Teikimas Nr. T-1367-1096/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11066-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18; 2.5.21

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos mokėjimo termino pratęsimo,

n u s t a t ė :

T. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas – paskirta subendrinta galutinė 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo T. J. prašymas pratęsti teismo paskirtos baudos sumokėjimo terminą, t. y. baudą sumokėti per dvejus metus, nes yra II – osios grupės invalidas, bei turi mažas pajamas.

Baudos sumokėjimui teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas 12 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 14 d. Bauda turi būti sumokėta iki 2024 m. gruodžio 14 d.

Prašymų ir atsiliepimų negauta.

Prašymas tenkintinas iš dalies

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6-8 straipsniuose. BVK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos BVK 22 straipsnyje. BPK 352 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, teismas gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Nespėjęs laiku įvykdyti paskirtos bausmės, nuteistasis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis teikime Nr. T-99-885/2021). Tačiau toks prašymas turi būti pateikiamas, kol dar nėra suėjęs savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Pažymėtina, kad T. J. prašymą teismui pateikė dar nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas rodo nuteistojo norą savanoriškai įvykdyti jam teismo skirtą bausmę.

Sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 6 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str., BPK 346 str. 1 d.). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

T. J. Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei į tai, jog kaltinamasis dirbantis, gauna pastovias pajamas, tačiau jos nėra labai didelės, bei tai, jog yra II -os grupės neįgalumą. Pagal išrašą gautą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad per mėnesį gauna nuo 189,68 Eur iki 421,21 Eur. Atsižvelgus ir į šias aplinkybes priimant baudžiamąjį įsakymą T. J. atžvilgiu buvo nustatytas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas iki 12 mėnesių. Nuteistasis pateikdamas prašymą dėl savanoriškos 34 MGL (1 700 Eur) baudos sumokėjimo pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad iki 2024 m. gruodžio 14 d. yra sumokėta 430 Eur. Darytina išvada, jog nuteistasis nevengia mokėti paskirtos baudos. Nuteistasis prašymu prašo, pratęsti baudos sumokėjimo terminą iki dvejų metų.

Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis nevengia sumokėti baudos, atsižvelgiant į susiklosčiusias T. J. finansines galimybes, į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nuteistajam T. J. pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Visgi atsižvelgiant į nuteistojo prašomo savanoriško baudos sumokėjimo terminą – 2 metų ir į tai, jog jokių konkrečių jo išskirtinai sunkių finansinę padėtį patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė, teismas daro išvadą, jog prašomas savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra neproporcingai didelis ir nepasieks baudžiamojo įstatymo siekiamų bausmės tikslų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 22 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei 2 (du) mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Paskirtos baudos sumokėjimas yra nuteistojo pareiga, kurią jis privalo vykdyti sąžiningai, t. y. aktyviai ieškoti visų įmanomų būdų ir galimybių, kaip nustatytu laiku įvykdyti jam paskirtą bausmę. Paskirta bausmė turi tinkamai įgyvendinti savo paskirtį ir negali atitikti tik nuteistojo interesų. Įvertinus, kad prašomas 2 metų terminas paskirtos baudos sumokėjimui yra per ilgas, teismas pripažįsta, kad yra tikslinga pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą 12 mėnesių ir nustatyti, jog baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti iš viso per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 14 d), t. y. iki 2025 m. gruodžio 14 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4, 6 dalimis, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. J. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti T. J. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą paskirtos 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2023 m. gruodžio 14 d.), nustatant, kad bauda turi būti sumokėta – iki 2025 m. gruodžio 14 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja   Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė