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. 1991-05-21 buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998-07-01, išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997-04-29 nutarimas Nr. VIII-206). Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi atsakovui buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos, taip pat nustatyta, kad ginčo patalpa nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondą, todėl teismas konstatuoja, kad ginčo patalpa negalėjo būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad teisės normos įtvirtino principą, kad šeimos apsirūpinimas gyvenamuoju būstu lengvatinėmis sąlygomis užtikrinamas vieną kartą. Šiuo atveju atsakovas lengvatinėmis sąlygomis pagal 1994-12-28 Pirkimo – pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 Įstatymą buvo įsigijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta. Taigi, kartą pasinaudojus teise apsirūpinti gyvenamuoju plotu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius toliau naudotis ginčo patalpa. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė nėra valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis subjektas: ieškovė atsako už saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja ir koordinuoja jų nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių ir kultūros paveldo naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla Nacionaliniame parke atitiktų nustatytąjį Nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimą, turi kitų teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų (Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 (pakeistų 2009-10-21 nutarimu Nr. 1369), 16 punktas). Todėl laikytinas nepagrįstu atsakovo argumentas, jog ginčo nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl tos priežasties, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos, kadangi ieškovė nėra tas subjektas, kuris turėtų suteikti atsakovui kitą gyvenamąją patalpą. Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas yra įtrauktas į Neringos savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, tačiau jam pasiūlius socialinį būstą, šio atsisakė.

CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota, ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis, ar nekomercinėmis sąlygomis. Laikytina, kad atsakovui, kaip ilgamečiam Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojui (nurodo, kad dirbo iki 2015 metų) neabejotinai buvo žinoma, kad 2012-09-21 Neringos savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-164 buvo patvirtintas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, pagal kurį Gintaro įlankos teritorija patenka į 23 zoną, t. y. konservacinio prioriteto zona, kurios prioritetinis naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys - administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; lankytojų centro ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai. Be to, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, 9.2.3.7. punktą Gintaro įlankos pietinėje dalyje turi būti įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų ir administracinis centras. Taigi, nors ši teritorija yra visuomeninės paskirties teritorija, tačiau atsakovas nurodo atlikęs kapitalinį patalpų remontą ir įsirengęs patalpas gyvenimui. Pagal Nuomos sutarties 5.1. punktą atsakovas įsipareigojo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę paskirtį, nurodyta sutarties 1 punkte, kuriame numatyta, jog atsakovui perduodamos negyvenamosios patalpos, ir priešingai nei teigia atsakovas, nenumatyta galimybė keisti jų paskirtį, jas įsirengiant kaip gyvenamąsias. Pagal Nuomos sutarties 5.4. punktą numatyta be nuomotojo raštiško sutikimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų negyvenamųjų patalpų ar jų dalies, išskyrus patalpų remonto darbus. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta, kad nurodytų sutarties nuostatų nesilaikė, pirties pastato patalpas perplanavo, pertvarkė, įsirengdamas atskirus miegamuosius kambarius, virtuvės ir kt. patalpas, nors tam neturėjo nei ieškovės rašytinio sutikimo, nei įgaliotų institucijų leidimų / suderinimų. Dėl šios priežasties pagrįstas ieškovės reikalavimas nutrauki nuomos sutartį dėl atsakovo padarytų Nuomos sutarties sąlygų pažeidimo, nes tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su viešuoju interesu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją naudoti griežtai laikantis teritorijų planavimo dokumentų nuostatų.

Be to, pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių sudarymo pagrindus, šios sutartys gali būti nekomercinės, t. y. kai įgyvendinant valstybės socialinę politiką pagal valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimą sudaromos atitinkamos nuomos sutartys, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms priklausančios patalpos išnuomojamos savo darbuotojams kolektyvinėje sutartyje ar darbuotojų susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka, ir komercinės, kai įmonių įstaigų ar organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis (siekiant pelno) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalių susitarimu. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo patalpų atsakovui suteikimas buvo susijęs su darbiniais santykiais, siejusiais bylos šalis. 2015 metais atsakovui - nuomininkui nutraukus darbo santykius su nuomotoju - ieškove, gyvenamosios patalpos nuomos mokestis turi būti nustatomas kaip komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis (CK 6.604 straipsnio 2 dalis, 6.583 straipsnio 4 dalis), o nuomos sutarties nutraukimui taikomas CK 6.614 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš 6 mėnesius. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2016-10-07 raštu Nr. S1-750 (1.15) informavo atsakovą - nuomininką A. V. apie ginčo sutarties nutraukimą, pasiūlė šalių susitarimu sutartį nutraukti nuo 2016-11-07, priešingu atveju nurodė, kad kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Byla teisme nagrinėjama dešimt mėnesių, taigi apie Nuomos sutarties nutraukimą atsakovas informuotas ilgiau nei nustatytą laiką. Be to, ieškovė, atsižvelgiant į ieškiniu keliamus reikalavimus, sutinka suteikti atsakovui lengvatinį terminą – 6 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo – patalpoms atlaisvinti.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovei būtų pagrindas atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Ieškinio pateikimo metu (2017-02-22) už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 43 Eur (57 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-02 iki 2017-07-01). Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 43 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir atsakovo A. V. dėl atsakovui A. V. išnuomotų negyvenamųjų patalpų – pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą A. V. per 6 (šešis) mėnesius perduoti ieškovei nurodytas negyvenamąsias patalpas.

Priteisti iš atsakovo A. V. 43 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752,  biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Genovaitė Vaizgėlienė