Baudžiamoji byla Nr. 1-1716-668/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32962-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,

sekretoriaujant Rūtai Balčiūnaitei, 

dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,

kaltinamajam A. A., jo gynėjai advokato padėjėjai Kristinai Linkevičienei,

nukentėjusiajai M. A., jos atstovui advokatui Nerijui Strazdui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis (35 proc. darbingumo), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. A. nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 00.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, išplūdęs savo žmoną M. A. necenzūriniais žodžiais, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė jai į galvos sritį, netrukus namų virtuvėje ne mažiau kaip du kartus kumščiais sudavė M. A. į galvos sritį, o moteriai nuo smurto pabėgus į kambarį, pasivijo ir vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jai į galvos sritį, po to dešine ranka sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir pešdamas parvertė ją ant grindų, po to ne mažiau kaip keturis kartus dešiniu kumščiu sudavė M. A. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, pereinančias į kaktą ir dešinį antakį, keliuose, pakaušio ir kairio riešo sumušimus, odos nubrozdinimus nosyje, krūtinėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narę.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad konfliktas su sutuoktine kilo po vakarienės, kai jis išpylė jos degtinę. Nukentėjusioji jį visaip užgaliojo ir jis nesusitvardė, sudavė jai smūgius, su kaltinimu visiškai sutinka. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusios, mano, kad ji jam atleido. Po įvykio bendravo, nutraukė santuoką šalių sutarimu, turtą pasidalino, gyvena atskirai. Mano, kad dalinantis turtą buvo įvertinta ir nusikaltimu padaryta žala, todėl su nukentėjusios ieškiniu nesutinka. Teritorinės ligonių kasos ieškinio reikalavimus pripažįsta.

Nukentėjusioji M. A. parodė, kad pavardę pasikeitė nutraukus santuoką. Ankstenė pavardė – A. Nukentėjusios teigimu, konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji priekaištavo sutuoktiniui dėl jos tėvo nupirktos įrangos detalių vagysčių, kurias A. pardavė už 700 eurų. Kaltinamasis ginčo metu rankomis sudavė smūgius į galvą. Jų buvo ne mažiau dešimties. Nukentėjusioji pabėgo iš namų į lauką, išsikvietė policiją, tada konfliktas baigėsi. Buvo atvažiavę medikai. Nukentėjusioji ligoninėje gydėsi savaitę. A. A. su dukra buvo atėjęs į ligoninę aplankyti. Dėl santuokos nutraukimo susitarė bendru sutarimu viską pasidalinti lygiomis dalimis. Dėl žalos atlyginimo nieko nebuvo sprendžiama. Civilinį ieškinį palaiko. Vaistai sudaro šią turtinės žalos sumą. Neturtinės žalos dydis įvertintas advokato patarimu.

Kaltinamojo A. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusios parodymų teisiamojo posėdžio metu pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Nukentėjusioji M. A. 2024-08-24 ir 2025-02-12 apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu A. A., gim. (duomenys neskelbtini). 28 metai yra pažįstami su A. A., iš jų 23 m. yra santuokoje ir gyveno kartu, tačiau nuo maždaug 2024-11-01 A. išsikraustė pas mamą į (duomenys neskelbtini). Su A. turi du bendrus vaikus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), jie gyvena atskirai. Beveik jau metus laiko su A. vyksta skyrybų procesas, skyrybos vyksta jos iniciatyva, kadangi skirtis nusprendė dėl patiriamo nuolatinio smurto. Smurtiniai veiksmai, agresijos, pykčio priepuoliai kartodavosi dažnai, ypač kuomet A. būdavo išgėręs, o alkoholį jis vartodavo, galima sakyt, praktiškai kiekvieną savaitgalį, matydavo, kad geria viskį, alų. Išgėręs prie jos kabinėdavosi. 2024-08-23 apie 8.30 val., grįžo namo iš darbo, tuomet namuose buvo ir sutuoktinis. Grįžusi namo ji nuėjo miegoti, nes buvo pavargusi, o A. A. po kurio laiko išvažiavo į darbą. 2024-08-23 apie 20.30 val., į namus grįžo sutuoktinis A. A. po darbo ir parsivežė maisto, alkoholinių gėrimų. Tuomet jie abu nusprendė, kad vakarą reikia praleisti drauge išgeriant šiek tiek alkoholinių gėrimų. 2024-08-23 apie 00.20 val., tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji įtarė, jog A. A. iš namų išneša daiktus ir tai jam pasakė. 2024-08-20 buvo pasikvietusi O. J., iš kurio pirko tinkavimo aparatą ir norėjo, kad jis jį apžiūrėjęs pasakytų ar netrūksta kokių nors detalių. Šis žmogus apžiūrėjęs aparatą jai pasakė, kad nuo aparato trūksta kelių dalių. Tuomet ji suprato, kad sutuoktinis iš namų neša daiktus, kuriuos galimai pardavinėja. 2024-08-23 jiems vakarojant ir vartojant alkoholinius gėrimus su A. A., ji jam papasakojo, kad buvo atvykęs žmogus, kuris pasakė, kad nuo tinkavimo aparato trūksta dalių, todėl ji mano, kad tas dalis nurinko ir kažkur padėjo būtent A. A. Tai išgirdęs A. A. labai supyko, ją vadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet kilusio konflikto metu neblaivus sutuoktinis A. A. ne mažiau kaip dešimt kartų, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, jai ginantis gavo smūgį ir į kairės rankos riešą, tuomet dešine ranka sugriebęs už plaukų, juos pešdamas, ją pargriovė ant grindų, ko pasekoje ant dešinės akies voko atsirado kraujosruva (mėlynė) bei buvo sukeltas jai fizinis skausmas. Po šio konflikto A.A. ją apipylė alkoholiniu gėrimu - alumi. Tuomet ji nubėgo į vonios patalpą ir ten užsirakino. Būdama vonios patalpoje paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie šį konfliktą. Po kelių minučių prisiminė, kad lauke yra didelis šuo, todėl išėjo į lauką ir ten laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Paskutinį kartą dėl A. smurto prieš ją policiją kvietė prieš maždaug metus laiko, A. buvo ją sumušęs, tačiau tą kartą pareiškimo nerašė, nors nuvyko už savo lėšas pasidaryt medicininę ekspertizę. Pareiškimo tą kartą kaip ir kitus kartus nerašydavo dėl to, kadangi A. bijojo, kad tai sukels dar didesnę jo agresiją, tačiau kreipdavosi į medikus. Maždaug prieš 12 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi A. buvo taip pat ją sumušęs, tą kartą teisme ji jam atleido, jie susitaikė. Dėl įvykusio smurto 2024 m. rugpjūčio mėn. ji pasipasakojo savo gerai pažįstamai R. M., ją pažįsta nuo vaikystės. Klausė R. patarimo ką jai daryt ir kaip geriau pasielgti, sakė, kad A. bijo, o R. visada ją padrąsindavo, paskatindavo nebijoti, kreiptis pagalbos, ji ją visada palaikydavo. Jų namuose durys yra be rankenų, kadangi A. rankenas yra išėmęs, kad ji negalėtų nuo jo užsidaryt ir pabėgt. Dėl pastovaus smurto jos atžvilgiu teiks civilinį ieškinį (1 t., b. l. 17-29, 117-120).

Liudytoja E. V. 2025-02-06 apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-24 apie 00.47 val. dirbant kartu su kolega Kauno aps. VPK RV 5-ojo skyriaus tyrėju R. S. šaukiniu AP "K1711" iš Kauno aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko M. A., kuri nurodė, kad vyras A. A. ją apipylė alumi, nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau nesimatė, kad moters rūbai ar plaukai būtų šlapi, nors alkoholio kvapas sklido tikrai stipresnis nei, kad asmuo būna įprastai išgėręs. Moteris taip pat atrodė smarkiai išgėrusi, ji sunkiai pastovėjo ant kojų, griuvinėjo. Moteris galimai skundėsi dėl smurto, tačiau neprisimena ar tuo metu matėsi sužalojimai ant jos kūno, todėl buvo renkama medžiaga aplinkybių patikslinimui, apžiūrėta įvykio vieta, ką tiksliai moteris tuo metu aiškino dėl smurto artimoje aplinkoje ji jau neprisimena. Reiktų remtis pirminiais jos ir kolegos surinktais procesiniais dokumentais, kūno kamerų įrašais, dėl praėjusio netrumpo laiko visų tikslių įvykio aplinkybių jau neprisimena. Prisimena, kad tiek ji, tiek kolega bendravo su minėta moterimi, vėliau kolega atskirai bendravo su vyru. Taip pat nustatinėjo asmenų girtumus, tačiau kokie tiksliai buvo nustatyti neblaivumai neprisimena, tai turi būti užfiksuota protokole. Prisimena tik tai, kad moteris buvo kur kas neblaivesnė nei vyras. Kiek prisimena, kad vyras sakė, jog moteris gėrė vyną, ant stalo matėsi alaus skardinės, namai buvo remontuojami. Prisimena, kad moteris sakė, kad nori su vyru skirtis, tačiau lieka dėl vaikų, o vyras aiškino, kad kuomet jo žmona padaugina alkoholio prasideda konfliktai. Prisimena, kad vyrą išvežė į nakvynės namus, jis sutiko važiuoti (1 t., b. l. 185-188).

Liudytojas R. S. 2025-02-06 apklausos ikiteisminio tyrimo metu metu parodė, kad 2024-08-23 16 val. pradėjo darbą Kauno aps. VPK RV 5-ojo sk. tyrėjo pareigose. Patikrinus PRĮR sistemą, prisimena, kad 2024-08-24 apie 00.47 val. dirbant su kolege iš Kauno aps. VPK RV 5-ojo sk. vyriausiąja patrule E. V. gavo iškvietimą iš Kauno aps. VPK OVS budėjo dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, lauke prie namo pareigūnus pasitiko M. A., kuri paaiškino, kad ją mušė vyras ir apipylė alumi. Moteris atrodė smarkiai neblaivi, nes neaiškiai dėstė mintis, sunku buvo suprasti ką šneka, nuosekliai ir tiksliai nepaaiškino, kaip sutuoktinis ją mušė. Dabar jau neprisimena ar ant moters kūno matė sužalojimų, reiktų remtis jo ir kolegės pildytais procesiniais dokumentais įvykio vietoje įvykio metu, kūno kamerų įrašais, ten bus tiksli informaciją, kurią užfiksavo įvykio vietoje, nes praėjus laiko tarpui visų detalių jau neprisimena. Neprisimena ar moters rūbai ar plaukai būtų šlapi, tiksliai neprisimena. Pagal algoritmus turėjo nustatinėti asmens neblaivumus, tačiau ar tai pavyko padaryt ir kokie jie buvo tiksliai neprisimena. Prisimena, kad užėjus į namus ten buvo moters vyras, tačiau neprisimena, ką jis aiškino. Namuose buvo vykdomi remontai. Pasitarus su pamainos atsakingu pareigūnu, nutarė rinkti medžiagą, kadangi įvykio aplinkybės ir sužalojimų pobūdis buvo neaiškus. Surinko procesinius dokumentus, apžiūrėjo įvykio vietą, ją nufotografavo ir minėtą vyrą pristatė į nakvynės namus, siekiant užtikrinti asmens saugumą ir juos atskirti (1 t., b.l. 179-182).

Liudytoja R. M. 2025-02-14 apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra M. A. gera pažįstama, M. pažįsta nuo vaikystės, ji buvo klasės draugė, tačiau pastaruosius 2-3 m. artimai bendrauja, M. ja pasitiki. 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje M. jai parašė per "Messenger", nurodė, kad ją sumušė jos sutuoktinis A., parašė, kad neseniai grįžo iš ligoninės, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad ją stipriai sumušė už nieką. M. rašė, kad netylėtų. Tą kartą M. ji nematė, ji nekonkretizavo kaip buvo mušama, tačiau anksčiau yra mačiusi M. sumuštą, matė jos mėlynas rankas. Ji A. artimai nepažįsta, tačiau M. skusdavosi jo elgesiu, sakė, kad jis prieš ją smurtauja, kad lošia, yra geras manipuliatorius. Taip pat nori pažymėti, kad M. ja pasitiki tiek, kad buvo patikėjusi jai saugoti savo svarbius dokumentus, nes bijojo, kad jie gali dingti, kad A. juos paims. Kiek jai žinoma, M. dirbdavo užsienyje, uždirbinėdavo pinigus, todėl jos santykiai su dukra nėra labai artimi. Kiek jai žinoma, M. dukra daugiau bendrauja su A., M. santykiai su sūnumi yra geri (1 t., b. l. 191-194).

Iš 2024-08-24  pareiškimo apie padarytą nusikaltimą matyti, kad M. A. kreipėsi į policijos įstaigą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32962-24 pagal LR BK 140 str. 2 d. Pareiškėja nurodė, kad 2024-08-24 apie 00.20 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kilusio žodinio konflikto metu, neblaivus sutuoktinis A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 0,94 promilių neblaivumas), ne mažiau kaip dešimt kartų, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, jai ginantis gavo smūgį ir į kairės rankos riešą, tuomet dešine ranka sugriebęs už plaukų, juos pešdamas, ją pargriovė ant grindų, ko pasekoje ant dešinės akies voko atsirado kraujosruva (mėlynė) bei buvo sukeltas fizinis skausmas. Sutuoktinis smurtaudamas ir mušdamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo, todėl prašo policijoje sutuoktinio atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (1 t., b. l. 17-29).

Iš 2025-08-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 30-39).

Iš 2024-08-24 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko M. A., kuri nurodė, kad išgertuvių metu, jos vyras A. A. pradėjo žodžiais konfliktuoti, ant jos išpylė alų, po to dešinės rankos kumščiu trenkė jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 58-61).

Iš Alkotesterio parodymų išrašo matyti, kad 2024-08-24 1.22 val. A. A. nustatytas 0,94 promilių neblaivumas (1 t., b .l. 63).

Iš 2024-08-24 asmens apžiūros protokolo matyti, kad M. A. sutikus, buvo apžiūrėti jos patirti sužalojimai. M. A. nurodė, kad jos sugyventinis iš rankos tyčia, apie dešimt kartų trenkė į įvairias galvos sritis bei vieną kartą pataikė į kairės rankos riešą. Apžiūrint moterį matyti, kad jos ūgis apie 1,75 cm, vidutinio kūno sudėjimo. Moters plaukai šviesios spalvos. Apsirengusi juodai, baltai margą ilgą suknelę, kuri yra su rankovėmis iki alkūnės. Apžiūrint apatinę dalį matome, kad moteris yra su ilga suknele iki čiurnų, mūvi juodos spalvos basutes. Apžiūrėjus moters veidą matyti, kad ant dešinės akies voko yra odos spalvos pakitimas, poodinė kraujosruva (mėlynė). Tarp moters antakių, yra odos spalvos pakitimas, poodinė kraujosruva (mėlynė). Apžiūrint M. A. rankas matyti, kad ant kairės rankos riešo yra baltai raudona apyrankė, išorinėje riešo srityje yra odos audinių patinimas. Apžiūrint M. A. galvą, rankas, kūną, vizualiai daugiau sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 64-65, 68).

Iš 2024-08-27 - 2024-11-18 specialisto išvados Nr. G 1761/2024(02) matyti, kad M. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, pereinančios į kaktą ir dešinį antakį, keliuose, pakaušio ir kairio riešo sumušimai, odos nubrozdinimai nosyje, krūtinėje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietais bukais daiktais, devyniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumščiai, kojos ar kita. Poodinės kraujosruvos keliuose galėjo būti padarytos ir griuvimo ant kelių metu. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 77-79).

Iš 2024-08-27 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2024-08-27 14.21 val. M. A. kreipėsi į Kauno ligoninę dėl galvos skausmo ir pykinimo po to, kai penktadienį ją sumušė vyras (1 t., b. l. 81-99).

Iš 2024-11-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas objektas yra Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip M. A. praneša, kad yra sužalota ir kviečia pagalbą (1 t., b. l. 45,  46-48).

Iš 2024-11-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros yra policijos pareigūnų, reagavusių į iškvietimą, kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakoja apie tai, kaip buvo sužalota (1 t., b. l. 49, 50-53, 54-56).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. dėl nesunkaus sutuoktinės sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusios apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta išimtinai laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis A. A. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis yra riboto darbingumo, neteistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus A. A. apibūdinančių aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą ir paskiriant pareigas.

VI. Civiliniai ieškiniai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

        Bylos duomenimis nustatyta, kad teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 214,28 eurų žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, kaltinamasis sutiko atlyginti žalą, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

        Nukentėjusios ir civilinės ieškovės M. A. atstovas advokatas Nerijus Strazdas pareiškė civilinį ieškinį dėl 196,27 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1700 eurų bylinėjimosi išlaidų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinės žalos dydį sudaro vaistų nuo skausmo vertė. Neturtinės žalos dydis grindžiamas patirtu skausmu, sveikatos sužalojimo pasekmėmis, emociniais pergyvenimais, socialinio gyvenimo apribojimu.

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Į bylą nebuvo pateikti jokie vaistų nuo skausmo pirkimo dokumentai. Iš pateiktų telefono ekrano nuotraukų neaišku, kokie pirkiniai buvo įsigyti vaistinėse, todėl laikytina, kad turtinės žalos dydis neįrodytas, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

        Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.

Šiuo atveju, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė fizinį smurtą, sužalojimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, kaltinamojo galimybes atlyginti padarytą žalą, jo pajamų dydį, finansinius įsipareigojimus, susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatytinas 3000 eurų neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo.

Kaltinamąjį pripažinus kaltu, nukentėjusiajai priteistinos advokato kvitais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, o patenkinus civilinį ieškinį - palūkanos nuo priteistos sumos (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 1 dalis).

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir  skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti  Kauno teritorinės ligonių kasai iš A. A. 214,28 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės M. A. atstovo advokato Nerijaus Strazdo civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti M. A. iš A. A. 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) eurų teisinės pagalbos išlaidų bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Raimundas Mikšta