Administracinė byla Nr. ATP-493-628/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00924-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 41.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 503 str., ir nubaustas 300 (trijų šimtų) litų bauda;
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismas V. V. pripažino kaltu už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d., apie 19 val. 30 min., Vilniuje, J. Tiškevičiaus g., nuo Tiškevičiaus dvaro įvažiavimo vartų tyčia nupjovė užraktą, tai yra kartu su dar vienu vyriškiu atvažiavo automobiliu Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šlifuokliu nupjovė dvaro vartų užraktą, įdėjo į automobilio bagažinę ir išvažiavo iš dvaro teritorijos. Šiais veiksmais V. V. sugadino svetimą turtą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 503 str.
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi vien tik abejotinais A. B. parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje šis liudytojas apklaustas nebuvo.
Pažymima, kad Tiškevičiaus dvaro teritorijoje gyvenantys asmenys nebuvo informuoti apie VŠĮ „Vilniaus miesto parko“ nurodymą uždaryti dvaro vartus, nebuvo pateikta visa reikalinga informacija, kokiu keliu gyventojai turės patekti į teritoriją. Gyventojai buvo priversti važiuoti į dvaro teritoriją vieninteliu galimu aplinkeliu iš Vinkšų gatvės, kurio būklė nėra tinkama.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 503 str., tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė remdamasis abejotinais liudytojo A. B. parodymais, kuris net nebuvo apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi tik abejotinais liudytojo A. B., kuris net nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu sutikti negali.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinio teisės pažeidimą, visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, t.y. 2013 m. sausio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l.2), 2012 m. gruodžio 11 d. VŠĮ „Vilniaus miesto parkai“ Rekreacijos ir teritorijų priežiūros vadovo O. M. pranešimu (b. l. 4), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Panerių policijos nuovados policijos pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu (b. l.6), A. B. 2012 m. gruodžio 12 d. paaiškinimu (b. l. 7), Panerių seniūnijos vyr. specialistės A. R. 2012 m. gruodžio 12 d. paaiškinimu (b. l. 8).
Iš A. B. paaiškinimo (b. l. 7) matyti, kad 2012 m. gruodžio 10 d. apie 19.30 val. jis tiesiogiai matė, kaip du vyrai akumuliatoriniu kampiniu šlifuokliu nupjovė Trakų Vokės dvaro vartų užraktą. Paaiškinime jis nurodė, kad nupjovę užraktą jie įdėjo jį į automobilio Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir neįsijungę automobilio šviesų, šiuo automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Panerių policijos nuovados policijos pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), šis liudytojas atpažino vieną iš vyriškių – tai buvo V. V.. Pažymėtina, kad A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Iš 2012 m. gruodžio 11 d. VŠĮ „Vilniaus miesto parkai“ Rekreacijos ir teritorijų priežiūros vadovo O. M. pranešimo (b. l. 4) matyti, kad 2012 m. gruodžio 10 d. apie 20.00 val., J. Tiškevičiaus dvarvietėje buvo nupjautas pagrindinių vartų užraktas. Vietiniai gyventojai O. M. parodė, kad užraktas buvo nupjautas dviejų jaunuolių elektrinių įrenginiu, kurie iš įvykio vietos pasišalino automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su išjungtomis šviesomis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. patvirtino, kad automobilis Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso būtent jam (b. l. 9). Nors apeliantas nurodo, kad jam priklausančiu automobiliu Subaru dažnai važinėjasi jo draugai ir, pasak V. V., nagrinėjamo įvykio metu savo automobilį jis taip pat buvo paskolinęs vienam iš savo draugų, tačiau tokia apelianto versija apeliacinės instancijos teismo vertinama kritiškai. Byloje nėra jokių duomenų apie galimai nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavusį asmenį, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Jis nenurodė, kas iš jo draugų nagrinėjamo įvykio metu buvo pasiskolinęs jam priklausantį automobilį, todėl tikėti tokiais abejotinais V. V. parodymais, teismas neturi pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad iš 2012 m. gruodžio 12 d. Panerių seniūnijos vyr. specialistės A. R. paaiškinimo (b. l. 8) matyti, kad 2012 m. spalio mėn. į seniūniją buvo užsukęs V. V., kuris viso pokalbio su vyr. specialiste metu kėlė balsą ir grasino susidoroti su VŠĮ „Vilniaus miesto parkai“ Rekreacijos ir teritorijų priežiūros vadovu O. M. dėl uždarytų Trakų Vokės dvaro vartų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad A. B. parodymai buvo nuoseklūs, jie patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, tokios aplinkybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
Atsakant į apelianto argumentus, kad A. B. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 276 str., numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Iš šios nuostatos seka, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. yra suteikiama teisė, bet ne pareiga apklausti liudytojus, galinčius žinoti byloje nustatytinas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. B. kaip liudytojo apklausimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių V. V. kaltę, todėl abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Sigita Bieliauskienė