Civilinė byla Nr. e2A-166-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01370-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl netesybų sumažinimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Problematika“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė sumažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos priskaičiuotus delspinigius, taikomus pagal 2018 m. lapkričio 7 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-902, atleidžiant ieškovę nuo jų mokėjimo; pripažinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliktą vienašalį delspinigių įskaitymą negaliojančiu; priteisti ieškovei iš atsakovės 22 409,75 Eur skolą, 2 034,93 Eur kompensacines palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą „Sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 36,25 km rekonstravimas“ ir 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą atlikti suplanuotus statybos darbus, taip pat parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus ir kt. Sutartyje nustatyta, kad ieškovė turi atlikti darbus per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos (nevertinant darbų sustabdymo laikotarpio, kuris trunka nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d.), t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Visi sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti dar 2019 m. lapkričio 15 d., tačiau galutinis objekto apžiūros aktas, kuriuo konstatuojama, kad ieškovė tinkamai užbaigė darbus, techninio prižiūrėtojo trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Problematika“ buvo parengtas tik 2020 m. kovo 25 d. 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė atliko įskaitymą ir ieškovei už darbus mokėtiną sumą sumažino 23 929,05 Eur. Šios sumos atsakovė nesumokėjo įskaitydama ją kaip delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 20 d., kai baigėsi sutartyje nustatytas terminas darbams atlikti, iki 2020 m. kovo 25 d., kai buvo parengtas galutinis objekto apžiūros aktas. Vėliau, ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė nurodė taikysianti delspinigius iki 2020 m. kovo 17 d., kai faktiškai buvo pašalintas atsakovės nustatytas darbų defektas, ir nusprendė grąžinti ieškovei už 8 dienas įskaitytą 1 519,30 Eur sumą.
3. Atsakovė yra kalta dėl to, kad darbai nebuvo atlikti laiku. Ieškovė visus kelio ženklus sumontavo dar 2019 m. spalio 17 d., tačiau jų atspindžio matavimus atsakovės pasitelkta viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Transporto kompetencijos agentūra atliko tik 2020 m. kovo 18 d., o matavimų ataskaita buvo pateikta tik 2020 m. kovo 23 d. Ieškovė pripažįsta, kad po to, kai ji atliko visus fizinius darbus, buvo nustatytas asfalto paklojimo trūkumas, tačiau ieškovė jį ištaisė 2020 m. kovo 17 d., iš karto po technologinės pertraukos pabaigos. Minėtas trūkumas neturėjo įtakos galutiniam darbų perdavimo terminui, kadangi nepriklausomai nuo jo objektas negalėjo būti laikomas užbaigtu nepateikus kelio ženklų matavimo ataskaitos. Defektas nesukėlė atsakovei jokios žalos, nes asfaltu nuo 2019 m. gruodžio be jokių apribojimų naudojosi automobilių vairuotojai. Atsakovė, atlikusi įskaitymą 2020 m. rugpjūčio 24 d., praleido ieškinio senaties terminą delspinigiams, susidariusiems nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. vasario 24 d., įskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino atsakovės atliktą įskaitymą iš dalies negaliojančiu ir sumažino atsakovės apskaičiuotus delspinigius iki 11 204,88 Eur; priteisė ieškovei iš atsakovės 11 204,88 Eur skolą, 184,19 Eur kompensacines palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė pašalino asfalto dangos defektus 2020 m. kovo 17 d., 118 dienų vėliau, nei buvo nurodyta sutartyje. Pagal sutartį ieškovė, neužbaigusi darbų laiku, įsipareigojo mokėti atsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties sumos. Sutartyje išvardyti darbai ir paslaugos nėra apibrėžiami kaip atskiri sutarties vykdymo etapai, nėra išskiriamos už atskirus darbus mokėtinos sumos. Todėl teismas nesutiko su argumentais, kad netesybos turi būti skaičiuojamos nuo darbų, atliktų su defektais, vertės.
6. Teismas nurodė, kad, dar nesibaigus sutartyje apibrėžtam terminui darbams atlikti, buvo nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai – oro tuštymių kiekis nedidelėje dalyje kelio dangos neatitiko leistinos normos. Šie trūkumai buvo ištaisyti pasibaigus sutartyje nurodytam terminui darbams atlikti ir atsakovė netesybas siejo būtent su šiomis aplinkybėmis. Tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad nustatyti defektai buvo neesminiai ir užėmė nedidelį kelio plotą, nesukėlė atsakovei jokios žalos, nekliudė naudotis keliu ir galėjo turėti įtakos tik objekto ilgaamžiškumui, tačiau defektas buvo ištaisytas. Todėl teismas vertino, kad yra pagrindas sumažinti netesybas. Kita vertus, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė būtų išvengusi neigiamų padarinių, jeigu, 2019 m. spalio 2 d. gavusi bandymų protokolą, kuriame buvo nustatytas asfalto dangos defektas, ji būtų ištaisiusi šį defektą iki sutartyje nurodyto termino pabaigos. Tačiau ieškovė nusprendė atlikti pakartotinį asfalto dangos bandymą ir, atsižvelgdama į tai, kad trūkumai buvo nustatyti nedideliame kelio plote, prašė atsakovės leisti neperkloti asfalto viršutinio sluoksnio, o atsakovei prašymo netenkinus, defektai buvo ištaisyti tik pasibaigus darbų sustabdymo laikotarpiui. Sutartyje nustatytas darbų sustabdymo laikotarpis neatleido ieškovės nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus, juo labiau kad trūkumai galėjo būti ištaisyti iki jo pradžios. Tai, kad ieškovė ne laiku pašalino defektus, turėjo įtakos tam, kad darbai negalėjo būti priimti laiku.
7. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė netinkamai vykdė užsakovės pareigas ir tai turėjo įtakos darbų įvykdymo termino praleidimui. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. informavo atsakovę, kad negali laiku atlikti sutartyje nurodytų paslaugų, susijusių su darbų užbaigimu ir parengti kadastrinių matavimų bylų, todėl ji prašė atsakovės patikslinti statybos leidimą. Ieškovė taip pat informavo, kad ji negali dirbti VĮ Registrų centro sistemoje su kelio duomenimis, nes toks leidimas yra suteiktas kitai bendrovei. Tačiau atsakovė pateikė atnaujintą statybos leidimą tik kartu su 2020 m. sausio 28 d. raštu, praėjus beveik 2 mėnesiams po ieškovės kreipimosi. Be to, nors ieškovė įrengė kelio ženklus su metalinėmis atramomis 2019 m. spalio 17 d., atsakovės pasitelkta VšĮ Transporto kompetencijos agentūra atliko kelio ženklų atspindžio matavimus tik 2020 m. kovo 18 d., o matavimų ataskaita buvo parengta tik 2020 m. kovo 23 d., praėjus beveik 5 mėnesiams nuo jų įrengimo ir po to, kai ieškovė ištaisė asfalto dangos defektą. Nors nurodyti atsakovės veiksmai nėra tiesiogiai susiję su asfaltbetonio dangos defektų taisymu, jie sudaro pagrindą mažinti netesybas, kadangi jie patvirtina, kad defektų nepašalinimas nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios darbai nebuvo priimti laiku.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės apskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės ir sumažino jas per pusę iki protingos 11 204,88 Eur sumos. Tokios netesybos, teismo vertinimu, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus, nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros.
9. Teismas vertino, kad atsakovė nepraleido senaties termino delspinigiams įskaityti. Ieškovė turėjo atlikti darbus iki 2019 m. lapkričio 20 d., todėl laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. kovo 17 d., kai ieškovė pašalino defektus, jai galėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įskaitymas yra atliktas nuo pranešimo apie įskaitymą, o ne nuo pinigų išmokėjimo ar nuskaitymo fakto. Atsakovė pranešė ieškovei apie įskaitymą 2020 m. kovo 27 d. raštu ir nepraleido ieškinio senaties termino.
10. Teismas nurodė, kad pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 2 034,93 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas ne tik nuo įskaitytos sumos, bet nuo visos 82 573,91 Eur sumos, kurią atsakovė vėlavo sumokėti pagal sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 58 644,86 Eur, 23 929,05 Eur ji įskaitė kaip delspinigius, o 2020 m. spalio 13 d. raštu informavo grąžinanti nepagrįstai įskaitytus 1 519,30 Eur. Kadangi teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai įskaitė 11 204,88 Eur, kuriuos turi grąžinti ieškovei, nuo šios sumos skaičiuotinos 8 proc. kompensacinės palūkanos, kurios sudaro 184,19 Eur. Ieškovės prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo nuo kitų sumų išeina už ieškinio reikalavimo ribų, todėl teismas vertino jį tik tiek, kiek tai susiję su nepagrįstai įskaitytomis netesybomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Vien tai, kad atsakovė dėl nedideliame kelio plote (vos 70 kv. m) esančių defektų ir dėl šios priežasties uždelsto darbų perdavimo nepatyrė jokių nuostolių, sudaro pagrindą visiškai atleisti ieškovę nuo delspinigių. Tokia pozicija atitinka teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis.
11.2. Teismas ignoravo ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dėl praleisto darbų užbaigimo termino, uždelsto ir dėl atsakovės kaltės, neigiamų turtinių padarinių patyrė tik ieškovė. Atsakovė papildomus 4 mėnesius neprivalėjo pervesti jai pagal sutartį sulaikytų pinigų už tinkamai atliktus darbus, nors ieškovė buvo patyrusi išlaidų vykdydama statybas, o atsakovė šiuo laikotarpiu be apribojimų naudojosi ieškovės atliktų darbų rezultatu. Dėl užsitęsusio sutarties vykdymo termino ieškovė susidūrė su papildomais administraciniais ir eksploataciniais kaštais, nes turėjo prižiūrėti objektą iki tol, kol jis bus perduotas, nors faktiškai darbai buvo atlikti ir keliu naudojosi jo naudotojai. Ieškovė taip pat patyrė 120 Eur nuostolių dėl civilinės atsakomybės draudimo pratęsimo ir 633 Eur nuostolių, kai laikotarpiu, už kurį atsakovė taiko delspinigius, įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti naujai įrengto objekto elementai, todėl ieškovė turėjo atlikti papildomus atstatymo darbus, nors juos, pridavus objektą laiku, turėtų atlikti atsakovė. Užsitęsus sutarties vykdymui, sutartyje nustatytas garantinis terminas taip pat prasidėjo vėliau, todėl ieškovei ilgiau išliks atsakomybė už atliktus darbus. Vis dėlto ieškovė, suprasdama, kad ji iš dalies yra kalta dėl to, kad darbai nebuvo perduoti laiku, nereikalavo iš atsakovės padengti minėtas išlaidas ar anksčiau laiko grąžinti sulaikytas pinigų sumas už atliktus darbus.
11.3. Laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. vasario 24 d. neturėtų būti ginčo dėl delspinigių objektas, nes pati atsakovė, žinodama aplinkybes dėl asfalto defekto ir tai, kad trečiasis asmuo šio defekto neįvardijo kaip esminio trūkumo, 2020 m. sausio 28 d. rašte konstatavo, kad už statybos leidimo tikslinimui sugaištą laiką ir už prieigos prie remontuojamo kelio kadastrinės bylos nesuteikimą delspinigiai nebus taikomi. Atsakovei taip nurodžius, ieškovė, kol buvo tikslinamos ir tikrinamos kadastrinių matavimų bylos, atliko pakartotinius asfalto tyrimus, nustatė, kad tikslus su defektu pakloto asfalto viršutinio sluoksnio plotas yra tik 70 kv. m ir pasiūlė atsakovei sumažinti mokėtiną sumą, o pastarajai nesutikus, 2020 m. kovo 17 d. perklojo asfalto dangą. Tik 2020 m. kovo 2 d. buvo nuspręsta 2019 m. spalio 1 d. bandymų metu nustatytą oro tuštymių kiekio kelio dangoje leistinos normos neatitiktį laikyti statybos defektu ir pareikalauta jį šalinti.
11.4. Nei statybos darbų žurnale, nei galutiniuose objektų apžiūros aktuose, nei darbų perdavimo akte nebuvo konstatuotas statybos darbų trūkumas, darbai buvo priduoti dar 2019 m. rugsėjį, už juos buvo atsiskaityta, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė laikys nedidelį neatitikimą, kurio vertė vos 536,25 Eur, reikšmingu ir už jį taikys delspinigius.
11.5. Pagal sutartį trūkumai turėjo būti ištaisyti iki rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui akto pasirašymo, o šio akto pasirašymo terminas priklausė nuo atsakovės veiksmų. Tačiau atsakovė nepaisė įsipareigojimo laikytis nustatytų terminų gaunant statybos leidimą ir atliekant atspindžio matavimą.
11.6. Atsakovė, vėluodama atsiskaityti su ieškove, turėjo mokėti 8 proc. palūkanas. Pareikšdama ieškinį, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 929,05 Eur skolos, nes atsakovė įskaitė tiek delspinigių. Susipažinusi su ieškiniu, atsakovė grąžino ieškovei 1 519,30 Eur, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti kompensacines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį, kai pinigai turėjo būti pervesti ieškovei. Ieškovei turi būti priteistos palūkanos nuo visos įskaitytos sumos, kurios sudaro 381,82 Eur.
11.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas nuo visos 82 573,91 Eur sumos išeina už ieškinio ribų ir atmetė reikalavimą priteisti 1 061,37 Eur kompensacinių palūkanų nuo 41 038,29 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 591,74 Eur nuo 41 535,62 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 19 d iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Ieškinio reikalavimo padidinimas – tai savarankiška procesinė teisė, kuri nėra tapati jo dalyko pakeitimui, todėl šiam procesiniam veiksmui nėra taikomi jokie procesiniai ribojimai, be to, ieškovė laiku pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, o teismas jį priėmė.
11.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo veikė atsakovės pusėje ir priteisė jam tik iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalį, atitinkančią atmestų reikalavimų dalį. Trečiasis asmuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies.
12. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad asfalto dangos defektai nebuvo esminiai. Asfalto kernų oro tuštymių kiekis siekė 5,9 proc., nors pagal teisės aktus šiuo atveju didžiausias leistinas oro tuštymių kiekis yra 5,5 proc. Darbai negalėjo būti priimti, kol defektai nebus pašalinti. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie nustatytus defektus ir kaip savo srities specialistė turėjo žinoti, kad pagal teisės aktus susiklosčiusioje situacijoje išskaitos negalėjo būti taikomos. Asfalto plotas, kuriame buvo nustatyti defektai, nebuvo labai mažas.
12.2. Sutartyje nurodytos prievolės, susijusios su kelio įrengimu, ir prievolės, susijusios su kadastrinių matavimų bylos parengimu, yra dalios, todėl atsakovė galėjo taikyti ieškovei atsakomybę už pavėluotą kelio įrengimą net ir atleidusi ją nuo atsakomybės už vėlavimą parengti kadastrinių matavimų bylas ir suteikti kitas sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytas paslaugas. Ieškovė galimai yra pati kalta dėl to, kad negalėjo laiku įvykdyti sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytų prievolių, nes ji susidūrė su kliūtimis vykdant sutartį (negalėjo naudotis VĮ Registrų centro sistema, reikėjo tikslinti statybos leidimą) jau po to, kai pasibaigė sutartyje nurodytas jos įvykdymo terminas.
12.3. Teismas nepagrįstai vertino kelių ženklų atspindžio matavimų gavimo laiką kaip aktualų mažinant pritaikytas netesybas, nepaisant to, kad ieškovei buvo grąžintos netesybos, pritaikytos po defekto ištaisymo ir ieškovė patikslino ieškinį taip, kad jame jau nebereikalavo šių netesybų. Po ieškovės atlikto ieškinio reikalavimų patikslinimo neturėtų kilti abejonių, kad ginčo dalyką sudarė netesybų, taikytų tik iki 2020 m. kovo 17 d. ginčijimas, t. y. ne iki kelio ženklų atspindžių matavimų protokolo gavimo ir galutinės darbų apžiūros, o būtent iki dangos defektų ištaisymo.
12.4. Teismas, nurodęs, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl ieškovės vėlavimo užbaigti darbus, net neįvertino atsakovės triplike nurodytų nuostolių, nepatogumų ir suvaržymų.
12.5. Teismas neįvertino, kad sutartis buvo sudaryta dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros – valstybinės reikšmės kelių, kuriais nenutrūkstamai vyksta eismas; ieškovė, prieš sudarydama sutartį, turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties sąlygomis; ieškovė reikšmingai praleido terminą; netesybos, vertinant jas kartu su sutarties suma, yra labai nedidelės; tikėtina, kad mažesnė delspinigių suma neskatintų ieškovės tinkamai vykdyti įsipareigojimus; ieškovė netesybų dydį pradėjo ginčyti tik po to, kai ieškovei buvo taikoma sutartinė atsakomybė; ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl netesybos turėtų būti vertinamos kaip aiškiai per didelės.
12.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei palūkanas. Atsakovė iki sprendimo priėmimo negalėjo numanyti, ar teismas sumažins netesybas ir kiek jas sumažins.
13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Asfalto defektai buvo neesminiai ir nesukėlė atsakovei jokios žalos. 2019 m. lapkritį asfaltu be jokių apribojimų naudojosi vairuotojai ir jo būklė nekėlė jokių kliūčių eismo saugumui. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kokių nuostolių ji patyrė. Plotas, kuriame buvo nustatyti defektai, sudarė itin mažą pagal sutartį turėto įrengti kelio ploto dalį. Aplinkybę, kad defektai nebuvo esminiai, patvirtina ir tai, jog atsakovė ir trečiasis asmuo ne kartą nurodė, kad darbai atlikti be defektų, asfaltavimo darbai buvo priimti ir nebuvo nustatytas joks terminas defektams šalinti, nors pagal sutartį toks terminas turėjo būti nustatytas ir defektai turėjo būti ištaisyti iki darbų perdavimo. Kernų tankio neatitiktis nebuvo konstatuota kaip defektas ir trečiojo asmens pasirašytame galutinės objekto apžiūros akte, nors trečiasis asmuo jau turėjo laboratorijos rezultatą apie kernų tankio trūkumus. Statybos darbų žurnale taip pat buvo konstatuota, kad darbų kokybė atitinka reikalavimus.
13.2. Sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytos prievolės yra nedalomos. Pagal sutartį, darbai galėjo būti galutinai perduoti tik atlikus visus sutartyje nurodytus darbus ir paslaugas, o ne užbaigus kurį nors iš darbų. Atsakovės pritaikyti delspinigiai taip pat skaičiuojami nuo visos sutarties kainos ir sutartyje nėra išskirtos atskirų darbų kainos.
13.3. Atsakovė anksčiau neginčijo savo atsakomybės dėl aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėjo įvykdyti sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčių laiku. Ieškovė pranešė atsakovei negalėsianti laiku atlikti sutarties 1.2 papunktyje nurodytų darbų dar nepraleidusi sutartyje nurodyto termino darbams atlikti. Aplinkybės, dėl kurių ieškovė negalėjo laiku įvykdyti sutarties 1.2 ir 1.3 papunkčių priskiriamos atsakovės atsakomybei – ji galėjo laiku atnaujinti statybą leidžiantį dokumentą ir užtikrinti, kad laikas, kai ieškovė turės dirbti VĮ Registrų centre su kelio duomenimis, nesutaptų su laikotarpiu, kai su jais dirbs kita rangovė. Netesybų skaičiavimui turi reikšmės ir tai, kad atsakovė delsė atlikti kelio ženklų matavimus, nes be jų objektas negalėjo būti laikomas užbaigtu.
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nepatyrė nuostolių, yra klaidingi ir neturintys reikšmės bylai, nes tai nėra esminis kriterijus viešųjų pirkimų bylose. Sutartimi atsakovė siekė naudos valstybei ir kelių naudotojams, pinigine reikšme apskaičiuoti nuostolius dėl sutarties nevykdymo yra praktiškai neįmanoma. Valstybinės reikšmės keliai yra nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros dalis, kuria privalo nuolat vykti saugus eismas ir bet kokie suvaržymai laisvai disponuoti šiuo turtu neigiamai veikia atsakovės, valstybės ir kelių naudotojų interesus. Nepriklausomai nuo to, kada ieškovė atliko sutartimi sulygtus rangos darbus, kol kelias nėra perduotas atsakovei, tol ji negali visiškai juo disponuoti, o kelių naudotojai negali juo visa apimtimi naudotis. Ieškovė, mėgindama pagrįsti savo patirtus nuotolius, pateikia tik abstrakčius, menamus potencialius nuostolius ir mažareikšmes išlaidas, kurios nepriklausė nuo atsakovės.
14.2. Ieškovė buvo informuota apie defektus, žinojo, kad normatyviniai dokumentai draudžia tokius defektus priimti, ir vis tiek delsė juos ištaisyti.
14.3. Pati ieškovė neapsisprendžia, nuo kada ir už kokią sumą atsakovė turėjo mokėti netesybas. Tai, kada ieškovė pareikalavo sumokėti sulaikytus pinigus ir tai, kaip toks reikalavimas suformuluotas ieškinyje, atspindi ieškovės poziciją, nuo kada jai galėtų būti mokėtinos palūkanos už tariamai nepagrįstai iš sulaikytų sumų išskaičiuotas netesybas. Vėlesni nuomonės pasikeitimai skiriasi nuo ieškovės ankstesnės pozicijos. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė paskutiniuose savo procesiniuose dokumentuose nusprendė, jog sulaikyti pinigai turėjo būti sumokėti anksčiau nei ji jų pareikalavo, ji savo pradiniame ieškinyje pareiškė tuos reikalavimus, kuriuos išsprendė teismas. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo ieškovė, siekdama išvengti įstatyme nustatytų reikalavimų dėl ieškinio dalyko keitimo, nepagrįstai įtraukė naujų reikalavimų ir jų pagrindų.
14.4. Trečiasis asmuo vykdė techninę priežiūrą ir veikė kaip atsakovės atstovas vykdydamas sutartį. Todėl jis yra įstojęs į bylą atsakovės pusėje.
15. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
15.1. Ieškovė sužinojo apie defektus nuo 2019 m. spalio 2 d. ir galėjo juos pašalinti anksčiau, tačiau atliko papildomus tyrimus ir pašalino defektus tik 2020 m. kovo 17 d. Anksčiausiai nuo šios dienos sutartyje nurodyti darbai gali būti laikomi baigtais.
15.2. Trečiasis asmuo kiekvieną mėnesį priimdavo faktiškai atliktus statybos darbus ir juos fiksuodavo statybos darbų žurnale. Tokiam darbų priėmimui nėra reikalaujama turėti visų tyrimų ir bandymų rezultatų. Atliktų darbų kokybė ir jų atitiktis sutarties nuostatoms ir projektui galėjo būti galutinai konstatuota tik atlikus visus darbus, bandymus ir tyrimus, o esant darbų trūkumams – po jų ištaisymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą „Sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 36,25 km rekonstravimas“, 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-902. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo: 1) pagal atsakovės pateiktą sankryžos rekonstravimo techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą atlikti suplanuotus statybos darbus (sutarties 1.1 papunktis); 2) parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams, ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastro duomenis), jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (sutarties 1.2 papunktis); 3) gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikiant prašymą ir įkeliant su prašymu privalomus pateikti dokumentus, bei, esant poreikiui, juos tikslinant (sutarties 1.3 papunktis). Atsakovė savo ruožtu įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas sutartyje nurodytiems darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą, sumokėti ieškovei už atliktus darbus ir su darbais susijusias paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 2 punktas).
18. Pagal sutarties 10 punktą ieškovė privalėjo pradėti vykdyti sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus darbus įsigaliojus sutarčiai ir užbaigti juos vykdyti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutarties 1.3 papunktyje nurodytas paslaugas ieškovė turi užbaigti per 2 mėnesius po to, kai bus baigti vykdyti sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodyti darbai. Į sutarties 10 punkte nurodytą terminą darbams atlikti nėra įskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.; statybos darbų sustabdymo laikotarpis nėra taikomas ieškovės įsipareigojimams, nustatytiems sutarties 1.2 papunktyje, taip pat statybos darbų pakeitimų rengimui, derinimui, leidimų gavimui, statybvietės priežiūros darbams, nuolatinės priežiūros darbams (paslaugoms) (sutarties 12 ir 13 punktai). Sutarties 57 punkte nustatyta, kad ieškovė, neužbaigusi darbų sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų terminų darbams atlikti, taip pat susiklosčius sutarties 25 punkte nurodytai situacijai (kai pasibaigia leidimas riboti eismą, jis yra atšaukiamas ar panaikinamas, ar yra nutraukiama sutartis ir rangovė neturi teisės pradėti ar tęsti pradėtų statybos darbų bei privalo perduoti statybvietę užsakovei), įsipareigoja sumokėti atsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, skaičiuojamus nuo visos sutarties sumos. Šioje nuostatoje yra aptarta ir delspinigių sumokėjimo tvarka, nurodant, kad jie yra išskaičiuojami iš ieškovei pagal sutartį mokėtinos sumos, jai kiekvieną kartą pateikus sąskaitą už faktiškai atliktus darbus, ir kad atsakovė turi raštu informuoti ieškovę apie atliktą įskaitymą.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad visi sutartyje nurodyti darbai turėjo būti užbaigti vėliausiai 2019 m. lapkričio 19 d. (žr., pvz., ieškinio 4 punktą, atsakovės atsiliepimo į ieškinį 3 punktą). Byloje pateiktuose trečiojo asmens AB „Problematika“, teikusio techninės priežiūros paslaugas, 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. kovo 27 d. raštuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė faktiškai užbaigė statybos darbus 2019 m. lapkričio 15 d. Tačiau statybos darbai buvo atlikti su trūkumais – atlikus kontrolinius asfalto tyrimus, 2019 m. spalio 1 d. bandymų protokole nustatyta, jog asfalto kernų oro tuštymių kiekis viršija nustatytas leistinas ribas (leistinas oro tuštymių kiekis sudaro 5,5 proc., o tyrimo metu paimtų asfalto kernų tuštymių kiekis sudaro 5,9 proc.). Šiuos trūkumus ieškovė pašalino 2020 m. kovo 17 d., pasibaigus technologinei pertraukai, ir 2020 m. kovo 20 d. raštu informavo apie tai AB „Problematiką“, prašydama jos išduoti galutinės objekto apžiūros aktą, pranešti atsakovei, kad darbai yra užbaigti ir organizuoti jų priėmimą. Ieškovei pašalinus kelio dangos trūkumus, 2020 m. kovo 25 d. buvo surašytas galutinės objekto apžiūros aktas, o 2020 m. kovo 27 d. AB „Problematika“ informavo atsakovę, kad yra atlikti visi sutartyje nurodyti darbai; sutartyje nurodytas turimų atlikti darbų kiekis atitinka faktiškai atliktų darbų kiekį; atlikti visi kontroliniai laboratoriniai tyrimai ir bandymai, įskaitant ir papildomus, bei gauti visi tyrimų ir bandymų rezultatai; atlikta galutinė objekto apžiūra ir ištaisyti esminiai trūkumai.
20. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė laiku neužbaigė vykdyti sutartyje nurodytų darbų, 2020 m. kovo 27 d. raštu informavo ją, kad pritaikys sutarties 57 punkte nustatytas netesybas. Atsakovė nurodė, kad apskaičiavo ieškovei delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 20 d., kai baigėsi sutartyje nustatytas terminas darbams atlikti, iki 2020 m. kovo 25 d., kai buvo pašalinti nustatyti kelio dangos trūkumai, t. y. už 126 dienas, ir kad bendra jos apskaičiuotų delspinigių suma sudaro 23 929,05 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad ši suma bus įskaityta, kai ieškovei bus grąžinamos pagal sutartį sulaikytos sumos. Iš byloje pateiktos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 10 ir duomenų apie atsakovės atliktą mokėjimą ieškovei matyti, kad atsakovė, 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsiskaitydama su ja už atliktus darbus, iš mokėtinos sumos atėmė pirmiau nurodytą delspinigių sumą.
21. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atliktu įskaitymu, pateikė atsakovei 2020 m. rugpjūčio 28 d. pretenziją. Šiame rašte ieškovė, be kita ko, nurodė, kad ji negalėjo anksčiau nei 2020 m. kovo 25 d. užbaigti vykdyti sutartyje nurodytų darbų dėl šių aplinkybių, priskirtinų atsakovės atsakomybei: 1) ieškovė sumontavo kelių ženklus dar 2019 m. spalio 16 d., tačiau atsakovės pasitelkta VšĮ Transporto kompetencijos agentūra atliko kelio ženklų atspindžio matavimus tik 2020 m. kovo 23 d.; 2) 2019 m. lapkričio 29 d. raštu (ir pakartotinai 2020 m. sausio 14 d. raštu) ieškovė informavo atsakovę negalinti užbaigti sutartyje nurodytų darbų (tinkamai parengti kadastrinių matavimų bylą), kadangi rekonstruojamo statinio vietoje buvo performuoti žemės sklypai, papildomai suformuojant naują žemės sklypą, ir statybos leidime nurodyti duomenys nebesutampa su VĮ Registrų centre nurodytais duomenimis, todėl ieškovė prašė atsakovės pateikti atnaujintą statybą leidžiantį dokumentą; minėtais raštais ieškovė taip pat informavo atsakovę, kad leidimas dirbti VĮ Registrų centro duomenų bazėse su kelio duomenimis yra suteiktas kitai rangovei UAB „Alkesta“, todėl ieškovė negalėjo dirbti su VĮ Registrų centro duomenimis, negalėjo laiku atnaujinti kadastrinių matavimų ir pateikti juos patikrinti VĮ Registrų centrui. Tačiau atsakovė pateikė ieškovei atnaujintą statybą leidžiantį dokumentą ir informavo ją, kad ji gali atnaujinti kadastrinių matavimų bylų rengimo darbus tik 2020 m. sausio 28 d. raštu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė atsakovės ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 11 d. pervesti jai nepagrįstai įskaitytus 23 929,05 Eur delspinigius.
22. Išnagrinėjusi ieškovės pretenzijoje nurodytas aplinkybes, atsakovė 2020 m. spalio 13 d. raštu informavo ją, kad delspinigiai ieškovei yra apskaičiuoti ne dėl kitų jos rašte nurodytų aplinkybių, o dėl to, jog ji delsė pašalinti dar 2019 m. spalio 1 d. bandymų protokole nustatytą asfalto mišinio defektą, kuris buvo ištaisytas 2020 m. kovo 17 d. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pretenzijoje išdėstyti argumentai nesudaro jai pagrindo suabejoti savo pozicijos dėl netesybų taikymo pagrįstumu ir ją pakeisti. Vis dėlto atsakovė sutiko taikyti delspinigius ieškovei ne iki 2020 m. kovo 25 d., kai buvo atlikta galutinė objekto apžiūra, o iki 2020 m. kovo 17 d., kai faktiškai buvo pašalintas anksčiau nustatytas kelio dangos defektas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nurodė grąžinanti ieškovei už 8 dienas apskaičiuotus delspinigius, kurių suma sudaro 1 519,30 Eur. Byloje pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė pervedė ieškovei nurodytą 1 519,30 Eur sumą 2020 m. lapkričio 25 d.
23. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija dėl netesybų taikymo, 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama sumažinti atsakovės apskaičiuotas netesybas, atleisti ją nuo visų priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, priteisti visą įskaitytą 23 929,05 Eur delspinigių sumą ir 381,82 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo minėtos atsakovės laiku nesumokėtos sumos. Vėliau, atsakovei grąžinus ieškovei 1 519,30 Eur delspinigių, ieškovė 2020 m. gruodžio 30 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir: 1) atsižvelgdama į tai, kad atsakovė sumokėjo jai 1 519,30 Eur, sumažino prašomą priteisti įsiskolinimą iki 22 409,75 Eur; 2) padidino prašomas priteisti kompensacines palūkanas iki 2 034,93 Eur, papildomai prašydama priteisti kompensacines palūkanas nuo visos, jos vertinimu, laiku nesumokėtos pagal sutartį sulaikytos 82 573,91 Eur sumos. Šį reikalavimą ieškovė grindė jos ir atsakovės sudaryto papildomo susitarimo prie 2018 m. lapkričio 7 d. sutarties nuostatomis, kuriomis šalys pakoregavo pagal sutartį sulaikytų sumų išmokėjimo ieškovei tvarką.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai, ar, pirma, atsakovė, atsižvelgdama į abiejų šalių veiksmus vykdant sutartį, turėjo pagrindą taikyti ieškovei delspinigius už praleistą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti ir kokio dydžio delspinigius atsakovė galėjo įskaityti, antra, ieškovė pagrįstai reiškia atsakovei reikalavimą priteisti jai kompensacines palūkanas. Taip pat byloje yra pareikštas procesinio pobūdžio prašymas priimti papildomus įrodymus.
Dėl ieškovės naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
25. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Įstatyme nustatyta, kad dar teikdami teismui pirmuosius procesinius dokumentus (ieškinį ar atsiliepimą į jį) dalyvaujantys byloje asmenys turi tinkamai vykdyti pareigą pagrįsti ir įrodyti savo byloje reiškiamus reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis), o pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Tokie reikalavimai koreliuoja su civiliniame procese galiojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pagal kurį teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
27. Pažymėtina, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 1) draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo išduotą statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, šio draudimo liudijimo pakeitimus ir draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus; 2) ieškovės 2019 m. gruodžio 11 d. raštą, kuriuo ji informavo atsakovę ir trečiąjį asmenį apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti vykdant sutartį įrengti objektai; 3) duomenis apie dėl minėto eismo įvykio ieškovei sumokėtą draudimo išmoką. Iš ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad teikdama šiuos rašytinius įrodymus, ji siekia pagrįsti, jog dėl vėlavimo užbaigti sutartyje nurodytus darbus turtinius praradimus patyrė būtent ji, o ne atsakovė. Ieškovė nurodo, kad ji turėjo pratęsti civilinės atsakomybės draudimo terminą ir patyrė papildomai 120 Eur išlaidų atsiskaitydama su draudimo bendrove, taip pat ji turėjo sumokėti draudimo bendrovės nepadengtą 633 Eur sumą šalindama eismo įvykio metu kilusią žalą, nors tuo atveju, jeigu objektas būtų perduotas atsakovei laiku, eismo įvykio padariniai būtų šalinami atsakovės lėšomis. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti šiuos ieškovės apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus.
29. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad ieškovė neteikė pirmosios instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų, turinčių pagrįsti jos nurodytas papildomas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, nors, atsižvelgiant į šių dokumentų parengimo datas, jie neabejotinai galėjo būti pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Teikdama šiuos dokumentus apeliacinės instancijos teismui, ieškovė nepaaiškino, kodėl pirmiau minėti dokumentai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjo, kad teismas šiuos dokumentus nepagrįstai atsisakė priimti, nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jai tinkamai ir laiku vykdyti įrodinėjimo pareigą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė, teikdama apeliacinės instancijos teismui šios nutarties 28 punkte išvardintus dokumentus, netinkamai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl jos naujai teikiami rašytiniai įrodymai neturi būti priimti. Tokių pavėluotai pateiktų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti savo argumentus dėl naujai pateiktų dokumentų turinio ir įrodomosios reikšmės.
Dėl šalių atsakomybės už sutartyje nustatyto termino praleidimą ir ieškovės mokėtinų delspinigių sumos
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti dėl sutartinių prievolių pažeidimo jo patirtus nuostolius.
31. Civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), todėl šalys yra laisvos tiek savo nuožiūra sudaryti sutartis ir nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, tiek ir susitarti dėl atsakomybės už sutarčių pažeidimą taikymo tvarkos. Šalių diskrecijos teisę susitarti dėl tarpusavio teisių ir įsipareigojimų riboja tik reikalavimas laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų, taip pat nepažeisti bendrųjų teisės principų, geros moralės ir viešosios tvarkos. Todėl šalys, tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pirmiau minėtiems principams, gali susitarti, dėl kokių jų sudarytoje sutartyje nurodytų prievolių pažeidimų (pvz., galutinio prievolės įvykdymo termino praleidimo ar tarpinių, konkretiems sutartyje nurodytiems darbams atlikti nustatyto termino nesilaikymo ir pan.) bus taikomos netesybos, kokia bus jų skaičiavimo tvarka ir kt. Šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
32. Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų taikymo yra išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Kita vertus, nors pareiga mokėti netesybas ir jų dydis yra nustatomi šalių tarpusavio susitarimu, turi susitarimo šalims įstatymo galią ir turi būti jų vykdomi, sutartyje nustatytos netesybos tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali būti sumažintos. Klausimą, ar konkrečiu atveju apskaičiuotos netesybos yra protingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka netesyboms keliamus tikslus ir neturi būti mažinamos sprendžia teismas.
33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Taigi, paties kreditoriaus atlikti neteisėti veiksmai, jo įvykdyti sutartinių prievolių pažeidimai gali sudaryti pagrindą netesyboms sumažinti.
34. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė, be kita ko, įsipareigojo per 9 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 19 d., atlikti šalių aptartus statybos darbus, taip pat parengti atitinkamą su atliktais darbais susijusią dokumentaciją, atnaujinti žemės sklypų ir statinių duomenis viešajame registre ir pan., o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas sutartyje nurodytiems darbams atlikti ir priimti tinkamai atliktus darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartyje nustatytu terminu darbai nebuvo užbaigti, taip pat iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad abi šalys uždelsė įvykdyti tam tikrus savo pagal sutartį turėtus atlikti įsipareigojimus. Tačiau tarp šalių kilo nesutarimų dėl to, dėl kurios iš šalių – ieškovės ar atsakovės – delsimo sutartyje nurodyti darbai nebuvo užbaigti laiku ir atitinkamai dėl to, ar atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas už vėlavimą užbaigti sutartyje nurodytus darbus: ieškovė, mananti, kad sutartis laiku nebuvo įvykdyta daugiausiai dėl atsakovės kaltės, vertina, kad jai neturėtų būti taikomi jokie delspinigiai, o atsakovė, laikanti, kad dėl sutarties neįvykdymo yra atsakinga būtent ieškovė, vertina, kad ji pagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius už visą vėlavimo atlikti darbus laikotarpį. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant įvertinti apeliančių pozicijų pagrįstumą, nagrinėjamu atveju yra aktualu įvertinti, su kokiomis aplinkybėmis šalys sutartyje siejo darbų užbaigimo momentą, kokius įsipareigojimus kiekviena iš šalių turėjo atlikti, tačiau neatliko laiku, kokia šių kiekvienos iš šalių pavėluotų atliktų įsipareigojimų reikšmė ir įtaka galimybei užbaigti laiku vykdyti sutartyje nurodytus darbus.
35. Vertinant nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad sutarties 39 punkte šalys nustatė, jog darbai bus laikomi visiškai baigtais ieškovei įvykdžius visus sutartyje nurodytus darbus ir pasirašius ieškovės atliktų darbų perdavimo statytojai (atsakovei) aktą. Tuo tarpu sutarties 40 punkte jos detalizavo, kad iki ieškovės atliktų darbų perdavimo atsakovei akto pasirašymo ieškovė privalo savo sąskaita visiškai pašalinti atsakovės ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo nurodytus statybos darbų ar jų etapų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus, visiškai ir tinkamai sutvarkyti statybos darbų atlikimo vietą ir aplinkines teritorijas, kurios buvo naudotos ieškovės reikmėms, ir perduoti atsakovei tinkamai užpildytą visą kitą dokumentaciją, įskaitant VĮ Registrų centro išankstinės patikros išvadą ir dokumentus, patvirtinančius statybinio laužo išvežimą į tam skirtas vietas. Šalys taip pat nustatė, kad netinkamai atlikti statybos darbai arba neužbaigti statybos darbai nepriimami ir tai užfiksuojama nepriimtų statybos darbų akte. Tokios sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad darbų užbaigimo momentą šalys siejo ne tik su momentu, kai ieškovė faktiški baigs vykdyti statybos darbus objekte. Pagal sutarties nuostatas darbas negali būti laikomas visiškai baigtu tol, kol nėra užtikrinta atitinkama jo kokybė ir nėra pašalinti nustatyti trūkumai, taip pat nėra atlikti su darbų užbaigimu susiję formalūs veiksmai, tokie kaip atitinkamų dokumentų parengimas, pakeistų kadastro duomenų įregistravimas viešajame registre ir kt.
36. Ieškovė, įrodinėdama, kad ji iš esmės tinkamai atliko sutartyje nurodytas prievoles, nurodo, kad faktiškai užbaigė vykdyti statybos darbus dar 2019 m. lapkričio 19 d. Ši aplinkybė, kaip minėta pirmiau, atsispindi ir techninę priežiūrą atlikusios AB „Problematika“ raštuose (žr. plačiau šios nutarties 19 punktą). Tačiau byloje taip pat yra nustatyta, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais, nes asfalto kernų oro tuštymių kiekis viršijo leistiną ribą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ši aplinkybė buvo nustatyta dar 2019 m. spalio 1 d. bandymų protokole, o ieškovė (jos atstovas) apie tai buvo informuota 2019 m. spalio 2 d. elektroniniu laišku. Vis dėlto byloje nėra duomenų, kad, sužinojusi apie nustatytus kelio dangos trūkumus, ieškovė nedelsdama imtųsi veiksmų, reikalingų siekiant juos pašalinti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik 2020 m. vasario 12 d., dalyvaujant techniniam prižiūrėtojui, buvo atlikti pakartotiniai bandymai ir ieškovė, nustačiusi, jog trūkumai pasireiškė, jos vertinimu, itin nedideliame kelio plote (70 kv. m), kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti jai neperkloti reikalavimų neatitinkančio viršutinio asfalto sluoksnio, bet sumažinti ieškovei pagal sutartį mokėtiną sumą, atimant iš jos 648,86 Eur už su trūkumais paklotą kelio dangą (žr. ieškovės 2020 m. vasario 21 d. raštą). Tik atsakovei 2020 m. kovo 2 d. raštu nurodžius, kad oro tuštymių kiekis viršija leistinas ribas ir yra vertinamas kaip trūkumas, o sutankinimo laipsnį nuo trūkumų skiria vos 0,1 proc. ir pareikalavus perkloti viršutinį asfaltbetonio dangos sluoksnį nurodytame kelio ruože, ieškovė pašalino nustatytus trūkumus.
37. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ieškovė laiku nepašalino trūkumo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė informavo ją apie nustatytą defektą ir pareikalavo jį pašalinti tik pirmiau minėtu 2020 m. kovo 2 d. raštu. Pažymėtina, kad reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose, yra išdėstyti norminiame teisės akte, t. y. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėse ĮT ASFALTAS 08, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16. Šių taisyklių 83 punkte nustatyta, kad paklotų (įrengtų) asfalto sluoksnių didžiausias leistinas oro tuštymių kiekis yra nurodytas XI skyriaus IV–VII skirsniuose ir visi bandinių, paimtų iš sluoksnių, rodikliai neturi viršyti ribinių verčių, nurodytų 20–24 lentelėse, o taisyklių 20 lentelėje, kurioje yra reglamentuoti reikalavimai asfalto viršutiniam sluoksniui iš asfaltbetonio, nurodyta kad paklotam viršutiniam asfalto AC 11 VN sluoksniui leistinas oro tuštymių kiekis turi būti ne didesnis nei 5,5 proc. Taisyklių 203 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę, remdamasis priedu ir rangovui sutikus, padaryti išskaitas, kai yra nesilaikoma sutankinimo laipsnio ribinių verčių ar leistinų nuokrypių. Tačiau kartu šioje nuostatoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jei nuokrypiai yra didesni už nuokrypius, pagal kuriuos remiantis priedu, galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis nepriimami tol, kol defektai nebus pašalinti. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ieškovei, kaip savo srities profesionalei, neabejotinai turėjo būti žinomas šių taisyklių turinys, taigi, jai turėjo būti žinoma, jog jos įrengta asfalto danga yra su trūkumais, dėl kurių negali būti taikomos aptariamose taisyklėse nurodytos išskaitos ir kurie privalo būti pašalinti iki darbų perdavimo atsakovei.
38. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinomas tiek nustatytų defektų faktas, tiek jo reikšmė ir įtaka galimybei tinkamai užbaigti darbus, patvirtina ir byloje esantys duomenys. Visų pirma, tokią aplinkybę patvirtina jau anksčiau minėti duomenys, kad ieškovė inicijavo pakartotinių tyrimų atlikimą ir 2020 m. vasario 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu dėl nustatytų defektų mažinti sutarties kainą. Tai rodo, kad ieškovė suprato, jog šie defektai yra pakankamai reikšmingi, kad sukliudytų jai tinkamai perduoti darbus ir, nors praleidusi sutartyje nurodytą terminą darbams užbaigti, vis dėlto siekė sureguliuoti susiklosčiusią situaciją. Antra, ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat pripažino, kad nustatytas kelio dangos defektas iš tikrųjų egzistavo ir kad asfalto dangos oro tuštymių vertė viršijo ribinę reikšmę, už kurią gali būti taikomos išskaitos pagal šios nutarties 37 punkte aptartas taisykles. Ieškovės atstovas pripažino, kad šiuo atveju ieškovė siūlė ne taikyti išskaitas, o sumažinti sutarties kainą, atimant iš jos darbų, atliktų su trūkumais, vertę (2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 01 sek.–59 min. 00 sek.).
39. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių bei kad jos delsimas pašalinti dar 2019 m. spalio 1 d. bandymų protokole užfiksuotą kelio dangos trūkumą užkirto kelią iki sutartyje nurodyto termino pabaigos užbaigti darbus ir tinkamai juos perduoti atsakovei. Tokios aplinkybės, kai rangovė sutartyje nustatytu terminu nepašalina atliktų darbų trūkumų ir dėl to darbai negali būti užbaigti laiku, pačios savaime galėtų sudaryti pagrindą skaičiuoti sutartyje nurodytas netesybas ir atsakovė, kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų, taikė ieškovei delspinigius būtent už nurodytą pažeidimą. Vis dėlto šiuo atveju iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovės delsimas pašalinti darbų defektą nebuvo vienintele priežastimi, užkirtusia kelią darbus užbaigti laiku. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negalėjo užbaigti ir kitų darbų, susijusių su atitinkamos dokumentacijos parengimu, duomenų patikslinimu registre ir pan., taip pat kad ieškovė negalėjo laiku užbaigti šių darbų dėl atsakovės veiksmų (neveikimo).
40. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. raštu informavo atsakovę, kad: 1) atsakovės jai pateiktas statybos leidimas leidžia rekonstruoti statinį (kelią) tik viename žemės sklype, tačiau ginčo teritorijoje esantys žemės sklypai buvo performuoti ir statybos leidime esantys duomenys neatitinka aktualių VĮ Registrų centre užregistruotų duomenų, todėl ieškovė negali parengti kadastrinių matavimų bylų, taip pat atlikti sutarties 1.3 papunktyje nurodytų paslaugų iki tol, kol nebus atnaujintas statybos leidimas; 2) kita rangovė atliko toje pačioje ginčo kelio atkarpoje esančios žiedinės sankryžos rekonstrukciją ir VĮ Registrų centras yra suteikusi šiai bendrovei leidimą dirbti jos sistemoje su šio kelio duomenimis; VĮ Registrų centras nesuteikia leidimo keliems matininkams tuo pačiu metu dirbti su vieno objekto duomenimis, todėl, kol minėta kita rangovė neužbaigs darbų, ieškovė negali atnaujinti duomenų sistemoje ir atlikti kadastrinių matavimų. Analogiškas aplinkybes ieškovė pakartotinai nurodė atsakovei ir 2020 m. sausio 14 d. rašte. Tačiau atsakovė tik 2020 m. sausio 28 d. raštu informavo ieškovę, kad kita rangovė užbaigė darbus ginčo teritorijoje, todėl ieškovė gali atnaujinti kadastro duomenų bylą ir pateikti ją VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai. Iš šio rašto turinio matyti, kad tik kartu su juo atsakovė pateikė ieškovei ir atnaujintą statybos leidimą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 29 d. net iki 2020 m. sausio 28 d. negalėjo atlikti darbų, kurie buvo būtini siekiant nustatyta tvarka užbaigti vykdyti sutartį ir perduoti atsakovei darbus (parengti kadastrinių matavimų bylos, užregistruoti pakeistus duomenis viešajame registre ir pan.).
41. Atsakovė, siekdama paneigti savo atsakomybę dėl nurodyto uždelsimo, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė galimai pati yra kalta dėl susiklosčiusios situacijos, kadangi ji kreipėsi į atsakovę dėl minėtų jai iškilusių problemų jau pasibaigus darbų įvykdymo terminui. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė anksčiau nesirėmė tokiomis aplinkybėmis, be to, pati atsakovė ne kartą yra pripažinusi, kad šis vėlavimas atsirado ne dėl ieškovės kaltės. Pavyzdžiui, jau minėtame 2020 m. sausio 28 d. rašte atsakovė aiškiai nurodė, kad už laiką, kai buvo tikslinamas statybos leidimas ir ieškovei nebuvo suteikta prieiga prie kelio duomenų VĮ Registrų centro sistemoje, ieškovei nebus skaičiuojami delspinigiai, o pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., tripliko 10 punktą) atsakovė paaiškino, kad minėtu 2020 m. sausio 28 d. raštu atleisdama ieškovę nuo delspinigių ji sutiko su ieškovės išdėstytais argumentais dėl atsiradusių kliūčių darbams užbaigti. Pažymėtina ir tai, kad, apeliaciniame skunde iškeldama abejonę dėl už minėtą uždelsimą atsakingo asmens, atsakovė jos nepagrindė objektyviais duomenimis, jog, ieškovei anksčiau pradėjus vykdyti atitinkamus darbus, ji nesusidurtų su aptariamais sunkumais, tačiau rėmėsi tik prielaidomis. Todėl teisėjų kolegija tokių atsakovės argumentų nelaiko pagrįstais.
42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ne tik laiku nepašalino pirmiau aptartų ieškovei iškilusių sunkumų, kliudžiusių laiku įvykdyti sutartį, tačiau taip pat nepagrįstai ilgai delsė atlikti kelio ženklų atspindžių matavimus. Iš byloje pateikto statybos darbų žurnalo matyti, kad ieškovė dar 2019 m. spalio 17 d., nepraleidusi sutartyje nustatyto termino darbams užbaigti, įrengė kelio ženklus su metalinėmis atramomis. Šią aplinkybę statybos darbų žurnale savo parašu 2019 m. spalio 18 d. patvirtino ir statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ Transporto kompetencijų agentūros vertikalių kelio ženklų atspindžio matavimo žiniaraščio, kelio ženklų atspindžių matavimai buvo atlikti tik 2020 m. kovo 18 d., o matavimo žiniaraštis buvo surašytas tik 2020 m. kovo 23 d., praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo kelio ženklų įrengimo. Iš atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovė savo atsakomybę už delsimą atlikti kelio ženklų atspindžio matavimus pripažįsta tik laikotarpiu, kai ieškovė jau pašalino nustatytus kelio dangos defektus. Atsakovė nurodo, kad aptariamos aplinkybės galėtų iš dalies pateisinti tik 8 dienų vėlavimą užbaigti vykdyti darbus, už kurį atsakovė grąžino ieškovei įskaitytas netesybas. Vis dėlto su tokiu atsakovės vertinimu sutikti nėra pagrindo. Atsakovė iš esmės neginčija, kad kelio ženklų atspindžių matavimai buvo būtini siekiant tinkamai užbaigti vykdyti ir perduoti atsakovei sutartyje nurodytus darbus, o tai sudaro pagrindą vertinti, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų laiku pašalinusi nustatytą kelio dangos defektą, iki 2020 m. kovo 23 d., kai buvo surašytas kelio ženklų atspindžio matavimo žiniaraštis, darbai bet kokiu atveju negalėtų būti užbaigti vykdyti.
43. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, vertinant atsakovės elgesį šalims vykdant sutartį, yra reikšminga ir tai, kad atsakovės pozicija dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų vertinimo ir jų pašalinimo nebuvo visiškai nuosekli. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo iki 2020 m. kovo 2 d. būtų raštu įpareigoję ją pašalinti nustatytą kelio dangos trūkumą. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepaisant to, jog minėtas defektas buvo užfiksuotas dar 2019 m. spalio 1 d. kontrolinių bandymų protokole, vėliau tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo ieškovės atliktus darbus priėmė, neakcentuodami nustatyto defekto. Pavyzdžiui, tokias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas trečiojo asmens 2019 m. gruodžio 3 d. raštas, kuriame jis, atlikęs galutinę apžiūrą objekte ir išanalizavęs kontrolinių laboratorinių bandymų rezultatus, konstatuoja, kad visi projekte nurodyti darbai yra atlikti rangos sutartyje nustatytais terminais ir reikiama apimtimi, nenurodydamas nustatyto trūkumo. Byloje taip pat yra pateiktas techninio prižiūrėtojo pasirašytas 2021 m. lapkričio 21 d. galutinės objekto apžiūros aktas Nr. 2, kuriame nėra užfiksuotas pirmiau minėtas defektas, ir atsakovės atstovo 2019 m. spalio 3 d. pasirašyta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 7, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovė, kuriai buvo žinoma apie nustatytą asfalto dangos defektą, priėmė ieškovės atliktus asfaltavimo darbus. Nors ieškovė, kaip minėta, yra savo srities specialistė ir jai turi būti žinomi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, toks atsakovės elgesys, kai ji priima su trūkumais atliktus darbus, neragindama jų skubiai pašalinti, be to, pati delsia atlikti veiksmus, reikalingus siekiant užbaigti kitus pagal sutartį turimus atlikti darbus, neskatino ieškovės laikytis sutartyje nurodytų terminų ir galėjo sudaryti ieškovei klaidingą įspūdį dėl sutarties vykdymo aplinkybių.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutarties dalyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi sutarties šalys tinkamai neįvykdė savo prievolių ir abiejų jų veiksmai turėjo įtakos tam, kad darbai negalėjo būti užbaigti laiku. Ieškovė, kaip profesionali rangovė, turėjo laikydamasi sutartyje nurodytų darbų įvykdymo terminų pašalinti nustatytą defektą. Jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovė taip pat tinkamai neatliko tam tikrų jos atsakomybei priskirtų veiksmų ir prisiėmė dėl jų atsakomybę, nurodydama, kad netaikys dėl to ieškovei delspinigių, neeliminuoja ieškovės atsakomybės dėl termino pašalinti defektą praleidimo ir nesudaro pagrindo visiškai atleisti ją nuo civilinės atsakomybės taikymo. Tačiau ir atsakovė, kuriai, jos teigimu, yra itin svarbu, kad rangovai darbus vykdytų laiku, taip pat turėjo laiku vykdyti savo pareigas ir nesudaryti ieškovei kliūčių darbams užbaigti. Nors kiekviena iš šalių įrodinėja, kad jų atliktas pažeidimas yra mažareikšmis ir neesminis, byloje esantys duomenys leidžia padaryti išvadą, kad, net ir pašalinus vienos iš šalių atliktą pažeidimą, kliūtys užbaigti darbus laiku nebūtų pašalintos – jeigu ieškovė būtų laiku pašalinusi kelio dangos trūkumus, darbai negalėtų būti užbaigti, nes dėl atsakovės delsimo ieškovė negalėjo atnaujinti kadastro duomenų, be to, nebuvo atlikti kelio ženklų atspindžio matavimai, ir priešingai, atsakovei laiku atlikus šios nutarties 40–42 punktuose nurodytus veiksmus, darbai negalėtų būti užbaigti dėl ieškovės vėlavimo pašalinti defektą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai paskirstė šalių atsakomybę už vėlavimą laiku užbaigti darbus, sumažindamas ieškovei pritaikytas netesybas 1/2 dalimi. Atsakovės argumentai, kad sutartyje nurodytos prievolės yra dalios ir ji, nepaisydama kitų aplinkybių, galėjo skaičiuoti delspinigius vien už statybos darbų neįvykdymą laiku, kad jos pritaikytos netesybos yra susijusios tik su defekto nepašalinimu ir pan. minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
45. Pirmiau nurodytos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir šalių pateikti duomenys apie jų galimai patirtą žalą. Pavyzdžiui, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog tik ji, o ne atsakovė, realiai patyrė turtinių nuostolių dėl to, kad darbai nebuvo užbaigti laiku, ir išvardija konkrečias išlaidas, kurios buvo patirtos po sutarties įvykdymo termino užbaigimo. Tačiau vertinant tokius argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė, kitaip nei apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo detalizavusi jai galimai sukeltų nuostolių. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė iš esmės tik deklaratyviai nurodė, kad ji negalėjo atgauti sulaikytų pinigų, privalėjo pratęsti sutarties užtikrinimo garantijas ir prižiūrėti statytojo neperimtą objektą, todėl patyrė daugybę finansinių nuostolių, plačiau nepaaiškindama ir nekomentuodama šių savo teiginių (žr. dubliko 35 punktą). Ieškovė laiku nepateikė ir jos galimus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, todėl šios aplinkybės byloje nėra įrodytos. Antra, priešingai nei vertina ieškovė, ne tik atsakovės, bet ir jos veiksmai, kai ji laiku nepašalino nustatyto darbų trūkumo, turėjo reikšmingos įtakos tam, kad sutartyje nurodyti darbai negalėjo būti užbaigti ir perduoti atsakovei laiku. Todėl ieškovė pati yra atsakinga už jai galimai kilusius papildomus nuostolius.
46. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie jos galimai patirtus nuostolius taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas netinkamai paskirstė šalių atsakomybę už sutarties pažeidimą ir atsakovės nuostoliai neproporcingai viršija ieškovei pritaikytas netesybas. Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016), pažymėtina, kad tokios perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės turi būti realios ir pagrįstos. Vis dėlto atsakovė nepateikė byloje jokių pagrįstų duomenų, įrodančių, kad dėl ieškovės vėlavimo užbaigti darbus ji būtų patyrusi realių nuostolių. Atsakovės tripliko 34 punkte nurodytos prielaidos apie galimą žalą kelio ilgaamžiškumui yra deklaratyvios, be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis trūkumas jau yra pašalintas. Jos nurodyti teiginiai, kad ji faktiškai ilgesnį laiką negalėjo disponuoti keliu, savaime nepagrindžia jokios žalos. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad sutartis yra susijusi su nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra – valstybinės reikšmės keliu, kuriuo nepertraukimai vyksta eismas, todėl yra itin svarbu užtikrinti darbų įvykdymą laiku, taip pat nepagrindžia sukeltų neproporcingų nuostolių, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu, už kurį buvo skaičiuojamos netesybos, eismas minėtoje kelio atkarpoje nebuvo apribotas.
Dėl ieškovei priteistinų kompensacinių palūkanų
47. Vadovaujantis sutarties 63 punktu, atsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, turi sumokėti ieškovei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgdama į minėtą nuostatą, ieškovė, taikydama 8 proc. palūkanų normą, ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo suformulavo reikalavimus priteisti iš atsakovės šias kompensacines palūkanas: 1) 381,82 Eur, palūkanas apskaičiuotas nuo 23 929,05 Eur atsakovės įskaitytos sumos, nurodytos pradiniame ieškinyje, t. y. nuo 1 519,30 Eur, kuriuos atsakovė grąžino ieškovei bylos nagrinėjimo metu, ir 22 409,75 Eur, dėl kurių byloje buvo keliamas ginčas, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.; 2) 1 061,37 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 41 038,29 Eur pagal sutartį sulaikytos sumos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.; 3) 591,74 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 41 535,62 Eur pagal sutartį sulaikytos sumos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.
48. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimą sumažinti atsakovės įskaitytas netesybas ir priteisęs ieškovei iš atsakovės 11 204,88 Eur sumą (22 409,75 Eur / 2), nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. skaičiavo sutartyje nurodytas kompensacines palūkanas ir priteisė ieškovei iš atsakovės 184,19 Eur. Nuo priteistos sumos teismas priteisė ieškovei ir procesines palūkanas. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šį teismo sprendimą, kadangi, jos vertinimu, iki bylos išnagrinėjimo ji negalėjo numanyti, kad teismas vertins jos pritaikytas netesybas kaip nepagrįstai dideles ir jas sumažins, be to, atsakovė nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021 išaiškino, kad sumažinus netesybų sumą palūkanos nėra priteisiamos. Tačiau pažymėtina, kad, kitaip nei atsakovės nurodytoje byloje, kurioje netesybos buvo sumažintos iš esmės dėl to, kad jos buvo neproporcingai didelės ir atliko daugiau baudinę funkciją, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netesybas sumažino iš esmės siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą nustatęs, jog dėl abiejų jų veiksmų sutartis negalėjo būti užbaigta vykdyti laiku. Atsakovei neabejotinai buvo žinoma aplinkybė, kad ji pati delsė atlikti tam tikrus jos, kaip užsakovės, kompetencijai priskirtus veiksmus ir ji turėjo galimybę šias aplinkybes įvertinti taikydama ieškovei netesybas už termino įvykdyti sutartį praleidimą. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės nurodytas kompensacines palūkanas, taip pat procesines palūkanas.
49. Ieškovei pateikus pradinį ieškinį, kaip minėta, atsakovė nebuvo sumokėjusi jai ir 1 519,30 Eur įskaitytų netesybų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji pervedė šią sumą ieškovei, nutarusi, kad netesybos turėtų būti taikomos tik iki 2020 m. kovo 17 d., kai faktiškai buvo pašalintas darbų trūkumas, o ne iki 2020 m. kovo 25 d., kai buvo atlikta pakartotinė objekto apžiūra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šią sumą nepagrįstai įskaitė kaip netesybas, laiku nesumokėjo jos ieškovei ir ieškovė negalėjo naudotis šia pinigų suma, ieškovė įgijo teisę, kad nuo šios sumos jai būtų sumokėtos sutarties 63 punkte nurodytos palūkanos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio jos reikalavimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovės prievolė sumokėti minėtą sumą kilo 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir šios aplinkybės atsakovė apeliaciniame skunde neginčija. Todėl už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. už 75 dienas, ieškovei priteistina 24,97 Eur palūkanų (1 519,30 Eur x 8 proc. / 365 d. x 75 d.).
50. Kitos ieškovės prašomos priteisti palūkanos (žr. šios nutarties 47 punkto 2 ir 3 papunkčius), dėl kurių reikalavimus ieškovė pareiškė pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nėra susijusios su šioje byloje išspręstais klausimais dėl priskaičiuotų netesybų sumažinimo ir įskaitymo panaikinimo. Kaip matyti iš ieškovės pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo išdėstytų aplinkybių, reikalavimas priteisti šias palūkanas – tai visiškai savarankiškas reikalavimas, grindžiamas aplinkybėmis, kad šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pakeitė tam tikras su atsiskaitymu (sulaikytų pinigų sumų grąžinimu) susijusias sutarties nuostatas, tačiau atsakovė jų tinkamai neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, įskaitant ir šiuos jos naujai pareikštus reikalavimus, tačiau, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atmetė juos neatlikęs jokio teisinio vertinimo, kadangi, teismo vertinimu, jie išeina už ieškinio reikalavimo ribų (teismas nurodė vertinantis reikalavimus dėl palūkanų priteisimo tiek, kiek jie susiję su nepagrįstai įskaitytomis netesybomis, nes toks yra ieškinio faktinis pagrindas). Taigi, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, ši bylos dalis liko neatskleista. Tuo atveju, jei šio reikalavimo pagrįstumą teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka ir negalėtų kvestionuoti teismo padarytų išvadų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
51. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas 1/2 dalimi sumažino ieškovei pritaikytas netesybas, priteisė ieškovei iš atsakovės nepagrįstai įskaitytą 11 204,88 Eur sumą, taip pat procesines palūkanas nuo priteistų sumų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas nepagrįstai priteisė ieškovei tik nuo priteistos 11 204,88 Eur sumos apskaičiuotas 184,19 Eur kompensacines palūkanas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai palūkanas nuo nepagrįstai įskaitytos 1 519,30 Eur sumos, kurią atsakovė pervedė ieškovei bylos nagrinėjimo metu. Todėl ši sprendimo dalis keistina, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 209,16 Eur (184,19 Eur + 24,97 Eur) kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 1 061,37 Eur ir 591,74 Eur kompensacines palūkanas, panaikinama ir perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
52. Grąžinusi pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškovės reikalavimus priteisti jai 1 061,37 Eur ir 591,74 Eur kompensacines palūkanas, teisėjų kolegija neperskirsto pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nesprendžia klausimo dėl jų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo. Šiuos klausimus turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, galutinai išnagrinėjęs visus byloje pareikštus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai vertino, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Problematika“ veikė atsakovės pusėje, todėl nepagrįstai priteisė jam tik iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalį, atitinkančias atmestų reikalavimų dalį, nepriteisdamas atitinkamos bylinėjimosi išlaidų dalies iš atsakovės. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose prašė teismo spręsti bylą teismo nuožiūra, įvertinus šių dokumentų turinį ir juose išdėstytus argumentus, matyti, kad trečiasis asmuo veikė byloje atsakovės pusėje. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo neginčija teismo sprendimo nepriteisti jam iš atsakovės atitinkamos bylinėjimosi išlaidų dalies.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. kovo 27 d. raštu Nr. (7.2E)2E-2422 atliktą įskaitymą iš dalies negaliojančiu, sumažino atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apskaičiuotus delspinigius iki 11 204,88 Eur, priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638), 11 204,88 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 88 ct) skolą ir priteisė 8 procentų metines procesines palūkanas už priteistas sumas.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 184,19 Eur kompensacines palūkanas, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 209,16 Eur (du šimtus devynis eurus 16 ct) kompensacinių palūkanų.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ pareiškime dėl ieškinio patikslinimo nurodytų reikalavimų priteisti jai 1 061,37 Eur ir 591,74 Eur kompensacines palūkanas bei paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Neringa Švedienė