Civilinė byla Nr. e2-64-641/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02052-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.1.3.10.; 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.5.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 2.6.20.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.3.1; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Kalistara“ atstovams direktoriui Dariui Šilkui, pavaduotojui D. G., advokatui Rolandui Tamašauskui,

atsakovės UAB „Eirta“ atstovams direktoriui T. B., advokatui Drąsučiui Narmontui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų – Pakruojo verslo informacijos centro, VšĮ, atstovei S. F.- B.,

trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ atstovui advokatui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kalistara“ ieškinį atsakovei UAB „Eirta“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Pakruojo verslo informacijos centras, VšĮ, UAB „Panevėžio miestprojektas“, ir atsakovės UAB „Eirta“ priešieškinį ieškovei UAB „Kalistara“ dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Pakruojo verslo informacijos centras, VšĮ, UAB „Panevėžio miestprojektas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Kalistara“ prašė: pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašalį įskaitymą 12 811,21 Eur sumai, atliktą 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21/25 „Reikalavimas dėl piniginės prievolės įvykdymo“; pripažinus atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 12 811,21 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 200824_2 ir 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 210312_1 bei 1326,24 Eur delspinigius; priteisti ieškovei iš atsakovės 23 685,75 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 210312_2; priteisti ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (37 823,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. kovo 12 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 2020/03/12-1 (toliau – Sutartis) dėl šilumos punkto, šildymo, daliklinės apskaitos, ventiliacijos sistemos modernizavimo ir vandentiekio-nuotekos darbų atlikimo objekte – gyvenamajame name Mindaugo g. 4, Pakruojis. Sutarties terminas – nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 12 d., Sutarties objekto darbų kaina 80 465,00 Eur (su PVM). Atsakovė paskutinį dokumentą, reikalingą objekto pridavimui (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - VERT) Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą) gavo 2021 m. vasario 3 d., todėl laikė, kad Sutartis įvykdyta 2021 m. vasario 3 d., informavo ieškovę, kad už vėlavimą atlikti darbus skaičiuoja netesybas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d., ir bendra netesybų suma sudaro 34 800,00 Eur. 2021 m. kovo 15 d. atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bei nurodė, kad po įskaitymo atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 12 811,21 Eur už atliktus darbus laikoma pasibaigusia, o ieškovė atsakovei liko skolinga 21 988,79 Eur netesybų. Ieškovė su šiuo įskaitymu nesutiko, nurodė, kad Sutarties įvykdymo terminas (2020 m. birželio 12 d.) buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, teismo posėdžio metu nurodė, jog šalys sutarties vykdymo metu tarėsi žodžiu, atsakovė iki 2020 m. lapkričio 20 d. jokių pretenzijų dėl atliktų darbų termino nereiškė, todėl atsakovė nepagrįstai jai skaičiavo netesybas už Sutarties termino pažeidimą. Ieškovės vertinimu atsakovė negali remtis ta aplinkybe, jog ieškovė laiku nepateikė dokumentų reikalingų objekto užbaigimui, kadangi pati atsakovė tinkamai neįvykdė savo priešpriešinės pareigos, suderintą darbo projektą su paskutiniais pakeitimais pateikė ieškovei tik 2020 m. gruodžio 15 d., taip pat atsakovė neįregistravo ieškovės, kaip subrangovės, statuso reikalinguose registruose, todėl ieškovė nebūdama įregistruota kaip subrangovė VERT pažymą gavo tik 2021 m. vasario 3 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. 01-29-1, kuriame nurodyti daugiabučio gyvenamojo namo Mindaugo g. 4, Pakruojis, šilumos punkto ir karšto vandens sistemos eksploatavimo darbai už 23 685,75 Eur, šie darbai buvo atlikti ne pagal Sutartį, bet naujai šalių konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties pagrindu, šiuos darbus atliko 2020 m. kovo-gruodžio mėnesiais ir 2021 m. sausį, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Ieškovė taip pat nurodė, jog visus statybos darbus pagal Sutartį atliko 2020 m. lapkričio 30 d., Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovė prarado teisę remtis išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti, t. y. nukelti galutinį darbų atlikimo terminą galima tik raštu, nes ieškovė atitinkamai veikė remdamasi atsakovės elgesiu. Ieškovė neturi prievolės atlyginti atsakovei netesybas, kadangi Sutarties vykdymas užtruko ne dėl ieškovės kaltės. Dėl netesybų dydžio ieškovė nurodė, jog atsakovės netesybos yra neprotingai didelės, lemiančios atsakovės praturtėjimą, kadangi 2020 m. spalio 1 dienai ieškovė buvo atlikusi darbų už 68 295,41 Eur sumą, t. y. buvo atlikta beveik 85 proc. visų Sutartyje numatytų darbų, todėl atsakovės suskaičiuotos netesybos, kurios sudaro beveik 50 procentų visų atliktų darbų yra aiškiai neprotingos, per didelės, todėl tuo atveju, jei teismas spręstų, kad yra pagrindas netesybų taikymui, netesybos turėtų būti mažinamos.

2.       Atsakovė ieškovės ieškinį prašė atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas bei tenkinti priešieškinį dėl netesybų ir palūkanų priteisimo. Nurodė, jog viena iš esminių rangos sutarties sąlygų pripažįstamas šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų, Sutartimi šalys susitarė, jog darbų pabaiga pagal Sutartį laikomas momentas, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, vėlavimas pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją yra laikomas vėlavimu atlikti atitinkamus statybos darbus, darbai galutinai laikomi užbaigti, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija, Statybos užbaigimo komisijos patvirtintas statybos užbaigimo aktas, šalių pasirašytas statybos darbų užbaigimo ir perdavimo atsakovei aktas, pasirašomas statybos darbų užbaigimo ir perdavimo aktas bei visa kita teisės aktuose numatyta dokumentacija yra perduodama atsakovei, todėl ieškovė privalėjo Sutartį įvykdyti ir darbus baigti iki 2020 m. birželio 12 d. Atsakovė 2020 m. lapkričio 30 d. išvardijo visą eilę ieškovės nepateiktų dokumentų objekto pridavimui, pareikalavo juos surinkti iki 2020 m. gruodžio 7 d. Pabrėžė, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 7.3, 8.9 punktų, tačiau ieškovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir iki 2020 m. gruodžio 18 d. Be to, darbus vykdė ir po 2020 m. lapkričio 30 d. bei pripažino, kad VERT energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą ji pateikė tik 2021 m. vasario 3 d., tik nuo ieškovės netinkamo veikimo Sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas, dar 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė nebuvo atlikusi visos eilės jai priklausančių veiksmų, dėl ko ji Sutartį baigė vykdyti tik 2021 m. vasario 3 d. Jeigu ieškovė užpildė netinkamai dokumentus ir juos pateikė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, dėl ko pažymos iš karto negavo, tai nesudaro pagrindo mažinti jos atsakomybę. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Sutarties įvykdymo terminas šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pratęstas, kadangi Sutartyje numatytos nuostatos gali būti keičiamos ar papildomos naujomis nuostatomis tik šalims raštiškai susitarus. Taigi ieškovė su atsakove Sutartimi susitarė, jog bet kuri iš Sutarties sąlygų gali būti pakeista bei įsigalioja tik abiem šalims tokią sąlygą patvirtinus raštu. Dėl to ir Sutarties sąlyga, įtvirtinta 4.1.1 punkte dėl Sutarties įvykdymo termino (iki 2020 m. birželio 12 d.), šalių galėjo būti pakeista ir įsigalioti tik šalims tokį pakeitimą raštu patvirtinus. Dėl netesybų dydžio atsakovė nurodė, jog argumentai, kad netesybos yra neprotingo dydžio yra nepagrįsti, kadangi Sutartį pasirašė ir dėl netesybų dydžio susitarė verslo subjektai, kurie veikia apdairiai ir atidžiai, turi panašaus pobūdžio sutarčių sudarymo ir vykdymo patirties, taigi suprato, kokią konkrečią valią išreiškia Sutartyje dėl netesybų dydžio bei jų eigos pradžios ir pabaigos momentų. Atsakovė turėdama į ieškovę 34 800,00 Eur piniginį reikalavimą pagrįstai 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21/25 jo dalį (12 811,21 Eur) įskaitė į jos piniginę prievolę ieškovei sumoje 12811,21 Eur už atliktus darbus, įskaitymo sąlygų nepažeidė, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti šį atsakovės įskaitymą negaliojančiu yra nepagrįstas. Po atlikto įskaitymo atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 12 811,21 Eur už atliktus darbus pasibaigė, todėl nepagrįstai ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 12 811,21 Eur skolą. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 23 685,75 Eur pagal tariamą konkliudentiniais veiksmais sudarytą naują sutartį yra nepagrįstas, kadangi pagal Sutarties 5.2 punktą visa Sutarties objekto darbų kaina yra 66 500,00 Eur be PVM, su PVM 80 465,00 Eur. Sutarties kaina yra galutinė, numatyta šalių susitarimu ir nedidinama per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Atsiradus papildomiems darbams ieškovė ir atsakovė turėjo sudaryti papildomą susitarimą prie Sutarties. Sutartimi šalys susitarė, kas apima Sutarties galutinę kainą, į kurią taip pat patenka visi su specialių sričių ekspertų, specialistų, profesionalų žiniomis, konsultacijomis bei paslaugomis, kurios yra reikalingos tinkamam darbų atlikimui, susiję kaštai, į Sutarties kainą taip pat įskaičiuotos visos Sutarties objekto vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai, ieškovė prisiėmė riziką už visas išlaidas teikdama pasiūlymą ir pasirašydama Sutartį bei vadovaudamasi parengtu techniniu darbo projektu, o Sutartimi numatytos nuostatos galėjo būti keičiamos ar papildomos tik šalims susitarus raštu. Ieškovė Sutarties sąlygų byloje neginčija, delspinigių skaičiavimo laikotarpio taip pat neginčija, delspinigius atsakovė paskaičiavo nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d., įskaitymas atliktas teisėtai, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovė, turėdama į ieškovę 34 800 Eur piniginį reikalavimą, 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21/25 jo dalį (12 811,21 Eur) įskaitė į jos piniginę prievolę ieškovei sumoje 12 811,21 Eur už atliktus darbus. Likusi netesybų (delspinigių) suma po įskaitymo, kurią atsakovė priešieškiniu prašo priteisti, sudaro 21 988,79 Eur.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog nei ieškovės nei atsakovės nepalaiko, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies.

4.       Trečiasis asmuo Pakruojo verslo informacijos centras, VšĮ, taip pat atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje nepatyrė.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

5.       2020 m. kovo 12 d. ieškovė UAB „Kalistara“ (toliau tekste ir subrangovas) ir atsakovė UAB „Eirta“ (toliau tekste ir rangovas) sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2020/03/12-1 dėl šilumos punkto, šildymo, daliklinės apskaitos, ventiliacijos sistemos modernizavimo ir vandentiekio-nuotekos darbų atlikimo objekte – gyvenamajame name Mindaugo g. 4, Pakruojis (toliau – Sutartis, 2.18., 3.1. punktai). Sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, jog vykdydamos šią Sutartį, šalys vadovaujasi techniniu projektu, darbo projektu, įstatymais, statybos techniniais reglamentais, kitais Lietuvoje galiojančiais normatyvais, bei šios sutarties nuostatomis bei priedais prie šios sutarties, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, jei jie pasirašyti abejų šalių įgaliotų atstovų. Sutarties 2.2., 2.3., 2.4., 2.6., 2.18 punktais šalys susitarė dėl rangovo, subrangovo sąvokų. 2.19. punktu šalys numatė, jog kalendorinis darbų vykdymo grafikas - detalus darbų atlikimo grafikas, išskaidytas atskirais konstruktyvais, nuo darbų pradžios iki objekto statybos užbaigimo dienos, patvirtintas abiejų šalių parašais. Sutarties terminas – nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 12 d. (4.1.1. punktas), visa Sutarties objekto darbų kaina 80 465,00 Eur su PVM (5.2. punktas). 4.2. punkte numatyta, jog darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija pagal LR teisės aktus. Sutartis apima darbus pagal Užsakovo parengtą darbo projektą „Gyvenamojo namo Mindaugo g. 4, Pakruojis atnaujinimas (modernizavimas)“, numatytus objektinėje sąmatoje priedas Nr. 1 (4.4. punktas). 7.3. punktas numatė, jog darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija, Statybos užbaigimo komisijos patvirtintas statybos užbaigimo aktas, šalių pasirašytas statybos darbų užbaigimo ir perdavimo rangovui aktas. Darbai ar jų etapai laikomi užbaigti, kai įvykdyti visi darbai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateiktos išpildomosios nuotraukos, medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos bei atlikti visi reikalingi bandymai ir ištaisyti pridavimo metu nustatyti defektai bei pasirašytas atskiras darbų užbaigimo aktas tarp Subrangovo ir Rangovo (8.6. punktas). Vėlavimas pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją yra laikomas vėlavimu atlikti atitinkamus statybos darbus (8.7. punktas). Darbai galutinai laikomi užbaigti, kai įvykdomi visi sutarties 7.3. punkto reikalavimai, pasirašomas statybos darbų užbaigimo ir perdavimo rangovui aktas bei visa teisės aktuose numatyta dokumentacija yra perduodama rangovui (8.9. punktas).

6.       Dėl sutarties kainos šalys Sutartimi numatė, jog Sutarties kaina yra galutinė, nustatyta šalių susitarimu ir nedidinama per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Atsiradus papildomiems darbams rangovas ir subrangovas sudaro papildomą susitarimą prie sutarties (5.1. punktas). 5.3. punkte nurodyta, jog subrangovas pareiškia, kad jis gerai išanalizavo ir suprato rangovo užduotį pagal pateiktus duomenis, numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus pagal šią sutartį ir ją lydinčius priedus atlikti ir nereikalaus papildomo apmokėjimo šiems darbams atlikti. Subrangovas patvirtino, kad pagal jam pateiktą iki Sutarties pasirašymo Techninį darbo projektą jis be papildomo atlygio atliks darbus numatytus Techniniame darbo projekte bei priede Nr. 1. Jeigu, siekiant įvykdyti Sutartį pagal iki Sutarties pasirašymo pateiktą medžiagą, reikia atlikti darbus, kurių Subrangovas nenumatė sudarant sutartį, tačiau jie buvo būtini numatyti pagal Techninį projektą, šiuos darbus Subrangovas atlieka savo sąskaita (5.5. punktas). Šalys taip pat susitarė, jog šios Sutarties kaina yra konkreti, galutinė, negalinti išaugti pinigų suma, mokėtina šioje Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis už visų subrangovo darbų, tame tarpe visų kitų šioje Sutartyje numatytų subrangovo prievolių tinkamą įvykdymą, tame tarpe už darbams reikalingas atlikti paslaugas, medžiagas, įrengimus, priemones, reikiamų dokumentų parengimą, subrangovo perleidžiamas turtines, autorines teises ir kt., išskyrus šia Sutartimi numatytus atvejus. Šios Sutarties kaina apima visus subrangovo patiriamus kaštus darbams atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant, subrangovo mokamus mokesčius, atlyginimus, mokėjimus už banko ar draudimo kompanijos išduodamas šioje Sutartyje numatytas užtikrinimo priemones, transportavimo ir visas kitas, subrangovui priklausančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią Sutartį, išlaidas. Į šios Sutarties kainą taip pat patenka visi su specialių sričių ekspertų, specialistų, profesionalų žiniomis, konsultacijomis bei paslaugomis, kurios yra reikalingos tinkamam Darbų atlikimui, susiję kaštai. Visi ir bet kokie medžiagų, įrangos, priemonių, darbų, paslaugų kainų pasikeitimai, valiutų kursų pasikeitimai, infliacija, mokesčių tarifų pasikeitimai, išskyrus šios Sutarties 5.6 punkte nurodytą mokestį, darbo užmokesčio dydžio pakeitimai, visi kiti ekonominio bei kitokio pobūdžio veiksniai neįtakoja Sutartos šios Sutarties kainos pakeitimo (5.7. punktas).

7.       6.1.6. punktas numatė, jog rangovas turi teisę atsisakyti priimti atliktų darbų aktus, jei pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytiems darbams nėra sutvarkyta su darbų atlikimu būtina dokumentacija. 6.2.1 punktu subrangovas patvirtino, kad į Sutarties kainą įskaičiuotos visos Sutarties objekto vykdymo išlaidos ir visi mokesčiai, ir kad subrangovas prisiima riziką už visas išlaidas, teikdamas pasiūlymą ir pasirašydamas šią sutartį bei vadovaudamasis parengtu techniniu darbo projektu. Taip pat patvirtina, kad visa pasiūlyme pateikia informacija yra teisinga, atitinka tikrovę ir apima viską, ko reikia visiškam ir tinkamam sutarties įvykdymui. Be to, 6.2.2. punktas numatė, jog subrangovas privalo parengti kalendorinio darbų vykdymo grafiką. Per 10 darbo dienų po šios sutarties pasirašymo paruošia ir su rangovu suderina detalų kalendorinį darbų vykdymo grafiką (Priedas Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“) (6.2.9. punktas). Sutartyje numatytu laiku pradeda, kokybiškai atlieka, užbaigia ir perduoda rangovui visus sutartyje nurodytus darbus bei ištaiso nustatytus defektus per laiką, sutartą defektų šalinimo akte, o defektus atsiradusius ir nustatytus per objekto garantinį laiką, ištaiso per šalių sutartą, technologiškai įmanomą terminą (6.2.5. punktas). Subrangovas sutartimi taip pat įsipareigojo įforminti normatyvinių statybos dokumentų nurodytą statinio statybos atlikimo dokumentaciją ir perduoti ją rangovui (6.2.19. punktas). Visi šios Sutarties dokumentai (priedai), statybos darbų technologijos projektas, kalendorinis darbų vykdymo grafikas bei juos sudarantys ar juose minimi dokumentai, o taip pat jų pakeitimai ir papildymai, privalo būti suderinti su rangovu. Taip pat turi būti atitinkamai suderintas Darbo projekto dalių pateikimo grafikas (6.2.23 punktas). Subrangovas taip pat pateikia visas reikalingas pažymas, matavimų protokolus, energetinio naudingumo sertifikatus, reikalingus objekto statybos užbaigimui. Pažymų ir pasų rezultatai turi atitikti projekte ir statybos techniniame reglamente keliamus reikalavimus (6.2.29. punktas). Įsipareigoja tiesiogiai bendrauti su rangovo projektuotojais UAB „Tirta“, o klausimus dėl nepakankamos informacijos projektinėje dokumentacijoje statybų metu nuolat pateikti raštu (6.2.30. punktas). Privalo kompensuoti visus rangovo patirtus pagrįstus nuostolius dėl subrangovo kaltės darbų vėlavimo ir/arba dėl subrangovo nekokybiškai atliktų darbų (6.2.31 punktas). Šalys sudaryta sutartimi taip pat susitarė, jog subrangovas nedelsdamas raštu privalo pateikti visas savo abejones rangovui dėl sutartyje numatytų darbų vykdymo, dėl įvairių kitų, nuo subrangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, saugumui. Subrangovas, neįspėjęs rangovo apie šiame punkte anksčiau išvardytas aplinkybes ar neatsižvelgęs į rangovo rašytinius teisėtus nurodymus, prisiima visas neigiamas pasekmes susijusias su šiomis aplinkybėmis bei jų padariniais (8.4. punktas).

8.       Atsiskaitymų ir mokėjimų pagal Sutartį skyriuje šalys taip pat susitarė, jog PVM sąskaitos faktūros pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pažymas, kurių du egzempliorius pasilieka rangovas, pateikiamos iki kito mėnesio 5 dienos. Jose turi būti nurodytas sutarties numeris, už kurį mėnesį ir pagal kokią pažymą PVM sąskaita faktūra pateikta, taip pat nurodyta PVM sąskaitos faktūros išrašymo data (9.2. punktas). Atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus (sąskaitas, atliktų darbų aktus, pažymas) subrangovas privalo parengti taip, kad paskaičiavimus galima būtų patikrinti. Atsiskaitymo dokumentuose subrangovas privalo laikytis sutarties dokumentuose išvardintų darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, rangovui pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšių ir apimčių patvirtinančius apskaičiavimus ir dokumentus bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus. Visi atsiskaitymo dokumentai privalo būti užantspauduoti ir pasirašyti, o PVM sąskaitos faktūros tik pasirašytos (9.5. punktas).

9.       Dėl delspinigių šalys 9.7. punktu susitarė, jog subrangovui dėl savo kaltės uždelsus pradėti statybą ar atlikti darbų kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais ir/ar nevykdant Objekto statybos darbų vykdymo protokoluose suderintų darbų ir/ar terminų, jis turi sumokėti rangovui baudą, lygią 0,2% Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo neatliktos darbų sumos (delspinigiai mokami rangovui pareikalavus). Dėl savo kaltės uždelsus pradėti statybą ar atlikti dalį darbų Sutarties 7.1 punkte bei kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais ir/ar nevykdant objekto statybos darbų vykdymo protokoluose suderintų darbų ir/ar terminų, subrangovas įsipareigoja mokėti rangovui 100,00 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. subrangovui vėluojant užbaigti darbus ilgiau nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, subrangovas įsipareigoja rangovui mokėti 300,00 Eur dydžio delspinigius nuo už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną (delspinigiai mokami rangovui pareikalavus 9.10. punktas). Taip pat šalys susitarė dėl Sutarties galiojimo ir keitimo bei numatė, jog Sutartis įsigalioja, kai šalys susitaria tarpusavyje, pasirašo šią sutartį ir patvirtina ją antspaudais. Tokiu pat būdu įforminami ir šios sutarties papildymai ir pakeitimai bei sutarties priedai. Objekto darbų vykdymo protokolai, kiti su šios Sutarties vykdymu susiję dokumentai įsigalioja pasirašius įgaliotiems šalių atstovams (10.1. punktas). Šioje sutartyje numatytos nuostatos gali būti keičiamos ar papildoma naujomis nuostatomis tik šalims raštiškai susitarus arba jeigu to reikalauja įstatymai (10.2. punktas). Šalis, negalinti vykdyti sutarties, privalo tą pačią dieną raštu pranešti apie tai kitai šaliai, o prireikus - ir kitiems suinteresuotiems asmenims (10.3. punktas).

10.       Iš Priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 prie Sutarties Nr. 20200312-1 matyti, jog ieškovė turėjo atlikti objekto daugiabučio gyvenamojo namo Mindaugo g. 4, Pakruojis, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, lietaus nuotekų, šilumos punkto darbus už 80 465,00 Eur sumą su PVM. 2020 m. kovo 12 pasirašytame Priede Nr. 3 detalizuoti vėdinimo montavimo darbai, sieninio mini rekuperatoriaus su uždarymo sklende, integruota automatika, įrengimas. 2020 m. kovo 12 d. Priede Nr. 5 detalizuoti šilumos punkto įrengimo darbai, tarp jų šilumos punkto administravimas / eksploatavimas nenumatytas. Byloje pateikta trečiojo asmens Pakruojo verslo informacijos centro, VšĮ, ir UAB „Eirta“ pasirašyta Pagrindinė sutartis CPO78683, priedas Nr. 3 prie šios sutarties įrodo, jog atsakovė daliai darbų objekte Mindaugo g. 4, Pakruojis, pagal šią sutartį atlikti, samdė ieškovę UAB „Kalistara“. Iš Pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 08-24-1 už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KLS Nr. 200824_2 matyti, jog nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, ieškovė buvo atlikusi šildymo, vandentiekio, lietaus nuotekos darbus už 9804,49 Eur sumą be PVM, prie eilutės „vėdinimas“ nurodyta sąmatinė kaina – 5209,57 Eur, likutis – 5209,57 Eur, įvykdytų darbų vertė – 0, per ataskaitinį mėnesį mokėtina suma – 0. Atliktų darbų aktuose už 2020 m. rugpjūčio mėnesį Nr. 08-24-1, Nr. 08-21-2 vėdinimo darbai nenurodyti.

11.       2020 m. lapkričio 30 d. atsakovė ieškovei rašte Nr. 20/88 „Dėl užfiksuotų defektų šalinimo“ nurodė: pagal sutarties 4.1.1. darbų atlikimo terminas buvo 2020 m. birželio 12 d., subrangovo darbai neatlikti laiku ir trūkumai nepašalinti; nesumontuoti rekuperatoriai bei neįforminti ir nesuderinti su užsakovu, rangovu ir gyventojais visi esami pakeitimai; rangovas pasilieka teisę sustabdyti atsiskaitymą už atliktus darbus pagal Sutarties punktus 6.1.5., 6.1.6, taip pat rangovas pasilieka teisę skirti sankcijas (Sutarties 9.6.- 9.10 punktai); visi darbai, reikalingi defektų ištaisymui, bei surinkti parašai dėl atliktų darbų atlikimo kokybės, turi būti pabaigti iki 2020 m. gruodžio 7 d. 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 20/89 „Dėl objekto pridavimo“ atsakovė ieškovei nurodė, jog subrangovas nepateikė dėl objekto pridavimo šių dokumentų: pilnai užpildyto statybos darbų žurnalo su techninės priežiūros vadovo parašais; nepateiktos medžiagų atitikties deklaracijos; nepasirašytas atskiras darbų užbaigimo aktas tarp subrangovo ir rangovo; nepateikti pakeitimai techninio darbo projektai su parašais; nepateiktas dezinfekcijos darbų atlikimo aktas; mikrobiologinio tyrimo protokolas; Legionelių tyrimo protokolas; Cheminių tyrimų protokolas; Energetinio įrengimų techninės būklės patikrinimo pažyma; Šilumą naudojančiu sistemų ir įrenginių hidraulinio bandymo ir plovimo aktas. Atsakovė šiame rašte taip pat nurodė, jog visi objekto pridavimui reikalingi dokumentai turi būti surinkti iki 2020 m. gruodžio 7 d. ir atsakovė pasilieka teisę pritaikyti sankcijas nurodytas Sutarties 9.6-9.14 punktuose.

12.       2020 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 20/89 „Dėl rekuperatorių įrengimo“ atsakovė priminė ieškovei, jog UAB „Kalistara“: įsipareigojo sumontuoti 17 bute 2 vnt. rekuperatorių; juos atlikti per dvi darbo dienas, t. y. iki 2020 m. lapkričio 17 d., įsipareigojo užtikrinti darbų saugą atliekant montavimo darbus; įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai; įsipareigojo, kad namo fasadas nebus sugadintas, gyventojo bute bus atlikta pilna apdaila sienose kur bus sumontuoti rekuperatoriai; visus defektus susijusius dėl rekuperatorių įrengimų priimti savo atsakomybei ir juos pašalinti savo lėšomis. Šiuo raštu atsakovė taip pat įspėjo atsakovę dėl Sutarties 9.6 – 9.10 punktuose numatytų sankcijų taikymo, bei nurodė, jog visi darbai, reikalingi defektų ištaisymui, turi būti pabaigti iki 2020 m. gruodžio 18 d. 2021 m. sausio 6 d. rašte Nr. 20/90 „Dėl subrangovo galutinio darbų užbaigimo / defektų pašalinimo / dokumentų pateikimo reikalingų įkelti į „Infostatybą“ / objekto pridavimo valstybinei komisijai“ atsakovė ieškovei nurodė: pagal Sutarties 4.1.1. punktą darbų atlikimo terminas buvo 2020 m. birželio 12 d., subrangovo darbai nebuvo atlikti laiku. Pagal sutarties 9.7. punktą subrangovas moka delspinigius, t. y. 0,2% sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo neatliktos darbų sumos. Pagal paskutinį sutarties termino 2020 m. birželio mėnesio aktą iš viso atlikta darbų už 47 601,71 Eur su PVM. Visa sutarties objekto darbų kaina yra 80 465,00 Eur su PVM, neatlikta darbų už 32 863,29 Eur su PVM. Baudos dydis skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 5 d., tai sudaro 189 dienos delspinigiai už vieną dieną 65,72 EUR su PVM. Viso 12 421,08 Eur su PVM. Rangovas raštiškai kreipėsi į subrangovą (raštas Nr. 20/89) dėl dokumentų pateikimo Rangovui bei nurodė, jog iki 2020 m. gruodžio 7 d. turi būti pateikti visi reikalingi dokumentai, objekto užbaigimui. Subrangovas vėluoja pateikti objekto dokumentus reikalingus įkelti į „Infostatybą“, to pasekoje rangovas negali pateikti prašymo Valstybinei komisijai dėl objekto pridavimo akto išdavimo. Rangovas, vadovaudamasis sutarties punktais 6.2.31., 8.6., 8.7., 8.9., pasilieka teisę skirti nuobaudą pagal sutarties punktą 9.10. Baudos dydis 15 d. x 100, 00 Eur = 1500,00Eur ir vėluojant užbaigti ilgiau kaip 15 dienų 14 d. x 300,00 Eur = 4200,00 Eur. Viso baudos dydis yra 5700,00 Eur. 2021 m. sausio 15 d. rašte Nr. 20/21 „Dėl valstybinės komisijos aptiktų defektų šalinimo“ atsakovė ieškovei nurodė valstybinės komisijos defektus, tarp kurių ir dezinfekavimo protokolo pateikimas (3. punktas), energetinio įrengimų techninės būklės patikrinimo pažymos pateikimas (4. punktas), nurodė defektus pašalinti iki 2021 m. sausio 19 d.

13.       Iš 2021 m. sausio 12 d. ieškovės rašto atsakovei Nr. 210112/1 matyti, jog ieškovė su sankcijų taikymu nesutiko, pripažino, jog Sutarties 4.1.1. punktu šalys sutarė, jog Sutartyje numatyti darbai turi būti užbaigti 2020 m. birželio 12 d., tačiau teigė, jog po šios datos ieškovė toliau tęsė darbus, būtinus Sutarčiai įvykdyti, o atsakovė jokių sutartinių sankcijų ar kitokių atsakomybės priemonių dėl pavėlavimo atlikti šiuo darbus iš karto po Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos (t. y. nuo 2020 m. birželio 13 d.) nesiėmė, šalys bendradarbiavo, toliau derino veiksmus, susijusius su Sutarties vykdymu, tokie veiksmai ieškovės vertinimu reiškė konkliudentiniais veiksmais šalių išreikštą valią dėl Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo, todėl Sutartyje numatytų sankcijų (baudos) taikymas būtų neteisingas. Taip pat nurodė, jog ieškovė gavo pastabų dėl trūkumų darbo projekte, suderintą darbo projektą su paskutiniais pakeitimais, ištaisiusi trūkumus, ieškovė gavo iš atsakovės 2020 m. gruodžio 17 d. ir nedelsdama pradėjo komplektuoti visus trūkstamus dokumentus, reikalingus objekto pridavimui, ieškovė laukia paskutinės pažymos iš VERT, leidžiančios eksploatuoti šildymo sistemą.

14.       2021 m. sausio 30 d. rašte Nr. 20/90/1 atsakovė ieškovei nurodė, jog iki šiol negauna iš atsakovės reikalingos pažymos iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), t. y. leidžiančios eksploatuoti šildymo sistemą, ir neturėdama šios pažymos negali įkelti visų reikalingų dokumentų į „Infostatybą“, kartu objektas nėra priduotas valstybinei komisijai, nėra gautas statybos užbaigimo aktas. Šiame rašte atsakovė informavo, jog pasilieka taikyti Sutartyje numatytas baudas, nurodytas 2021 m. sausio 6 d. pateiktame rašte Nr. 20/90, bei skaičiuoti baudas toliau, kol objektas bus priduotas valstybinei komisijai ir bus gautas statybos užbaigimo aktas. 2021 m. vasario 12 d. rašte ieškovė atsakovei pakartojo, jog atsakant į atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su darbų atlikimo termino pažeidimu ir sankcijų taikymu už darbų atlikimo termino pažeidimą, subrangovas pažymi, jog pagal Sutarties 4.1.1. punktų Sutartyje numatyti darbai turėjo būti užbaigti 2020 m. birželio 12 d., tačiau ir pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, šalys toliau vykdė Sutartį – subrangovas tęsė darbus ir su rangovu derino veiksmus, susijusius su Sutarties vykdymu. Rangovas iš karto po Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos (t. y. nuo 2020 m. birželio 13 d.) jokių sutartinių sankcijų ar kitokių atsakomybės priemonių dėl pavėlavimo atlikti šiuos darbus nesiėmė. Rašytinės pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų, informuojant apie sutartinių sankcijų taikymo galimybę, subrangovui pradėtos reikšti tik nuo 2020 m. lapkričio 30 d. (2020-11-30 Rangovo raštas Nr. 20/88). Subrangovo vertinimu tokie faktiniai šalių veiksmai, kai pasibaigus Sutartyje nustatytam darbų terminui, šalys toliau vykdo Sutartį, o rašytinės pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų pradedamos reikšti ne iš karto po Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos, o gerokai vėliau, reiškė, jog šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė darbų vykdymo terminą. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. šalių valiai pratęsti Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, Sutartyje numatytų sankcijų taikymas, skaičiuojant baudą nuo 2020 m. liepos 1 d., yra aiškiai nepagrįstas ir nesąžiningas, subrangovas su tokia rangovo pozicija dėl baudos terminų skaičiavimo nesutinka. Taip pat ieškovė pakartotinai nurodė, jog suderintą darbo projektą su paskutiniais pakeitimais gavo iš rangovo tik 2020 m. gruodžio 17 d. Pastarąją aplinkybę subrangovas buvo nurodęs savo 2021 m. sausio 12 d. rašte Nr. 210112/1, adresuotame rangovui, kartu pažymėdamas ir tai, jog nedelsdamas, tik gavęs iš rangovo suderintą darbo projektą su paskutiniais pakeitimais, nedelsdamas sukomplektavo visus trūkstamus dokumentus, reikalingus objekto pridavimui. Kartu ieškovė nurodė, jog ieškovės surašyti ir atsakovei pateikti atliktų darbų aktai Nr. 11-25-1, 11-25-2, 11-25-3, 11-25-4 patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio mėnesį atliko darbų, kurių vertė su PVM yra 12 169,59 Eur. Šių aktų pagrindu ieškovė parengė pažymą F3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 201125_1 (mokėtina suma be PVM - 9554,63 Eur); aktus, pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą 2020 m. lapkričio 25 d. perdavė atsakovei, tačiau ji aktų nepasirašė, nors atliktų darbų apimtis apibrėžia statybos darbų žurnalas, kuriame yra fiksuoti subrangovo atlikti darbai, prie atliktų ir į 2020 m. lapkričio mėn. aktus įtrauktų darbų statybos darbų žurnale yra statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, taip pat į Sutarties 8.10 punkto nuostatas, pagal kurias rangovas privalo priimti pasirašyti atliktų darbų aktus ar pareikšti argumentuotą nesutikimą dėl jų per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo (rangovas aktų nepasirašė, argumentuoto nesutikimo nepareiškė), subrangovo surašyti atliktų darbų aktai laikytini galiojančiais ir rangovą įpareigojančiais, todėl ieškovė pateikė užklausimą, kada bus išspręstas 2020 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktų Nr. F3 11-25-1, 11-25-1, 11-25-2, 11-25-3, 11-25-4 priėmimas. 

15.       2021 m. vasario 26 d. ieškovė pakartotinai pateikė ieškovei 2020 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktus Nr. F3 11-25-1, 11-25-2, 11-25-3, 11-25-4, kartu su pažyma F3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 11-25-1 ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 8 d. šiuos aktus pasirašyti, taip pat pateikė galutinį statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą, reikalaudama jį pasirašyti ir grąžinti ieškovei iki 2021 m. kovo 8 d., bei kartu nurodė iki šios datos sumokėti 2753,70 Eur sumą pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 200824_2 bei pasirašyti už statinio šilumos punkto ir karšto vandens sistemos eksploatavimo darbus 2020 m. kovo-gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 01-29-1. Atsakovei neatsakius į aukščiau aptartą raštą, ieškovė 2021 m. kovo 21 d. pateikė atsakovei Pranešimą-reikalavimą Nr. 202103121, kuriuo pranešė, jog darbus perduoda pagal vienašališkai subrangovės pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 11-25-1, 11-25-2, 11-25-3, 11-25-4, atliktų darbų aktą Nr. 01-29-1 bei 2020 m. lapkričio 30 d. galutinį statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir nurodė 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 200312_1, 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 210312_2 apmokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 29 d.

16.       Iš Pažymos F3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 11-25-1 už 2020 m. lapkričio mėnesį matyti, jog per ataskaitinį mėnesį pagal Sutartį atlikta šildymo, vėdinimo, vandentiekio, lietaus nuotekų, šilumos punkto darbų, kurių sąmatinė kaina 80 464,99, iš šios kainos likutis – 1656,02 Eur, per ataskaitinį mėnesį atlikta darbų už 10 057,51 Eur be PVM. Ši pažyma taip pat įrodo, jog šilumos punkto darbų, kurių sąmatinė kaina nuo statybos pradžios, įskaitant lapkričio mėnesio ataskaitinį laikotarpį, sudaro 10 779,30 Eur, likutis – 0,00 Eur. Taigi pagal Pažymą F3 matyti, jog 2020 m. lapkričio mėnesį buvo atlikti šilumos punkto darbai pagal Sutartį (2020 m. kovo 12 d. Priedas Nr. 5 prie sutarties Nr. 20200312-1), kurių vertė 10779,30 Eur su PVM. Iš atliktų darbų akto Nr. 01-29-1 už 2020 m. kovo – gruodžio mėnesius ir 2021 m. sausio mėnesį, matyti, jog atsakovei atsisakius pasirašyti šį atliktų darbų aktą, 23 685,75 Eur darbai buvo perduoti vienašališkai, nurodyta, jog ieškovė atliko pastato šilumos punkto ir karšto vandens sistemos eksploatavimo darbus kovo – rugsėjo mėnesiais bei spalio – sausio mėnesiais. 2021 m. kovo 12 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija KLS Nr. 210312_2 už atliktus darbus pagal aktą Nr. 01-29-1, kurių suma su PVM – 23 685,75 Eur bei 10 057,51 Eur PVM sąskaitą faktūrą Serija KLS Nr. 210312_1 už atliktus darbus pagal pažymą F3 Nr. 11-25-1. Iš atliktų darbų aktų už 2020 m. lapkričio mėnesį Nr. 11-25-1, 11-25-2, 11-25-3, 11-25-4 matyti, jog ieškovė atliko šildymo darbų už 4011,16 Eur (su PVM) sumą, atliko vėdinimo darbų už 30553,55 Eur sumą, atliko šilumos punkto darbų už 816,06 Eur (su PVM) sumą, tarp jų šildymo sistemos eksploatavimo darbai nenurodyti bei atliko vandentiekio, lietaus nuotekų darbų už 3788,82 Eur (su PVM) sumą. Aktuose nurodyta, jog atsakovė juos pasirašyti atsisakė, todėl ieškovė aktuose nurodytus darbus 2021 m. kovo 12 d. perduoda atsakovei vienašališkai. Iš byloje pateikto 2020 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, jog atsakovei atsisakius pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, darbus ieškovė atsakovei perdavė pagal vienašališkai 2021 m. balandžio 21 d. pasirašytą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą.

17.       2021 m. kovo 15 d. atsakovė ieškovei pateikė Reikalavimą dėl piniginės prievolės įvykdymo Nr. 21/25, kuriame nurodė: darbai pagal Sutartį nebuvo užbaigti laiku; Sutarties terminas šalių nebuvo pratęstas; UAB „Kalistara“ Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą pateikė tik 2021 m. vasario 3 d.; pagal Sutarties 9.10 punktą UAB „Kalistara“ uždelsus vykdyti darbus joje nurodytais terminais bendrovė įsipareigojo mokėti UAB „Eirta“ po 100 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, o jeigu vėluojama yra ilgiau nei 15 kalendorinių dienų - po 300 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną; netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai. Tai reiškia, kad UAB „Kalistara“ laiku neįvykdžius Sutarties, UAB „Eirta“ įgijo teisę reikalauti, kad UAB „Kalistara“ sumokėtų netesybas už vėlavimą atlikti darbus nuo 2020 m. birželio 13 d; UAB „Eirta“ paskaičiavo netesybas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. (nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 15 d. - po 100,00 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną, o nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. vasario 03 d. - po 300,00 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną), bendra netesybų suma sudaro 34 800,00 Eur; kadangi UAB „Eirta“ yra likusi skolinga pagal sutartį 12 811,21 Eur., o UAB „Kalistara“ piniginė prievolė UAB „Eirta“ 34 800,00 Eur., atsakovė pranešė, kad daro priešpriešinių prievolių reikalavimų įskaitymą ir po įskaitymo UAB „Eirta“ piniginė prievolė sumoje 12 811,21 Eur laikoma pasibaigusia, o UAB „Kalistara“ lieka skolinga UAB „Eirta“ 21 988,79 Eur (34,800.00 Eur - 12811,21 Eur) sumą, kurią privalo įvykdyti iki 2021 m. kovo 22 d. Kartu su šiuo raštu atsakovė pasirašė ir grąžino ieškovei 2020 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, Pažymą F3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 11-25-1 už 2020 m. lapkričio mėnesį, atliktų darbų aktus Nr. 11-25-1, 11-25-2, 11-25-3, 11-25-4, kuriuose nurodė, jog laiko, kad sutartis yra įvykdyta 2021 m. vasario 3 d., gavus VTEK pažymą. Taip pat atsakovė išsiuntė ieškovei Pranešimą dėl PVM sąskaitos faktūros KLS Nr. 210312_2 ir atliktų darbų akto Nr. 01-29-1 Nr. 21/26, kuriame nurodė, jog grąžina atliktų darbų aktą Nr. 01-29-1 bei 2020 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 210312_2, kadangi juose nurodytų darbų atsakovė niekada neužsakė, šalys Sutartimi susitarė, jog sutarties objekto kaina su PVM - 80465,00 Eur. 2021 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė atsakymą atsakovei ir nurodė, jog su 34 800,00 Eur netesybomis, atliktu vienašaliu įskaitymu nesutinka ir reikalavimą sumokėti 21 988,79 Eur sumą laiko nepagrįstą.

18.       Iš byloje trečiojo asmens Pakruojo verslo informacijos centro, VšĮ pateiktų Statybos darbų žurnalų Nr. 1, 2, 3 matyti, jog buvo vykdoma Daugiabučio gyvenamojo namo Mindaugo g. 4, Pakruojis, statyba. Statinio projekto pavadinimas – atnaujinimas (modernizavimas), statytojas (užsakovas) – Pakruojo verslo informacijos centras, VšĮ, rangovas – UAB „Eirta“, subrangovas statybos žurnale nenurodytas. Iš Statybos žurnalo Nr. 1 įrašų matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. buvo vykdomi statybos darbai: betoninių plytelių klojimas, grotelių dėjimas po balkonais, batų valymo grotelių montavimas įėjimo aikštelėse, plytelių klijavimas laiptinių aikštelėse, įėjimo stogelių apšiltinimas ir stogo dangos klijavimas, apskardinimas, apsauginės stogo tvorelės įrengimas, laiptinės stogelio apskardinimas. Paskutinis darbas Statybos žurnale Nr. 1 nurodytas 2020 m. lapkričio 20 d. (Statybos žurnalo Nr. 1 48-52 puslapiai). Iš Statybos žurnalo Nr. 2 įrašų matyti, jog statybos darbai objekte buvo vykdomi ir lapkričio 23, 24, 25 dienomis (Statybos žurnalo Nr. 2 20-21 puslapiai). Statybos žurnalo Nr. 3 įrašuose nurodyta, jog 2020 m. spalio 9 d. įrengti 2 vienetai sieninių mini rekuperatorių bute Nr. 17. (Statybos žurnalo Nr. 3 31 puslapis). Taip pat Statybos žurnalo Nr. 3 įrašas skyriuje „Projektinės dokumentacijos pakeitimų registravimas“ įrodo, jog 2020 m. gruodžio 17 d. įregistruoti vėdinimo sistemos mini rekuperatorių išdėstymo ir kiekių pakeitimai. 2020 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas (toliau – aktas) įrodo, jog atsakovė trečiajam asmeniui Pakruojo verslo informacijos centrui, VšĮ atliktus daugiabučio gyvenamojo namo adresu Mindaugo g. 4, Pakruojis, atnaujinimo (modernizavimo) darbus perdavė tinkamai, VšĮ Pakruojo verslo informacijos centras akte patvirtino, jog darbai yra atlikti pilnai ir tinkamai.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo.

19.       Nagrinėjamoje byloje pirmiausia būtina išspręsti ginčą dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė neatliko subrangovo pakeitimo procedūrų, ieškovė nebuvo nurodyta subrangove nei statybos darbų žurnale, nei informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sistemoje, todėl ieškovė savo teisinį statusą tarp šalių sudarytuose teisiniuose santykiuose kvalifikuoja kaip paslaugų teikėjo. Akcentuotina, jog ieškovė pateiktu ieškiniu savo, kaip subrangės statuso neginčijo, o aukščiau nurodytomis aplinkybėmis grindė vėlavimą pavėluotų dokumentų reikalingų statybos darbų užbaigimui, pateikimą.

20.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012, 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą; kt.). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 27 punktas).

21.       Rangos sutarties santykių bendrąsias taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus Pirmajame skirsnyje įtvirtintos teisės normos. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio skirsnio normos atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims. Statybos rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai). Vadovaujantis CK 6.650 straipsniu, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), todėl šiam santykiui taip pat taikomos specialiosios statybos rangos bei bendrosios rangos sutarties santykių skirsnių normos.

22.       Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

23.       Nurodytas teisinis reglamentavimas rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas rangos sutartinių teisinių santykių ir teisinių santykių, kylančių paslaugų sutarties pagrindu, atribojimo (kvalifikavimo) teisinius aspektus, yra nurodęs, kad nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr. 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr. 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

24.       Kvalifikuojant, ar šiuo atveju UAB „Kalistara“ ir UAB „Eirta“ siejo statybos subrangos teisiniai santykiai, ar atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, išvadas lemia juos siejusios sutarties dalyko ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančių įrodymų vertinimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės reikalavimai atsakovei yra kildinami iš 2020 m. kovo 12 d. ieškovės UAB „Kalistara“ ir atsakovės UAB „Eirta“ sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. 2020/03/12-1 dėl šilumos punkto, šildymo, daliklinės apskaitos, ventiliacijos sistemos modernizavimo ir vandentiekio-nuotekos darbų atlikimo objekte – gyvenamajame name Mindaugo g. 4, Pakruojis (2.18., 3.1. Sutarties punktai). Be to, šalių Sutartį aiškinant pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles matyti, jog Sutarties turinys ir pobūdis yra įvardintas aiškiai ir suprantamai jos pavadinime, taip pat aiškiai ir suprantamai Sutartyje įvardintos subrangovo ir rangovo sąvokos (2.2., 2.3., 2.4., 2.6., 2.18 Sutarties punktai), sutarties dalykas yra šilumos punkto, šildymo, daliklinės apskaitos, ventiliacijos sistemos modernizavimo ir vandentiekio-nuotekos darbų atlikimas objekte – gyvenamajame name Mindaugo g. 4, Pakruojis, ir jų perdavimas rangovui sutartyje nurodyta tvarka ir terminais (2.18., 3.1. Sutarties punktai). Priedai prie sutarties, pažymos bei atliktų darbų aktai patvirtina, jog daugiabučiame gyvenamajame name Mindaugo g. 4, Pakruojis, buvo atlikti šildymo, vėdinimo, vandentiekio, lietaus nuotekų, šilumos punkto darbai, kurių vertė 80 465,00 Eur su PVM, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras matyti, jog didžioji dalis atliktų darbų yra apmokėti. Kartu akcentuotina, jog iš byloje pateikto šalių rašytinio susirašinėjimo (raštai dėl įsipareigojimų viena kitai vykdymo, sprendimo 12. – 15. dalys) taip pat matyti, jog ieškovė visuose atsakovei adresuotose raštuose save nurodo kaip subrangovę. Taigi, vertinant tarp šalių susiklosčiusią teisinių santykių esmę, teismas, atsižvelgdamas į teisinių santykių prigimtį, pažymi, jog ieškovės elgesys po Sutarties sudarymo bei vykdant Sutartį įrodo, jog Sutarties vykdymo metu ieškovė pati save suvokė kaip subrangovę (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl faktinė aplinkybė, kad ieškovė Valstybinės energetikos reguliavimo taryboje ar kituose registruose nebuvo nurodyta kaip subrangovė, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių statybos subrangos teisinių santykių prigimties. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aukščiau aptartą teismų praktiką atribojant rangos ir paslaugų teikimo sutartis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovę UAB „Kalistara“ ir atsakovę UAB „Eirta“ siejo statybos subrangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, CK 6.193 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

25.       Byloje ginčas tarp šalių kyla dėl delspinigių skaičiavimo ir įskaitymo teisėtumo bei pagrįstumo ir skolos ieškovei bei netesybų atsakovei priteisimo. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo dėl tarp šalių sudarytos Sutarties teisėtumo, Sutartis yra galiojanti ir nėra nuginčyta, byloje dalyvavęs trečiasis asmuo Pakruojo verslo informacijos centras, VŠĮ, dėl šalių sudarytos Sutarties prieštaravimų taip pat nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog jokių pretenzijų nei dėl Sutarties, nei dėl darbų atlikimo šalims neturi. Ieškovė iš esmės neginčija, kad šalys Sutartimi susitarė, jog darbų atlikimo terminas pagal Sutartį buvo 2020 m. birželio 12 d., tačiau teigia, jog šis terminas buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog faktiškai darbai buvo atlikti 2020 m. spalio 9 d., atsiliepime į priešieškinį teigė, jog visus statybos darbus pagal Sutartį ieškovė atliko 2020 m. lapkričio 30 d. Įrodinėdama darbų atlikimo pabaigą ieškovė rėmėsi Statybos žurnalo įrašais bei ginčydama vienašalį įskaitymą nurodė, jog VERT pažymos išdavimas 2021 m. vasario 3 d., ką atsakovė laiko darbų atlikimo pabaiga, užtruko dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, o dėl atsakovės kaltės, kadangi ji neatliko subrangovės pakeitimo procedūrų, taip pat tinkamai neįvykdė savo priešpriešinės pareigos – suderintą darbo projektą su paskutiniais pakeitimais pateikė ieškovei tik 2020 m. gruodžio 15 d. Ieškovės vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai įrodo, jog nėra pagrindo taikyti Sutartinę civilinę atsakomybę bei tenkinti atsakovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo, o vienašališkas įskaitymas turi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, ieškovė mano, jog tenkinus atsakovės reikalavimą dėl netesybų, teismas privalo spręsti netesybų mažinimo klausimą, kadangi jos yra neprotingai didelės, lemiančios atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita.

26.       Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, kad ieškovei netesybos buvo taikytos iki datos, kada buvo užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija, taigi atsakovė laiko, jog ieškovė darbus baigė 2021 m. vasario 3 d., gavusi VERT pažymą. Nurodė, jog darbų atlikimo terminą nurodo Sutarties nuostatos, o ne Statybos darbų žurnalas. Pažymos pateikimas buvo ieškovės prievolė pagal Sutarties nuostatas, o tuo atveju, jeigu ji negalėjo jos pateikti dėl atsakovės kaltės, ji privalėjo raštu informuoti atsakovę apie šias aplinkybes. Be to, akcentavo, jog šalių sudaryta Sutartis galėjo būti pakeista tik šalims tokį pakeitimą įforminus raštu, todėl Sutarties įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Pažymėjo, jog ieškovė be objektyvių priežasčių reikalauja sumažinti teisėtai pritaikytas netesybas, kadangi Sutartį pasirašė ir dėl netesybų dydžio susitarė verslo subjektai, o įstatyme nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais. Pažymėjo, jog atsakovė pagrįstai paskaičiavo 34 800,00 Eur netesybas ir pagrįstai pasinaudojo vienašalio įskaitymo teise, todėl turi teisę į likusios netesybų sumos priteisimą.

Dėl vienašalio įskaitymo sąlygų, šalių atsakomybės už sutartyje nustatyto termino praleidimą ir netesybų skaičiavimo pagrindo

27.       Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė atsakovės 2021 m. kovo 15 d. reikalavimu Nr. 21/25 „Dėl piniginės prievolės įvykdymo“ atliktą įskaitymą ginčija dviem aspektais: 1. atsakovė neturėjo teisės priskaičiuoti įskaityto dydžio netesybų, kadangi sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais, ieškovė darbus atliko, t. y. Sutartį įvykdė, laiku; 2. delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl turėtų būti sumažinti. Taigi ginčas byloje yra kilęs tiek dėl Sutarties sąlygų, tiek dėl atsakovės įskaityto piniginio reikalavimo dydžio, tiksliau – netesybų mažinimo. 

28.       Netesybos yra viena iš sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurios taikomos (skaičiuojamos) sutarties šaliai už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė paskaičiavo 34 800,00 Eur netesybų ir įskaitė 12 811,21 Eur dydžio netesybas, kadangi atsakovė buvo skolinga ieškovei pagal Sutartį už ieškovės atliktus darbus (sprendimo 13. – 18. dalys). Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki atlikto vienašalio įskaitymo ieškovei buvo skolinga už atliktus darbus nurodytą 12 811,21 Eur sumą. Minėta, jog ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti netesybų arba taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieną iš skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros atkūrimo būdų ir sumažinti atsakovės paskaičiuotas bei įskaitytas netesybas. Vadinasi, atsakovės atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas kvestionuojamas įrodinėjant būtinųjų sąlygų, suformuotų kasacinio teismo praktikoje, įskaitymui atlikti nebuvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009).

29.       Teisė prievolės šaliai, kurios atžvilgiu buvo atliktas įskaitymas, ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėjant, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-3-9/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovės atliktas įskaitymas galėtų būti pripažintas negaliojančiu nustačius, kad atsakovė neteisėtai skaičiavo delspinigius, arba negaliojančiu iš dalies - pripažinus atsakovės paskaičiuotus delspinigius neprotingai dideliais, t. y. sumažinus netesybas. Iš nurodyto aišku, kad byloje kilusio ginčo kvalifikacijai esminę reikšmę turi ieškovės prievolių pagal Sutartį pažeidimo fakto bei atsakovės dėl to turėtų nuostolių dydžio ir paskaičiuotų netesybų santykio nustatymas, t. y. išsiaiškinimas, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

30.       Esant tokioms aplinkybėms, siekiant įvertinti šalių pozicijų pagrįstumą, nagrinėjamu atveju yra aktualu įvertinti su kokiomis aplinkybėmis šalys Sutartyje siejo darbų užbaigimo momentą, kokius įsipareigojimus kiekviena iš šalių turėjo atlikti, tačiau neatliko laiku, kokia šių kiekvienos iš šalių pavėluotų atliktų įsipareigojimų reikšmė ir įtaka galimybei užbaigti laiku vykdyti Sutartyje nurodytus darbus. Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio nuostatomis, rangos sutartyje turi būti nustatoma darbų pradžia ir pabaiga ir, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimą. Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei įstatymo ar sutarties nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnis) - įmonės (verslininko) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

31.       Vertinant faktines bylos aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad Sutarties 4.1.1. punktu šalys susitarė, jog Sutarties terminas – nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 12 d., todėl ieškovei teigiant, jog Sutarties darbų užbaigimo terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais, būtina įvertinti, šalių valią ir jų elgesį laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2021 m. vasario 3 d. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012). Sprendžiant klausimą, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).

32.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog Sutartis įsigalioja, kai šalys susitaria tarpusavyje, pasirašo šią sutartį ir patvirtina ją antspaudais. Tokiu pat būdu įforminami ir šios sutarties papildymai ir pakeitimai bei sutarties priedai. Šioje sutartyje numatytos nuostatos gali būti keičiamos ar papildoma naujomis nuostatomis tik šalims raštiškai susitarus arba jeigu to reikalauja įstatymai (10.2. punktas). Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sudariusios rašytinį susitarimą dėl sutarties pakeitimo ar papildymo, keičiančio Sutarties 4.1.1. punktą, taigi šiuo atveju vertintini šalių konkliudentiniai veiksmai, nes, kaip minėta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, net šalių sutartyje esant numatytai jos pakeitimą ribojančiai išlygai, sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

33.       Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog šalys pakeitė sutarties sąlygas konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė byloje turėjo pateikti įrodymus, kurie neabejotinai patvirtintų, jog šalių valia dėl Sutarties pratęsimo konkliudentiniais veiksmais sutapo. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys Sutartyje aiškiai susitarė dėl to, kad visi susitarimai ir papildymai turi būti rašytinės formos ir kad žodiniai susitarimai negalioja. Todėl šalims sutarus dėl sandorio sudarymo bei jo pakeitimo formos jos šalys ir privalo laikytis, o nesilaikant taikomos Sutartyje numatytos teisinės pasekmės. Aplinkybė, kad ieškovė ir po 2020 m. spalio 1 d. vykdė darbus, o atsakovė tuo metu jai rašytinių pretenzijų nereiškė, nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovė sutiko su darbų atlikimo termino pratęsimu, kadangi Statybos darbai pagal sudarytą Sutartį bet kokiu atveju turėjo būti užbaigti. Ieškovės akcentuojamos aplinkybės, jog ji po Sutarties termino pabaigos toliau atlikinėjo darbus pagrindžia tik ieškovės prievolių pagal Sutartį vykdymą, bet ne šalių susitarimą pratęsti prievolių vykdymo terminą. Be to, iš byloje esančio rašytinio susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė gan aiškiai deklaravo, jog pagal Sutarties 4.1.1. punktą darbų atlikimo terminas buvo 2020 m. birželio 12 d., tačiau darbai laiku neatlikti, nurodė, jog atsakovė turi teisę atsisakyti priimti atliktų darbų aktus, sustabdyti atsiskaitymą už atliktus darbus bei taikyti sankcijas (2020 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 20/88, sprendimo 11. – 12. dalis). Šie duomenys įrodo, jog ieškovės nurodomas darbų atlikimo termino pratęsimas atsakovės nebuvo akceptuotas, byloje neįrodyta, jog abi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą ar kad atsakovė savo elgesiu aiškiai išreiškė ketinimą nurodytą terminą pratęsti. Nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentams, jog sutarties termino pratęsimo šalių veiksmais faktą patvirtina tai, kad atsakovė tik 2020 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į ieškovę raštu dėl netinkamo prievolių vykdymo. Ši faktinė aplinkybė negali būti traktuojama susitarimu dėl termino pratęsimo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovės elgesio 2020 m. birželio 13 d. – 2021 m. vasario 3 d. laikotarpiu negalima pripažinti, jog yra pagrindas taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog Sutarties 4.1.1. punktas, numatęs darbų atlikimo pabaigą, nebuvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, todėl šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, jog byloje taip pat nėra pagrindo spręsti, jog nurodytas terminas buvo pratęstas šalims susitarus žodžiu (CPK 12, 179, 185 straipsniai). 

34.       Nustačius, jog statybos darbų atlikimo terminas pagal Sutartį nebuvo pratęstas, spręstina, ar atsakovė pagrįstai teigia, jog ieškovė statybos darbus pagal Sutartį tinkamai atliko tik 2021 m. vasario 3 d. ir iki šios dienos ji turi teisę skaičiuoti netesybas. Akcentuotina, jog Sutarties 4.2. punktas numatė, kad darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija pagal LR teisės aktus. Sutarties 7.3. punkte šalys detalizavo, jog darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai, įforminti darbų priėmimo-perdavimo dokumentai, įforminta visa statybinė dokumentacija, Statybos užbaigimo komisijos patvirtintas statybos užbaigimo aktas, šalių pasirašytas statybos darbų užbaigimo ir perdavimo rangovui aktas. Darbai ar jų etapai laikomi užbaigti, kai įvykdyti visi darbai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateiktos išpildomosios nuotraukos, medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos bei atlikti visi reikalingi bandymai ir ištaisyti pridavimo metu nustatyti defektai bei pasirašytas atskiras darbų užbaigimo aktas tarp subrangovo ir rangovo (8.6. punktas). Vėlavimas pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją yra laikomas vėlavimu atlikti atitinkamus statybos darbus (8.7. punktas). Darbai galutinai laikomi užbaigti, kai įvykdomi visi sutarties 7.3. punkto reikalavimai, pasirašomas statybos darbų užbaigimo ir perdavimo rangovui aktas bei visa teisės aktuose numatyta dokumentacija yra perduodama rangovui (8.9. punktas). Tokios Sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad darbų užbaigimo momentą šalys siejo ne tik su momentu, kai ieškovė faktiškai baigs vykdyti statybos darbus objekte. Pagal Sutarties nuostatas matyti, jog darbai negali būti laikomi baigti tol, kol nėra pašalinti nustatyti defektai, taip pat nėra atlikti su darbų užbaigimu susiję formalūs veiksmai, tokie kaip atitinkamų dokumentų parengimas, t. y. pateiktos išpildomosios nuotraukos, medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, įforminta statybinė deklaracija, įforminti darbų priėmimo-perdavimo aktai. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 29 punktas). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškovė įrodinėdama, kad ji iš esmės tinkamai ir laiku atliko Sutartyje nurodytas prievoles rėmėsi Statybos darbų žurnalu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai užbaigė vykdyti statybos darbus 2020 m. spalio 9 d. Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2020 metų lapkričio mėnesį objekte vis dar buvo vykdomi Statybos darbai. 2020 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 20/89 „Dėl rekuperatorių įrengimo“, Priedai Nr. 1-5 prie Sutarties, detalizuojantys, kokie darbai objekte turi būti atlikti, Pažyma F3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 11-25-1 už 2020 m. lapkričio mėnesį įrodo, jog 2020 m. lapkričio mėnesį buvo atliekami šilumos punkto darbai pagal Sutartį (2020 m. kovo 12 d. Priedas Nr. 5 prie sutarties Nr. 20200312-1), kurių vertė 10779,30 Eur su PVM. Be to, byloje aukščiau taip pat nustatyta, jog 2020 m. spalio 9 d. įrengti 2 vienetai sieninių mini rekuperatorių bute Nr. 17, paskutinis darbas Statybos žurnale Nr. 1 nurodytas 2020 m. lapkričio 20 d., statybos darbai objekte buvo vykdomi ir lapkričio 23, 24, 25 dienomis (Statybos darbų žurnalai Nr. 2, 3, sprendimo 19. dalis). Akcentuotina, jog byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės argumentus, jog po 2020 m. spalio 9 d. ieškovė šalino defektus, o ne vykdė faktinius statybos darbus pagal sutartį. Rašytiniai duomenys byloje patvirtina, jog tuo laikotarpiu buvo vykdomi šilumos punkto ir kiti statybos darbai, todėl teismas sprendžia, jog nei 2020 m. birželio 12 d., nei 2020 m. spalio 9 d. faktiniai darbai pagal Sutartį nebuvo baigti, todėl atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2020 m. spalio 1 d. (CPK 178, 185 straipsniai). 

36.       Kita vertus, kaip jau minėta, šalių sudarytos Sutarties nuostatos darbų užbaigimo momento nesiejo tik su faktiniu darbų atlikimu pagal Sutartį. Aukščiau (5. sprendimo dalis) aptartos Sutarties nuostatos aiškiai suponuoja išvadą, jog Statybos darbų pabaiga buvo siejama ir su visos reikalingos dokumentacijos tinkamu įforminimu ir netgi medžiagų sertifikatų ir atitikties deklaracijų pateikimu. 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovės raštas Nr. 20/89 ieškovei įrodo, jog tuo metu ieškovė vis dar nebuvo pateikusi atsakovei eilės objekto pridavimo dokumentų (11., 12 sprendimo dalys). 2020 m. gruodžio 15 d. nebuvo sumontuoti rekuperatoriai, kurie buvo Sutartimi numatytų statybos darbų dalis (2020 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 20/89/1). 2021 m. sausio 15 d. ieškovė nebuvo pateikusi dezinfekavimo protokolo, energetinio įrengimų techninės būklės patikrinimo pažymos (2021 m. sausio 15 d. raštas Nr. 20/21). Todėl nurodytos faktinės aplinkybės bei aptartos sutarties nuostatos aiškiai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė 2021 m. sausio 15 dienai nebuvo baigusi Statybos darbų pagal Sutartį, kadangi be ieškovės nurodomos VERT pažymos, ieškovė nurodytai datai nebuvo pateikusi ir tinkamai įforminusi ir kitos reikalingos dokumentacijos (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė gindamasi dėl prievolės pažeidimo pabaigos, t. y. galutinio termino iki kurio atsakovė skaičiuoja delspinigius, nurodė, jog ji negalėjo pateikti VERT pažymos atsakovei anksčiau nei 2021 m. vasario 3 d. dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nebuvo atitinkamai įregistruota kaip subrangovė, dokumentus pildė atsakovės vardu, 2021 m. sausio 7 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ieškovės pateiktus dokumentus dėl pažymos išdavimo atmetė, dėl to reikėjo keisti aktus, pasirašyti papildomus dokumentus ir pažyma 2021 m. vasario 3 d. buvo išduota. Teismas su šiais ieškovės argumentais taip pat nesutinka.

37.       Minėta, jog byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, jog 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 20/89 atsakovė ieškovei nurodė, jog nepateikta VERT energetinio įrengimų techninės būklės patikrinimo pažyma ir nustatė terminą iki 2020 m. gruodžio 7 d. jai pateikti. 2021 m. sausio 6 d. rašte Nr. 20/90 pakartotinai nurodė, jog pažyma nepateikta bei informavo dėl netesybų skaičiavimo. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė atsakovei būtų nurodžiusi aplinkybes ar informavusi atsakovę, kad pažymos negali pateikti dėl atsakovės kaltės. Šalių Sutarties nuostatos numatė pareigą ieškovei pateikti visas reikalingas pažymas, matavimų protokolus, energetinio naudingumo sertifikatus, reikalingus objekto statybos užbaigimui (Sutarties 6.2.29 punktas). Be to, ieškovė įsipareigojo nedelsdama raštu pateikti visas savo abejones rangovui (atsakovei) dėl sutartyje numatytų darbų vykdymo, dėl įvairių kitų, nuo subrangovo (ieškovės) nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, saugumui. Šalis, negalinti vykdyti sutarties, privalo tą pačią dieną raštu pranešti apie tai kitai šaliai, o prireikus - ir kitiems suinteresuotiems asmenims (10.3. Sutarties punktas). Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė, neįspėjusi atsakovės apie šiame punkte anksčiau išvardytas aplinkybes, sudarydama Sutartį, prisiėmė visas neigiamas pasekmes susijusias su šiomis aplinkybėmis bei jų padariniais (8.4. punktas, CPK 178, 185 straipsniai). Be to, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. gavusi raštiškus įspėjimus dėl nurodytos pažymos pateikimo, būtų juos ginčijusi ar nurodžiusi abejones ir / ar priežastis dėl ko negali šio įsipareigojimo tinkamai įvykdyti, t. y. bendradarbiavusi su atsakove.

38.       Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. O3E-231 „Dėl pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas, redakcija galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2021-03-01) numatė, jog dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo statytojas (arba jo įgaliotas asmuo) kreipiasi į Tarybos teritorinį skyrių, kurio aptarnaujamoje zonoje yra energetikos įrenginys ir (ar) vartotojo energetikos įrenginys, pateikia prašymą bei šio Aprašo 1 priede nurodytus dokumentus ir su paskirtais Tarybos įgaliotais darbuotojais suderina energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo datą bei laiką. Į Tarybą dėl prašymo išduoti pažymą ūkio subjektas gali kreiptis tik nuotoliniu būdu, prašymą ir reikiamus dokumentus pateikdamas per Elektroninius valdžios vartus (9. punktas). Tarybos įgalioti darbuotojai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo Taryboje dienos patikrina naujai pastatytų, įrengtų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą (toliau – pažyma) (7. punktas). Tarybos įgalioti darbuotojai atlieka statytojo (arba jo įgalioto asmens) pateiktų dokumentų įvertinimą. Jeigu pateiktas prašymas yra neišsamus, nepateikti visi reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys neteisingi, Taryba praneša statytojui (arba jo įgaliotam asmeniui), kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar patikslinti informaciją pagal teisės aktų reikalavimus. Statytojas (arba jo įgaliotas asmuo) trūkstamus dokumentus ar informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo Tarybos prašymo pateikti trūkstamus dokumentus išsiuntimo dienos. Jeigu statytojas (arba jo įgaliotas asmuo) per nustatytą terminą pateikia Tarybai trūkstamus dokumentus ir/ar patikslina informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias atlikti naujai pastatytų, įrengtų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę patikrinimą ir/ar išduoti pažymą, Taryba nagrinėja prašymą Apraše nustatyta tvarka per Aprašo 7 punkte nustatytą terminą. Statytojui (arba jo įgaliotam asmeniui) per nustatytą terminą nepateikus Tarybai trūkstamų dokumentų ir/ar nepatikslinus informacijos, prašymas atmetamas. Dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo ir pažymos gavimo statytojas (arba jo įgaliotas asmuo) turės kreiptis į Tarybą iš naujo šiame Apraše nustatyta tvarka (10 punktas). 

39.       Taigi, iš šių Nutarimo nuostatų matyti, jog teisę kreiptis dėl pažymos išdavimo turėjo ne tik atsakovė, bet ir atsakovės įgaliotas asmuo. Vieši duomenys apie ieškovę įrodo, jog ji rinkoje veikia jau penkiolika metų, prie įmonės aprašymo nurodyta, jog bendrovė be kitų pastatų inžinerinių sistemų ir lauko inžinerinių tinklų projektavimo, komplektavimo, montavimo ar įrengimo bei priežiūros darbų, vykdo elektros ūkio priežiūrą pramoniniuose, visuomenės paskirties objektuose, tarp šios įmonės klientų įvardintos statybos įmonės, įmonių statančių ar renovuojančių savo pastatus valdytojai (https://rekvizitai.vz.lt/imone/kalistara/). Todėl įvertinus tiek šalių Sutarties nuostatas, numačiusias ieškovei pareigą gauti tokią pažymą, tiek ieškovės viešai nurodomą patirtį rinkoje, darytina išvada, jog ieškovė turėjo būti atidi ir rūpestinga bei negalėdama gauti pažymos, bendradarbiauti su atsakove, iš anksto ją informuoti dėl įgaliojimų gauti pažymą ieškovei suteikimo. Šiuo atveju teismas, įvertinęs aukščiau aptartas Nutarimo nuostatas iš kurių matyti, jog VERT atitinkamą pažymą privalėjo išduoti per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų registravimo Taryboje dienos, sprendžia, jog labai tikėtina, kad ieškovė prašymo dėl pažymos išdavimo ne tik kad nepateikė laiku, bet ir laiku nepašalino jai nurodytų trūkumų, kadangi ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, jog VERT, patikrinusi ieškovės pateiktus dokumentus 2021 m. sausio 7 d., prašymą išduoti pažymą atmetė, suponuoja išvadą, jog labai tikėtina, jog prašymas dėl pažymos išdavimo buvo pateiktas tik 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, o VERT nurodyti trūkumai tinkamai laiku nebuvo pašalinti (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė ginasi, jog atsakovė neįvykdė savo priešpriešinės pareigos ir laiku nepateikė jai suderinto darbo projekto pakeitimų, todėl ji negalėjo kreiptis į VERT dėl pažymos išdavimo. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo Nr. 3 įrašo matyti, jog projekto pakeitimai atliki 2020 m. gruodžio 15 d., tačiau akcentuotina, jog ieškovė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo informuota dėl nurodytos pažymos pateikimo ir įspėta dėl sankcijų taikymo, tačiau ieškovė į atsakovę dėl susidariusių aplinkybių raštu nesikreipė, byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pateikusi atsakovei pastabas / abejones, sudarančias grėsmę darbus atlikti laiku ir tinkamai, ginčijusi atsakovės įspėjimą dėl netesybų taikymo, ir nurodžiusi, jog tokių įsipareigojimų ieškovė negali įvykdyti dėl darbo projekto pakeitimų, todėl įvertinęs šias aplinkybes ir šalių sudarytos Sutarties nuostatas, ieškovės, kaip profesionalės patirtį, teismas pripažįsta, jog ieškovė prisiėmė visas neigiamas pasekmes, susijusias su šia aplinkybe bei jos padariniais (Sutarties 8.4. punktas). 

40.       Aptarto pasekoje, byloje darytina išvada, jog visos reikalingos dokumentacijos tinkamas įforminimas, medžiagų sertifikatų ir atitikties deklaracijų pateikimas buvo sudėtinė Sutartyje numatytų rangos darbų užbaigimo dalis, kurią ieškovė privalėjo atlikti iki 2020 m. birželio 12 d. Byloje nėra ginčo, jog VERT pažyma atsakovei pateikta 2021 m. vasario 3 d., todėl teismo vertinimu šis pažymos pateikimas 2021 m. vasario 3 d. negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškovės pareigos laiku vykdyti sutartį įgyvendinimas. Netesybų skaičiavimas Sutartyje tiesiogiai siejamas su visų darbų atlikimu (tinkamu tiek darbų, tiek reikiamos dokumentacijos perdavimu (Sutarties 8.6., 8.7., 9.10. punktai)), o statybos darbų užbaigimo organizavimas yra priskiriamas ieškovės atliktiems veiksmams. Tokių veiksmų neatlikimas per Sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą lemia sutartinės atsakomybės taikymą prievolę pažeidusiai šaliai. Tuo tarpu ieškovės argumentai, jog Sutarties 4.1.1. punktas numatė Sutarties galiojimo terminą, bet ne darbų termino užbaigimą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Sutartyje aiškiai ir suprantamai nurodytas 4. Sutarties dalies pavadinimas „Darbų sudėtis ir atlikimo terminai“ neginčytinai įrodo, jog darbai turėjo būti baigti 2020 m. birželio 12 d. Pažymėtina, jog šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina tiek 2021 m. sausio 12 d. ieškovės raštas Nr. 210112/1 atsakovei, kuriame ji nurodo, jog „Sutarties 4.1.1. punktu šalys sutarė, kad Sutartyje numatyti darbai turi būti užbaigti 2020 m. birželio 12 d., tačiau po šios datos ieškovė darbus tęsė toliau“, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovo, pavaduotojo gamybai D. G. paaiškinimai, jog sudarant Sutartį ieškovė planavo darbus baigti 2020 m. birželio 12 d. (2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 52 min. 20 sek. iki 1 val. 07 min. 30 sek.). Nurodyto kontekste teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad prie Sutarties nebuvo pateiktas numatytas kalendorinio darbų vykdymo grafikas (14.1. punktas) neatleidžia ieškovės nuo pareigos Sutartį įvykdyti tinkamai, t. y. visus darbus baigti 2020 m. birželio 12 d., kadangi ne tik teisė, bet ir pareiga parengti tokį grafiką pagal Sutartį teko būtent ieškovei (Sutarties 6.2.2. punktas). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, būdama profesionalė šioje srityje, bei turėdama sutartinę pareigą tokį grafiką parengti, būtų iniciavusi kalendorinio darbų grafiko parengimą, todėl tik pati ieškovė privalo prisiimti tokio elgesio padarinius. Ieškovei neparengus kalendorinio darbų vykdymo grafiko, teismas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais sprendžia, jog šalys susitarė, kad statybos darbai, kurių pabaiga buvo siejama ir su visos reikalingos dokumentacijos tinkamu įforminimu, turėjo baigti 2020 m. birželio 12 d. (4.1.1. Sutarties punktas).

41.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji neturi prievolės mokėti netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog ieškovė savo įsipareigojimų nevykdė tinkamai – pažeidė savo sutartinę prievolę statybos darbus pabaigti Sutartyje nustatytu terminu, todėl teismas sprendžia, jog ieškovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovė, remdamasi Sutarties 9.10. punktu bei CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6.260 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6.652 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, turėjo teisę ieškovei skaičiuoti netesybas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. Nurodyto pasekoje, teismas pripažįsta, jog 2021 m. kovo 15 d. atsakovė turėjo galiojančią, vykdytiną, priešpriešinę ir vienarūšę reikalavimo teisę į ieškovę (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). 

Dėl delspinigių dydžio

42.       Ieškovei pareiškus reikalavimą sumažinti atsakovės paskaičiuotus delspinigius, teismas atsakovės 2021 m. kovo 15 d. reikalavimu Nr. 21/25 „Dėl piniginės prievolės įvykdymo“ atlikto įskaitymo galiojimą privalo vertinti atsakovės įskaityto piniginio reikalavimo dydžio, t. y. netesybų mažinimo, apimtyje. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Dėl to, tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo, teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas. Taigi, teismui pripažinus atsakovės paskaičiuotus delspinigius neprotingai dideliais, t. y. sumažinus netesybas, būtų pagrindas atsakovės atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu iš dalies (sprendimo 30. dalis).

43.       CK

44.       Taigi, iš aptarto matyti, jog šiuo nagrinėjamu atveju teismas privalo nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės nuostolius, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, laiku neatliktų darbų įtaką galutiniam rezultatui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pagrįstai skaičiavo netesybas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d., kadangi ieškovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė. Byloje nėra ginčo, jog šalių sutartų darbų kaina 80 465,00 Eur (su PVM) (Sutarties 5.2. punktas). Atsakovė taip pat neginčija ieškovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių, jog 2020 m. spalio 1 dienai ieškovė buvo atlikusi darbų pagal Sutartį už 68 295,41 Eur (su PVM), taigi buvo atlikta beveik 85 procentai visų Sutartyje numatytų darbų. Atsakovė bylos nagrinėjamo metu gindamasi nuo ieškovės reikalavimo mažinti delspinigius rėmėsi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis bei nurodė, jog abi šalys yra verslininkai, todėl teismo įsikišimo į dviejų juridinių asmenų (verslininkų) santykius reikia vengti.

46.       Teismas akcentuoja, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, aiškiai per didelėmis netesybos kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vien ta aplinkybė, kad, sudarydama Sutartį, ieškovė, kaip verslininkė žinojo apie nustatytas būtent tokio dydžio netesybas, tokį netesybų dydį pripažino sudarydama su ieškove Sutartį, nepaneigia įstatymų leidėjo suteiktos jai teisės ginčyti sutartas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės.

47.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas – visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius, arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Tokiais atvejais netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

48.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės apskaičiuotos 34 800,00 Eur netesybos yra pernelyg didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki 3 066,84 Eur. Tokį teiginį ieškovė grindžia tuo, jog Sutarties 9.7. punktas, kurio sąlygos yra iš esmės tapačios sąlygoms, nurodytoms Sutarties 9.10 punkte, nustato subrangovui (ieškovei), praleidusiam prievolės įvykdymo terminą, pareigą sumokėti rangovui (atsakovei) baudą, lygią 0,2% Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo neatliktos darbų sumos (delspinigiai mokami rangovui (atsakovei) pareikalavus). Netesybų dydis, paskaičiuotų pagal Sutarties 9.7. punktą, laikant, kad atsakovė įgijo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d. dydis būtų 3 066,84 Eur. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu netesybos būtų sumažintos iki ieškovės nurodytos sumos, toks mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą delspinigius skaičiuoti, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, taip pat toks mažinimas neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros. Kaip minėta, ieškovė darbus vėlavo atlikti nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2021 m. vasario 3 d., tad akivaizdu, kad darbų atlikimo terminas buvo ženkliai praleistas. Taigi, tokio masto, kokio prašo ieškovė, netesybų sumažinimas ne tik neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, bet ir neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Be to, svarbu akcentuoti, jog iš Sutarties 9.7. punkto turinio aiškiai matyti, jog jame numatytos baudinės netesybos iš esmės už tą patį 9.10. punkte numatytą Sutarties pažeidimą, todėl delspinigių skaičiavimas, remiantis šiuo punktu, būtų akivaizdus teisės pažeidimas, t. y. baudinių netesybų įteisinimas. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

49.       Vertinant, ar atsakovės nurodyta 34 800,00 Eur netesybų suma nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad atsakovė užbaigti darbus vėlavo net septynis mėnesius, nors bendras darbų atlikimo terminas pagal Sutartį buvo – trys mėnesiai (nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 birželio 12 d. (Sutarties 4.1.1. punktas)), t. y. ieškovės vėlavimas yra ženklus, daugiau nei dvigubai viršijantis šalių susitartą terminą. Tačiau, kita vertus, kaip jau minėta, darbų kaina sudaro 80 465,00 Eur (su PVM), o atsakovės priskaičiuota delspinigių suma – 34 800,00 Eur vertine išraiška, teismo vertinimu, yra labai didelė, ir, atsižvelgiant į visą darbų kainą (80 465,00 Eur su PVM), labiau primenanti baudinę sankciją, juolab kad 2020 m. spalio 1 dienai, kaip jau minėta, ieškovė buvo atlikusi darbų pagal Sutartį už 68 295,41 Eur (su PVM), taigi buvo atlikta beveik 85 procentai visų Sutartyje numatytų darbų, todėl svarstytinas 34 800,00 Eur netesybų sumos proporcingumas ieškovės padarytam pažeidimui (CK 6.258 straipsnio 3 dalies (netesybos neprotingai didelės) aspektu). Pažymėtina, jog atsakovė byloje nepateikė duomenų apie realiai patirtus nuostolius, o iš 2020 m. lapkričio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo akto, pasirašyto tarp atsakovės ir trečiojo asmens Pakruojo verslo informacijos centro, VšĮ matyti, jog atsakovė atliktus daugiabučio gyvenamojo namo adresu Mindaugo g. 4, Pakruojis, atnaujinimo (modernizavimo) darbus trečiajam asmeniui perdavė tinkamai, Pakruojo verslo informacijos centras, VšĮ akte patvirtino, jog darbai yra atlikti pilnai ir tinkamai, šią faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens Pakruojo verslo informacijos centro, VšĮ atstovė (2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 15 min. 20 sek. iki 2 val. 18 min. 04 sek.). Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nepatyrė žymių finansinių nuostolių dėl ieškovės vėlavimo baigti statybos darbus pagal dvišalę ieškovės ir atsakovės Sutartį. Nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Taigi, atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, aukščiau aptarti įrodymai bei faktinės aplinkybės suteikia pagrindo spręsti, jog atsakovės apskaičiuotos 34 800,00 Eur dydžio netesybos nėra protingos bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą netinkamai kompensuodamos dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo atsakovės patirtus praradimus. Atsižvelgdamas į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, bei išanalizavęs ir įvertinęs prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, atsakovės tikėtina patirtus nuostolius, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, atsakovės apskaičiuotų delspinigių dydis (34 800,00 Eur) mažintinas dviem trečdaliais, todėl nustatytina, kad ieškovė privalo sumokėti atsakovei 8046,50 Eur dydžio netesybas. Toks netesybų dydis, teismo vertinimu, yra protingas bei atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. darbų kainos, taip pat užtikrins atsakovės teisėtus lūkesčius, šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-943/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-544-330/2020 ir kt.).

50.       Nurodyto pasekoje, teismui pripažinus atsakovės teisę į netesybas, tačiau paskaičiuotus 34 800,00 delspinigius įvertinus kaip neprotingai didelius, t. y. sumažinus netesybas iki 8046,50 Eur, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti vienašalį 12 811,21 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu tenkinamas iš dalies, atsakovės 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21/25 atlikta įskaitymo dalis dėl 4764,71 Eur (12 811,21 Eur – 8046,50 Eur) įskaitytos sumos pripažįstama negaliojanti, kitoje šio reikalavimo dalyje ieškovės ieškinys atmetamas. Atsižvelgiant į tai, konstatavus, kad ieškovė savo įsipareigojimų laiku ir tinkamai pagal Sutartį neįvykdė, t. y. statybos darbai 2020 m. birželio 13 d. nebuvo baigti, todėl atsakovė turėjo teisę į netesybas, tačiau teismui atsakovės paskaičiuotas 34 800,00 Eur netesybas sumažinus iki 8046,50 Eur, įvertinus tiek vienašalio įskaitymo tiek atsakovės priešieškinio materialinio reikalavimo prigimtį, teismas sprendžia, jog pripažinus atsakovės teisę į 8046,50 Eur netesybas, atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, atmetant priešieškinį dalyje dėl 21 988,79 Eur netesybų sumos ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.130 straipsnis).

51.       Atsakovei neginčijant, jog vienašalio įskaitymo dieną, ji ieškovei buvo skolinga 12 811,21 Eur sumą už ieškovės atliktus darbus ir teismui pripažinus atsakovės vienašalį įskaitymą 4764,71 Eur (12811,21 Eur – 8046,50 Eur) dalyje negaliojančiu, ieškovės reikalavimas dėl 12 811,21 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo taip pat tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 4764,71 Eur skolos už atliktus darbus (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

52.       Pripažinus atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 9.6 punktu, nurodo, jog turi teisę reikalauti 0,2 % delspinigių už nesavalaikius mokėjimus nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl paskaičiavo 1326,24 Eur delspinigių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė šį reikalavimą ginčijo nurodydama, jog po atlikto 12 811,21 Eur įskaitymo, atsakovės prievolė mokėti ieškovei 12 811, 21 Eur skolą pasibaigė, todėl pasibaigus pagrindiniam skolos reikalavimui, ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti ir delspinigių. Kitų argumentų dėl šio ieškovės reikalavimo atsakovė nenurodė. Nurodyto pasekoje, teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu iš dalies, t. y. tenkinęs 37 % procentus ((4764,71 Eur / 12811,21 Eur) x 100) šio ieškinio reikalavimo, sprendžia, jog ieškovė, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, turi teisę į 490,70 Eur delspinigių atlyginimą (1326,24 Eur x 37 %), kadangi pripažinus vienašalį įskaitymą negaliojančiu iš dalies, atsakovės prievolė sumokėti 4764,71 Eur skolą laikytina nepasibaigusia. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 1326,24 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistini 490,70 Eur delspinigiai (Sutarties 9.6 punktas, 6.71 straipsnis).

Dėl 23 685,75 Eur skolos už papildomus darbus

53.       Minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23 685,75 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 210312_2. Ieškovė, grįsdama šį savo reikalavimą teigė, jog darbai, nurodyti akte Nr. 01-29-1, atlikti ne vykdant šalių sudarytą rašytinę subrangos sutartį, bet naujai šalių konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties pagrindu. Ieškovė, turėdama savo žinioje objektą - daugiabutį gyvenamąjį namą Mindaugo g. 4, Pakruojis, kuriame buvo vykdomi šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) darbai, 2020 m. kovo-gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. atliko pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo darbus. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs imperatyvios pareigos rangos santykius įforminti rašytine sutartimi, todėl ji gali būti sudaroma ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Apie ieškovės vykdomus eksploatavimo darbus atsakovė žinojo, darbai, atlikti pagal naująją sutartį, buvo įforminti atliktų darbų akte, išrašyta PVM sąskaita faktūra; ieškovė sudarė sąlygas atsakovei priimti atliktus darbus, tačiau, atsakovei delsiant tai padaryti, persiuntė atsakovei vienašališkai pasirašytą atliktą darbų aktą, jame pažymėjusi atsisakymo faktą, tačiau atsakovė ieškovei už atliktus darbus nesumokėjo.

54.       Atsakovė, gindamasi nuo šio ieškovės reikalavimo, nurodė, jog atsakovė neturi prievolės sumokėti ieškovei už nurodytus papildomus darbus, kadangi dėl tokių darbų šalys nebuvo susitarusios, ieškovė jokių darbų neatliko, šis reikalavimas yra galimai sugalvotas siekiant išvengti netesybų. Be to, pažymėjo, jog sutarties kaina buvo fiksuota, t. y. 80 465,00 Eur (su PVM), todėl ieškovė neturėjo teisės jos didinti vienašališkai.

55.       Faktinės iš statybos rangos (subrangos) santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

56.       Šalys, sudarančios statybos rangos (subrangos) sutartį, kurioje (kaip ir šio ginčo atveju) nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos (subrangos) sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse. Šios nuostatos taikytinos ir statybos subrangos teisiniams santykiams.

57.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas, atsižvelgdamas į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, yra konstatavęs, kad šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti tam būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos (statybos) sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Šalis siekianti pakeisti rangos sutartyje užfiksuotą darbų kainą (ją padidinti), privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, numatytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, CK 6.684 straipsnio 5 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje, buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-163/2012 ir Nr. 3K-3-164/2012).

58.       Taigi, akcentuotina, jog statybos subrangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant, išskyrus jei statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, apie ką rangovas privalo laiku pranešti užsakovui  (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.684 straipsnio 4 dalis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-281/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

59.       Kaip matyti iš šios bylos duomenų, ieškovė, reikalaudama apmokėjimo už papildomus darbus, savo reikalavimus iš esmės grindžia dviem dokumentais, t. y. 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 210312_2 bei Atliktų darbų aktu Nr. 01-29-1 už 2020 m. kovo – gruodžio mėnesius ir 2021 m. sausio mėnesį, kuriame ieškovės 2021 m. kovo 12 d. nurodyta, jog atsakovei atsisakius pasirašyti šį atliktų darbų aktą, 23 685,75 Eur darbai perduoti vienašališkai. Atliktų darbų akte nurodyta, jog atlikti pastato šilumos punkto ir karšto vandens sistemos eksploatavimo darbai kovo – rugsėjo mėnesiais bei spalio – sausio mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdyje paaiškinimus teikęs ieškovės atstovas, pavaduotojas gamybai D. G. nurodė, jog atsakovė neprašė atlikti aukščiau nurodytų darbų (2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 52 min. 20 sek. iki 1 val. 07 min. 30 sek.). Teismo sprendime taip pat nustatyta, jog šalys Sutartimi numatė, kad: Sutarties kaina yra galutinė, nustatyta šalių susitarimu ir nedidinama per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, o atsiradus papildomiems darbams ieškovė ir atsakovė sudaro papildomą susitarimą prie sutarties; pasirašydama sutartį ieškovė nurodė, jog ji numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus pagal šią sutartį ir ją lydinčius priedus atlikti ir nereikalaus papildomo apmokėjimo šiems darbams atlikti, o jeigu, siekiant įvykdyti Sutartį pagal iki Sutarties pasirašymo pateiktą medžiagą, reikės atlikti darbus, kurių Subrangovas nenumatė sudarant sutartį, šiuos darbus ieškovė atlieka savo sąskaita (5.1. – 5.7. Sutarties punktai, sprendimo 6.-7. dalys). Šalys taip pat susitarė, jog šios Sutarties kaina yra konkreti, galutinė, negalinti išaugti pinigų suma, mokėtina šioje Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis už visų subrangovo darbų, tame tarpe visų kitų šioje Sutartyje numatytų subrangovo prievolių tinkamą įvykdymą, tame tarpe už darbams reikalingas atlikti paslaugas, medžiagas, įrengimus, priemones. Be to, šalių Sutartyje numatyta, jog PVM sąskaitos faktūros pagal suderintus atliktų darbų aktus ir pažymas, kurių du egzempliorius pasilieka rangovas, pateikiamos iki kito mėnesio 5 dienos, o atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus (sąskaitas, atliktų darbų aktus, pažymas) subrangovas privalo parengti taip, kad paskaičiavimus galima būtų patikrinti. Atsiskaitymo dokumentuose subrangovas privalo laikytis sutarties dokumentuose išvardintų darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, atsakovei pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšių ir apimčių patvirtinančius apskaičiavimus ir dokumentus bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus (9.2. Sutarties punktas).

60.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo, atsakovės paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus ir vertindamas jų teisinę reikšmę aukščiau aptartos kasacinio teismo jurisprudencijos bei šalių sudarytos Sutarties kontekste, nesutinka su ieškovės argumentais, jog šalys konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu susitarė dėl jos nurodytų šildymo sistemos eksploatavimo darbų atlikimo. Bylos duomenys neginčytinai įrodo, jog ieškovė neturėjo teisės vienašališkai, be atsakovės žinios tiek atlikti papildomus darbus, tiek padidinti 80 465,00 Eur (su PVM) Sutarties kainą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju papildomi šildymo sistemos eksploatavimo darbai nebuvo niekur apibrėžti, jų atlikimo išlaidų sąmata sudaryta nebuvo, teismui pateiktuose Statybos žurnaluose taip pat nėra nurodyta, jog tokie darbai būtų atliekami. Kritiškai vertintina 2021 m. kovo 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra KLS Nr. 210312_2 už darbus, kurie neva buvo atlikti 2020 m. kovo – gruodžio mėnesiais, atsižvelgus ir į tai, jog šalys Sutartimi aiškiai susitarė, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus pateikiamos iki kito mėnesio 5 dienos. Ieškovė, kaip profesionalė, prieš sudarydama Sutartį privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. To atsakingai ir rūpestingai nepadariusi ar padariusi netinkamai, ji Sutartyje prisiėmė jai tenkančią papildomą darbų riziką, net jei būtų pagrindas papildomus darbus atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali ir ta aplinkybė, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių atsakovės poreikių pasikeitimo darbų atlikimo eigoje. Minėta, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė šių darbų atlikti neprašė, taigi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti tarp šalių sudarytoje Sutartyje, atlikimą inicijavo ieškovė. Todėl remiantis vien abstrakčiais ieškovės samprotavimais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė atliko papildomus darbus atsakovės iniciatyva ar pritarimu bei spręsti, jog atsakovės valia atlikti papildomus darbus buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė, būdama verslininkė, neįrodė, kad ji, sudarydama sutartį, objektyviai negalėjo numatyti darbų apimties bei tai, kad papildomi darbai buvo būtini ir neišvengiami (Sutarties 5.3. punktas), nors šių aplinkybių įrodinėjimo našta teko būtent jai (57. sprendimo dalis). Be to, ieškovė Sutarties 5.5. punktu įsipareigojo papildomus darbus atlikti savo sąskaita (CPK 178, 185 straipsniai).

61.       Taigi, teismas, vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą Sutarties 5.1. – 5.7., 9.1. – 9.5. punktų kontekste, konstatuoja, jog ieškovė, neturėdama užsakymo ir nesuderinusi darbų apimties, kainos, galimai atlikdama papildomus darbus, viršijančius sutarties kainą, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas – padengti nesuderintų papildomų darbų išlaidas, kylančias iš atliktų darbų akto Nr. 01-29-1 ir 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KLS Nr. 210312_2, neįrodžius išimtinių aplinkybių bei šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, jų kainos, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys). 

62.       Nustačius, jog ieškovė neturi teisės į išlaidų už papildomus darbus atlyginimą, teismas plačiau nepasisako, ar papildomi darbai buvo atlikti, kadangi šios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl komercinių palūkanų priteisimo 

63.       Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8 procentų komercines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

64.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.261 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

65.       Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškinys teisme priimtas 2021 m. balandžio 23 d., todėl atsakovei pagal ieškinio reikalavimą pareiga mokėti komercines palūkanas atsiranda nuo 2021 m. balandžio 23 d. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma (2021 m. balandžio 23 d.) sudarė 0 procento (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), todėl ieškovė šiuo atveju, reikšdama ieškinį dėl komercinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento priteisimo turi teisę prašyti 8 procentų komercinių palūkanų, remiantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota tokių palūkanų apskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines komercines palūkanas tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovei 8 procentų dydžio metines komercines palūkanas nuo priteistos 5255,41 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

Dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

66.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui nusprendus mažinti atsakovės paskaičiuotas netesybas, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, teismas turėtų atsižvelgti į šalies kaltę dėl netesybų atsiradimo. Teismas su šiais atsakovės atstovo argumentais nesutinka.

67.       Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokios pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir esant pareikštam priešieškiniui byloje. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą, todėl atsakovės atstovo samprotavimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į šalies kaltę dėl netesybų atsiradimo, atmestini kaip nepagrįsti, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto pagal byloje pareikštus reikalavimus proporcingai jų patenkinai / atmestai daliai.

68.       Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog šalys byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė – už pareikštą ieškinį sumokėjo 868,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1560,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo ir advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. iš viso patyrė 2428,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė – už pareikštą priešieškinį sumokėjo 495,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1452,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. iš viso patyrė 1947,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Abiejų bylos šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

69.       Taigi, kaip minėta, iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 2428,00, o atsakovės 1947,00 Eur. Byloje patenkinta 14 proc. ieškinio reikalavimų ((5255,41 Eur / 37823,20 Eur) x 100)), atmesta 86 procentai reikalavimų. Atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, skaičiuojant jog atsakovė iš 34800,00 Eur netesybų turi teisę į 8046,50 Eur netesybų atlyginimą, t. y. jos priešieškinio reikalavimas tenkinamas 23 proc. ((8046,50 Eur / 34800,00 Eur) x 100), atmesta 77 procentai reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistinos 1104,74 Eur bylinėjimosi išlaidos (pagal ieškinį: 2428,00 x 14 proc. = 339,92; pagal priešieškinį: 2428,00 x 77 proc. = 1869,56; (339,92 + 1869,56) : 2 = 1104,74 Eur) iš atsakovės. Atsakovei priteistinos 1061,11 bylinėjimosi išlaidos (pagal ieškinį: 1947,00 x 86 proc. = 1674,42; pagal priešieškinį: 1947,00 x 23 proc. = 447,81; (1674,42 + 447,81) : 2 = 1061,11 Eur) iš ieškovės. Matyti, jog ieškovei turėtų būti priteista iš atsakovės 1104,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 1061,11 Eur. Todėl įskaitytinos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys turėtų mokėti viena kitai ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 43,63 Eur (1104,74 – 1061,11 = 43,63 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis).

70.       Teismas byloje patyrė 15,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, kurių į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Atsižvelgiant į tai, į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, paskaičiuotą pagal 69. sprendimo punkte nurodytus skaičiavimus, iš ieškovės valstybei priteistinos 7,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš atsakovės – 8,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71.       Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ byloje patyrė 880,00 Eur išlaidas už advokato atstovavimą nagrinėjamoje byloje (susipažinimą su civiline byla, atstovavimą teismo posėdžiuose, vykimo į kitą miestą) ir pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo jas priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies. Teismo vertinimu nurodytos 880,00 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

72.       Pažymėtina, kad remiantis CPK 41 straipsnio 1 dalimi bylos šalimi yra ieškovas ir atsakovas. Tačiau tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju matyti, jog šis trečiasis asmuo į bylą įtrauktas ieškovės iniciatyva. Be to, akcentuotina, jog 2021 m. liepos 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė prašymą teismui pripažinti trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kadangi nebuvo gautas šio trečiojo asmens atsiliepimas byloje, o ieškovei įrodinėjant ieškinio reikalavimus buvo reikalingas šio asmens dalyvavimas procese (2021 m. liepos 13 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 01 min. 31 sek. iki 03 min. 14 sek.) Teismas šį ieškovės atstovės prašymą tenkino ir nutarė trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu bei kviesti jį į teismo posėdį. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo UAB „Panevėžio miestprojektas“ byloje įtrauktas ieškovės iniciatyva, bei į tai, kad būtent ieškovės prašymu šio trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, laikytina, jog šio trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės, todėl 880,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Kalistara“ trečiojo asmens UAB „Panevėžio miestprojektas“ naudai (CPK 88, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 – 6.75 straipsniais, 6.193 straipsniu, 6.245 - 6.249, 6.256 straipsniais, 6.652 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 6.681 – 6.699 straipsniais, 6.716 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės UAB „Eirta“, juridinio asmens kodas 300588300, vienašalį 12 811,21 Eur sumos įskaitymą, atliktą 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21/25, negaliojančiu dalyje dėl 4764,71 Eur įskaitymo.

Priteisti ieškovei UAB „Kalistara“, juridinio asmens kodas 300665864, iš atsakovės UAB „Eirta“, juridinio asmens kodas 300588300, 4764,71 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 71 cento) skolą, 490,70 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų 70 centų) delspinigius.

Priteisti ieškovei UAB „Kalistara“, juridinio asmens kodas 300665864, iš atsakovės UAB „Eirta“, juridinio asmens kodas 300588300, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5255,41 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme (2021 m. balandžio 23 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Kalistara“, juridinio asmens kodas 300665864, iš atsakovės UAB „Eirta“, juridinio asmens kodas 300588300, 43,63 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 63 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio miestprojektas“, juridinio asmens kodas 147693352, iš ieškovės UAB „Kalistara“, juridinio asmens kodas 300665864, 880,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kalistara“, juridinio asmens kodas 300665864, 7,04 Eur (septynių eurų 4 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės UAB „Eirta“, juridinio asmens kodas 300588300, 8,46 Eur (aštuonių eurų 46 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                     Rasa Milvydaitė