Administracinė byla Nr. A-438-290/2009
Procesinio sprendimo kategorija 10.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei L.M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fudo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Fudo“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-24 sprendimo Nr. S-20(7-267/2007) dalį dėl nurodymo bendrovei sumokėti 256875 Lt PVM, 26499 Lt PVM delspinigius, 25688 Lt PVM baudą.
Pareiškėja UAB „Fudo“ skunde paaiškino, kad 2006-07-25 – 2006-08-19 laikotarpiu AB „Kauno šaldytuvai“ (kurios teisių perėmėja po įvykdytos reorganizacijos prijungimo būdu yra UAB „Fudo“) importavo į Lietuvą šviežias mėlynes, kurias deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, įforminant bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius. Kauno teritorinė muitinė nepripažino prekių deklaruotos sandorio vertės ir nustatė ją vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas) 31 straipsnio 1 dalimi. 2006 m. AB „Kauno šaldytuvai“, kurios visas teises ir pareigas perėmė bendrovė, pagal bendro administracinio dokumento rinkinius importavo iš Baltarusijos Respublikos 1575652 kilogramus šviežių mėlynių. Mėlynių gamintojas – Baltarusijos įmonė ODO „ABC“, pardavėjas – JAV įmonė „Ironwood Developments LLC“. Muitinės departamentas nesutiko su sandorio verte ir nurodė, kad mėlynės importuotos nepagrįstai sumažintomis kainomis. Kauno teritorinė muitinė perskaičiavo mėlynių muitinę vertę pagal Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje esančius duomenis, tačiau, pareiškėjos teigimu, šioje duomenų bazėje sukaupti duomenys nėra tikslūs ir negali būti taikomi skaičiuojant mėlynių muitinę vertę, kadangi joje yra kaupiami duomenys ir apie kultūrines mėlynes, kurios pagal savo savybes yra kitas produktas ir daugiau skirtas šviežiai rinkai, negu tas, kurį importavo bendrovė ir jų kaina yra skirtinga. Be to, anot pareiškėjos, JAV įmonė nėra Lietuvos ūkio subjektas, todėl jos patirti trumpalaikiai nuostoliai neturi jokios įtakos Lietuvos Respublikai, todėl faktas, kad kai kuriais atvejais prekės buvo parduotos pigiau, negu jos buvo įsigytos, nėra pagrindas abejoti sandorio vertės teisingumu. Perskaičiuodama pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), Mokestinių ginčų komisija rėmėsi tik vieninteliu argumentu, kad bendrovės pateiktuose apmokėjimo dokumentuose nėra konkrečiai išskirta už kurias konkrečiai uogas mokama, tačiau bendrovė pakankamai detaliai atskleidžia visas esmines sandorio aplinkybes (prekių kainą, pristatymo sąlygas ir kt.), todėl turi būti taikomas prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas. Kadangi nepagrįstai nustatyta pagrindinė prievolė, taip pat negrįstos ir papildomos prievolės, t.y. sumokėti PVM delspinigius ir PVM baudą. Pareiškėja pabrėžė, kad ji veikė pagal įprastą komercinę praktiką, sąžiningai, neturėjo jokios tyčios ar ekonominio suinteresuotumo nemokėti mokesčių. Bendrovė (UAB „Fudo“), atsižvelgdama į tai, kad sandoris buvo ekonomiškai naudingas, importavo mėlynes už tuo metu rinkoje egzistavusią jų kainą, todėl bendrovės veiksmuose nėra kaltės ir bendrovė nepagrįstai apmokestinta PVM bauda ir delspinigiais.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė atmesti šį skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pagal pareiškėjos pateiktus mokėjimo pavedimus JAV firmai sumokėta 5102000 EUR, nors 2007-06-18 rašte JAV firma nurodo, kad AB „Kauno šaldytuvai 2006 m. pirko 1575625 kg šviežių mėlynių, kurias pristatė Baltarusijos firma ODO „ABC“ už 4332591,86 EUR. Pareiškėjos pateiktoje iš tiekėjų gautoje materialinių vertybių suvestinėje nurodyta suma taip pat neatitinka mokėjimo pavedimais apmokėtos sumos. Pagal sutarties Nr.23/06-05 1.1 punktą AB „Kauno šaldytuvai“ pirko ne tik mėlynes, bet ir bruknes, spanguoles ir kitas 2005 ir 2006 metų derliaus miško arba sodo uogas, todėl iš pateiktų mokėjimų pavedimų neaišku už kokias prekes buvo vykdomi mokėjimai. Be to, duomenys apie prekių pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją sandorio vertes yra kaupiami PREMI duomenų bazėje pagal prekės kodą. Kombinuotosios nomenklatūros 0810.40.30.00 subpozicijoje turi būti deklaruojamos mėlynės Vaccinium myrtillus rūšies, o pareiškėjos teigimu, ji importavo būtent šios rūšies mėlynes, todėl muitinės atliktas importuotų prekių vertinimas pagal PREMI DB sukauptus duomenis yra tikslus. Be to, baudos skyrimas nėra susietas su kaltės buvimu, tai gali būti tik pagrindas atleisti nuo paskirtos baudos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo, Kauno teritorinė muitinė, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos prie skundo pateiktos mokėjimo pavedimų (apie išankstinį apmokėjimą JAV firmai „Ironwood Developments LLC“ pagal sutartį Nr.23/06-05) kopijos negali būti vertinamos kaip aiškūs ir nepriekaištingi įrodymai, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie už prekes faktiškai sumokėta kainą, nes šiuose mokėjimo pavedimuose nedetalizuojama už kokias prekes ar pagal kokią sąskaitas vykdomas apmokėjimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-17 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog pagal Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas) 3 skyriaus 29 straipsnio 1 dalį, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: - nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų; - riboja prekių perpardavimo geografinę sritį; - neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi. Teismas akcentavo, jog pareiškėja pateikė mokėjimo pavedimus, kuriuose neišskirta už kokias konkrečiai prekes mokama. Pareiškėjos pateiktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad tai avansas už žaliavas pagal sutartį Nr. 23/06-05 ir išankstinis mokėjimas už prekes pagal sutartį Nr. 23/06-05. Sutarties Nr. 23/06-05 1.1 punkte nurodyta, kad pareiškėja perka mėlynes, bruknes, spanguoles ir kitas miško arba sodo uogas. Kadangi pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra pakankamai informacijos (t.y. duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad pareiškėja pateiktais mokėjimo pavedimais apmokėjo už Vaccinium myrtillus rūšies mėlynes), todėl, teismo nuomone, muitinės įstaiga pagrįstai pareiškėjos importuotų šviežių mėlynių muitinei vertei nustatyti netaikė sandorio vertės metodo, o šią vertę apskaičiavo remiantis Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjai papildomai apskaičiavo 256875 Lt PVM.
Teismas kartu nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs ar šio mokesčio sumokėjimo terminas įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Teismas pabrėžė, kad kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, pareiškėja PVM nėra sumokėjusi, taip pat nėra duomenų, kad šio mokesčio sumokėjimo terminas įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, todėl priimti sprendimą dėl atleidimo nuo baudos mokėjimo yra per anksti – pareiškėja turi sumokėti PVM ar susitarti dėl PVM išdėstymo ir tik tuomet kreiptis į mokesčio administratorių dėl atleidimo nuo baudos sumokėjimo. Teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimas neužkerta pareiškėjai kelio, įvykdžius įstatymo keliamą sąlygą, pakartotinai kreiptis dėl atleidimo nuo baudos mokėjimo. Be to, kaip teismas akcentavo, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų ar apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, jei yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Teismo manymu, pareiškėja neįrodė, kad importo dokumentuose nurodyta prekių muitinė vertė yra teisinga, nepateikė prekių apmokėjimo sąlygas bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo atleisti nuo paskirtų delspinigių mokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą pagrindo nėra.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vieninteliu argumentu, kad bendrovės pateiktuose mokėjimo pavedimuose yra nurodyta, jog tai avansas už žaliavas pagal sutartį Nr. 23/06-05 ir išankstinis mokėjimas už prekes pagal sutartį Nr. 23/06-05, todėl šiuose dokumentuose nėra pakankamai informacijos. Pareiškėjos nuomone, mokėjimo pavedimas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima įrodinėti už ką ir pagal kokias sąskaitas buvo mokama, o teismas nepagrįstai nevertino kitų įrodymų, t.y. sutarties, sąskaitų suvestinės, sąskaitų, ir netaikė Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio, kuriame numatytas turinio viršenybės prieš formą principas.
2. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu atveju AB "Kauno šaldytuvai" prekiavo pagal kainas, kurios labai nežymiai (tik apie 10 %) skyrėsi nuo PREMI duomenų bazės kainų, todėl be pagrindo konstatuota, kad dėl to negalima taikyti sandorio vertės metodo. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A(6)-635-2001, kurioje konstatuota, kad rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių sąžiningumą sudarant ir vykdant sandorį, sandorio vertė, t.y. pinigų sumą, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturi žymiai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų.
3. Pareiškėja nurodo, kad PVM bauda ir delspinigiai yra apskaičiuojami, remiantis Mokesčių administravimo įstatymu, tada, kai yra mokesčių mokėtojo kaltė dėl padarytų pažeidimų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktišką už prekes sumokėtą kainą: tai viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų. Vienas iš dokumentų, kuris pagrindžia sandorio vertę, t.y. faktiškai sumokėtą už prekes sumą (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004-04-28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 13.9 punktas), yra banko mokėjimo pavedimas. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra pakankamai informacijos (t.y. duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog pareiškėja pateiktais mokėjimo pavedimais apmokėjo už Vaccinium myrtillus rūšies mėlynes). Tokios išvados teismas priėjo būtent įvertinęs visus pareiškėjos pateiktus įrodymus (sutartį, mokėjimo pavedimus, sąskaitas). Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos pateiktus mokėjimo pavedimus JAV firmai sumokėta 5 102 000 EUR, nors 2007-06-18 rašte JAV firma nurodo, kad AB "Kauno šaldytuvai" 2006 m. pirko l 575 652 kg šviežių mėlynių, kurias pristatė Baltarusijos firma ODO "ABC", už 4 332 591,86 EUR. Taigi, priklausanti sumokėti už prekes suma (deklaruota vertė) skiriasi nuo faktiškai sumokėtos sumos. Atsakovas pažymi, kad pagal sutarties Nr. 23/06-05 l. l punktą AB "Kauno šaldytuvai" pirko ne tik mėlynes, bet ir bruknes, spanguoles ir kitas 2005 ir 2006 metų derliaus miško arba sodo uogas, todėl iš pateiktų mokėjimų pavedimų neaišku už kokias prekes buvo vykdomi mokėjimai, o kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti kokia suma sumokėta už šviežias mėlynes, o kokia už kitas uogas, pareiškėja nepateikė.
2. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas ne dėl pareiškėjos deklaruotos vertės neatitikimo PREMI duomenų bazėje esančioms tapačių (panašių) prekių kainoms, o todėl, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio l dalimi, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Taigi, baudos skyrimas nėra susietas su mokesčių mokėtojo kaltės buvimu ar nebuvimu. Ši aplinkybė gali turėti įtakos tik sprendžiant atleidimo nuo paskirtos baudos klausimą pagal minėto įstatymo 141 straipsnį.
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo šį skundą atmesti.
Atsiliepime pažymi, jog Kauno teritorinės muitinės nuomone, apeliaciniame skunde paminėti dokumentai: pateiktos sąskaitos, sąskaitų suvestinė, tarpusavio atsiskaitymų pagal avansinius mokėjimus suderinimo aktas, negali būti vertinami kaip aiškūs ir nepriekaištingi įrodymai, iš kurių galima daryti vienareikšmišką išvadą apie už prekes faktiškai sumokėtą kainą, kadangi jie nėra apmokėjimo už prekes dokumentai. Sąskaitose pateikiama informacija apie prekes - nurodomi parduodamos prekės pavadinimas, kaina ir bendra suma, kurią privalu apmokėti (sąskaitose yra įrašytas tekstas „ apmokėti iš kart po pristatymo"), o pateiktoje sąskaitų suvestinėje ir tarpusavio atsiskaitymų pagal avansinius mokėjimus suderinimo akte yra nurodyti duomenys iš sąskaitų ir mokėjimų pavedimų, kuriais, mūsų nuomone. Taigi, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, apeliantė nori įrodyti ryšį tarp bendrovei už šviežių mėlynių pirkimą išrašytų sąskaitų bei atliktų mokėjimų. Šiuo aspektu atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo pavedimas yra vienintelis apmokėjimo dokumentas, tačiau mokėjimo pavedimuose yra nurodyta, kad tai avansas už žaliavas pagal sutartį Nr. 23/06-05 ir išankstinis mokėjimas už prekes pagal sutartį Nr. 23/06-05. Tuo tarpu šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad pareiškėja perka ne tik mėlynes, bet ir kitas miško arba sodo uogas, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tai buvo išankstinis mokėjimas už mėlynių uogas apskritai. Tokiu būdu įvertinus tai, kad mokėjimo pavedimuose nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad pareiškėja pateiktais mokėjimo pavedimais apmokėjo už Vaccinium myrtillus rūšies mėlynes, darytina išvada, kad tarp už šviežių mėlynių pirkimą išrašytų sąskaitų bei atliktų mokėjimų nėra ryšio. Todėl šiuo atveju negalima nustatyti faktišką už Vaccinium myrtillus rūšies mėlynes sumokėtą kainą, o vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio l dalimi, norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktišką už prekes sumokėtą kainą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinis ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo dėl tos priežasties, jog 2006-07-25 – 2006-08-19 laikotarpiu pareiškėja importavo į Lietuvą šviežias mėlynes, kurias deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, įforminant bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius, tačiau tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno teritorinė muitinė nepripažino prekių deklaruotos sandorio vertės ir nustatė ją vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 31 straipsnio 1 dalimi. Tuo pagrindu tretysis suinteresuotasis asmuo 2007-06-01 sprendimu Nr. 7KM19/29-307 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 256875 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 226499 Lt PVM delspinigių bei 77060 Lt PVM baudos (mok. byla, t. 1, b.l. 117 – 123). Tokį Kauno teritorinės muitinės sprendimą patvirtino ir mokestinį ginčą nagrinėjusios ikiteisminės institucijos – atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2007-10-30 sprendimas Nr. 1A-4.14-435) bei Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2008 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. S-20(7-267/2007).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagrindinis ginčo objektas šioje byloje yra susijęs su atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens taikyto prekių muitinės vertės įvertinimo metodo teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, ji nesutinka su tuo, kad atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prekių (šviežių mėlynių), deklaruotų bendrojo dokumento importo rinkiniuose laikotarpiu nuo 2006-07-25 – 2006-08-19, muitinei vertei nustatyti atsisakė taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą.
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies „b“ punktu, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (redakcija, patvirtinta 1994 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3254/94) 181a straipsnyje numatyta, jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą.
Įvertinus nurodytas teisės norminių aktų nuostatas, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindė deklaruojamosios sandorio vertės, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai šia verte nesivadovavo ir ją nustatė vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, t. y. duomenimis apie importuotų prekių muitinę vertę, kuriuos galima gauti Europos bendrijoje (Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis).
Visų pirma, kaip jau buvo nurodyta, pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnį importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Taigi viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjos importuotų prekių apmokėjimo sąlygos nėra aiškios - pareiškėja mokestinį ginčą nagrinėjusioms institucijoms pateikė mokėjimo pavedimus, kuriuose neišskirta už kokias konkrečiai prekes buvo mokama. Pareiškėjos pateiktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad tai avansas už žaliavas pagal sutartį Nr. 23/06-05 ir išankstinis mokėjimas už prekes pagal sutartį Nr. 23/06-05. Tačiau sutarties Nr. 23/06-05 1.1 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėja perka mėlynes, bruknes, spanguoles ir kitas miško arba sodo uogas, t. y. apmokėjimo dokumentuose nėra nurodyta už kurią konkrečiai tiekiamų uogų rūšį buvo mokama (mok. byla, t. 1, b.l. 178).
Šiuo aspektu atmestini ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog mokėjimo pavedimai nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima įrodinėti už ką ir pagal kokias sąskaitas buvo mokama, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitų įrodymų, t. y. prekių tiekimo sutarties, sąskaitų suvestinės, pačių prekių įsigijimo sąskaitų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pareiškėjos pateiktų papildomų dokumentų turinį, darytina išvada, kad juose neatsispindi ryšys tarp pareiškėjai už šviežių mėlynių pirkimą išrašytų sąskaitų bei atliktų mokėjimų. Tai pagrindžia ir ta pareiškėjos iš esmės nenuginčyta aplinkybė, jog nesutampa pagal sutartį Nr 23/06-05 atliktų mokėjimo pavedimų prekių tiekėjai, t. y. JAV įmonei „Ironwoods Developments LLC“, suma (5102000 EUR) ir šios įmonės 2006-06-18 rašte nurodyta suma (4332591,86 EUR), už kurią buvo pristatyta prekių pareiškėjai, taip pat pareiškėjos pateiktoje iš tiekėjų gautų materialinių vertybių suvestinėje nurodyta suma (mok. byla, t. 1, b.l. 36).
Antra, apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, jog ginčijamu atveju ji prekiavo pagal kainas, kurios labai nežymiai (tik apie 10 %) skyrėsi nuo muitinės PREMI duomenų bazės kainų, todėl be pagrindo konstatuota, kad dėl to negalima taikyti sandorio vertės metodo. Šiuo klausimu pažymėtina, jog, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas ne dėl pareiškėjos deklaruotos vertės neatitikimo PREMI duomenų bazėje esančioms tapačių (panašių) prekių kainoms, o todėl, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, kaip tai numatyta Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos importuotų prekių deklaruojamoji vertė neatspindi sumokėtos arba mokėtinos bendros sumos už šias prekes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniuose deklaruotų sandorių vertė (deklaruota vieneto kaina Lt už kilogramą šviežių mėlynių) buvo mažesnė už muitinės PREMI duomenų bazėje esančias kitų importuotojų deklaruotas tapačių prekių kainas (pareiškėjos deklaruota vieneto kaina svyravo nuo 9,06 Lt/kg iki 9,5 Lt/kg, tuo tarpu PREMI duomenų bazėje esanti kaina svyravo nuo 11,74 Lt iki 12,08 Lt; mok. byla, t. 1, b.l. 121 - 122). Atsižvelgiant į tai, atsakovas teisėtai nusprendė remtis Lietuvos Respublikoje PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis apie importuojamos prekės (šviežių mėlynių Vaccinium myrtillus, Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas Nr. 0810.40.30.00) vertę ir nuo jos perskaičiuoti mokėtinus importo mokesčius bei delspinigius (Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnis).
Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėja neįrodė, kad jos importo dokumentuose nurodyta prekių muitinė vertė yra teisinga, nepateikė prekių apmokėjimo sąlygas bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji dėl padaryto pažeidimo nėra kalta, ar kad pažeidimas padarytas dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Tuo remiantis atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, PVM bauda ir delspinigiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti nesant jos kaltės dėl padarytų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nenustatyta. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo 2008-04-17 sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fudo“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma Sabina Alimienė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas