Civilinė byla Nr. e2-150-450/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01138-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.19.1; 3.3.1.19.4

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ pareiškimas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. atstatydinimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sopranai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Ž. B.. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

2.       Pareiškėja UAB „Argentina“ pateikė pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Ž. B. (toliau – ir nemokumo administratorius) atstatydinimo.

3.       Nurodė, kad Ž. B. dėl jo ryšių su vieninteliu BUAB „Sopranai“ didelę žalą padariusiu asmeniu – UAB „Linksmas“ – bus suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. nevykdys tinkamai jam pavestas pareigas BUAB „Sopranai“ ir visų kreditorių interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Argentina“ pareiškimą dėl BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo atmetė ir iš pareiškėjos UAB „Argentina“ nemokumo administratoriui ir trečiajam asmeniui UAB  „Linksmas“ priteisė po 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nenustatė nei vienos sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalyje, nemokumo administratoriaus atstatydinimui. Pažymėjo, kad pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė pareiškėja UAB „Argentina“, kurios finansinis reikalavimas nėra patvirtintas BUAB „Sopranai“ bankroto byloje. Nėra duomenų, kad pareiškėjos UAB „Argentina“ galimas reikalavimas vertine išraiška galėtų sudaryti daugiau kaip ½ dalį visų BUAB „Sopranai“ kreditorių reikalavimų sumos. Dėl to teismas nusprendė, kad pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė tokios teisės neturintis asmuo, todėl prašymo netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad neegzistuoja nei vienas JANĮ 37 straipsnyje nustatytas apibojimas, dėl ko Ž. B. negalėtų būti paskirtas ir negalėtų administruoti BUAB „Sopranai“ nemokumo procedūrų. Pasak teismo, nenustatyta, kad nemokumo administratorius turėtų kokį nors suinteresuotumą BUAB „Sopranai“ nemokumo bylos baigtimi. Patikrinęs viešai prieinamus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, teismas nustatė, kad nemokumo administratorius veiklą vykdo kaip fizinis asmuo, o UAB „Valeksa“ dirba du nemokumo administratoriai – S. P. ir D. D.. Taigi, Ž. B. nėra UAB „Valeksa“ darbuotojas. Todėl taip pat nėra pagrindo atstatydinti Ž. B. iš BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus pareigų.

7.       Teismas, atmetęs pareiškėjos UAB „Argentina“ pareiškimą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir iš pareiškėjos UAB „Argentina“ nemokumo administratoriui ir trečiajam asmeniui UAB „Linksmas“ priteisė po 484 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Pareiškėja UAB „Argentina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų ir grąžinti nutartimi išspręstus klausimus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir Ž. B. bei UAB „Linksmas“ ir prašymus atmesti; taikyti nutarties atgręžimą ir priteisti UAB „Argentina“ naudai iš UAB „Linksmas“ ir Ž. B. po 484 Eur; apie teisės pažeidimų požymius, nurodytus atskirojo skundo 17.9 punkte, atskirąja nutartimi informuoti prokuratūrą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:        

8.1.                      Teismas yra šališkas UAB „Linksmas“ naudos gavėjo nemokumo administratoriaus S. P. bei su juo susijusio UAB „Sopranai“ nemokumo administratoriumi paskirto Ž. B. naudai, o teismo šališkumo konstatavimas laikytinas ir teismo sudėties neteisėtumo konstatavimu, tai sudaro pagrindą panaikinti nutartį dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir grąžinti apeliantės prašymą nagrinėti kitos sudėties teismui.

8.2.                      Teismo šališkumą pagrindžia aplinkybės, nurodytos pareiškime dėl teisėjo nušalinimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė, su kuria apeliantė nesutinka, bei naujai paaiškėjusios aplinkybės – teisėjo padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su termino atsiliepimui į apeliantės pareiškimą nustatymu, posėdžio datos paskyrimu ir apeliantės pareiškimo išnagrinėjimo terminu, kitos administratoriaus kandidatūros atrankos nepaskelbimu, nurodymu, kad 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis neskundžiama.

8.3.                      Tiek neskundžiama nutarties dalis dėl administratoriaus (ne)atstatydinimo, tiek nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra naikintinos dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo dėl motyvų nebuvimo, nes teismas ignoravo visus apeliantės motyvus, jų nenagrinėjo, net nepaminėjo.

8.4.                      Ž. B. šioje byloje anksčiau pasirašė atsiliepimą, nei atstovavimo sutartį, dėl to jo advokato šioje byloje pateikta sąskaitą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra siekis imituoti patirtas išlaidas ir pasipelnyti. Be to, Ž. B. atstovas nebuvo įgaliotas jį atstovauti pagal byloje pateiktą 2022 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartį; ši sutartis yra sudaryta dėl kitos bylos.

8.5.                      UAB „Linksmas“, kurios finansinis reikalavimas nėra patvirtintas bankroto byloje ir kurios skola pilnai padengta antstoliui užbaigus vykdomąją bylą, negalėjo turėti jokio savarankiško intereso nagrinėjamu klausimu ar atstovauti Ž. B., todėl negali tikėtis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Juo labiau kad apeliantės pareiškimas buvo išsiųstas tik nemokumo administratoriui, o ne UAB „Linskmas“.

9.       Trečiasis asmuo UAB „Linksmas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

9.1.                      Apeliantės elgesys, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, vertintinas kaip sąmoningas apeliacijos ribojimo pažeidimas, dėl ko egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindai nevertinti atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nutarta netenkinti pareiškimo dėl BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo, įvertinant tik atskirojo skundo argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

9.2.                      Apeliantė atskirajame skunde atkartoja savo argumentus dėl teismo šališkumo, kurie jau buvo įvertinti neskundžiamoje 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2889-661/2022 ir atmesti kaip nepagrįsti. Kiti apeliantės argumentai dėl teisėjo šališkumo yra susiję su galimais procesiniais pažeidimais, kurie, apeliantės teigimu, yra palankūs tretiesiems asmenims UAB „Linksmas“, UAB „Infina“ ir BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriui, tačiau tokiems argumentams

9.3.                      Nutartis tiek dalyje dėl apeliantės prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, tiek ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tinkamai motyvuota.

9.4.                      Trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti atsiliepimą į apeliantės prašymą dėl paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo, o teismas pagrįstai tokį atsiliepimą priėmė, pridėjo prie bylos ir priteisė trečiajam asmeniui iš apeliantės 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens poreikį pateikti atsiliepimą į apeliantės pareiškimą sąlygojo siekis apginti savo teises ir teisėtus interesus, kurie pasireiškia tuo, kad įmonės, kuri yra trečiojo asmens skolininkė, bankroto procedūras administruotų nepriklausomas ir nešališkas nemokumo administratorius.

9.5.                      Įvertinus advokato Valdemaro Stančiko elgesį kitose bylose ir tai, kad jis, esant BUAB „Sopranai“ nemokumo būsenai ir priimtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos BUAB „Sopranai“ iškėlimo, pats BUAB „Sopranai“ vardu surašė ir neturėdamas teisės pasirašė 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, įskaitydamas tariamą UAB „Linksmas“ skolą dėl kurios šiuo metu vyksta teisminis ginčas, tokiu būdu imituodamas BUAB „Sopranai“ atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu, pastarasis buvo priverstas operatyviai reaguoti ir teikti atsiliepimą į nepagrįstą apeliantės prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

9.6.                      Trečiojo asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

10.       Atsakovės BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1.                      Vilniaus apygardos įsiteisėjusioje 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2889-661/2022 apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl teismo šališkumo jau buvo įvertinti ir atmesti. Jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti įvertintas aplinkybes, pareiškėja nepateikė.

10.2.                      Tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos nurodyto argumento, kurie yra paremti tik pareiškėjos nuomone ir nesusiję su nagrinėjamu klausimu, nereiškia, jog skundžiama nutartis yra be motyvų.

10.3.                      Nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, tai patvirtina, kad administratoriaus patirtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl privalo būti atlyginamos. Apeliantės argumentai dėl atstovavimo sutarties sudarymo ir atsiliepimo pateikimo momento neturi teisinės reikšmės, nes nemokumo administratorius su atstovu buvo iš anksto susitarę dėl teikiamų teisinių paslaugų pobūdžio, kurios faktiškai buvo suteiktos. Atstovavimo sutartyje buvo suklysta nurodant bylos numerį, tačiau tai nepaneigia paslaugų suteikimo šioje byloje ir patirtų išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir apeliacijos objekto

11.       Byloje nustatyta, kad apeliantė (pareiškėja) UAB „Argentina“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atstatydinti BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorių. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė tokios teisės neturintis asmuo bei, jog neegzistuoja nei vienas apibojimas, dėl ko Ž. B. negalėtų būti paskirtas ir administruoti BUAB „Sopranai“ nemokumo procedūrų, apeliantės pareiškimą atmetė ir priešingą teisinį suinteresuotumą turintiems UAB „Linksmas“ ir Ž. B. iš apeliantės priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėja UAB „Argentina“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį dėl absoliučių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų, negaliojimo pagrindų, o netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs JANĮ nuostatas, reglamentuojančias galimybę skųsti nutartis dėl nemokumo (bankroto) administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ir atstatydinimo, padarė išvadą, kad jose išdėstytas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo spręsti, jog įstatymų leidėjas, priimdamas JANĮ, siekė pakeisti iki jo priėmimo galiojusią tvarką ir leisti vykdyti apeliacine tvarka teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta atstatydinti administratorių, peržiūrą. Kasacinis teismas nurodė, kad JANĮ buvo siekiama paspartinti bankroto procedūras, tobulinant bankroto proceso terminų, nemokumo proceso dalyvių ginčų nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą, ir padaryti juridinio asmens nemokumo procesą veiksmingą. Teismas nurodė, kad būtent įstatymo leidėjo siekis užtikrinti, jog juridinio asmens nemokumo procesas būtų veiksmingas, lėmė tai, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorių. Priešingu atveju tokios galimybės įtvirtinimas įstatyme darytų esminę įtaką pačiam juridinio asmens nemokumo procesui, t. y. lemtų jo neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl bankroto administratoriaus padėties, nepagrįstai įtrauktų jį ir kitus procese dalyvaujančius asmenis į papildomą teisminį procesą, taigi, trikdytų nemokumo procesą, lemtų jo trukmę ir didesnes šio proceso išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, tiksliau tokios galimybės nebuvimo, taip pat apeliantės atskirajame skunde reiškiamus reikalavimus, sprendžia, kad šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pareiškėjos UAB „Argentina“ atskirajame skunde nurodytais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus neatstatydinimo, kaip ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl administratoriaus neatstatydinimo nevertins ir dėl jų nepasisakys.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo, kai yra atmestas apeliantės pareiškimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

Dėl absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimo

16.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte; šį nutarties negaliojimo pagrindą apeliantė sieja su teisėjo šališkumo, teikdama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas veikė išimtinai UAB „Linksmas“, UAB „Infina“ ir BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus naudai ir interesais bei su galimais procesiniais pažeidimais, nagrinėjant jos pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

17.       CPK 329

18.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šalis, žinodama apie teismo sudėtį, abejones dėl teismo šališkumo turėtų reikšti visų pirma tą bylą nagrinėjančiam teismui, o ne skųsdama sprendimą (nagrinėjamu atveju – nutartį) aukštesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-684/2022 34 punktas).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja UAB „Argentina“ 2022 m. gruodžio 13 d. jau reiškė pareiškimą dėl teisėjo, nagrinėjančio BUAB „Sopranai“ nemokumo (bankroto) bylą, nušalinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi apeliantės pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė, pažymėdama, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl teisėjo šališkumo paremtos tik subjektyvia jos pozicija, nesant realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

20.       Bylą išnagrinėjusio teismo galimo neobjektyvumo ir šališkumo nepatvirtina ir apeliantės atskirajame skunde akcentuojami galimi teismo procesiniai pažeidimai. Visų pirma, apeliantės nurodomi galimi procesiniai pažeidimai, kaip administratoriaus atrankos nepaskelbimas, jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje, pažymint, kad sprendžiant teisėjo nušalinimo klausimą, nėra tikrinamas proceso organizavimas ir jo pagrįstumas, nes tai susiję su teisėjo veiksmais, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias nemokumo administratoriaus atranką. Antra, apeliantės nurodomi argumentai neatitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

21.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šį nutarties negaliojimo pagrindą siedama su motyvų nutartyje nebuvimo bei su jos nurodytų aplinkybių nevertinimu.

22.       CPK 329

23.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią CPK nuostatą, nurodė, motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad apskųstos nutarties teismas nemotyvavo, juolab kad tai suponuotų pagrindą nutartį panaikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi išsprendė visus šalių reikalavimus, motyvavo kodėl tenkina (atmeta) vienus ar kitus byloje pareikštus reikalavimus, o vien tai, kad priimtas teismo procesinis sprendimas netenkina apeliantės (yra jai nepalankus), nesudaro pagrindo vertinti teismo nutartį kaip nemotyvuotą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju  nenustatyta absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, kas lemtų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimą.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmetęs apeliantės pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, iš pareiškėjos UAB „Argentina“ nemokumo administratoriui ir trečiajam asmeniui UAB „Linksmas“ priteisė po 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.       Apeliantė su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka ir teigia, kad Ž. B. atstovas nebuvo įgaliotas jį atstovauti šioje byloje, nes atstovavimo sutartis sudaryta dėl atstovavimo kitoje byloje; be to, atsiliepimas į jos pareiškimą surašytas anksčiau nei pasirašyta atstovavimo sutartis.

28.       Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29.       Teisinių paslaugų (tarp jų – ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo) teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 18 punktas; 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2017 17 punktas).

30.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, susijusius su nemokumo administratoriui nagrinėjamoje byloje teiktomis teisinėmis paslaugomis, pažymi, kad nėra pagrindo pritarti apeliantės pozicijai dėl suteiktų atstovavimo paslaugų galimo fiktyvumo. Tai, kad atsiliepimas į apeliantės pareiškimą nemokumo administratoriaus yra pasirašytas 12 min. anksčiau nei pati atstovavimo sutartis ar tai, jog atstovavimo sutartyje nurodytas neteisingas bylos numeris nelemia kitokios išvados, nes nemokumo administratoriui suteiktų paslaugų pobūdis ir apimtis yra pagrįsti prie atsiliepimo į pareiškimą pridėtais dokumentais – 2022 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartimi, 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija IMB Nr. 0256, 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 134. Į bylą pateikti dokumentai, kad už nurodytas teisines paslaugas nemokumo administratorius jo atstovui advokatui yra sumokėjęs 484 Eur jau minėtu 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 134. Taigi nemokumo administratorius yra pateikęs tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, faktą ir dydį. Įvertinus nemokumo administratoriaus patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi.

32.       Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, kad atmetęs apeliantės pareiškimą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog nemokumo administratorius turi teisę gauti iš pareiškėjos 484 Eur advokato teisinės pagalbos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Nesutikimą su trečiajam asmeniui UAB „Linksmas“ priteistomis išlaidomis apeliantė grindžia tuo, kad ji nagrinėjamoje byloje neturi savarankiško intereso, nes jos finansinis reikalavimas nėra patvirtintas šioje byloje.

34.       Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Vienos iš svarbiausių tokių asmenų, dalyvaujančių bankroto byloje, teisių, yra teikti atsiliepimus, paaiškinimus, bylai reikšmingus įrodymus, sutikti ar nesutikti su ieškinio (pareiškimo) reikalavimais.

35.       Iš BUAB „Sopranai“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Linksmas“ yra įtraukta į bankroto bylą kaip trečiasis asmuo, kur aktyviai dalyvavo tiek sprendžiant klausimus dėl BUAB „Sopranai” nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, tiek ir sprendžiant klausimą dėl byloje paskirto nemokumo administratoriaus (ne)nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens atsiliepime nurodomomis aplinkybėmis, kad poreikį pateikti atsiliepimą į apeliantės pareiškimą sąlygojo siekis apginti savo teises ir teisėtus interesus, kurie pasireiškia tuo, kad įmonės, kuri yra trečiojo asmens skolininkė, bankroto procedūras administruotų nepriklausomas ir nešališkas nemokumo administratorius. Aplinkybė, kad šiuo metu UAB „Linksmas“ finansinis reikalavimas nėra patvirtintas BUAB „Sopranai“ bankroto byloje, taip pat nelemia kitokio vertinimo, nes, visų pirma, vyksta teisminis ginčas dėl 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškimo dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kuriuo buvo įskaityta UAB „Linksmas“ skola, antra, apeliantė šioje byloje dalyvauja trečiojo asmens statusu. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Linksmas“ yra pateikęs tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, faktą ir dydį. Įvertinus UAB „Linksmas“ patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijos 2 punkte bei 8.16 punkte nurodyto maksimalaus priteistino dydžio įtvirtintus kriterijus, turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo UAB „Linksmas“ turi teisę gauti iš pareiškėjos 484 Eur advokato teisinės pagalbos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

37.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atmetus apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo nemokumo administratorius Ž. B. ir trečiasis asmuo UAB „Linksmas“; nemokumo administratorius priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo nespręstinas; tuo tarpu trečiais asmuo UAB „Linksmas“ pateikė įrodymus, kad patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nurodyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl trečiojo asmens naudai iš apeliantės priteistina 677,60 Eur suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“, juridinio asmens kodas 305119431, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“, juridinio asmens kodas 304295686, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė