Baudž. byla Nr. 1-41-610/2014
Proceso Nr.1-37-1-00159-2013-3
1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.8; 1.2.14.5.1;1.2.18.11; 2.1.15.3.3.2

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2014 04 16
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei V. S., nukentėjusiam M. D., kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei A. R. M, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, teistas:
1. 1999-12-08 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 18 str. 6 d. 271 str. 1 d., (BK galiojo iki 2003-05-01), - laisvės atėmimas 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant atlikti 50 valandų nemokamų darbų.
2. 2000-10-27 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn.
3. 2001-01-16 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn., su turto konfiskavimu už 100 litų.
4. 2003-02-11 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., su turto konfiskavimu už 400 litų.
5. 2004-12-01 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK178 str. 2 d. – terminuotas laisvės atėmimas 1 m.
6. 2006-06-06 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. – areštas 80 parų.
7. 2007-10-08 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. (2 epizod.) – terminuotas laisvės atėmimas 1 m.
8. 2008-01-14 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas 2 m. 7 mėn.
9. 2012-02-03 Marijampolės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn., 2012-11-30 paleistas iš Alytaus PN atlikęs bausmę(b.l. 47-57),
10. 2014 02 07 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2d. 30 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 182str.1d.,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
M. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, šią aplinkybę nutylėdamas, 2013-06-03, tiksliau nenustatytu laiku, Jūrės k., Kazlų Rūdos sav. susitarė su nukentėjusiuoju M. D. pirkti pastarajam priklausantį automobilį D. A. valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 600 litų, ir už jį sumokėti 800 litų, sakydamas, kad grynųjų pinigų prie savęs neturi, pasiūlė nukentėjusiajam vykti su juo į namus paimti pinigų, melagingai įtikino nukentėjusįjį M. D. tą pačią dieną perduoti jam automobilį D. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelius, registracijos dokumentus, tačiau pinigų už automobilį nesumokėjo, nuo nukentėjusiojo M. D. pasislėpė ir tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – 600 litų vertės automobilį D. A., valst Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais 40 litų vertės batais, 50 litų vertės sportiniu kostiumu bei 20 litų vertės antklode, savo veiksmais padarė nukentėjusiam 710 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. B. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su nukentėjusiu ir šis pasakė, kad parduoda automobilį. Su M. D. nuvyko prie jo garažo, kartu važiavo su jo automobiliu į supirktuvę. Už automobilį buvo pasiūlyta 250 litų suma, nukentėjęs nurodė, kad parduotu už 300 litų. Automobilio nepardavė, važiuojant atgal Vinčų gyvenvietėje pasibaigė degalai, davė nukentėjusiam 50 litų, už kuriuos šis pirko degtinės ir cigarečių, po to nuvyko į Krūvelių kaimą. Čia pasiėmė nukentėjusio mašiną ir automobilio dokumentus. Už poros dienų nukentėjusiam perdavė 100 litų grynais. Daugiau pinigų nukentėjusiam neatidavė, kadangi jis vėliau, kai jau buvo pardavęs automobilį, pradėjo reikalauti 1000 litų. Nuvykus pas nukentėjusį į namus surašė pirkimo pardavimo kvitą, kurį išrašyti turi teisę, kadangi vykdo individualią veiklą. Kvitas atitinka nustatytą formą, jie išduodami mokesčių inspekcijoje. Reali automobilio vertė 400 litų, tačiau kadangi žadėjo nukentėjęs palaukti pinigų susitarė dėl 500 litų sumos. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 98), kad jau tardamasis dėl automobilio pirkimo žinojo, kad tiek pinigų kiek nukentėjęs prašo neduos, tik vis M. D. įtikinėjo, kad pinigus perduos, kvitą parašė, kad nukentėjusį nuramintų. Pervedė į nukentėjusio sąskaitą 100 litų. Paaiškino, kad protokolą pasirašinėjo neskaitęs, mokėti nevengė ir nevengia, nesakė, kad žinojo, jog neduos tiek pinigų kiek nukentėjęs prašo už automobilį, 100 litų nukentėjusiam pervedė ne pats, o asmuo pirkęs M. D. automobilį. Nukentėjusio apgauti ir nesumokėti sutartų pinigų tikslo neturėjo.
Nukentėjęs M. D. paaiškino, kad įvykio laiku susitiko su kaltinamuoju, šis pasakė, kad dirba firmoje kuri utilizuoja automobilius, gauna 1200 litų atlyginimą. Kalbantis apie jam priklausiusio automobilio pardavimą, sutarė, kad parduos už 800 litų, galėjo būti, kad kalbėjosi ir apie 600 litų sumą, tokia kaina gal ir būtų tenkinusi, jeigu būtu iš karto sumokėjęs pinigus. 2013 06 03 kartu su kaltinamuoju važiavo į Antanavą, parduoti automobilį į metalo supirktuvę, sužinojo, kad jo prašomos sumos tikrai negaus, tada su kaltinamuoju važinėjo, o jis vis žadėjo, kad už automobilį sumokės, minėjo įvairias sumas, taip pat ir 1000 litų. Tą dieną kaltinamasis automobilį pasiėmė, o jį patį paleido. Daiktų iš automobilio nepasiėmė, kadangi pagalvojo, jog vėliau grąžins. Vėliau kaltinamasis grąžino pakrovėją ir meškeres, tačiau automobilyje liko batai, žieminė striukė, treningai. Dėvėtų batų vertė apie 40-50 litai, sportinis kostiumas 50 litų vertės, antklodė 20- 30 litų vertės. Su kaltinamuoju dėl pinigų grąžinimo bendravo apie 3 mėnesius laiko, tačiau jis vis tik žadėdavo, buvo atvykęs į namus, surašė kvitą, nusirašė banko sąskaitos numerį, sakė perves 800 litų, tačiau pinigai pervesti nebuvo. Praėjus daugiau kaip savaitei po to kai perdavė automobilį, kaltinamasis perdavė 100 litų grynais, daugiau jokių pinigų iš kaltinamojo negavo. Automobilio techninė apžiūra baigėsi tik 2014 03 24 dieną. Buvo gedimų, nutrūkęs dirželis, tačiau mano, kad jo vertė didesnė, nei nurodyta kaltinime. Automobilį buvo pirkęs prieš du metus už 3000 litų. Civilinį ieškinį prašė tenkinti.
Iš 2013-10-15 VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis D. A., v.n. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-12-21 registruotas M. D. vardu (b.l. 17).
2013-07-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad M. D. pateikė M. B. išrašytą prekių pirkimo pardavimo kvitą, TAA Nr. 0107508, kuriame ranka įrašyti įrašai apie automobilio pirkimą( b.l. 14-16).
2013-09-11 VMI prie LR finansų ministerijos raštu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad informacijos apie kvitą TAA Nr. 0107508 neturi, nuo 2005-09-01 panaikintos Finansų ministerijos nustatytos pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų blankų formos ir atsisakyta šių dokumentų gamybos, ir registravimo mokesčių inspekcijoje. Prekių pirkimo pardavimo kvitą, forma FR 0508, galima atsispausdinti. M. B. veikla „Medienos ruoša“ (b.l. 30).
Iš 2013-10-30 AB Swedbank M. D. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2013-06-01 iki 2013-10-30 į nukentėjusio sąskaitą pervedamos išmokos tik iš UAB „Jūrės medis“ ir VSDFV išmokos (b.l. 35).
2013-10-15 (duomenys neskelbtini)“ pranešimu nustatyta, kad jų įmonėje automobilis D. A. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nupirktas (b.l. 32)
2013-10-31 LR transporto priemonių draudikų biuro pranešimu nustatyta, kad automobilis D. A. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas privalomojo draudimo sutartimi nuo 2013-05-09 iki 2013-06-08, draudėjas M. D..(b.l. 37).
Iš tarnybinio pranešimo(b.l. 40) matyti, kad nenustatyta, jog nukentėjusiojo automobilis būtu parduotas metalo superkančioms įmonėms.
Iš SODROS duomenų (b.l. 92) matyti, kad M. B. įvykio laiku jokioje įmonėje nedirbo, draustas kaip vykdantis individualią veiklą.
Kaltinamasis savo kaltę neigė, susidariusius santykius su nukentėjusiu nurodydamas kaip civilinius, aiškindamas, kad jokios apgaulės nenaudojo ir tikėjosi pinigus už parduodamą automobilį nukentėjusiam atiduoti. Teismas tokį jo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, o būtent ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, kad jau iki automobilio perdavimo neketino su nukentėjusiu atsiskaityti, teisiamojo posėdžio metu neigė, kad taip parodė ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju aiškino, kad 100 litų nukentėjusiam pervedė banko pavedimu, teisme jau aiškino, kad šią sumą pervedė automobilį nupirkęs asmuo, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašo, toks jo aiškinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme, melagingas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aiškino, kad kvitai išduodami mokesčių inspekcijoje, tačiau toks jo aiškinimas paneigtas 2013 09 11 raštu(b.l. 30). Be to kaip matyti iš paties kvito turinio(b.l. 16), jame nurodomi tiktai duomenys pakankami nukentėjusiam identifikuoti, tai yra M. D. asmens kodas, prekės ar paslaugos pavadinime nurodoma, kad „mašiną perką“ , tačiau pardavėju nurodomas „M. B.“, kaip matyti iš minėto VMI prie LR Finansų ministerijos rašto, M. B. vykdo individualią veiklą Medienos ruoša, ir su automobilių pirkimu pardavimu ar utilizavimo veikla nesusijusi. Akivaizdu, kad po automobilio perdavimo kaltinamasis žadėjo atsiskaityti su nukentėjusiu, išrašinėjo kvitus, peravė jam šimtą litų, tiktai siekdamas išvengti galimos atsakomybės už savo veiksmus. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusio parodymais, kaip matyti iš jų turinio kaltinamasis jau pradėjus kalbėtis dėl automobilio pardavimo pateikė melagingą informaciją, jog dirba utilizavimo įmonėje. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, skiria ir daro turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą, apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu kaltininkui, tačiau kaltininko apgaulė turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.
Įvertinus ištirtus įrodymus, kaltinamojo veiksmus iki automobilio perdavimo ir po to, teismas sprendžia, kad yra nustatyta, jog kaltinamasis neketino atsiskaityti už jam perduodama automobilį iki jo perdavimo, šią esminę aplinkybę nutylėjo, kad nukentėjęs jam perduotu savo turtą.
Teismas vertindamas kaltinamajame akte nurodytą automobilio vertę, konstatuoja, kad kaip matyti ir iš paties kaltinamojo parodymų- transporto priemonė galėjo dalyvauti eisme ir buvo naudojama, nukentėjęs patvirtino, kad turėjo galiojančią techninę apžiūrą, taip pat nurodė, kad, jeigu pinigai būtų buvę sumokėti iš karto, būtų sutikęs ir su 600 litų automobilio pardavimo kaina, teismas vertina, kad 600 litų automobilio vertė yra reali ir pagrįsta. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų teisme, su kaltinamuoju susitarė dėl 800 litų automobilio pardavimo kainos, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas. Be to nukentėjęs tiksliai įvardinti automobilyje buvusių daiktų vertės negalėjo, akivaizdu, kad nesant pačių daiktų, tikslios jų vertės nustatyti ir neįmanoma, teismas nustatydamas daiktų vertę, kaip realia vadovaujasi minimalia nukentėjusio nurodyta daiktų verte, šioje dalyje kaltinimas taip pat tikslinamas.
Įvertinus išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Tai yra žadėdamas nukentėjusiam sumokėti už jam perduodamą automobilį, tačiau neketindamas to daryti, apgaule užvaldė svetimą turtą. Veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 182str.1d., požymius.
M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
M. B. administracine tvarka baustas, charakterizuotinas neigiamai, nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, teistas 9 kartus, todėl teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą , kaltininko asmenybę, sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta vadovaujantis BK 54 str. 56 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais skiriant laisvės atėmimo bausmę numatytą BK 182 str. 1d. sankcijoje. Teismas atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį, kas rodo mažesnį veikos pavojingumo pobūdį sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta M. B. skiriant BK 182 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę švelnesnę už vidurkį.
Civilinis ieškovas M. D. reiškė kaltinamajam ieškinį dėl 790 litų žalos, kurią sudaro 600 litų automobilio vertė, bei jame buvusių daiktų vertė. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, 100 litų kaltinamasis jam perdavė, be to M. D. patikslino automobilyje buvusių daiktų vertę, todėl civilinio ieškinys mažintinas atsižvelgiant į nukentėjusio teisme nurodytą ir teismo nustatytą daiktų vertę bei grąžintą 100 litų sumą. Likusioje dalyje pareikštas ieškinys įrodytas, dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl remiantis CK 6.263 str. (duomenys neskelbtini) str. ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)., 303-305,307, 308str.1d., teismas
n u s p r e n d ė :
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 182 str.1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63str.1d. 4d. 65 str. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę paskirtą 2014 02 07 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę M. B. paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams ir 10(dešimčiai) dienų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti faktinės dienos. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2014 02 07 teismo baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą 30 parų arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 12 19 iki 2013 12 20 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus M. B. bausmės vykdymui suimti.
Civilinio ieškovo M. D. ( gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jo naudai 610 litų iš M. B..
Priteisti iš kaltinamojo M. B. Valstybės naudai(Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, įmokos kodas 5630) 320 Lt išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Nerijus Brinevičius