Civilinė byla Nr. 2-6995-826/2011
(proceso Nr.2-06-3-05241-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.2.; 44.2.1.; 44.5.2.2.; 44.2.3.; 44.2.4.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 99.3.; 99.4.; 99.5.; 114.1.;
114.8.2.; 114.9.3.; 114.11.; 116.1.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei ir Vitai Diekontienei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei ir Vidai Rimkienei, dalyvaujant ieškovei A. S. ir atsakovei A. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė A. S. pareiškė ieškinį atsakovei A. L. ir prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2003 m. gruodžio 23 d. apie 12.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, koridoriuje tarpusavio konflikto metu atsakovė A. L. tyčia smogė jai į veidą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 2671 nurodyta, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2005-04-11 nuteisė A. L. pagal LR BK 140 str.1d. Kadangi po sumušimo jos sveikatos būklė pablogėjo, ieškovė kreipėsi pas gydytojus, kurie nustatė galvos smegenų traumą-sukrėtimą, kairės ausies sumušimą. 2008-07-08 buvo atliktas papildomas teismo medicinos tyrimas, kurio metu konstatuota, kad jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2008-12-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis. Nors baudžiamoji byla, perduota į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, buvo nutraukta suėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos paliktas nenagrinėtu, tai neatima iš jos teisės kreiptis dėl padarytos nusikalstamais veiksmais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės turtinę 2000 Lt žalą (už gydymą, ir vaistų pirkimą) ir 15 000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (b.l. 3, 4).
Atsakovė A. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina ją 2003-12-23 sudavus jai kelis smūgius. Toks faktas nebuvo nustatytas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ji sudavė A. S. smūgius ir padarė jai sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ji nepatvirtina, kad ieškovei nustatyti sužalojimai buvo padaryti jos tyčiniais veiksmais. A. S. pareiškimą dėl sumušimo parašė tada kai buvo iškviesta į policiją pasiaiškinti dėl jos kreipimosi. A. S. nepateikė jokių įrodymų apie patirtą turtinę žalą ir jos dydį. A. S. medicininiai dokumentai rodo jos visada turėtas problemas su sveikata. Ieškovės sveikata blogėja dėl objektyvių faktorių: nuo amžiaus ir nuo to, kad jos sveikata visada buvo prasta, ieškovė serga skirtingomis ligomis nuo 1976 m. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes savo reikalavimus ieškovė grindžia 2003-12-23 įvykiu, senaties terminas pasibaigė 2006-12-24 (b.l. 20 – 21).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį jame nurodytais motyvais palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ieškovė paaiškino, kad buvo atsakovės sumušta, nes nesutiko už 12000 Lt parduoti atsakovei kambariuką, dėl to gydėsi, apkurto viena ausimi, galva svaigsta nuolatos, nori, kad jai būtų priteista 15 000 Lt neturtinė žala ir 3000 Lt turtinė žala. Ieškovė nurodė, kad vaistų kvitai yra pateikti į bylą. Nurodė, kad jai buvo suduoti 9 ar 10 smūgių.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsiliepime išdėstytais motyvais prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovės nesumušė, jos kaltė nėra įrodytu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti žalą. 2003-12-23 ieškovė pati pas ją atėjo, ėmė kelti sąlygas dėl sandorio. Kai ji paprašė gražinti jos įduotus 1000,00 Lt, ji pati smogė jai į veidą, ją apibraižė. Pagal 2003-12-23 išrašą, yra nurodyta, kad ieškovę sumušė nepažįstami asmenys. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po 2003-12-23 įvykio ieškovė kreipėsi į medikus tik 2003-12-29, rentgenas nebuvo daromas. Pagal nuosprendį, kuris buvo priimtas baudžiamojoje byloje, ji apmokėjo visas priteistas sumas.
Liudytoja Z. O. paaiškino, kad yra A. L. sesuo. A. L. iš A. S. norėjo nusipirkti kambarį ir jai įdavė 1000,00 Lt. Matė konfliktą, nes gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Sesuo paprašė gražinti jai 1000,00 Lt, o A. S. sudavė rankine sesei. Ji pati iškvietė policiją. Tuo metu kai A. S. sudavė smūgius A. L. jos abi stovėjo. Medikų pagalbos A. S. nereikėjo. A. S. negirdi jau seniai.
Liudytojas M. O. paaiškino, kad atsakovė yra jo teta, o A. S. buvo jo kaimynė. Visas konfliktas prasidėjo dėl 1000,00 Lt. paties įvykio jis nematė, tik girdėjo, kaip ieškovė šaukė, kad neatiduos 1000,00 Lt, eidamas pro šalį matė, kaip A. S. kišo špygą A. L. į veidą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jokios kalbos apie sužalojimus nebuvo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (LR CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676, bylos Nr. 3K-3-447/2008).
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo. Turtinę žalą ieškovė kildino iš išlaidų, patirtų dėl 2003-12-23 sužalojimo, neturtinę žalą kildino iš fizinio skausmo ir nepatogumų, patirtų sužalojimo metu.
Taigi, ieškovei pareiškus tokio pobūdžio reikalavimus, būtina nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžią dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų, t. y. tiek neturtinei žalai, patirtai dėl sužalojimo, tiek turtinei žalai, kuri, ieškovės teigimu, patirta dėl išlaidų vaistams.
Reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl patirto sveikatos sužalojimo skaičiuoti nuo 2003 m. gruodžio 23 d., t. y. nuo sužalojimo momento, nes fizinį skausmą ir kitus dėl to atsiradusius nepatogumus ji patyrė sužalojimo metu.
Pagal prijungtą baudžiamosios bylos Nr.1-118-539/09 medžiagą, nustatyta, kad ieškovė 2004-03-18 privataus kaltinimo kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir prašė priteisti iš atsakovės 173,35 Lt turtinę ir 2000,00 Lt neturtinę žalą. 2005-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, A. L. buvo pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir ieškovei A. S. priteista 106,35 Lt turtinės ir 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 2008-12-02 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005-04-11 nuosprendis dėl A. L. nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 dalį bei teismo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo buvo panaikinta ir šios bylos dalis perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. 2008-12-15 A. S. buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje dėl 2000,00 Lt turtinės ir 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 2009-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamasis procesas A. L. kaltinant nusikaltimu, numatytu LR BK 138 str. 1 d. nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. 2009-05-13 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. L. dėl 2000,00 Lt turtinės ir 15000,00 neturtinės žalos atlyginimo. 2011-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. 2011-04-21 ieškovė A. S. pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 2000,00 Lt turtinės ir 15000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė nesuėjus ieškinio senaties terminui kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pagrindo taikyti ieškinio padavimo senatį nėra.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos duomenimis iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-539/2009 priimto nuosprendžio matyti, kad baudžiamasis procesas kaltinant A. L. nusikaltimu, numatytu LR BK 138 str.1d. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutrauktas. A. L. buvo kaltinama tuo, kad 2003 m. gruodžio 23 d., apie 12.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, nemažiau kaip tris kartus kumščiu smogdama A. S. į veidą ir kartą spirdama į galvos sritį, nukentėjusiajai padarė smegenų sukrėtimą, kairės ausies sumušimą, poodines kraujosruvas veide, galvoje, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas kairės akies obuolyje ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šioje byloje baudžiamasis procesas buvo pradėtas privataus kaltinimo tvarka, kai 2004-03-18 A. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d. To paties teismo 2004-11-26 nuosprendžiu, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. A. L., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti LR BK 140 str. 1 d. požymių, išteisinta. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2005-04-11 nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendį, dalyje dėl A. L. išteisinimo, panaikino ir priėmė nuosprendį, kuriuo A. L. pripažino kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir ją nuteisė laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti A. S. padarytą materialinę žalą. A. S. iš A. L. priteista 106,35 Lt turtinė žala, 200,00 Lt neturtinė žala ir 480,00 Lt atstovavimo išlaidų. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2008-09-10 nutarimu, vadovaudamasis LR BPK 444 str. 1 d. 4 p., 446-447 str., pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių gali būti panaikintas 2005-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo A. L. pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo metu nustačius, kad A. L. veiksmuose yra sunkesnio nusikaltimo, būtent BK 138 str. 1 d. sudėties požymiai, nei to, už kurį ji nuteista, tas pats prokuroras 2008-10-07 priėmė išvadą, kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kad būtų panaikinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų nuosprendžiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, motyvuodamas tuo, jog nukentėjusiosios sužalojimu įtariamai A. L. gali būti pareikštas kaltinimas pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 d.) ir todėl būtina atlikti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis LR BPK 443 str. 1 d., 449 str. 1 d. 1 p., 2008-12-02 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nuosprendžio dalį dėl A. L. nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 d. taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendžio dalį dėl A. L. išteisinimo ir šią bylos dalį perdavė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Atlikus reikiamus procesinius veiksmus, prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą, kaltinant A. L. nusikaltimu, numatytu LR BK 138 str. 1 d., 2008-12-19 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d., dėl kurios yra kaltinama A. L., buvo padaryta 2003 m. gruodžio 23 d., t.y. seniau nei prieš penkerius metus, todėl baudžiamąjį procesą A. L. atžvilgiu šioje byloje nutraukė.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad pagal LR CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Tačiau išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. K. J., bylos Nr. 3K-3-525/2001; 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-897/2001; kt.).
Pagal prijungtą baudžiamosios bylos Nr. 1-118-539/2009 medžiagą, 2005-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. L. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu trims mėnesiams, iš A. L., A. S. naudai priteista 106,35 Lt turtinės, 200,00 Lt neturtinės žalos ir 480,00 Lt atstovavimo išlaidų. Nuosprendyje nustatyta, kad A. L. 2003-12-23 apie 12 val., 30 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, koridoriuje tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvos sritį, padarydama A. S. poodines kraujosruvas veide, galvoje, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas kairės akies obuolyje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-539/2009 nustatytas faktas, kad atsakovė A. L. sužalojo ieškovę A. S., yra prejudicinis faktas šioje byloje ir nebeturi būti nustatinėjamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 dalyje). Teismas atsižvelgia į 2008-12-02 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2A-8/2008, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nuosprendis dėl A. L. nuteisimo pagal 140 str. 1 d. bei teismo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo, tačiau šiuo atveju svarbi yra panaikinimo priežastis – nukentėjusiajai A. S. po nuosprendžio priėmimo nustatytas sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal 2008-07-08 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus komisijinę specialistų išvadą Nr.KG 59/08(03), A. S. po 2003-12-23 patirtos traumos apžiūros metu buvo stebėtos poodinės kraujosruvos veide, galvoje, odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, kraujosruvos kairės akies obuolyje. Jau po eksperto apžiūros, papildomai gydytojai nustatė galvos smegenų traumą – sukrėtimą, kairės akies sumušimą, kuris komplikavosi kochleariniu neuritu, klausos pablogėjimu. Šios išraiškos buvo nustatytos degeneracinio pobūdžio, amžinų pakitimų (ligų) fone. A. S. patirta trauma – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirtuose dokumentuose neišskirta, kiek pablogėjo klausa dėl traumos ir kiek dėl degeneracinio pobūdžio problemų (b.l. 6 – 8).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).
Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog A. L. 2003-12-23 apie 12 val., 30 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, koridoriuje tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvos sritį, padarydama A. S. poodines kraujosruvas veide, galvoje, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas kairės akies obuolyje, galvos smegenų traumą – sukrėtimą, kairės akies sumušimą, kuris komplikavosi kochleariniu neuritu, klausos pablogėjimu.
Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L. veiksmai – smūgių sudavimas A. S., kurių metu nesunkiai buvo sutrikdyta A. S. sveikata, buvo neteisėti.
LR CK 6.246 str. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsakovės pavartotas smurtas A. S. atžvilgiu, tuo padarant žalą A. S., vertintinas kaip neteisėtų veiksmų atlikimas. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos padarymo ieškovei faktą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovė ieškovę sužalojo tyčia, nes smūgius sudavė sąmoningai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 str. 3 d.). Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, jog atsakovė, tyčia sužalojo ieškovę. Žalos atsiradimo faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai (Komisijinė specialisto išvada Nr. KG-59/08(03), ligos istorijos).
Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė dėl žalos atsiradimo ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė privalo atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas.
Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2000,00 Lt turtinės žalos ir pateikė įrodymus, kad patyrė 480,00 Lt išlaidas baudžiamojoje byloje Nr.1-118-539/09 (T.1, b.l. 93, 163; T.2, b.l. 7), susijusias su advokato teisine pagalba, 148,99 Lt išlaidų, susijusių su medikamentų pirkimu (b.l. 60, 61; prijungta civilinė byla Nr.2-1223-618/2011, b.l. 43 ). Ieškovė paaiškino, kad likusią turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams, kurių išlaidų patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtą 628,99 Lt turtinę žalą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 628,99 Lt turtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės netenkintinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str., 185 str.).
Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas.
Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos V. B. (D.) v. „If P&C Insurance AS“ filialas bylos Nr.3K-3-31/2011; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009).
Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, neturtinės žalos padariniai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovės kaltė ir sveikatos sužalojimas, šie du veiksniai gali būti pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovės sveikatos sužalojimo laipsnis, kai padarytas nesunkus kūno sužalojimas, sveikatos sužalojimo padariniai (nustatyta, kad ieškovė jau anksčiau skundėsi ūžimu kairėje ausyje, anksčiau ne kartą kreipėsi į medikus dėl galvos skausmų, nenustatyta kiek klausa pablogėjo traumos ir kiek dėl degeneracinio pobūdžio problemų) pripažinti mažinantys neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006), tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad ji buvo sužalota nesunkiai, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, ieškovės elgesį įvykio metu – įžeidžiančio pobūdžio gestų atsakovės atžvilgiu demonstravimą, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 3000,00 Lt.
LR CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tyčia atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį.
Baudžiamosios bylos Nr.1-118-539/09, T.2, b.l. 81 ir 84, yra įrodymai, kad A. L. atlygino A. S. 480,00 Lt atstovavimo išlaidų ir 200,00 Lt neturtinės žalos, A. S. 2005-08-30 prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo patvirtino, kad atsakovė A. L. 106,35 Lt gražino.
Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos Nr.1-118-539/09, T.2, b.l. 81 ir 84 esančius įrodymus, laikyti, kad atsakovė sprendimo dalį dėl 200,00 Lt neturtinės žalos ir 586,35 Lt yra įvykdžiusi.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies ( vietoje 17000,00 Lt priteista 3628,99 Lt) iš atsakovės turi būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (patenkinta 21,35 proc. reikalavimų), tai yra, 109,00 Lt žyminio mokesčio ir 0,80 lt pašto išlaidų, iš viso 109,80 lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovės A. S. naudai 628,99 Lt turtinės žalos ir 3000,00 Lt neturtinės žalos.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Pripažinti, kad atsakovė A. L. atlygino A. S. 200,00 Lt neturtinės žalos ir 586,35 Lt turtinės žalos iki sprendimo priėmimo.
Priteisti iš atsakovės A. L. valstybės naudai 109,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis