Civilinė byla Nr. e2-1697-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01564-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; 3.2.6.1

                                                                                                                                                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybė administracijos atstovui advokatui G. A.,

atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui R. T.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – SIA „Tilts“ atstovams advokatams A. G. ir R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybė administracijos ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – SIA „Tilts“, BUAB „Žemkasa“,

n u s t a t ė:

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka 

1.       Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė administracija (toliau – ieškovas arba savivaldybė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 170 203,12 Eur draudimo išmoką, 6 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-4). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1.       Ieškovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieškovui reikšti reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo, pritaikytos kitoje byloje;

1.2.       Reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo buvo pateiktas dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo;

1.3.       Pagal laidavimo draudimo liudijimą draudimo išmoka turi būti išmokėta nepriklausomai nuo to, kuris jungtinės veiklos sutarties dalyvis yra atsakingas už rangos sutarties pažeidimą;

1.4.       Faktas, kad kitoje byloje yra ginčijamas jungtinės veiklos sutarties galiojimas neturi įtakos atsakovo pareigai išmokėti draudimo išmoką;

1.5.       Laikinosios apsaugos priemonės draudžia išmokėti draudimo išmoką už ieškovo SIA „Tilts“ sutartinių prievolių vykdymą, tačiau ieškovas prašo išmokėti draudimo išmoką už BUAB „Žemkasa“ padaryto rangos sutarties pažeidimo.

2.       Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir atsakovė), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 61-63). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-09-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-698-867/2019, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. uždrausta išmokti draudimo išmoką tol, kol neišspręstas ginčas tarp SIA „Tilts“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žemkasa“ dėl 2017-07-06 jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas uždraudė reikšti reikalavimus dėl draudimo išmokos už ieškovo sutartinių prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu sudarytą 2017-11-13 rangos sutartį Nr. J9-2616 neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą išmokėjimo pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793.

2.2.       Nuo civilinės bylos Nr. e2-698-867/2019 baigties priklauso visa eilė faktiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant ar įvykis yra draudžiamasis, ir ar mokėtina draudimo išmoka. Šiai dienai nėra aišku, ar darbus turėjo atlikti tik BUAB „Žemkasa“ ar ir SIA „TILTS“. Nuo jungtinės veiklos sutarties teisinio likimo priklauso ir tai, kokius argumentus naudos šioje byloje tiesioginį teisinį suinteresuotumą turintys asmenys – BUAB „Žemkasa“ ir SIA „TILTS“. Draudimo išmokos mokėjimo atveju, visą draudimo išmoką privalėtų grąžinti už žalą atsakingi asmenys;

2.3.       Nuo civilinės bylos Nr. e2-698-867/2019 baigties priklausys ir tai, kaip draudimo bendrovė BTA toliau administruos įvykį, – derins poziciją ir reikalaus teisinę poziciją pagrindžiančių dokumentų tik iš BUAB „Žemkasa“, ar tiek iš BUAB „Žemkasa“, tiek iš SIA „TILTS“;

2.4.       Šiuo metu draudikas negali reikalauti pagrįsti savo poziciją SIA „TILTS“ dėl darbų atlikimo ar neatlikimo pagal Rangos sutartį Nr. J9-2616, ieškovo galimai nuostolių, kai ši bendrovė apskritai ginčija savo vaidmenį bei dalyvavimo teisėtumą Rangos sutartyje. Paaiškėjus, kad SIA „TILTS“ nedalyvavo jungtinėje veikloje ir rangoje, BUAB „Žemkasta“ taip pat galimai koreguotų savo poziciją dėl šio ieškinio pagrįstumo. Atsakovas yra gavęs pretenziją iš ieškovo, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra priėmęs sprendimo, bei nėra baigęs bylos administravimo. Įvykio bylos administravimas yra sustabdymas yra ne tik teisėtas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių specialiosios dalies 11.5 punkto pagrindu (Taisyklės pridedamos), bet ir ekonomiškai tikslingas. Taisyklių 11.5 punktas numato, kad BTA gali atidėti mokėjimą iki teisminio proceso užbaigimo, kai naudos gavėjui ar draudėjui ar vienam iš jo atstovui dėl draudžiamojo įvykio iškelta civilinė, administracinė ar baudžiamoji byla, jeigu neišnagrinėjus aukščiau minėtų bylų negalima priimti sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar draudimo išmokos dydžio;

2.5.       Atsakovo įsitikinimu, ieškovas piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, kuris yra ultima ratio sprendžiant ginčą. Šiai dienai apskritai nėra aišku, ar yra ginčas dėl draudimo išmokos.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – BUAB „Žemkasa“ pateikė atsiliepimą, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-698-867/2019. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, kad kol pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti nagrinėjama civilinė byla dėl draudimo išmokos priteisimo.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – SIA „Tilts“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė klausimą dėl pareikšto ieškinio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, jog nėra privalomo bylos sustabdymo pagrindo, todėl prašymą dėl bylos sustabdymo prašė spręsti taip pat teismo nuožiūra. Nurodė, jog jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsiradę santykiai turėtų būti sprendžiami tarp draudiko, BUAB „Žemkasa“ ir įgaliojimus viršijusio V. J.

5.       Teismo posėdyje ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė netenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo (5 t., b. l. 36-38).

6.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, palaikė prašymą dėl bylos sustabdymo (5 t., b. l. 36-38).

7.       Teismo posėdyje trečio asmens SIA „Tilts“ atstovai iš esmės palaikė ir pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją dėl pareikšto ieškinio ir bylos sustabdymo tikslingumo (5 t., b. l. 36-38).

Ieškinys tenkintinas. 

II.                      Ginčo esmė

8.       Ginčas tarp šalių kilo dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog pagal laidavimo draudimo liudijimą draudimo išmoka turi būti išmokėta nepriklausomai nuo to, kuris jungtinės veiklos sutarties dalyvis yra atsakingas už rangos sutarties pažeidimą, be to, faktas, kad kitoje byloje yra ginčijamas jungtinės veiklos sutarties galiojimas neturi įtakos atsakovo pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išmokti draudimo išmoką bei iki tol, kol neišspręstas ginčas tarp SIA „Tilts“ ir BUAB „Žemkasa“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo.  

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog SIA „Tilts“ ir UAB „Žemkasa“ 2017-06-07 sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – JV sutartis) (1 t., b. l. 35-38). Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Žemkasa“ jungtinėje veikloje kartu su RAB „TILTS“ 2017-11-13 pasirašyta rangos sutartis Nr. J9-2616 (toliau – Rangos sutartis) (1 t., b. l. 39-41). Ieškovui pateiktas 2017-11-20 draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per Lietuvos filialą, išduotas Rangos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas Nr. SĮLD 124793 (toliau – Laidavimo raštas). Ieškovas 2019-06-26 raštu Nr. (4.35E.)-R2-1551 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu sumokėti Laidavimo rašte nurodytą sumą – 170 203,12 Eur. Atsakovas pateikė 2019-09-20 atsakymą į reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad draudimo išmoka nebus išmokama, kadangi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-698-867/2019 pagal SIA „Tilts“ ieškinį atsakovui UAB „Žemkasa“ dėl JV sutarties pripažinimo negaliojančia, 2019-11-29 nusprendė ieškinį tenkinti, tačiau pastarasis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka. Taip pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1695-460/2019, nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-698-867/2019, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas ieškovui reikšti reikalavimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės SIA „TILTS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Papildomai išklausęs šalių nuomonę dėl trečio asmens ir atsakovo prašymo sustabdyti bylą, 2020-03-03 vykusio teismo posėdžio metu teismas žodine nutartimi prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-698-867/2019 nėra sprendžiamas klausimas dėl Rangos sutarties ar Laidavimo rašto pripažinimo negaliojančiu. Todėl remiantis prašymą pateikusių asmenų nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvados, jog nurodytojoje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Nurodyta aplinkybė, jog pripažinus JV sutartį negaliojančia, ateityje galbūt bus sprendžiamas klausimas dėl Rangos sutarties bei Laidavimo rašto nuginčijimo, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimo. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos proceso vilkinimui bei nepagrįstai apribota galimybė ieškovui gauti draudimo išmoką pagal galiojantį ir šiuo metu neginčijamą Laidavimo raštą. Taigi, nenustatytas nei privalomas, nei fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 – 164 straipsniai).   

10.       Atsakovas nesutikimą mokėti draudimo išmoką iš esmės grindžia tuo, kad iki tol, kol uždrausta išmokti draudimo išmoką bei kol neišspręstas ginčas tarp SIA „Tilts“ ir BUAB „Žemkasa“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismas sprendžia, jog sutikti su atsakovo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11.       Pirma, byloje nustatyta (žr., 9 punktą), jog apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019-09-13 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas ieškovui reikšti reikalavimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės SIA „TILTS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Taigi, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl apribojimo sumokėti draudimo išmoką.

12.       Antra, apeliacinės instancijos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmė 2019-12-05, tačiau iki teismo posėdžio dienos (2020-03-03) atsakovas iš esmės nepriėmė jokio sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymėtina tai, kad Laidavimo rašte, išduotame naudos gavėjui – ieškovui, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog draudikas nedelsiant įsipareigoja sumokėti 170 203,12 Eur sumą, gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką pareikalavimą mokėti (originalą). Ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai pateikė pareikalavimą sumokėti draudimo išmoką, tarp šalių nekilo. Taigi, jeigu ir spręsti, jog esant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tai išnykus šiam apribojimui, nesumokėjimas draudimo išmokos nuo 2019-12-05, teismo vertinimu, yra nepateisinamai ilgas bei pažeidžiantis Laidavimo rašte prisiimtą įsipareigojimą nedelsiant sumokėti 170 203,12 Eur sumą nuo pareikalavimo gavimo, juo labiau, kad nuo 2019-12-05 neatsirado jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai galėtų pateisinti draudimo išmokos neišmokėjimą ar sprendimo mokėti (nemokėti) draudimo išmoką priėmimą.

13.       Trečia, Laidavimo rašte taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog naudos gavėjęs (ieškovas) neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurie sutartyje numatyti draudėjo įsipareigojimai nevykdomi (netinkamai vykdomi). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas informavo atsakovą, jog rangovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, t. y. pažeidė darbų vykdymo grafiką ir nelikvidavo darbų vykdymo grafiko atsilikimo bei papildomai pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 15-22). Ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigą nurodyti draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tarp šalių taip pat nekilo.

14.       Ketvirta, atsakovo argumentai, jog negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos priteisimo, kadangi vyksta ginčas JV sutarties pripažinimo negaliojančia, savaime nesudaro pagrindo nemokėti draudimo išmokos, kadangi tokios išimties nenumato Laidavimo raštas, be to, kaip jau minėta, apribojimas reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo panaikintas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Duomenų, jog ieškovui būtų apribota teisė, įvykdžius Laidavimo rašte nurodytas sąlygas, reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo ar atsakovui numatyta galimybė nemokėti draudimo išmokos, byloje nenustatyta. Pažymėtina tai, kad atsakovo nurodytoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Rangos sutarties ar Laidavimo rašto pripažinimo negaliojančiu, o samprotavimai, jog galbūt ateityje bus reiškiami tokio pobūdžio reikalavimai, savaime nesuteikia atsakovui teisės nevykdyti Laidavimo raštu prisiimtų įsipareigojimų.

15.       Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išmokėti 170 203,12 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovo reikalavimas ją priteisti tenkintinas.

Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas

16.       Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). 

17.       Nagrinėjamu atveju esant ieškovo prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 170 203,12 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-10-31 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

18.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, įskaitant ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo teisės ginčyti sutartį, yra teisiškai nereikšmingi iš esmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, juo labiau, kad koncesijos sutartį pasirašė Širvintų rajono savivaldybės administracija, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

20.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

21.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 871,20 Eur atstovavimo išlaidos ir 2252,00 Eur žyminis mokestis (5 t., b. l. 11-12). Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat į rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, atstovavimo teisme laiką, atstovo tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3123,20 Eur.

22.       Trečiasis asmuo SIA „Tilts“ pateikė prašymą dėl 798,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (5 t., b. l. 32). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo neveikė atsakovo pusėje, bei įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat į rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, atstovavimo teisme laiką, atstovų tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo neveikė atsakovo pusėje, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo trečiojo asmens naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710823, naudai 170 203,12 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 170 203,12 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-10-31 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3123,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, valstybės naudai 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                Žilvinas Terebeiza