Civilinė byla Nr. e2-16-494/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01845-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Inai Jokst, Julijai Benienei, Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopynė“ atstovams vadovui M. J., advokatui Vytautui Budnikui, 

atsakovui V. J., atsakovo atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autopynė“ ieškinį atsakovui V. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autopynė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 3 500,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2022-04-26 tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu Ieškovas įsigijo transporto priemonę Maserati Quattroporte, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), už 6 500,00 Eur (toliau - Automobilis). 2022-04-27 Klientas Automobiliu nuvažiavo 5 kilometrus ir Automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, variklis pradėjo daužytis, drebėti. 2022-04-28 Apžiūrėjus Automobilį UAB „Berautus“ autoservise buvo nustatytas variklio defektas (gedimas). Norint pašalinti šį gedimą numatomas kapitalinis remontas, o būtent: variklio grandinės komplekto, fazių paskirstymo salenoido, fazių paskirstymo aktuatoriaus, alyvos bei alyvos filtrų keitimas, o bendra Automobilio remonto kaina, pateikta UAB „Berautus“ remonto pasiūlyme – 5 387,00 Eur. Svarbu tai, jog remiantis UAB „Berautus“ autoserviso pateiktu remonto pasiūlymu, Automobilio remonto kaina sudaro beveik tiek pat, kiek kainavo pats Ieškovo įsigytas Automobilis. Ieškovas pirkdamas Automobilį nebuvo informuotas Atsakovo apie jokius Automobilio defektus, priešingai, buvo patikintas Atsakovo, jog Automobilis defektų neturi, yra važiuojantis, techniškai tvarkingas ir nereikalaujantis jokių papildomų investicijų. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Berautus“ nustatyti Automobilio defektai nebuvo vizualiai akivaizdūs, nes juos buvo galima nustatyti tik su specialia įranga ir prietaisais. Ieškovas pats ne kartą bandė susisiekti su Atsakovu dėl nekokybiško Automobilio grąžinimo, tačiau Atsakovas neatsakė į skambučius. Dėl šių priežasčių, 2022-05-25 Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto (Automobilio) pardavimo, su reikalavimu nutraukti Automobilio pirkimo - pardavimo sutartį ir restitucijos taikymo, tačiau Atsakovas su Ieškovu nesusisiekė. Be to, pats Ieškovas susipažinęs su UAB „Berautus“ autoserviso remonto pasiūlymu ir įvertinęs visus pateiktus Automobilio defektus bei pateikta remonto (atkūrimo) pasiūlymo suma, nusprendė apgadinto Automobilio neremontuoti. Ieškovas mano, jog atsižvelgiant į UAB „Berautus“ autoserviso remonto sąmatą Automobilio atstatymo (remonto) išlaidos siektų Automobilio vertę, buvusią iki jo sugadinimo, todėl Automobilio remontas vien ekonominiu požiūriu būtų buvęs netikslingas ir Ieškovui sukeltų didelius finansinius nuostolius bandant atstatyti Automobilį į jo pradinę padėtį. Dėl šių objektyvių aplinkybių, Ieškovas 2022-06-12 Automobilį, su visais UAB „Berautus“ autoserviso nustatytais defektais, pardavė pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį už 3 000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog Automobilį su defektais Ieškovas pardavė tik už 3 000,00 Eur, t. y. žymiai pigiau, nei tokio Automobilio rinkos kaina. Taigi, aplinkybė, jog Automobilis buvo parduotas žymiai pigiau nei rinkos kaina objektyviai įrodo, jog jis turėjo didelių defektų, dėl kurių Ieškovas negalėjo parduoti Automobilio už rinkos kainą, o tuo labiau, negalėjo defektuoto Automobilio tinkamai eksploatuoti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir į tai, kad Automobilis turėjo trūkumų, kurie paaiškėjo iškart po jo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, Atsakovas yra atsakingas už aukščiau minėtus Automobilio trūkumus ir dėl šios priežasties yra pagrindas reikalauti iš Atsakovo nuostolių atlyginimo Ieškovo naudai priteisiant Automobilio pirkimo (6 500,00 Eur) ir pardavimo (3 000,00 Eur) kainų skirtumus, t. y. 3 500,00 Eur.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 3 500,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei 12,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsakovas pateikė pareiškimą dėl  2023 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti 2023 m. sausio 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

5.       Atsakovas taip pat nurodė, kad Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą už akių, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už parduoto daikto kokybę, neįrodo parduoto daikto trūkumų fakto, o jei tokie trūkumai ir būtų, nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad automobilis sugedo (pavyzdžiui, eksperto, specialistų išvados, kokie gedimai (ar) nustatyti, koks būtinas remontas). Pateikiamas tik UAB „Berautus“ komercinis pasiūlymas ir Ieškovo teiginys, kad „norint pašalinti šį gedimą, numatomas kapitalinis remontas“, tačiau neaišku, kokiomis aplinkybėmis parengtas minėtas komercinis pasiūlymas – ar atvykus į automobilių servisą ir kvalifikuotam specialistui apžiūrėjus automobilį, atlikus diagnostiką, ar tik numanant, koks yra gedimas, kuris paaiškėtų, nuodugniai patikrinus automobilį. Byloje nėra duomenų, kad tokia diagnostika būtų atlikta. Neaišku, kokiomis aplinkybės buvo parengtas komercinis pasiūlymas – ar Ieškovui servisui pateikus užklausą „kiek kainuoja variklio grandinių ir kitų pasiūlyme nurodytų detalių keitimas“, ar kitomis aplinkybėmis. Be to, kokių detalių keičiant variklio reikia papildomai, neišardžius variklio, nustatyti neįmanoma. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatytas gedimas ir kaip nustatyta, kokios detalės reikalingos remontui. Byloje taip nėra pateiktas remonto darbų užsakymo lapas, kuris pildomas klientui atvykus remontuoti automobilio. Pažymėtina, kad automobilio, dėl kurio kilo ginčas, variklis nėra analogiškas daugeliui kasdien kelių eisme dalyvaujančių automobilių. Automobilyje sumontuotas Ferrari – Italijos automobilių gamintojo, besispecializuojančio sportinių ir labai galingų automobilių gamyboje, pagamintas V8 tipo F136 variklis (4200 kub. cm darbinio tūrio, 400 arklio galių), kurio kokybišką diagnostiką ir remontą, dėl variklio specifikos, galėtų atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją ir specialius įrankius turintys meistrai. Sprendžiant iš byloje pateiktų dokumentų, tariamas variklio gedimas nustatytas iš pašalinių garsų ir variklio vibracijos, bet ne atlikus diagnostiką. Be to, ginčo automobilio variklio grandinė buvo keičiama 2018 m. kovo mėn. (sąskaita-faktūra už remontą pridedama). Po šio remonto automobiliu buvo nuvažiuota apie 20 tūkst. km, dėl to variklio grandinės gedimas mažai tikėtinas. Automobilio variklio grandinė paprastai keičiama nuvažiavus 150-200 tūkst. km. Mažai tikėtina, kad automobilio pardavėjas (t. y. Atsakovas) galėtų taip paslėpti automobilio gedimą, kad jis nebūtų pastebėtas automobilio pardavėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – BRC Autocentras), kuriam Atsakovas buvo patikėjęs parduoti automobilį ir kuris atliko automobilio diagnostiką ar potencialiems pirkėjams (įskaitant ir Ieškovą) atliekant bandomuosius važiavimus. Pažymėtina, kad BRC autocentras, priimdamas pagal pavedimą parduoti automobilį, siūlo nemokamą ir išsamią, daugiau nei iš 200 punktų susidedančią, serviso pateiktą automobilio patikros ataskaitą (informacija iš BRC Autocentro interneto svetainės pridedama). Pažymėtina, kad Ieškovą, kaip potencialų automobilio pirkėją, pasiūlė BRC Autocentro darbuotojas, tačiau automobilis buvo parduotas jį atsiėmus iš BRC Autocentro, sutartį sudarius tiesiogiai su pirkėju. Ridos skirtumas, nurodytas Ieškovo pateiktame UAB „Berautus“ komerciniame pasiūlyme ir pavedimo sutartyje su BRC Autocentru – 47 km. Taigi, neįmanoma, kad pardavėjas (Atsakovas) taip paslėptų automobilio gedimą, kad jis nepaaiškėtų atliekant automobilio diagnostiką ir bandymus, tačiau staiga paaiškėtų pirkėjui (Ieškovui) nuvažiavus vos kelis kilometrus. Dėl to šie tariami gedimai negali vienareikšmiškai būti laikomi kaip atsiradę iki daikto perdavimo pirkėjui ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Į šį klausimą galėtų atsakyti ekspertai, tačiau Atsakovui nebuvo sudaryta tokia galimybė – kreiptis dėl eksperto išvados, atlikti automobilio diagnostiką pas kvalifikuotus meistrus (pavyzdžiui, pas gamintojo Maserati atstovą Lietuvoje ar pan.). Ieškovas teigia, kad 2022 m. gegužės 25 d. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl ginčo automobilio pirkimo-pardavimo ir restitucijos taikymo, tačiau byloje nepateikta nei pretenzija, nei jos išsiuntimą pagrindžiantys įrodymai. Esant abejonių ne tik dėl Ieškovo paminėtos pretenzijos išsiuntimo, bet ir dėl tokios pretenzijos buvimo, nėra pagrindo pretenzijos parengimo išlaidas traukti į bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teiginiai dėl to, kad jis bandė susisiekti su Atsakovu, bet šis neatsakė į skambučius, yra melagingi, kadangi tokie pokalbiai vyko, tačiau Ieškovui nepagrįstai kaltinant Atsakovą dėl nekokybiško daikto ir šiam nesutinkant su tokiais kaltinimais, Ieškovas kalbėjo nemandagiai, grasino Atsakovui, dėl ko pokalbiai nebuvo rezultatyvūs ir nutrūko neišsiaiškinus visų aplinkybių ir nesusitarus dėl automobilio patikros. 

6.       Atsakovas pažymėjo, kad Ieškovas, neišsprendęs nesutarimo su Atsakovu ir nepasirūpinęs tinkamais įrodymais, kad automobilis turėjo defektų, automobilį pardavė, kaip nurodyta byloje pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje, už mažesnę kainą nei pirko iš Atsakovo. Automobilis parduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui (vardas ir pavardė neįskaitomi), jokie jo kontaktiniai duomenys sutartyje nenurodyti. Dėl to Atsakovas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio tariamų trūkumų šalinimu susijusiam procesui, trūkumų šalinimo būdui ir kainai. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje su (duomenys neskelbtini) piliečiu nurodyti ne tik variklio, bet ir visų kitų automobilio sistemų, taip pat salono, kėbulo defektai. Dėl to, pagal byloje esančius dokumentus, darytina išvada, kad naujų automobilio trūkumų (be variklio gedimo), dėl ko ženkliai sumažėjo jo vertė, atsirado po automobilio perdavimo Ieškovui. Tai, kad automobilis buvo parduotas tvarkingas, patvirtino ir pats Ieškovas, paskelbęs apie ginčo automobilio pardavimą portale „autogidas.lt“, kur automobilis buvo parduodamas už 7000 Eur nurodant, kad automobilis defektų neturi (pridedama; skelbimo atspausdinimo data yra (duomenys neskelbtini)). Apie automobilio pardavimą, nurodydamas kainą 7500 Eur Ieškovas taip pat buvo paskelbęs susirašinėjimo, garso ir vaizdo pokalbių programoje „Viber“, grupėje „(duomenys neskelbtini)” (ekrano vaizdo nuotraukos pridedamos). Abiejuose skelbimuose nurodytas UAB „Autopynė“ telefono numeris toks pat, kaip nurodytas rekvizitai.lt (pridedama). Taigi, Ieškovo teiginiai apie tai, kad automobilio gedimai atsirado kitą dieną po pirkimo „nuvažiavus 5 km“ yra galimai melagingi. Ieškovas yra profesionalus automobilių perpardavinėtojas (supirkėjas ir pardavėjas), todėl mažai tikėtina, kad jis pirktų automobilį jo neapžiūrėjęs, o aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia galimybę, kad Atsakovas tariamą variklio gedimą būtų nuslėpęs tokiu būdu, kad jo nenustatė nei įgaliotas parduoti automobilį asmuo (BRC Autocentras), nei Ieškovas, bandydamas automobilį, o gedimas paaiškėtų Ieškovui nuvažiavus vos kelis kilometrus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Net jei ir paaiškėtų, kad automobilis turėjo gedimą, Atsakovas nesutinka su Ieškovo nurodytu nuostolio dydžiu, kadangi byloje nėra įrodymų, kad Ieškovas ėmėsi priemonių trikdžiams pašalinti minimaliomis sąnaudomis, Atsakovas neturėjo galimybės įsitikinti, kad toks gedimas buvo, o jam esant – pasidomėti alternatyviu remonto darbų pasiūlymu arba pasiūlyti nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Pavyzdžiui, pagal įgalioto Maserati atstovo UAB „Luxury Motors“ pateiktą pasiūlymą originalių detalių kaina yra mažesnė (3314,19 Eur), nei nurodyta UAB „Berautus“ pasiūlyme. Be to, kaip minėta, byloje pateikti dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) piliečiu, kurioje nurodyti automobilio defektai, taip pat Ieškovo skelbimai apie tvarkingo ginčo automobilio pardavimą) leidžia daryti prielaidą, kad automobilio gedimai, jei jie buvo, atsirado ir automobilio vertė sumažėjo ne tokiomis aplinkybėmis, kaip teigia Ieškovas, ir dėl to nėra Atsakovo kaltės, kad automobilis (duomenys neskelbtini) piliečiui buvo parduotas už mažesnę kainą, nei pirko Ieškovas. Todėl Ieškovo pateikti įrodymai laikytini prieštaringais ir nepakankamais sprendžiant dėl Atsakovo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.  

7.       Atsakovas byloje pateikė rašytinius paaiškinimus (2023-10-31, DOK-66263), kuriais nurodė, kad Ieškovas ieškinyje pateikia ne visas su ginču susijusias aplinkybes ir apsiriboja tik sau naudingomis, sąmoningai nutylėdamas kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsakovas paaiškina, kad 2022 metų kovo mėnesį nusprendė parduoti turimą automobilį Maserati Quattpoporte, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pardavimui Atsakovas pateikė UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal 2022-03-28 pavedimo sutartį Nr. LT-2022/21829 ir 2022-03-28 turto priėmimo - perdavimo aktą Nr. LT-2022/21829. 2022 m. balandžio 24 ar 25 dieną Atsakovui paskambino BRC Autocentras atstovas vardu M. ir pasakė, kad surado Automobilio pirkėją, kuriam perdavė Atsakovo telefono numerį ir pasiūlė nutraukti 2022-03-28 pavedimo sutartį bei atsiimti Automobilį. Su BRC Autocentras atstovu M. buvo sutartą, kad Automobilį iš BRC Autocentro Atsakovas pasiims 2022 m. balandžio 26 dieną. Dieną prieš tai Atsakovui paskambino M. J., kuris prisistatė UAB „Autopynė“ vadovu, pareiškė, kad jo vadovaujama bendrovė ketina pirkti Automobilį ir derėjosi dėl kainos. Telefonu buvo sutarta, kad Automobilį Atsakovas parduos už 6 500 eurų. Su M. J. buvo sutarta, kad Automobilį M. J. atsiims balandžio 26 dieną BRC Autocentre. To paties telefoninio pokalbio metu M. J. paprašė, kad Atsakovas Automobilio pirkimui išrašytų sąskaitą faktūrą. Tokią sąskaitą faktūrą Atsakovas išrašė ir 2022 m. balandžio 26 dieną el. paštu ją išsiuntė M. J.. 2022-04-26 apie 15 val. Atsakovas nuvyko į BRC Autocentrą. Automobilis jau stovėjo už BRC Autocentro teritorijos ribų (už vartų). Prie Automobilio stovėjo du nepažįstami asmenys, iš kurių vienas prisistatė M. J.. Atsakovas nuvyko į BRC Autocentro patalpas kur buvo surašytas 2022-04-26 turto priėmimo perdavimo aktas nutraukus ar pasibaigus pavedimo sutartį Nr. LT-2022/21829. Pasirašius šį aktą, Atsakovas grįžo prie Automobilio. Tuomet M. J. pasakė, kad už Automobilį pagal Atsakovo pateiktą sąskaitą faktūrą yra apmokėjęs ir pageidauja pasiimti Automobilį. Atsakovas, patikrinęs internetinės bankininkystės duomenis įsitikino, kad UAB „Autopynė“ į jo sąskaitą banke pervedė 6 500 eurų ir pasiūlė apžiūrėti Automobilį. M. J. pareiškė, kad Automobilį jau yra apžiūrėjęs BRC Autocentre, viskas jam tinka, jokių pretenzijų neturi, Automobilio būklė atitinka sutartą jo pardavimo kainą. Tada Atsakovas M. J. perdavė Automobilio raktelius bei dokumentus ir M. J. su kitu Atsakovui nepažįstamu asmeniu Automobiliu išvažiavo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtent kitą po Automobilio perdavimo dieną, t. y. 2022-04-27 dieną Automobiliu nuvažiavo tik 5 kilometrus ir Automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, variklis pradėjo daužytis, drebėti (ieškinio 2 punktas). Ši Ieškovo nurodyta aplinkybė prieštarauja kitoms faktinėms aplinkybėms, o būtent: pirma - M. J. su kitu Atsakovui nepažįstamu asmeniu Automobiliu iš BRC Autocentro išvažiavo ne 2022-04-27 dieną, o 2022-04-26 dieną; antra - ieškinyje Ieškovas nurodo, kad 2022-04-28 dieną Automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Berautus“ autoservise kur buvo nustatytas variklio defektas (ieškinio 3 punktas). Iš prie ieškinio pridėto priedo - Automobilio remonto pasiūlymas Serija BAU Nr. 003263-P (el. civ. bylos puslapis 6) matyti, kad į autoservisą pristatyto automobilio rida yra 162 340 km. Tuo tarpu Automobilio rida BRC Autocentre buvo tik 162 293 km (žr.: 2022-03-28 turto priėmimo - perdavimo aktas, el. civ. bylos puslapis 69). Ridos skirtumas, nurodytas Ieškovo pateiktame UAB „Berautus“ Automobilio remonto pasiūlyme ir 2022-03-28 turto priėmimo - perdavimo akte yra 47 km. Kyla klausimas, kaip Automobilio variklis galėjo „sugesti“, Ieškovo teigimu, nuvažiavus tik 5 km, kai juo buvo nuvažiuota 47 km. Atsakovas patvirtina, kad Ieškovo atstovas M. J. 2022 metų balandžio mėnesio pabaigoje - gegužės mėnesio pradžioje ne kartą yra skambinęs Atsakovui ir reiškė pretenzijas dėl nekokybiško Automobilio pardavimo. Tokių pokalbių metu Atsakovas prašė pagrįsti teikiamas pretenzijas dėl Automobilio pardavimo, tačiau M. J. to nepadarė, su Atsakovu kalbėjo įžeidžiančiu ir grasinančiu tonu, dėl ko pokalbiai nebuvo rezultatyvūs ir nutrūko neišsiaiškinus visų ginčo aplinkybių ir nesusitarus dėl Automobilio patikros. Esant tokiam M. J. elgesiui, vėliau Atsakovas į M. J. skambučius nebeatsiliepė. Telefoninių pokalbių su M. J. įrodymui - Atsakovo telefoninių pokalbių išklotinėms gauti Atsakovas kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorių „Telia“, tačiau jam buvo paaiškinta, kad „Telia“ klientų telefoninių pokalbių išklotines išsaugo ir gali pateikti tik už paskutinius šešis mėnesius. Dėl to Atsakovas neturi galimybės rašytiniais dokumentais pagrįsti telefoninių pokalbių su M. J. fakto. Atsakovas atsakingai patvirtina, kad Ieškovo nurodytos 2022-05-25 pretenzijos dėl Automobilio pardavimo nėra gavęs. Ieškovas teismui nėra pateikęs šios pretenzijos ir įrodymų, kad tokia pretenzija Atsakovui buvo įteikta. Atsakovas Ieškovui pardavė Automobilį be jokių defektų. Ieškovas perduodamas Automobilį Ieškovui sudarė visas sąlygas jį apžiūrėti, įsitikinti jo būkle ir Ieškovas Automobilį priėmė kaip tinkamą naudotis be jokių defektų. Todėl laikytina, kad Atsakovas Automobilį pardavė be jokių defektų. Ieškovas vienasmeniškai priėmė sprendimą Automobilio neremontuoti ir jį parduoti už 3 000 eurų. Ieškovo už 6 500 eurų nupirkto ir už 3 000 eurų parduoto Automobilio kainų skirtumo reikalavimas neatitinka nei vieno CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyto pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų. Kyla klausimas - kokiu pagrindu buvo nustatyta 3 000 eurų Automobilio A. U. pardavimo kaina. Be to, kyla abejonių dėl į bylą pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties su A. U. tikrumo.

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 23 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai vadovas M. J., advokatas Vytautas Budnikas, palaikė ieškinio reikalavimą ir anksčiau nurodytas aplinkybes.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas Laimontas Gasiūnas nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti.  

11.       2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad UAB ,,Autopynė“ vadovas M. J. yra liudytojo draugas, darbiniai santykiai su įmone nesieja, jie tiesiog draugai. Į ieškovės atstovo klausimą, ar liudytojui žinomos aplinkybės apie tai, kad UAB ,,Autopynė“ įsigijo automobilį Maserati Quattroporte, atsakė, kad taip, liudytojas buvo su juo tuo metu kai jis pirko tą automobilį, nuvažiavo jį apžiūrėti aikštelėje. Atvažiavo, rado labai daug defektų, jie ten susitarė. Tas žmogus, kuris dabar bylinėjasi, jeigu jis sako, kad nežino liudininkų tai labai gaila, nes jie su juo bendravo. Jis liudytojui pasakojo apie Tenerifę, kaip jis gyvena, kur, liudytojas jį labai gerai atsimena. Pabendravo, jie pasižiūrėjo, susitarė. Pasiėmė tą automobilį, liudytojas kartu su M. J. važiavo automobiliu iki miesto, iki ,,Viada“ kolonėlės. Esmė tokia, kad pastatė tą automobilį. Nuvažiavo papietauti. Apie valanda praėjo. Atsisėdo į automobilį, pradėjo kurti ir pradėjo pašaliniai garsai eiti iš automobilio variklio. Variklis pradėjo pašalinius garsus skleisti. Jis staiga užgesino, sako turbūt kažkas čia su varikliu. Atidarė kapotą, pažiūrėjo, paskambino šeimininkui. Prisimena, kaip pradėjo ginčytis, kalbėti, kad sako čia pardavėt man automobilį su defektu, o sakėt, kad geras. Žmogus pasakė, kad galiu tave tiktai užjaust. M. nusprendė bylinėtis, liudytojas mano, kad čia teisingai. Kam M. vėliau pardavė automobilį nurodė, kad nežino. Defektus pastebėjo praėjus valandai. Į ieškovės atstovo klausimą, ar būnant šalia negirdėjo, kad atsakovas aiškintų apie kažkokius automobilio trūkumus, atsakė, kad ne, negirdėjo. Į teisėjos klausimą, ar prieš perkant automobilį M. tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, atsakė, kad taip. Į atsakovo atstovo klausimą, kaip atvyko į BRC aikštelę, atsakė, kad atvyko trise vienu automobiliu, tačiau neprisimena su kokiu automobiliu. Į klausimą, kas priėjo prie parduodamo automobilio, atsakė, kad liudytojas, M. J. ir E.. Savininkas buvo.

12.       2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad pažįsta M. J., nuo mažens draugai. Į ieškovės atstovo klausimą, ar liudytojui žinomos aplinkybės apie tai, kad M. J., veikdamas savo įmonės vardu įsigijo automobilį Maserati Quattroporte, atsakė, kad taip, buvo kartu. Nuvažiavo pažiūrėti, daug defektų visokių buvo. Atvažiavo automobilio šeimininkas. Į BRC važiavo trise - jis, A. ir M.. Automobilis stovėjo BRC, tačiau pardavinėjo pats šeimininkas, ne BRC. Davė raktus. Liudytojas sėdo į automobilį su kuriuo jie atvažiavo, o jie į Maserati abudu su A.. Jie susitiko Žvėryne, tik tiek, kad skirtingais automobiliais. Pastatė ir važiavo pietauti, nes labai norėjo valgyti. Tada užkūrus labai negražiai motoras dirbti pradėjo, ,,kalti, tuksenti“. Tada M. skambino pardavėjui, nieko iš to neiškovojo, sėkmės tik palinkėjo porą kartų ir nekėlė ragelio. Liudytojas buvo tuo momentu, kai vežė tralas ją į servisą, tai servisas net žinojo šitą Maserati. Sako, taigi mes šito Maserati pusę dar detalių turim, žmogus mums dar neatsiskaitęs, užsakė detales ir neatsiskaitė. Pasirodo jis buvo atvaręs, nes reikėjo grandinės, tai nieko beveik nepakeitė, kažkokią vieną smulkmenėlę pakeitė ir viskas. Žmogus, kai pirko sakė, kad pakeistos visos grandinės, o servisas sako ,,va, jos guli, kažkur sandėlį voliojasi tos grandinės dar“. Servisas Paneriuose. Į ieškovo atstovo klausimą, ar jam žinoma, ką vėliau M. padarė su tuo automobiliu, atsakė, kad pardavė užsieniečiui. Žino, kad į minusą, daugiau nieko nežino. Į atsakovo atstovo klausimą, kokiu automobiliu atvyko trise į BRC, atsakė, kad BMW, juodas, tamsus labai. Į atsakovo atstovo klausimą, kieno jis buvo, atsakė, kad irgi M.. Į atsakovo  atstovo klausimą, kur stovėjo automobilis, atsakė, kad prie pat įėjimo į BRC. Į atsakovo atstovo klausimą, kur buvo pardavėjas atsakovas, atsakė, kad jo dar nebuvo, bet jis labai greitai atėjo. Į atsakovo atstovo klausimą, kai jūs trise stovite prie automobilio ir ateina automobilio savininkas, kas vyksta toliau, atsakė, kad padėjo defektėlius parodyti. Į atsakovo atstovo klausimą, kokia ta apžiūra, atsakė, kad vizualiai žiūrėjo išorę, vidų. Į klausimą, ar atidarė kapotą ir žiūrėjo variklį, atsakė, kad dangtį pakėlę buvo. Ar užvedę variklį buvo, atsakė, kad taip, bet labai trumpai. Vėliau M. su savininku derėjosi dėl kainos, liudytojas nesikišo. Jie su A. šalia stovinėjo ir kalbėjosi. Toliau apie valandą laukė kol įvyks pavedimas. Tada A. sėdo su M. į Maserati ir išvažiavo, mano, kad taip vyko, nurodė, kad tiksliai visko neprisimena. Liudytojas išvažiavo pirmas, tuomet ir jie išvažiavo. Į atsakovo atstovo klausimą, ar liudytojas atvyko į autoservisą į kurį ant tralo buvo atgabentas automobilis, atsakė, kad taip. Autoservise liudytojas buvo kartu su M.. Paliko automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad konstatavo variklio defektą ir viskas. Į atsakovo atstovo klausimą, kas konstatavo variklio defektą, ar tas pats servisas, atsakė, kad kaip suprato tas pats, bet liudytojas nurodė, kad ten nebuvo. Į atsakovo klausimą, ar BRC tikrino automobilio techninį stovį prieš norą pirkti, atsakė, kad apžiūrėjo tik kėbulą ir viskas. Į atsakovo klausimą, ar netikrino techninio stovio prieš pirkdami (paprastai automobilį dėvėtą perkant nuvaro į servisą patikrina techninį stovį),  atsakė, kad jūs net neleidot užkurto palaikyti jo. Į atsakovo pastebėjimą, kad jis buvo BRC visą laiką, o ne pas jį, liudytojas atsakė, kad ,,raktai tai nebuvo, raktai pas jus buvo“. Į atsakovo klausimą, žodžiu, jūs netikrinot techninio stovio prieš pirkdami, atsakė, kad taigi sakėt, kad grandinės, viskas pakeista, viskas tvarkoje, užsiveda.

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

13.       Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

14.       Byloje sprendžiamas ginčas, ar 2022 m. balandžio 26 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovės įsigytas automobilis buvo tinkamos kokybės, o jeigu turėjo trūkumų – ar šie trūkumai šalių buvo aptarti iš anksto, o jeigu ne – ar šie trūkumai buvo akivaizdūs, t. y. tokie, kuriuos ieškovė, kaip pirkėja, turėjo pastebėti ir įvertinti, prieš sudarydama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ir ar atitinkamai atsakovas yra atsakingas už automobilio trūkumus ir dėl šios priežasties yra pagrindas reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo ieškovo naudai priteisiant automobilio pirkimo (6 500,00 Eur) ir pardavimo (3 000,00 Eur) kainų skirtumus, t. y. 3 500,00 Eur.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo bei taikymo klausimais formuojamos teismų praktikos

15.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

16.       Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

17.       Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).

18.       Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).

19.       CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

20.       Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).

22.       Be kita ko, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

23.       Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).

24.       Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.       CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

26.       Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

27.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).  Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais. 

28.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

29.       Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad Automobilis turėjo trūkumų, kurie paaiškėjo iškart po jo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Apžiūrėjus Automobilį UAB „Berautus“ autoservise buvo nustatytas variklio defektas (gedimas). Norint pašalinti šį gedimą numatomas kapitalinis remontas. Svarbu tai, jog remiantis UAB „Berautus“ autoserviso pateiktu remonto pasiūlymu, Automobilio remonto kaina sudaro beveik tiek pat, kiek kainavo pats Ieškovo įsigytas Automobilis. Ieškovas pirkdamas Automobilį nebuvo informuotas Atsakovo apie jokius Automobilio defektus, priešingai, buvo patikintas Atsakovo, jog Automobilis defektų neturi. Ieškovas pats ne kartą bandė susisiekti su Atsakovu dėl nekokybiško Automobilio grąžinimo, tačiau Atsakovas neatsakė į skambučius. Dėl šių priežasčių, 2022-05-25 Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto (Automobilio) pardavimo, su reikalavimu nutraukti Automobilio pirkimo - pardavimo sutartį ir restitucijos taikymo, tačiau Atsakovas su Ieškovu nesusisiekė. Ieškovas mano, jog atsižvelgiant į UAB „Berautus“ autoserviso remonto sąmatą Automobilio atstatymo (remonto) išlaidos siektų Automobilio vertę, buvusią iki jo sugadinimo, todėl Automobilio remontas vien ekonominiu požiūriu būtų buvęs netikslingas ir Ieškovui sukeltų didelius finansinius nuostolius bandant atstatyti Automobilį į jo pradinę padėtį. Ieškovas susipažinęs su UAB „Berautus“ autoserviso remonto pasiūlymu ir įvertinęs visus pateiktus Automobilio defektus bei pateikta remonto (atkūrimo) pasiūlymo suma, nusprendė apgadinto Automobilio neremontuoti. Dėl šių objektyvių aplinkybių, Ieškovas 2022-06-12 Automobilį, su visais UAB „Berautus“ autoserviso nustatytais defektais, pardavė pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį už 3 000,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas yra atsakingas už aukščiau minėtus Automobilio trūkumus ir dėl šios priežasties yra pagrindas reikalauti iš Atsakovo nuostolių atlyginimo Ieškovo naudai priteisiant Automobilio pirkimo (6 500, 00 Eur) ir pardavimo (3 000, 00 Eur) kainų skirtumus, t. y. 3 500,00 Eur.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo

31.       Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2022-04-26 tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu Ieškovas įsigijo transporto priemonę Maserati Quattroporte, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), už 6 500,00 Eur (toliau - Automobilis) (el. b. failas 1, p. 132). Ieškovas pirkdamas Automobilį nebuvo informuotas Atsakovo apie jokius Automobilio defektus. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Atsakovas Ieškovui pardavė Automobilį be jokių defektų, perduodamas Automobilį Ieškovui sudarė visas sąlygas jį apžiūrėti, įsitikinti jo būkle ir Ieškovas Automobilį priėmė kaip tinkamą naudotis be jokių defektų.

32.       Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, Automobiliu nuvažiavus 5 kilometrus, Automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus iš variklio skyriaus, variklis pradėjo daužytis, drebėti.

33.       Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo su M. J. tuo metu kai jis pirko Maserati Quattroporte automobilį, nuvažiavo jį apžiūrėti aikštelėje. Į ieškovės atstovo klausimą, ar būnant šalia negirdėjo, kad atsakovas aiškintų apie kažkokius automobilio trūkumus, atsakė, kad ne, negirdėjo. Į teisėjos klausimą, ar prieš perkant automobilį M. tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, atsakė, kad taip. Liudytojas parodė, kad pasiėmus tą automobilį, liudytojas kartu su M. J. važiavo automobiliu iki miesto, iki ,,Viada“ kolonėlės. Esmė tokia, kad pastatė tą automobilį. Nuvažiavo papietauti. Apie valanda praėjo. Atsisėdo į automobilį, pradėjo kurti ir pradėjo pašaliniai garsai eiti iš automobilio variklio. Variklis pradėjo pašalinius garsus skleisti. Jis staiga užgesino, sako turbūt kažkas čia su varikliu. Atidarė kapotą, pažiūrėjo, paskambino šeimininkui. Prisimena, kaip pradėjo ginčytis, kalbėti, kad sako čia pardavėt man automobilį su defektu, o sakėt, kad geras. Žmogus pasakė, kad galiu tave tiktai užjausti.

34.       Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad į BRC važiavo trise - jis, A. ir M.. Automobilis stovėjo BRC, tačiau pardavinėjo pats šeimininkas, ne BRC. Liudytojas sėdo į automobilį su kuriuo jie atvažiavo, o jie į Maserati abudu su A.. Jie susitiko Žvėryne, tik tiek, kad skirtingais automobiliais. Pastatė ir važiavo pietauti, nes labai norėjo valgyti. Tada užkūrus labai negražiai motoras dirbti pradėjo, ,,kalti, tuksenti“. Tada M. skambino pardavėjui, nieko iš to neiškovojo, sėkmės tik palinkėjo porą kartų ir nekėlė ragelio. Į atsakovo klausimą, ar BRC tikrino automobilio techninį stovį prieš norą pirkti, atsakė, kad apžiūrėjo tik kėbulą ir viskas. Į atsakovo klausimą, ar netikrino techninio stovio prieš pirkdami (paprastai automobilį dėvėtą perkant nuvaro į servisą patikrina techninį stovį), atsakė, kad jūs net neleidot užkurto palaikyti jo. Į atsakovo pastebėjimą, kad jis buvo BRC visą laiką, o ne pas jį, liudytojas atsakė, kad ,,raktai tai nebuvo, raktai pas jus buvo“. Į atsakovo klausimą, žodžiu, jūs netikrinot techninio stovio prieš pirkdami, atsakė, kad taigi sakėt, kad grandinės, viskas pakeista, viskas tvarkoje, užsiveda.

35.       2022-04-28 Apžiūrėjus Automobilį UAB „Berautus“ autoservise buvo nustatytas variklio defektas (gedimas). Iš byloje pateikto 2022-04-28 Automobilio remonto pasiūlymo matyti, kad remontuojama variklis Nr. 4244 (el. b. failas 1, p. 6). Norint pašalinti šį gedimą numatoma: variklio grandinės komplekto, fazių paskirstymo salenoido, fazių paskirstymo aktuatoriaus, alyvos bei alyvos filtrų keitimas, o bendra Automobilio remonto kaina, pateikta UAB „Berautus“ remonto pasiūlyme – 5 387,00 Eur. Ieškovė pažymi, kad UAB „Berautus“ nustatyti Automobilio defektai nebuvo vizualiai akivaizdūs, nes juos buvo galima nustatyti tik su specialia įranga ir prietaisais.

36.       Byloje pateiktais duomenimis, 2022-05-25 Ieškovo atstovas advokatas Vytautas Budnikas registruotu laišku Atsakovui (adresu (duomenys neskelbtini)) išsiuntė pretenziją nurodydamas iki 2022 m. gegužės 31 d. grąžinti Ieškovui sumokėtus pinigus (6 500,00 Eur) už ginčo automobilį ir atskirai suderinus abiem šalims tinkantį laiką atvykti atsiimti automobilio bei papildomai sumokėti 100 Eur išlaidas, susijusias su pretenzijos parengimu – viso 6 600,00 Eur bei nurodė, kad priešingu atveju, Pirkėjas ketina Automobilį parduoti ir reikalauti atlyginti Automobilio pirkimo iš atsakovo bei pardavimo kainų skirtumą, jei jis bus mažesnis nei Automobilio pirkimo kaina (el. b. failas 1, p. 185-188). Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Atsakovas patvirtina, kad Ieškovo atstovas M. J. 2022 metų balandžio mėnesio pabaigoje - gegužės mėnesio pradžioje ne kartą yra skambinęs Atsakovui ir reiškė pretenzijas dėl nekokybiško Automobilio pardavimo. Tokių pokalbių metu Atsakovas prašė pagrįsti teikiamas pretenzijas dėl Automobilio pardavimo, tačiau M. J. to nepadarė, su Atsakovu kalbėjo įžeidžiančiu ir grasinančiu tonu, dėl ko pokalbiai nebuvo rezultatyvūs ir nutrūko neišsiaiškinus visų ginčo aplinkybių ir nesusitarus dėl Automobilio patikros. Esant tokiam M. J. elgesiui, vėliau Atsakovas į M. J. skambučius nebeatsiliepė. Atsakovas nurodė, kad patvirtina, kad Ieškovo nurodytos 2022-05-25 pretenzijos dėl Automobilio pardavimo nėra gavęs.

37.       Ieškovas 2022-06-12 Automobilį, su UAB „Berautus“ autoserviso nustatytais defektais, pardavė pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį už 3 000,00 Eur.

38.       Atsakovas nurodo, kad Ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už parduoto daikto kokybę, neįrodo parduoto daikto trūkumų fakto, o jei tokie trūkumai ir būtų, nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad automobilis sugedo (pavyzdžiui, eksperto, specialistų išvados, kokie gedimai (ar) nustatyti, koks būtinas remontas). Pateikiamas tik UAB „Berautus“ komercinis pasiūlymas ir Ieškovo teiginys, kad „norint pašalinti šį gedimą, numatomas kapitalinis remontas“. Atsakovui nebuvo sudaryta tokia galimybė – kreiptis dėl eksperto išvados, atlikti automobilio diagnostiką pas kvalifikuotus meistrus. Automobilis buvo parduotas tvarkingas. Net jei ir paaiškėtų, kad automobilis turėjo gedimą, Atsakovas nesutinka su Ieškovo nurodytu nuostolio dydžiu, kadangi byloje nėra įrodymų, kad Ieškovas ėmėsi priemonių trikdžiams pašalinti minimaliomis sąnaudomis, Atsakovas neturėjo galimybės įsitikinti, kad toks gedimas buvo, o jam esant – pasidomėti alternatyviu remonto darbų pasiūlymu arba pasiūlyti nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

39.       Kaip nurodyta pirmiau, aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas).

40.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo automobilio trūkumų šalinimo išlaidos būtų sudariusios beveik tiek pat, kiek kainavo pats Ieškovo įsigytas Automobilis, todėl net specialaus inžinerinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui suprantama, kad tokių trūkumų šalinimo išlaidos negalėtų būti vertinamos kaip įprastos naudoto automobilio remonto išlaidos, kurias turi prisiimti transporto priemonę įsigijęs pirkėjas. 

41.       Atkreiptinas dėmesys, jog Automobilį su defektais Ieškovas 2022-06-12 pardavė tik už 3 000,00 Eur, t. y. žymiai pigiau, nei įsigijo iš atsakovo (el. b. failas 1, p. 130-131). Ieškovė byloje pateikė duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM internetinės svetainės „imas.vmi.lt“ apie tai, kad 2022-07-20 Ieškovas VMI yra deklaravęs 3000 Eur dydžio finansinę operaciją su A. U. (ginčo automobilio pirkėjas (duomenys neskelbtini)) bei duomenis, kad transporto priemonių registravimo sistemoje „eregitra.lt“ yra deklaravęs duomenis apie 6500 Eur vertės sandorį su Atsakovu dėl ginčo automobilio įsigijimo (el. b. failas 1, p. 184, 189-191).  

42.       Kaip pažymėta pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą atlikti transporto priemonės patikrą, prieš ją įsigydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Atsakovas nurodo, kad ridos skirtumas, nurodytas Ieškovo pateiktame UAB „Berautus“ Automobilio remonto pasiūlyme ir 2022-03-28 turto priėmimo - perdavimo akte yra 47 km, todėl kyla klausimas, kaip Automobilio variklis galėjo „sugesti“, Ieškovo teigimu, nuvažiavus tik 5 km, kai juo buvo nuvažiuota 47 km. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl parduodamo daikto kokybės (ne)tinkamumo, nes automobilis nuo jo įsigijimo (paėmimo) momento buvo eksploatuojamas labai trumpą laiką, byloje nėra duomenų, kad įvyko eismo įvykis ar panašaus pobūdžio atsitikimas, dėl ko galėjo per itin trumpą laiką iš esmės pasikeisti įsigytos transporto priemonės būklė.

44.       Kaip nustatyta byloje, ieškovės atstovas, tik nustatęs, kad automobilis turi šalių neaptartų trūkumų, nedelsdamas ėmėsi priemonių ne tik trūkumams nustatyti, bet ir apie susidariusią situaciją informavo atsakovą, tačiau atsakovas su ieškovės atstovu nebendradarbiavo, nesiekė išspręsti ginčo taikiai.

45.       Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo automobilis 
2022-04-26 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo esminių trūkumų, dėl kurių negalėjo būti eksploatuojamas, ir šių trūkumų ieškovė negalėjo pastebėti automobilio apžiūros metu, o atlikti papildomą apžiūrą neturėjo pareigos. Be to, kaip minėta, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pardavėjo (ne)žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus nėra aplinkybė, kuri sudaro pagrindą atleisti pardavėją dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).

46.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad ieškovė, įsigijusi ginčo automobilį, negalėjo naudoti jo pagal paskirtį, kadangi jis neatitiko kokybės reikalavimų, o byloje atsakovas neįrodė, kad transporto priemonės trūkumai atsirado jau po transporto priemonės įsigijimo ar dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ar kitų aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę.

47.       Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gruodžio 11 d., metu nurodė, kad įsigijo automobilį 5 m. iki pardavimo, su juo važinėjo. Nebuvo kapitalinių remontų, grandinę tik keitė autorizuotas servisas. Po pardavimo, po 20 min. atsakovui paskambino ir sakė, kad eina garsai iš variklio, kad nori grąžinti automobilį. Atsakovas pasakė, kad pridavė į BRC tvarkingą. Galėjo prieš perkant pasitikrinti servise.

48.       Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama apingti savo pažeistas teises, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių: kreipėsi į autoservisą transporto priemonės trūkumams nustatyti, gavusi pasiūlymą dėl trūkumų šalinimo, kreipėsi į atsakovą, siūlydama atsakovui grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus (6 500,00 Eur) už ginčo automobilį ir atskirai suderinus abiem šalims tinkantį laiką atvykti atsiimti automobilio, o, atsakovui nutraukus bendravimą, pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – automobilį su trūkumais parduoti ir pareikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo Ieškovo naudai priteisiant Automobilio pirkimo (6 500, 00 Eur) ir pardavimo (3 000, 00 Eur) kainų skirtumus, t. y. 3 500,00 Eur. Atsakovas, minėta, neįrodė jo atsakomybę mažinančių ar pašalinančių aplinkybių, t. y., kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan.

49.       Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas buvo ieškovės nedelsiant informuotas apie pastebėtus ginčo automobilio trūkumus, o kilus abejonių dėl nustatytų gedimų tikrumo ar būtinų atlikti darbų masto, atsakovas, manytina, kad turėjo visas galimybes pasinaudoti kitų specialistų paslaugomis ir atlikti papildomus automobilio patikrinimus, taip pašalindama bet kokias abejones dėl būtinų atlikti darbų ir jų masto, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia galimybe atsakovas bandė pasinaudoti. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į 2022-04-28 UAB ,,Berautus“ automobilio remonto pasiūlymą, automobilio gedimai egzistavo dar iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

50.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 500,00 Eur nuostolių atlyginimo tenkintinas.

51.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

52.       Teismas pažymi, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal
CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 890,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. failas 1, p. 10-11, failas 2, p. 40-53). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968), nustatytų dydžių. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo viso priteistina 969,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl išlaidų valstybei

54.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (26,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai). Kadangi atsakovas dalį (12,38 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų yra apmokėjęs (el. b. failas 1, p. 75), iš atsakovo priteistina 14,18 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti (visiškai).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autopynė“ (juridinio asmens kodas 305555539) iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 500,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 969,50 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 14,18 Eur (keturiolika eurų 18 ct) bylinėjimosi (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. 

Teisėja Dalia Zeniauskaitė