Civilinės bylos Nr. 2-10623-871/2015

Proceso Nr. 2-02-3-03975-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Archidis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Administravimas ir auditas“, atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui,

atsakovei J.S., atsakovės atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A.Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Archidis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovei Jolitai Sarpaliūtei dėl iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas BUAB „Archidis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus „Administravimas ir auditas“, kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 2-5), prašydamas iškeldinti atsakovę J.S. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Archidis“ 2003-11-06 įregistruota Juridinių asmenų registre, pagrindinė įmonės veikla: architektūrinių ir techninių projektų kūrimas, nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas. Įmonės įstatinis kapitalas 1 174,000 Lt, padalintas į 11 740 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos vertė yra 100 Lt. Įmonės akcijos priklauso A.B. – 10 090 akcijų (85,84 proc.), J.S. – 1 650 akcijų (14,06 proc.). 2010-11-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-345/2010, UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2011-02-24. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-04 nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus ne ilgiau kaip per 15 d. nuo nutarties iškelti UAB „Archidis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2011-03-10) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Archidis“ valdymo organai minėtų įpareigojimų iki galo neįvykdė. Bankroto administratorius 2011-05-11 pranešimu buvusiam įmonės direktoriui A.B. nurodė, kad jo žinioje, be kito UAB „Archidis“ turto, yra ir butas adresu Šilo g. 34-29, Vilniuje, bei pareikalavo šį butą perduoti. 2011-08-02 gautas A.B. raštas kuriame A.B. pripažino, kad butas administratoriui nėra perduotas, bei nurodė, kad vadovaujantis 2005-06-15 UAB „Archidis“ ir J.S. pasirašytu susitarimu „Dėl buto patikėjimo, administravimo, pasaugos“ ir 2005-06-15 priėmimo-perdavimo aktu J.S. įsipareigojo minėtą butą saugoti,  administruoti. 2011-10-17 pranešimu bankroto administratorius nurodė, kad 2011-09-22 įvykusio pirmojo BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimu, visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas, įskaitant butą, turi būti įvertintas ir parduotas iš varžytynių; nutraukiami visi susitarimai dėl minėto buto pasaugos ir administravimo, dėl ko atsakovui nustatytas 45 d. terminas nuo pranešimo gavimo dienos atlaisvinti ir perduoti butą. 2011-1-21 raštu „Dėl patekimo į BUAB „Archidis“ priklausančias patalpas Šilo g. 34-29, Vilniuje“, bankroto administratorius nurodė, kad buvo sudaryta 2011-11-21 turto vertinimo sutartis, dėl ko prašo atsakovę per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos nurodyti tikslią datą ir laiką, kada turto vertinimą atliekantis darbuotojas galėtų pateikti į butą ir atlikti turto vertinimą. 2011-12-01 bankroto administratorius gavo 2011-11-29 atsakymą „Į pranešimą dėl turto perdavimo“, kuriame atsakovė nurodė, kad reikalavimas dėl turto perdavimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko atsakovė jo nevykdys. Kaip vieną iš reikalavimo nevykdymo priežasčių nurodė, tai, kad su ja gyvena nepilnametis vaikas, ir jų abiejų iškeldinimas iš vienintelio būsto prieštarautų vaiko interesams. 2011-12-06 bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas ne vėliau kaip iki 2011-12-15 įvykdyti administratoriaus nurodymą; nurodė, kad 2005-06-15 susitarimą „Dėl buto, Šilo g. 34-29, Vilnius, patikėjimo administravimo, pasaugos“ vertina kaip neteisėtą. 2012-11-09 pranešimu bankroto administratorius dar kartą kreipėsi į atsakovę, nustatydamas terminą iki 2012-12-31 išsikraustyti iš buto. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžius reikalavimo išsikraustyti iš buto, atsisako taikai išspręsti susidariusią situaciją. Ieškovo manymu, atsakovės veiksmai vertintini kaip savavališkas gyvenamosios patalpos užėmimas, dėl ko savavališkai gyvenamąją patalpą užėmusi atsakovė turi būti iškeldinta teismo tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovė J.S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 39-42), kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo išvada, jog atsakovė savavališkai užėmė butą, esantį Šilo g. 34-29, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-1013-4019:0033, yra neteisinga ir klaidinanti. Atsakovės teigimu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki pat 2004-08-23, t.y. Gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, nuosavybės teise priklausė atsakovei. Butą atsakovė įsigijo asmeninėn nuosavybėn 2002-06-03 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4214 pagrindu. Nuo to laiko atsakovė 13 metų minėtame bute gyveno. Šiame bute 11 metų taip pat gyvena ir atsakovės nepilnametis sūnus A.K.. 2004-08-19 UAB „Archidis“ akcijų  pasirašymo sutarties ir 2004-08-23 tarp UAB „Archidis“ ir atsakovės sudaryto priėmimo-perdavimo akto pagrindu, atsakovė, kaip UAB „Archidis“ akcininkė, perdavė jai nuosavybės teise priklausantį minėtą butą UAB „Archidis“, kaip nepiniginį įnašą už bendrovės naujai išleidžiamas akcijas didinant įstatinį kapitalą. Tuo pagrindu butas buvo įregistruotas UAB „Archidis“ vardu. Atsakovė, sudarydama nurodytus sandorius, neprašė teismo leidimo sandoriui, nors bute gyveno nepilnametis sūnus, kadangi manė, kad sandoris yra laikinas, turtas visada išliks atsakovės nuosavybe. Po minėtų sandorių sudarymo atsakovė ir toliau naudojosi butu, jame gyveno ir mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius, bei komunalinius mokesčius. UAB „Archidis“ niekada minėto buto nenaudojo bendrovės tikslams, su juo nesiejo savo bendrovės tikslų. Atsakovė buvo viena iš UAB „Archidis“ akcininkų, valdanti 1 650 vnt. akcijų. Atsakovė susitarė su UAB „Archidis“ dėl buto pirkimo-pardavimo ir šalys savo ketinimą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį išreiškė 2005-06-16 UAB „Archidis“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame abu bendrovės akcininkai nutarė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 300 000,00 Lt sumą, tikslią buto kainą nustatant atlikus buto vertinimą. Vykdant akcininkų susirinkime priimtą nutarimą, šalys 2005-06-15 pasirašė Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15, tačiau per preliminarioje sutartyje nustatytą laiką šalys dėl nuo jų valios nepriklausančių negalėjo pasirašyti Pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Nors šalys pirminiame Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo etape neturėjo galimybės įforminti notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tiek pasirašant Preliminarią sutartį, tiek tolesnį šalių veiksmai patvirtino valią sudaryti būtent buto Pirkimo-pardavimo sutartį. 2005-06-15 atsakovė su ieškovu sudarė Susitarimą prie preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikėjimo, administravimo, pasaugos, ir 2015-06-15 Priėmimo-perdavimo aktą. Dėl trečiųjų asmenų veiksmų 2007-06-14 buvo pasirašytas Preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 205-06-15 papildymas, kuriuo šalys įsipareigojo pasirašyti pagrindinę sutartį iki 2009-06-15. UAB „Archidis“ įsipareigojo iki Pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo padengti įsiskolinimą tretiesiems asmenims, kurie yra areštavę turtą, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Nurodė, kad minėtas butas yra vienintelė atsakovės ir jos sūnaus gyvenamoji vieta, sūnus čia gyvena nuo gimimo, lanko šiame rajone esančią mokyklą. Atsakovė yra vieniša, netekėjusi, viena sunų auginanti moteris. Nurodė, kad nuo 2001 m. iš ieškovo bankroto administratoriaus yra gavusi pranešimą dėl buto vertinimo, dėl patekimo į butą, dėl buto atlaisvinimo. Atsakovė iki šiol butą geranoriškai prižiūrėjo, atsakingai mokėjo butui tenkančius mokesčius, atliko einamąjį remontą, elgėsi kaip sąžininga ir rūpestinga nuomininkė, dėl ko darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės per daugiau kaip 10 metų susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Ši situacija turėtų būti vertinama kaip nuomos sutarties nutraukimas, o ne kaip iškeldinimas iš savavališkai iškeldinamų patalpų. 2005-06-15 Susitarimas prie preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikėjimo, administravimo pasaugos bei 2015-06-15 Priėmimo-perdavimo aktas traktuotini kaip teisėtas apsigyvenimo bute pagrindas. Atsakovė už šį butą yra sumokėjusi rinkos kainą pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ir būtent UAB „Archidis“ neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų sudarė tokią situaciją. Atsakovės iškeldinimas tokiu CK 6.612 str. pagrindu būtų neproporcinga priemonė ginant ieškovo, kaip buto savininko, teises. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bute gyvena su nepilnamečiu vaiku, jos ir nepilnamečio vaiko išsikraustymui, jei toks sprendimas būtų priimtas, naujos gyvenamosios vietos suradimui, reikalingas ilgesnis terminas.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą ( b.l. 113-114) dėl nepilnamečio K.B. kurioje nurodė, kad apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu Šilo g. 34-29, Vilniuje, nustatyta, kad 2 kambarių bute su visais patogumais gyvena atsakovė su nepilnamečiu sūnumi K.B. Butas švarus, tvarkingas, šviesus ir šiltas. Nepilnametis turi savo kambarį su visais jam reikalingais baldais, jam nupirkta garso ir vaizdo aparatūra, kompiuteris, mokykliniai reikmenys, knygos, treniruoklis. Nepilnamečiui sudarytos geros sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymuisi. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) direktore ir projektų vadove, gauna apie 600,00 EUR darbines pajamas. Pasak atsakovės, ji turi finansinių įsipareigojimų – vartojamąją paskolą (apie 14 000,00 EUR), ji yra UAB „Archidis“ kreditorė ir akcininkė, turi priešinį 140 000,00 EUR kreditorinį reikalavimą įmonei; UAB „Archidis“ turto pakanka visų kreditorių reikalavimams padengti. Nepilnametis atsakovės sūnus K.B., gim. 2003-08-19, mokosi Antakalnio progimnazijoje, šiemet baigė 5-ą klasę. Berniukas lankė šokius, anglų kalbos užsiėmimus, teniso treniruotes. Anot atsakovės, vaiko tėvas A.B. minimaliai dalyvauja vaiko auklėjime, neteikia jam išlaikymo, atsakovė apmoka visas nepilnamečio vaiko išlaidas, rūpinasi jo užimtumu. Pasak berniuko, jis puikiai sutaria su mama, kartu praleidžia daug laiko, jam gera gyventi su mama šiuose namuose, netoliese yra jo mokykla. Išvadą teikianti institucija neturi duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą nepilnamečio vaiko K.B. atžvilgiu. Šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iškeldinimo atveju, išvadą teikiančiai institucijai kiltų pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, laikinai juos apgyvendinant juos vaikų globos namuose ar kitose globos įstaigose iki kol tėvai bus pajėgūs užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą. Atsižvelgiant į tai, kad iškeldinus atsakovę bei jos nepilnametį vaiką, šeima šiuo metu kito būsto neturi, o vaiko atskyrimas nuo motinos ir apgyvendinimas globos namuose neatitinka vaiko interesų ir jo teisės būti auklėjamam ir prižiūrimam šeimoje, išvadą teikianti institucija, mano, kad ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), galimai neatitiktų nepilnamečio K.B. interesų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaike procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovas advokatas Jovitas Elzbergas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai atsakovės atstovas nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004-08-25 priklauso UAB „Archidis“, daiktinių teisių įregistravimo pagrindas 2004-08-19 akcijų pasirašymo sutartis (b.l. 19). Atsakovė kaip UAB „Archidis“ akcininkė 2004 m. rugpjūčio 23 d. gyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo aktu perdavė UAB „Archidis“ butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pasirašymo sutartį kaip nepiniginį (turtinį) įnašą už bendrovei naujai išleidžiamas akcijas, didinant įstatinį kapitalą (b.l. 53-54, 55). 2005 m. birželio 15 d. UAB „Archidis“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta butą Šilo 34-29 parduoti atsakovei už ne mažesnę kaip 300 000 Lt sumą (b.l. 62, 63). 2005 m. birželio 15 d. tarp atsakovės ir ieškovo UAB „Archidis“ buvo pasirašyta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2005-06-15, kurios pagrindu pastarieji patvirtino, kad susitarė dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties (pagrindinės sutarties) sudarymo preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis (preliminarios sutarties 1.1. punktas) (b.l. 56-58). 2005 m. birželio 15 d. atsakovė ir UAB „Archidis“ pasirašė susitarimą prie preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 dėl buto patikėjimo, administravimo ir pasaugos, pagal kurį UAB „Archidis“ (sutartyje vadinamas „pardavėjas“) ir J.S. (vadinama pirkėjas), atsižvelgdami į tai, kad sudaryta preliminarioji sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) susitarė susitarimo dalyku laikyti paslaugas, kurias pirkėjas teikia pardavėjui, saugodamas ir administruodamas jo perduotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-24, 45-46). 2006 m. birželio 14 d. buvo pasirašytas preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 papildymas, kuriuo buvo nutarta pakeisti 2005 m. birželio 15 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.4. punktą ir jį suformuluoti taip: „3.4. Šalys įsipareigoja pasirašyti notaro tvirtinamą pagrindinę sutartį per 10 (dešimties) dienų laikotarpį po arešto (ar kitų suvaržymų) butui panaikinimo“ (b.l. 59).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad J. S. 2009 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams BUAB „Archidis“, UAB „Alvora“, Vilniaus apskrities VMI, tretiesiems asmenims antstolei D. M., antstolei V. M., prašydama pripažinti 2005 m. birželio 15 d. preliminariąją buto, esančio Šilo g. 34-29, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15 pagrindine sutartimi; panaikinti antstolės D. M. 2005 m. rugpjūčio 2 d. turto aprašą, Vilniaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-10390, antstolės D. M. 2009 m. gegužės 8 d. turto arešto aktą; panaikinti V. M. turto arešto aktą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: pripažinti 2005 m. birželio 15 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Archidis“ buto pirkimo-pardavimo sutartimi; panaikinti 2005 m. rugpjūčio 2 d. antstolės D. M. m. turto aprašą (vykdomoji byla Nr. 0012/05/00591), 2009 m. gegužės 8 d. turto arešto aktą (vykdomoji byla Nr. 0012/09/01985); panaikinti antstolės V. Meškauskienės turto arešto aktą (vykdomoji byla Nr. 0015/09/022580); kitą prašymo dalį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-343/2011 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškovės J.S. ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-11 sprendimas įsiteisėjęs (b.l. 88-103, CPK 179 str. 3 d.).

Atsakovė turi nepilnametį vaiką A.K.B., gim. 2003-08-19 (b.l. 44, 48). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 73).

2010-11-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-345/2010 UAB „Archidis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas ir auditas“ (b.l. 6-9), nutartis įsiteisėjo 2011-02-24, Lietuvos apeliaciniam teismui 2011-02-24 nutartimi palikus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą (b.l. 10-17). Vilniaus apygardos teismas 2010-11-05 nutartimi įpareigojo UAB „Archidis“ valdymo organus ne ilgiau kaip per 20 d. nuo nutarties iškelti UAB „Archidis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2011-03-16) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Archidis“ valdymo organai minėtų įpareigojimų iki galo neįvykdė. Bankroto administratorius 2011-05-11 pranešimu buvusiam įmonės direktoriui A. B. nurodė, kad iki šiol administratoriui neperduotas ir jo žinioje esantis BUAB „Archidis“ turtas, tame tarpe butas Šilo g. 34-29, Vilniuje (b.l. 18) bei pareikalavo šį butą perduoti iki 2011-05-31. Ieškovas 2011-07-11 pranešimu pakartotinai pareikalavo A. B. perduoti butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). 2011-08-02 ieškovas gavo A.B. raštą, kuriame A.B. pripažino, kad butas administratoriui nėra perduotas, bei nurodė, kad vadovaujantis 2005-06-15 UAB „Archidis“ ir J.S. pasirašytu susitarimu „Dėl buto patikėjimo, administravimo, pasaugos“ ir 2005-06-15 priėmimo-perdavimo aktu J.S. įsipareigojo UAB „Archidis“ minėtą butą saugoti,  administruoti. 2011-10-17 pranešimu ieškovas atsakovei J.S. nurodė, kad 2011-09-22 įvykusio pirmojo BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimu, visas bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas, įskaitant butą, turi būti įvertintas ir bus parduodamas iš varžytynių; atsižvelgiant į tai, nutraukiami visi susitarimai dėl minėto buto pasaugos ir administravimo, dėl ko atsakovei nustatytas 45 d. terminas nuo pranešimo gavimo dienos atlaisvinti ir perduoti BUAB „Archidis“ priklausantį butą (duomenys neskelbtini). 2011-10-17 pranešime nurodyta, kad šis pranešimas nereiškia, kad BUAB „Archidis“  pripažįsta teisėtu ir galiojančiu 2005-09-15 susitarimą dėl buto Šilo g. 34-29, Vilnius, patikėjimo, administravimo, pasaugos (b.l. 26-27). 2011-11-21 raštu „Dėl patekimo į BUAB „Archidis“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini)“, bankroto administratorius nurodė, kad buvo sudaryta 2011-11-21 turto vertinimo sutartis, dėl ko prašo atsakovę per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos nurodyti tikslią datą ir laiką, kada turto vertinimą atliekantis darbuotojas galėtų pateikti į butą ir nustatyti turto rinkos vertę (b.l. 28). 2011-12-01 bankroto administratorius gavo J.S. 2011-11-29 atsakymą „Į pranešimą dėl turto perdavimo“, kuriame atsakovė nurodė, kad reikalavimas dėl turto perdavimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko atsakovė jo nevykdys (b.l. 29-30). 2011-12-06 bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovę, primindamas, kad 2011-10-17 pranešimu atsakovė buvo įspėta apie visų susitarimų, įskaitant ir 2005-06-15 susitarimą, nutraukimą bei nustatytą 45 dienų terminą atlaisvinti butą, terminas suėjo 2011-12-02, todėl pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2011-12-15 atlaisvinti ir perduoti BUAB „Archidis“ priklausantį butą (b.l. 31). 2012-11-09 pranešimu bankroto administratorius dar kartą kreipėsi į atsakovę, nustatydamas terminą iki 2012-12-31 išsikraustyti iš buto (b.l. 32-33). Kadangi iki šio atsakovė gyvena bute, esančiame Šilo g. 34-29, Vilniuje, 2015-02-04 (b.l. 36) ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš savavališkai užimamų patalpų, kuris teisme gautas 2015-02-05 (b.l. 2).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iškeldinti atsakovę J.S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, jo su atsakove nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovas, nepripažįsta 2005-06-15 susitarimo teisėtu ir galiojančiu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė bute gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, vadovavosi 2005-06-15 susitarimo 6 p. ir ieškovo reikalavimui įvykdyti atsakovei davė 45 kalendorines dienas, minėto reikalavimo, kuris buvo pareikštas net tris kartus, atsakovė neįvykdė iki šios dienos.

Ieškovas šioje civilinėje byloje reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovę CK 6.612 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo materialinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis). Todėl šioje byloje klausimas dėl šalių ginčo kvalifikavimo pagal šiam taikytinas tinkamas teisės normas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 19) bei 2004-08-19 akcijų pasirašymo sutartis (b.l. 53-54), kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2004-08-25 įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į minėtą butą. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ginčo buto nuosavybės teise priklausymą ieškovui ir dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Taigi ieškovo nuosavybės teisė į ginčo turtą įrodyta aukščiau minėta rašytine bylos medžiaga, Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b.l. 19). Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovas BUAB „Archidis“ yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas.

Ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute faktiškai šiuo metu gyvena atsakovė, nėra. Atsakovės pateiktos mokėjimų lentelės apie komunalinių mokesčių mokėjimą (b.l. 64, 65-69, 122, 123-125) tik patvirtina, kad ji faktiškai naudojasi butu. Atsakovės pateikta 2005-06-15 preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2005-06-15 (b.l. 86-88) ir 2006-06-14 preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 papildymas (b.l. 89) tik patvirtina faktą, kad atsakovė ir ieškovas buvo susitarę sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo ir atsakovė nėra nurodyto buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-343/2011, kuriuo J. S. ieškinys pripažinti 2005 m. birželio 15 d. preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005-06-15 pagrindine sutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 88-103, CPK 179 str. 3 d.).  Įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-343/2011 nustatyti faktai patvirtina, kad  preliminarioji sutartis ieškovės reikalavimu negali būti pripažinta pagrindine, inter alia galiojančia“ (b.l. 101), o sutarties šalių veiksmai parodo šalių ketinimą sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, o ne pagrindinę. Taigi atsakovė šių faktų nebegali ginčyti nagrinėjamoje byloje, dėl to jos atsiliepimo argumentai, kad tiek pasirašant preliminarią sutartį, tiek tolimesni veiksmai patvirtino valią sudaryti būtent pirkimo-pardavimo sutartį, yra nepagrįsti. 2005-06-15 preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 kvalifikavimo, buto perdavimo J. S. teisinio vertinimo, J. S. prievolių UAB „Archidis“ pabaigos įskaitymu klausimai, yra išspręsti jau minėtu įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, todėl atsakovės argumentai apie preliminariosios sutarties sudarymą, vykdymą ir panašaus turinio argumentai šioje byloje tampa teisiškai nereikšmingi ir teismas plačiau šiuo klausimu nebepasisako.

Atsakovė nurodė, kad 2005 m. birželio 15 d. J.S. ir UAB „Archidis“ sudarė susitarimą prie preliminariosios sutarties dėl buto patikėjimo, administravimo ir pasaugos, kurios pasekoje atsakovė įgijo pareigą mokėti mokesčius, tvarkyti ir prižiūrėti šį butą, o tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė panaudos santykiai, kadangi ieškovas teikė atsakovei sąskaitas už buto komunalinius mokesčius, o atsakovė juos mokėjo. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nebuvo į ginčo butą registruota kitų daiktinių teisių, nuomos ar panaudos sandorių, susijusių su šiuo turtu (b.l. 19). 2005 m. birželio 15 d. UAB „Archidis“ ir atsakovės sudaryto susitarimo prie preliminariosios sutarties dėl buto patikėjimo, administravimo ir pasaugos pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti UAB „Archidis“ buto saugojimo ir administravimo paslaugas (susitarimo 1. punktas), o UAB „Archidis“ perdavė atsakovei butą neatlygintinai saugoti ir administruoti iki pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos (susitarimo 3.1. punktas). Pagal susitarimą prie preliminariosios sutarties nutraukus susitarimą, atsakovė turėjo perduoti ieškovui butą pagal priėmimo-perdavimo aktą (susitarimo 3.7 punktas), o ieškovas įsipareigojo priimti turtą iš atsakovės, nutraukus šį susitarimą ar pasibaigus preliminariajai sutarčiai (susitarimo 2.3 punktas). Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-11 sprendimu yra konstatuota, kad atsakovė ir UAB „Archidis“ susitarė butą laikotarpiu nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos perduoti atsakovei būtent saugojimui ir administravimui (susitarimo 2.1. punktas, 2.3 punktas, 3.1. punktas ir 7. punktas). Susitarimo prie preliminariosios sutarties 1. punkto pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti UAB „Archidis“ buto saugojimo ir administravimo paslaugas. Susitarimo 2.1. punktu ir 3.1. punktu UAB „Archidis“ įsipareigojo buto priėmimo-perdavimo aktu perduoti, o atsakovė priimti butą neatlygintam saugojimui ir administravimui laikotarpiui nuo buto priėmimo- perdavimo akto iki notarinės sutarties pasirašymo dienos. Kitaip tariant atsakovė įsipareigojo išimtinai saugoti ir administruoti UAB „Archidis“ perduotą butą. Aiškinant saugojimo ir administravimo sąvokų turinį, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pastarosios sąvokos neapima sąvokos valdymas, t. y. atsakovė be UAB „Archidis“ atskiro leidimo, kurio UAB „Archidis“ nebuvo davęs, neturi teisės saugojamą ir administruojamą daiktą naudoti ar leisti juo naudotis tretiesiems asmenims (taikant pagal įstatymo analogiją CK 6.832 str. 2 d.), kitaip tariant – valdyti. Esminėmis atsakovės pareigomis saugant ir administruojant butą yra laikytinos pareigos: išsaugoti butą tokios būklės, kokios pastarasis buvo perdavimo atsakovei saugoti ir administruoti metu, ir grąžinti UAB „Archidis“ butą pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (susitarimo 2.1. punktas) ar UAB „Archidis“ raštu nurodžius arba perduoti butą tretiesiems asmenims (susitarimo 3.6. punktas). Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiame teismo sprendime ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja, bei  nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad susitarimo prie preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo išimtinai saugoti ir administruoti UAB „Archidis“ perduotą butą iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o saugojimo ir administravimo sąvokos neapima sąvokos „valdymas“, atsakovė be UAB „Archidis“ atskiro leidimo, kurio UAB „Archidis“ nebuvo davęs, neturėjo teisės saugojamą ir administruojamą daiktą naudoti ar leisti juo naudotis tretiesiems asmenims, kitaip tariant – valdyti, todėl nagrinėjamu atveju spręstina, jog nėra pagrindo buto perdavimą atsakovei saugoti ir administruoti pagal 2005-06-15 susitarimą prie preliminariosios sutarties tapatinti su buto perdavimu atsakovei valdyti ir naudoti.

Taip pat atsakovė prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ji susitarimo nustatyta tvarka neįspėta apie susitarimo nutraukimą, ieškovas nenurodė, kaip ir iki kada bus kompensuotos išlaidos turto išlaikymui ir pagerinimui. Pažymėtina, kad pagal susitarimo prie preliminariosios 3.7 punktą, nutraukus susitarimą, atsakovė įsipareigojo perduoti butą pagal priėmimo-perdavimo aktą, o ieškovas pagal susitarimo 2.3 punktą įsipareigojo priimti iš atsakovės butą, nutraukus susitarimą ar pasibaigus preliminariajai sutarčiai. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, spręstina, kad 2005-06-15 preliminarioji sutartis bylos nagrinėjimo teisme metu yra pasibaigusi. Atsižvelgiant į tai, kad 2005-06-15 susitarimas prie preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2005-06-15 dėl buto (duomenys neskelbtini), patikėjimo, administravimo, pasaugos, yra preliminariosios sutarties priedas, pasibaigus preliminariajai sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas prie preliminariosios sutarties.

Be to, pagal susitarimo prie preliminariosios sutarties 6 punktą susitarimas gali būti nutrauktas šalių susitarimu arba vienai šaliai įspėjus kitą šalį prieš 45 kalendorines dienas. Nutraukus susitarimą, atsakovė turėjo perduoti butą ieškovui (susitarimo 3.7 p.), o ieškovas priimti turtą iš atsakovės, nutraukus šį susitarimą ar pasibaigus preliminariajai sutarčiai (susitarimo 2.3 p.). Analizuojant bylos įrodymų visetą nustatyta, kad BUAB „Archidis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“, 2011 m. spalio 17 d. pranešimu (b.l. 26-27) pranešė atsakovei, kad nutraukiami visi susitarimai dėl minėto buto pasaugos ir administravimo, todėl atsakovei buvo nustatytas 45 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos terminas atlaisvinti ir perduoti BUAB „Archidis“ jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas pranešime ir pažymėjo, kad ieškovas nepripažįsta 2005 m. birželio 15 d. susitarimo prie preliminariosios sutarties dėl buto patikėjimo, administravimo ir pasaugos, teisėtu ir galiojančiu. Iš atsakovės atstovo baigiamos kalbos matyti, kad atsakovė pripažįsta faktą, kad gavo minėtą 2011-10-17 pranešimą (b.l. 135). Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovas nesilaikė susitarime nustatytos nutraukimo tvarkos vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovas 2011 m. spalio 17 d. pranešimu (b.l. 26-27) nustatė atsakovei 45 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos terminą atlaisvinti ir perduoti BUAB „Archidis“ jai priklausantį butą. Minėto reikalavimo, kuris buvo pareikštas net tris kartus, atsakovė neįvykdė iki šios dienos (b.l. 31, 32-33). Aplinkybė, kad ieškovas gera valia suteikė atsakovei laiko iki kreipimosi į teismą dienos susirasti kitą gyvenamąjį būstą nepaneigia 2011-10-17 pranešimo esmės ir pobūdžio, kuriuo aiškiai nurodoma, kad nutraukiami visi susitarimai dėl minėto buto pasaugos ir administravimo. Įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovė apie būtinumą išsikelti iš ginčo turto, vėliausiai žinojo nuo 2011-10-17 pranešimo gavimo dienos, tačiau įstatymų nustatyta tvarka neginčijo susitarimo nutraukimo teisėtumo, nereiškė ieškinio dėl susitarimo nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ar kitokio pobūdžio reikalavimų dėl jos išlaidų kompensavimo ar pan. Atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad ieškovas pagal susitarime įtvirtintą tvarką turėjo grąžinti atsakovei visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas ir pagerinimus, nenagrinėtini, nes nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, o atsakovė savarankiškų reikalavimų, priešieškinio byloje dėl  išlaidų, susijusių su buto išlaikymu nereiškė, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.

Todėl teismas daro išvadą, kad vėliausiai po 45 dienų po 2011-10-17 pranešimo gavimo atsakovė turėjo perduoti butą ieškovui, tačiau iki šiol to nepadarė, taigi atsakovė ginčo bute gyvena be teisėto pagrindo bei naudojasi juo neteisėtai.

Atsakovė ir jos advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė faktiškai gyvena bute, ieškovas teikė jai sąskaitas už buto komunalines paslaugas, kurias atsakovė apmokėdavo, t. y. realiai tarp ieškovo ir atsakovės yra susiformavę ginčo buto panaudos sutartiniai teisiniai santykiai. Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nebuvo į ginčo butą registruota kitų daiktinių teisių, nuomos ar panaudos sandorių, susijusių su šiuo turtu (b.l. 19). Aplinkybę, kad tarp šalių negalėjo susiklostyti panaudos santykiai patvirtina ir tai, kad pagal CK 6.630 str. pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai. Atsakovė aptariamo susitarimo sudarymo momentu buvo UAB „Archidis“ akcininkė, todėl sutiktina su ieškovo argumentu dėl panaudos sutarties sudarymo negalimumo, nes tai draudžia CK 6.630 straipsnis. Kaip aukščiau minėta, 2005-06-15 susitarimas prie preliminariosios sutarties nepatvirtina buto perdavimo atsakovei valdyti panaudos pagrindu. Tad atsakovės teiginių nepatvirtina leistini įrodymai. Esant aukščiau konstatuotoms aplinkybėms, vien tai, jog atsakovė mokėjo buto išlaikymo mokesčius, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti naudojimąsi ginčo butu esant teisėtu bei esant tarp šalių susiklosčiusiems panaudos sutarties teisiniams santykiams. Pagal savo pobūdį panauda yra dvišalis sandoris, todėl tam, kad atsirastų panaudos teisiniai santykiai, turi būti suderinta abiejų šalių - panaudos davėjo ir panaudos gavėjo valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.629 str.). Pagal CK 6.632 straipsnį, perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovei butą panaudos sutarties pagrindu, nėra. Negana to, pagal CK 6.630 str. pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai. Atsakovė buvo UAB „Archidis“ akcininkė, todėl sutiktina su ieškovo argumentu dėl panaudos sutarties sudarymo negalimumo, nes tai draudžia CK 6.630 str. Taip pat atmestini kaip neįrodyti atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad šalis siejo nuomos santykiai, nes nuomos santykio esmė, kad nuomotojas nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudoti duoda už užmokestį, t.y. atlygintinai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad butas buvo perduotas naudotis atsakovei už atlyginimą. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta buvus tarp ieškovo ir atsakovės abiejų šalių valiai sukurti panaudos teisinius santykius, neįrodyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę nuomos ar panaudos santykiai dėl ginčo buto, todėl atsakovė, be teisinio pagrindo naudodamasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, kadangi ieškovas savo nuožiūra butu negali naudotis, be to, pagal įsiteisėjusią bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį butas jau seniai nuo 2011-03-16 turėjo būti perduotas ieškovo bankroto administratoriui. Atsakovės teiginiai, kad naudojimasis butu nepažeidžia ieškovo interesų, nes ieškovas nepatiria buto išlaikymo išlaidų, kurias apmoka atsakovė, vertinti kritiškai. Logiška, kad išlaidas už teikiamas paslaugas ginčo bute turi apmokėti asmuo, kuris faktiškai naudojasi paslaugomis. Atsakovės teiginiai, kad ieškovo bankroto atveju turto užtenka ne tik visų kreditorių reikalavimams padengti, bet jo ir lieka, o bankroto įstatymas nenumato, kad visas įmonės turtas turi būti parduodamas iš varžytinių; kad atsakovė yra ieškovo kreditorius ir turi priešpriešinių kreditorinių reikalavimų į ieškovą; kad atsakovė daug metų dengė komunalines paslaugas, yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, pareikštais šioje byloje reikalavimais, nes atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų, priešieškinio byloje ir nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Taip pat atsakovė prašo ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ji neįspėta (jai nepranešta) apie keitimą nutraukti panaudos sutartį. Pažymėtina, kad netgi jeigu ir sietų šalis panaudos sutartiniai teisiniai santykiai (kas byloje nepasitvirtino), teismų praktikoje pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį tokio pobūdžio byloje laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį (Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1318-232/2012, Kauno apygardos teismo 2014-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-862-436/2014, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-363-755/2014), nes įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos ir nedetalizuoja reikalavimų įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Iš atsakovės atstovo baigiamos kalbos matyti, kad atsakovė pripažįsta faktą, kad gavo ieškovo 2011-10-17 pranešimą (b.l. 135) apie susitarimų nutraukimą ir būtinumą išsikelti iš ginčo turto, taigi atsakovė žinojo apie būtinumą išsikelti iš buto dar iki šios civilinės bylos iškėlimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ir CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai, net jeigu ir sietų šalis panaudos sutartiniai teisiniai santykiai, nutraukiant tokio pobūdžio sutartį būtų įvykdyti ir šiuo pagrindu taip pat nebūtų galima ieškinio atmesti.

Kiti atsakovės argumentai yra nesusiję su nagrinėjimo dalyku, pareikštais šioje byloje reikalavimais, ir nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Tad, įvertinus ieškinio reikalavimus, bylos medžiagą bei šalių argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė visas ieškinio tenkinimo sąlygas: ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, atsakovė faktiškai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeisdama buto savininko, t. y. ieškovo, teisėtus interesus. Atsakovė gi neįrodė turinti kokį nors teisinį pagrindą ar teisę naudotis nurodytu daiktu. Todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, iškeldindamas atsakovę iš nurodyto buto (CPK 178, 185 str., CK 6.612, 4.37 str., 4.98 str.).

Atsakovė J. S. nesutikimą su ieškiniu grindžia argumentu, jog butas, iš kurio ieškovas siekia iškeldinti atsakovę, yra vienintelė jos su nepilnamečiu vaiku gyvenamoji vieta, todėl atsakovės iškeldinimas neproporcingai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Organizacijų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, teismų praktikoje pripažįstamas lygiaverčiu privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2009-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2010-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Atsakovė minėtos nuostatos kontekste neįrodė, kad neturi objektyvių galimybių perkelti nepilnamečio vaiko į kitą gyvenamąją patalpą. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apie būtinumą išsikelti iš ginčo turto, vėliausiai žinojo nuo 2011-10-17 pranešimo gavimo dienos, 2011-12-06 pranešimu atsakovė buvo pakartotinai informuota, kad terminas butui perduoti suėjo 2011-12-02, todėl pareikalauta atsakovės nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2011-12-15 atlaisvinti butą (b.l. 31), dar kartą 2012-11-09 pranešimu pareikalauta atsakovės išsikraustyti iš buto (b.l. 32), tačiau teismui nepateikta duomenų, kad per visą minėtą laikotarpį iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos 2015-02-05 atsakovė būtų ėmusis veiksmų, kad nepilnamečiui vaikui užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą (CPK 178, 185 str.). Juolab, kad byloje nustatyta, kad atsakovė turi nuolatinį darbą (b.l. 74) ir gauna pajamas (b.l. 115-116). Taigi vėliausiai nuo 2011-10-17 pranešimo gavimo atsakovė privalėjo ieškotis kitos gyvenamosios patalpos ir iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2015-09-23, jau turėjo praktiškai labai daug laiko, kuris yra pakankamai ilgas ne tik sukaupti lėšų nepilnamečiui vaikui tinkamos gyvenamosios patalpos nuomai, bet ir išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą. Todėl išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada negali paneigti šių byloje nustatytų aplinkybių ir kitų rašytinių įrodymų. Teismas dar kartą pažymi, kad įstatymai neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Atsakovė pati turi rūpintis savo ir nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimu, o ne perkelti šią pareigą kitam asmeniui, šiuo atveju ieškovui. Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė, siekiant įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, buvo pasyvi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 185 str.).

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškovas byloje reiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo, už kurį mokėtinas 41 EUR žyminis mokestis. Teismas šį ieškovo reikalavimą iš esmės tenkino, todėl CPK 96 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės valstybės naudai priteistina 41 EUR žyminio mokesčio. Byloje susidarė 5,19 EUR pašto išlaidų (b.l. 1), kurios priteistinos taip pat iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 968 EUR teisinės pagalbos išlaidų (už ieškinio parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teisme) (b.l. 127, 128). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio nuostatos). Atsižvelgiant į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismo vertinimu, bylos duomenys sudaro pagrindą visa apimtimi ieškovo prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas laikyti pagrįstomis. Atsakovo teiginiai, kad dėl šių ieškovo išlaidų pritarimo nėra davęs kreditorių susitarimas, todėl išlaidos nepriteistinos, niekuo nebuvo nepagrįsti, be to, nesudaro pagrindo netenkinti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, prašymo iš antrosios šalies priteisti išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą pagal CPK 98 str. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 968 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo BUAB „Archidis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovei J.S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, (išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę J.S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui BUAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui BUAB „Archidis“, atstovaujamam bankroto administratoriaus „Administravimas ir auditas“, 968 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J.S.

Priteisti iš atsakovės J.S. 46,19 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Renata Beinoravičienė