Civilinė byla Nr. e2A-418-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05512-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.1; 2.1.1.3.3; 2.6.8.1; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.8.12;
(S)
2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.18.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosnaigė“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1-810/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurtė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Termosnaigė“ ir Ko dėl avanso grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Termosnaigė“ ir Ko priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jurtė“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – ribotos atsakomybės bendrovė „Arktik Menedžment“ ir bendrovė „Barents Fish Trading OÜ“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jurtė“ (toliau – ieškovė, užsakovė) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko (toliau – atsakovė, rangovė) 19 119,49 Eur avansą, 378,12 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (ieškinio pareiškimo teisme dienos), 14 304,50 Eur dėl nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. ieškovė ir trečiasis asmuo bendrovė „Barents Fish Trading OÜ“ (toliau – ir pagrindinis užsakovas, užsienio bendrovė) 2017 m. liepos 24 d. sudarė laivo remonto rangos sutartį Nr. 20170724/01, pagal kurią rangovas (ieškovė) įsipareigojo (duomenys neskelbtini) pats ar pasitelkdamas subrangovus atlikti trečiajam asmeniui RAB „Arktik Menedžement” (toliau – ir laivo savininkas) nuosavybės teise priklausančio žvejybinio laivo M-0185 „NEREY“ triumo izoliavimo ir remonto darbus, o užsienio bendrovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Pagal 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 20170724/01 2.1 punktą darbų (sutarties) kaina – 123 564,00 Eur, o 7.1 punkte nustatyta, kad už atliekamų darbų vėlavimą dėl tiesioginės rangovo (ieškovės) kaltės pastarasis privalo sumokėti pagrindiniams užsakovui 0,2 proc. dydžio baudą nuo galutinės darbų vertės už kiekvieną uždelstą parą, bet ne daugiau 10 proc. nuo bendros sutarties kainos.
2.2. Ieškovė minėtos 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties vykdymui pasitelkė atsakovę UAB ,,Termosnaigė“ ir Ko, su kuria 2017 m. spalio 17 d. sudarė rangos sutartį dėl laivo triumo izoliavimo darbų (toliau – Sutartis). Sutarties 3.1 punktas šalys numatė, kad darbai bus atliekami per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (ieškove). Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei (rangovei) 55 proc. numatytos darbų kainos (14 355,00 Eur) avansu per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 14 355,00 Eur avansą.
2.3. Atsakovės nupirktos poliuretano putos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d., todėl atsakovė darbus privalėjo pradėti 2017 m. lapkričio 1 d. Nurodytu terminu darbai nebuvo pardėti, atsakovės gamybos direktorius nurodė, kad rangovė darbų nepradės, kol negaus Sutarties 4.2 punkte nurodytos garantijos, užtikrinančios likusios 45 procentų Sutarties kainos apmokėjimą. Toks atsakovės reikalavimas ieškovei buvo staigmena. Atsakovei faktiškai darbų nepradėjus, ieškovė 2017 m. gruodžio 12 d. sutartį su atsakove nutraukė.
2.4. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukusi su atsakove Sutartį, kreipėsi į AB „Citadelė“ banką su reikalavimu grąžinti ieškovės sumokėtą 9 745,00 Eur avansą, kurio grąžinimą bankas buvo garantavęs 2017 m. lapkričio 10 d. avansinio mokėjimo grąžinimo garantija, tačiau 2017 m. gruodžio 18 d. AB „Citadelė“ bankas raštu Nr. VB3-9/8294 atsisakė tai padaryti, kadangi ieškovė nepateikė bankui UAB „Termosnaigė“ ir Ko patvirtinimo dėl Sutarties Nr. 17102017/022PPU/E nutraukimo arba Sutarties sąlygų pakeitimo.
2.5. Iškėlus civilinę bylą, atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovei dalį avanso – 4 980,51 Eur. Vietoje atsakovės trečiojo asmens laivą „NEREY“ poliuretano putomis izoliavo ieškovės pasamdytas kitas rangovas UAB ,,Polimaris”, kuriam už atliktus darbus ieškovė sumokėjo 27 691,70 Eur. Tokiu būdu ieškovė patyrė 1 591,70 Eur (27 691,70 Eur – 26 100,00 Eur) papildomų išlaidų, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu darbus laiku ir tinkamai būtų atlikusi atsakovė.
2.6. Už pavėluotą darbų atlikimą pagrindinis užsakovas taikė ieškovei sankciją – pilnai neapmokėjo ieškovės pateiktos sąskaitos, dėl to ieškovė negavo 25 425,60 Eur pajamų už atliktus darbus, kuras būtų gavusi, jei darbai būtų buvę atlikti laiku. Kadangi pagrindinis užsakovas savo atsisakymą mokėti visą sutarties kainą motyvavo ne tik pavėluotai atliktais triumo izoliavimo darbais, bet netinkama darbų kokybe, už kurią atsakovė nėra atsakinga, ieškovė mano, kad atsakovė yra atsakinga už 50 proc. (12 712,80 Eur) ieškovės negautų pajamų.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir savarankiškai pareikštu patikslintu priešieškiniu (reg. 2018-08-30 DOK-31300) prašė teismo pripažinti 2017 m. spalio 17 d. izoliavimo darbų sutarties Nr. 17102017/022PPU/E nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovės 14 355,00 Eur patirtų išlaidų vykdant Sutartį ir 4 764,49 Eur nuostolių atlyginimą, iš viso 19 119,49 Eur.
4. Atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio reikalavimus atsakovė grindė tokiai pagrindiniais argumentais:
4.1. Sutartimi numatytų darbų atlikimui atsakovė užsakė ir nupirko medžiagas – putų poliuretano žaliavas. Šios medžiagos buvo pristatytos į Norvegiją ir 2017 m. spalio 31 d. išmuitintos. Sutarties 4.2 punktu ieškovė įsipareigojo pateikti šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Šis punktas į Sutartį buvo įtrauktas todėl, kad Sutartyje numatyti darbai turėjo būti atliekami Rusijos Federacijoje registruotame žvejybiniame laive, prišvartuotame Kirkenes uoste (Norvegijoje). Šalių derybos dėl minėtos garantijos vyko iki 2017 m. lapkričio 10 d., kol tokią garantiją suteikė AB “Citadele” bankas.
4.2. Užtikrinus ieškovės prievolės įvykdymą garantija, 2017 m. lapkričio 12 d. atsakovės darbuotojai išvyko į (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad darbai bus pradėti 2017m. lapkričio 15 d., atsakovės darbuotojai atvyko į vietą 2017 m. lapkričio 14 d. Apie darbuotojų atvykimą ieškovei buvo pranešta 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku. Ieškovė savo 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jos (UAB „Jurtė“) atstovas Norvegijoje yra N. S., atsiuntė jo telefoną ir el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini).
4.3. Nors ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės darbuotojų atvykimą į laivą, Sutarties 3.5 punkto sąlyga – apšiltinimo įrangos įkėlimas į darbų zoną – nebuvo įvykdytas iki 2017m. lapkričio 16 d. 17 val. dėl ieškovės kaltės. Dėl prastovos atsakovė ieškovei išsiuntė pretenziją. Laivo „NEREY“ kapitonui, bet ne ieškovei organizavus technikos įkėlimo į laivą darbus ir 2017 m. lapkričio 17 d. įkėlus įrangą į laivą, ieškovė neužtikrino tinkamos elektros įtampos elektrinių prietaisų prijungimui prie elektros tinklo (Sutarties 3.6 p.), todėl, pradėjus atsakovei izoliavimo darbus, perdegė jos įranga. Kadangi įranga buvo sugadinta dėl ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, atsakovė, kaip numatyta CK 6.660 straipsnyje, 2017 m. gruodžio 5 d. raštu pareikalavo atlyginti nuostolius, tačiau atlyginti nuostolius ieškovė atsisakė.
4.4. Atsakovės sugadintos įrangos remontas buvo užbaigtas tik 2017 m. gruodžio 13 d. Atsakovė buvo pasirengusi tęsti šalių bendradarbiavimą, tačiau ieškovė 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu apie Sutarties nutraukimą informavo atsakovę, kad sutartį nutraukia nuo 2017 m. gruodžio 12 d. Atsakovė grąžino ieškovei 4 980,51 Eur sumokėto pagal garantiją avanso, likusias 14 355,00 Eur ir 4 764,49 Eur sumas pasiliko sau kaip patirtų išlaidų ir nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Jurtė“ iš atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko 19 119,49 Eur negražinto avanso, 378,12 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 19 497, 61 Eur sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 438,69 Eur žyminio mokesčio ir 4 790,09 išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Likusią ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 23,97 Eur, iš atsakovės 71,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė byloje tokias faktines aplinkybes:
6.1. Ieškovė UAB ,,Jurtė“ ir užsienio bendrovė „Barents Fish Trading OÜ“ 2017 m. liepos 24 d. sudarė laivo remonto rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01, pagal kurią rangovas (ieškovė) įsipareigojo Kirkeneso uoste, Norvegijoje, pats ar pasitelkdamas subrangovus atlikti RAB „Arktik Menedžement” nuosavybės teise priklausančio žvejybinio laivo M-0185 „NEREY“ triumo izoliavimo remonto darbus, o bendrovė „Barents Fish Trading OÜ“ (užsakovas) įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Šios sutarties 2.1 punkte nustatyta , kad darbų (sutarties) kaina yra 123 564,00 Eur, o pagal 7.1 punktą už atliekamų darbų vėlavimą dėl tiesioginės rangovo kaltės ieškovė įsipareigojo sumokėti užsakovui (bendrovei ,,Barents Fish Trading OÜ”) 0,2 % dydžio baudą nuo galutinės darbų vertės už kiekvieną uždelstą parą, bet ne daugiau 10 proc. nuo bendros sutarties kainos.
6.2. 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties Nr. 2017 07 24/01 vykdymui subrangovu ieškovė pasitelkė atsakovę UAB ,,Termosnaigė“ ir Ko, su kuria 2017 m. spalio 17 d. sudarė izoliavimo darbų sutartį Nr. 17102017/022PPU/E dėl izoliavimo darbų atlikimo nurodytame laive. Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti laivo izoliavimo darbus, t. y. specialia įranga putų poliuretano medžiaga užpildyti tarp laivo išorinio borto ir vidinės laivo borto apdailos esančias ertmes, iš viso apie 90 m3. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad bendrą Sutarties kainą sudarys 26 100,00 Eur, skaičiuojant po 290 Eur už 1 m3 įrengtos izoliacijos. Konkreti darbų kaina turėjo būti apskaičiuojama pagal faktiškai įrengtą izoliacijos kiekį, pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą. Pagal Sutarties 3.1 punktą, joje numatyti darbai bus atliekami per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (ieškove). Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. Trečiasis asmuo RAB „Arktik Menedžement” atsiliepime į pradinį ieškinį patvirtino, kad planuojamas laivo izoliavimo darbų terminas buvo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 15 d. Poliuretano izoliacijai įrengti užsakovas (ieškovė) privalėjo užtikrinti, kad oro temperatūra įrengiamose patalpose būtų ne žemesnė kaip +10 C (Sutarties 3.3 punktas).
6.3. Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 55 proc. numatytos darbų kainos (14 355,00 Eur) avansu per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Likusią sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo. Šiam apmokėjimo atidėjimui užsakovas (ieškovė) privalėjo pateikti Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Ieškovė nurodė ir teismas su tuo sutiko, kad mokėjimo atidėjimo užtikrinimo pareiga pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovei nekilo anksčiau, nei buvo (turėjo būti) pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nesant mokėjimo pareigos, mokėjimo atidėjimo užtikrinimas garantija, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, netaikomas.
6.4. Ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu pervedė į atsakovės sąskaitą 14 355,00 Eur avansą, kaip tai numatyta Sutarties 4.1 punkte. Dėl komandiruotės Sutartį ieškovės direktorius pasirašė 2017 m. spalio 23 d. Atsakovės nupirktos poliuretano putos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d.
6.5. Ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. raštu S-29 patvirtino, kad ji sutinka sumokėti dar 9 745,00 Eur sumą kaip užstatą, pinigus pervedant į banke „Citadelė“ esančią atsakovės sąskaitą, gavus banko avanso grąžinimo garantiją, su sąlyga, kad atsakovė darbus pradės ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 13 d. (pirmadienį). 2017 m. lapkričio 9 d. šalys ir AB „Citadelė“ bankas suderino avansinio mokėjimo garantijos tekstą ir 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu (siųsta 8:29:49 GMT+2) atsakovė išsiuntė ieškovei skenuotą banko „Citadelė“ pasirašytos garantijos kopiją, nurodydama, kad garantijos originalas siunčiamas ieškovei registruotu paštu. Gavusi AB „Citadelė“ bankas avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos kopiją ir atsakovės patvirtinimą, kad originalas siunčiamas registruotu paštu, ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. ryte apmokėjo atsakovės atsiųstą papildomą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. B201707, pervesdama į atsakovės sąskaitą 9 745,00 Eur.
6.6. Atsakovės darbuotojai atvyko į darbų atlikimo vietą 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val. vietos laiku. 2017 m. lapkričio 16 d., įkėlus į laivą poliuretano putų pūtimo įrangą, atsakovės darbuotojai izoliavimo darbų laive nepradėjo, nes pasirodė, kad įranga yra sugedusi/ar sugedo laive prieš pradedant darbus. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti Norvegijos Kirkineso uoste, atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko iš laivo taip ir nepradėję Sutartyje numatytų darbų.
6.7. Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę ir paprašė informuoti, ar atsakovė galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus ir suderinti su ieškove darbų atlikimo terminus. Atsakovė 2017 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei raštą–reikalavimą atlyginti nuostolius pagal pridėtą nuostolių skaičiavimo lentelę. Nurodė, jog atsakovė, vykdydama Sutartį, nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki lapkričio 24 d. neva patyrė 4 324,29 Eur išlaidų. Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovei nusiuntė raštą Nr. S-40, jame akcentuodama, kad darbų atlikimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga ir paneigė bet kokią atsakomybę dėl atsakovės patirtų išlaidų, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovės reikalavime. Be to, ieškovė šiame rašte nurodė, kad jos atstovai nedalyvavo atsakovės įrangos prijungime prie laivo elektros įtampos. Ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovė pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d. ir įspėjo, kad nepradėjus vykdyti Sutartyje numatytų darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks su atsakove Sutartį ir pareikalaus grąžinti avansą bei išsigabenti į laivą atsakovės atgabentas putų poliuretano medžiagas. Ieškovė, nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo, 2017 m. gruodžio 15 d. 15.36 val. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 str. pagrindu. Pranešime dėl Sutarties nutraukimo ieškovė pareikalavo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą (24 100,00 Eur) bei išgabenti iš laivo poliuretano putų izoliacines medžiagas. 2017 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo atsakovės direktoriaus A. L. elektroninį laišką, kuriame jis ieškovės atsiųstus raštus pavadino „demagogijos šedevrais“ ir nurodė, kad juos perdavė teisinių paslaugų įmonei. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės advokatės V. P. raštą (datuotas 2017 m. gruodžio 19 d.), kuriame atstovė pakartojo atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodytas aplinkybes bei pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės į laivą atgabentą poliuretano putų žaliavą/medžiagas už 14 355,00 Eur bei papildomai sumokėti atsakovei 4 764,49 Eur atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą.
6.8. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų ieškovės sumokėtą avansą ir išsigabentų iš laivo poliuretano putų žaliavą/medžiagas. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovė, praėjus daugiau nei savaitei nuo tos dienos, kai ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, atsiuntė pasiūlymą atlikti laive izoliacijos įrengimo darbus 2018 m. sausio 4-12 dienomis. Į atsakovės pasiūlymą ieškovė atsakė tos pačios dienos raštu Nr. S-46, nurodydama, kad Sutartis su atsakove, kaip nepatikima bendrove, buvo nutraukta. Ieškovė pakartotinai pareikalavo iki 2017 m. gruodžio 21 d., 12.00 val. grąžinti sumokėtą 24 100,00 Eur avansą. Be to, ieškovė, 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukusi su atsakove Sutartį, kreipėsi į AB „Citadelė“ banką su reikalavimu grąžinti ieškovei sumokėtą 9 745,00 Eur avansą, kurio grąžinimą bankas buvo garantavęs 2017 m. lapkričio 10 d. avansinio mokėjimo grąžinimo garantija, ir 2017 m. gruodžio 18 d. gavo iš banko atsakymą (raštą Nr. VB3-9/8294), kuriuo bankas atsisakė sumokėti ieškovei pagal garantiją, kadangi pastaroji nepateikė bankui UAB „Termosnaigė“ ir Ko patvirtinimo dėl Sutarties Nr. 17102017/022PPU/E nutraukimo arba Sutarties sąlygų pakeitimo.
6.9. Iškėlus civilinę bylą, atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovei dalį avanso – 4 980,51 Eur.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti avansą ir palūkanas už naudojimąsi avansu
7. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad jos reikalavimas atsakovei dėl avanso priteisimo kildinamas iš Sutarties, kurią vykdydama ieškovė dviem mokėjimais sumokėjo atsakovei iš viso 24 100,00 Eur avansą. Teismas nurodė, kad ieškovei 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu vienašališkai nutraukus Sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu ir atsakovei neatlikus Sutartyje numatytų darbų, atsakovė neįgijo teisės gauti Sutartyje numatyto ir ieškovės avansu sumokėto atlyginimo už darbus, todėl privalo grąžinti iš ieškovės gautą avansą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė dalį avanso (4 980,51 Eur) bankiniu pavedimu ieškovei grąžino, teismas nusprendė, kad negrąžinta avanso dalis yra 19 119,49 Eur (24 100,00 Eur – 4 980,51 Eur), kuri turi būti priteista ieškovei kaip atsakovės be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės palūkanas už jos naudojimąsi ieškovės pinigais. Kadangi ginčo šalys Sutartimi nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, teismas taikė 6 proc. dydžio metinių palūkanų normą, nustatytą CK 6.210 straipsnio 2 dalyje. Teismas sutiko su ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktu prašomų priteisti palūkanų apskaičiavimu, todėl konstatavo, kad už naudojimąsi ieškovės sumokėtu avansu iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovė privalo ieškovei sumokėti 378,12 Eur dydžio palūkanas.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės argumentus, kad už avansu iš ieškovės gautus 14 355,00 Eur atsakovė nupirko ir po to ieškovei pardavė (grąžino) poliuretano putų medžiagas pagal 2017 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą TER Nr. 016234.
Dėl reikalavimo atlyginti 1 591,70 Eur ir 12 712,80 Eur nuostolius
10. Ieškovė nurodė, kad vietoje atsakovės laivą MK-0185 „NEREY“ poliuretano putomis izoliavo ieškovės pasamdytas kitas rangovas UAB ,,Polimaris”, kuriam už atliktus darbus ieškovė sumokėjo iš viso 27 691,70 Eur, taip patirdama 1 591,70 Eur (27 691,70 Eur – 26 100,00 Eur) papildomų išlaidų (nuostolius). Teismas nustatė, kad UAB „Polimaris“ ir UAB „Jurtė“ 2017 m. gruodžio 20 d. sudarė laivo šiltinimo darbų rangos sutartį Nr. 17/12/15, tačiau, anot teismo, ši sutartis neįrodo aplinkybės, kad ieškovė dėl atsakovės neveikimo patyrė pagal Sutartį 1 591,70 Eur nuostolius. Vadovaujantis Sutarties 2.2 punktu, konkreti darbų kaina turėjo būti nustatyta pagal priėmimo-perdavimo aktą, baigus darbus ir užfiksavus atliktų darbų apimtis. Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateiktas tinkamai įformintas dokumentas, patvirtinantis, koks tikslus izoliacijos kiekis būtų buvęs sunaudotas ir kokia būtų buvusi galutinė Sutarties kaina, jeigu atsakovė nebūtų tinkamai įvykdžiusi Sutarties. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad su UAB „Polimaris“ sudarytos rangos sutarties kaina buvo didesnė už šalių sudarytos Sutarties kainą ir dėl to šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad už pavėluotą darbų atlikimą pagrindinis užsakovas taikė ieškovei sankciją – pilnai neapmokėjo ieškovės pateiktos sąskaitos ir dėl to ieškovė negavo 25 425,60 Eur planuotų pajamų, kuras būtų gavusi, jei darbai būtų buvę atlikti laiku, ir dėl to atsakovė yra atsakinga už 50 proc. (12 712,80 Eur) negautų pajamų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Jurtė“ izoliavimo darbų laive „NEREY“ nebaigė dėl gaisro, kurį sukėlė UAB „Jurtė“ samdyti darbininkai, kurie pasišalino iš laivo neužbaigę darbų ir į darbą negrįžo. Anot teismo, daugiau tikėtina, kad ieškovė negavo minėtų pajamų dėl jos pačios neveikimo ir UAB „Polimaris“ neįvykdytų įsipareigojimų dėl šios bendrovės darbuotojų sukelto gaisro laive. Todėl teismas konstatavo, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu
12. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.1 punktą darbai turėjo būti atlikti per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su užsakovu (ieškove). Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos. Trečiasis asmuo RAB „Arktik Menedžement“ nurodė, kad planuojamas laivo izoliavimo darbų terminas apėmė laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 55 proc. numatytos darbų kainos (14 355,00 Eur) avansu per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Likusią sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo. Kaip numatyta Sutarties 4.1 punkte, ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą pervedė 14 355,00 Eur avansą, ieškovės direktorius dėl komandiruotės Sutartį pasirašė 2017 m. spalio 23 d. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 14 355,00 Eur avanso sumokėjimas nepasirašius Sutarties parodo, jog ieškovei buvo svarbu, kad darbus atsakovė pradėtų kuo greičiau. Atsakovės nupirktos poliuretano putos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d., todėl atsakovė privalėjo pradėti darbus per 10 darbo dienų nuo 2017 m. spalio 17 d..
13. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad mokėjimo atidėjimo užtikrinimo pareiga pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovei neatsirado anksčiau, nei atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas. Tik pasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir gavus sąskaitą-faktūrą, ieškovei pagal Sutarties 4.2 punktą būtų kilusi pareiga per 30 kalendorinių dienų sumokėti už tinkamai atliktus ir priimtus darbus. Šio mokėjimo atidėjimui užsakovas (ieškovė) privalėjo pateikti šalių suderintą atsiskaitymo garantiją. Teismo vertinimu, nesant mokėjimo pareigos, mokėjimo atidėjimo užtikrinimas garantija, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, netaikomas. Vis tik 2017 m. lapkričio 8 d. raštu S-29 ieškovė sutiko sumokėti dar 9 745,00 Eur kaip užstatą, pinigus pervesdama į AB „Citadelė“ banke esančią atsakovės sąskaitą gavus banko avanso grąžinimo garantiją, su sąlyga, kad atsakovė darbus pradės ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 13 d. (pirmadienį). Atsakovės darbuotojai į laivą (duomenys neskelbtini) atvyko 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.00 val. vietos laiku. 2017 m. lapkričio 16 d., įkėlus į laivą poliuretano putų pūtimo įrangą, atsakovės darbuotojai izoliavimo darbų laive nepradėjo, nes pasirodė, kad įranga yra sugedusi/ar sugedo laive prieš pradedant darbus. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko iš laivo taip ir nepradėję Sutartyje numatytų darbų.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę, prašydama informuoti, ar atsakovė galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus ir su ieškove suderinti darbų atlikimo terminus. Anot ieškovės, vietoje to, kad paaiškintų darbų nevykdymo priežastį ir tartųsi dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, atsakovė 2017 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu atsiuntė raštą–reikalavimą atlyginti nuostolius pagal pridėtą nuostolių skaičiavimo lentelę, nurodydama, kad nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 24 d. ji patyrė 4 324,29 Eur išlaidas. Dėl patirtų išlaidų atsakovė laikė atsakinga ieškovę, darydama prielaidas, kad: a) atsakovės darbuotojai ir įranga patyrė daugiau nei dviejų parų prastovas, b) ieškovės atsakingi darbuotojai 2017 m. lapkričio 17d. atsakovės elektrinę įrangą prijungė prie netinkamų parametrų elektros tinklo, dėl ko buvo sugadinta poliuretano putų užpylimo įranga.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. S-40 dar kartą akcentavo, kad darbų atlikimo terminas yra esminė sąlyga ir paneigė bet kokią savo atsakomybę dėl atsakovės patirtų išlaidų, kurios buvo nurodytos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovės reikalavime. Be to, ieškovė savo rašte nurodė, kad jos atstovai nedalyvavo atsakovės įrangos prijungime prie laivo elektros įtampos ir pareikalavo, kad atsakovė pradėtų vykdyti Sutartimi prisiimtus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d., įspėdama atsakovę, kad nepradėjus vykdyti Sutartyje numatytų darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks su atsakove Sutartį ir pareikalaus grąžinti avansą bei išsigabenti atgabentas putų poliuretano medžiagas. Ieškovė, nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo, 2017 m. gruodžio 12 d. 15.36 val. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 str. pagrindu. Pranešime dėl Sutarties nutraukimo ieškovė pareikalavo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą (24 100,00 Eur) išgabenti iš laivo poliuretano putų izoliacines medžiagas. Atsakovės direktorius A. L. 2017 m. gruodžio 15 d. atsakyme ieškovės atsiųstus raštus pavadino „demagogijos šedevrais“ ir nurodė, kad juos perdavė teisinių paslaugų įmonei. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės advokatės V. P. raštą (datuotas 2017 m. gruodžio 19 d.), kuriame atstovė pakartojo atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodytas aplinkybes ir pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės į laivą atgabentą poliuretano putų žaliavą/medžiagas už 14 355,00 Eur bei sumokėti atsakovei papildomai 4 764,49 Eur jos patirtų išlaidų atlyginimą.
16. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovė, praėjus daugiau nei savaitei nuo tos dienos, kai ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, atsiuntė pasiūlymą atlikti laivo izoliacijos įrengimo darbus 2018 m. sausio 4-12 dienomis. Į atsakovės pasiūlymą ieškovė atsakė tos pačios dienos raštu Nr. S-46, nurodydama, kad Sutartis su atsakove, kaip nepatikima bendrove, buvo nutraukta.
17. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus (Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas buvo esminė sąlyga, nes ieškovė privalėjo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2017 m. laivo remonto rangos sutartį Nr. 2017 07 24/01, taip pat atsižvelgiant į naudojamų medžiagų charakteristikas bei žiemos šalčius Norvegijoje) ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar Sutarties pažeidimas, pasireiškęs termino praleidimu, buvo esminis, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju Sutarties pažeidimas neatitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, nes buvo būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė patirs didelių nuostolių, jei Sutartis bus nutraukta dėl to, kad medžiagos, reikalingos Sutarties vykdymui, buvo pristatytos į vietą. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nustatė atsakovei papildomą terminą darbams pagal Sutartį atlikti, pradedant darbus 2017 m. gruodžio 8 d. (ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 11 d.), teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kaip to reikalauja CK 6.217 straipsnio 3 dalis, nustatė atsakovei papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti. Atsakovei nepradėjus darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d. ir nepateikus paaiškinimų, kodėl atsakovė darbų nustatytu terminu nepradėjo, ieškovei tapo aišku, kad atsakovė darbų neatliks. Teismas pažymėjo, kad darbus pagal Sutartį atsakovė privalėjo pradėti per 10 darbo dienų nuo 2017 m. spalio 17 d., kuomet buvo sumokėtas avansas, nes reikalingos medžiagos į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d. Sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad darbų pagal Sutartį pradžia yra siejama su atsiskaitymo garantijos pateikimu. Todėl dėl vėlavimo atlikti darbus yra kalta pati atsakovė.
18. Teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai ir įranga į (duomenys neskelbtini) atvyko 2017 m. lapkričio 14 d. pavakarę. Atsakovės darbuotojų atvykimo į Norvegiją datos buvo keičiamos iš 2017 m. lapkričio 13 d. į lapkričio 15 d. Anot teismo, akivaizdu, jog tokios įrangos įkėlimui į laivą reikalingas specialus kranas, todėl viena para – 2017 m. lapkričio 15 d. – įrangos įkėlimui yra protingas laikas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, vykdydama Sutarties 3.5 punkto nuostatas, veikė operatyviai ir greitai, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją.
19. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės kaltinimus ieškovei dėl Sutarties 3.6 punkto pažeidimo. Iš techninės ekspertizės akto, atsakovės darbuotojų R. C., A. J., gamybos direktoriaus G. P. pranešimų (atsiliepimo, reg. 2018-03-02 DOK-7830, priedai) teismas nustatė, kad Gusmer H20/35-GE PRO FP poliuretano putų mobilaus įrenginio valdymo plokštė buvo sugadinta dėl to, kad įrenginys buvo maitinamas be neutralaus (nulinio) laidininko ir įvyko maitinimas papildoma faze 400 V įtampa. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 3.6 punktą jungiant elektros prietaisus prie elektros tinklo apie neutralų (nulinį) laidininką nepažymėta, todėl sprendė, kad ieškovė Sutarties 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimų nepažeidė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, užsiimdama izoliavimo darbais, kaip nurodė jos atstovas, turi kelis poliureteno putų mobilius įrenginius, tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kodėl darbų pagal Sutartį atlikimui nebuvo panaudoti kiti atsakovės turimi įrenginiai.
20. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad Sutartį ieškovė nutraukė pagrįstai ir teisėtai, todėl atsakovės reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, netenkino.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 14 355,00 Eur Sutarties vykdymo išlaidų
21. Atsižvelgdamas į byloje konstatuotą aplinkybę, kad ieškovė nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės, teismas nusprendė, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovės iki Sutarties nutraukimo patirtas 14 355,00 Eur išlaidas, todėl atsakovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, nuolat užsiimdama analogiška izoliavimo veikla, privalėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, kad putų poliuretano medžiaga, nutraukus Sutartį, jai būtų grąžinta, tačiau atsakovės atstovas nenuvyko į vietą išsiaiškinti, kur šiuo metu yra laikoma ši medžiaga, tačiau paprašė atlyginti jai prekių įsigijimo išlaidas. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši medžiaga buvo ir iki šiol laikoma netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant Sutarties 3.3 punkto reikalavimus.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 4 764,49 Eur nuostolių atlyginimą
22. Konstatavęs, kad ieškovė nepažeidė Sutarties 3.6 punkto reikalavimų, teismas nepagrįstu pripažino ir atsakovės reikalavimą dėl 4 764,49 Eur nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Termosanigė“ ir Ko“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
23.1. Apeliantės nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė pagal Sutartį neatliko jokių darbų. Atsakovė dalį darbų pagal Sutartį atliko, t. y. nupirko putų poliuretano žaliavas už 14 355,00 Eur sumą, jas pristatė į darbų objektą, Sutartyje numatytų darbų atlikimui į Norvegiją komandiravo darbuotojus, likusi sutartų darbų dalis nebuvo atlikta ne dėl atsakovės kaltės. Teismas neįvertino, kad Sutarties vykdymą reikšmingai apsunkino pačios ieškovės elgesys, t. y. jos nebendradarbiavimas su atsakove, Sutartimi numatytų įsipareigojimų nevykdymas, dėl ko atsirado atitinkamos pasekmės – atsakovės įrangos gedimas, todėl būtent ieškovė turi būti laikoma pažeidusia Sutartį ir neturinti teisės į avanso grąžinimą.
23.2. Ginčo atskaitos taškas yra darbų pradžia, kuri nusikėlė dėl pačios ieškovės neveikimo ir Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo. Sutarties tekste nebuvo numatytas aiškus darbų atlikimo terminas ir koks vėlavimo terminas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, todėl nutraukti sutartį vadovaujantis CK 6.219 straipsnio nuostatomis ir reikalauti grąžinti avansą dėl to, kad dėl pačios ieškovės kaltės nebuvo atlikti darbai, ieškovei nebuvo teisinio pagrindo.
23.3. Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo pirmos instancijos teismas neįvertino, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos, taip pat ar buvo vadovaujamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, jog aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į faktines aplinkybes, kurios susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, kurie reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Atsakovės ketinimai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pasireiškė tuo, kad po Sutarties pasirašymo ji operatyviai, t. y. 2017 m. spalio 31 d., įvykdė Sutarties 3.2 p. numatytus darbus – nupirko ir į (duomenys neskelbtini) pristatė medžiagas, reikalingas sutartiniams darbams atlikti, o 2017 m. lapkričio 11 – 14 dienomis į objektą nuvyko ir atsakovės darbuotojai. Tuo tarpu ieškovė savo veiksmais (neveikimu) trukdė atsakovei vykdyti savo įsipareigojimus.
23.4. Teismas neįvertino bylos įrodymų viseto, kurie neginčijamai patvirtino, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 3.3 – 3.6 punktuose ir įstatyme nustatytų pareigų, t. y. tinkamai perduoti atsakovei darbų aikštelę, užtikrinti įrangos įkėlimą ir tinkamą rangovo elektrinių prietaisų pajungimą prie elektros tinklo, dėl to atsakovė negalėjo savalaikiai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės vykdyti Sutartį, pati jos nevykdydama, ir juo labiau – vienašališkai ją nutraukti.
23.5. Visuotinai žinoma ir norminiais aktais reglamentuota, kad visų įtampų kilnojamieji elektros imtuvai negali būti eksploatuojami be įžeminimo ar įnulinimo, dėl to papildomas reikalavimas įtraukti į Sutartį nulinį laidininką būtų perteklinis. Sutartyje numatyti darbai turėjo būti atliekami specifiniame objekte – laive, darbų atlikimui turėjo būti naudojami kilnojamieji elektros imtuvai – putų užpylimo mašina. Apie laivo elektrinės dalies ypatumus atsakovė neturėjo specialių žinių, todėl ieškovės pareiga buvo užtikrinti sklandų atsakovės įrangos darbą remiantis Sutarties 3.6 punkto reikalavimais, kurie yra aiškūs ir suprantami tinkamos kvalifikacijos asmenims.
23.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovui Norvegijoje N. S. taip pat buvo žinomos gamyklinės putų užpylimo mašinos techninio eksploatavimo instrukcijos ir veikimo principai, jis taip pat turėjo būti informuotas, kad įrangos pajungimui bus reikalinga trifazė srovė. Norint tinkamai įgyvendinti Sutarties 3.6 punkto reikalavimus, N. S. privalėjo šią informaciją perduoti budinčiam laivo mechanikui ar elektromechanikui, nes tik šie asmenys gali atlikti laive visus elektros įjungimus ir išjungimus. Pagal ieškovės pateiktą laivo įgulos sąrašą laivo mechanikas buvo T. V. V., kuris ir patikino atsakovės darbuotojus, kad galima pradėti darbą putų užpylimo mašina. Todėl nepagrįstos yra ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės darbuotojai patys pajungė savo įrangą prie laivo elektros tinklo, prieš tai neįsitikinę, ar laivo elektros įtampa yra tinkama jų atsivežtai įrangai ir nepaklausę apie tai nei laivo mechaniko, nei kitų laive buvusių asmenų.
23.7. Spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas neįvertino ginčo sutarties specifiškumo, t. y. kad buvo sudaryta specifinio objekto – laivo izoliavimo darbų sutartis, pagal kurią šalims teko priešpriešiniai įsipareigojimai. Iš bylos rašytinių įrodymų, šalių tarpusavio susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė operatyviai ėmėsi vykdyti Sutartį, t. y. derino reikalingų laivo apšiltinimui medžiagų kiekius ir sudėtį, kainą, medžiagų pirkimą ir pristatymą į darbų atlikimo vietą, darbuotojų komandiravimą, įrangos gabenimą į objektą. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktos į bylą medžiagų įgijimo sąskaitos faktūros, šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, todėl pripažinti Sutarties nutraukimą teisėtu nebuvo pagrindo.
23.8. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo pažeidusi visus 2017 m. liepos 24 d. rangos sutartimi Nr. 20170724/01, sudaryta su pagrindiniu užsakovu, dėl laivo remonto numatytus terminus. Per visa šį laiką pagrindinis užsakovas nebuvo pateikęs ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo, įspėjimų apie sutarties nutraukimą ar reikalavimų sumokėti baudas. Priešingai, bendrovė Barents Fish Trading OU atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą ir atsiskaityti su ieškove ne dėl sutartyje numatytų terminų pažeidimo, bet dėl nekokybiškai atliktų darbų.
23.9. Ieškovei neteisėtai nutraukus sutartį, atsakovė dėl to patyrė nuostolius, kuriuos reikalavo priteisti iš ieškovės, tačiau teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai, atsakovės reikalavimus atmetė. Apeliantės nuomone, Sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti atsakovės patirtas realiai patirtas sąnaudas, susijusias su Sutarties vykdymu iki jos nutraukimo. Atsakovės patirtas išlaidas sudarė 14 355 Eur išlaidos už putų poliuretano žaliavų įgijimą, transportavimą, ekspedijavimą bei 4 764,49 Eur dydžio nuostoliai, į kuriuos įskaičiuotas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis, išlaidų kompensavimas darbuotojams tarnybinės komandiruotės į Norvegiją metu, transporto nuoma, sugadintos įrangos defektavimas ir jos remontas, kt.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jurtė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Ieškovei nebuvo ir nėra žinoma, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, kuri dar yra reglamentuota ir teisės aktais, jog kilnojamieji elektros prietaisai negali būti eksploatuojami be įžeminimo ar įnulinimo. Šį apeliantės teiginį paneigia byloje nustatytas faktas, kad laivuose nėra naudojama nulinė fazė, tačiau kilnojamieji elektros prietaisai (pav. šaldytuvai, šildytuvai, ventiliatoriai, įvairūs siurbliai ir t.t.) laivuose įprastai yra naudojami. Be to, jei atsakovės nurodoma aplinkybė yra visuotinai žinoma ir reglamentuota teisės aktais, kyla klausimas, kodėl apeliantės darbuotojai, kurie turėjo keleto metų patirtį dirbant su mašina GUSMER H20/2GE PRO FP, prijungė ją prie elektros tinko, kuriame nebuvo nulinio laido.
24.2. Ieškovei nesuprantami apeliacinio skundo teiginiai apie jos atstovo laive N. S. tariamą atsakovės naudojamos įrangos techninės eksploatavimo instrukcijos žinojimą. Be to, atsakovė savo skunde nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad laivo mechanikas T. neva patikino atsakovės darbuotojus, jog galima pradėti darbą putų užpylimo mašina. Faktiškai bylos aplinkybės patvirtina, kad laivo mechanikas tik pajungė apelianto darbuotojų atsivežtą elektros kabelį prie laivo elektros įtampos ir pasakė, kad kabelis yra prijungtas. Todėl apeliantės argumentai dėl putų užpylimo įrangos gedimo, kuriais siekiama perkelti atsakomybę ieškovei, yra nepagrįsti ir nepakankami.
24.3. Ieškovė nutraukė Sutartį su atsakove ne todėl, kad sugedo jos į objektą atvežta putų užpylimo mašina ir ją reikėjo sutaisyti, bet dėl atsakovės, kaip Sutarties šalies, veiksmų, iš kurių ieškovei tapo akivaizdu, kad atsakovė neketina vykdyti Sutarties. Net gavusi ieškovės 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimą apie Sutarties nutraukimą ir reikalavimą grąžinti avansą, atsakovė į jį sureagavo tik 2017 m. gruodžio 15 d., savo atsakyme nurodydama, kad ieškovės siųstus raštus ji perdavė teisinių paslaugų įmonei, ir kad artimiausiu metu pateiks siūlymus dėl Sutarties nutraukimo sąlygų. Toks apeliantės elgesys akivaizdžiai rodė jos nenorą vykdyti sutartį ir patvirtina priešingą aplinkybę, t. y. kad ieškovės sprendimas nutraukti sutartį buvo teisingas ir teisėtas.
24.4. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad iki Sutarties nutraukimo jokio konflikto tarp šalių nebuvo, neskaitant keisto atsakovės sutarties sąlygų aiškinimo ir reikalavimų ieškovei. Atsakovė, gavusi beveik visą apmokėjimą už sutartus darbus, savo elgesiu rodė, jog ji yra nesuinteresuota atlikti sutartinius darbus, nors žinojo, kad ieškovė yra įsipareigojusi laivo savininkui, kuris reikalavo iš ieškovės kuo greičiau atlikti prisiimtus darbus. Teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, argumentuotai ir teisingai nusprendė, kad darbų atlikimo terminas buvo esminė rangos sutarties sąlyga.
24.5. Apeliantė skunde nurodo, kad jos nupirktos ir į laivą pristatytos izoliavimo medžiagos buvo kažkokios specialios receptūros ir negalėjo būti panaudotos kitur. Tačiau bylos nagrinėjimo metu jos darbuotojai paliudijo, kad apeliantei izoliavimo darbai laivuose buvo įprasta praktika ir atsakovė juos vykdydavo gana dažnai. Apeliantė taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji bandė prekes grąžinti jų pardavėjui ar panaudoti kituose objektuose. Apeliantės liudytojai patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 14 d. jie pristatė į laivą dvi statines izoliavimui skirtos medžiagos, nes tų medžiagų, kurios buvo atvežtos į laivą tiesiai iš gamintojo Lenkijoje, galėjo pritrūkti. Tai reiškia, kad specialios receptūros medžiagas ieškovė taip pat laikė pas save sandėlyje Alytuje ir jos nebuvo pirktos Sutarties vykdymui. Tuo pačiu tai patvirtina faktą, kad į laivą pristatytos medžiagos nebuvo jokios specialios receptūros ir jos galėjo būti naudojamos ir kituose objektuose. Faktiškai apeliantė patyrė nuostolius ne dėl to, kad jai nevykdant sutarties ieškovė sutartį nutraukė, o dėl to, kad apeliantė nepasirūpino į laivą pristatytų medžiagų susigrąžinimu, nors keletą kartų ji buvo raginama ieškovės ir laivo kapitono pasiimti medžiagas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Jurtė“ (kaip rangovas) ir pagrindinis užsakovas „Barents Fish Trading OÜ“ (kaip užsakovas) 2017 m. liepos 24 d. sudarė laivo remonto rangos sutartį Nr. 20170724/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo (duomenys neskelbtini) pati ar pasitelkdama subrangovus atlikti laivo savininkui RAB „Arktik Menedžement” nuosavybės teise priklausančio žvejybinio laivo M-0185 „NEREY“ triumo izoliavimo ir remonto darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 123 564 Eur atlygį.
27. Minėtos 2017 m. liepos 24 d. rangos sutarties vykdymui ieškovė pasitelkė subrangovą atsakovę UAB ,,Termosnaigė“ ir Ko, sudarydama su ja 2017 m. spalio 17 d. rangos sutartį dėl laivo triumo izoliavimo darbų, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti laivo izoliavimo darbus specialia įranga ir putų poliuretano medžiaga užpildyti tarp laivo išorinio borto ir vidinės laivo borto apdailos esančias ertmes, iš viso apie 90 m3, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 26 100 Eur. Konkreti darbų kaina turėjo būti paskaičiuota pagal faktiškai įrengtą izoliacijos kiekį, pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 1.2 ir 2.1 punktai).
28. Sutarties 3.1 punktas šalys numatė, kad darbai bus atlikti per 15 darbo dienų, darbų pradžią suderinus su ieškove. Numatoma darbų pradžia – 2017 m. lapkričio 1 d., arba ne anksčiau kaip 10 darbo dienų nuo avanso gavimo dienos.
29. Sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei (rangovei) 55 proc. numatytos darbų kainos (14 355 Eur) avansą per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo. Vykdydama minėta Sutarties reikalavimą, ieškovė 2017 m. spalio 17 d. bankiniu pavedimu pervedė į atsakovės sąskaitą 14 355 Eur dydžio avansą.
30. Likusią sumą, sutinkamai su Sutarties 4.2 punktu, užsakovė (ieškovė) įsipareigojo sumokėti priėmusi tinkamai atliktus darbus per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Šiam apmokėjimo atidėjimui ieškovė turėjo pateikti Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją.
31. Atsakovės įsigytos laivo remonto darbams reikalingos medžiagos (poliuretano putos) į laivą buvo pristatytos 2017 m. spalio 31 d.
32. Atsakovei nurodžius, kad ji rangos darbų nepradės, kol negaus Sutarties 4.2 punkte nurodytos garantijos, užtikrinančios likusios 45 procentų Sutarties kainos apmokėjimą, ieškovė sutiko sumokėti rangovei papildomai prie sumokėto avanso 9 745 Eur užstatą (2017 m. lapkričio 8 d. raštas S-29), pinigus pervedant į „Citadelė“ bankas esančią atsakovės sąskaitą, su sąlyga, kad atsakovė darbus pradės ne vėliau nei 2017 m. lapkričio 13 d. (pirmadienį). Ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. apmokėjo atsakovės atsiųstą papildomą išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. B201707, pervesdama į atsakovės sąskaitą 9 745,00 Eur.
33. Atsakovės darbuotojai atvyko į laivą 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val. vietos laiku, 2017m. lapkričio 16 d. į laivą buvo įkelta atsakovės poliuretano putų pūtimo įrangą, Sutartimi numatyti darbai nebuvo pradėti, kadangi sugedo atsakovės įranga. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko į Lietuvą nepradėję darbų.
34. Ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę prašydama informuoti, ar atsakovė galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus ir suderinti su ieškove darbų atlikimo terminus.
35. Atsakovė 2017 m. gruodžio 5 d. elektroniniu raštu pareikalavo iš ieškovės atlyginti rangovei nuostolius pagal pridėtą nuostolių skaičiavimo lentelę. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki lapkričio 24 d. patyrė 4 324,29 Eur dydžio išlaidas.
36. Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-40 informavo atsakovę, kad darbų atlikimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga ir neigė bet kokią jos atsakomybę dėl atsakovės patirtų išlaidų, nurodytų 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovės rašte–reikalavime. Be to, ieškovė paaiškino, kad jos atstovai nedalyvavo atsakovės įrangos prijungime prie laivo elektros tinklo ir pareikalavo iš atsakovės pradėti vykdyti Sutartimi numatytus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovė įspėjo atsakovę, kad jai nepradėjus vykdyti Sutartyje numatytų darbų iki 2017 m. gruodžio 11 d., ieškovė nutrauks Sutartį ir pareikalaus grąžinti avansą bei išsigabenti iš laivo atsakovei priklausančias putų poliuretano medžiagas.
37. Nesulaukusi atsakovės atsakymo dėl Sutartyje numatytų darbų vykdymo, 2017 m. gruodžio 11 d. 15.36 val. elektroniniu laišku ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama ją apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 straipsnio pagrindu.
38. 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovės direktorius A. L. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad ieškovės raštai yra „demagogijos šedevrai“, pažymėdamas, kad perdavė juos teisinių paslaugų įmonei.
39. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovė gavo atsakovės advokatės raštą, kuriame atsakovės atstovė pakartojo rangovės 2017 m. gruodžio 15 d. reikalavime atlyginti nuostolius nurodytas aplinkybes ir pasiūlė ieškovei nupirkti iš atsakovės į laivą atgabentas prekes (poliuretano putų medžiagas) už 14 355,00 Eur bei sumokėti papildomai atsakovei 4 764,49 Eur patirtų išlaidų atlyginimą.
40. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20d. sudarė su UAB „Polimaris“ laivo šiltinimo darbų rangos sutartį atsakovės neužbaigtiems darbams atlikti.
41. Ieškovei Sutartį nutraukus, atsakovė 2017 m. gruodžio 20 d. atsiuntė ieškovei pasiūlymą atlikti Sutartimi numatytus darbus 2018 m. sausio 4-12 dienomis.
42. Tos pačios dienos (2017-12-20) raštu Nr. S-46 ieškovė atsakė, kad Sutartis su atsakove, kaip nepatikima bendrove, buvo nutraukta ir pakartotinai pareikalavo iš atsakovės iki 2017 m. gruodžio 21 d. 12.00 val. grąžinti jai sumokėtą 24 100,00 Eur avansą.
43. Iškėlus civilinę bylą, atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovei dalį avanso – 4 980,51 Eur.
44. Ieškovė (užsakovė) 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, 2019 m. spalio 1 d. (DOK 37700 E) patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės (rangovės) 19 119,49 Eur avansą, 378,12 Eur palūkanas, 14 304,50 Eur dėl nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas.
45. Nesutikdama su ieškovės reikalavimais, atsakovė pateikė į bylą priešieškinį, kurį patikslinusi prašė pripažinti 2017 m. spalio 17 d. Sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš ieškovės 19 119,49 Eur nuostolių atlyginimą.
46. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 19 119,49 Eur negražinto avanso, 378,12 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines, likusią ieškinio reikalavimų dalį ir priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
47. Su teismo sprendimu nesutiko atsakovė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas buvo tenkintas, ir tenkinti atsakovės priešieškinį. Anot apeliantės, teismas netinkamai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą, ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
48. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalyje pateiktą sutarties sampratą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189straipsnio 1dalis).
49. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (2 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (3 dalis).
50. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas (nagrinėjamu atveju atsakovė) turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius (ieškovė) nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.
51. Vadovaujantis CK 6.219 straipsniu, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:
1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks.
Sutarties nutraukimas tokiomis aplinkybėmis yra kur kas racionalesnis problemos sprendimo būdas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, nes kreditorius, užuot laukęs akivaizdžiai numatomo prievolės neįvykdymo padarinių, gali tęsti savo planus, sudaręs sutartis su kitais kontrahentais, arba perplanuoti savo veiklą. Skolininkui tai naudinga tuo, kad sutartis nutraukiama ir nedidėja kreditoriaus patiriami nuostoliai, kuriuos jis gali vėliau prisiteisti iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
53. Be to, kasacinio teismo praktikoje, aiškinant vienašališką sutarties nutraukimą, pažymėta, kad vienašalis sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas favor contractus principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 36 punktas).97/2012).
54. Pagal aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė (rangovė) privalėjo pradėti darbus 2017 m. lapkričio 1 d. ir užbaigti juos iki 2017 m. lapkričio 22d., kadangi į objektą buvo atgabentos rangos darbams reikalingos medžiagos, ieškovė buvo įvykdžius Sutarties 4.1 punkte numatytą įsipareigojimą ir iki nurodytos datos (lapkričio 1d.) buvo sumokėjusi atsakovei 55 proc. (14 355 Eur) avansą nuo visos Sutarties kainos (26 100 Eur) (nutarties 27, 28, 29 punktai).
55. Bylos duomenys patvirtina, kad nustatytu terminu atsakovė darbų nepradėjo. Vėlavimą atlikti darbus atsakovė bandė pateisinti 2017 m. lapkričio 7 d. 10:57 val. savo elektroniniame laiške išdėstytomis aplinkybėmis, t. y. kad užsakovė (ieškovė) turi užtikrinti tinkamas izoliavimo darbų sąlygas ir tuo tikslu sumokėti rangovei likusią Sutarties kainos dalį arba suteikti garantiją remiantis Sutarties 4.2 punkto nuostatomis.
56. Sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad „už tinkamai atliktus ir priimtus Darbus užsakovas apmoka per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo. Šiam apmokėjimo atidėjimui užsakovas pateikia Sutarties šalių suderintą atsiskaitymo garantiją“. Remdamasi sistemine Sutarties 4.1 ir 4.2 punktų analize, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokėjimo atidėjimo užtikrinimo pareiga pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovei neatsirado anksčiau, nei buvo (turėjo būti) pasirašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nesant mokėjimo pareigos, mokėjimo atidėjimo užtikrinimas garantija, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, negalėjo būti taikomas.
57. Nepaisant atsakovės nepagrįsto vėlavimo pradėti darbus, ieškovė sutiko sumokėti ir 2017 m. lapkričio 10 d. sumokėjo į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą papildomą 9 745 dydžio užstatą savo įsipareigojimams užtikrinti, tačiau 2017 m. lapkričio 7 d. atsakovei adresuotame e. laiške Nr. S-28, be kita ko, nurodė, kad darbus pagal Sutartį būtina pradėti iki 2017 m. lapkričio 10 d. Atsakydama į minėtą laišką, atsakovė 2017 m. lapkričio 8 d. raštu dar kartą grįžo prie apmokėjimo klausimų ir garantijos, nurodydama, kad jeigu atsakovės pasiūlymas priimtinas, ieškovė turi duoti skubų atsakymą, o atsakovė galės pradėti darbus lapkričio 13 d. (pirmadienį) ryte. Kaip nustatyta byloje, atsakovės darbuotojai atvyko į laivą 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val. vietos laiku, 2017 m. lapkričio 16 d. į laivą buvo įkelta atsakovės poliuretano putų įrangą, Sutartimi numatyti darbai nebuvo pradėti, kadangi sugedo atsakovės įranga. Nepavykus sugedusios įrangos pataisyti (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojai 2017 m. lapkričio 23 d. su įranga išvyko į Lietuvą nepradėję darbų. Aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei ieškovės pageidaujamu laiku (iki lapkričio 10 d.), nei pačios atsakovės nurodytu laiku (lapkričio 13d.) atsakovės darbuotojai į objektą neatvyko ir darbai nebuvo pradėti.
58. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos įrodymų viseto, kurie patvirtina, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 3.3 – 3.6 punktuose ir įstatyme nustatytų pareigų, t. y. tinkamai perduoti atsakovei darbų aikštelę, užtikrinti įrangos įkėlimą ir tinkamą rangovo elektrinių prietaisų pajungimą prie elektros tinklo, dėl to atsakovė negalėjo savalaikiai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
59. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, teismas savo motyvus dėl Sutarties 3.6 punkto taikymo (pažeidimo) išsamiai nurodė sprendime (sprendimo 23 psl.). Tai, kad apeliantė šio punkto įgyvendinimą traktuoja kitaip, teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad teismas, remdamasis jo nurodytais įrodymais, padarė Sutarties aiškinimo klaidą. Priešingai, pagal Sutarties 3.6 punktą rangovo (atsakovės) elektrinės įrangos ir elektrinių prietaisų prijungimą prie elektros tinklo turėjo atlikti atlieka užsakovas, t. y. ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės įrangą prie elektros tinklo pajungė jos darbuotojai, dalyvaujant laivo savininko darbuotojams, tačiau nedalyvaujant ieškovei (jos atstovams). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl to ji būtų sustabdžiusi prievolės vykdymą ar kitaip informavusi ieškovę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl galimo atsakovės įrangos gedimo yra ieškovės kaltė. Antra, atsakovės argumentai, kad ieškovė neužtikrino tinkamo ir savalaikio atsakovės įrangos įkėlimo į laivą darbą (Sutarties 3.5 punkto pažeidimas), stokoja teisinio priežasties ryšio su atsakovės įsipareigojimų vykdymo negalimumu, kadangi pati atsakovė į objektą atvyko pavėlavusi, o dviejų dienų įrangos įkėlimo į laivą terminas nebuvo esminė atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei išvykus iš darbų objekto (nutarties 32 punktas), ieškovė bandė išsaugoti Sutartį, 2017m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-36 kreipėsi į atsakovę prašydama informuoti, ar ji galės atlikti Sutartimi prisiimtus darbus; 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-40 informavo atsakovę, kad darbų atlikimo terminas yra esminė Sutarties sąlyga ir pareikalavo iš atsakovės pradėti vykdyti Sutartimi numatytus darbus ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 8 d.; nesulaukusi iš atsakovės atsakymo dėl Sutarties tolimesnio vykdymo, ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, informuodama ją apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. gruodžio 12 d. CK 6.219 straipsnio pagrindu. Tik nutraukus Sutartį ir ieškovei 2017 m. gruodžio 20 d. sudarius naują sutartį su kitu rangovu (subrangovu) UAB „Polimaris“, atsakovė 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė ieškovei pasiūlymą atlikti Sutartimi numatytus darbus 2018 m. sausio 4-12 dienomis.
60. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi ieškovė, kaip užsakovė, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o atsakovės veiksmai (neveikimas) davė pagrindą ieškovei nesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje. Be to, atsižvelgiant 3.3 punktą, reglamentuojantį ieškovės įsipareigojimą užtikrinti ne žemesnę nei +10 C temperatūrą dabų zonoje, ir metų laiką bei geografinę darbų atlikimo vietą, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Sutarties terminas jai turėjo esminę reikšmę (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Atmetęs atsakovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo ir grąžinęs ieškovei jos sumokėtą avansą (jo dalį) kaip nepagrįstai atsakovės įgytas lėšas, teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.
61. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, numatytų CK 6.193 straipsnyje, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
63. Apeliacinės instancijos teismui nutarus atsakovės UAB „Termosnaigė“ ir Ko apeliacinį skundą atmesti, ieškovė UAB „Jurtė“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
64. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
65. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes maksimalus dydis už 2023 m. gruodžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 815 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurtė“ (juridinio asmens kodas 303243551) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosnaigė“ ir Ko (juridinio asmens kodas 150113254) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė