Civilinė byla Nr. e2-556-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02687-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „TILTS“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „TILTS“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 434 046 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovė „TILTS“, Lietuvoje įsteigusi filialą „MO-24“, kurio direktoriaus pareigoms eiti 2016 m. balandžio 6 d. buvo paskirtas atsakovas. Atsakovas ieškovės ir (arba) ieškovės filialo vardu turėjo teisę sudaryti ne didesnės nei 50 000 Eur dydžio sumos sandorius bei sudaryti bet kokius sandorius, kuriuose bendra pagal sutartį numatytų baudos sankcijų vertė neviršija 50 000 Eur bei be raštiško ieškovės ar jos įgalioto asmens sutikimo sudaryti sandorius, kurių vertė viršija           50 000 LTL (14 481 Eur), bei bet kokius sandorius, kuriuose bendra pagal sutartį numatytų baudos sankcijų vertė viršija 50 000 LTL (14 481 Eur). Nepaisant to, atsakovas, užimdamas ieškovės filialo direktoriaus pareigas, be ieškovės ar jos įgalioto asmens sutikimo sudarė tokius sandorius, apie juos iš anksto neinformuodamas ieškovės. Dėl tokių sandorių sudarymo atsakovui pažeidžiant fiduciarines pareigas, nesilaikant nustatytų veiklos apribojimų, netinkamo kasdienės veiklos organizavimo ir neteisėto veikimo bendrovė patyrė 434 046 Eur nuostolių.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai 434 046 Eur sumai, areštuotą turtą uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Šio turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, neviršijant 434 046 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
4. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė, kad būsimas ir galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas ar bus vengiama jį vykdyti, kadangi atsakovui nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Be to, atsakovas de facto ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui V. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai neviršijant 434 046 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ir / ar esant nepakankamai kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto 434 046 Eur sumai areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, neviršijant 434 046 Eur sumos.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės išdėstytus motyvus ir pateiktus rašytinius įrodymus vertino, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
7. Teismas sprendė, jog prašoma priteisti 434 046 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, nes teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo      2018 m. sausio 2 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nesiaiškinęs, kokia yra atsakovo finansinė padėtis, kokių įsipareigojimų jis jau turi ir ar nebus neteisėtai suvaržytos atsakovo teisės. Teismas visiškai nesiaiškino ieškovės reikalavimų pagrįstumo, todėl pritaikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, remdamasis tik prielaidomis.
2. Vien ieškinio pateikimas teismui su turtiniu reikalavimu negali būti pagrindu apriboti kito asmens disponavimą jam teisėtai priklausančiu turtu. Teismas laikinąsias apsaugos priemones turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.
3. Atsakovas su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra bedarbis, negaunantis jokių pajamų, jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gauna tik socialines išmokas, kurias panaudoja būtiniausioms reikmėms ir išimtinai vaiko poreikiams, su sutuoktine turi ilgalaikę paskolą. Atsakovo finansinė padėtis šiai dienai yra labai sunki ir todėl sunkinti ją dar labiau nėra jokio pagrindo.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 434 046 Eur reikalavimo suma laikytina didele, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį.
9. Ieškovė SIA „TILTS“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo                   V. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti prezumpciją dėl didelės reikalavimo sumos tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, t. y. atsakovui, o ne ieškovei.
2. Atsakovas atskirajame skunde ne tik neneigia prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos, bet ir nurodo faktines aplinkybes bei prideda įrodymus, kurie, priešingai, suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, o pareikšto reikalavimo suma yra didelė atsakovui, kas padidina ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
3. Atsakovas ne kartą elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, pažeisdamas nustatytus imperatyvius įpareigojimus ir veiklos apribojimus, netinkamai vadovaudamas ieškovės filialo veiklai, nevykdydamas ir pažeisdamas fiduciarines pareigas. Todėl įvertinus atsakovo nesąžiningumą kartu su nurodoma sunkia jo turtine padėtimi, darytina išvada, kad panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas neabejotinai sieks perleisti, įkeisti arba kitaip apsunkinti teismo areštuotą turtą, norėdamas apsunkinti arba padaryti nebeįmanomu ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis, kuria pritaikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. balandžio 3 d. Kredito sutartį, 2018 m. sausio 10 d. Darbo biržos pažymą ieškantiems darbo, 2018 m. sausio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie mokamą vaiko priežiūros išmoką, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išrašą bei gimimo liudijimą, kuriais grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, sprendžia, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
16. Nagrinėjamu atveju, vertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto sunkios finansinės būklės, nesant duomenų apie jo turtinę padėtį sprendė, jog ieškovės reiškiamo reikalavimo suma apeliantui yra didelė. Šiuo aspektu vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismo vertintinas reikalavimo sumos dydis ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į apelianto finansines galimybes, turtinę padėtį, t. y. ar apelianto turtinė padėtis yra tokia (gera), kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, apeliantui pareikšto reikalavimo suma – 434 046 Eur, vertintina jo turtinės padėties kontekste.
17. Apeliantas, įrodinėdamas skunde dėstomus argumentus pateikė 2017 m. balandžio 3 d. Kredito sutartį, 2018 m. sausio 10 d. Darbo biržos pažymą ieškantiems darbo, 2018 m. sausio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie mokamą vaiko priežiūros išmoką, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išrašą bei gimimo liudijimą, iš kurių matyti, kad apeliantas su sutuoktine turi 100 000 GBP dydžio paskolą, kurią turi grąžinti iki 2042 m. balandžio 3 d. pagal Kredito sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką. Taip pat, jog apeliantas nuo 2018 m. sausio 3 d. yra įregistruotas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, su sutuoktine apeliantas augina du mažamečius vaikus, todėl apelianto sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jai mokama vaiko priežiūros išmoka. Tačiau byloje nėra duomenų apie apeliantui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas ir turtines teises. Tokių duomenų apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliantas pats nurodo, jog jo finansinė padėtis šiai dienai yra labai sunki, todėl sunkinti ją dar labiau nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas apskritai nėra užtikrinamas ir negalima spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apelianto skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jam pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, todėl turėtų būti panaikinti. Teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas bei grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) apelianto nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).
19. Dėl anksčiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis, kuria apelianto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                        Alvydas Poškus