Civilinė byla Nr. e2A-1316-1092/2025

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01772-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.6.2; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.38; 3.2.1.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2025 m. lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligerda“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligerda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“ dėl įskaitymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ligerda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti 2024 m. gegužės 29 d. UAB „Hertransus“ atliktą įskaitymą, kuriuo įskaityti UAB „Ligerda“ 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. mokėjimai 5 038,33 Eur sumai pagal delspinigių sąskaitą Serija 2024 Nr. 1 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Nekilnojamojo turto subnuomos sutartis Nr. 2018/04/19 (toliau – Sutartis). Pagal minėtą Sutartį atsakovė už mokestį perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis nekilnojamąjį turtą, ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir padengti visas turto eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, įskaitant žemės mokestį. Kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovės dėl klaidingo žemės mokesčio dydžio, tarp UAB „Ligerda“ ir UAB „Hertransus“ buvo sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtino Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi. Ieškovė ir atsakovė minėta taikos sutartimi susitarė, jog atsakovės apskaičiuotas žemės nuomos mokestis buvo klaidingas, todėl buvo susidariusi 9 347,95 Eur permoka ieškovės naudai. Taikos sutarties sudarymo metu (2024 m. liepos 9 d.) ieškovė ir atsakovė susitarė, jog ieškovė nuolaidų būdu sumažina permoką iki 4 673,98 Eur sumos, likusią permokos sumą (4 673,98 Eur) sudengia su ieškovės mokėtina atsakovės naudai 8 800,00 Eur bauda. Po sudengimo ieškovės mokėtina atsakovės naudai baudos suma – 4 126,02 Eur. Nepaisant to, kad ieškovė nebuvo skolinga jokių mokėtinų sumų atsakovės naudai, atsakovė pateikė delspinigių sąskaitą serija 2024 Nr. 1 (toliau – ir Delspinigių sąskaita Nr. 1) 5 038,33 Eur sumai už pavėluotus mokėjimus. Atsakovė apskaičiavo delspinigius, nors buvo faktinė permoka atsakovės naudai. Atsakovė pagal nepagrįstai apskaičiuotą delspinigių sąskaitą reikalavo iš ieškovės 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovė su tokiu delspinigių dydžiu nesutiko ir jį ginčijo. Teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, kurio metu sudengta ieškovės sumokėta suma su 5 038,33 Eur suma pagal Delspinigių sąskaitą Nr. 1, nebuvo. Priešingai, atsakovė buvo skolinga ieškovei, todėl įskaitymas, kuris atliktas sudengiant tariamai mokėtiną sumą pagal delspinigių sąskaitą, yra negaliojantis, naikintinas nuo jo atlikimo momento.

3.       Atsakovė UAB „Ligerda“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tarp šalių 2018 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo turto subnuomos sutartis Nr. 2018/04/19. Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį nuo 2024 m. gegužės 10 d. remiantis Sutarties 6.3.1 punktu bei paprašė sumokėti 4 mėnesių dydžio baudą. Sutartis nutraukta dėl ieškovės (nuomininkės) kaltės, nemokant nuomos mokesčio. Ieškovei nemokant nuomos mokesčio, 2024 m. kovo 25 d. buvo išrašyta delspinigių sąskaita serija 2024 Nr. 1 5 038,33 Eur. 2024 m. gegužės 29 d. pranešimu Nr. 2024/020 atsakovė pranešė ieškovei, kad 2024 m. balandžio 18 d. atliktas 2 917,17 Eur mokėjimas, 2024 m. balandžio 30 d. 2 000 Eur mokėjimas ir 2024 m. gegužės 21 d. 2 672,25 Eur mokėjimas buvo skirti padengti ieškovės mokėjimams atsakovei pagal 2024 m. kovo 25 d. delspinigių sąskaitą serija 2024 Nr. 1 5 038,33 Eur sumai, 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 2023/10/010 2 088,02 Eur sumai ir 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 2023/11/051 463,07 Eur sumai padengti. 2024 m. gegužės 30 d. atsakymu ieškovė nesutiko su 2024 m. balandžio 8 d. atsakovės pranešimu dėl sutarties nutraukimo, atsakovės pateiktomis sąskaitomis, susijusiomis su turto ir nuomos išlaidomis, atsakovės pranešimu dėl 5 038,33 Eur delspinigių bei 8 800 Eur baudos sumokėjimu. 2024 m. birželio 4 d. buvo išrašyta bei ieškovei pateikta 2024 m. birželio 4 d. delspinigių sąskaita serija 2024 Nr. 2 (toliau – ir Delspinigių sąskaita Nr. 2) 1 788,79 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2024 m. gegužės 30 d. rašte išreiškė savo nesutikimą, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti ilgiau nei už 180 dienų, atsakovė, išrašydama 2024 m. birželio 4 d. delspinigių sąskaitą, joje delspinigių sumą sumažino, nurodant, kad yra minusuojama 195,14 Eur suma delspinigių pagal 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 2023/07/021 (sumažinta už 42 dienas), taip pat kad minusuojami 61,70 Eur delspinigių pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AA Nr. 2023/08/023 (sumažinta už 11 dienų). Minėta delspinigių sąskaita serija 2024 Nr. 2 ieškovei buvo sumažinta delspinigių suma, kuri buvo paskaičiuota pagal delspinigių sąskaitą serija 2024 Nr. 1. 2024 m. liepos 9 d. taikos sutartimi šalys susitarė, kad 9 347,95 Eur suma dalinama tarp šalių lygiomis dalimis po 4 673,98 Eur ir kad šia sumažinta 4 673,98 Eur suma yra dengiama ieškovės atsakovei mokėtina 8 800 Eur bauda, po sudengimo ieškovės atsakovei mokėtina baudos suma yra 4 126,02 Eur, kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Teismo patvirtinta 2024 m. liepos 9 d. taikos sutartimi, šalys susitarė tik dėl delspinigių sąskaitos serija 2024 Nr. 2 anuliavimo, o dėl 2024 m. kovo 25 d. delspinigių sąskaitos serija 2024 Nr. 1, 2024 m. gegužės 29 d. pranešimo dėl atlikto įmokų paskirstymo 5 038,33 Eur sumai anuliavimo nėra nurodyta, kas reiškia, kad šalys spręsdamos tarp šalių kilusius nesutarimus, susitarė tik dėl vienos iš dviejų anuliavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Ligerda“ atsakovei UAB „Hertransus“ 1 715 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 19,93 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1.                      Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė UAB „Ligerda” žemės ir statinių nuomos mokestį mokėjo ne sutartyje nustatytais terminais. Atsakovės paskaičiavimais, buvo susidariusi 20 131,56 Eur nuomos mokesčio skola, todėl 2024 m. kovo 25 d. atsakovė išrašė delspinigių sąskaitą serija 2024 Nr. 1 5 038,33 Eur sumai. Atsakovė gautas įmokas pagal Sutartį 2024 m. gegužės 29 d. jas paskirstė atlikdama 5 038,33 Eur delspinigių apmokėjimą.

4.2.                      Kilus ginčui paaiškėjo, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo ieškovės mokėtiną žemės mokesčio sumą ir kitas eksploatacines išlaidas, todėl buvo susidariusi 9 347,95 Eur permoka atsakovės naudai. Šalys viena kitai turėjo priešpriešinių reikalavimų, tačiau delspinigius atsakovė buvo užskaičiusi 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. balandžio 30 d., 2024 m. gegužės 21 d. ieškovės mokėjimais.

4.3.                      Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-6959-570/2024 ieškovė su atsakove į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 12 d. prašydamos patvirtinti taikos sutartį dėl likusių mokėjimų pagal Sutartį. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai taikos sutartyje aptarė dėl ko jos susitaria. Laikyti, kad permoka galėjo būti sudengta su delspinigiais pagal sąskaitą Nr. 1 nėra jokio pagrindo. Ieškovė ginčijamo įskaitymo dėl ginčo delspinigių padengimo sudaryta taikos sutartimi neaptarė, o sudarius taikos sutartį, atsakovė ieškovei jokių sutartinių įsipareigojimų, už kurių tinkamą vykdymą buvo atsakinga, neturėjo.

4.4.                      Byloje nekilo ginčo, kad Subnuomos sutartimi šalys nesusitarė, kokia eilės tvarka bus paskirstomos (padengiamos) nuomininko sumokėtos sumos. Atsakovė, atlikdama mokėjimų užskaitymus, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų eiliškumo tvarka.

4.5.                      Sutarties šalys yra verslininkai (ne vartotojai) ir turi patirties sutarčių sudarymo srityje, be to, galėjo pasitelkti teisininkus ir atlikti Sutarties pakeitimus sumažinant palūkanų normą. Ieškovė nereiškė reikalavimo sumažinti delspinigių dydį, neįrodinėjo negautų pajamų ir nuostolių dydžio, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Dėl delspinigių priteisimo į teismą nebuvo kreiptasi, atsakovė turėjo teisę reikalauti visos delspinigių sumos. Be to, atsakovė sumažino delspinigius išrašydama delspinigių sąskaitą Nr. 2.

4.6.                      Ginčo delspinigių sąskaitos Nr. 2024/1 apmokėjimas paskirstant gautus ieškovės mokėjimus nebuvo priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tai buvo gautų įmokų paskirstymas, kuris atliktas nepažeidžiat įstatymo reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ligerda“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės yra klaidingos ir neatitinka tikrovės, neatitinka realios faktinės situacijos tarp ieškovės ir atsakovės. Esant netiksliam ieškinio reikalavimui, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Ieškinio reikalavimas buvo tikslus ir susijęs su atsakovės atliktų įskaitymų Delspinigių sąskaitai Nr. 1 padengti panaikinimu. 

5.2.                      Teismas bylą paskyrė nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, nors šalims neatstovavo profesionalūs teisininkai, todėl šiuo pagrindu byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5.3.                      Delspinigių dydis buvo neteisingas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė kėlė reikalavimą dėl įskaitymo panaikinimo, kurį grindė tuo, kad toks įskaitymas nebuvo galimas, nes Delspinigių sąskaita Nr. 1 apskaičiuota nepagrįstai, pažeidžiant nuoseklią teismų praktiką ir imperatyvias teisės normas dėl delspinigių dydžio.

5.4.                      Skundžiamame sprendime nurodoma, kad neva ieškovė sutartinių įsipareigojimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nevykdė, todėl atsakovės reikalavimas dėl netesybų buvo pagrįstas. Tačiau, ieškovė ne vieną kartą nurodė, kad sulaikė mokėjimus, nes buvo vengiama pateikti įrodymus, patvirtinančius žemės mokesčio dydį.

5.5.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekliai aiškinamasi dėl atsakovės pateiktų PVM sąskaitų  faktūrų, skirtų žemės mokesčiui apmokėti. Tai, kad nepagrįstai (klaidingai) apskaičiuotas mokėtinas žemės mokesčio dydis, buvo konstatuota šalių sudarytoje taikos sutartyje. Atsakovė be teisinio pagrindo buvo įgijusi 9 347,95 Eur sumą ir galėjo šią sumą sudengti su einamosiomis sąskaitomis už nuomą, atsakovė šią sumą naudojo savo reikmėms bei dar papildomai apskaičiavo delspinigius už tariamą ieškovės skolą už nuomą. Atsakovė elgdamasi nesąžiningai ieškovės atliktus mokėjimus įskaitė į Delspinigių sąskaitą Nr. 1.

5.6.                      Atsakovė niekada neskaičiavo jokių delspinigių ieškovės atžvilgiu, nereiškė pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Reikalavimą dėl delspinigių pareiškė, kai sužinojo apie ieškovės ketinimus išsikelti iš nuomojamų patalpų.

5.7.                      Teismo motyvai, kad atsakovė sumažino Delspinigių sąskaitos Nr. 1 sumą, išrašant Delspinigių sąskaitą Nr. 2, yra visiškai nepagrįsti.

5.8.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atliktų įmokų įskaitymo teisėtumą, privalėjo vertinti ar delspinigių apskaičiavimas nepažeidžia bendrųjų teisės normų. Teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį, jų apskaičiavimo terminus, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

5.9.                      Papildomu sprendimu išspręstas klausimas, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio sprendimo, todėl atskiras apeliacinis skundas nėra teikiamas.

6.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Hertransus“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde dėsto ginčo aplinkybes, kurios tarp šalių buvo iškilusios dar iki taikos sutarties sudarymo ir šalių buvo išspręstos šalims sudarant taikos sutartį, ją patvirtinus teisme. Ginčas tiek dėl 2024 m. kovo 25 d. delspinigių sąskaitos serija 2024 Nr. 1, tiek ir dėl atsakovės 2024 m. gegužės 29 d. atlikto įmokų paskirstymų ieškovės buvo keliamas dar iki šalių sudarytos taikos sutarties, tačiau šis ginčas buvo išspręstas sudarant taikos sutartį.

6.2.                      Ieškovė negali reikalauti, kad būtų pakeistos šalių taikos sutartimi nustatytos ginčo išsprendimo sąlygos ir ginčo išsprendimui papildomai būtų panaikintas atsakovės 2024 m. gegužės 29 d. pranešimas dėl atlikto įmokų paskirstymo. Visi ginčo klausimai tiek dėl Subnuomos sutarties nutraukimo, tiek dėl žemės nuomos mokesčio, tiek dėl netesybų, tiek dėl atliktų įmokų paskirstymo delspinigiams padengti šalių buvo išspręsti sudarius taikos sutartį, todėl įrodinėti bei ginčyti, kas šalių yra išspręsta, negalima.

6.3.                      Taikos sutartyje šalių įvardinta ginčo suma, kaip permoka, buvo tik pagal konkrečias taikos sutartyje įvardintas sąskaitas už žemę. Delspinigiai ieškovei buvo paskaičiuoti pagal sąskaitas išrašomas kiekvieną mėnesį už patalpų ir pastatų nuomą, kurios nebuvo apmokamos. Ieškovei iškėlus klausimą dėl paskaičiuotų delspinigių, šalys, siekdamos išspręsti ginčą sutarė, kad yra anuliuojama viena iš dviejų išrašytų delspinigių sąskaitų, taip sumažinant ieškovei paskaičiuotą delspinigių sumą ir galutinai išsprendžiant kilusį nesutarimą tarp šalių.

6.4.                      Tai, kad šalys taikos sutartimi sutarė, kad 2024 m. birželio 4 d. delspinigių sąskaita serija 2024 Nr. 2 yra anuliuojama (tokiu būdu sumažinant bendrą ieškovei paskaičiuotų delspinigių sumą) nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos. Faktas, jog išrašant 2024 m. birželio 4 d. delspinigių sąskaitą serija 2024 Nr. 2, ieškovei buvo sumažinti delspinigiai, ieškovės nėra ginčijamas.

6.5.                      Delspinigiai pagal 2024 m. kovo 25 d. delspinigių sąskaitą serija 2024 Nr. 1 jau buvo sumokėti, tai ieškovui buvo žinoma, kadangi ji apie tai buvo informuotas 2025 m. gegužės 29 d. pranešimu, todėl ieškovės argumentai, kad teismas netaikė ieškinio senaties delspinigiams ar netaikė netesybų mažinimo instituto, nepagrįsti.

6.6.                      Teismas sprendime pasisakė dėl įmokų paskirstymo eiliškumo, įvertino su tuo susijusias aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad įmokų paskirstymas atliktas nepažeidžiat įstatymo reikalavimų.

6.7.                      Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė aplinkybės, kad delspinigiai paskaičiuoti ilgiau nei 180 dienų, tačiau nepaisant to ieškovė šioje byloje neprašė taikyti ieškinio senaties.

6.8.                      Šalims sudarius taikos sutartį, buvo sutarta, kad yra panaikinama 2024 m. birželio 4 d. delspinigių sąskaita serija 2024 Nr. 2, kurios suma 1 788,79 Eur. Tokiu būdu šalys taikos sutartimi susitarė ir išsprendė kilusius nesutarimus dėl netesybų mažinimo, dėl ko juos mažinti dar kartą yra nepagrįsta. Tuo labiau, kad ieškovė neginčijo išrašytos 2024 m. kovo 25 d. delspinigių sąskaitos serija 2024 Nr. 1 ir neprašė jos panaikinti. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

6.9.                      Tai, kad atsakovė bylos pasirengimo stadijoje nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, nebuvo kliūtis teismui, remiantis CPK 225 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl šiuo atveju jokio procesinio teismo pažeidimo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl įskaitymo panaikinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodydama, kad teismo nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, teismas privalėjo vertinti, ar delspinigių apskaičiavimas nepažeidžia bendrųjų teisės normų, kadangi atliktas atsakovės įskaitymas nebuvo galimas, nes Delspinigių sąskaita Nr. 1 apskaičiuota nepagrįstai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas dėl delspinigių dydžio. Ieškovė nepagrįstais laiko teismo motyvus, kad atsakovė, išrašydama Delspinigių sąskaitą Nr. 2, sumažino Delspinigių sąskaitos Nr. 1 sumą. Ieškovės nuomone, byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo, kadangi teismas šioje byloje paskyrė nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, nors šalims neatstovavo profesionalūs teisininkai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

11.       CK 6.196 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

12.       Sutarties turinys, t. y. kokios yra šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, svarbu įvertinti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus, kitas aplinkybes.

13.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

14.       Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Objektyvus sutarties aiškinimo metodas apima sisteminę–lingvistinę sutarties nuostatų analizę, t. y. jos aiškintinos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 53, 59 punktai).

15.       Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi buvo patvirtina ieškovės UAB „Ligerda“ ir atsakovės UAB „Hertransus“ sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis). Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad nebuvo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, kurio metu sudengta ieškovės sumokėta suma su 5 038,33 Eur suma pagal Delspinigių sąskaitą Nr. 1. Ieškovė mano, kad Taikos sutartimi šalių ginčas dėl Delspinigių sąskaitos Nr. 1 nebuvo išspręstas. Savo ruožtu atsakovė laikosi pozicijos, kad Taikos sutartimi šalys išsprendė visus nesutarimus, susijusius su sutarties nutraukimu ir žemės nuomos mokesčio dydžiu, šalys iki Taikos sutarties sudarymo nesutarė ir dėl Delspinigių sąskaitos Nr. 1, tačiau Taikos sutartimi susitarė tik dėl Delspinigių sąskaitos Nr. 2 anuliavimo, tokiu būdu šalių ginčą išspęsdamos taip, kad Delspinigių sąskaita Nr. 1 Taikos sutartimi buvo palikta galioti. Vadinasi, byloje susiklostė situacija, kad šalys sudarytos Taikos sutarties sąlygas vertina skirtingai, todėl nėra galimybės aiškinti sudarytą Taikos sutartį taikant tikrųjų sutarties šalių ketinimų principą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytos Taikos sutarties esmę vertina pagal kitus (objektyvius) sutarčių aiškinimo principus – loginį, sisteminį, lingvistinį.

16.       Ieškovė UAB „Ligerda“ ir atsakovė UAB „Hertransus“ 2018 m. balandžio 19 d. sudarė Nekilnojamojo turto subnuomos sutartį, kuria UAB „Hertransus“ už užmokestį perdavė UAB „Ligerda“ laikinai valdyti ir naudoti minėtoje sutartyje aptartą nekilnojamąjį turtą, ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Atsakovė 2024 m. kovo 25 d. išrašė ieškovei Delspinigių sąskaitą Nr. 1, kurios suma – 5 038,33 Eur. Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. pranešimu dėl nekilnojamojo turto subnuomos sutarties nutraukimo pranešė ieškovei, kad nuo 2024 m. gegužės 10 d. dėl esminių nekilnojamojo turto subnuomos sutarties 6.3.1 punkto pažeidimų nutraukia sutartį. Atsakovė 2024 m. gegužės 29 d. pranešimu taip pat pranešė ieškovei, kad 2024 m. balandžio 18 d. atliktas mokėjimas 2 917,17 Eur sumai, 2024 m. balandžio 30 d. atliktas mokėjimas 2 000 Eur sumai ir 2024 m. gegužės 21 d. atliktas mokėjimas 2 672,25 Eur sumai buvo skirti padengti ieškovės mokėjimams atsakovei pagal Delspinigių sąskaitą Nr. 1 5038,33 Eur sumai, 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 2023/10/010 2 088,02 Eur sumai ir 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AA Nr. 2023/11/051 463,07 Eur sumai.

17.       Ieškovė 2024 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovei atsakymą, kuriame išdėstė nesutikimo su ieškovės 2024 m. balandžio 8 d. pranešimu dėl nekilnojamojo turto subnuomos sutarties nutraukimo argumentus. Ieškovė minėtu atsakymu nesutiko su subnuomos sutarties nutraukimu, paskaičiuotu žemės nuomos mokesčio dydžiu, taip pat su 5 038,88 Eur delspinigių bei baudos dydžiais, tačiau nurodė neprieštaraujanti taikaus ginčo išsprendimo būdui. Atsakovė 2024 m. birželio 3 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame išdėstė argumentus, susijusius su subnuomos sutarties nutraukimu, žemės nuomos mokesčio permoka, delspinigių ir baudos dydžių pagrįstumu. Atsakovė taip pat sutiko su ieškove kilusius ginčus siekti spręsti taikiu būdu. Taigi, matyti, kad atsakovei pranešus ieškovei apie sutarties nutraukimą, tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas ir dėl Delspinigių sąskaitos Nr. 1 pagrįstumo. Atsakovė 2024 m. birželio 4 d. išrašė ieškovei Delspinigių sąskaitą Nr. 2, kurios suma 1 788,79 Eur.

18.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Ligerda“ ir atsakovės UAB „Hertransus“ sudarytą taikos sutartį. Šalių teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties preambulėje buvo aptartos teisinės ir faktinės šios sutarties sudarymo priežastys. Šalys nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl Subnuomos sutarties nutraukimo, baudos taikymo, taip pat mokėtinų sumų dydžio ir atliktų įskaitymų, todėl tarpusavio nuolaidų būdu jos išsprendė ginčą siekdamos išvengti teisminių ginčų ateityje. 

19.       Kaip matyti iš sudarytos ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, šalys sutarė, kad atsakovė UAB „Hertransus“ įsipareigoja anuliuoti Delspinigių sąskaitą Nr. 2 (1 788,79 Eur sumai). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad, objektyviai vertinant, Taikos sutartimi šalys sprendė ir šalių ginčą dėl delspinigių. Taikos sutartyje nėra jokių užuominų, kad Delspinigių sąskaita N. 1 (5 038,33 Eur sumai) yra naikinama ar kitaip keičiama. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad šalys iki Taikos sutarties sudarymo ginčijosi ir dėl Delspinigių sąskaitos Nr. 1, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarus panaikinti tik Delspinigių sąskaitą Nr. 2, objektyviai vertinant, faktiškai buvo sutarta Delspinigių sąskaitą Nr. 1 palikti galioti. Priešingas aiškinimas prieštarautų taikos sutarties paskirčiai, būtų neprotingas ir nelogiškas, nes taikos sutartimi šalys išsprendžia iki jos sudarymo kilusius ginčus, todėl nusprendus, kad dėl ginčytos Delspinigių sąskaitos Nr. 1 šalys Taiko sutartimi nieko objektyviai nesusitarė, išeitų, kad šalys vienos iš pagrindinių ginčo dalių taip ir neišsprendė, nors apie tai Taikos sutartyje konkrečiai net neužsiminė.

20.       Vien tai, kad Taikos sutarties 8 punkte, nurodyta, kad „ši Taikos sutartis yra sudaroma tik siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl Subnuomos sutarties nutraukimo ir žemės nuomos mokesčio dydžio, visais kitais, šioje Taikos sutartyje neaptartais atvejais, tarp šalių lieka pilnai galioti Subnuomos sutartyje numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė iki jų tinkamo įvykdymo“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtos teismo išvados nepaneigia ir nereiškia, kad Taikos sutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su ginču dėl delspinigių. Šalių veiksmai iki Taikos sutarties sudarymo ir Taikos sutarties sąlygos patvirtina, kad šalys delspinigių klausimą vertino kaip vieną iš klausimų, neatsiejamai susijusių su Subnuomos sutarties nutraukimu, taigi, patenkantį į Taikos sutarties objektą. 

21.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygas, šalys ja faktiškai išsprendė ginčus, susijusius su sudarytos Subnuomos sutarties nutraukimu, taip pat ir ginčą dėl delspinigių. Šalys faktiškai susitarė, kad Taikos sutartimi panaikinama tik Delspinigių sąskaita Nr. 2, tokiu būdu paliekant Delspinigių sąskaitą Nr. 1 galioti. Vadinasi, ieškovė, ginčydama Delspinigių sąskaitą Nr. 1, iš esmės ginčija teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (CK 6.985 straipsnis). Res judicata principas apima ir bylą nagrinėjančio teismo pareigą kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024, 18 punktas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia negali būti panaikinta kitaip, kaip taikant proceso atnaujinimo institutą, ir tik tuo atveju, kai nustatomi proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2009).

22.       Dėl anksčiau paminėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo patvirtinta Taikos sutartimi šalys faktiškai susitarė, kad Delspinigių sąskaita Nr. 1 lieka galioti, konstatuoja, kad šiame (atskirame) procese nėra galimybės peržiūrėti nei to, ar minėta delspinigių sąskaita buvo išrašyta pagrįstai (ar turėjo būti įvertintos žemės nuomos mokesčio permokos), nei joje apskaičiuotų delspinigių dydžio, nei termino, už kurį taikyti delspinigiai. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neturėjo teisės, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, 2024 m. gegužės 29 d. pranešimu dalį iš ieškovės gautų lėšų skirti būtent Delspinigių sąskaitai Nr. 1 apmokėti. Kitokių susitarimų šalys Taikos sutartimi nesudarė. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės ieškinys joje išdėstytu pagrindu negali būti tenkinamas.

23.       Teisėjų kolegija pastebi, kad iš 2024 m. gegužės 29 d. pranešimo turinio jai nekyla abejonių, kad šiuo atveju buvo atliktas gautų įmokų paskirstymas, o ne priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas CK 6.130 straipsnio prasme. Žodis „įskaityti“ 2024 m. gegužės 29 d. atsakovės pranešime pakankamai aiškiai pavartotas ne priešpriešinių reikalavimų įskaitymo kontekste ir prasme, bet siekiant nurodyti, kokiam įsiskolinimui padengti (apmokėti) yra skiriamos gautos įmokos. Žodis „įskaityti“ lietuvių kalboje, be kita ko, reiškia „skaičiuojant priskirti, įtraukti“ (Lietuvių kalbos žodynas < http://www.lkz.lt/?zodis=skaityti&id=24076010009>). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Taikos sutartyje šalys aiškiai susitarė dalį žemės nuomos mokesčio permokos (4 673,98 Eur) skirti ne ieškovės įsiskolinimui, dėl kurio buvo išrašyta Delspinigių sąskaita Nr. 1 visiškai ar iš dalies padengti ar anuliuoti ir delspinigiams tuo pagrindu perskaičiuoti, bet ieškovės mokėtinai 8 800 Eur baudai už sutarties nutraukimą iš dalies padengti.

24.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu pažeidė proceso teisines normas, kadangi šalims neatstovavo profesionalūs teisininkai.

25.       CPK numato, kad pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui formos yra dvi – rašytinė arba žodinė. Kuri forma bus pasirinkta konkrečioje byloje, sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 225 straipsnio 7 punktas), atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių: šalių gebėjimą formuluoti reikalavimus ir atsikirtimus į juos, į tai ar jos yra atstovaujamos ir kt. Teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 7 punktas).

26.       Pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu reglamentuoja CPK 227 straipsnio nuostatos, kurios numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (CPK 227 straipsnio 1 dalis). CPK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Taigi, įstatymas nustato, kad tuo atveju, kai abi bylos šalis atstovauja advokatai, pasirengimas bylai paprastai turėtų vykti paruošiamuoju dokumentų būdu, tačiau tuo atveju jei šalys nėra atstovaujamos advokatų, teismui paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui formos parinkimo. CPK 228 straipsnio 1 dalyje nenustatyta teismo pareiga paskirti parengiamąjį teismo posėdį, o ne rengtis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, kai viena iš šalių nėra atstovaujama advokato.

27.       Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2024 m. rugsėjo 23 d., o atsakovė UAB „Hertransus“ atsiliepimą į ieškinį pateikė 2024 m. spalio 15 d. Teisėja 2024 m. spalio 16 d. rezoliucija atsakovės atsiliepimą priėmė bei paskyrė bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu – nustatydama ieškovei terminą dublikui pateikti. Ieškovė 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė tripliką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį bylos pasirengimo būdą, atsižvelgė į ieškovės galimybes pareikšti reikalavimus, suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Tokiu būdu ieškovei nebuvo užkirstas kelias į jos reikalavimų tinkamą išnagrinėjimą ar jų tikslinimą. Tai, kad 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdis atidėtas suteikiant atsakovei teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nereiškia, kad buvo pažeistos proceso teisės normos. Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad teismo nustatytas pasirengimo bylai būdas (parengiamųjų dokumentų būdu) buvo netinkamas, nenurodė, kokios jos teisės, teismui pasirinkus tokią pasirengimo nagrinėti bylą formą, buvo pažeistos ar apribotos. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus šiuo aspektu vertina kaip deklaratyvius ir niekaip nepagrindžiančius priimto teismo sprendimo nepagrįstumo. Juolab kad iš bylos medžiagos (pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas) matyti, kad ieškovės ieškinį ir dubliką rengė, teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme jai atstovavo advokato padėjėjas L. M..

28.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025, 21 punktas).

29.       Apibendrindama nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31.       Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 028,50 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija RAV Nr.2025/07/15/513 ir 2025 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovės patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Pažymėtina, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligerda“ 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“.