Teismingumo byla Nr. T-48/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2025-0 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir teisių pripažinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

               Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litinvest group“ su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2025 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2025 m. balandžio 10  d. įsakymas) pilna apimtimi (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma skunde); 2) pripažinti UAB „Litinvest group“, kaip statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), savininko teisę be aukciono nusipirkti valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalį, reikalingą savininko UAB „Litinvest group“ statiniams eksploatuoti.

              Skunde nurodoma, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Statiniai, esantys Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pareiškėja Žemės sklypą valdo nuomos teisėmis. Pareiškėja turi teisę nusipirkti Žemės sklypą Statiniams eksploatuoti (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalies 1 punktas, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260). Kaip nurodoma skunde, pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama parduoti jos nuomojamą Žemės sklypą, ant kurio stovi pareiškėjos Statiniai. Tačiau, kaip nurodoma skunde, 2025 m. balandžio 10 d. įsakymu buvo nuspręsta nepradėti Žemės sklypo pardavimo procedūros, nes esą Žemės sklypas yra per didelis.

            Pareiškėja skunde pateikia argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius tokio atsakovės sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Pareiškėjos nuomone, NŽT turi tik galimybę priimti sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį, arba prašymo netenkinti. Jokių kitų sprendimų NŽT negali priimti, nes tuo pažeistų ultra vires (viršijant įgaliojimus) principą ir toks sprendimas būtų neteisėtas. NŽT neturi teisės nepradėti nurodyto Žemės sklypo pardavimo procedūros. Skunde, be kita ko, taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktu, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10, 14, 16.2.4., 24 punktais, atitinkama teismų praktika.

                Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi perdavė bylą Panevėžio apylinkės teismui.

                Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2025 m. balandžio 10 d. įsakymas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais; įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1, 2 dalys).

                Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

                 Teismo vertinimu, pagal skunde nurodytus reikalavimus, ginčo santykis yra mišrus. Tai, jog 2025 m. balandžio 10 d. įsakyme nurodyta apskundimo tvarka bendrosios kompetencijos teismui, nepatvirtina, jog vyrauja civilinis teisinis santykis. Regionų administracinis teismas, perduodamas bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nesikreipė į specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo nustatymo. Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat pažymima, nustačius ginčo teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, spręsti dėl išimtinio teismingumo taikymo pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį.

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).  

                Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

                 Kaip matyti iš pareiškėjos (pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją) skundo turinio, prie jo pridėtų dokumentų, 2025 m. balandžio 10 d. įsakymu „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą“ buvo nuspręsta nepradėti kitos paskirties Žemės sklypo pardavimo procedūros. 2025 m. balandžio 10 d. įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punktu, 12.6. papunkčiu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad UAB „Litinvest group“ 2025 m. kovo 22 d. prašymas parduoti kitos paskirties valstybinę žemę neatitinka Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto (pagal NŽT Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo plotas neatitinka Naudojamų žemės sklypų metodikoje įtvirtintų statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimų (yra per didelis)). Minėtame Įsakyme taip pat nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka.

                Pareikštu skundu prašoma panaikinti 2025 m. balandžio 10 d. įsakymą, taip pat pripažinti UAB „Litinvest group“, kaip Statinių savininko, teisę be aukciono nusipirkti Žemės sklypo dalį, reikalingą Statiniams eksploatuoti.

                NŽT atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodo, kad 2025 m. balandžio 8 d. vykusio Faktinio duomenų patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklype esantis pastatas – svečių namai yra funkcionuojantis, tinkamas naudojimui ir naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo plotas neatitinka Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247, įtvirtintų statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimų. Tokiu atveju turi būti keičiamas teritorijų planavimo dokumentas ir mažinamas pamatuoto sklypo plotas. Skundžiamu įsakymu NŽT nusprendė nepradėti Žemės sklypo pardavimo procedūros ir apie tai informavo pareiškėją. NTŽ atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad ji neturi jokių duomenų apie Žemės sklype esančius inžinerinius įrenginius. Atlikus minėtų įrenginių teisinę registraciją, tai galėtų turėti įtakos parduodamos žemės sklypo dalies dydžio nustatymui. NŽT taip pat nurodo, kad negali sutikti su pareiškėjos pasirinktu būdu išsimokėtinai įsigyti Žemės sklypą (ar jo dalį), nes Žemės sklypo nuomos teisė jau yra įkeista, o valstybės naudai hipoteka užtikrinto įsipareigojimo tenkinimas paskesne eile netenkintų valstybės interesų. NŽT nuomone, pareiškėjos prašomas panaikinti 2025 m. balandžio 10 d. įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus; pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

                   Trečiasis suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodo, kad palieka pareiškėjos skundo nagrinėjimą teismo nuožiūrai.

                    Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2025, 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan. dėl žemės pardavimo ir nuomos, juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje.  

                   Taigi ir ginčo, dėl kurio rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, atveju, NŽT, priimdama ginčijamąjį 2025 m. balandžio 10 d. įsakymą, nors ir atliko atitinkamus veiksmus acte iuris imperii reglamentuojamoje srityje, tačiau veikė, visų pirma, kaip civilinių teisinių santykių subjektas jam teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių II skyriaus antrasis skirsnis).

                Keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

                Keliamo ginčo rūšinio teismingumo per se (savaime) nekeičia tai, jog tiek skunde, tiek NŽT atsiliepime į skundą, be kita ko, nurodomi ir argumentai, susiję ir su NŽT veiksmų vertinimu acte iuris imperii reglamentuojamoje srityje.

                Byla grąžinama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

                Pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, specialioji teisėjų kolegija nesprendžia dėl išimtinio teismingumo pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį taikymo nagrinėjamosios bylos atveju. Pagal teisinį reguliavimą, šį klausimą turi išspręsti teismas, kuriam Regionų administracinis teismas perdavė bylą (žr. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

        Grąžinti bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litinvest group“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir teisių pripažinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.