Administracinio nusižengimo byla Nr. II-95-963/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00271-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 17064582475
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2017 m. balandžio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Remigijui Jakštui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
E. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017 m. sausio 13 d., 21.35 val., Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios kelio dalies dangos būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn ir kairėn, taip keisdamas automobilio judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stovėjimo stabdį, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant jaunaties mėnulį“, apsisukant aplink savo ašį „piešiant saulę“ ir padarant automobilį sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiu būdu E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 4, 9, 86, 119 ir 127 punktų reikalavimus.
2017 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas E. P. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. E. P. teigia, kad transporto priemonę vairavo aikštelėje, kurioje nebuvo jokių kitų transporto priemonių, eismo dalyvių, asmenų ar daiktų, nėra sužymėta eismo juostų, todėl išvada, kad tokiais savo veiksmais jis tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, neatitinka realybės. Aikštelė nėra apšviesta, todėl neaišku, kaip objektyviai buvo nustatyta, kad jis naudojo rankinį stabdį, važiavo nesaugiu greičiu. Taip pat realybės neatitinka išvada, kad jis kėlė riziką įvykti eismo įvykiui, nors aikštelėje nebuvo kitų automobilių. Be to, nurodoma, kad aikštelės kelio danga buvo padengta sniegu, aikštelėje nėra jokio kelio ženklinimo, todėl manevruojant nėra prievolės rodyti posūkio signalą, nes aikštelė yra rato formos, joje eismas vyksta ratu viena kryptimi, nėra priešpriešinio eismo juostos. Nurodo, kad jis nesiekė ir neturėjo galimybės savo elgesiu įžeisti kitų eismo dalyvių garbę ir orumą, niekinti visuomeninę tvarką ar rodyti nepagarbą, išsiskirti iš kitų eismo dalyvių, rodyti nepagarbą kitiems aplinkiniams ir taip sukelti pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams ir esančiam turtui, nes automobilį vairavo normaliai, atsižvelgdamas į slidžią kelio dangą, tamsų paros metą, jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant teisėtumo, nešališkumo, objektyvumo principus, nenustačius reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nutarimą surašęs pareigūnas neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Prašo panaikinti nutarimą. (b. l. 3-5).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 23 d. atsiliepime į E. P. skundą nurodoma, kad su E. P. skundu nesutinka, nes E. P. padarė labai grubų KET pažeidimą, įrodymai yra surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, prašoma netenkinti E. P. skundo ir palikti galioti nutarimą. (b. l. 38-40).
Teismo posėdžio metu asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn E. P. su nutarimu nesutiko. Nurodė, kad jokio chuliganiško vairavimo nebuvo, jis važiavo ratu, todėl nerodė posūkio signalo, be to, aikštelė buvo tuščia. Į aikštelę atvažiavo ketindamas susitikti su draugu, nes jie buvo susitarę atvažiuoti prie jūros, nueiti pasivaikščioti. Jis atvažiavo pirmas į neįgaliųjų aikštelę, važiavo ratą aplink aikštelę, pažiūrėti, ar draugas atvažiavo. Tuo metu šiek tiek užmetė automobilio galą, nes buvo sniego, bet jis neviršijo greičio, rankinis stabdis net neveikė. Apvažiavo ratą, nematė draugo, sustojo prie kampo, norėjo paskambinti draugui ir tuo metu nuo gatvės privažiavo policija. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis specialiai važiuoja ir pasikvietė jį baudai surašyti, liepė jam važiuoti iš paskos. Nuvažiavo į Antrąją Melnragę, ten sustojo, liepė jam pasirašyti protokolą ir viskas. Apie tai koks jo padarytas pažeidimas ir kokia gresia jam bauda nieko neaiškino. Jis net negalvojo, kad bus tokio dydžio bauda ir kad atims teises. Dalyvavo surašant nutarimą, pasakė, kad nesutinka su pažeidimu, bet jam buvo pasakyta, kad nutarimą galės skųsti teismui. Paaiškino, kad teisės jam reikalingos, nes jis negali dirbti fizinio darbo dėl sveikatos.
Liudytojas policijos pareigūnas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jie nuolat važiuoja tikrinti, kaip vairuotojai elgiasi toje aikštelėje. Šiuo atveju automobilis slydo šonu, todėl buvo sustabdytas ir vairuotojui buvo surašytas protokolas. Chuliganiškas vairavimas yra kai automobilis slysta šonu arba sukasi aplink savo ašį. Parodė, kad jei asmuo sutinka su padarytu pažeidimu, tarnybinis pranešimas nerašomas. Vaizdo įrašas saugomas 60 dienų. Šiuo atveju pažeidėjas sutiko su pažeidimu, nekilo jokių abejonių dėl pažeidimo, todėl ir nerašė tarnybinio pranešimo. Aikštelėje buvo kitų automobilių, nes priešingu atveju nebūtų stabdę pažeidėjo automobilio. Iš pažeidėjo vairavimo būdo matė, kad vairuotojas naudoja rankinį stabdį ir didina greitį. Paaiškino, kad sumėtyti gali vieną kartą, bet ne kelis kartus. Jeigu vairuotojas nepasirenka saugaus greičio ir neatsižvelgia į meteorologines sąlygas ir kelio dangą, automobilis slysta. Aikštelė nepaženklinta jokiais kelio ženklais. Į kitą vietą nuvažiavo surašyti protokolo dėl saugumo, kad į juos neįvažiuotų kitas automobilis. Jei pažeidėjas neklausia, tai surašydamas protokolą pažeidėjui nenurodo, kokia nuobauda jam gresia, o jei pažeidėjas kažko paklausia, tada jam paaiškina. Nurodė, kad tarnybinį pranešimą surašė paprašytas, kai buvo gautas skundas.
Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas priimtas 2017 m. vasario 13 d. Tą dieną ji buvo paskirta dirbti priėmimo langelyje ir priėmė visus sprendimus. Iš vakaro ji pasiėmė visą medžiagą, nagrinėtinas bylas, pasiėmė ir E. P. medžiagą, kurioje buvo K. V. protokolas su administraciniu nurodymu. Kadangi byloje nebuvo tarnybinio pranešimo, ji telefonu susisiekė su K. V. ir paklausinėjo apie įvykį. K. V. paaiškino įvykio aplinkybes, pasakė, kad patruliuojant vakare pagal užduotį, nuvažiavo į Girulius, į Melnragę, ir žiūrėjo, kas chuliganiškai vairuoja transporto priemones, tada jie nuvažiavę į neįgaliųjų aikštelę, pastebėjo automobilį, piešiantį saules, dar minutę palaukė, kad įsitikinti, kad tai ne vienkartinis veiksmas, tada privažiavo, nustatė pažeidėją, pažeidėjas sutiko su pažeidimu, gailėjosi, todėl surašė jam administracinį nurodymą. Kai į nutarimo surašymą atvyko E. P., jis su chuliganišku vairavimu nesutiko, prašė perkvalifikuoti į pavojingą vairavimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes praras darbą ir patirs kitų nepatogumų. Nurodė, kad byloje buvo protokolas, visą situaciją pasitikslino, pasiskambinusi K. V., todėl vaizdo įrašo ji neužsiklausė. Patikslino, kad E. P. su pažeidimu sutiko, bet prašė perkvalifikuoti į lengvesnį pažeidimą ir skirti lengvesnę nuobaudą. Nurodė, kad sprendimą ji priėmė vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
KET 4 punktas numato, kad Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 86 punktas numato, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. KET 119 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį E. P. buvo pradėta, nes jis 2017 m. sausio 13 d., 21.35 val., Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios kelio dalies dangos būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn ir kairėn, taip keisdamas automobilio judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stovėjimo stabdį, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant jaunaties mėnulį“, apsisukant aplink savo ašį „piešiant saulę“ ir padarant automobilį sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda
Sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo, yra būtina nustatyti valinį elementą – t.y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia, be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET. 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus, t. y. kaltės forma turi būti tik tyčia. Chuliganišką vairavimą apsprendžia chuliganiškos paskatos padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurios turėtų būti detalizuotos ginčijamame nutarime.
2017 m. vasario 13 d. nutarime nurodyta, kad E. P. 2017 m. sausio 13 d., 21.35 val., Antrojoje Melnragėje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios kelio dalies dangos būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas dešinėn ir kairėn, taip keisdamas automobilio judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stovėjimo stabdį, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didindamas variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, „piešiant jaunaties mėnulį“, apsisukant aplink savo ašį „piešiant saulę“ ir padarant automobilį sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. (b. l. 6). Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad savo kaltės nutarimo surašymo metu nepripažino, teigė, kad jis nevairavo chuliganiškai, su pažeidimu nesutiko ir teismo posėdžio metu – nurodė, kad jis neviršydamas greičio važiavo ratu aplink aikštelę, todėl nerodė posūkio signalo, o kadangi buvo slidu, nes buvo pasnigę, jo automobilio galą užmetė, todėl ir galėjo jis šiek tiek slysti, bet sąmoningai jokių vairavimo manevrų jis nedarė, be to, nurodė, kad aikštelė buvo tuščia, nebuvo kitų automobilių. Į tai, kad surašant protokolą jis neprieštaravo, paaiškino, kad jis net nesuvokė už ką jam yra surašomas protokolas, nes policijos pareigūnai surašydami protokolą nieko jam neišaiškino, o nutarimo surašymo metu į jo nesutikimą su pažeidimu, jam buvo atsakyta, kad nutarimą jis galės skųsti teismui. Tai, kad E. P. nesutiko su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis nutarime, patvirtina ir teismui pateiktas jo skundas. Be to, teismo posėdžio metu policijos pareigūnas K. V. pats nurodė, kad pažeidėjui neišaiškina, kokia nuobauda jam gresia, jei pats pažeidėjas to nepaklausia, taip pat policijos pareigūnas patvirtino, kad aikštelė pažeidimo padarymo vietoje nepažymėta jokiais kelio ženklais. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas K. V. parodė, kad atvykę į Neįgaliųjų aikštelę stebėjo pažeidėjo automobilį, kad įsitikinti, kad tai nebuvo vienkartinis manevras, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas, kad pažeidėją stebėjo apie minutę ir buvo sustoję, tačiau šiuos jo parodymus paneigė teismo posėdžio metu ištirti GPS duomenys, iš kurių matyti, kad policijos automobilis įvažiavo į Neįgaliųjų aikštelę ir išvažiavo, kad policijos automobilis buvo sustojęs labai trumpai, o šviesos sistemos buvo įjungtos iš karto tik įvažiavus į aikštelę. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas K. V. paaiškino, kad protokole nurodė pažeidimo padarymo vietą – Antrosios Melnragės gatvę, nes Neįgaliųjų aikštelė neturi adreso, tačiau iš vietovės žemėlapio matyti, kad Neįgaliųjų aikštelė yra Pamario gatvėje (www.regia.lt duomenys). Be to, teismo posėdžio metu policijos pareigūnas K. V. prisipažino, kad tarnybinį pranešimą surašė tik paprašytas, kai buvo gautas skundas. Pareigūno K. V. bendro pobūdžio parodymai, kad pažeidėjas naudojo rankinį stabdį, norėjo pasipuikuoti prieš kitus, nors pats pareigūnas nurodė, kad kitų asmenų nebuvo, neįrodo E. P. kaltės, nes nėra objektyvių duomenų, kad pažeidėjas kėlė pavojų saugumui, kad važiavo nesilaikydamas saugaus greičio, kad tyčia sukdamas kairėn, dešinėn, nerodė posūkio signalo, kad viršijo greitį, nes E. P. greitis nėra užfiksuotas radaru ar kitais objektyviais būdais ar priemonėm. Pažymėtina, kad nutarimo priėmimo metu byloje buvo tik administracinio nusižengimo protokolas, visą situaciją E. K. pasitikslino telefonu kalbėdama su K. V., o E. P. nesutinkant su pažeidimu, neištyrė filmuotos medžiagos ir nepridėjo jos prie bylos. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nei tarnybinio pranešimo, nei pareiškimo, kaip numato Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 49 straipsnis: „Iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta. Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iš įvykio vietos, tarnybinis pranešimas, pareiškimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu“. Visos išvardintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pažeidimas nebuvo ištirtas išsamiai, policijos pareigūnai nesiekė įrodyti pažeidimą. Be to, pareigūnai nepaneigė aplinkybių E. P. parodymų, kad jam važiuojant aikštele užmetė jo automobilio galą, todėl tai nebuvo specialus, chuliganiškas važiavimas. E. P. neigė, kad tyčia slydo šonu ir sukosi aplink savo ašį. Pažymėtina, kad būtent institucija, surašiusi nutarimą, turėjo galimybę ir prievolę įrodyti padarytą pažeidimą. Be to, pati bylos medžiaga surinkta ir teismui pateikta aplaidžiai. Policijos pareigūnų G. T. ir K. V. tarnybiniai pranešimai surašyti 2017 m. kovo 27 d. (b. l. 43, 44), t. y. daugiau nei dviem mėnesiams po pažeidimo ir po nutarimo priėmimo, taip pat teismui nebuvo pateikta filmuota medžiaga, nurodant, kad vaizdo įrašai saugomi tik 60 dienų (b. l. 42), tačiau matyti, kad skundas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu vaizdo įrašas dar turėjo būti saugomas ir turėjo būti pridėtas prie bylos, nes skundas Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas 2017 m. kovo 7 d.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada, kad E. P. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2017 m. vasario 13 d. nutarimu E. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių nepagrįstai, nes neįrodyta, kad E. P. padarė administracinį nusižengimą, todėl E. P. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17 panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ).
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su GPS duomenimis, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-86235396-17, kuriuo E. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje paskirta 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su GPS duomenimis, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Stonkuvienė