Civilinė byla Nr. e2-1528-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00561-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Corectus group“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vista Business Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d., kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl jos atstatydinimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Corectus group“ nemokumo administratorės pareigų (civilinės bylos Nr. eB2-869-912/2020), suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Corectus group“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Vista Business Solutions“; teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. UAB „Vista Business Solutions“ kreipėsi į teismą, prašydama atstatydinti ją iš BUAB „Corectus group“ nemokumo administratorės pareigų. Nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. įvykusiame kreditorių susirinkime vienos kreditorės – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), turinčios 50,606 procentus visų kreditorių reikalavimų sumos, balsais nepritarta galutinės administratorės ataskaitos pasirašymui. Kreditorių susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorę pradėti tyrimą dėl galimo BUAB „Corectus Group“ tyčinio bankroto. Kreditorė NMA turi lemiamą balsą kreditorių susirinkime, todėl priimami tik jai palankūs sprendimai. Dėl to kyla administratorės ir kreditorės konfliktai. Kreditorių susirinkimo sprendimai nepagrįstai sąlygoja papildomų administravimo kaštų atsiradimą, o tai prieštarauja UAB „Vista Business Solutions“ įstatuose nustatyto pelno siekimui bei sukuria situaciją, kad įmonės administratorė gali tapti nemokia. Nemokumo administratorė negali garantuoti nesuinteresuotumo ir nešališkumo šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administratorės prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog administratorė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, nereiškia, kad ji gali atlikti tik tuos veiksmus, iš kurių gauna pelną. Administratorė turi veikti aktyviai, užtikrinti, kad nebūtų pažeista kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų pusiausvyra, užsiimti bankroto procese dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynyba, siekti kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.
5. Teismas sprendė, kad nemokumo administratorė nenurodė jokių objektyvių argumentų, pagrindžiančių jos šališkumą ir suinteresuotumą įmonės bankroto bylos baigtimi. Todėl pareiškėjos prašymas atstatydinti ją iš nemokumo administratorės pareigų laikytinas nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir atstatydinti ją iš BUAB „Corectus group“ nemokumo administratorės pareigų. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ir aiškino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį teismas nemokumo administratoriaus prašymu atstatydina nemokumo byloje paskirtą administratorių. Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratoriaus prašymas atstatydinti yra besąlyginis pagrindas pakeisti bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorių, kitaip tariant JANĮ nenumato teismui dispozicijos teisės pasirinkti, ar atstatydinti nemokumo administratorių.
6.2. Pareiškėja šiuo metu bendrai vykdo trys bankroto procedūras ir turi du darbuotojus. Atsižvelgiant į vykdomų procesų bei darbuotojų skaičių yra akivaizdu, kad pareiškėja nėra šiuo metu pajėgi ilgesnį laiko tarpą dengti savomis lėšomis bankroto procedūras. Todėl papildomų veiksmų bankroto byloje atlikimas turės nepalankias finansines pasekmes pareiškėjai bei kelia riziką jos pačios mokumui. Pareiškėja, tęsdama bankroto procedūrą iš nuosavų lėšų, negalės veikti greitai ir efektyviai, objektyviai bei nešališkai, kadangi turės itin didelį ekonominį suinteresuotumą. Todėl kyla didelė rizika, kad tolimesnis bankroto procedūrų vykdymas neatitiks administratoriui keliamų standartų.
6.3. Pareiškėjos ir pagrindinės kreditorės NMA pozicijos dėl bankroto procedūros iš esmės skiriasi. Kreditorių susirinkimo metu NMA turi balsų persvarą priimant sprendimus, todėl susidaro situacija, kuomet pareiškėja neturi galimybės užbaigti bankroto procedūros. Nors nuomonių išsiskyrimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti kreditorių sprendimus negaliojančiais, tačiau situaciją, kuomet kyla konfliktas dėl bankroto procedūros eigos tarp administratoriaus ir įmonės kreditorių, sąlygoja bankroto proceso užvilkinimą.
7. Suinteresuotas asmuo NMA prašo pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Administratorė nenurodė, kokie papildomi kaštai jai gali atsirasti. Atskirajame skunde apsiribota tik deklaratyviais pasvarstymais, nepateikta aiškių argumentų dėl galinčių atsirasti papildomų kaštų. Tyrimas dėl galimo privedimo prie tyčinio bankroto yra normali procedūra bankroto bylose, todėl lieka neaišku, kodėl nemokumo administratorė neatlieka jai pavestų funkcijų. Nemokumo administratorė nepaaiškino, ką reiškia papildomi resursai, skirti tyrimui dėl tyčinio bankroto ir kokio dydžio jie galėtų būti.
7.2. Tiek JANĮ, tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustato vienodą teisinį reglamentavimą, kuomet teismas, įvertinęs nemokumo bylos eigą, pasiektus rezultatus ir kitas aplinkybes, priima sprendimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Taigi tokio administratorės prašymo tenkinimas negali būti besąlygiškas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti skundo ribas.
Dėl teismo nutarties apskundimo apeliacine tvarka
9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
10. BUAB „Corectus group“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau prašymas pateiktas ir klausimas dėl nemokumo administratorės (ne)atstatydinimo išspręstas galiojant JANĮ, t. y. teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo įgyvendinama jau galiojant JANĮ, todėl teismo nutarties apskundimo tvarka vertinama vadovaujantis JANĮ nuostatomis.
11. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
12. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 16 punktą).
13. Nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindus ir procedūrą nustato JANĮ 39, 40 straipsniai. Nurodytuose straipsniuose nėra numatyta nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybė. Taigi sistemiškai aiškinant JANĮ 31 straipsnio 1 dalies ir CPK 334 straipsnio 1 dalies normas, įstatymų leidėjui tiesiogiai JANĮ 39, 40 straipsniuose (ar kituose) nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, yra skundžiama atskiruoju skundu, šios nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
14. Pasisakydamas dėl CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo bankroto teisiniams santykiams kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017 19 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nemokumo administratorės prašymas dėl jos atstatydinimo, tokių pasekmių nesukelia. Tai patvirtina ir ginčui aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1174-407/2019; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl bankroto (nemokumo) administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacinės instancijos teisme galimybę iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas. Taigi aplinkybė, kad prašymą dėl atstatydinimo iš pareigų pateikė pati administratorė, o teismui jo netenkinus, šią nutartį apskundė, nekeičia fakto, kad dėl to, jog administratorė neatstatydinta, negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese, t. y. nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Įstatymo leidėjo valia įgaliojimai patikrinti pateiktų prašymų atstatydinti administratorių (įskaitant ir prašymų atsistatydinti iš administratoriaus pareigų) teisėtumą ir pagrįstumą bei jų netenkinti yra suteikti tik bankroto bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas toks prašymas atstatydinti administratorių, teisėtumo bei pagrįstumo patikra aukštesnės instancijos teismuose neatliekama (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1533-381/2019 12, 13 punktai).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
17. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas UAB „Vista Business Solutions“ prašymas atstatydinti ją iš BUAB „Corectus group“ nemokumo administratorės pareigų, pagal įstatymą negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vista Business Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl jos atstatydinimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Corectus group“ nemokumo administratorės pareigų.
Teisėja Danutė Gasiūnienė