Civilinė byla Nr. e2-675-943/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00082-2020-0   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eines“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eines“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eines“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, ieškinį atsakovams T. C., J. R., V. L., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Eines ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Fetima“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eines“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finresta“, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovų T. C., J. R., V. L. solidariai priteisti 168 890,43 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė areštuoti visą atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 168 890,43 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl pripažintina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašoma priteisti suma iš atsakovų kaip fizinių asmenų yra didelė, atsakovai įmonės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus – neteikė finansinės atskaitomybės VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui (toliau – Juridinių asmenų registras), nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, slėpė mokesčius valstybei, perkėlė verslą į UAB „Fetima“, sąmoningai didino UAB „Eines“ skolas kreditoriams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

5.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas konstatavo, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Taip pat teismas pridūrė, jog aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, situacijos teisinio vertinimo nekeičia, nes nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta jokia išimtis, kad bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei nereikia įrodinėti abiejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ar būtų daromos kokios nors kitos išimtys.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskirajame skunde apeliantė bankrutavusi UAB „Eines“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finresta“, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nesąžiningi, nes veikė priešingai ieškovės ir jos kreditorių interesams: neteikė finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, slėpė mokesčius valstybei, perkėlė verslą į UAB „Fetima“, sąmoningai didino įmonės skolas kreditoriams – ieškiniu prašomos priteisti skolos susiformavo, kai įmonei vadovavo ir ją valdė atsakovai. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas T. C. nepaisė daugkartinių raginimų perduoti ieškovės turtą ir dokumentus bankroto administratorei, teismo buvo nubaustas bauda už šios pareigos nevykdymą. Su atskiruoju skundu pateikia įrodymus, kurie, be jau byloje esančių įrodymų, patvirtina, kad ieškovės darbuotojai perkelti į UAB „Fetima“. Administratorė neturi galimybės gauti duomenis apie atsakovų ketinamus sudaryti sandorius. Civilinėje teisėje galioja kaltės prezumpcija, o atsakovo T. C. nesąžiningumas ir kaltė nustatyti kitomis įsiteisėjusiomis nutartimis.

6.2.                      Didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teismas turi vertinti visas aplinkybes individualiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai slėpė mokesčius nuo valstybės, perkėlė ieškovės veiklą į UAB „Fetima“, taigi įrodymai patvirtina, kad atsakovai atliko kaltus, neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu ir yra nesąžiningi. Taigi atsakovų kaltė ir nesąžiningumas yra sąlyga taikyti prezumpciją, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. vasario 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (14.58) I-1191. Ieškovė nurodė, kad dokumentas gautas vėliau nei kad priimta skundžiama nutartis, todėl jo negalėjo pateikti anksčiau.

9.       Teismas, susipažinęs su ieškovės papildomai teikiamais įrodymais išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

10.       Apeliantė teismui pateikė jos ieškinyje dėstomas aplinkybes (dėl verslo perkėlimo) grindžiančius įrodymus. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Kadangi šiuo atveju apeliantės pateikti įrodymai neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą (šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus. Papildomai išaiškinama, kad teismas turi galimybę naudotis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

12.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Atskiruoju skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuota, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė teigia, kad kartu su ieškiniu ji pateikė įrodymus, kurie pagrindžia atsakovų nesąžiningumą, o atlikti nesąžiningi veiksmai lemia, jog taikytina prezumpcija dėl ieškinio sumos – didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

13.       Pirmiausia pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

14.       Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad galimai ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę kelia tai, jog atsakovai neturi pakankamai turto ieškovės reikalavimui patenkinti, nes vien šio kriterijaus nustatymas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Net ir tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, jos nesumažintų ieškovės pareikšto reikalavimo ir atsakovų turimo turto disproporcijos, t. y. tai nesukurtų prielaidų atsakovų finansinei padėčiai pagerėti, nes, kaip ir minėta, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui. Būtent atsakovų turtinė padėtis, kuri, kaip teigia ieškovė, yra bloga, būtų sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo priežastis, o ne teismo netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.

16.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus (neteikė finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, slėpė mokesčius valstybei, perkėlė verslą į UAB „Fetima“, sąmoningai didino įmonės skolas kreditoriams), kurie sudaro pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Atsakovo T. C. ir kitų atsakovių nesąžiningumo bei ketinimo slėpti savo turtą neįrodo ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilėje byloje eB2-328-260/2020 atsakovui                      T. C., kaip buvusiam bankrutavusios UAB „Eines“ vadovui, buvo skirta 500 Eur bauda už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nevykdymą – iškėlus įmonei bankroto bylą atsakovas neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšys tarp atsakovo T. C. veiksmų ir pasekmių bankroto proceso metu, yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovas ketina išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Bendrovės dokumentų neperdavimo priežastys gali būti įvairios, kurios minėtoje teismo nutartyje nėra nustatytos, tad teigti, jog tokiu būdu siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo būtent šioje byloje, negalima, o juo labiau teigti, kad tokie atsakovo T. C. veiksmai lemia ir atsakovių J. R. bei V. L. nesąžiningumą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovų kaltė ir nesąžiningumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, kai jų atliktų veiksmų teisėtumas bus tikrinamas bylos nagrinėjimo metu, neturi priežastinio ryšio su didele ieškinio suma, kaip galinčia padidinti sprendimo neįvykdymo riziką, todėl toks apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. 

Dėl procesinės bylos baigties

17.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų suvaržytas atsakovų turtas, tinkamai įvertino sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą ir dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė