Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-22][nuasmeninta nutartis byloje][2A-209-227-2018].docx
Bylos nr.: 2A-209-227/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Biržų rajono savivaldybės administracija vaiko teisių apsaugos skyrius 188642660 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-209-227/2018

Edita Jusevičienė                                                     Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00708-2017-6

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                 2.6.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. vasario 21 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-948/2017 pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovui A. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

                                            I.Ginčo esmė

 

  1. Ieškovė Z. L. ieškiniu prašė pakeisti 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-923-434-2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti išlaikymą iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.
  2. Nurodė, kad augant sūnui padidėjo ir jo poreikiai, todėl atsakovo mokamo 144 eurų išlaikymo vaikui nebepakanka, be to, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Sūnus mokosi 10 klasėje, specialiųjų poreikių neturi, jo poreikių patenkinimui reikia apie 600 eurų. Sūnus lanko būrelius, reikalingos papildomos išlaidos sporto aprangai, treniruotėms, varžyboms su išvykomis, vasaros stovykloms, pagerintam maitinimui, vitaminams. Ieškovė nuosavybės teise turi transporto priemonę, nuosavo būsto neturi, jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis siekia 472 eurus, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, yra sveikas, darbingas, turi verslo įmonę, darbui samdo žmones, turi nuosavą gyvenamąjį namą, šeimoje augina du vaikus, turi galimybę sūnui skirti didesnį išlaikymą.

 

                                               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-923-434-2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisė išlaikymą iš atsakovo A. L. jo nepilnamečiui sūnui A. L. po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-06-26 iki sūnaus pilnametystės. Nustatė, kad vaikui skirtų lėšų tvarkytoja yra Z. L.. Taip pat priteisė iš atsakovo 38 eurų dydžio žyminį mokestį valstybei bei 4,73 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas yra vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šalių santuoka nutraukta 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo  atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui periodines kasmėnesines 500 litų (141,72 eurų) dydžio išmokas iki vaiko pilnametystės.
  3. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas vaikui teismo sprendimu buvo nustatytas daugiau nei prieš 9 metus, nuo to laiko pasikeitė vaiko amžius, jo poreikiai. Nustatė, kad vaikas išaugo, tapo paaugliu, todėl jo poreikiai didėja, daugiau lėšų reikia maitinimui, aprengimui, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, be to, iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, todėl 2007-12-13 sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui, negali patenkinti būtinų vaiko poreikių. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė gauna vidutiniškai 472 eurų darbo užmokestį, papildomai prisiduria uždarbiaudama atostogų metu užsienyje, kitų išlaikytinių neturi, nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, su sūnumi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name, turi 1995 metų registracijos transporto priemonę. Taip pat įvertino, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, kur turi įsiregistravęs uždarąją akcinę bendrovę, užsiimančią statybomis, yra šios įmonės savininkas ir vadovas, gauna vidutiniškai 30720 kronų darbo užmokestį, yra sukūręs kitą šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jo sutuoktinė nedirba, už vaikus atsakovas gauna kas mėnesį po 1940 kronų. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra pasiėmęs iš banko kreditą gyvenamojo namo pirkimui, nuosavybės teise turi apynaują transporto priemonę, iš gaunamo darbo užmokesčio atėmus visus ieškovo atstovo nurodytus mokėjimus (už komunalinius patarnavimus, turto, pensijų, asmens draudimus, paskolos grąžinimo įmokas, mokestį už darželį), atsakovo disponavimui lieka apie 7673 kronos (apie 844 eurų). Kadangi duomenų apie Norvegijoje turimos įmonės gaunamą pelną ir turimą faktinį turtą atsakovas teismui nepateikė, teismas darė išvadą, jog savo tikrosios finansinės padėties atsakovas teismui neatskleidė. Pažymėjo, kad atsakovas, po santuokos nutraukimo su ieškove įsigydamas naują nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams ir tuo tikslu imdamas kreditą turėjo įvertinti galimą riziką bei iš jos kylančias pasekmes, finansiniai įsipareigojimai bankui nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties, todėl atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą sūnui.
  4. Pripažino, kad ieškovės nurodytos išlaidos nėra pilnai pagrįstos įrodymais. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Tačiau atsižvelgė į tai, kad išlaidų balanso lentelėje ieškovė nurodė, jog vaiko pramogoms kas mėnesį išleidžia po 35 eurus, posėdžio metu nurodė, kad reikia 50 eurų; vaistams ir vitaminams nurodė išleidžianti kas mėnesį po 50 eurų (ieškinyje – 40 eurų), aprangai ir mokyklinėms reikmenims kas mėnesį po 150 eurų, dar po 20 eurų sportinei aprangai kas mėnesį. Sprendė, kad kvitai negali patvirtinti aplinkybės, jog ieškovė kiekvieną mėnesį išleidžia sūnui minėtas sumas. Įvertino, kad sūnus specialiųjų poreikių neturi, todėl nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams išleidžiama po 50 Eur. Ieškovė su sūnumi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name, taigi komunalinių išlaidų našta netenka jai vienai, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, o ne vaikui. Sprendė, jog būtiniausius vaiko poreikius užtikrina 500 eurų suma per mėnesį. Atsižvelgęs į šalių pajamų ir išlaidų santykį, jų vaiko amžių (16 metų), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas išlaikymą padidino iki 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

 

                                     III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

 

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą nustatant, kad atsakovas teiks vaiko išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
  2. Nurodo, kad sprendimas priimtas neįvertinus bylos aplinkybių viseto, nenustačius, kad vaiko poreikiai esminiai padidėjo, neįvertinus, kad atsakovo šeimyninės padėties pasikeitimas turi įtakos jo turtinei padėčiai, priteistas didesnis nei 1 MMA išlaikymas vienam vaikui prieštarauja proporcingumo principui. 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje priteisto išlaikymo dydis gali būti priteistas tik nustačius reikšmingą aplinkybių pasikeitimą, kai iš esmės pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja turinčio mokėti išlaikymą tėvo (motinos) turtinė padėtis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko išlaikymui išleidžia 600 Eur sumos per mėnesį, abejotina, kad ieškovė, gaudama 472 Eur atlyginimą, turėtų galimybę tokią sumą teikti vaikui, jos teiginiai dėl uždarbiavimo užsienyje nepagrįsti, liudytojos A. B. parodymai vertintini kritiškai, nes ji nepatvirtino pajamų gavimo fakto ir dydžio. Atsakovo turtinė padėtis po 2007 metų sprendimo esminiai nepagerėjo, kadangi su šeima gyvena Norvegijoje, yra pasiėmęs kreditą dėl turto įsigijimo, kurį išmokės tik 2040 metais, augina du vaikus, kurių poreikių teismas netyrė. Nesutinka, kad neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, nes jo įregistruotas juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas, atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso tik akcijos, atsakovui tenkančių akcijų vertė – 1650 Eur. Atsakovui priklauso 1998 m. gamybos automobilis, kurio vertė menka. Iš atsakovo atlyginimo atskaičius visas išlaidas lieka apie 7673 kronos (808 Eur), iš kurių jis turi pragyventi pats ir išlaikyti du vaikus iš antros santuokos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad po 2007 metų teismo sprendimo atsakovo turtinė padėtis pasikeitė atsiradus dar dviem išlaikytiniams, nesiekė suderinti visų nepilnamečių lygiateisiškumo principo. Šalių sūnaus poreikių dydis nepagrįstas, nurodyta suma netiksli, yra ženkliai mažesnė nei nurodo ieškovė. Teismo išvada, kad vaiko poreikiams tenkinti reikia 500 Eur per mėnesį, nemotyvuota, nepagrįsta įrodymais, vaikui nenustatyti specialūs poreikiai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tokiu būdu tėvai turėtų skirti po 190 Eur. Atsakovo turtinė padėtis leidžia skirti šalių sūnui 160 Eur išlaikymą, siekiant, kad nebūtų pažeisti kitų vaikų interesai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė trečiuoju asmeniu atsakovo sutuoktinės, kuri turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
  3. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Z. L. prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovas neprašė į bylos nagrinėjimą įtraukti jo sutuoktinės, išlaikyti sūnų yra jo asmeninė prievolė, galimai atsakovas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas išlaiko vaikus ne vienas, o su sutuoktine, byloje nėra duomenų, kad ji nedirba ar negali dirbti, atsakovas gauna valstybės paramą už visus tris vaikus. Norvegijoje atsakovas įsigijo gyvenamąjį namą, kas yra prabangaus gyvenimo požymis Norvegijoje, taigi, jis suplanavo pajamas, kad galėtų išmokėti kreditą, išlaikyti namų ūkį, prisidėti prie vaikų išlaikymo. Prabangaus daikto įsigijimui, o ne būtiniausių poreikių tenkinimui paimta paskola nereiškia blogos turtinės padėties, atsakovas gavo turtą. Atsakovas nepateikė duomenų apie įmonės turtą, pajamas, išlaidas, iš įmonės jis turi galimybę gauti dividendus, įmonės vardu įsigyti turtą ir juo naudotis. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, kuri viena rūpinasi šalių sūnumi, dėl kurio išlaikymo turi atostogų metu važiuoti uždarbiauti į Norvegiją. Atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo 250 Eur suma per mėnesį, sūnaus poreikiai yra didesni nei 500 Eur suma.
  4. Panevėžio apygardos teisme 2018-02-19 gautas atsakovo prašymas priimti papildomus įrodymus dėl jo gaunamo darbo užmokesčio. Prašyme nurodoma, kad nors atsakovo darbo užmokestis 2018 metais nepakito, tačiau realiai jo gaunamos mėnesinės pajamos sumažėjo net 230,50 Eur suma dėl pasikeitusio nekintančio mokėtino valstybei mokesčio dydžio. Teigia, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik 2018-01-31 atsakovui gavus pažymą apie gautiną užmokestį iš darbdavio, todėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Mano, kad nauji įrodymai patvirtina pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį.

 

        IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje teisių ir pareigų. Toks teiginys grindžiamas tuo, kad atsakovas yra sudaręs santuoką su kita moterimi – L. L., kurioje yra gimę du sūnūs, kuriuos išlaikyti pareigą kartu su sutuoktine turi atsakovas. Todėl buvo būtina įtraukti šį asmenį bylą, kadangi gali būti paliesti jos interesai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtu teismo sprendimu, kuriuo yra priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, nėra nuspręsta dėl atsakovo kitos sutuoktinės teisių ir pareigų.
  3. Apeliantas tik 2018-02-19 apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovo darbo užmokestis 2018 metais nepakito ir sudarė 37012 NOK, tačiau realiai jo gaunamos mėnesinės pajamos sumažėjo dėl pasikeitusio nekintančio mokėtino valstybei mokesčio dydžio nuo 27966 NOK iki 30720 NOK. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktos tinkamai, pagal CPK 114 straipsnyje numatyta tvarką nepatvirtintos darbdavio pranešimų dėl darbo užmokesčio kopijos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovo pajamos nebuvo sumažėjusios, tokia aplinkybė neegzistavo ir negalėjo būti vertinama sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, be to, apeliantui nepateikus pranešimų originalų ar tinkamai patvirtintų jų kopijų teismas neturi galimybės įsitikinti jų turinio autentiškumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių naujai pateiktus rašytinius įrodymus, kurie pateikti teismui tik 2018-02-19, priimti atsisakoma.
  4. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.
  5. Byloje nustatyta, kad šalys yra vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta 2007-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo  atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui periodines kasmėnesines 500 litų (141,72 eurų) dydžio išmokas iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs nepilnamečio šalių vaiko poreikių mastą ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, pakeitė minėtu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, priteisė išlaikymą iš atsakovo A. L. jo nepilnamečiui sūnui A. L. po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-06-26 iki sūnaus pilnametystės.
  6. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, vaiko poreikių padidėjimu, neįvertino atsakovo turimų finansinių įsipareigojimų dydžio, tai, kad jis turi dar du vaikus, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos, kad būtų priteistas tokio dydžio išlaikymas vienam A. L.. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
  7. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑529/2014).
  8. Pažymėtina, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Įvertintinas tėvų elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑243/2010; 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
  9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės nurodytos išlaidos šalių sūnaus išlaikymui (600 Eur per mėnesį) per didelės, dėl jų pagrįstumo pasisakė bei sprendė, kad būtiniausius vaiko poreikius užtikrina 500 eurų suma per mėnesį. Sprendė, kad šalys išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui išleidžia 600 Eur per mėnesį, nes jos pačios pajamos sudaro tik 472 Eur, abejoja, ar ji papildomai užsidirba. Tačiau kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat kritiškai įvertino ieškovės pateiktą išlaidų paskaičiavimą, pripažino, kad būtiniausius vaiko poreikius užtikrina 500 eurų suma per mėnesį. Tokią išvadą teismas darė suabejojęs, jog ieškovė vaiko pramogoms kas mėnesį išleidžia po 35 eurus (50 Eur kaip nurodė posėdyje), vaistams ir vitaminams po 40 eurų (50 eurų kaip nurodė posėdyje), aprangai ir mokyklinėms reikmenims kas mėnesį - po 150 eurų, dar po 20 eurų sportinei aprangai kas mėnesį. Teismas pagrįstai sprendė, kad kvitai negali patvirtinti aplinkybės, jog ieškovė kiekvieną mėnesį išleidžia sūnui minėtas sumas, o šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi. Taip pat teismas įvertino, kad ieškovė su sūnumi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name, taigi komunalinių išlaidų našta netenka jai vienai, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, o ne vaikui. Apeliantas nors nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko būtiniausius poreikius užtikrinančia suma (500 Eur), tačiau konkrečiai nenurodo, kodėl jo nuomone, vaiko poreikiai yra mažesni, detalizuoto nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė, nenurodė, kokios išlaidos, jo nuomone, yra nepagrįstai didelės.
  10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnus mokosi 10 klasėje, jam yra 16 metų, jis lanko sporto (dziudo, futbolo) būrelius, kurie yra mokami, vyksta į varžybas, atsakovas neginčija, kad vaikas lanko sporto vasaros stovyklą. Jaunuolis yra tokio amžiaus, kada jam yra reikšminga draugų, aplinkinių nuomonė, taip pat šiuo laikotarpiu jis greičiau fiziologiškai auga, dėl ko jam reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio kasdienė bei sportinė apranga, avalynė, mokymuisi reikalingos ugdymo priemonės, vadovėliai. Kadangi vaikas lanko mokyklą, tikėtina, kad maitinimuisi jam ieškovė kiekvieną dieną skiria tam tikrą pinigų sumą, o tokių įrodymų pateikti negali, taip pat mokykloje renginiams, šventėms, organizuojamoms ekskursijoms būna renkamos piniginės lėšos, vaikas eina į draugų gimtadienius, kino filmus, bendrauja su draugais, artimaisiais telefonu, dėl ko patiriamos atitinkamos išlaidos. Augančiam, bręstančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė, dantų priežiūra, todėl išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o neišlieka stabilios ar mažėja. Todėl pripažintina, kad buvo pagrindas pakeisti ankstesniu sprendimu iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymą, tą sąlygojo per 9 metus išaugę vaiko poreikiai. Pastebėtina, kad pats apeliantas nurodo, jog sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris sprendimo priėmimo metu sudarė 380 Eur, o šiuo metu yra 400 Eur, tačiau sutinka vaikui skirti tik 160 Eur, t.y. mažiau nei pusę minėto dydžio.
  11. Apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis sudėtinga, nes jis turi dar du mažamečius vaikus, finansinių įsipareigojimų, iš atsakovo atlyginimo atskaičius visas išlaidas liktų apie 7673 kronos (808 Eur), iš kurių jis turi pragyventi pats ir išlaikyti du vaikus iš antros santuokos. Pripažintina, kad  pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, kur turi įsiregistravęs uždarąją akcinę bendrovę, užsiimančią statybomis, yra šios įmonės savininkas ir vadovas, gauna vidutiniškai 30720 kronų darbo užmokestį, yra sukūręs kitą šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jo sutuoktinė nedirba, už vaikus atsakovas gauna kas mėnesį po 1940 kronų. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas yra pasiėmęs iš banko kreditą gyvenamojo namo pirkimui, iš gaunamo darbo užmokesčio atėmus visus ieškovo atstovo nurodytus mokėjimus (už komunalinius patarnavimus, turto, pensijų, asmens draudimus, paskolos grąžinimo įmokas, mokestį už darželį), atsakovo disponavimui lieka apie 7673 kronos (apie 844 eurų). Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savo tikrosios finansinės padėties atsakovas teismui neatskleidė, nurodo, kad jam priklauso tik įmonės akcijos, kurių vertė yra 1650 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jam ir jo sutuoktinei priklausančios bendrovės finansinę padėtį, turimą turtą, išmokėtų dividendų akcininkams dydį. Dėl to manytina, kad atsakovas siekia sudaryti įspūdį, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ji yra iš tiesų. Esant abejonėms dėl tikrosios apelianto turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismas šias abejones visada turi vertinti nepilnamečio vaiko interesų naudai. Aplinkybė, kad atsakovas, po santuokos nutraukimo su ieškove įsigijo naują nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams – gyvenamąjį namą Norvegijoje, patvirtina, kad jis yra suplanavęs, jog toks finansinis įsipareigojimas jam nėra per didelis, taip pat ir kredito įstaiga, suteikdama tokią paskolą, įvertino atsakovo šeimos galimybes paskolą grąžinti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z, bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas imdamas kreditą būsto įsigijimui turėjo įvertinti galimą riziką bei iš jos kylančias pasekmes, finansiniai įsipareigojimai bankui nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties.
  12. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas teigia, jog nebuvo įvertinti kitų jo vaiko poreikiai, tačiau duomenų, kad 2 bei 7 metų vaikų poreikiai galėtų būti didesni nei 16 metų paauglio, nepateikė. CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pripažintina, kad šiuo atveju nukrypimą nuo visiems vaikams lygaus išlaikymo dydžio sąlygoja išimtinės aplinkybės, šalių sūnaus išaugę poreikiai, kurie didesni nei kitų atsakovo vaikų. Įvertintina, kad atsakovas nurodo jam liksiančią laisvai disponuoti sumą, reikalinga būtiniausių poreikių patenkinimui, jau atėmęs mokestį už darželį, vaikų negalios bei nedarbingumo draudimus, be to, vaikams kas mėnesį yra mokama pašalpa, kuri sudaro 1940 kronų ir kuri skirtina išimtinai vaikų poreikių tenkinimui. Minėtų aplinkybių apeliantas skunde nepažymi, tokiu būdu siekdamas parodyti esant blogesnę savo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad prie antroje santuokoje gimusių vaikų išlaikymo turi prisidėti ir jų mama, L. L.. Nors apeliantas nurodė, kad ji nedirba, nes augina vaiką, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta, įvertintina, jog vaikas lanko darželį, todėl atsakovo sutuoktinė turi galimybę dirbti bei gauti pajamas, byloje nėra duomenų, kad ji būtų nedarbinga. Atitinkamai atsakovo sutuoktinė turėtų prisidėti prie būsto išlaikymo, komunalinių patarnavimų mokėjimo. Pripažintina, kad A. L. teisės ir interesai negali būti pažeidžiami, priteisiant mažesnį nei reikalinga jo poreikių užtikrinimui išlaikymą, nes atsakovas priimdamas sprendimus dėl šeimos pagausėjimo, kreditorinių įsipareigojimų, turėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti visais savo vaikais.
  13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad priimant skundžiamą sprendimą atsakovo sūnui teiktino išlaikymo dydis pagrįstai pakeistas, jį padidinant. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
  14. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 300 Eur.

 

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistu. 

Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

             Teisėjai                                                                                                               Margarita Dzelzienė

 

                                                                                                                            Nijolė Danguolė Smetonienė

 

                                                                                                                                Birutė Valiulienė


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK
  • CK
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas