Civilinė byla Nr. e2-227-467/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00400-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.9.3

                             (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės SIA MOTTRA atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nortomas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. teisėjos rezoliucija terminas likvidavimo procedūroms užbaigti pratęstas iki 2021 m. birželio 17 d.; 2021 m. birželio 4 d. teisėjos rezoliucija likvidavimo procedūros terminas pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo pratęsti įmonės likvidavimo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.       Pareiškėja BUAB „Nortomas“ nemokumo administratorė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūros terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d.

3.       Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. pakartotiniame BUAB „Nortomas“ kreditorių susirinkime kreditoriai išreiškė poziciją, jog bankroto procedūrų negalima užbaigti, nes nėra atlikti visi būtini veiksmai kreditorių interesų užtikrinimui ir kuo geresniam reikalavimų patenkinimui, įmonė dar turi nerealizuoto turto. Tiek BUAB „Nortomas“ kreditoriai, tiek administratorė viso bankroto proceso metu siekia didesne apimtimi patenkinti teisėtus bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, tam tikslui pagal turimus dokumentus (administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, už tai teismas skyrė baudas buvusiam įmonės vadovui) buvo mėginama identifikuoti ir teisiniu keliu prisiteisti turtą, kurį pardavus, būtų atsiskaityta su kreditoriais. Todėl BUAB „Nortomas“ bankroto procedūros trukmę įtakojo ir ilgą laiką trukęs bylų nagrinėjimas teismuose. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti įmonės kasacinį skundą, liko vienintelis turtas – baseinai ir įranga, kurį pardavus, bus galima bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi turtas yra didelės vertės (balansinė vertė 389 284 Eur), jį reikės įvertinti ir pardavinėti nustatyta tvarka varžytynėse.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūros termino pratęsimo; įpareigojo nemokumo administratorę užbaigti atsakovės BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūrą bei pateikti teismui dokumentus, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos, iki 2022 m. kovo 1 d.

5.       Laikydamasis teismų praktikoje suformuotos pozicijos ir atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovė UAB „Nortomas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, t. y. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), teismas nurodė, jog klausimai, susiję su likvidavimo termino pratęsimu (sprendimu pripažinti bendrovės pabaigą), turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą.

6.       Teismas nurodė, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatytas bendrasis 24 mėnesių terminas bendrovės likvidavimo procedūroms užbaigti suėjo 2020 m. gegužės 18 d., du kartus buvo pratęstas ir baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės likvidavimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl likvidavimo terminas gali būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais, nustatant konkretų bei neilgą pratęsimo laiką. Teismas atkreipė dėmesį, kad yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria teismas netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl termino, nustatyto bendrovės likvidavimo procedūrai, pratęsimo; šios nutarties priėmimo momentu ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas jau pasibaigęs.

7.       Nemokumo administratorė pakartotinį prašymą dėl likvidavimo termino pratęsimo grindžia 2022 m. gruodžio 27 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorės SIA MOTTRA pateiktais argumentais balsuojant prieš nutarimų dėl reikalavimo teisių pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo ir (ar) pardavimo ir įmonės pabaigos priėmimą. Teismas nurodė, kad teismui (atitinkamai, manytina, ir kreditoriams) administratorė pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. kreditorių patvirtintą 2018 m. gegužės 28 d. balansą (likvidavimo pradžiai), bet ne 2021 m. pabaigai, kai buvo atmestas nemokumo administratorės ieškinys dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo. Teismas iš į bylą pateikto aiškinamojo rašto nustatė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio turto balansinė vertė buvo 697 187 Eur, iš kurio materialusis ilgalaikis turtas – 389 284 Eur (tame tarpe pastatai – 243 189 Eur, mašinos ir įrengimai – 146 095 Eur), finansinis turtas – 307 903 Eur. Pripažinus įmonę bankrutavusia, visas šis ilgalaikis turtas jau buvo perkeltas į trumpalaikį.

8.       Teismas kritiškai vertino nemokumo administratorės pasiūlytą pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Nortomas“ reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo ir kainos patvirtinimo, kadangi nutarimo projekte nenurodoma, kokias reikalavimo teises administratorė ketina parduoti.

9.       Kreditoriaus rašte nemokumo administratorei nurodyto ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar administratorės ketinimo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio įmonės vadovo teismas nelaikė pagrindu tęsti likvidavimo procedūras, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės bankroto procedūra jau tęsiasi daugiau negu 4 metus, per kuriuos buvo pakankamai laiko kreiptis į teismą ir reikšti atitinkamus reikalavimus.

10.       Teismo vertinimu, atsakovės bankroto procedūra vyksta neoperatyviai, nemokumo administratorė turėtų dėti maksimalias pastangas, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl atsakovės pabaigos. Nenustatęs išimtinių aplinkybių, galinčių pateisinti likvidavimo termino pratęsimą, teismas atsakovės nemokumo administratorės prašymo netenkino.

11.       Konstatavęs, kad atsakovės BUAB „Nortomas“ bankroto procesas turėtų vykti operatyviau, atsižvelgęs į tai, kad nemokumo administratorei bus reikalinga parengti BUAB „Nortomas“ likvidavimo pabaigos balansą, atlikti ir kitus veiksmus (pvz., gauti pažymą iš Aplinkos departamento ir pan.), teismas nustatė terminą atsakovės likvidavimo procedūrai užbaigti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Kreditorė SIA MOTTRA atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūroms vykdyti ir nustatyti terminą atsakovės BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūroms vykdyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Administratorius arba kreditorių susirinkimas gali prašyti pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatytą bendrąjį 24 mėnesių terminą bendrovės likvidavimo procedūroms užbaigti. Įstatyme nėra numatyta, kad įsiteisėjusia nutartimi nustatytą juridinio asmens likvidavimo terminą galima pratęsti tik vieną ar du kartus, nėra nustatyto tokį pratęsimą ribojančio laikotarpio. Konstatavus pagrindą procedūrų pratęsimui, tai neprieštarautų bankroto proceso principams. Teismas neturėtų nutolti nuo pagrindinio bankroto procesui keliamo tikslo – patenkinti kreditorių reikalavimus.

12.2.                      Teismas neatsižvelgė į specifines, išskirtines atsakovės bankroto bylos aplinkybes, kurios nulėmė, kad ir praėjus 3,5 metų nuo likvidavimo pradžios, pagrindinis bankroto proceso tikslas nepasiektas: 1) dėl teismų priimtų sprendimų nagrinėtose civilinėse bylose kreditorių reikalavimų tenkinimo aspektu buvo faktiškai grįžta į bankroto bylos pradžios situaciją, kai vadovo ir (ar) kitų asmenų veiksmai turi būti vertinami iš naujo; 2) visos būtinos priemonės kreditorių interesų užtikrinimui taip ir liko neišnaudotos; 3) atsakovė vis dar turi didelės vertės nerealizuoto turto, kurį, pardavinėjant skubos tvarka, nebūtų užtikrintas geriausios kainos gavimas; 4) iš įmonės turto visiškai nebuvo tenkinti 1 676 426,38 Eur reikalavimai.

12.3.                      Įmonės direktorius administratorei nėra perdavęs įmonės turto ir visų dokumentų; 2017 m. liepos 10 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad pagal 2016 m. balansą įmonė turėjo turto už 1 035 000 Eur, byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai 1 676 426,38 Eur sumai, turto įmonėje yra už 389 284 Eur. Taigi, lieka teisiškai neįvertinta, kodėl faktinis įmonės turtas yra net 642 tūkst. Eur mažesnis nei buvo apskaityta balanse prieš pat bankroto bylos iškėlimą, kas dėl to atsakingas, neįvertinta vadovo ir (ar) kitų asmenų įtaka įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, jog nebuvo įvykdytos reikalingos procedūros žuvų fermos įregistravimui UAB „Nortomas“ vardu. Kadangi teismai atsakovei nepripažino nuosavybės į nekilnojamąjį turtą, šiai dienai bankroto byloje lieka teisiškai neįvertinta ir nenustatyta, kur dingo UAB „Nortomas“ lėšos, kas jas pasisavino, kam panaudota 140 000 Eur kompensacija už rekonstrukciją, kurią, kaip Lietuvos apeliacinis teismas pripažino 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, UAB „Nortomas“ gavo iš A. C. 2016 m. gruodžio 4 d., ir kitos aplinkybės.

12.4.                      Tikintis kreditorių interesus užtikrinti ieškiniu dėl nuosavybės pripažinimo, nebuvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl įmonės turto ir dokumentų suradimo, dėl nusikalstamo bankroto; nesikreipta į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; neįvertinta, ar bankrotas buvo savalaikis; nepareikšti ieškiniai vadovui ir (ar) kitiems asmenims dėl žalos atlyginimo ir pan.; dar nėra realizuotas nei materialus turtas, nei reikalavimo teisės. Vien atsakovės likvidavimo procedūros ar bankroto proceso trukmė savaime nėra priežastis neginti kreditorių interesų. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. 

12.5.                      Neteisinga teigti, kad likvidavimo procedūros užsitęsė dėl neoperatyviai vykdomų procedūrų, nes atsakovės vadovas vengė perduoti įmonės dokumentus ir turtą, net skyrus baudą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turtinio ginčo dėl nuosavybės pripažinimo nagrinėjimas užsitęsė ne dėl administratorės kaltės.

12.6.                      Teismui pratęsus likvidavimo procedūrų terminą nesusidarytų papildomos administravimo išlaidos, nes administratorė papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinti neprašo. Be to, nesutikimą su atsakovės likvidavimo procedūrų užbaigimu išreiškė didžiausi kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 70,968 proc. visų teismo patvirtintų 1 676 426,38 Eur reikalavimų.

12.7.                      Nors kreditoriai gali savo teises ginti ir pasibaigus bankroto bylai, tačiau kreditorių interesai pirmiausiai turi būti ginami bankroto proceso metu, kai tam yra palankiausios priemonės ir kreditorių interesai yra atstovaujami nemokumo administratoriaus. Teismas neatsižvelgė, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus.

12.8.                      Teismas neatsižvelgė, kad pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovė turi nerealizuoto turto ir nemotyvavo, kodėl ši priežastis nesudaro pagrindo tenkinti administratorės prašymą ir bent iš dalies pratęsti terminą likvidavimo procedūroms užbaigti. Pranešimo apie būsimą kreditorių susirinkimą priedai patvirtina, kokias reikalavimo teises ir kokį kitą turtą turi atsakovė. Iš turto žiniaraščio matyti, kad atsakovei priklauso trys UAS baseinai žuvų auginimui už 146 094,63 Eur, kurių nuotraukos buvo pateiktos teismui su administratorės 2022 m. sausio 5 d. prašymu. Atsakovei priklauso saulės kolektoriai, kurie administratorei neperduoti. Teismas neatsižvelgė į administratorės nurodytus motyvus, kad 389 284 Eur balansinės vertės turto – žuvų auginimo baseinų ir įrangos dėl teisminių ginčų administratorė net negalėjo pardavinėti. Nustatytas terminas iki 2022 m. kovo 1 d. pateikti dokumentus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti praktiškai nepalieka laiko turto realizavimui.

12.9.                      Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovė turi realių 131 915 Eur reikalavimo teisių. Nors darbotvarkės klausimu dėl pardavimo tvarkos nustatymo ir reikalavimo teisių pardavimo kainos patvirtinimo pateiktame nutarimo projekte nenurodoma, kokias reikalavimo teises administratorė ketina parduoti, tačiau byloje buvo kitų duomenų, kurie liudijo apie tai, kokios teisės yra parduodamos. BUAB „AquaNet“ skola yra 81 002,50 Eur, BUAB „Lidanca“ – 50 912,50 Eur, ir, nors įmonės bankrutavusios, tačiau nėra pasibaigusios dėl bankroto; įsiskolinimai yra dideli, todėl be papildomų duomenų nurašyti skolų kaip beviltiškų nėra pakankamo pagrindo. 

12.10.                      Juridinio asmens likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka jo turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, tačiau šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turi realaus turto, kuris nėra realizuotas.

12.11.                      Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti kuo daugiau bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Tačiau šiuo atveju teismas priėmė bankroto proceso tikslų ir paskirties bei teisingumo ir protingumo principų neatitinkančią nutartį.

12.12.                      Pratęsus terminą likvidavimo procedūroms (šiuo atveju jį jau būtina ir atnaujinti) ir per jį įgyvendinus būtinus veiksmus, turto pardavimą suorganizavus ne skubotai, o atliekant turto vertinimą ir imantis kitų veiksmų pagal poreikį, egzistuoja reali galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

13.       Kreditorė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl skundo tenkinimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

14.       Kreditorius A. C. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

14.1.                      Prašydama pratęsti BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūrų terminą apeliantė siekia abejotinų įmonės turtinių teisių ir net neegzistuojančio turto realizavimo, kurį nemokumo administratorė nepagrįstai yra įtraukusi į BUAB „Nortomas“ turto žiniaraštį.

14.2.                      Priešingai, nei teigia apeliantė, iš 2022 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad ir nemokumo administratorė nemato perspektyvų likvidavimo procedūrų tęsimui.

14.3.                      Nesuprantama, kokį konkrečiai turtą turi omenyje nemokumo administratorė ir iš kokių dokumentų kildina įmonės nuosavybės teisę į tariamą turtą, nes civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Nortomas“ ieškinį dėl žuvų auginimo fermos nuosavybės teisės priteisimo įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi net tik kaip nepagrįstas buvo atmestas BUAB „Nortomas“ ieškinys, bet ir nustatytas faktas, kad A. C. kompensavo įmonei išlaidas, patirtas atliekant rekonstrukcijos darbus žuvų auginimo fermoje.

14.4.                      Pati nemokumo administratorė protokole nurodė, kad saulės kolektorių ant pastato stogo nėra, todėl tokio neegzistuojančio turto ar teisių į jį pardavimas bankroto byloje yra nerealus ir neįmanomas.

14.5.                      Nesuprantama, kokiu pagrindu neegzistuojantis turtas – UAS kompleksai žuvims auginti –apskaitytas turto žiniaraštyje, nes tokio turto A. C. priklausančioje žuvų auginimo fermoje nėra, tą patvirtinantys įrodymai buvo nagrinėti ne vienoje byloje ir ieškiniai dėl identiškų žuvų auginimo baseinų priteisimo teismuose buvo atmesti.

14.6.                      Apeliantės siekiami tikslai (abejotinų BUAB „Nortomas“ turtinių teisių ir neegzistuojančio turto realizavimas) neduos jokio realaus rezultato bankroto byloje, tik užvilkins likvidavimo procesą, todėl nesudaro pagrindo pratęsti ir taip ilgai trunkančio BUAB „Nortomas“ bankroto ir likvidavimo proceso.

14.7.                      Apeliantės pasvarstymai dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl įmonės turto ir dokumentų suradimo, dėl nusikalstamo bankroto ar į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nepareikštų ieškinių vadovui ir (ar) kitiems asmenims dėl žalos atlyginimo ir pan. vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo tikėtis, jog, tęsiant likvidavimo procedūras, egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

14.8.                      Pagrįstai nustatyta, kad likvidavimo procedūros užsitęsė dėl subjektyvių priežasčių (nemokumo administratorės netinkamo veikimo (neveikimo)) ir tai nesudaro pagrindo tikėtis, jog, tęsiant likvidavimo procedūras, nemokumo administratorė galėtų imtis kokių nors efektyvių veiksmų, kad didesne apimtimi būtų patenkinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

14.9.                      Teismo nustatytas terminas likvidavimo procedūrų užbaigimui yra protingas ir pakankamas išnaudoti likusias galimybes didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, atlikti visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso darbus ir tinkamai pabaigti bankroto procedūrą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas netenkino nemokumo administratorės prašymo pratęsti likvidavimo procedūros terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

Dėl naujų įrodymų

16.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus: 1) 2022 m. sausio 15 d. administratorės laiško kopiją; 2) 2022 m. sausio 13 d. pranešimą apie būsimą kreditorių susirinkimą ir susirinkimo medžiagą.

17.       Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius A. C. pateikė: 1) BUAB „Nortomas“ 2022 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolą; 2) Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą; 3) Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį; 4) 2016 m. gruodžio 4 d. patvirtinimo aktą; 5) antstolio J. P. 2019 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 37; 6) 2019 m. spalio 17 d. išvadas dėl situacijos ekspertinio vertinimo BUAB „Mendina“, BUAB „Minčia“, BUAB „Lidanca“ bankroto bylose ir 2019 m. gruodžio 20 d. išvadą dėl situacijos ekspertinio vertinimo BUAB „AquaNet Lt“ byloje; 7) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą; 8) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį; 9) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 22 d. nutartį; 10) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį.

18.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

19.       Nagrinėjamu atveju naujais įrodymais byloje dalyvaujantys asmenys grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, tačiau apeliantė neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti, kreditorius A. C. nurodo neturėjęs galimybės anksčiau pareikšti pozicijos nagrinėjamu klausimu, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teikiamų įrodymų priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. sausio 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolas ir susirinkimo medžiaga yra pateikti į bankroto bylą ir teisėjos rezoliucija priimti, taigi, yra iš teismų informacinės sistemos LITEKO prieinama informacija (bankroto bylos medžiaga), su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kitose bylose priimti procesiniai sprendimai nėra įrodymai CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme, be to, esant poreikiui teismas gali su jais susipažinti LITEKO sistemoje, atitinkamai ir su kitose bylose pateiktais įrodymais: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, išvadomis dėl situacijos ekspertinio vertinimo, nors šie įrodymai neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamu klausimu dėl BUAB „Nortomas“ likvidavimo termino pratęsimo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo pakartotinai priimti bankroto byloje esančių įrodymų bei kitose bylose teiktų įrodymų teismui prieinamų LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau neturinčių tiesioginio ryšio nagrinėjamam klausimui.

Dėl taikytino reglamentavimo

20.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

21.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir nustatęs, kad BUAB „Nortomas“ bankroto byla iškelta ir likvidaciniai veiksmai iš esmės pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi BUAB „Nortomas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto), laikydamasis teismų praktikoje suformuluotos pozicijos bei proceso nuoseklumo (vientisumo), jog, priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto pagal ĮBĮ teisinį reguliavimą, klausimai, susiję su sprendimu pripažinti bendrovės pabaigą turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą, pagrįstai BUAB „Nortomas“ likvidacinei pabaigos procedūrai taikė ĮBĮ nuostatas.

Dėl bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūros termino pratęsimo

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, tam tikram laikui stabdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-7-326/2007; 2007 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Be to, vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015).

23.       ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.

24.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti tik išimtiniais atvejais ir konkrečiam laiko tarpui, kai egzistuoja objektyvios (tiek nuo bendrovės kreditorių, tiek nuo bendrovės nemokumo administratoriaus valios nepriklausančios) priežastys, kliudančios baigti bankroto procedūrą, ir tik tiek, kiek protingomis ir normaliomis laiko bei darbo sąnaudomis reikia procedūroms baigti. Prasidėjus bendrovės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-571-241/2017; 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508-823/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bendrovės likvidavimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl likvidavimo terminas gali būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais, nustatant konkretų bei neilgą pratęsimo laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-1234/2013; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021). 

25.       Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi pripažino atsakovę BUAB „Nortomas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 18 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 73–74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, bendrasis 24 mėnesių likvidavimo procedūros terminas turėjo pasibaigti 2020 m. gegužės 18 d., tačiau teisėjos rezoliucijomis du kartus buvo pratęstas ir baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovės BUAB „Nortomas“ likvidavimo procedūra tęsiasi daugiau nei trejus su puse metų ir skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo pasibaigusi.

26.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad per nurodytą laikotarpį nemokumo administratorė, o ir kreditoriai, turėjo pakankamai laiko inicijuoti tiek bankroto pripažinimą tyčiniu, tiek žalos priteisimą iš buvusio vadovo ar kt. Vien aplinkybė, jog teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Nortomas“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu antstolės B. T. 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-15038952 dalyje dėl pastato–veršidės ir pastato–daržinės pardavimo; pripažinti ieškovei BUAB „Nortomas“ nuosavybės teisę į žuvų auginimo fermą bei kitus statinius ir buvo tikimasi, kad ieškinio tenkinimo atveju kreditorių interesai būtų buvę patenkinti, savaime neįtakoja nemokumo administratorės pareigų nevykdymo (ar netinkamo vykdymo) bei kreditorės galimybės pačiai atlikti aptartus veiksmus – kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pan. Todėl vien aplinkybė, jog dar liko neišnaudoti galimi įmonės ir kreditorių teisių gynimo būdai, reiškiant atitinkamus prašymus ar ieškinius, savaime nesudaro pagrindo likvidavimo termino pratęsimui. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl turto ir dokumentų neperėmimo ar turto pokyčio priežasčių neišsiaiškinimo iš esmės lemia išvadą dėl nemokumo administratorės neveikimo ar netinkamo veikimo, bet savaime nesudaro pagrindo likvidavimo termino pratęsimui.

27.       Svarbu ir tai, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų bendrovėje užbaigimo. Dėl bankroto pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Taip pat ir apeliacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020 ir kt.). Vykstantis ar ateityje vyksiantis teisminis ginčas savaime nepagrindžia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-553/2021).

28.       Apibendrindamas tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog ketinimai kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio įmonės vadovo, nelaikytini pagrindu tęsti likvidavimo procedūras. Taigi, pagrįsta išvada ir šiuo aspektu, kad atsakovės bankroto procedūra vyksta neoperatyviai ir nemokumo administratorė turėtų dėti maksimalias pastangas tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas ir privalo laikytis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, savo pareigas atlikti atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 2 dalis), todėl nemokumo administratoriaus atliekamas tinkamas nemokumo proceso organizavimas ir vykdymas užtikrinamas ne tik nuobaudų, kurias skiria Nemokumo administratorių rūmai (JANĮ 148 straipsnis) forma, bet ir nemokumo administratoriaus atstatydinimo institutu (JANĮ 39 straipsnis), be to, gali būti keliamas ir nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas (CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-1120/2021).

29.       Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės nemokumo administratorės prašymą ir akcentavo vieną iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, tačiau, kaip minėta, pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Taigi, tikslas kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras negali paneigti tikslo būtent bankroto procese patenkinti kreditorių reikalavimus, juolab, jei egzistuoja turtas, iš kurio dar galima išieškoti.

30.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė į bylą teikė duomenis apie atsakovės turimą ir dar nerealizuotą turtą, pateikė argumentus, kad dėl vykusio ginčo dėl nuosavybės teisės į pastatus neturėjo galimybės šio, ginčo pastatuose esančio, turto realizuoti. Galutinai ginčas dėl pastatų nuosavybės išspręstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakius priimti BUAB „Nortomas“ kasacinį skundą. Nemokumo administratorė kartu su prašymu į bylą pateikė ir preliminarų 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame apskaitytas 389 284 Eur vertės trumpalaikis turtas, kurį, apeliantės teigimu, sudaro – baseinai ir įranga. Nors teismas kritiškai vertino nemokumo administratorės pasiūlytą pakartotinio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimą dėl BUAB „Nortomas“ reikalavimo teisių pardavimo tvarkos nustatymo ir reikalavimo teisių pardavimo kainos patvirtinimo, kadangi nutarimo projekte nenurodoma, kokias reikalavimo teises administratorė ketina parduoti, tačiau vien ši aplinkybė nelemia išvados, jog atsakovė tokio turto tikrai neturi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantei, kad byloje buvo duomenų apie konkrečias reikalavimo teises – apie BUAB „AquaNet“ 81 002,50 Eur skolą bei BUAB „Lidanca“ skolą – 50 912,50 Eur; BUAB „Nortomas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 10 duomenimis kreditoriai 2021 m. gruodžio 27 d. susirinkime dėl šių skolų nurašymo balsavo „prieš“, nes, nors minėtos įmonės bankrutavusios, tačiau nėra pasibaigusios dėl bankroto, todėl be papildomų duomenų nurašyti skolų kaip beviltiškų nėra pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto realumo nustatymas šiuo atveju nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, sprendžiant dėl pagrindų likvidavimo termino pratęsimui egzistavimo, svarbu nustatyti, kad yra turto ar turtinių teisių egzistavimo ir turto realizavimo tikimybė, suponuojanti galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Todėl šiuo aspektu kreditoriaus A. C. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl abejotinų įmonės turtinių teisių ir net neegzistuojančio turto realizavimo ar apeliantės argumentai dėl turimo turto realumo neturi teisinės reikšmės ir jie šiame procese detaliau neanalizuojami.

31.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nepratęsus termino likvidavimo procedūrai vykdyti, ji turėtų būti baigiama, priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. Pagal teismų praktiką teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti kuo daugiau bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380-196/2016; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1041-823/2017).

32.       Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankama ir pagrįsta prielaida, kad nėra išnaudotos visos galimybės patenkinti kuo didesniu mastu apeliantės bei kitų atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus. Teismo vertinimu, termino likvidavimo procedūrai vykdyti nepratęsimas tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, kai yra duomenų, jog egzistuoja atsakovei galimai priklausantis turtas bei atsakovė turi debitorinių įsiskolinimų ir šis turtas yra dar nerealizuotas, neatitiktų pagrindinio bankroto procesui keliamo tikslo – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bankroto proceso tikslų ir paskirties bei teisingumo ir protingumo principų neatitinkančią, todėl nepagrįstą nutartį atmesti atsakovės nemokumo administratorės prašymą dėl likvidavimo procedūrų termino pratęsimo, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigęs terminas likvidavimo procedūrai vykdyti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir BUAB „Nortomas“ nemokumo administratorei nustatomas terminas iki apeliantės prašyme nurodytos datos – 2022 m. gruodžio 31 d. – atsakovės likvidavimo procedūroms vykdyti ir užbaigti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį kreditorės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis, kurį už apeliantę sumokėjo jai atstovaujanti advokatė (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337straipsnio 1 dalies 2 punktu,  

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ likvidavimo procedūroms vykdyti ir nustatyti terminą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ likvidavimo procedūroms vykdyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Grąžinti apeliantei SIA MOTTRA, įmonės kodas 40003578169, 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2022 m. sausio 20 d., mokėjimo užduoties kodas ZK26170.

Teisėja