Civilinė byla Nr. 3K-3-368/2013

         Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

         Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11

         (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

   Vilnius         

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. R. ieškinį atsakovams     N. G., G. U. ir pagal atsakovų N. G., G. U. priešieškinį ieškovei R. R. R. dėl privatizuoto buto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys Jurbarko 1-asis notarų biuras, Jurbarko 2-asis notarų biuras, VĮ Registrų centro Tauragės filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio turto dalių nustatymo bendrame turte principą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė R. R. R. patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti, kad dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/40 dalis tvarto (duomenys neskelbtini), ir garažas, (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. B. ir A. B. nuosavybė, priklausė J. B. ir A. B. po 1/2 dalį; pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 977 dalį dėl 1/2 dalies dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/40 dalies tvarto, (duomenys neskelbtini), ir garažo, (duomenys neskelbtini), perleidimo N. U.; pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį Nr. 6047 dėl 1/2 dalies dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), ir garažo, (duomenys neskelbtini), kuria N. U. dovanojo G. U.; taikyti restituciją, grąžinant šalis į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, o priešieškinį atmesti.

Ieškovė nurodo, kad 2000 m. birželio 11 d. mirė jos motina J. B. 2001 m. liepos 5 d. paveldėtojams R. R. R. ir jos broliu A. A. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį motinos turto. Paveldėjimo teisės liudijime buvo nurodyta, kad J. B. santuokoje su A. B. įgijo dviejų kambarių butą, 1/8 dalį ūkinio pastato, 1/40 dalį tvarto ir garažą, (duomenys neskelbtini),    A. B. 2008 m. rugpjūčio 17 d. mirė ir tuomet ieškovė sužinojo, kad jis visą turtą paliko atsakovei  N. G. sutartimi su sąlyga jį išlaikyti iki gyvos galvos, o atsakovė šį turtą 2008 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui atsakovui G. U. Ieškovės nuomone, A. B. N. G. galėjo perleisti tik jam priklausančią turto dalį, t. y. 1/2, o kitą dalį (J. B. 1/2 dalį) paveldėjo R. R. R. ir A. A., todėl ieškinys turėtų būti patenkintas.

Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti, kad pagal 1993 m. vasario 11 d. sutartį (reg. Nr. 1-354) A. B. dviejų kambarių butas, su 1/8 ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/40 dalis tvarto, (duomenys neskelbtini), ir garažas, (duomenys neskelbtini), įsigytas už asmenines A. B. lėšas, todėl tapo asmenine nuosavybe. Nurodyta, kad, prasidėjus butų privatizacijai, sutuoktiniai J. B. ir A. B. susitarė, kad pagrindinis nuomininkas A. B. nusipirktų butą ir jai buvo suprantama, kad šis butas taps A. B. nuosavybe. A. B. už savo asmenines lėšas, 15 616 vienkartinių išmokų, nusipirko ginčo butą su priklausiniais ir todėl, atsakovų nuomone, šis turtas turėtų būti pripažintas asmenine A. B. nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad dviejų kambarių butas, su 1/8 dalimi ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/40 dalis tvarto, (duomenys neskelbtini), garažas, (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. B. ir A. B. nuosavybė, priklauso                         J. B. (1/5 dalis) ir A. B. (4/5 dalys); pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 977 dėl 1/5 dalies dviejų kambarių buto su 1/8 dalimi ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/40 dalies tvarto, (duomenys neskelbtini), garažo, (duomenys neskelbtini), A. B. perleidimo N. U. (G.); pripažino negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį Nr. 6047 dėl 1/5 dalies dviejų kambarių buto, su 1/8 dalies ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), garažo, (duomenys neskelbtini), kuria N. U. (G.) dovanojo G. U.; taikė restituciją, grąžinant ginčo turtą į pradinę iki išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių sudarymo padėtį; likusią ieškinio  dalį atmetė.

Nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 31 d. A. B. parašė pareiškimą Jurbarko rajono Klausučių kolūkio valdybai, prašydamas leisti pirkti kolūkio butą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini).   J. B. sutiko, kad butą pirktų pagrindinis buto nuomininkas A. B. Už perkamą butą 1992 m. spalio 27 d. A. B. sumokėjo 15 616 valstybės vienkartinėmis išmokomis ir šis butas buvo įregistruotas 1993 m. vasario 27 d. tuomečiame Tauragės teritoriniame valstybiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure A. B. vardu.

Iš byloje esančio Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-523/2010 matyti, kad dviejų kambarių butas su 1/8 dalimi ūkinio pastato, 1/40 dalis tvarto, garažas yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. B. ir A. B. nuosavybė. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

Bendrosios jungtinės nuosavybės klausimai ginčo turto įsigijimo metu buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame SŠK 21 straipsnyje ir buvo preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau SŠK 21 straipsnyje, taip pat kaip ir CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsižvelgiant į svarbias aplinkybes nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad, privatizuojant ginčo turtą, buvo panaudotos tik A. B. vienkartinės valstybės išmokos, po J. B. mirties R. R. R. pateikė prašymą dėl 4,05 ha ir 2 ha žemės plotų paveldėjimo, o A. B. atsisakė jam priklausančio pagal įstatymą palikimo dalies mirus sutuoktinei J. B. jos vaikų naudai. Taip pat byloje yra A. B. rašytas pareiškimas policijos komisariatui, kuriame nurodyta, kad R. R. R. į jo butą bei kitą turtą neturės pretenzijų, jeigu jis atsisakys pretenzijų į žemę. Iš šių aplinkybių bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad nustatant ginčo turto dalis nustatytinos nelygios dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: A. B. nustatytina 4/5 dalys, o J. B. ? 1/5 dalis ginčo turte.

Konstatuota, kad A. B. negalėjo perleisti neatlygintinai atsakovei jam nepriklausančio turto dalies (CK 4.96 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys dėl sandorių negaliojimo tenkintas iš dalies, tai yra 1/5 dalimi, be to, taikyta restitucija, grąžinant šalis į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad įstatymai nustato galimybę, esant byloje nustatytoms tam tikroms (teismo pripažintomis svarbiomis) aplinkybėms, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). Dėl to padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad: 1) ginčo turtas buvo privatizuotas už A. B. investicinius čekius (jo asmenines lėšas); 2) A. B. po J. B. mirties atsisakė savo dalies palikimo ieškovės naudai; 3) tikėtinai buvusį A. B. ir ieškovės susitarimą  nereikšti pretenzijų į ginčo turtą A. B. atsisakius palikimo (2001 m. rugsėjo 10 d. prašymas policijai). Tokio susitarimo buvimą patvirtina ir aplinkybės, jog ginčo turtas nebuvo įtrauktas į palikimą bei ieškovė dėl ginčo turto ieškinį pateikė tik po A. B. mirties; 4) teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ir pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatydamas, jog J. B. priklauso 1/5 dalis, o  A. B. ? 4/5 dalys ginčo turto.

Nepagrįstu laikytas argumentas, kad A. B. gautos valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės vienkartinės išmokos (investiciniai čekiai) yra kiekvieno, juos gavusio asmens, asmeninė nuosavybė, o ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. R. R. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1.      Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Bylose dėl turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai, o šioje byloje turtą prašo padalyti paveldėtojai. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir kokias argumentais rėmėsi atlikdami būtent tokį dalių skaičiavimą (J. B. ? 1/5, o A. B. ? 4/5 dalys). Abu sutuoktiniai yra mirę, todėl dalijant jų turtą CK 3.123 straipsnis netaikytinas. Vienas pagrindinių argumentų buvo tai, kad privatizuojant santuokoje įgytą ginčo turtą buvo panaudotos tik A. B. vienkartinės valstybės išmokos. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Vienam sutuoktiniui nesuteikiama teisė pretenduoti į didesnę turto dalį teigiant, kad buvo panaudotos jo asmeninės lėšos – vienkartinės valstybės išmokos (investiciniai čekiai), nepateikiant jokių įrodymų, kad tos lėšos buvo dovanotos jam asmeniškai, o ne šeimai. Prielaida, kad buvo susitarimas, jog A. B. atsisakė jam priklausančio pagal įstatymą palikimo dalies mirus sutuoktinei jos vaikų naudai, negali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Jeigu A. B. būtų norėjęs, kad ginčo turtas atitektų jam asmeninės nuosavybės teise ir J. B. vaikai į jį nepretenduotų, jis palikimą būtų priėmęs ir su ieškove ir jos broliu pasidalijęs paveldėtas dalis, palikdamas jiems žemės sklypus, o sau ? butą su priklausiniais. Ieškovė niekada nepatvirtino, kad ketina atsisakyti teisių į jos motinai priklausantį turtą. Dėl to A. B. rašytas pareiškimas policijos komisariatui yra tik jo išdėstyta nuomonė, o ne įrodymas, patvirtinantis susitarimą dėl turto padalijimo.

2.      Dėl buto privatizavimo vieno sutuoktinio vardu. Remiantis Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis butus privatizuojant sutuoktiniams, lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių (BPĮ 4 ,5 straipsniai). Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, kad privatizavus butą šeima buvo laikoma įsigijusi gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Pagal bendrąją tuo metu galiojusią SŠK 21 straipsnio taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ginčo turtą sutuoktiniai pirko už investicinius čekius, todėl jų pagrindu įsigyto daikto negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

3.      Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai dalydami santuokoje įgytą turtą pažeidė CPK 176–185 straipsnius. Nebuvo nustatyta, kokiais įrodymais vadovavosi atsakovai, prašydami pripažinti ginčo turtą asmenine A. B. nuosavybe, nes 1993 m. privatizuojant butą nebuvo jo išreikšta valia ginčo turtą privatizuoti asmenine nuosavybės teise, o iš J. B. nebuvo gautas sutikimas. Nepateikta byloje įrodymų apie investicinių čekių kilmę, todėl jie neturi būti laikomi asmeninėmis lėšomis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai N. G. ir G. U. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.      Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad negali būti remiamasi CK 3.123 straipsnio nuostatomis. Šis straipsnis įtvirtina sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Jame pateikiamas nebaigtinis aplinkybių, kurias įvertinęs teismas, dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, gali nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašas. Šioje byloje viena iš svarbių aplinkybių yra buto įgijimas už vieno sutuoktinio lėšas. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu abu sutuoktiniai yra mirę, nesudaro pagrindo teigti, jog negalima nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant sutuoktinių dalis bendrame turte ir remtis CK 3.123 straipsniu. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad susitarimo dėl turto pasidalijimo buvimą patvirtina aplinkybės, jog ginčo turtas nebuvo įtrauktas į palikimą, o ieškovė dėl ginčo turto ieškinį pateikė tik po A. B. mirties. Teismų išvados dėl būtinumo nukrypti nuo turto lygių dalių principo yra motyvuotos, jose nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgė teismai, remtasi byloje nustatytomis aplinkybėmis.

2.      Dėl buto privatizavimo vieno sutuoktinio vardu.  Teismų praktikoje pasisakyta, kad už privatizuojamą buto dalį ar visą buto kainą sumokėjus iš asmeninių vieno sutuoktinių lėšų, buto padalijimo atveju šiam sutuoktiniui gali būti padidinta dalis bendrame turte ar priteista atitinkama kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-925/1999; 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002). A. B. gavo 10 000 rublių vienkartinę išmoką, kuri yra laikoma jo asmenine nuosavybe, o ne sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal jo sąskaitos išrašą 1992 m. spalio 27 d. iš jo sąskaitos buvo paimta        15 616 rublių, o iš J. B. sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 1991 m. rugsėjo 13 d. iki 1992 m. gegužės 29 d. nuo jos sąskaitos nebuvo nurašytos lėšos, o sąskaitoje buvusios lėšos pasikeitus valiutai buvo konvertuotos į litus. Tai laikytina pagrįstu įrodymu, kad tik vieno sutuoktinio, t. y. A. B., lėšomis buvo perkamas butas.

3.      Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vienkartinė valstybės išmoka yra A. B. asmeninė nuosavybė, o J. B. savo sąskaitoje turėtų investicinių čekių neišėmė, juos turėjo, o pasikeitus valiutai jie buvo konvertuoti į litus. Ketindami įsigyti nuosavybę asmenys privalėjo įvykdyti Butų privatizavimo įstatyme nustatytas sąlygas, viena iš jų buvo buto nuomininkas ir jo šeimos nariai privalėjo susitarti dėl buto pirkimo, kieno vardu bus pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps savininku (BPĮ 5 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai, kad  J. B. raštu išreiškė sutikimą, kad pagrindinis nuomininkas A. B. pirktų butą. Taigi J. B., davusi sutikimą, kad vyras sudarytų pirkimo–pardavimo sutartį ir perkant butą visiškai neįdėjusi savo lėšų, neįgijo nuosavybės teisės į buto dalį, netapo bendraturtė.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis principo

Nagrinėjamoje byloje paveldėtojai prašo padalyti sutuoktinių J. B. ir A. B. nuosavybės teise valdytą turtą, siekdami nustatyti aiškias paveldėto turto dalis. Taigi iš esmės yra sprendžiami sutuoktinių turto padalijimo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo tinkamo taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalyta sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, kad siekiant išspręsti tarp turto paveldėtojų kilusį ginčą turi būti padalytas jau mirusių sutuoktinių turtas, tai šis turtas pagrįstai teismo buvo dalijamas remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimą. Pažymėtina, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes ir parenka tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie nurodyti CK 3.123 straipsnyje. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga. Taigi, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė svarbias aplinkybes, kuriomis remiantis buvo nukrypta nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrą ginčo turtą. Teismo buvo atsižvelgta į tai, kad ginčo turtas buvo privatizuotas už A. B. investicinius čekius. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad nors investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo butui, įsigytam privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą, taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. ir kt. v. O. R., bylos Nr. 3K-3-128/2012; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005; kt.). Tačiau ši aplinkybė vertintina kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ką pagrįstai nurodė bylą nagrinėję teismai. 

Kasatorė nesutinka su teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina kasatorės ir     A. B. susitarimą dėl ginčo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Byloje nustatyta, kad A. B. po žmonos     J. B. mirties atsisakė savo palikimo dalies palikėjos vaikų naudai. Į paveldimą turtą buvo įtraukti tik žemės sklypai, kuriuos pasidalijo kasatorė su broliu A. A. J. B. palikimo priėmimo metu kasatorė nekėlė klausimo dėl ginčo turto, t. y. buto, ūkinio pastato, tvarto ir garažo, dalies paveldėjimo, nors šis turtas nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sudėtį. Taigi, teismų nustatyta, kad ginčo turto priklausomybės klausimas kasatorės nebuvo keliamas nuo J. B. iki pat A. B. mirties, t. y. 8,5 metų. Byloje taip pat pateiktas A. B. rašytinis pareiškimas policijos komisariate. Jame nurodyta apie buvusį susitarimą, kad kasatorė neturės jokių pretenzijų į butą bei į kitą turtą, jeigu jis atsisakys pretenzijų į žemę. Atsižvelgdami į šias byloje nustatytas aplinkybes bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad įrodymai, šalių elgesys, veiksmai ar neveikimas po J. B. mirties iki A. B. mirties sudarė pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog buvo kasatorės ir A. B. buvo susitarimas, pagal kurį kasatorė sutiko nereikšti pretenzijų dėl ginčo turto, jeigu A. B. atsisakys jam priklausančios žmonos palikimo dalies. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Teisėjų kolegijos požiūriu, šie teisiškai reikšmingi byloje nustatyti faktai sudaro pagrindą, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti nelygias sutuoktinių dalis ginčo turte, pripažįstant J. B. nuosavybės teisę į 1/5 dalį turto, A. B. – 4/5 dalis.

Iš byloje esančio Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-523/2010 matyti, kad dviejų kambarių butas su 1/8 dalimi ūkinio pastato, 1/40 dalis tvarto, garažas teismo sprendimu pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių                        J. B. ir A. B. nuosavybe. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, todėl bylos dalis dėl buto pripažinimo bendrąją jungtine A. B. ir  J. B. nuosavybe yra išspręsta ir ginčas dėl šios dalies iš naujo negali būti nagrinėjamas. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą keliamų klausimų, susijusių su ginčo buto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

 Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas nelygias turto dalis, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 65,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš kasatorės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. R. R. (duomenys neskelbtini) 65,15 Lt (šešiasdešimt penkis litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Gražina Davidonienė

                                                                                                Janina Stripeikienė

                                                                                                Juozas Šerkšnas