Pranešėjas D. Jocys                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-361/2014

Teisėja E. Žakevičiūtė                                         Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00149-2011-6

           Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.;

           1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.3.1.; 1.2.27.11.2.20.3; 1.2.20.5.;

           1.2.27.5.; 2.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,

gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,

nuteistajam T. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 286 straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 290 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 286 straipsnį  ir 290 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-05-10 iki 2013-05-11 (dvi paros), nuo 2013-05-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013-11-26.

Nuosprendžiu T. L. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl M. N. turto vagystės; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl K. Š. turto vagystės; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl K. I. turto vagystės, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš laikrodžių taisyklos, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas K. V., tačiau dėl jo nuosprendis nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 10 d., apie 12.10 val. Palangos m., J. Basanavičiaus g. 16, prie kavinės ,,Laukinių vakarų salūnas“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui E. G. įspėjus jį dėl daromo administracinio teisės pažeidimo, vadino savo pareigas einantį ir jam pavestas funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją, veikiantį teisėtai pagal įstatymo nustatytą kompetenciją, įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, policijos pareigūnui E. G. nurodžius, kad jis bus pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, pavartodamas fizinį smurtą prieš policijos pareigūną E. G., t. y. jį pastumdamas, atsitraukė bei grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš E. G., grasino sumušti. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, policijos pareigūnui E. G. jį sulaikius ir panaudojus specialiąsias priemones – antrankius, vadino savo pareigas einantį ir jam pavestas funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją E. G. bei E. G. į pagalbą atskubėjusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnįjį tyrėją A. P. įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, spjovė policijos pareigūnui A. P. į veidą. Tokiais savo veiksmais T. L. pavartodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui E. G. bei įžeidė valstybės tarnautojus nukentėjusiuosius E. G. ir A. P..

Be to, T. L. 2013 m. gegužės 20 d., apie 10.10 val., Palangos m., J. Basanavičiaus g. 5A, apleistame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. B., t. y. sugriebęs ranka jai už kaklo ir spausdamas jį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, iš nukentėjusiosios V. B. rankoje laikomo pirkinių krepšio pagrobė 10 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 42 Lt grynųjų pinigų, taip padarydamas V. B. bendrą 52 Lt vertės turtinę žalą.

T. L. buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, jog  jis 2011 m. birželio 27 d., apie 14 val., Palangoje, paplūdimyje prie jūros, ties poilsio namais „Palangos žuvėdra“, adresu Palanga, Meilės al. 11, pagrobė M. N. priklausančią 60 Lt vertės rankinę su joje esančiais daiktais: 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6300“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 130 Lt vertės juodos spalvos akiniais nuo saulės, 300 Lt vertės fotoaparatu „Nicon“, 100 Lt vertės rudos spalvos akiniais, 40 Lt vertės pinigine su  joje buvusiais 70 Lt, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai bendrą 1000 Lt turtinę žalą.

Taip pat buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jis           2011 m. liepos 31 d., apie 16 val., Palangoje, Nemirsetoje, nudistų pliažo teritorijoje, pagrobė K. Š. priklausančią 150 Lt vertės rankinę „Esprid“ su joje esančiais daiktais: 1500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „HTC“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės, 100 Lt vertės akiniais nuo saulės, 100 Lt vertės automobilio raktu su signalizacijos pulteliu, buto trimis raktais su lifto distanciniu pulteliu bendros 400 Lt vertės, 100 Lt vertės daniška knyga, 150 Lt vertės pinigine „Sand“, kurioje buvo 50 Lt , tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai bendrą 2650 Lt turtinę žalą.              

T. L. taip pat buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2011 m. rugpjūčio 6 d., apie 23 val. 45 min., Palangos mieste, J. Basanavičiaus g. 24 A, kavinės „P. B.“ lauko terasoje pagrobė K. I. priklausančią 100 Lt vertės rankinę su joje esančiais daiktais: 40 Lt vertės pinigine, kurioje buvo 160 Lt, 2 vnt. 140 Lt vertės autobuso bilietais iš Palangos į Molėtus, 1000 Lt vertės skaitmeniniu fotoaparatu „Conon“, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai bendrą 1440 Lt turtinę žalą.

Be to, buvo kaltinamas, bet išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 18 val., įsibrovęs į kioskelį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė J. K. priklausantį 800 Lt vertės televizorių „Samsung“, 500 Lt vertės laikrodžių taisymo įrankių rinkinį, 1000 Lt vertės laikrodį „Rolex“, tris laikrodžius „Orient“, kiekvieno atskirai vertė – 180 Lt, 50 Lt vertės laikrodį „Raketa“, 50 Lt vertės laikrodį „Seik“, 50 Lt vertės laikrodį „Poliot“, 50 Lt vertės medicinines svarstykles, 200 Lt vertės fotoaparatą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam bendrą 3240 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu T. L. prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, atlygino V. B. padarytą žalą ir jos asmeniškai atsiprašė. Taip pat nurodo, kad atsiprašė ir valstybės pareigūnų, kuriems pasipriešino ir kuriuos įžeidė. Pažymi, kad nusikalto būdamas neblaivus. Prašo taikyti BK 641 straipsnį ir mažinti jam paskirtą bausmę.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria T. L. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir 2 dalį, padarymo ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti T. L. kaltu ir paskirti jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš M. N.) 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš K. Š.) 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš K. I.) 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš kioskelio) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 286 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 290 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl T. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir 2 dalį nenustačius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, neteisėta ir nepagrįsta dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei netinkamai vertino nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas neįvertino aplinkybės, kad T. L. gyveno viename bute kartu su K. V., todėl apie padarytas T. L. vagystes jis galėdavo suprasti iš to, kad šis parsinešdavo namo pavogtus daiktus. Teismas nevertino liudytojos I. B. parodymų, jog ji 2011 m. vasarą buvo išnuomojusi kambarį T. L. ir K. V.. Nevertino ir liudytojų A. M. bei V. D. parodymų, kad T. L. prisipažino dėl vagysčių pats, niekieno neverčiamas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad T. L. parodymai nenuoseklūs, jis kelis kartus iš esmės juos keitė, tai pripažindamas savo kaltę dėl minėtų vagysčių, tai vėl neigdamas. Mano, jog teismas T. L. prieštaringus parodymus turėjo vertinti kritiškai ir remtis K. V., A. P., E. G., A. M., V. D., I. B. teisme duotais parodymais, kurie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus T. L. parodymus bei parodymų patikrinimo duotus parodymus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti ir pripažinti T. L. kaltu dėl vagysčių iš M. N., K. Š., K. I. ir (duomenys neskelbtini) kiosko padarymo.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, į bylą surinkti ir su bylos nagrinėjimo dalyku susiję duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, padarytos išvados yra teisingos, tinkamai išspręstas T. L. kaltės klausimas ir jam paskirtos bausmės, kurios atitinka nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

T. L. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės skyrimo atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. L. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį ir du tyčinius nesunkius nusikaltimus, į savanaudiškus pirmojo nusikaltimo ir chuliganiškus kitų dviejų nusikaltimų padarymo motyvus, kad pasipriešino valstybės tarnautojams ir juos įžeidė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai sunkina jo atsakomybę, ir kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, o tai jo atsakomybę lengvina. Teismas įvertino ir T. L. asmenybę, kad praeityje teistas 6 kartus, prasikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl visos šios aplinkybės charakterizuoja jį neigiamai. Atsižvelgdamas į visas šias paminėtas aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas T. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti jam BK 641 straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Tačiau pažymėtina, jog minėto BK straipsnio taikymas galimas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ir įrodymai tiriami įprastine tvarka, todėl taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtą bausmę trečdaliu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. L. už vieną tyčinį apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs papildomą įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo T. L. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas: M. N. turto vagystę, K. Š. turto vagystę, K. I. turto vagystę ir vagystę iš (duomenys neskelbtini) kiosko.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo T. L. kaltę dėl šių anksčiau paminėtų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, jog nuteistasis T. L. savo kaltę padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis savo parodymus pakeitė iš esmės ir kategoriškai neigė dalyvavęs padarant šiuos nusikaltimus. Savo kaltę jis neigė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Be to, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas atitinkamas poveikis, dėl kurio jis „apsiėmė kaltę“ dėl vagysčių iš paplūdimio, kavinės ,,Piano“ ir (duomenys neskelbtini )kioskelio. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas A. P. vaišino jį arbata, cigaretėmis, saldainiais, įkalbinėjo jį prisipažinti, padarius minėtus nusikaltimus (b. l. 12–14, t. 6). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir dėl pasipriešinimo valstybės pareigūnams A. P. ir E. G. bei dėl jų įžeidimo. Tie patys pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu lydėjo T. L. į parodymų dėl minėtų vagysčių patikrinimus vietose, kuriose jis buvo vedžiojamas surakintas grandinėmis (b. l. 64–67, 101–105,  138–139, t. 1, 42–46, t. 2) . Minėtomis aplinkybėmis tikėtina, kad T. L. galėjo jausti tam tikrą spaudimą ikiteisminio tyrimo metu ir, siekdamas jo išvengti, pripažino kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. L. kaltė iš esmės buvo grindžiama liudytojo K. V. parodymais apie tai, kad T. L. po įvykdytų vagysčių jam papasakojo apie padarytas nusikalstamas veikas ir rodė jam pavogtus daiktus. Tačiau pažymėtina, jog šie K. V. parodymai yra keliantys abejones dėl jų pagrįstumo, kadangi jie nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu ne kartą keitėsi. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad K. V., ne pats tiesiogiai padaręs vagystes, o tik apie jas girdėjęs iš T. L., po gana ilgo laiko, apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prisiminė net konkrečias pinigų sumas, kurios buvo rastos pavogtose piniginėse, fotoaparatų modelius ir kitas pavogtų daiktų detales.

Pastebėtina ir tai, kad 2012 m. kovo 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už vagystę iš paties K. V. (b. l. 167–169, t. 1), todėl darytina pagrįsta išvada, kad K. V. gali apkalbėti T. L., todėl jo parodymai dėl jų abiejų asmeninių santykių ypatumų negali būti laikomi nešališkais ir jais negali būti remiamasi ypač įrodinėjant vieno iš jų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Be to, K. V. parodymus apie matytus jų gyvenamojoje vietoje pavogtus daiktus iš esmės paneigia liudytojos I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad ji nė karto nematė, kad T. L. į kambarį, kurį buvo išsinuomojęs jos name ir gyveno kartu su K. V., būtų parsinešęs kokių nors daiktų (b. l. 19–20, t. 2).

Pažymėtina, jog K. V. parodymus apie T. L. padarytas vagystes ir paties T. L. atvirą prisipažinimą padarius minėtas vagystes ikiteisminio tyrimo metu paneigia ar jais suabejoti verčia kitų liudytojų, kurie nors ir nebuvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, tačiau jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu (b. l. 18–21, t. 6). Tai liudytojos Ž. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b.l.17-18, t. 1), kad jos pusseserė M. N. buvo nuėjusi maudytis, o ji gulėjo ant patiesalo, šalia buvo jų abiejų daiktai ir tuo metu priėjo vyriškis, kuris klausė, kurioje pusėje yra tiltas, o priėjusio vyriškio apibūdinimas – apie 50 m. amžiaus, pilvotas – neatitinka nuteistojo T. L. išvaizdos. Antros vagystės atveju nukentėjusioji K. Š. nurodė, kad jai gulint prie jūros kartu su vaiku, pro šalį praėjo keli jaunuoliai, daugiau jokių pašalinių asmenų ji nepastebėjo (b. l. 74–75, t. 1). Abejonių dėl T. L. dalyvavimo vagystėje iš kavinės ,,Piano“, kai buvo pagrobtas K. I. priklausantis turtas, kelia pačios nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad prie gretimo stalelio sėdėję vaikinai teigė matę, kad jos rankinę nusinešė pora – vaikinas ir mergina – kurie trumpam buvo prisėdę prie jos staliuko (b. l. 110–111, t. 1). Po vagystės iš kiosko (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti ir paimti rankų pėdsakai ir biologinė medžiaga, tačiau atlikus specialisto išvadą ir DNR tyrimus nustatyta, kad pirštų antspaudai netinka asmens identifikavimui (b. l. 29, t. 2), o biologinėje medžiagoje nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti (b. l. 34–35, t. 2). Be to, pažymėtina ir tai, kad vagystės iš minėto kiosko metu buvo pagrobtas didelis televizorius, laikrodžiai, fotoaparatas, laikrodžių taisymo reikmenų rinkinys, tačiau nė vienas iš minėtų daiktų nebuvo surastas nei T. L. gyvenamojoje vietoje, nei kur nors kitur.

Kadangi apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nelieka pagrįstų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą išteisinti T. L. dėl M. N. turto vagystės, K. Š. turto vagystės, K. I. turto vagystės ir vagystės iš laikrodžių kiosko, padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių T. L. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Paneigti šią išvadą arba ją kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, to neleidžia daryti bylos proceso metu ištirti, išnagrinėti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys. Esant tokiai aplinkybių visumai, priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl minėtų nusikalstamų veikų prieš T. L. padarymo pagrindų nėra.

Taigi atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei netinkamai vertino nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo T. L. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                          Dalius Jocys

Teisėjai                                                        Eduardas Maškevičius

Remigijus Preikšaitis